Tag: Odesa

  • Odesa, milijardai grivinų per konkursus ir Prezidento biuras: kur dabar Юрій Іванющенко

    Buvęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Jurijus Ivanjuščenka, pravarde „Jura Jenakijevskis“, pastaraisiais metais minimas kaip vienas labiausiai prieštaringai vertintų iš šalies pasitraukusių politikų. Publikacijoje dėmesys telkiamas į tai, kaip jam sekasi šiandien ir kokie ryšiai siejami su Odesa, didelės vertės viešaisiais pirkimais bei Prezidento biuru.

    Apie tai rašo Ukrainos informacinis-analitinis portalas „Komentari“. Tekste pabrėžiama, kad, nepaisant anksčiau jam priskirtos kriminalinės reputacijos, pats Ivanjuščenka esą jaučiasi komfortiškai.

    Publikacijoje primenama, jog Jurijus Ivanjuščenka buvo siejamas su Ukrainos „Regionų partija“, o jo pravardė viešojoje erdvėje esą atspindėjo jam priskiriamą kriminalinę praeitį. Taip pat minimi kriminaliniai persekiojimai, kuriuos jis yra patyręs.

    Tekste pažymima ir tai, kad neseniai jam buvo pritaikytos Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) sankcijos. Vis dėlto autorių teigimu, jo padėtį gali stiprinti ryšiai ir tikėtinos pajamos, siejamos su milijardinės vertės konkursais.

    Kokie akcentai išskiriami publikacijoje

    Vienas pagrindinių straipsnio akcentų – Odesa ir galimos sąsajos su didelės vertės viešaisiais pirkimais. Publikacijoje teigiama, kad būtent ryšiai ir tikėtini uždarbiai iš konkursų galėjo prisidėti prie to, jog buvęs politikas išlaiko patogią padėtį.

    Kitas pabrėžiamas aspektas – minima Prezidento biuro kryptis. Nors tekste nepateikiama detalių apie konkrečius sprendimus ar dokumentus, šis motyvas įvardijamas kaip reikšmingas, vertinant Ivanjuščenkos įtakos ir ryšių temą.

    Publikacijos autoriai Ivanjuščenką pateikia kaip itin demonizuotą personažą ankstesnėje Ukrainos politinėje realybėje, tačiau kartu kelia mintį, kad net ir po teisinių procesų bei sankcijų viešojoje erdvėje lieka klausimų dėl jo dabartinių galimybių ir kontaktų.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo mažiausiai trys žmonės, sužeista daugiau nei 20

    Per Rusijos smūgius Ukrainoje penktadienį žuvo mažiausiai trys žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeista, pranešė šalies institucijos.

    Kaip skelbia „Euronews“, daugiausia pranešimų apie nukentėjusius gauta iš Odesos, Zaporižios srities ir Charkivo regiono, kur fiksuoti smūgiai dronais ir apšaudymai.

    Odesoje žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti. Teigiama, kad atakos metu apgadintas gyvenamasis pastatas ir keli automobiliai.

    Zaporižios srityje pranešta apie dar vieną žuvusįjį po smūgio pramonės objektui Kosmičnyj rajone, o netoliese esančiame gyvenamajame kvartale sužeisti devyni žmonės.

    Smūgiai Zaporižioje ir Charkivo regione

    Zaporižios srities karinės administracijos vadovo pareigas einantis Mychailas Semikinas teigė, kad per ataką buvo apgadinti butai trijuose aukštuose.

    Pasak jo, antrame ir trečiame aukštuose kilo gaisrai, o kieme užsidegė ir automobiliai.

    Tuo metu Charkivo regione, vietos prokuratūros duomenimis, per Rusijos smūgius buvo sužeisti dar septyni žmonės, tarp jų – vaikai.

    Skelbiama, kad apie 4 valandą ryto lapkričio 13 dieną Rusijos kariuomenė dronu atakavo Malynivkos kaimą Čuhujivo rajone. Per smūgį buvo sugriauti ir apgadinti namai, sužeisti trys moterys, du vyrai bei du berniukai – 16 ir 11 metų.

    Ukraina praneša smogusi Rusijos teritorijoje

    Ukrainos pajėgos taip pat pranešė naktį surengusios atsakomąsias atakas Rusijos Samaros ir Volgogrado regionuose.

    Rusijos vietos institucijų teigimu, drono ataka pramonės objektui Samaros srityje nusinešė keturių žmonių gyvybes, dar keturi žuvo per smūgį Volgograde.

    Socialiniuose tinkluose plito nepatikrinti vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti didelis gaisras Volgogrado naftos perdirbimo gamykloje.

    Zelenskis Airijoje susitiko su JAV pasiuntiniais

    Šios atakos įvyko tuo metu, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Airijoje baigė susitikimą su JAV specialiaisiais pasiuntiniais Steve’u Witkoffu ir Jared’u Kushneriu.

    Nurodoma, kad amerikiečių delegacija į Airiją atvyko po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

    Taip pat pranešta apie atsinaujinusias diplomatines pastangas šią savaitę: Kyjivas ir Maskva esą susitarė dėl „didžiausių belaisvių mainų“ nuo karo pradžios, o tai, kaip teigiama, galėjo priartinti galimybę Europai dalyvauti būsimose taikos derybose.

  • Juodoji jūra prie Odesos virsta karo šiukšlynu: ekologas įspėja dėl dronų nuolaužų ir naftos grėsmės

    Juodosios jūros pakrantėje prie Odesos kaupiasi vis daugiau karo paliktų teršalų, o jų poveikis, pasak ukrainiečių ekologo Vladyslavo Balynskio, gali tęstis dar ilgai po karo pabaigos. Specialistas sako, kad jūros dugne formuojasi savotiška sąvartyną primenanti zona iš numuštų dronų ir raketų liekanų, o pavojus kyla ne tik Ukrainai, bet ir kaimyninėms šalims.

    Ekologo vertinimu, Rusijos išpuoliai prieš uostus ir civilinę laivybą pakeitė taršos pobūdį. Į jūrą gali patekti ne tik naftos produktai, bet ir įvairūs kroviniai, o pasekmės priklauso nuo to, kur nuskęsta laivas, kokia srovė, gylis ir ar teritorija yra jautri gamtai, pavyzdžiui, paukščių perėjimo ar žuvų maitinimosi vieta.

    Pasak jo, Odesos įlanka yra ypač pažeidžiama, nes vandens apykaita čia ribota. Jei smūgis suduodamas netoli kranto, tarša gali greitai pasiekti paplūdimius ir pakrančių ekosistemas, o audrų sezonu rizika tik didėja.

    Kodėl pavojingi pažeisti laivai

    V. Balynskis akcentuoja, kad didelė dalis grėsmių susijusi su pažeistais arba apleistais laivais, kurie po atakų lieka dreifuoti. Kol laivas plūduriuoja, tai yra navigacijos pavojus, tačiau situacija tampa rimtesnė, kai laivas užplaukia ant seklumos arba pradeda irti.

    Tuomet, veikiant bangoms ir audroms, korpusas gali prarasti sandarumą, o į vandenį patektų degalai, tepalai ir kiti techniniai skysčiai. Ekologas pabrėžia, kad net ir nuskendus laivui tarša gali skverbtis palaipsniui, o teršalai aplinkoje išlikti metų metus.

    Papildomą riziką kelia jūroje esančios minos ir nesprogę šaudmenys. Nekontroliuojamas laivas, atsitrenkęs į miną ar atsidūręs netoli sprogimo, gali staiga skilti ir nuskęsti, o tarša tokiu atveju atsirastų šimtus kilometrų nuo pirminės atakos vietos.

    Dronų ir raketų nuolaužos jūroje

    Vienas mažiau matomų, bet ilgalaikių veiksnių, pasak ekologo, yra į jūrą krentantys numuštų dronų ir raketų fragmentai. Dalį lengvų nuolaužų galima surinkti pakrantėje, tačiau sunkesnės detalės dažniausiai nusėda dugne.

    Ekologas teigia, kad ten kaupiasi varikliai, metalinės dalys, elektronikos plokštės, akumuliatoriai, degalų ir tepalų likučiai. Medžiagoms yrant ir metalams koroduojant, teršalai pamažu patenka į nuosėdas ir vandenį, o tikrasis jų poveikis dugno organizmams bei žuvims dar nėra iki galo įvertintas.

    „Tai, ką matau po vandeniu, primena sąvartyną: nuolaužos guli beveik nejudėdamos ir kaupsis metų metus“, – sakė V. Balynskis.

    Poveikis gyvūnijai ir jūros atsigavimui

    V. Balynskis išskiria didžiausią nerimą keliančią sritį: jūrų žinduolius. Pasak jo, dėl karo veiksmų sukeliamo povandeninio triukšmo, sprogimų ir slėgio bangų nukenčia delfinai ir kiti banginiai, kuriems klausa yra būtina orientacijai ir maisto paieškai.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad ekosistemos pokyčiai nėra siejami vien su karo veiksmais, nes svarbūs ir klimato kaitos veiksniai, upių nuotėkio mažėjimas bei ilgalaikė tarša. Vis dėlto karas, pasak ekologo, įnešė naujų taršos šaltinių, kurių poveikis gali būti uždelstas ir pasireikšti po mėnesių ar net metų.

    Ekologo teigimu, Juodoji jūra turi natūralų atsikūrimo potencialą, tačiau kai kurios populiacijos atsigauna lėtai. Jūrų žinduoliams, dugno bendrijoms ir jautrioms buveinėms gali prireikti dešimtmečių, o dalis praradimų gali būti negrįžtami.

    Kalbėdamas apie žmonių saugumą, specialistas pabrėžia, kad jūra nėra virtusi visiškai nuodingu telkiniu, tačiau realios grėsmės išlieka. Jis ragina maudytis tik oficialiai atvertuose paplūdimiuose, kur vykdoma saugumo kontrolė, o žuvų ir jūros gėrybių atžvilgiu akcentuoja laboratorinių tyrimų svarbą padidintos rizikos zonose.

  • Odesos srityje sužydo juodasis šeivamedis: krūmas, siejamas su Hario Poterio Būzine lazdele

    Odesos srityje, Žemutinio Dniestro nacionaliniame gamtos parke, gamtininkai užfiksavo žydintį juodąjį šeivamedį. Šis krūmas plačiai žinomas ne tik dėl panaudojimo buityje, bet ir dėl populiarios kultūros asociacijų su Hario Poterio istorija.

    Parko specialistai priminė, kad rašytojos Džoanos Rouling kūriniuose itin galinga Būzinė lazdelė siejama būtent su šeivamedžiu. Vis dėlto gamtininkai pabrėžia, jog tai literatūrinis sumanymas, o ne augalo išskirtinių botaninių savybių aprašymas.

    „Ar žinojote, kad už Būzinės lazdelės įvaizdžio slepiasi visiškai realaus augalo pavadinimas?“, – teigė parko tyrėjai.

    Juodasis šeivamedis yra paplitęs Europoje, dažnas ir Ukrainoje, augantis pakelėse, pamiškėse, sodybose bei parkuose. Vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį jis išsiskiria kekėmis tamsių, beveik juodai violetinių uogų, o žydėjimo metu vilioja ryškiu kvapu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad šeivamedis nuo seno naudojamas liaudies tradicijose ir kulinarijoje. Iš žiedų dažnai verdama arbata ar gaminami sirupai, o iš uogų, tinkamai jas termiškai apdorojus, verdamos uogienės, gaminami tiršti gėrimai ar desertai.

    Tačiau kartu primenama ir svarbi saugumo taisyklė: žali šeivamedžio vaisiai ir kitos augalo dalys gali sukelti negalavimų. Dėl to maistui tinka tik tiksliai atpažinti, visiškai sunokę vaisiai, kurie prieš vartojimą tinkamai apdorojami karščiu.

    Gamtininkai pastebi, kad tokie sezoniniai radiniai nacionaliniuose parkuose tampa proga dar kartą priminti apie biologinės įvairovės svarbą. Net ir sudėtingomis aplinkybėmis gamtos ciklai tęsiasi, o žmonėms lieka užduotis juos stebėti atsakingai ir tausoti aplinką.

  • Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Rusijos smūgiai Ukrainoje: žuvo 11 žmonių, Kyjivas ėmėsi Rusijos šešėlinio laivyno

    Per Rusijos naktinius smūgius Ukrainoje nuo rugsėjo 11 dienos vakaro iki rugsėjo 12 dienos ryto žuvo mažiausiai 11 žmonių, dar 96 buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos institucijos, o daugiausia nukentėjo Odesos sritis.

    Smūgiai fiksuoti ir Dnipropetrovsko, Donecko, Zaporižios, Kyjivo, Sumų, Charkivo bei Chersono srityse. Atakos vyko tuo metu, kai Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos vadinamąjį šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, padedanti finansuoti karą.

    Odesa – vienas pagrindinių taikinių

    Ukrainos oro pajėgos nurodė, kad atakoje Rusija panaudojo 129 įvairių tipų bepiločius orlaivius, taip pat balistines raketas „Iskander-M“ ir KN-23, sparnuotąsias raketas „Kalibr“ bei valdomas raketas Ch-59/69. Pasak kariškių, dalis bepiločių buvo su reaktyviniais varikliais, o tai apsunkina jų perėmimą.

    Ukrainos oro gynyba pranešė sunaikinusi arba elektroninėmis priemonėmis sutrikdžiusi 110 oro taikinių, tarp jų – 101 bepiločio skrydį ir dalį raketų. Tokios mišrios atakos, kai vienu metu leidžiamos ir raketos, ir dronai, pastaruoju metu dažnai naudojamos siekiant perkrauti oro gynybos sistemas.

    Vienas pagrindinių smūgio taikinių buvo Odesa. Vietos valdžia skelbė, kad apgadintas daugiabutis, o sužeistųjų skaičius augo gavus daugiau informacijos iš įvykio vietos.

    Odesos srityje sužeista mažiausiai 35 žmonės, tarp jų – penkių mėnesių kūdikis ir 17-metis. Dalis nukentėjusiųjų buvo hospitalizuoti, o gelbėjimo darbai ir pastatų būklės vertinimas tęsėsi ir po atakos.

    Smūgiai regionuose ir pramonės taikiniai

    Dnipropetrovsko srityje atakos paliesti keli miestai. Dnipro mieste, vietos pareigūnų duomenimis, apgadintas pramonės objektas, gyvenamieji pastatai ir automobiliai, žuvo vienas žmogus, sužeista 19.

    Kryvyj Riho mieste naktį smogta pramonės įmonei, žuvo vienas žmogus, dar trys buvo sužeisti. Srities vadovybė skelbė, kad iš viso regione žuvo du žmonės ir sužeista mažiausiai 22, tarp jų – vaikas.

    Zaporižios srityje per parą fiksuoti smūgiai dešimtims gyvenviečių, tarp jų – raketinės atakos prieš Zaporižios miestą. Vietos valdžia pranešė apie du žuvusius ir 11 sužeistų žmonių.

    Donecko srityje pranešta apie keturis žuvusius ir penkis sužeistus žmones, o Kyjivo srityje – apie vieną žuvusį ir tris sužeistuosius, tarp jų vaiką. Taip pat skelbta apie apgadintus namus, sandėlius, transporto priemones ir elektros liniją.

    Sumų srityje per drono smūgį žuvo 68 metų vyras, o kitoje bendruomenėje buvo sužeistas 64 metų žmogus. Charkivo srityje pranešta apie žuvusį 32 metų vyrą ir sužeistą 19-metį, o Chersono srityje sužeista 18 žmonių ir apgadinta civilinė infrastruktūra.

    Ukraina smogė ir Rusijoje

    Ukrainos gynybos pajėgos patvirtino, kad naktį smogė Togliatiko kaučiuko gamyklai Samaros srityje Rusijoje. Pasak Ukrainos kariuomenės, įmonė tiekia produkciją, kuri gali būti naudojama Rusijos kariniam pramonės kompleksui.

    Skelbta, kad gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o žalos mastas dar vertinamas. Ukrainos pusė akcentuoja, kad tokio pobūdžio pramonės objektai svarbūs logistikai ir medžiagoms, kurios naudojamos ginklų bei degalų komponentų gamyboje.

    Taip pat buvo minimi pranešimai apie smūgį mašinų gamybos įmonei okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Tokie taikiniai paprastai siejami su komponentų gamyba, reikalinga karinei technikai ir variklių sistemoms.

    Operacija prieš šešėlinį laivyną

    Lygiagrečiai su oro atakomis Ukraina tęsia operacijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną, kuriuo gabenama nafta, apeinant dalį sankcijų. Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi rugsėjo 12 dieną pranešė apie tolesnius veiksmus prieš laivus Azovo ir Juodojoje jūrose.

    Pasak jo, per maždaug dešimt savaičių Ukraina atakavo 285 laivus, o didžiausias intensyvumas fiksuotas liepą. Ukrainos vertinimu, tokiomis priemonėmis siekiama mažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto, kurios laikomos vienu svarbiausių karo finansavimo šaltinių.

    Šešėlinis laivynas paprastai apibūdinamas kaip tanklaivių tinklas, veikiantis per tarpininkus, dažnai keičiantis registracijos vėliavas ir draudimo schemas. Europos Sąjunga ir partneriai pastaraisiais metais stiprino sankcijų vykdymo kontrolę, o laivybos sektoriuje daugėja dėmesio rizikoms, susijusioms su sauga, draudimu ir aplinkosaugos incidentais.

  • Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Juodojoje jūroje dronai smogė vilkikui: žuvo du azerbaidžaniečiai, laivas atakavo tris kartus

    Smūgis netoli Odesos

    Juodojoje jūroje netoli Ukrainos Odesos uosto dronais buvo atakuotas vilkikas, per smūgį žuvo du Azerbaidžano piliečiai jūreiviai. Apie žūtis pranešė Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija, patvirtinusi, kad tarp aukų yra Aslanas Alijevas ir Asimas Gasimovas.

    Pasak pranešimų, vilkikas buvo atakuotas ne vieną kartą: pirmasis smūgis fiksuotas prie Odesos, o vėliau laivas per naktį dar du kartus pateko į dronų atakas. Laivas plaukė Rumunijos Konstancos uosto kryptimi.

    Sužeistieji ir įgula

    Azerbaidžano institucijos nurodė, kad dar du Azerbaidžano piliečiai buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę Ukrainos Čornomorsko mieste, jiems diagnozuoti nudegimai. Dar šešiems įgulos nariams pagalba suteikta vietoje.

    Iš viso laive buvo 10 žmonių, tarp jų – Azerbaidžano, Turkijos, Vokietijos ir Ukrainos piliečiai. Diplomatinės tarnybos teigė koordinuojančios veiksmus su atsakingomis institucijomis dėl sužeistųjų pargabenimo ir žuvusiųjų dokumentų sutvarkymo.

    Kas kaltas ir kodėl tai svarbu

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija atsakomybės dėl atakos viešai nepriskyrė nė vienai pusei. Tuo metu Ukrainos infrastruktūros ir transporto srityje dirbančios institucijos pareiškė, kad smūgį įvykdė Rusija, ir tai esą yra platesnės kampanijos prieš civilinius laivus bei uostų infrastruktūrą dalis.

    Rusijos gynybos ministerija paskelbė, jog atakavo du į Odesą plaukusius krovininius laivus ir vilkiką, teigdama, kad laivai gabeno karines siuntas. Kyjivas viešai nekomentavo šių teiginių.

    Čornomorskas yra vienas svarbiausių Ukrainos komercinių uostų Juodojoje jūroje ir reikšmingas grūdų eksporto terminalas. Po plataus masto Rusijos invazijos 2022 metais grūdų gabenimas kurį laiką vyko pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, tačiau Rusijai iš jos pasitraukus 2023 metais uostų ir laivybos saugumo rizikos regione padidėjo.

    Pastaraisiais mėnesiais smūgiai civilinei laivybai Juodojoje jūroje padažnėjo, o incidentai su trečiųjų šalių vėliavas keliančiais laivais kelia vis didesnį nerimą dėl jūrininkų saugumo. Ši ataka – ne pirmas atvejis, kai per išpuolius regione nukenčia Azerbaidžano piliečiai: anksčiau buvo pranešta ir apie žūtis Azovo jūroje.

  • Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Rusijos naktinė atakų banga Ukrainoje: 13 žuvusių, apie 90 sužeistų, Kyjivas prašo daugiau „Patriot“

    Per pastarąsias 24 valandas Rusija surengė naują intensyvių naktinių smūgių seriją prieš Ukrainos miestus, praneša vietos institucijos. Ukrainos pareigūnų duomenimis, per atakas žuvo 13 žmonių, o apie 90 buvo sužeisti.

    Smūgiai fiksuoti keliuose regionuose, tarp jų Kyjivo apylinkėse, Charkive ir Odesos srityje. Dalis taikinių buvo civilinė infrastruktūra, o gelbėtojai visą naktį gesino gaisrus ir ieškojo žmonių apgadintuose pastatuose.

    Charkive raketos pataikė į daugiabutį Saltivskio rajone, pranešė srities vadovybė. Skelbta apie kelias žūtis ir dešimtis sužeistųjų, o nukentėjusiųjų skaičius didėjo, kai į ligonines kreipėsi daugiau žmonių.

    Odesoje ir aplinkiniuose rajonuose, anot vietos administracijos, miestą atakavo dešimtys raketų ir dronų. Pranešta apie sužeistuosius, taip pat apgadintus gyvenamuosius pastatus ir infrastruktūros objektus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didėjant smūgių intensyvumui šaliai būtina sustiprinti oro gynybą. Jo vertinimu, didžiausia problema yra balistinių raketų grėsmė, kuriai atremti reikia pažangių priešraketinių sistemų ir perėmėjų.

    „Reikia didesnio spaudimo ir naujų sankcijų, kurios neleistų Rusijai gaminti balistinių raketų. O mūsų žmonėms būtina daugiau apsaugos – priešbalistinių sistemų ir perėmėjų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste akcentuojama, kad Ukrainos partnerių dėmesio centre išlieka „Patriot“ sistemos, kurios laikomos vienu iš nedaugelio realių įrankių numušti balistines raketas. Ukrainos pusė ne kartą yra pabrėžusi, kad svarbus ne tik pačių sistemų skaičius, bet ir pastovus perėmėjų tiekimas.

    Tuo pat metu smūgiai vyko ir Rusijos teritorijoje. Belgorodo srities administracija pranešė, kad Ukrainos dronų atakos esą nusinešė penkių žmonių gyvybes ir sužeidė kelias dešimtis, tarp jų ir vaiką.

    Rusijos gynybos ministerija savo ruožtu paskelbė apie per naktį numuštus Ukrainos dronus, įskaitant virš okupuoto Krymo ir virš Juodosios bei Azovo jūrų. Taip pat teigta, kad Rusijos smūgiai Ukrainoje buvo nukreipti į karinius objektus, tačiau Ukrainos pranešimuose akcentuojama civilių aukų ir gyvenamųjų rajonų apgadinimų statistika.

    Pastarosiomis savaitėmis masinės raketų ir dronų atakos tapo beveik kasdienybe, o jų pobūdis rodo bandymą nuosekliai spausti Ukrainos oro gynybą. Karo dinamika vis labiau siejama su perėmėjų atsargomis ir gebėjimu apsaugoti didžiuosius miestus nuo mišrių atakų, kai vienu metu naudojamos raketos ir smogiamieji dronai.

  • Odesoje miestą užplūdo dideli žiogai: ornitologas paaiškino, kodėl tai ne skėriai

    Odesoje gyventojai pastarosiomis dienomis užfiksavo neįprastą vaizdą: miesto centre, parkuose ir prie apšviestų pastatų masiškai pasirodė dideli vabzdžiai, kuriuos dalis žmonių palaikė skėrių antplūdžiu. Socialiniuose tinkluose plito įrašai apie tariamą „ataką“, tačiau specialistai ragina neskubėti daryti išvadų.

    Ornitologas Sergejus Kuročkinas teigia, kad daugeliu atvejų tai buvo pilkojo žiogo ilgansparnė forma (Decticus verrucivorus), vienas stambiausių tikrųjų žiogų Eurazijoje. Nors iš tolo jie gali priminti skėrius, šis vabzdys nėra tipiškas augalėdis kenkėjas ir dažniau elgiasi kaip plėšrūnas.

    „Daugelis miestiečių tai priėmė kaip skėrių antplūdį, tačiau iš tikrųjų mieste pasirodė pilkojo žiogo ilgansparnė forma“, – sakė S. Kuročkinas.

    Anot ornitologo, ilgansparnė forma išsivysto ne visada, o tik susiklosčius palankioms sąlygoms. Kai žiema būna švelni, pavasaris šiltas ir drėgnas, o populiacijos tankis didelis, daliai individų išauga ilgesni sparnai, leidžiantys aktyviau skristi ir plisti į naujas teritorijas.

    Tokiomis aplinkybėmis žiogai palieka įprastas buveines ir gali pasirodyti net tankiai apgyvendintose vietose. Miestuose jų judėjimą papildomai keičia dirbtinis apšvietimas, nes naktiniai vabzdžiai orientuojasi pagal dangaus šviesulius, o ryškūs žibintai trikdo navigaciją.

    Specialistas aiškina, kad dėl to vabzdžiai masiškai telkiasi prie apšviestų gatvių, vitrinų ar pastatų, dažnai nukrenta ant šaligatvių ir lieka iki ryto. Tuomet suveikia miesto ekosistemos grandinė: auštant paukščiai greitai išnaudoja netikėtai atsiradusį maisto šaltinį.

    Odesoje, pasak stebėjimų, ypač aktyvūs buvo varnėnai, taip pat pastebėtos varnos ir net naminiai žvirbliai. Pastarieji paprastai lesa smulkesnį grobį, tačiau šįkart, kai stambūs vabzdžiai buvo lengvai pasiekiami, taip pat juos gaudė, ypač maitindami jauniklius.

    „Paukščiai, ypač perintys ir maitinantys jauniklius, greitai pasinaudojo baltymingu maistu, kuris tiesiog gulėjo ant asfalto“, – sakė S. Kuročkinas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pilkieji žiogai dažniausiai minta kitais smulkiais vabzdžiais, vikšrais, amarais ir kitais bestuburiais, todėl gali veikti kaip natūralūs tam tikrų rūšių gausos reguliuotojai. Tai nereiškia, kad jų masinis pasirodymas mieste nekelia nepatogumų, tačiau jis nebūtinai rodo žemės ūkiui pavojingą skėrių protrūkį.

    Tuo pačiu primenama, kad vabzdžių populiacijų svyravimai yra cikliški ir dažnai siejami su meteorologinėmis sąlygomis. Šiltesnės žiemos ir ilgi šilti sezonai kai kurioms rūšims sudaro geresnes išlikimo bei dauginimosi sąlygas, todėl panašūs reiškiniai gali kartotis.

  • Odesoje sunerimo dėl „skėrių“ antplūdžio: ekspertas paaiškino, kas iš tiesų užplūdo miestą

    Socialiniuose tinkluose pastarosiomis dienomis paplito vaizdai iš Odesos, kur gatvėse, šaligatviuose ir parkuose žmonės fiksavo didelių vabzdžių sankaupas. Dalis gyventojų sunerimo, kad tai gali būti skėrių antplūdis, galintis sukelti rimtų padarinių.

    Tačiau specialistai ragina nepainioti rūšių: pasak Ukrainos žiniasklaidoje cituojamo ornitologo, mieste pastebėti vabzdžiai nėra skėriai. Jo teigimu, Odesoje masiškai pasirodė pilkieji žiogai, kurie skiriasi ir išvaizda, ir elgsena.

    Eksperto aiškinimu, staigesnį pilkųjų žiogų gausėjimą galėjo lemti švelnesnė žiema bei šilta ir drėgna pavasario pradžia. Tokios sąlygos daugeliui vabzdžių palankios, nes didina išgyvenamumą ir spartina dauginimąsi.

    Jei populiacija tam tikroje teritorijoje išauga, dalis žiogų gali įgyti vadinamąją ilgiasparnę formą, kuri geriau prisitaikiusi skristi didesnius atstumus. Tai reiškia, kad vabzdžiai aktyviau migruoja, ieškodami naujų vietų.

    Pasak ornitologo, žiogai dažnai migruoja naktį ir orientuojasi pagal dangaus šviesulius. Miesto dirbtinis apšvietimas gali klaidinti, todėl vabzdžiai neretai sutraukiami į ryškiau apšviestas vietas, kur jų sankaupos tampa itin pastebimos.

    Tokiais atvejais įspūdis, kad „miestą užplūdo skėriai“, gali susidaryti vien dėl to, kad vabzdžiai susitelkia viešose erdvėse, o ne todėl, kad tai būtų žemės ūkiui pavojinga skėrių migracija.

    Pilkasis žiogas dažniau yra plėšrus vabzdys: minta smulkesniais vabzdžiais, lervomis, kai kuriais augalų kenkėjais, todėl ekosistemoje atlieka reguliuojantį vaidmenį. Be to, jis yra svarbi mitybos grandinės dalis, nes tampa maistu paukščiams.

    Skėriai paprastai siejami su visai kitu reiškiniu: tai dieną aktyvūs žolėdžiai, kurie palankiomis sąlygomis buriasi į didelius būrius ir gali niokoti pasėlius. Būtent toks elgesys ir kelia didžiausią riziką, kai kalbama apie „skėrių antplūdžius“.

    Skiriamasis požymis, į kurį atkreipia dėmesį specialistai, yra ūsai: žiogai dažniausiai turi ilgesnius, o skėrių ūsai trumpesni. Taip pat skiriasi kūno sandara ir judėjimas, nors paprastam stebėtojui iš pirmo žvilgsnio šie vabzdžiai gali pasirodyti panašūs.

    Specialistų vertinimu, pilkieji žiogai žmonių nepuola. Vis dėlto paimtas į rankas vabzdys gali gintis ir įkąsti ar stipriau suspausti žandikauliais, tačiau toks įkandimas nėra nuodingas ir paprastai didesnės grėsmės nekelia.

    Ekspertai ragina gyventojus vengti panikos ir, jei vabzdžių sankaupų daug, pirmiausia kreiptis į vietos tarnybas ar gamtos specialistus, kurie gali tiksliau įvertinti situaciją ir, jei reikia, pasiūlyti priemones viešosioms erdvėms prižiūrėti.

  • Juodojoje jūroje prie Odesos masiškai žūsta medūzos: ekologai įvardija, kas nutiko

    Juodojoje jūroje Odesos srityje, netoli Tuzlovo limanų nacionalinio gamtos parko, užfiksuota masinė medūzų žūtis. Parko tyrėjai pakrantėje rado daugybę ausytųjų medūzų Aurelia aurita ir didžiųjų medūzų Rhizostoma pulmo, išmestų į krantą užterštose seklumose.

    Anot vietos specialistų, situacija siejama su į jūrą patekusiais dideliais aliejaus kiekiais, kurie vandenyje sudaro plėvelę ir emulsiją. Tokia plėvelė mažina deguonies patekimą į vandenį ir riboja šviesą, todėl nukenčia tiek planktonas, tiek bestuburiai, o pasekmės greitai persiduoda visai maisto grandinei.

    „Per pakrantės apžiūras medūzos buvo aptiktos tarsi aliejaus emulsijoje, o žuvusių individų kiekis leidžia kalbėti apie labai didelius nuostolius“, – sakė Tuzlovo limanų nacionalinio parko atstovai.

    Remiantis Odesos srities pranešimais, taršą galėjo lemti apgadinta infrastruktūra uoste Čornomorske, po kurios į aplinką pateko dideli augalinio aliejaus kiekiai. Tokiais atvejais dalis teršalų pasiekia atvirą jūrą, o kita dalis, priklausomai nuo vėjų ir srovių, nusėda pakrantėse ir uždarose įlankose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad augalinis aliejus nėra toks pats kaip nafta, tačiau masiškai patekęs į vandenį vis tiek sukelia rimtą ekologinį poveikį. Plėvelė vandens paviršiuje trikdo dujų apykaitą, o pakrantėse užteršia dumblius, moliuskus ir kitus organizmus, kuriuos vėliau išmeta į krantą.

    Medūzos dažnai laikomos atspariais organizmais, tačiau staigus deguonies sumažėjimas ir kontaktas su teršalų emulsija gali būti pražūtingas, ypač seklumose, kur vanduo greitai įšyla. Tokiose zonose deguonies stygius vystosi greičiau, o užterštumas tampa labiau koncentruotas.

    Ekologai pabrėžia, kad masinė medūzų žūtis yra ir indikatorius, jog problema gali būti platesnė nei vien pakrantės ruožas. Jei tarša išplinta, ji gali paveikti žuvis, paukščius ir saugomų teritorijų biologinę įvairovę, todėl būtini nuoseklūs vandens ir pakrantės tyrimai.

    Parko ir regiono aplinkosaugininkai tęsia pakrančių stebėseną ir fiksuoja taršos mastą, įskaitant užterštas juostas smėlio nerijose bei limanų prieigose. Tolimesni veiksmai paprastai apima taršos šaltinio patikrinimą, laboratorinius mėginių tyrimus ir sprendimus dėl valymo darbų, jei tarša pasiekia jautrias buveines.

    Pasak ekologų, tokios situacijos Juodojoje jūroje tampa ypač pavojingos tuomet, kai sutampa keli veiksniai: tarša, šiltasis sezonas ir ilgesnis vandens užsistovėjimas pakrantės seklumose. Dėl to net ir palyginti greitai iš pažiūros išsisklaidantys teršalai gali palikti ilgalaikį pėdsaką ekosistemoms.