Europos biržos trečiadienį nuosaikiai kilo, investuotojams atidžiai laukiant JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimo dėl palūkanų normų. Nuotaikas kiek pagerino atpigusi nafta ir stabilizavęsi vyriausybių obligacijų pajamingumai, tačiau rinkos išliko įsitempusios.
Euro STOXX 50 indeksas dienos viduryje buvo pakilęs apie 0,5 proc., o Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Jungtinės Karalystės FTSE 100 taip pat fiksavo nedidelius prieaugius. Pastarosiomis sesijomis svyravimus skatino energetikos kainos ir lūkesčiai dėl griežtesnės pinigų politikos JAV.
Rinkos pagal išvestines priemones vertino, kad ketvirčio procentinio punkto palūkanų didinimas yra itin tikėtinas. Sprendimo laukta vakare, o po jo turėjo vykti FRS pirmininko Kevino Warsho spaudos konferencija, kuri tradiciškai laikoma ne mažiau svarbia nei pats palūkanų žingsnis.
Europa augimą daugiausia rėmė technologijų ir energetikos bendrovės. Atsitiesus puslaidininkių sektoriui, Amsterdame kotiruojama ASML brango daugiau nei 2 proc., o Prancūzijos lustų medžiagų gamintoja Soitec šoktelėjo beveik 12 proc. po „JPMorgan“ rekomendacijos pagerinimo.
Po ankstesnės dienos nuosmukių atsigavo ir bankų akcijos. „Barclays“ kilo apie 1,8 proc., „Standard Chartered“ – maždaug 2 proc., investuotojams pervertinant palūkanų maržų perspektyvas, kai skolinimosi kaina ilgesniam laikui išlieka aukštesnė.
Žaliavų rinkose nafta smuktelėjo, nors išliko gerokai virš anksčiau matytų lygių. „Brent“ rūšies naftos kaina laikėsi maždaug ties 93 eurais už barelį riba, o įtampa dėl geopolitinių rizikų bei tiekimo grandinių jautrumo ir toliau buvo vienas pagrindinių infliacijos rizikos veiksnių.
Obligacijų rinkoje pajamingumai išliko aukšti, bet trečiadienį stabilizavosi. Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas siekė apie 3,53 proc., Prancūzijos – virš 4,5 proc., o Jungtinės Karalystės – apie 5,34 proc. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas laikėsi netoli 5 proc. ribos, kuri istoriškai dažnai tampa slenksčiu, turinčiu įtakos ir akcijų vertinimams, ir būsto paskolų kainai.
Valiutų rinkoje euras reikšmingai nesikeitė, investuotojams vertinant, ar FRS užsimins apie tolesnį griežtinimą. Analitikai pabrėžia, kad dalis laukiamo palūkanų didinimo jau būna įskaičiuota į kainas, todėl didžiausią reakciją paprastai sukelia užuominos dėl ateities žingsnių.
FRS vadovas Kevinas Warshas šiuo metu atsidūrė tarp finansų rinkų lūkesčių ir politinio spaudimo, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino mažinti palūkanas arba bent jų nedidinti. Ekonomistai vis dėlto tikėjosi, kad centrinis bankas rinksis rinkos konsensusą, ypač po to, kai Warshas viešai akcentavo, jog infliacija vis dar per toli nuo 2 proc. tikslo.
„Tai paradoksas: palūkanų pakėlimas dabar gali sumažinti ilgalaikes palūkanas vėliau“, – sakė KPMG vyriausioji ekonomistė Diane Swonk.
Jos teigimu, jei rinkos patikės, kad 2 proc. tikslas yra ginamas, ilgalaikėse palūkanose gali mažėti infliacijos priedas. Jei pasitikėjimas susvyruos, sąlygos griežtės ir be papildomų FRS žingsnių, o tai tiesiogiai persiduoda būsto paskoloms ir verslo finansavimui.
Vienas jautriausių kanalų yra būsto rinka: 30 metų fiksuotų palūkanų būsto paskolų vidurkis JAV pastarosiomis savaitėmis buvo pakilęs iki 6,76 proc. Toks lygis dažniausiai mažina įperkamumą ir slopina būsto paklausą, o tai gali turėti įtakos ir platesniam vartojimui.
Tolesnė kryptis priklausys nuo to, ar infliacija ims tvariai slopti, o ekonomikos augimas nepradės ryškiau lėtėti. Investuotojai taip pat laukė atnaujintų FRS ekonominių prognozių, kurios parodo, kaip patys politikos formuotojai mato palūkanų lygį metų pabaigoje ir kitais metais, ir neretai tampa pagrindiniu orientyru rinkoms.
Pastaraisiais metais papildomą spaudimą kainoms daugelyje šalių kuria energetikos šokai, prekybos barjerai ir spartėjanti investicijų banga į DI infrastruktūrą, kuri didina elektros bei mikroschemų paklausą. Dėl to centriniai bankai vis dažniau kalba apie sudėtingą balansą tarp infliacijos kontrolės ir rizikos per stipriai pristabdyti ekonomiką.
Leave a Reply