CP v2

Tag: Obuolių laikymas

  • Kaip žiemą išsaugoti obuolius nesupuvusius: svarbiausios laikymo taisyklės ir gudrybės

    Išlaikyti obuolių derlių šviežią per visą žiemą daugeliui tampa iššūkiu: vaisiai ima tamsėti, minkštėti ir pūti dar nepraėjus kelioms savaitėms po sudėjimo laikyti. Vis dėlto yra paprastų būdų, kurie padeda sumažinti gedimą ir apsieiti be chemijos.

    Kaip rašoma portale „Noviydoctor“, sėkmingas laikymas prasideda dar sode – nuo to, kaip obuoliai nuskinti ir atrinkti. Net nedideli pažeidimai sandėliuojant gali tapti puvinio židiniu, kuris greitai persimeta į kitus vaisius.

    Didžiausi obuolių priešai yra per šilta ir per sausa patalpa. Net ir gerai atrodantys vaisiai, laikomi netinkamomis sąlygomis, greičiau praranda tvirtumą, susiraukšlėja arba pradeda gesti.

    Svarbu ir tai, su kuo obuoliai laikomi šalia: kai kurie produktai gali paskatinti greitesnius pokyčius tiek vaisiuose, tiek daržovėse. Todėl verta pasirūpinti ne tik dėžėmis, bet ir tinkama „kaimynyste“ sandėliuke ar rūsyje.

    Skynimas ir atranka – pusė darbo

    Ilgesniam laikymui obuolius rekomenduojama skinti atsargiai, paliekant kotelį. Taip pat nepatartina nutrinti natūralaus vaško sluoksnio ant žievės – tai yra vaisiaus apsauginis barjeras.

    Prieš sandėliuojant derlių būtina perrinkti. Ilgesniam laikymui tinka vėlyvos (žieminės) veislės su tvirtesniu minkštimu, o obuolius su įmušimais, pažeidimais ar kenkėjų žymėmis geriau suvartoti greičiau arba perdirbti.

    Kokios sąlygos tinkamiausios rūsyje

    Laikymui geriausiai tinka vėsi patalpa, kur temperatūra laikosi maždaug nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos. Esant minusinei temperatūrai vaisiai gali sušalti, o pakilus iki 7 laipsnių ir daugiau – pradeda greičiau gesti.

    Svarbi ir oro drėgmė – rekomenduojama apie 85–90 proc., kad obuoliai per greitai neišdžiūtų ir nesusiraukšlėtų. Taip pat reikalingas vėdinimas, kad patalpoje nesikauptų dujos, kurios spartina nokimą.

    Paprasti būdai, kurie stabdo puvinio plitimą

    Vienas paprasčiausių sprendimų – kiekvieną obuolį atskirai įvynioti į minkštą popierių ar laikraštį. Jei vienas vaisius pradės gesti, popierius sumažins tikimybę, kad puvinys greitai persimes į šalia esančius.

    Dar vienas metodas – sluoksnius dėžėje persluoksniuoti sausomis medžiagomis: medžio pjuvenomis (geriau lapuočių), grikių lukštais ar sausu smėliu, įmaišant medžio pelenų. Pelenai sudaro šarmingesnę terpę, kuri gali slopinti pelėsio ir puvimo bakterijų vystymąsi.

    Taip pat patariama nelaikyti obuolių vienoje patalpoje šalia bulvių, burokėlių ar morkų. Obuoliai išskiria etileną, kuris skatina daržovių dygimą, o patys vaisiai, laikomi netinkamai, gali įgauti nemalonų krakmolingą prieskonį.

    Kaip obuolius laikyti bute

    Jei rūsio ar sandėliuko nėra, obuolius galima laikyti įstiklintame balkone ar lodžijoje. Tam tinka medinės arba plastikinės dėžės, papildomai apšiltintos putplasčiu.

    Svarbiausia – stebėti, kad temperatūra nenukristų žemiau nulio. Laikantis šių taisyklių, obuoliai gali išlikti sultingi ir traškūs gerokai ilgiau, net iki pavasario.

  • Skini obuolį per anksti? Šis paprastas testas iškart parodo, ar jau metas skinti

    Skini obuolį per anksti? Šis paprastas testas iškart parodo, ar jau metas skinti

    Net keliomis dienomis per anksti nuskinti obuoliai dažnai būna rūgštesni, silpniau kvepia ir prasčiau subręsta laikomi namuose. O per ilgai ant medžio palikti vaisiai greičiau minkštėja, lengviau nukenčia nuo sumušimų ir trumpiau išsilaiko sandėliuojami.

    Sodininkai pabrėžia, kad vieno medžio obuoliai ne visada prinoksta vienu metu, ypač jei vieni vaisiai gauna daugiau saulės, o kiti slepiasi lapijoje. Todėl patikimiausia ne spėlioti pagal kalendorių, o įvertinti kelis aiškius brandos požymius.

    Spalva gali apgauti

    Iš pirmo žvilgsnio ryškiai raudonas obuolys atrodo prinokęs, tačiau raudonis dažnai susiformuoja anksčiau vien dėl saulės ir šilumos. Dėl to vien tik intensyvi spalva dar nereiškia, kad atėjo geriausias skynimo laikas.

    Daug svarbiau stebėti pagrindinę žievelės spalvą ten, kur nėra raudonio, dažniausiai arčiau vaiskočio pusės. Daugeliui veislių bręstant žalsvas atspalvis šviesėja, tampa kremiškas ar lengvai gelsvas, o geltonoms veislėms palaipsniui dingsta žalsvumas.

    Paprastas pasukimo testas

    Praktiškiausias būdas patikrinti, ar galima pradėti skinti, yra vadinamasis pasukimo testas. Obuolį reikėtų švelniai apimti delnu, truputį pakelti ir lengvai pasukti, jo netampant ir neplėšiant nuo šakos.

    Jei vaisius lengvai atsiskiria kartu su koteliu, tikėtina, kad jis pasiekė skynimo brandą. Jei obuolys akivaizdžiai priešinasi ir laikosi tvirtai, geriau palikti jį ant šakos ir bandymą pakartoti po kelių dienų, kad nepažeistumėte vaisinių šakučių ir kitų metų derliaus užuomazgų.

    Perpjaukite vieną ir pažiūrėkite į sėklas

    Dar vienas orientyras yra sėklų spalva, kuri daugeliui veislių kinta bręstant. Dažniausiai iš šviesių jos tamsėja ir tampa rudesnės, o tai rodo, kad vaisius artėja prie tinkamo skynimo meto.

    Vis dėlto vien šio požymio nepakanka, nes sėklų tamsėjimo greitis priklauso nuo veislės ir augimo sąlygų. Pasitaiko, kad obuolys tinkamas skinti dar iki tol, kol visos sėklos visiškai paruduoja.

    Jei obuolius planuojate laikyti per žiemą, verta rinktis tvirtus, nesumuštus, be įtrūkimų vaisius ir skinti juos atsargiai, nespaudžiant. Net nedidelis sumušimas dažnai tampa puvinio pradžia, o pažeistas kotelis gali sutrumpinti laikymo trukmę.

  • Paimkite obuolį ir lengvai pasukite: vienas judesys išduos, ar metas skinti derlių

    Paimkite obuolį ir lengvai pasukite: vienas judesys išduos, ar metas skinti derlių

    Obuolius verta skinti tik tada, kai jie pasiekia vadinamąją skynimo brandą. Tai momentas, kai vaisius jau būna pilnai užaugęs, pakankamai tvirtas, geriau atlaiko transportavimą ir gali būti sėkmingai laikomas.

    Svarbu atskirti skynimo brandą nuo vartojimo brandos. Daugelis rudeninių ir žieminių veislių skynimo metu dar būna kietesnės ir rūgštesnės, o tikrasis skonis ir aromatas dažnai atsiskleidžia po kelių savaičių laikymo.

    Patikimas ženklas dažnai yra paprastas rankos judesys. Švelniai pakelkite obuolį ir lengvai pasukite apie kotelio ašį: jei vaisius lengvai atsiskiria kartu su koteliu, greičiausiai jis jau tinkamas skinti.

    Jeigu obuolį tenka plėšti, smarkiai sukti ar tampyti šaką, dažniausiai dar per anksti. Per anksti nuskinti vaisiai prasčiau laikosi, lengviau vysta, o jų skonis būna plokštesnis, nes brandos procesai dar nebuvo pasiekę reikiamos stadijos.

    Brandą padeda įvertinti ir išvaizda, tačiau ją reikia lyginti su konkrečios veislės požymiais. Dažnai žaliuojanti, nuo saulės paslėpta pusė ima gelsti, atsiranda veislei būdingas raudonis, sustiprėja kvapas, o vaisius pasiekia tipinį dydį.

    Dar vienas praktinis patikrinimas – perpjauti obuolį ir apžiūrėti sėklas. Jei jos aiškiai parudavusios, tai paprastai rodo artėjantį ar jau prasidėjusį tinkamą skynimo laiką, o šviesios sėklos dažniau signalizuoja, kad dar verta palaukti.

    Sodininkai kartais naudoja ir krakmolo testą su Lugolio tirpalu, kuris krakmolą nuspalvina tamsiai mėlynai. Vaisiams bręstant krakmolo mažėja, todėl tokia patikra leidžia tiksliau įvertinti, ar obuoliai jau pasiekė skynimo brandą.

    Skynimui svarbi ir technika, nes nuo jos priklauso, kiek gerai vaisiai laikysis, o taip pat ir kito sezono derlius. Obuolius geriausia skinti sausu oru, delnu apgaubiant vaisių, jo nespaudžiant ir netempiant žemyn.

    Tinkamiausia technika – lengvai pakelti ir pasukti, kad vaisius atsiskirtų su koteliu. Jei kotelis lieka ant šakos arba išraunamas trumpasis ūglis su pumpurais, padidėja pažeidimų rizika ir prastėja būsimo derėjimo sąlygos.

    Laikymui skirti obuoliai turėtų būti dedami švelniai, geriausia po vieną, į švarią ir laidžią orui tarą. Vėliau juos verta laikyti vėsioje, sausoje vietoje, saugant nuo drėgmės, nes tai mažina gedimo ir puvinių tikimybę.

    Jei medis aukštas, skynimą palengvina vaisių skyniklis su maišeliu ant koto, leidžiantis pasiekti viršutines šakas nepažeidžiant vaisių. Tačiau ir tokiu atveju svarbiausia taisyklė nesikeičia: subrendę obuoliai turi atsiskirti lengvai, be jėgos.