CP v2

Tag: Oftalmologija

  • Katarakta: simptomai – ne tik „matymas per miglą“, o veiksmingas gydymas yra vienas

    Katarakta (dar vadinama zaćma) – akių liga, kai pamažu drumstėja natūralus akies lęšiukas, todėl vaizdas tampa neryškus ir tarsi „per miglą“.

    Įprastai skaidrus lęšiukas praleidžia ir sufokusuoja šviesą į tinklainę, tačiau praradus skaidrumą šviesa ją pasiekia kitaip, o regėjimas silpnėja.

    Nors katarakta dažniau siejama su vyresniu amžiumi, ji gali vystytis ir jaunesniems žmonėms. Riziką didinti gali cukrinis diabetas, akių traumos, kai kurios akių ligos, ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas ir rūkymas.

    Svarbu žinoti, kad regėjimo suprastėjimas ar „užmigimas“ nebūtinai reiškia kataraktą – tikslią diagnozę po apžiūros gali nustatyti tik gydytojas oftalmologas.

    Kaip katarakta veikia kasdienį gyvenimą

    Ligai progresuojant darosi sunkiau skaityti, žiūrėti televizorių, atpažinti veidus, ruošti maistą ar orientuotis prastesniame apšvietime.

    Pažengusi katarakta gali lemti reikšmingą regėjimo netekimą, o kraštutiniais atvejais – aklumą.

    Dėl to ypač svarbu neatidėlioti akių patikros, jei regėjimas pradeda blogėti, o didesnės rizikos grupėms – stebėti būklę reguliariau.

    Kodėl akiniai ar vaistai kataraktos neišgydo

    Katarakta yra progresuojanti liga, kurios nei akiniai, nei medikamentai iš esmės neišgydo. Kai kuriems žmonėms regėjimas laikinai gali pagerėti pakeitus akinius, tačiau tai nepanaikina lęšiuko drumstėjimo priežasties.

    Tekste pabrėžiama, kad vienintelis veiksmingas kataraktos gydymas – sudrumstėjusio lęšiuko pašalinimas ir jo pakeitimas dirbtiniu lęšiuku.

    Vis dėlto ne kiekvienam pacientui operacijos prireikia iš karto: ankstyvose stadijose dažniausiai taikimas stebėjimas, gali padėti tinkamai parinkti akiniai ir regėjimo higiena.

    Kaip atliekama kataraktos operacija

    Dažniausiai taikomas metodas – fakoemulsifikacija: atliekamas nedidelis pjūvis, lęšiukas susmulkinamas ultragarsu ir pašalinamas, o į akį įdedamas dirbtinis lęšiukas, perimantis natūralaus lęšiuko funkciją.

    Operacija paprastai atliekama vietinėje nejautroje, dažniausiai naudojant akių lašus. Pacientas išlieka sąmoningas, tačiau skausmo jausti neturėtų.

    Nurodoma, kad procedūra dažniausiai vyksta dienos stacionare – po stebėjimo pacientas gali grįžti namo tą pačią dieną, o atsistatymas įprastai būna greitas.

    Jei regėjimas pradeda prastėti, rekomenduojama užsiregistruoti akių patikrai – ypač sergant diabetu, ilgai vartojant steroidus ar po akių traumų bei operacijų.

    Katarakta vystosi lėtai, tačiau laikui bėgant gali smarkiai apriboti savarankiškumą, todėl ankstyvas nustatymas padeda parinkti tinkamiausią stebėjimo ir gydymo laiką.

  • Staiga raudona dėmė akyje: kada tai tik sprogusi gyslelė, o kada reikia skubiai pas gydytoją?

    Kas iš tiesų nutinka akyje?

    Staiga atsiradusi ryškiai raudona dėmė akies baltumoje dažniausiai yra kraujavimas po jungine, dar vadinamas poskonjunktyviniu kraujavimu. Jis įvyksta, kai po plona permatoma akies danga plyšta smulki kraujagyslė, o kraujas susitelkia į aiškiai matomą plotą.

    Nors vaizdas gali atrodyti grėsmingas, tipiškas poskonjunktyvinis kraujavimas paprastai nesukelia skausmo, nemažina regėjimo aštrumo ir nepažeidžia akies struktūrų. Kartais jis atsiranda net be aiškios priežasties, pavyzdžiui, pastebimas ryte po miego.

    Svarbu nepainioti su kitomis būklėmis, nes paraudusi akis ne visada reiškia sprogusią gyslelę. Paraudimą gali sukelti uždegimas, alergija, trauma, ragenos pažeidimas ar kitos akių ligos, kurios gali reikalauti kitokio gydymo.

    Dažniausios priežastys ir rizikos veiksniai

    Kraujagyslė gali trūkti dėl staigaus trumpalaikio spaudimo padidėjimo smulkiose kraujagyslėse. Tai kartais nutinka kosint, čiaudint, vemiant, keliant sunkų svorį, įsitempus tuštinantis ar po intensyvaus fizinio krūvio.

    Didesnę pasikartojimo tikimybę gali turėti žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, taip pat sergantys cukriniu diabetu ar turintys kraujo krešėjimo sutrikimų. Riziką didina ir kraują skystinantys vaistai, todėl pasikartojant epizodams verta su gydytoju aptarti visus vartojamus preparatus.

    Poskonjunktyvinis kraujavimas gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms. Tačiau jei raudonos dėmės atsiranda reguliariai arba be aiškios priežasties, naudinga pasitikrinti kraujospūdį ir bendrą sveikatos būklę.

    Per kiek laiko praeina ir ką galima daryti?

    Dažniausiai specialaus gydymo nereikia, nes organizmas kraują pamažu rezorbuoja panašiai kaip mėlynę. Raudona dėmė paprastai išnyksta per 1–3 savaites, nors didesnis kraujavimas gali išlikti ilgiau ir keisti spalvą, kol visiškai praeina.

    Jei akyje jaučiamas sausumas ar dirginimas, gali padėti drėkinamieji akių lašai. Svarbu netrinti akies ir nesiimti savarankiškai vartoti vaistų, ypač antibiotikų ar steroidinių lašų, jei jų nepaskyrė gydytojas.

    Jei dėmė atsirado po nedidelės traumos, verta stebėti, ar neatsiranda papildomų simptomų. Vien išvaizda ne visada tiksliai parodo, ar akyje nėra gilesnio pažeidimo.

    Kada tai gali būti pavojinga?

    Didžiausią reikšmę turi ne pati raudona dėmė, o tai, ar kartu atsiranda kiti simptomai. Stiprus akių skausmas, šviesos baimė ar staigus regėjimo pablogėjimas nėra būdingi paprastam poskonjunktyviniam kraujavimui.

    „Jei raudoną dėmę lydi stiprus skausmas ar pakitęs regėjimas, delsti nereikėtų ir akis turėtų įvertinti gydytojas“, – sako gydytojai oftalmologai, akcentuodami, kad tokie požymiai gali rodyti kitą problemą.

    Skubios pagalbos reikėtų ieškoti ir tada, jei akis patyrė rimtą traumą, į ją pateko cheminė medžiaga arba staiga pradėjo nykti rega. Cheminių medžiagų atveju pirmoji pagalba yra nedelsiant gausiai plauti akį vandeniu ir kuo greičiau kreiptis į medikus.

    Konsultacija taip pat svarbi, jei kraujavimai kartojasi, neišnyksta per įprastą laiką arba kartu atsiranda kraujavimų kitose vietose, pavyzdžiui, iš nosies ar dantenų. Tokiais atvejais gydytojas gali įvertinti akį, pamatuoti kraujospūdį ir, jei reikia, paskirti papildomus tyrimus.

  • Tyrimas, galintis laiku išgelbėti regėjimą: tonometrija atskleidžia pavojų glaukomai

    Tyrimas, galintis laiku išgelbėti regėjimą: tonometrija atskleidžia pavojų glaukomai

    Kas yra tonometrija?

    Tonometrija yra vienas dažniausių tyrimų akių gydytojo kabinete, skirtas pamatuoti akispūdį, arba vidinį akies spaudimą. Šis rodiklis padeda įvertinti, ar akyje nesusidaro sąlygos pažeisti regos nervą.

    Akispūdis glaudžiai siejamas su glaukoma, kuri ilgą laiką gali vystytis be aiškių simptomų. Dėl to profilaktinis matavimas neretai tampa pirmu signalu, kad reikia išsamesnio ištyrimo.

    Kokios reikšmės laikomos įprastomis?

    Daugumai žmonių įprastu akispūdžio intervalu laikomos maždaug 10–21 milimetro gyvsidabrio stulpelio ribos. Vis dėlto tai nėra absoliuti norma, nes glaukoma gali progresuoti ir esant akispūdžiui, patenkančiam į šį intervalą.

    Taip pat padidėjęs akispūdis dar nereiškia, kad regos nervas jau pažeistas. Galutinę išvadą gydytojas daro vertindamas visumą: regos nervo būklę, regos laukų tyrimą, akių struktūrų vaizdinimą ir individualius rizikos veiksnius.

    Kodėl vieno matavimo nepakanka?

    Akispūdis nėra pastovus ir per parą gali svyruoti, o daliai žmonių didesnės reikšmės fiksuojamos ryte. Skirtumus lemia ir individualūs veiksniai, todėl vienkartinis rezultatas ne visada tiksliai atspindi situaciją.

    Matavimą gali veikti ragenos storis ir elastingumas, taip pat akių paviršiaus būklė. Dėl to gydytojas, prireikus, rekomenduoja pakartotinius matavimus arba papildomus tyrimus, kad sprendimai dėl stebėjimo ar gydymo būtų pagrįsti.

    Kada šis tyrimas ypač svarbus?

    Padidėjęs akispūdis yra vienas svarbiausių glaukomos rizikos veiksnių, o gydymo tikslas dažniausiai yra būtent jo sumažinimas ir stabilizavimas. Tonometrija padeda ne tik nustatyti riziką, bet ir stebėti, ar paskirtas gydymas veikia.

    Tyrimas dažnai rekomenduojamas žmonėms nuo 40 metų, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems didelę trumparegystę ar šeiminę glaukomos istoriją. Akispūdį taip pat vertina prieš ir po kai kurių akių procedūrų, taip pat esant įtarimui dėl akių hipertenzijos.

    Retesnė, bet kliniškai svarbi situacija yra labai sumažėjęs akispūdis, kuris gali pasireikšti po akių traumos, esant uždegimams, tinklainės atsiskyrimui ar kaip komplikacija po operacijų. Tokiais atvejais gali blogėti regėjimas dėl pakitimų ragenoje, tinklainėje ar kitose akies struktūrose.

    Kaip pasiruošti ir kada skubėti pas gydytoją?

    Specialaus pasiruošimo tonometrijai dažniausiai nereikia, tačiau kontaktinius lęšius prieš tyrimą paprastai prašoma išsiimti. Taip pat svarbu pasakyti gydytojui apie vartojamus vaistus, buvusias akių traumas, infekcijas ir alergijas, ypač vietiniams nuskausminamiesiems.

    Patikimesniam rezultatui per matavimą reikėtų ramiai kvėpuoti, neįtempti vokų ir laikyti galvą taip, kaip nurodo specialistas. Tai padeda išvengti klaidinančių paklaidų, kurios kartais atsiranda dėl įtampos ar netinkamos padėties.

    Jei staiga atsiranda stiprus akies skausmas, ryškus paraudimas, staigus regėjimo pablogėjimas, matomi spalvoti ratai aplink šviesos šaltinius, kartu pykina ar skauda galvą, tai gali būti ūminio glaukomos priepuolio požymiai. Tokiu atveju reikia skubios oftalmologo pagalbos, o ne tik planinio tyrimo.