CP v2

Tag: Odos vėžys

  • Britę soliarumas privedė prie odos vėžio: po operacijos veide liko gili žaizda

    Didžiosios Britanijos 30 metų stiuardesė Beth Brown viešai perspėjo apie soliariumų rizikas po to, kai jai buvo diagnozuotas odos vėžys, o veide po operacijos liko gili, ilgai gyjanti žaizda. Moteris pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo nedidelės raudonos dėmelės, kuri iš pradžių atrodė kaip įprastas sudirgimas ar egzema.

    Pasak jos, į soliariumą ji reguliariai ėjo nuo 22 metų, siekdama „tobulo įdegio“ ir kartais rinkdavosi iki 20 minučių trunkančius seansus. Ji pripažino beveik nenaudojusi apsaugos nuo saulės, o ilgą laiką neįvertino, kad dirbtinė UV spinduliuotė didina odos vėžio riziką.

    2024 metais ant veido atsiradusi dėmė ėmė kartotis: kartais pasidengdavo šašeliu, kartais kraujuodavo, o įprasti nereceptiniai kremai nepadėjo. Į medikus ji kreipėsi tik tuomet, kai pakitimo jau nebeslėpė kosmetika.

    Gydytojai nustatė bazalinių ląstelių karcinomą, dažniausią odos vėžio formą, kuri dažniausiai išsivysto atvirose kūno vietose, ypač veide ir kaklo srityje. Nors ši liga dažnai sėkmingai gydoma, uždelstas kreipimasis gali reikšti didesnį operacijos mastą ir sudėtingesnį gijimą.

    Navikas buvo pašalintas chirurginiu būdu, tačiau moteris pasirinko atsisakyti odos persodinimo ir leisti žaizdai gyti natūraliai. Dėl to gijimas užtruko beveik mėnesį, o po operacijos, anot jos, veide kurį laiką buvo matoma gili žaizda.

    Medikai pabrėžia, kad svarbu stebėti odos pakitimus: jei žaizdelė, šašas ar dėmė nepraeina per keturias savaites, periodiškai kraujuoja ar keičiasi, reikėtų kreiptis į dermatologą. Bazalinių ląstelių karcinoma neretai atrodo kaip negyjanti žaizdelė, blizgus guzelis ar paraudusi dėmė, todėl ją lengva supainioti su nekenksmingu bėrimu.

    Pasaulio sveikatos organizacija soliariumų skleidžiamą UV spinduliuotę priskiria prie 1 grupės kancerogenų, tai yra veiksnių, kurių ryšys su vėžiu yra patvirtintas. Specialistai primena, kad saugiausia strategija yra vengti dirbtinio įdegio, o būnant saulėje reguliariai atnaujinti plataus spektro apsaugą ir rinktis kuo didesnį SPF, ypač veidui.

    Po patirtos ligos Beth Brown teigia visiškai atsisakiusi soliariumų, kasdien naudojanti SPF 50 ir raginanti kitus neaukoti sveikatos dėl greito įdegio. Jos istorija vėl atkreipė dėmesį į tendenciją, kad odos vėžio prevencijoje lemiamas yra ne tik gydymas, bet ir ankstyvas atpažinimas bei UV poveikio mažinimas.

  • Dermatologė įspėja: saugios įdegio nėra, o soliarumai riziką didina labiau, nei manėte

    Dermatologai pabrėžia, kad vadinamoji saugi įdegio forma iš esmės neegzistuoja, nes odos patamsėjimas yra organizmo atsakas į ultravioletinių spindulių padarytą žalą. Net jei oda nenudega ir neparausta, pigmento gamyba rodo, kad ląstelės jau patyrė UV poveikį.

    Pasak dermatologės ir medicinos mokslų daktarės Julie Juz, sveikos odos požymiai yra tolygi spalva, mažiau rudų dėmių ir mažiau ankstyvų raukšlių. Nuolatinis deginimasis siejamas su didesne odos vėžio rizika, nors tai nereiškia, kad kiekvienas besideginantis žmogus būtinai susirgs.

    Kas iš tiesų didina riziką?

    Odos vėžio rizika tiesiogiai susijusi su sukaupta ultravioletinių spindulių doze per gyvenimą. Kuo dažniau ir ilgiau oda veikiama UV spindulių, tuo daugiau susikaupia DNR pažaidos, kuri ilgainiui gali virsti piktybiniais pakitimais.

    Specialistai pataria kasdien sekti UV indeksą ir planuoti buvimą lauke tada, kai jis mažesnis. Paprastai didžiausia UV spinduliuotė fiksuojama dienos viduryje, todėl ilgesnį laiką lauke verta rinktis ryte arba pavakaryje.

    „Man nėra žinomi tyrimai, kurie rodytų, kad apsauginis kremas nuo saulės sukelia odos vėžį“, – sakė Julie Juz.

    Kartu ji atkreipė dėmesį, kad dalis tyrimų kelia klausimų dėl kai kurių filtrų galimo poveikio hormonų sistemai, todėl vartotojams svarbu rinktis patikimų gamintojų produktus ir juos naudoti pagal rekomendacijas. Praktikoje didžiausia problema dažnai būna ne pats kremas, o per mažas jo kiekis ir per retas atnaujinimas.

    Drabužiai, šešėlis ir alternatyvos

    Dermatologai pabrėžia, kad vien kremas nuo saulės nėra vienintelė apsauga. Efektyviausiai veikia priemonių derinys: drabužiai su UPF apsauga, galvos apdangalas, akiniai nuo saulės ir šešėlis, ypač ilgesnių išvykų metu.

    Dažnai nuvertinama ir tai, kad UVA spinduliai, siejami su fotosenėjimu, prasiskverbia giliau į odą, o jų poveikį žmogus jaučia prasčiau, nes jie rečiau sukelia greitą nudegimą. Dėl to įdegis gali formuotis tyliai, bet žala kauptis nuosekliai.

    Soliarumai, kurie naudoja dirbtinę UV spinduliuotę, nėra saugesnė alternatyva saulei. Ilgalaikis arba intensyvus lankymasis didina odos vėžio riziką, nes UV spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, o poveikis priklauso nuo trukmės ir bendros dozės.

    „Jei tikslas yra atrodyti įdegus, geriau rinktis saugesnį kelią. Soliarumai nėra saugesnis variantas nei įdegis lauke“, – sakė Julie Juz.

    Norintiems rusvesnio odos tono specialistai dažniau rekomenduoja savaiminio įdegio priemones, nes jos nesukelia UV spinduliuotės poveikio. Nors ir su jomis siejami tam tikri rizikos aspektai, jie paprastai laikomi gerokai mažesniais nei ilgalaikis deginimasis.

    „Riziką dėl fotosenėjimo, raukšlių ir ankstyvų rudų dėmių galite sumažinti rinkdamiesi savaiminį įdegį vietoj tikro įdegio saulėje“, – pridūrė dermatologė.

  • Dermatologai įspėja: šį SPF ritualą praleidžiate kasdien, o rizika odai auga net per langą

    Apsauginis kremas nuo saulės su SPF nėra tik paplūdimio priemonė. Dermatologai pabrėžia, kad ultravioletinė spinduliuotė odą veikia ištisus metus, o dalis spindulių prasiskverbia ir pro debesis bei įprastą langų stiklą.

    Didžiausia kasdienė rizika slypi tame, kad UVA spinduliai pasiekia odą net tada, kai lauke apsiniaukę, o jūs didžiąją dienos dalį praleidžiate prie lango ar vairuodami. Ilgainiui tai siejama su spartesniu odos senėjimu, pigmentinėmis dėmėmis ir didesne odos vėžio rizika.

    Kodėl SPF svarbus kasdien

    Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad saulės žala atsiranda tik nudegus. UVB spinduliai labiau siejami su nudegimais, o UVA veikia giliau ir prisideda prie kolageno irimo, dėl ko greičiau ryškėja raukšlės, prastėja odos elastingumas.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į netolygų pigmento kaupimąsi. Kai oda reguliariai veikiama UV, melaninas gali pasiskirstyti nevienodai, todėl atsiranda tamsesni plotai, pablogėja odos tonas, sunkiau suvaldyti hiperpigmentaciją.

    Kada apsauga būtina labiausiai

    Ypač svarbu SPF naudoti, jei taikote aktyvią odos priežiūrą ar gydymą, kuris didina jautrumą saulei. Dažniausiai tai būna priemonės su retinoidais, rūgštimis ar kai kurie dermatologiniai vaistai nuo aknės ir pigmentacijos, dėl kurių UV poveikis gali sukelti dirginimą ir dėmių paūmėjimą.

    Dermatologai pabrėžia, kad apsauga aktuali ne tik vasarą: pavasarį ir rudenį žmonės dažnai mažiau saugosi, tačiau UV poveikis išlieka. Žiemą rizika gali didėti kalnuose ar esant sniegui, nes jis atspindi spinduliuotę.

    Kaip teisingai naudoti SPF

    Kad SPF veiktų, vien tik plonas sluoksnis nepadeda. Veidui rekomenduojama naudoti pakankamą kiekį priemonės ir ją tolygiai paskirstyti, nepamirštant ausų, kaklo, plaukų linijos, nosies ir sričių aplink akis, jei priemonė tam tinkama.

    Dar viena dažna klaida yra per retas atnaujinimas. Jei esate lauke, prakaituojate, maudotės ar ilgai būnate saulėje, apsaugą reikia atnaujinti, o kasdienybėje prie lango verta įvertinti, kiek tiesioginės šviesos gauna oda.

    „SPF yra kasdienės odos sveikatos higienos dalis, o ne sezoninis įprotis“, – sako dermatologai.

    Reguliarus saulės apsaugos naudojimas laikomas viena efektyviausių priemonių mažinant fotopažeidimus, padedant išlaikyti tolygesnį odos atspalvį ir prisidedant prie odos vėžio prevencijos. Jei turite daug apgamų, šviesią odą ar buvote nudegę saulėje, profilaktinės apžiūros pas dermatologą išlieka ypač svarbios.

  • Kiek iš tiesų reikia saulės vitaminui D: dermatologai įspėja – riba stebėtinai trumpa

    Vitaminas D svarbus kaulams, raumenims ir imuninei sistemai, tačiau jo siekimas per įdegį dažnai baigiasi priešingu rezultatu. Dermatologai pabrėžia, kad daugeliui žmonių pakanka labai trumpo buvimo saulėje, o ilgos saulės vonios didina odos vėžio ir ankstyvo senėjimo riziką.

    Dažniausiai nurodoma, kad norint paskatinti vitamino D sintezę, pakanka būti saulėje apie 5–30 minučių kelis kartus per savaitę. Tikslus laikas priklauso nuo odos tipo, amžiaus, sezono, paros meto ir geografinės platumos, todėl universalios minutės visiems neegzistuoja.

    Trumpa saulė dažnai pakanka

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vitamino D gamybai nebūtina degintis valandomis. Dažnai užtenka, kad saulė pasiektų nedidelį odos plotą, pavyzdžiui, rankas ar kojas, tačiau svarbiausia neperžengti ribos, kai oda pradeda rausti.

    Tamsesnę odą turintiems žmonėms vitamino D sintezei gali prireikti kiek daugiau laiko, nes didesnis melanino kiekis natūraliai labiau saugo nuo ultravioletinių spindulių. Vis dėlto tai nereiškia, kad ilgai būti paplūdimyje yra saugu ar prasminga sveikatos požiūriu.

    Kada saulė tampa pavojinga?

    Odos pažeidimas prasideda ne tik tada, kai akivaizdžiai nudegama. Net lengvas paraudimas ar įdegis reiškia, kad oda jau patyrė ultravioletinių spindulių poveikį, o ilgalaikė žala kaupiasi ir gali pasireikšti po daugelio metų.

    Rizika išlieka ir apsiniaukusiomis dienomis, nes ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia pro debesis. Praktinis orientyras yra UV indeksas: kai jis pasiekia 3 ar daugiau, odai rekomenduojama apsauga, ypač vidurdienio valandomis.

    „Nėra visiškai saugaus ultravioletinių spindulių poveikio lygio, todėl vitamino D poreikį dažnai saugiau užtikrinti mityba ar papildais“, – pabrėžia dermatologai.

    Kaip saugotis ir neprarasti vitamino D

    Plataus spektro apsauginis kremas nuo saulės su SPF 30 ar didesniu yra viena pagrindinių priemonių, ypač kai lauke būnama ilgiau. Kremą reikia atnaujinti maždaug kas dvi valandas ir kaskart po maudynių ar gausaus prakaitavimo.

    Efektyvi apsauga nėra vien kremas: padeda šešėlis, galvos apdangalai, akiniai nuo saulės ir drabužiai, dengiantys odą. Tokia strategija leidžia sumažinti nudegimų ir ilgalaikės žalos riziką, kartu išlaikant protingą balansą tarp buvimo lauke ir sveikatos.

    Jei kyla abejonių dėl vitamino D kiekio, patikimiausias kelias yra kraujo tyrimas ir individuali gydytojo rekomendacija. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tamsesnę odą, taip pat tiems, kurie daug laiko praleidžia patalpose.

  • Ar SPF kremas atima vitaminą D? Gydytoja paaiškino, kada saulė nepadeda, o kenkia

    Artėjant vasarai, daugelis klausia, ar kasdien naudojamas SPF kremas gali „atimti“ saulės naudą ir sutrikdyti vitamino D gamybą. Gydytojai pabrėžia, kad teoriškai apsauga nuo saulės mažina UVB spindulių patekimą į odą, tačiau realiame gyvenime situacija dažniausiai kitokia.

    Kaip gaminasi vitaminas D

    Vitaminas D odoje susidaro veikiant UVB spinduliams: viršutiniuose odos sluoksniuose esanti medžiaga 7-dehidrocholesterolis sugeria UVB ir pradeda virtinių reakcijų grandinę. Iš pradžių susidaro previtaminas D, vėliau vitaminas D3 (cholekalciferolis), kuris aktyvinamas kepenyse ir inkstuose.

    Svarbu tai, kad vitaminas D negaminamas be galo. Kai UVB poveikio per daug, dalis pirmtakų virsta neaktyviais junginiais, todėl principas „kuo ilgiau saulėje, tuo daugiau vitamino D“ neveikia, o nudegimų ir odos pažaidos rizika tik didėja.

    Ar SPF tikrai blokuoja vitaminą D?

    Laboratorinėmis, griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, kai priemonė užtepama labai storu ir tolygiu sluoksniu, vitamino D sintezė odoje gali smarkiai sumažėti. Taip yra todėl, kad SPF skaičius iš esmės rodo, kiek kartų sumažėja odą paraudinti galintis UVB poveikis.

    „Laboratorijoje, kai apsauginė priemonė tepama idealiu, storu sluoksniu, vitamino D sintezė gali būti beveik visiškai nuslopinta“, – aiškina medikė.

    Vis dėlto kasdienybėje dauguma žmonių užtepa per mažą kiekį, netolygiai, ne ant visų atvirų vietų ir ne visada pakartoja apsaugą. Dėl to dalis UVB vis tiek pasiekia epidermį, o kliniškai reikšmingas vitamino D sumažėjimas daugeliui sveikų žmonių paprastai nebūna tikėtinas.

    Kiek kremo reikia iš tikrųjų

    SPF testavimas atliekamas tepant maždaug 2 miligramus priemonės vienam kvadratiniam centimetrui odos. Tokia norma realiame gyvenime beveik nepasiekiama, todėl faktinė apsauga dažnai būna mažesnė, nei rodo etiketė.

    Skaičiuojama, kad suaugusiajam, norint priartėti prie deklaruojamo lygio, visam kūnui vienu tepimu gali prireikti apie 30–40 mililitrų priemonės. Praktikoje tai reiškia, kad net naudojant SPF, saulės spindulių poveikis vis tiek išlieka, ypač jei lauke praleidžiama daug laiko.

    Gydytojai primena, kad ultravioletas svarbus ne vien dėl vitamino D: jis siejamas su nudegimais, fotosenėjimu, DNR pažaida ir didesne odos vėžio rizika. Todėl SPF priemonės laikomos viena efektyviausių kasdienių priemonių odai saugoti, o vitamino D klausimą dažniau siūloma spręsti mityba, papildais ir, jei reikia, kraujo tyrimais.

  • Vėlyvas pavasaris – tinkamas metas patikrinti odą: kaip laiku pastebėti odos vėžio požymius

    Pavasarį odą lengviau įvertinti

    Pavasaris dažnai reiškia daugiau laiko lauke, lengvesnius drabužius ir daugiau dienos šviesos. Dermatologai pabrėžia, kad tai vienas palankiausių laikotarpių pastebėti odos pokyčius, kurie žiemą galėjo likti nepastebėti. Kai oda ilgą laiką būna pridengta, nauji apgamai, dėmės ar negyjančios žaizdelės dažnai tiesiog neužkliūva už akių.

    Didėjant ultravioletinių spindulių intensyvumui, svarbu prisiminti, kad saulės poveikis kaupiamasis ir lemia riziką susirgti odos vėžiu. Būtent todėl profilaktika prasideda ne per atostogas, o kasdienėje rutinoje, dar prieš vasarą.

    Odos vėžys: dažnas, bet nuvertinamas

    Odos vėžys yra viena dažniausiai diagnozuojamų onkologinių ligų, o sergamumas daugelyje Europos šalių nuosekliai auga. Nors viešojoje erdvėje dažniausiai minimas melanoma, praktikoje didžiąją dalį atvejų sudaro nemelanominiai odos navikai, tokie kaip bazalioma ir plokščialąstelinis odos vėžys. Šie navikai dažnai gydomi sėkmingai, tačiau uždelstas kreipimasis gali lemti sudėtingesnį gydymą ir didesnes intervencijas.

    Melanoma nustatoma rečiau, tačiau yra pavojingiausia, nes greičiau metastazuoja. Skirtumas tarp anksti ir vėlai diagnozuotos melanomos baigčių yra itin didelis: ankstyvose stadijose išgijimo tikimybė paprastai yra labai aukšta, o pažengus ligai prognozė suprastėja kelis kartus.

    Į kokius ženklus atkreipti dėmesį?

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jei odos darinys keičiasi, jį verta parodyti specialistui. Įtarimą turėtų kelti apgamas ar dėmė, kuri didėja, keičia spalvą, tampa netaisyklingos formos, ima kraujuoti, šlapiuoti, šašuotis ar niežėti. Taip pat svarbus signalas yra odos vieta, kuri ilgai negyja arba nuolat atsinaujina.

    Savistaba neturi virsti nuolatiniu nerimu, tačiau reguliarumas padeda nepražiopsoti reikšmingų pokyčių. Praktikoje tai reiškia trumpą viso kūno odos apžiūrą kartą per mėnesį, o pastebėjus naują ar pakitusį darinį, kreiptis į dermatologą dėl apžiūros dermatoskopu.

    Kas labiausiai didina riziką?

    Didžiausią įtaką odos vėžio rizikai daro ultravioletiniai spinduliai: tiek natūralūs, tiek dirbtiniai. Soliariumai siejami su reikšmingai padidėjusia melanomos rizika, todėl jų rekomenduojama vengti. Svarbūs ir individualūs veiksniai: šviesi oda, polinkis greitai nudegti, daug apgamų, odos vėžio atvejai šeimoje, nusilpęs imunitetas.

    Reikšmę turi ir gyvenimo būdas, ypač pasikartojantys nudegimai saulėje vaikystėje ir jaunystėje. Net jei šiuo metu oda atrodo sveika, ankstesnė spinduliuotės „istorija“ gali didinti riziką vėlesniame amžiuje.

    Kaip apsisaugoti kasdien?

    Efektyviausia strategija yra nuosekli apsauga nuo saulės nuo pavasario: kremas su UV filtrais atviroms vietoms, kepurė ar skrybėlė, akiniai nuo saulės, o intensyviausios saulės metu, ypač vidurdienį, protingas buvimas šešėlyje. Kremą svarbu tepti ne tik paplūdimyje, bet ir kasdien, kai daug laiko praleidžiama lauke.

    Jei kyla abejonių dėl konkretaus apgamo ar dėmės, neverta laukti, kol „praeis“. Dermatologo apžiūra paprastai yra greita ir neskausminga, o anksti pastebėtas odos vėžys dažniausiai gydomas paprasčiau ir sėkmingiau.