CP v2

Tag: Oksidacinis stresas

  • Suvalgote apie 300 g vynuogių per dieną? Mokslininkai paaiškino, kaip tai keičia odą

    Природна аптека в одній ягоді

    У складі винограду містяться сотні різноманітних природних рослинних сполук. Усі вони тісно асоціюються з потужними протизапальними та антиоксидантними ефектами для людського організму. Серед найвідоміших корисних речовин у цій ягоді виділяють ресвератрол, антоціани, кверцетин та багато інших надзвичайно важливих поліфенолів.

    Варто зазначити, що попередні окремі рандомізовані дослідження вже неодноразово пов’язували регулярне вживання винограду з цілою низкою переваг для здоров’я.

    Зокрема, було доведено позитивний вплив на роботу кишечника, покращення маркерів запалення, а також підтримку когнітивної функції у людей старшого віку та серцево-судинного здоров’я загалом.

    Нове революційне дослідження було проведено під керівництвом фахівців із Western New England University (США), а його результати офіційно опублікували в авторитетному науковому журналі ACS Nutrition Science.

    Воно належить до прогресивної сфери нутригеноміки – сучасного напряму науки, який детально вивчає, як саме харчування та його окремі компоненти здатні впливати на активність генів людини.

    Для проведення спостереження вчені залучили групу добровольців. Учасники експерименту повинні були протягом двох тижнів щодня споживати еквівалент трьох порцій винограду. У перерахунку це дорівнювало приблизно 380 грамам свіжих ягід на день.

    Під час дослідження вчені ретельно визначали експресію генів у шкірі кожного добровольця як до початку експерименту, так і після щоденного двотижневого споживання винограду. Крім того, вимірювання проводили як після впливу на шкіру низьких доз ультрафіолетового (УФ) випромінювання, так і повністю без нього.

    Захисний бар’єр на клітинному рівні

    Дослідники виявили, що від самого початку експерименту експресія генів у шкірі кожного з учасників суттєво відрізнялася. Вона активно змінювалася після впливу УФ-опромінення або ж після споживання ягід винограду, проте реакція кожної людини залишалася суворо індивідуальною.

    Незважаючи на ці індивідуальні відмінності, вчені зафіксували одну спільну рису змін після того, як учасники почали їсти виноград. Цією рисою стало помітне посилення процесів ороговіння та кератинізації шкіри.

    Це абсолютно природні процеси формування зовнішнього шару нашої шкіри. Саме цей шар допомагає створити надійний бар’єр проти шкідливого впливу довкілля, до якого належать хімічне подразнення, ультрафіолет, різноманітні мікроорганізми тощо.

    Щоб остаточно переконатися у своїх висновках, науковці перевірили гіпотезу практичним шляхом. Вони піддали шкіру добровольців впливу низької дози ультрафіолетового випромінювання, після чого виміряли рівень малонового діальдегіду.

    Ця речовина є специфічним маркером оксидативного стресу, рівень якого зазвичай може стрімко зростати після пошкодження клітин.

    Результати виявилися вражаючими: рівень цього маркера був значно нижчим у тих учасників, які регулярно вживали виноград. Інакше кажучи, ці результати прямо вказують на можливе суттєве посилення захисних механізмів нашої шкіри.

    У цьому конкретному випадку виявлені зміни експресії генів були безпосередньо пов’язані з тими процесами, які можуть мати критичне значення для бар’єрної функції шкіри.

    При цьому, на думку самих дослідників, регулярне споживання винограду найімовірніше може позитивно впливати на експресію генів і в інших органах та тканинах нашого організму.

  • Parduotuvėje jo beveik neimame, bet senjorams tai gali padėti kaulams ir atminčiai

    Avių pieno sūris Lietuvoje vis dar perkamas rečiau nei karvės pieno sūriai, nors jo maistinė sudėtis dažnai yra labiau koncentruota. Mitybos specialistai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje ypač svarbu rinktis produktus, kurie vienu metu prisideda prie kaulų, raumenų ir nervų sistemos funkcijų palaikymo.

    Moksliniuose apžvalginiuose darbuose, tarp jų ir Krokuvos žemės ūkio universiteto tyrėjų publikuotuose straipsniuose, akcentuojama, kad avių piene yra biologiškai aktyvių medžiagų. Minimi antioksidantai ir riebaluose tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminai A ir D, taip pat fosfolipidai bei kofermentas Q10, kurie siejami su ląstelių apsauga nuo oksidacinio streso.

    Kuo jis išsiskiria vyresniame amžiuje?

    Senstant didėja rizika susidurti su vitamino B12 ir kitų B grupės vitaminų trūkumu, o tai gali atsispindėti nuovargiu, prastesne dėmesio koncentracija ar atminties sutrikimais. Avių pieno produktuose B grupės vitaminų kiekiai neretai būna didesni nei įprastuose karvės pieno produktuose, todėl jie gali būti viena iš praktinių alternatyvų, jei žmogus toleruoja pieno produktus.

    Mokslinėse publikacijose apie vyresnių žmonių mitybą pabrėžiama, kad pakankamas vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis siejamas su geresniais kai kuriais kognityvinių testų rezultatais. Tai nereiškia, kad vien sūris „pagerina atmintį“, tačiau mitybos visumoje tokie produktai gali prisidėti prie reikalingų maistinių medžiagų užtikrinimo.

    Baltymai, kalcis ir sotumas

    Avių pieno sūris paprastai yra sotus, nes jame yra baltymų, riebalų ir kalcio. Dėl to dažnai pakanka nedidelės porcijos kaip priedo prie sumuštinio, salotų, kiaušinių patiekalų ar kruopų.

    Praktiškai dažniausiai rekomenduojama orientuotis į mažą kasdienę porciją, pavyzdžiui, apie 20–30 gramų, ypač jei sūris yra riebesnis ar sūresnis. Tokia dalis gali pagerinti patiekalo maistinę vertę, bet neperkrauti raciono druska ar sočiaisiais riebalais.

    Kada verta pasisaugoti?

    Avių pieno sūris netinka žmonėms, kurie yra alergiški pieno baltymams, o netoleruojant laktozės reikėtų vertinti individualiai ir rinktis brandintus produktus, jei jie toleruojami. Sergant hipertenzija ar laikantis mažai druskos turinčios dietos pravartu atkreipti dėmesį į etiketę, nes dalis sūrių gali turėti daug druskos.

    Jei nėra medicininių apribojimų, avių pieno sūris gali būti paprastas būdas paįvairinti meniu ir gauti daugiau baltymų, kalcio bei B grupės vitaminų. Kaip ir su kitais koncentruotais produktais, svarbiausia saikas ir bendra subalansuota mityba.

  • Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Mokslininkai akyse „įjungė“ fotosintezę: špinatų lašai žada proveržį nuo sausų akių

    Sausų akių liga vargina šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje, o jos simptomai dažnai atrodo kasdieniški: perštėjimas, deginimas, paraudimas, svetimkūnio jausmas ir svyruojantis regėjimo aštrumas. Gydytojai pabrėžia, kad tai ne tik diskomfortas, nes užsitęsęs uždegimas ir ašarų plėvelės nestabilumas gali žaloti akies paviršių.

    Nacionalinio Singapūro universiteto mokslininkai pristatė netikėtą idėją: į akies audinius laikinai perkelti augalų fotosintezės „mechaniką“. Laboratorijoje jie iš špinatų lapų išskyrė tilakoidų membranų struktūras ir jas, kaip nanodaleles, panaudojo akių lašų pavidalu.

    Kaip veikia šviesa maitinami lašai

    Tyrėjų tikslas buvo paskatinti akies ląsteles, veikiamas aplinkos šviesos, gaminti daugiau NADPH – molekulės, kuri veikia kaip ląstelinis energijos ir apsaugos „rezervas“. Ji svarbi neutralizuojant reaktyviąsias deguonies formas, kurios skatina uždegimą ir oksidacinį stresą, dažnai siejamą su sausų akių liga.

    Eksperimentuose su laboratorijoje augintomis žmogaus akies ląstelėmis ir genetiškai pakeistomis pelėmis, kurioms sukelta į sausų akių būklę panaši problema, metodas sumažino oksidacinio streso žymenis. Mokslininkai fiksavo, kad vos per maždaug 30 minučių šviesos poveikis padėjo slopinti uždegiminius procesus akies paviršiuje.

    „Pirmą kartą parodėme, kad augalų fotosintezės sistema gali būti perkelta į žinduolių audinius ir, maitinama ta pačia šviesa, kuri leidžia mums matyti, gaminti biologiškai naudingas molekules“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas Xing Kuoranas.

    Rezultatai ir palyginimas su įprastu gydymu

    Tyrėjų aprašyta technologija pavadinta LEAF ir paremta tuo, kad tilakoidai yra natūralios struktūros, augaluose atsakingos už NADPH gamybą fotosintezės metu. Špinatai pasirinkti dėl didelės chloroplastų išeigos ir palyginti paprasto išgavimo, be to, tai plačiai prieinamas augalas.

    Publikuotuose bandymuose su pelėmis lašai buvo naudojami du kartus per dieną penkias dienas. Mokslininkai teigia, kad toks gydymas veiksmingiau sumažino sausų akių požymius nei dažnai skiriamas ciklosporino preparatas „Restasis“, kuris daliai pacientų sukelia deginimą ar papildomą dirginimą.

    „Turime technologiją, kuri naudoja aplinkos šviesą, kad tiesiogiai atstatytų molekulę, kurios trūksta sergant sausų akių liga“, – sakė biomolekulinės inžinerijos mokslininkas David Leong Tai Wei.

    Kodėl dar anksti skelbti pergalę

    Nors rezultatai skamba ambicingai, tai vis dar ankstyvos stadijos tyrimai: saugumas ir veiksmingumas žmonėms turi būti patvirtintas klinikiniais tyrimais. Komanda nurodo, kad pasirengimas klinikiniams tyrimams jau vyksta, tačiau iki realaus gydymo praktikoje paprastai prireikia ne vienerių metų.

    Dar viena kliūtis – poveikio trukmė. Tyrėjai pastebi, kad dalelės akies ląstelėse laikui bėgant suyra ir efektyvumas po kelių valandų mažėja, todėl ateityje reikės sprendimų, kaip užtikrinti stabilesnį ir ilgesnį poveikį.

    Mokslininkai taip pat svarsto platesnį pritaikymą: jei audinys pasiekiamas matoma šviesa ir problemą lemia oksidacinis stresas, panaši strategija teoriškai galėtų būti svarstoma ir kitoms uždegiminėms būklėms. Vis dėlto artimiausias realistiškas tikslas išlieka saugus, patogus ir veiksmingas sausų akių gydymas, kuris sumažintų priklausomybę nuo nuolatinių lašų ir dirginančių preparatų.