Katarakta (dar vadinama zaćma) – akių liga, kai pamažu drumstėja natūralus akies lęšiukas, todėl vaizdas tampa neryškus ir tarsi „per miglą“.
Įprastai skaidrus lęšiukas praleidžia ir sufokusuoja šviesą į tinklainę, tačiau praradus skaidrumą šviesa ją pasiekia kitaip, o regėjimas silpnėja.
Nors katarakta dažniau siejama su vyresniu amžiumi, ji gali vystytis ir jaunesniems žmonėms. Riziką didinti gali cukrinis diabetas, akių traumos, kai kurios akių ligos, ilgalaikis steroidinių vaistų vartojimas ir rūkymas.
Svarbu žinoti, kad regėjimo suprastėjimas ar „užmigimas“ nebūtinai reiškia kataraktą – tikslią diagnozę po apžiūros gali nustatyti tik gydytojas oftalmologas.
Kaip katarakta veikia kasdienį gyvenimą
Ligai progresuojant darosi sunkiau skaityti, žiūrėti televizorių, atpažinti veidus, ruošti maistą ar orientuotis prastesniame apšvietime.
Pažengusi katarakta gali lemti reikšmingą regėjimo netekimą, o kraštutiniais atvejais – aklumą.
Dėl to ypač svarbu neatidėlioti akių patikros, jei regėjimas pradeda blogėti, o didesnės rizikos grupėms – stebėti būklę reguliariau.
Kodėl akiniai ar vaistai kataraktos neišgydo
Katarakta yra progresuojanti liga, kurios nei akiniai, nei medikamentai iš esmės neišgydo. Kai kuriems žmonėms regėjimas laikinai gali pagerėti pakeitus akinius, tačiau tai nepanaikina lęšiuko drumstėjimo priežasties.
Tekste pabrėžiama, kad vienintelis veiksmingas kataraktos gydymas – sudrumstėjusio lęšiuko pašalinimas ir jo pakeitimas dirbtiniu lęšiuku.
Vis dėlto ne kiekvienam pacientui operacijos prireikia iš karto: ankstyvose stadijose dažniausiai taikimas stebėjimas, gali padėti tinkamai parinkti akiniai ir regėjimo higiena.
Kaip atliekama kataraktos operacija
Dažniausiai taikomas metodas – fakoemulsifikacija: atliekamas nedidelis pjūvis, lęšiukas susmulkinamas ultragarsu ir pašalinamas, o į akį įdedamas dirbtinis lęšiukas, perimantis natūralaus lęšiuko funkciją.
Operacija paprastai atliekama vietinėje nejautroje, dažniausiai naudojant akių lašus. Pacientas išlieka sąmoningas, tačiau skausmo jausti neturėtų.
Nurodoma, kad procedūra dažniausiai vyksta dienos stacionare – po stebėjimo pacientas gali grįžti namo tą pačią dieną, o atsistatymas įprastai būna greitas.
Jei regėjimas pradeda prastėti, rekomenduojama užsiregistruoti akių patikrai – ypač sergant diabetu, ilgai vartojant steroidus ar po akių traumų bei operacijų.
Katarakta vystosi lėtai, tačiau laikui bėgant gali smarkiai apriboti savarankiškumą, todėl ankstyvas nustatymas padeda parinkti tinkamiausią stebėjimo ir gydymo laiką.
Leave a Reply