CP v2

Tag: OFAC

  • JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV įvedė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“: įtariami pervedimai IRGC per bitkoiną

    JAV Iždo departamentas paskelbė sankcijas Irano kriptovaliutų biržai „BitBank“, teigdamas, kad ji padėjo perkelti šimtus milijonų eurų vertės bitkoinų Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusui (IRGC). Sankcijos įvestos pagal JAV Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) mechanizmus, taikomus subjektams, įtariamiems padedant apeiti tarptautinius ribojimus.

    IRGC JAV yra įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, o dalis Vakarų valstybių ir institucijų taiko jai ribojamąsias priemones. Dėl to bet koks finansinis tarpininkavimas, net jei vykdomas per skaitmeninį turtą, JAV požiūriu gali būti vertinamas kaip sankcijų režimo pažeidimas arba bandymas jį apeiti.

    Kas dar įtrauktas į sankcijų sąrašą

    Kartu su „BitBank“ OFAC į sankcijų sąrašą įtraukė ir programinės įrangos kūrėją „Pishtaz Simorgh Electronic Trade Company“, taip pat tris su Irano finansininku Babaku Zanjani siejamus asmenis. JAV institucijos nurodo, kad „BitBank“ buvo pristatoma kaip prioritetinė skaitmeninio turto iniciatyva, esą kontroliuojama B. Zanjani, kuris anksčiau jau buvo sankcionuotas dėl įtariamo tinklo, padėjusio plauti lėšas ir apeiti sankcijas Iranui.

    JAV Iždo departamento pranešime teigiama, kad nuo birželio iki liepos per „BitBank“ buvo vykdomi pervedimai IRGC naudai bitkoinu. Taip pat nurodyta, kad nuo birželio birža galėjo būti naudojama ir pervedimams, susijusiems su „Hormuz Safe Marine Services Authority“ veikla.

    Kodėl kriptovaliutos tampa sankcijų taikiniu

    Kriptovaliutų infrastruktūra, JAV vertinimu, gali būti patraukli sankcionuotiems subjektams dėl greitesnių pervedimų, tarpininkų grandinės sutrumpinimo ir galimybės naudoti įvairius piniginių bei paslaugų teikėjų tinklus skirtingose jurisdikcijose. Vis dėlto didžioji dalis viešųjų blokų grandinių yra atsekamos, todėl sankcijų vykdymo institucijos vis dažniau remiasi transakcijų analize, kad susietų pinigines, platformas ir tarpininkus.

    Praktikoje OFAC sankcijos gali reikšti, kad JAV asmenys ir įmonės negali vykdyti sandorių su sankcionuotais subjektais, o turtas, patenkantis į JAV jurisdikciją, gali būti blokuojamas. Kriptovaliutų sektoriuje tai dažnai virsta ir antriniu poveikiu: kitos biržos bei mokėjimų paslaugų teikėjai, siekdami mažinti riziką, riboja ryšius su sankcionuotomis piniginėmis ar su jomis susijusiais srautais.

    Tęstinis JAV spaudimas Irano biržoms

    Šis sprendimas tęsia JAV liniją griežtinti veiksmus prieš kriptovaliutų platformas, kurios, institucijų teigimu, padeda Iranui ar su juo siejamoms struktūroms vykdyti finansines operacijas. Birželį OFAC jau buvo įvedęs sankcijas kelioms Irano kriptovaliutų biržoms, o rugpjūtį šis sąrašas buvo papildytas dar dviem platformomis.

    JAV Iždo sekretorius Scottas Bessentas pabrėžė, kad sankcijos taikomos ir skaitmeninio turto infrastruktūrai, o bandymai finansuoti Irano režimą naudojant kriptovaliutas, anot jo, nėra už OFAC pasiekiamumo ribų.

    OFAC sprendimai paprastai turi reikšmę ir už JAV ribų, nes daugelis tarptautinių finansų ir kripto paslaugų teikėjų prisitaiko prie JAV sankcijų, siekdami išlaikyti prieigą prie dolerio sistemos ir pasaulinių atsiskaitymų kanalų. Dėl to naujausi ribojimai „BitBank“ atžvilgiu gali paveikti ne tik tiesioginius platformos vartotojus, bet ir platesnį su ja susijusių piniginių bei paslaugų ekosistemų ratą.

  • MOL taikosi perimti Serbijos NIS kontrolę: sandoris su „Gazprom Neft“ stringa dėl JAV sankcijų

    Vengrijos naftos ir degalų grupė MOL artėja prie galimybės perimti kontrolinį Serbijos koncerno NIS (Naftna Industrija Srbije) akcijų paketą. Neoficialiai skelbiama, kad MOL su „Gazprom Neft“ derasi dėl 56,15 proc. akcijų įsigijimo, o procesą Belgradas tikisi užbaigti rugsėjo mėnesį.

    Šis sandoris turi aiškų geopolitinį foną, nes NIS laikomas su Rusijos „Gazprom“ grupe susijusiu turtu. Dėl to galutinį žodį turės JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC), kurio sprendimas lems, ar nuosavybės struktūros pakeitimas bus laikomas pakankamu sankcijų rizikai sumažinti.

    Kas stabdo sandorį?

    NIS nuo 2025 metais pritaikytų JAV ribojimų atsidūrė padidintos rizikos zonoje, todėl verslo sprendimai tapo priklausomi nuo licencijų ir išimčių. Serbija siekia, kad nuosavybės pokyčiai leistų koncernui stabiliai veikti ir išvengti scenarijaus, kai sutriktų žaliavos tiekimas ar atsiskaitymai.

    „Pirmą kartą po daugelio mėnesių jaučiu optimizmą. Tikiuosi, kad derybas dėl NIS pavyks užbaigti rugsėjo mėnesį, tačiau situacijos neįmanoma išspręsti neatsižvelgiant į JAV poziciją“, – sakė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius.

    NIS valdo svarbiausią šalies naftos perdirbimo infrastruktūrą – Pančevo naftos perdirbimo gamyklą, kurios pajėgumas siekia apie 4,8 mln. tonų per metus. Todėl bet koks veiklos sutrikimas tiesiogiai smogtų degalų rinkai, kainų stabilumui ir tiekimo saugumui Serbijoje.

    Galimas naujas investuotojas iš Persijos įlankos

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad po sandorio Serbijos valdžia galėtų padidinti savo dalį iki maždaug 35 proc., o mažumos investuotoju taptų Abu Dabio nacionalinė naftos bendrovė „ADNOC“, įsigydama apie 5 proc. akcijų. Toks derinys būtų suprantamas kaip bandymas sumažinti rusiškos kilmės kapitalo įtaką ir sustiprinti Vakarams priimtinesnį valdymo modelį.

    Analitikai pastebi, kad į Persijos įlankos regioną vis dažniau žiūrima kaip į alternatyvų žaliavos ir kapitalo šaltinį, ypač kai europinės rinkos siekia mažinti su Rusija susijusias tiekimo grandines. Jei „ADNOC“ įsitraukimas materializuotųsi, jis galėtų reikšti ir lankstesnes žaliavos tiekimo kryptis, įskaitant naftos importą iš Jungtinių Arabų Emyratų.

    Artimiausi mėnesiai taps lemiami: be politinio susitarimo ir aiškaus OFAC vertinimo sandorio uždarymas gali nusikelti, o NIS statusas liktų neapibrėžtas. Tuo pat metu Serbijai tai yra strateginis klausimas, nes nuo vienos įmonės stabilumo priklauso didelė dalis nacionalinio energetinio saugumo.

  • JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    JAV iždas leido „MOL Group“ tęsti derybas dėl NIS kontrolės iki birželio 6 dienos

    Vengrijos energetikos bendrovė „MOL Group“ gavo JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuro (OFAC) leidimą iki 2026 metų birželio 6 dienos tęsti derybas dėl kontrolinio Serbijos naftos bendrovės NIS akcijų paketo įsigijimo.

    Tokie leidimai paprastai reikalingi tada, kai sandorio dalyviai ar susiję akcininkai patenka į sankcijų režimo rizikos lauką. NIS atvejis išlieka jautrus dėl istorinių ryšių su Rusijos kapitalu, todėl deryboms taikomos griežtos atitikties ir terminų sąlygos.

    „Pastaruosius mėnesius intensyviai derėjomės su visais pagrindiniais NIS sandorio dalyviais ir pasiekėme reikšmingą pažangą“, – sakė „MOL Group“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Zsoltas Hernádi.

    „Įžengėme į galutinę šių itin sudėtingų derybų fazę. Išliekame optimistiški, nors per artimiausias savaites dar reikia galutinai suderinti kai kurias sąlygas“, – sakė Z. Hernádi.

    Pasak bendrovės vadovo, planuojamas sandoris, jei bus užbaigtas, būtų naudingas visoms pusėms ir prisidėtų prie ilgalaikio tiekimo saugumo regione, ypač Serbijoje. Energetikos rinkoje tai reikštų didesnį aiškumą dėl vieno svarbiausių šalies perdirbimo ir degalų tiekimo žaidėjų ateities.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo įsigijimus dažnai lydi ne tik komercinės, bet ir geopolitinės derybos, o terminų pratęsimas signalizuoja, jog procesas juda į priekį, tačiau galutinis susitarimas vis dar priklauso nuo politinių ir reguliacinių sprendimų.

  • Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Vučić dėl „MOL“ ir NIS derybų: optimizmo mažai, sprendimo tikisi iki gegužės 22 dienos

    Įtampa dėl NIS akcijų

    Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučić pareiškė, kad derybos su Vengrijos energetikos grupe „MOL“ dėl su Rusija siejamos NIS akcijų paketo klausimo kol kas juda sunkiai. Pasak jo, optimizmo dėl susitarimo iki nustatyto termino lieka nedaug.

    Šis klausimas susijęs su bandymu rasti sprendimą dėl rusiško kapitalo dalies Serbijos naftos bendrovėje NIS, kuri yra strategiškai svarbi šalies degalų tiekimui ir naftos perdirbimui. Dėl geopolitinės situacijos ir sankcijų rizikų tokio turto struktūros pokyčiai tampa ne tik komerciniu, bet ir politiniu sprendimu.

    Ką pasakė Vučić

    Vučić nurodė, kad iki gegužės 22 dienos tikimasi rasti aiškų sprendimą, tačiau derybų eiga jo netenkina. Tai signalas rinkai, kad sandoris gali užsitęsti arba būti peržiūrimas ieškant alternatyvių scenarijų.

    „Derybos nevyksta gerai. Paliekame galimybę rasti tinkamą sprendimą, bet nesu optimistas“, – sakė Aleksandaras Vučić.

    Prezidentas taip pat išreiškė viltį, kad JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) įvertins Serbijos situaciją ir šalis nebus baudžiama. Vučić akcentavo, kad Serbija, jo vertinimu, nėra atsakinga už susiklosčiusią padėtį.

    Kodėl svarbus gegužės 22 dienos terminas

    Praktikoje tokie terminai dažniausiai reiškia, kad iki jų turi būti pateiktas planas, kaip bus sumažinta arba pašalinta sankcijų rizika, susijusi su Rusijos kapitalu. Energetikos sektoriuje tai ypač jautru, nes bet kokie apribojimai gali paveikti tiekimo grandines, finansavimą ir atsiskaitymus.

    Jei sprendimas nebus pasiektas laiku, Serbija gali susidurti su papildomomis politinėmis ir ekonominėmis įtampomis, įskaitant didesnį neapibrėžtumą dėl degalų rinkos ir investicinės aplinkos. Tuo pat metu derybų rezultatas svarbus ir regionui, nes NIS vaidmuo Balkanų energetikos grandinėje yra reikšmingas.

  • Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Serbija derasi su „MOL“ dėl NIS: ministrė sako, kad pasiūlymas neatitinka lūkesčių, bet pokalbiai tęsiasi

    Naujas „MOL“ pasiūlymas, bet abejonių liko

    Serbijos kasybos ir energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović pranešė, kad vėlai vakare gautas patikslintas Vengrijos bendrovės „MOL“ pasiūlymas dėl Serbijos naftos bendrovės NIS, tačiau Belgrado siūlomi sprendimai vis dar netenkina.

    Ministrės teigimu, derybos dėl galutinio susitarimo tęsiamos ir artimiausiomis dienomis. Pasak jos, Serbija siekia kompromiso, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kurios keltų papildomų rizikų šalies energetikos stabilumui.

    Kas labiausiai stringa derybose?

    Pagrindiniu nesutarimų tašku įvardijama naftos perdirbimo gamyklos ateitis ir su ja susijęs rinkos aprėpties klausimas. Konkrečiai kalbama apie Pančevo perdirbimo gamyklos veiklos tęstinumą ir jos produkcijos realizavimą rinkoje.

    Šis aspektas Serbijai yra jautrus, nes naftos perdirbimas tiesiogiai siejamas su degalų tiekimo patikimumu ir kainodaros stabilumu. Be to, Pančevo gamykla yra reikšminga pramonės ir logistikos grandinės dalis, nuo kurios priklauso ir verslų veiklos sąnaudos.

    „Nerizikuosime tiekimo saugumu ir poveikiu, kurį gamyklos darbas daro ekonomikai bei verslams. Norime kompromiso, bet ne bet kokia kaina“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Lygiagrečiai vyksta pokalbiai su „Gazprom Neft“

    Ministrė taip pat pabrėžė, kad lygiagrečiai tęsiasi derybos tarp „MOL“ ir „Gazprom Neft“. NIS akcininkų struktūra ir su ja susiję geopolitiniai veiksniai išlieka esminiai, nes naftos sektorius regione jautriai reaguoja į sankcijų režimus ir finansinius ribojimus.

    Pasak ministrės, svarbu, kad šios derybos būtų užbaigtos, nes tada savo poziciją galėtų pateikti JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC). Būtent OFAC vertinimas gali turėti lemiamos įtakos galutiniam sprendimui, kokiomis sąlygomis įmanomi susitarimai ir veiklos tęstinumas.

    NIS situacija atidžiai stebima visame regione, nes bet kokie pokyčiai dėl perdirbimo apimčių ar tiekimo grandinių gali paveikti ne tik Serbiją, bet ir kaimynines rinkas, kurios dalį produktų importuoja arba konkuruoja dėl alternatyvių tiekimo maršrutų.

  • JAV plečia sankcijas Kinijos rafinerijoms dėl Irano naftos: Pekinas atsako, o importas neslūgsta

    Jungtinių Valstijų Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) išplėtė sankcijų sąrašą, į kurį įtrauktos kelios Kinijos nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės. Vašingtonas teigia, kad šios bendrovės importuoja ir perdirba Irano kilmės naftą, taip prisidėdamos prie Teherano pajamų srautų.

    Sankcijos paprastai nukreiptos į veiklą, kuri gali pasiekti JAV finansų sistemą ar JAV jurisdikcijoje veikiančius partnerius. Praktikoje tai reiškia didesnę riziką bankams, laivybos, draudimo ir logistikos grandinei, todėl sandoriai tampa brangesni ir sunkiau įgyvendinami.

    Kinija sankcijų nepripažįsta

    Kinijos Prekybos ministerija viešai atmetė JAV sprendimus, pabrėždama, kad tokios priemonės, Pekino vertinimu, neturi tarptautinės teisės pagrindo ir neturėtų būti taikomos Kinijos subjektams. Kinija ne kartą kritikavo vadinamąsias vienašales sankcijas ir jų taikymą trečiųjų šalių įmonėms.

    „Tokios priemonės trukdo arba smarkiai riboja įprastą Kinijos įmonių ekonominę ir prekybinę veiklą su trečiosiomis šalimis ir pažeidžia tarptautinę teisę“, – sakė Kinijos Prekybos ministerija.

    Vis dėlto Kinijos praktika ilgą laiką buvo nevienalytė: didžiosios, valstybės kontroliuojamos naftos bendrovės dažnai elgiasi atsargiau, kad apsaugotų platesnius prekybinius interesus ir prieigą prie tarptautinių atsiskaitymų. Tuo metu dalis nepriklausomų pakrantės rafinerijų išlaiko lankstesnį pirkimų modelį.

    Kaip sandoriai apeina ribojimus

    Viena dažniausiai minima priežastis, kodėl sankcijų poveikis ne visada sustabdo naftos srautus, yra atsiskaitymų struktūra. Jei mokėjimai vykdomi ne JAV doleriais, o, pavyzdžiui, juaniais, sumažėja poreikis naudotis infrastruktūra, kurią lengviau pasiekti JAV reguliuotojams.

    Tačiau net ir tokiais atvejais išlieka antrinių pasekmių rizika: tarptautiniai vežėjai, brokeriai ar draudikai gali vengti sandorių dėl reputacinių ir reguliacinių grėsmių. Dėl to dalis srautų persitvarko į mažiau skaidrias grandines, kuriose svarbesnį vaidmenį įgyja tarpininkai ir vietinis realizavimas.

    Prie naujai sankcionuotų subjektų paminėta ir Qingdao Haiye Oil Terminal Corp. Tokių įmonių veiklos modelis neretai remiasi tuo, kad perdirbti produktai realizuojami daugiausia vidaus rinkoje, todėl tiesioginė priklausomybė nuo Vakarų pirkėjų ar finansavimo gali būti mažesnė.

    Kinijos importo mastas ir Irano dalis

    Kinija yra didžiausia pasaulyje naftos importuotoja, o jos dienos importo apimtys vertinamos apie 12 mln. barelių. Didžiausi srautai paprastai siejami su Rusija, o atskirais laikotarpiais reikšmingą dalį sudaro ir Irano kilmės nafta.

    Rinkoje Irano nafta dažnai minima kaip tiekiama su nuolaidomis, kurios padeda pirkėjams mažinti žaliavos savikainą. Toks kainodaros pranašumas ypač svarbus nepriklausomoms rafinerijoms, kurių pelningumas jautriai reaguoja į žaliavos kainų svyravimus ir vidaus paklausos pokyčius.

    JAV ir Kinijos įtampa dėl energetikos, sankcijų ir prekybos taisyklių gali būti keliama ir aukščiausio politinio lygmens susitikimuose. Artimiausiais mėnesiais ši tema išliks jautri dėl platesnio konteksto: konflikto Artimuosiuose Rytuose, naftos kainų dinamikos ir atsiskaitymų sistemų persitvarkymo.