CP v2

Tag: Oda

  • 5 produktai, kurie skatina kolageno gamybą: mitybos specialistai pataria, ką rinktis kasdien

    Kolagenas yra vienas svarbiausių baltymų organizme: jis suteikia odai stangrumo, dalyvauja jungiamojo audinio, sąnarių ir kraujagyslių struktūroje. Su amžiumi natūrali kolageno gamyba lėtėja, o tai dažnai siejama su mažesniu odos elastingumu ir lėtesne regeneracija.

    Nors stebuklingo produkto, kuris per kelias dienas grąžintų jaunystę, nėra, mityba gali padėti sudaryti palankias sąlygas kolageno sintezei. Ypač svarbūs vitaminas C, cinkas, varis, baltymai ir antioksidantai, padedantys mažinti oksidacinį stresą.

    Avokadai ir citrusai

    Avokadai vertinami dėl mononesočiųjų riebalų, kurie padeda palaikyti odos barjerą, taip pat dėl mikroelementų, dalyvaujančių audinių atsinaujinimo procesuose. Kadangi avokadai kaloringi, svarbu derinti juos su bendra dienos energijos norma ir fiziniu aktyvumu.

    Apelsinai ir kiti citrusiniai vaisiai siejami su didesniu vitamino C kiekiu, kuris būtinas kolageno skaidulų formavimuisi. Žmonėms, turintiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, refliuksą ar pankreatito paūmėjimų, aktyvesnis citrusų vartojimas gali netikti.

    Guava, uogos ir mangas

    Guava dažnai minima kaip vaisius, turintis itin daug vitamino C, taip pat ji gali papildyti mitybą antioksidantais. Vis dėlto egzotiniai vaisiai kai kuriems žmonėms gali sukelti jautrumą, todėl verta stebėti individualią organizmo reakciją.

    Uogos, tokios kaip braškės, avietės, mėlynės ar gervuogės, papildo racioną vitaminu C ir kitais antioksidantais. Šie junginiai padeda saugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, o tai netiesiogiai prisideda prie odos būklės palaikymo.

    Mangas aprūpina vitaminu A ir kitomis bioaktyviomis medžiagomis, kurios svarbios odos atsinaujinimui. Jo geriau nevalgyti nevalgius, o turint virškinimo sutrikimų ar alergijų, kiekį reikėtų didinti atsargiai.

    Specialistai pabrėžia, kad odos būklei svarbi ne tik mityba, bet ir pakankamas miegas, apsauga nuo saulės, nerūkymas bei fizinis aktyvumas. Jei vargina ryškūs odos pokyčiai ar nuolatiniai virškinimo simptomai, tikslinga pasitarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu.

  • Saulės nudegėte? Šių klaidų nedarykite – gydytojai įspėja, kas būklę smarkiai pablogins

    Saulės nudegimas – tai odos pažeidimas nuo ultravioletinių spindulių, kuris dažniausiai pasireiškia paraudimu, skausmu ir karščio pojūčiu. Esant stipresniam nudegimui gali atsirasti pūslės, o kartu pasireikšti galvos skausmas, pykinimas ar silpnumas.

    Specialistai pabrėžia, kad pirmasis žingsnis – kuo greičiau pasitraukti iš saulės ir pridengti odą lengvais, orui pralaidžiais drabužiais. Tai padeda stabdyti tolesnį odos pažeidimą ir mažina uždegiminę reakciją.

    Odos vėsinimas turėtų būti švelnus: tinka vėsus dušas ar vonia maždaug 10 minučių, taip pat švarus rankšluostis, sudrėkintas vėsiu vandeniu. Svarbu nevėsinti agresyviai, kad neatsirastų papildomas dirginimas.

    Po vėsinimo rekomenduojama drėkinti odą raminamuoju losjonu ar geliu, pavyzdžiui, su alaviju arba kalaminu. Priemonę galima trumpam atšaldyti šaldytuve, tačiau jos negalima tepti ant atvirų žaizdų ar stipriai pažeistos odos.

    Jei skauda, gali padėti nereceptiniai vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas, arba paracetamolis, laikantis vartojimo instrukcijų. Taip pat svarbu gerti daugiau vandens, nes nudegus ir perkaitus organizmas greičiau netenka skysčių.

    Esant pūslėms, jų liesti ar pradurti nereikėtų, nes jos veikia kaip natūrali apsauga ir mažina infekcijos riziką. Jei pūslė netyčia pratrūko, pažeistą vietą verta švelniai nuplauti, nusausinti ir uždengti steriliu, neprilimpačiu tvarsčiu.

    Gydytojai įspėja vengti veiksmų, kurie gali smarkiai pabloginti būklę. Karštas dušas ar vonia sustiprina skausmą ir dirginimą, o tiesiogiai prie odos glaudžiamas ledas gali sukelti papildomą audinių pažeidimą.

    Taip pat nerekomenduojama tepti odos riebiais produktais, tokiais kaip vazelinas ar aliejai, nes jie gali sulaikyti šilumą ir didinti uždegimą. Atsargiai reikėtų rinktis ir vietinius nuskausminamuosius su benzokainu, kadangi kai kuriems žmonėms jie sukelia alergines reakcijas.

    Dirginimą didina aptempti drabužiai ir aktyvios kosmetinės priemonės, ypač turinčios alkoholio, retinolio ar kitų stipriai veikiančių medžiagų. Nudegusiai odai geriausiai tinka kuo paprastesnė, raminanti priežiūra, kol ji atsistato.

    Jei nudegimas labai stiprus, išplitęs dideliame kūno plote, atsiranda didelės pūslės, pakyla temperatūra, ima pykinti, svaigsta galva ar pasireiškia dehidratacijos požymiai, patariama kreiptis į medikus. Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms tokie simptomai gali progresuoti greičiau, todėl delsti nereikėtų.

  • Kada gerti kolageną: daug kas tiki mitu, bet specialistai sako, kas iš tiesų svarbiausia

    Kada gerti kolageną: daug kas tiki mitu, bet specialistai sako, kas iš tiesų svarbiausia

    Kolagenas pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių papildų, siejamų su odos išvaizda, plaukų ir nagų būkle bei sąnarių komfortu. Vis dažniau kyla klausimas, kada jį vartoti geriau: ryte ar vakare. Nors internete gausu patarimų, moksliniai duomenys rodo, kad svarbiausias veiksnys dažniausiai yra ne paros metas.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausią įtaką rezultatams turi vartojimo reguliarumas ir pakankamas kiekis, o ne tai, ar papildą išgersite prieš pusryčius, ar prieš miegą. Kolageno poveikis siejamas su tuo, kad organizmas jį suskaido į aminorūgštis ir peptidus, kurie naudojami audinių atsinaujinimui. Todėl svarbu ilgalaikis, nuoseklus režimas.

    Kodėl ryto ar vakaro pasirinkimas ne esminis?

    Dažnai kartojamas teiginys, kad kolageną būtina gerti nevalgius, nes taip jis esą geriau pasisavinamas, neturi tvirto mokslinio pagrindo. Kolageno papildai virškinami kaip baltymai, tad jų įsisavinimą labiau lemia bendra mityba ir individualus virškinimo toleravimas. Daliai žmonių patogiau vartoti ryte, nes taip lengviau nepamiršti dienos dozės.

    Kitas populiarus įsitikinimas, kad kolageną būtina gerti vakare, nes naktį organizmas intensyviau regeneruojasi. Tiesa, miego metu vyksta daug atkuriamųjų procesų, tačiau patikimų įrodymų, kad vakarinis kolageno vartojimas duoda geresnį rezultatą nei rytinis, trūksta. Praktikoje rekomenduojama pasirinkti laiką, kurį lengviausia išlaikyti kasdien.

    Kas realiai padeda kolageno sintezei?

    Kolagenas yra struktūrinis baltymas, svarbus odai, kremzlėms, sausgyslėms ir kaulams. Su amžiumi jo gamyba mažėja, o tai gali atsispindėti odos elastingume ir sąnarių pojūčiuose. Būtent todėl dalis žmonių renkasi kolageno papildus, tikėdamiesi palaikyti įprastą audinių būklę.

    Norint sudaryti palankesnes sąlygas natūraliai kolageno sintezei, svarbu, kad mityboje netrūktų baltymų ir vitamino C. Taip pat reikšmingi mikroelementai, pavyzdžiui, cinkas ir varis, kurie dalyvauja audinių atsinaujinimo procesuose. Vien papildas nekompensuoja prastos mitybos, todėl dažniausiai rekomenduojamas kompleksinis požiūris.

    Kada tikėtis pokyčių ir kaip vartoti saugiai?

    Kolagenas neveikia iš karto, o pirmi pastebimi pokyčiai dažniausiai siejami su kelių savaičių nuosekliu vartojimu. Kai kuriais atvejais prireikia 2–3 mėnesių, kol rezultatai tampa aiškesni, ypač jei vertinami odos elastingumo ar sąnarių komforto pokyčiai. Dėl to trumpalaikės, nenuoseklios kuracijos dažnai nuvilia.

    Renkantis papildą verta atkreipti dėmesį į sudėtį, porcijoje esančio kolageno kiekį ir tai, ar jis jums nesukelia virškinimo diskomforto. Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus, esate nėščia ar žindote, dėl papildų vartojimo saugumo tikslinga pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Patogiausias paros metas yra tas, kurį realiai išlaikysite kasdien.

  • Korėjiečiai rytais geria batatų goguma latte: kodėl jis siejamas su oda ir pilvu?

    Kas yra goguma latte?

    Korėjos kavinėse jau ne vienerius metus populiarus goguma latte – gėrimas iš keptų saldžiųjų bulvių (batatų) ir pieno. Nors pavadinime yra žodis latte, tai nėra klasikinė kava: dažniausiai jame nebūna kofeino, o skonį kuria natūralus batatų saldumas.

    Šis tirštas, kremiškas gėrimas ypač išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, nes dažnai būna ryškios, violetinės arba gelsvos spalvos, priklausomai nuo batatų rūšies. Šaltuoju sezonu jis vertinamas kaip šildantis, sotus, bet palyginti lengvai virškinamas pasirinkimas vietoj rytinės kavos.

    Kodėl siejamas su oda ir savijauta?

    Batatų maistinė vertė paaiškina, kodėl goguma latte neretai pristatomas kaip grožio gėrimas. Batatuose gausu skaidulų, taip pat vitaminų ir antioksidantų, o oranžinės spalvos batatai yra beta karoteno šaltinis, iš kurio organizmas gamina vitaminą A.

    Vitaminas A svarbus normaliai odos būklei ir gleivinių funkcijai, o vitaminas C prisideda prie kolageno susidarymo. Dėl to gėrimas dažnai siejamas su odos išvaizda, nors svarbu suprasti, kad vienas produktas savaime nepakeičia bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Ar tikrai padeda turėti „plokščią pilvą“?

    Teiginiai apie plokščią pilvą dažniausiai remiasi skaidulų poveikiu. Skaidulos padeda ilgiau jaustis sotiems, palaiko reguliarų virškinimą ir gali prisidėti prie stabilesnio cukraus kiekio kraujyje, ypač kai vietoj saldintų gėrimų pasirenkamas natūralesnis variantas.

    Kita vertus, galutinis gėrimo kaloringumas priklauso nuo pasirinkto pieno ir priedų. Jei į goguma latte dedama medaus, sirupų ar saldinto pieno, energinė vertė greitai auga, todėl norint lengvesnio varianto verta riboti saldiklius.

    Goguma latte taip pat patrauklus tiems, kurie jautrūs kofeinui: jis paprastai nesukelia širdies plakimo ar staigaus sujaudinimo, būdingo stipriai kavai. Dalis kavinių siūlo ir versiją su espresso, tačiau tuomet tai jau tampa mišriu gėrimu.

    Kaip pasigaminti namuose

    Namų versijai dažniausiai pakanka išsikepti batatą, sutrinti jį iki glotnios tyrės ir sumaišyti su šiltu karvės arba augaliniu pienu. Skoniui galima įdėti žiupsnį cinamono ar vanilės, o norint desertinio varianto – šiek tiek medaus.

    Patiekimui tinka ir šalta versija: atvėsinta batatų tyrė sumaišoma su šaltu pienu ir ledo kubeliais. Jei norisi putos kaip kavinėje, pieną galima suplakti iki lengvos, purios tekstūros ir uždėti ant viršaus.

    Goguma latte išlieka vienu ryškiausių korėjietiškos gėrimų mados pavyzdžių, o jo populiarumą palaiko paprasta sudėtis ir aiški idėja: sotus, švelnus gėrimas vietoj kofeino. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai odai ir savijautai pasiekiami vertinant visą racioną, miego režimą ir fizinį aktyvumą.

  • T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    T-Rex oda iš laboratorijos: kaip DI ir sintetinė biologija kuria naują prabangos mados kryptį

    Prabangos mados pasaulyje atsirado dar nematyta idėja: oda, sukurta laboratorijoje ne iš gyvūnų, o remiantis prieš maždaug 68 mln. metų išnykusio tiranozauro kolagenu. Projekto autoriai teigia, kad tai gali tapti nauju impulsu alternatyvioms medžiagoms, kurios bando konkuruoti su tradicine galvijų oda.

    Biomedžiaga, pristatoma kaip T-Rex oda, kuriama bendrovei Lab-Grown Leather Ltd bendradarbiaujant su kūrybos agentūra VML ir partneriais. Idėjos viešuoju veidu tapo VML pasaulinis kūrybos vadovas Dimitri Guerassimov, su kuriuo apie projektą kalbėjosi Euronews Culture komanda.

    Kaip atkuriamas dinozauro kolagenas?

    Projekto esmė – nuo fosilizuotų kolageno fragmentų pereiti prie pilnesnio baltymo „brėžinio“, kurį būtų galima pagaminti šiuolaikinėmis biotechnologijomis. Pasak kūrėjų, vien tik turimų fosilijų duomenų neužtenka, todėl trūkstamoms dalims atkurti pasitelkiami skaičiavimai ir dirbtinis intelektas.

    „Turėjome dalį informacijos, tačiau kita dalis buvo prarasta, todėl reikėjo atkurti tai, ko trūko“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Autoriai pabrėžia, kad DI šiame procese tampa kritiniu įrankiu, leidžiančiu modeliuoti, kokia galėjo būti trūkstama baltymo struktūros dalis, ir parinkti artimiausius variantus. Tokie metodai siejami su sparčiai besivystančia kompiuterine biologija, kai skaitmeniniai modeliai padeda greičiau ir tiksliau planuoti laboratorinius bandymus.

    Kodėl pasirinkta rankinė?

    Pirmasis viešai pristatytas gaminys – vienetinė prabangi rankinė, sukurta kaip demonstracinis pavyzdys. Projekto komanda atvirai sako, kad tai ir technologijos įrodymas, ir istorija, kuri padeda naujai medžiagai išeiti iš „pigios alternatyvos“ rėmų.

    „Norėjome sukurti medžiagą, kuri nebūtų lyginama su karvės oda kaip šalutinis produktas, o būtų savarankiška ir vertinga“, – sakė Dimitri Guerassimov.

    Rankinės formatas pasirinktas neatsitiktinai: prabangos segmente mažesni kiekiai leidžia greičiau išbandyti naujas medžiagas, o pirkėjai dažniau priima neįprastas istorijas ir riboto leidimo produktus. Tokie pristatymai taip pat veikia kaip rinkodaros signalas: medžiaga skirta ne tik „ekologiškesniam“ masinės gamybos pakaitalui, bet ir aukščiausios klasės dizainui.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Pastaraisiais metais alternatyvios odos kryptys sparčiai plečiasi: kuriamos medžiagos iš grybienos, augalinių pluoštų ar laboratorijose auginamų ląstelių. Didžiausia šių sprendimų kliūtis dažnai yra mastelio didinimas, kaina ir vartotojų pasitikėjimas ilgaamžiškumu, todėl ryškūs „pirmieji kartai“ mados industrijoje tampa svarbia konkurencijos dalimi.

    Projekto autoriai teigia matantys augantį susidomėjimą bendradarbiavimu ir potencialiais užsakymais, todėl partneriai kalba apie gamybos plėtrą. Vis dėlto reali rinkos sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks užtikrinti nuoseklią kokybę, atsekamumą ir aiškius tvarumo kriterijus, nes vien laboratorinė kilmė savaime negarantuoja mažesnio poveikio aplinkai.

    Kalbėdamas plačiau apie DI kūrybos industrijose, D. Guerassimov tvirtino, kad šiandien DI dažniausiai veikia kaip procesus supaprastinantis įrankis, o ne žmogų pakeičianti jėga. „Kol kas tai labiau jaudinantis įrankis, stiprinantis tai, ką darome, o ne priešas“, – sakė jis.

    Jei laboratorijoje auginta T-Rex oda iš tiesų pasieks platesnę gamybą, tai gali tapti dar vienu atveju, kai biotechnologijos ir dizainas susijungia ne vien dėl tvarumo deklaracijų, bet ir dėl naujos prabangos sampratos. Mados rinkai tai būtų signalas, kad „istorija“ ir pažangios medžiagos gali tapti tokios pat svarbios kaip tradicija.

  • Per dažnas dušas gali kenkti odai: 5 ženklai, kad prausiatės per daug ir ką daryti

    Dušas daugeliui yra kasdienis įprotis, tačiau dermatologai primena, kad per dažnas ir per karštas prausimasis gali susilpninti odos apsauginį barjerą. Tokiu atveju oda greičiau netenka drėgmės, tampa jautresnė, o diskomfortas gali lydėti net ir tada, kai vizualiai ji atrodo normali.

    Poreikis praustis skiriasi: jį lemia odos tipas, prakaitavimas, fizinis aktyvumas, darbas dulkėtoje aplinkoje, taip pat tokios būklės kaip egzema ar atopinis dermatitas. Todėl svarbiau ne „teisingas“ kartų skaičius, o tai, kaip po prausimosi jaučiasi ir atrodo jūsų oda.

    Kada dušas jau kenkia?

    Vienas dažniausių signalų yra tempimo pojūtis po dušo, ypač jei jis kartojasi kasdien. Tai gali reikšti, kad karštas vanduo ir prausikliai nuplovė per daug natūralių lipidų, kurie saugo odą nuo išsausėjimo.

    Kitas ženklas, kad prausimasis per intensyvus, yra situacija, kai drėkinamasis kremas tarsi nepadeda. Jei oda vis tiek išlieka sausa dienos eigoje, verta įvertinti ne tik priemones, bet ir vandens temperatūrą, dušo trukmę bei prausimosi dažnį.

    Nuolatinis niežėjimas taip pat gali būti susijęs ne vien su alergijomis ar sezoniniais pokyčiais. Per dažnas prausimasis gali išbalansuoti odos mikrobiomą ir padidinti nervinių galūnėlių jautrumą, todėl atsiranda niežulys, perštėjimas ar „dilgčiojimo“ jausmas.

    Jei įprastos priemonės staiga ima graužti, deginti ar kelti diskomfortą, tai dažnai rodo pažeistą odos barjerą. Kai jis susilpnėja, net švelnūs ingredientai prasiskverbia giliau ir gali sukelti nemalonią reakciją, todėl tuo metu geriau neeksperimentuoti su naujais produktais.

    Dar vienas dažnas signalas yra papilkėjusi, blausi oda, kuriai trūksta įprasto švytėjimo. Išsausėjęs viršutinis odos sluoksnis šviesą atspindi kitaip, todėl oda gali atrodyti pavargusi, net jei miegate pakankamai.

    Kaip praustis, kad oda neišsausėtų?

    Dažniausiai padeda paprasti pokyčiai: trumpesnis dušas ir šiltesnis, o ne karštas vanduo. Taip pat verta rinktis švelnų, kvapiklių neturintį prausiklį, kuris mažiau ardo odos lipidų sluoksnį.

    Drėkinamąją priemonę geriausia tepti iškart po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna, nes taip lengviau „užrakinama“ drėgmė. Jei, nepaisant pokyčių, tempimas, niežėjimas ar paraudimas išlieka, verta pasikonsultuoti su dermatologu, kad būtų atmestos lėtinės odos būklės.

  • Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Karšti dušai – ne tik malonumas: gydytojai įspėja, kada jie gali pakenkti odai ir širdžiai

    Kas iš tiesų vyksta kūnui?

    Karšta dušo srovė daugeliui tampa greitu būdu atsipalaiduoti po įtemptos dienos, tačiau medikai primena: labai aukšta vandens temperatūra gali turėti nepageidaujamų pasekmių. Ilgas buvimas karštyje veikia ne tik odą, bet ir kraujotakos sistemą, ypač jei žmogus turi lėtinių ligų.

    Kraujagyslių chirurgas Mahyar Maddahali, socialiniuose tinkluose žinomas kaip Dr. Max, atkreipė dėmesį, kad įprotis ilgai praustis labai karštame vandenyje kai kuriems žmonėms gali baigtis silpnumu ar net alpimu. Pasak jo, karštis skatina kraujagyslių išsiplėtimą, todėl daliai žmonių staigiau krinta kraujospūdis.

    Odos barjeras nukenčia pirmiausia

    Dermatologai pabrėžia, kad karštas vanduo greičiau pašalina natūralius odos riebalus, kurie saugo nuo drėgmės praradimo. Dėl to oda gali pradėti sausėti, parausti, tapti jautresnė, o niežulys sustiprėti.

    Niujorko klinikos Marmur Medical dermatologė Teresa Song yra sakiusi, kad itin karšti dušai gali pažeisti apsauginį odos barjerą, todėl jų reikėtų vengti, o prausimosi laiką trumpinti.

    „Labai karštų dušų nerekomenduojama, nes jie ardo natūralų odos apsauginį barjerą, todėl prausimasis turėtų būti kuo trumpesnis“, – sakė Teresa Song.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems diagnozuotas atopinis dermatitas, egzema ar žvynelinė. Karštis ir ilgas mirkimas dažnai sustiprina išsausėjimą, sudirginimą ir odos tempimo pojūtį, o kasymasis didina uždegimo riziką.

    Kodėl gali svaigti galva ir „temti“ akyse?

    Karštas vanduo plečia kraujagysles, nes organizmas taip bando atiduoti šilumos perteklių. Dėl šios priežasties kraujospūdis gali laikinai sumažėti, o širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad kraujas tinkamai pasiektų organus.

    Sveikam žmogui tai dažniausiai nesukelia rimtų problemų, tačiau jautresniems asmenims gali pasireikšti širdies plakimo pojūtis, silpnumas ar galvos svaigimas. Rizika didėja, jei duše ilgai stovima, o po to staigiai atsistojama ar išeinama į vėsesnę patalpą.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio turėtų skirti žmonės, sergantys širdies nepakankamumu, išemine širdies liga, turintys žemą kraujospūdį ar patiriantys ritmo sutrikimų. Jiems staigesni kraujospūdžio svyravimai gali būti pavojingesni.

    Alpimas duše dažniausiai aiškinamas tuo, kad išsiplėtus kraujagyslėms daugiau kraujo „užsilaiko“ kojose, o smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Tai ypač tikėtina vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus ar patiriantiems skysčių trūkumą.

    Kojų venoms karštis gali būti bloga žinia

    Kraujagyslių chirurgai primena ir dar vieną aspektą: karštis plečia venas, todėl gali stiprėti kraujo sąstovis kojose. Sergantiems lėtiniu venų nepakankamumu ar turintiems venų varikozę tai gali reikšti didesnį kojų sunkumą, tinimą ir skausmą.

    Dėl šios priežasties žmonėms, turintiems venų problemų, dažnai patariama vengti ilgų karštų vonių, labai karšto dušo, taip pat kaitros procedūrų, tokių kaip pirtis ar sūkurinės vonios. Vėsesnis vanduo veikia priešingai, laikinai sutraukia kraujagysles ir kai kuriems suteikia palengvėjimą.

    Jei po karšto dušo jums reguliariai svaigsta galva, darosi silpna, atsiranda dusulys ar krūtinės diskomfortas, tai signalas pasitarti su gydytoju. Tokie simptomai gali būti susiję ne tik su vandens temperatūra, bet ir su nediagnozuotomis širdies ar kraujagyslių problemomis.

  • Mokslininkai įspėja: vakare išgertas alus gali paversti jus tikru uodų magnetu

    Uodai žmones renkasi ne atsitiktinai: jų elgesį lemia iškvepiamas anglies dioksidas, kūno šiluma ir dešimtys cheminių junginių, kuriuos skleidžia oda. Naujesni tyrimai rodo, kad net tai, ką geriame vakare, gali pastebimai pakeisti mūsų kvapą ir padidinti įkandimų riziką.

    Uodams stipriausias signalas iš tolo yra anglies dioksidas, kurį iškvepiame. Priartėję jie vis labiau pasikliauja kvapo receptoriais, o galiausiai „sprendimą“ priima pagal odos temperatūrą ir drėgmę, todėl vieni žmonės atrodo gerokai patrauklesni nei kiti.

    Eksperimentuose, kuriuose vertinta, kokie odos kvapai labiausiai vilioja uodus, nustatyta, kad iš itin didelio žmogaus skleidžiamų junginių spektro išsiskiria palyginti nedidelė dalis. Tarp dažniausiai minimų medžiagų yra 1-okten-3-olis, susidarantis skaidantis odos riebalams ir kai kurių mokslininkų vadinamas „grybiniu alkoholiu“.

    Šis junginys uodams veikia kaip stiprus orientyras, o koncentracijos pokyčiai gali turėti neproporcingai didelį efektą. Dėl hormoninių ir fiziologinių pokyčių kai kurios grupės, pavyzdžiui, nėščiosios, neretai sulaukia daugiau įkandimų, nes uodai jautriai reaguoja į kvapo ir šilumos pokyčius.

    Atskiras dėmesys skiriamas alkoholiui, ypač alui. Tyrimuose fiksuota, kad po kelių bokalų uodų aktyvumas aplink žmogų gali didėti, o aiškinama tai ne vien kūno temperatūros ar kvėpavimo pokyčiais, bet ir pakitusiu odos kvapu bei prakaito sudėtimi.

    Praktikoje tai reiškia, kad šiltą vakarą lauke gėrimai gali tapti netikėtu rizikos veiksniu, jei jau ir taip esate linkę pritraukti uodus. Svarbiausia apsauga išlieka kompleksinė: tinkami repelentai, dengiantys drabužiai, tinkleliai ant langų ir uodų veisimosi vietų mažinimas šalia namų, ypač stovinčio vandens.

    Specialistai taip pat primena, kad uodų platinamų ligų rizika Europoje pastaraisiais metais aptariama vis dažniau dėl šiltėjančio klimato ir plintančių invazinių rūšių. Todėl paprasti įpročiai, tokie kaip atsargesnis alkoholio vartojimas lauke uodų sezono metu, gali padėti sumažinti įkandimų skaičių.

  • Saulė kenkia tyliai: kiek minučių užtenka nudegti ir kodėl tai priklauso ne tik nuo odos tipo

    Odos pažeidimas nuo saulės gali prasidėti labai greitai, kai kuriais atvejais jau per maždaug 15 minučių. Dermatologijos tyrimuose pabrėžiama, kad šis laikas nėra universalus: jį lemia ir UV indeksas, paros metas, geografinė vieta bei apsauginės priemonės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėra visiškai saugaus buvimo saulėje be apsaugos, nepriklausomai nuo odos tipo. Saulės nudegimas didina ilgalaikių odos pažeidimų ir odos vėžio riziką, o dažnas neapsaugotas deginimasis spartina odos senėjimą.

    Kas lemia, kaip greitai nudegsite

    Vienas svarbiausių veiksnių yra UV indeksas, rodantis ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą. Kuo UV indeksas didesnis, tuo greičiau odoje kaupiasi žala, todėl net trumpas buvimas lauke gali baigtis nudegimu.

    Įtakos turi ir odos fototipas: šviesi oda paprastai nudega greičiau nei tamsesnė, tačiau tai nereiškia, kad tamsesnė oda yra apsaugota. Taip pat svarbūs paros metai, ypač vidurdienis, bei aplinka: vanduo, smėlis ar sniegas atspindi spindulius ir didina poveikį.

    Ankstyvi požymiai, kad oda jau pažeista

    Nudegimas ne visada pasimato iš karto: paraudimas, tempimo jausmas ar skausmingumas gali sustiprėti po kelių valandų. Sunkesniais atvejais atsiranda pūslės, patinimas, vėliau oda ima sausėti ir luptis.

    Ilgainiui pasikartojantys pažeidimai skatina pigmentinių dėmių atsiradimą, netolygų odos toną ir matomus kapiliarus. Ultravioletiniai spinduliai taip pat ardo kolageną ir elastiną, todėl formuojasi raukšlės ir oda praranda stangrumą.

    Kaip saugotis kasdien

    Efektyviausia strategija yra kelių priemonių derinys: šešėlis, tinkami drabužiai ir plataus spektro apsauga nuo UVA ir UVB. Rekomenduojama rinktis SPF 30 ar didesnę priemonę ir ją tepti dar prieš išeinant į lauką, o ne tik pajutus kaitrą.

    Apsaugą reikia atnaujinti reguliariai, ypač po maudynių ar gausesnio prakaitavimo. Taip pat verta planuoti buvimą lauke taip, kad tiesioginė saulė vidurdienį būtų kuo trumpesnė, o akiniai nuo saulės ir galvos apdangalas taptų įpročiu.

    „Nudegimas nėra vien laikinas diskomfortas: tai matomas signalas, kad odoje jau įvyko žala, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių“, – sako dermatologai.

  • Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Skausmingi nuospaudai? Pamirštas PRL triukas su česnaku gali padėti, bet yra viena rizika

    Nuospaudos ir sukietėjusi pėdų oda dažniausiai atsiranda dėl trinties ir spaudimo: ankštos avalynės, ilgų valandų stovint, bėgimo ar tiesiog sausos odos. Daugelis griebiasi tepalų ir specialių pleistrų, tačiau kartais namuose bandomi ir senesni metodai, kuriuos žmonės prisimena dar iš laikų, kai priemonių pasirinkimas buvo ribotas.

    Vienas dažniausiai minimų liaudiškų būdų yra sutrinto česnako ir aliejaus ar alyvuogių aliejaus mišinys, tepamas tik ant nuospaudos. Česnakas turi sieros junginių, o jo sultys gali dirginti ir minkštinti suragėjusį epidermį, todėl kai kuriems žmonėms atrodo, kad sukietėjimas greičiau suminkštėja.

    Vis dėlto čia slypi esminė rizika: česnakas, ypač uždengtas pleistru ir laikomas per naktį, gali sukelti cheminį odos nudegimą ar stiprų sudirginimą. Didžiausia tikimybė susižaloti tada, kai pasta patenka ant sveikos odos, laikoma per ilgai arba kai oda jautri, pažeista, linkusi į dermatitą.

    Jei vis tiek nusprendžiama išbandyti šį metodą, saugiausia laikytis principo mažiau yra daugiau. Mišinį reikėtų tepti itin plonu sluoksniu tik ant nuospaudos, vengti sveikos odos, o pirmą kartą laikyti trumpai ir stebėti reakciją, o ne palikti per naktį.

    Specialistai pabrėžia, kad patikimesnė kryptis yra nuospaudos priežasties pašalinimas: patogi, tinkamo dydžio avalynė, spaudimą mažinančios pagalvėlės, reguliari pėdų priežiūra ir drėkinimas. Jei nuospaudos kartojasi, skauda, atsiranda įtrūkimų, paraudimas, šlapiavimas ar įtariama infekcija, vertėtų kreiptis į podologą ar gydytoją.

    Ypač atsargūs turėtų būti sergantys cukriniu diabetu, turintys prastą kraujotaką ar sumažėjusį pėdų jautrumą, nes net nedidelė žaizda gali komplikuotis. Tokiais atvejais savarankiški bandymai su dirginančiomis medžiagomis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.