CP v2

Tag: Oleškai

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

    Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Pietų Ukrainos Chersono srityje, Rusijos okupuotame Oleškų mieste, pradėta planuoti humanitarinė operacija, kurią turėtų lydėti laikinos paliaubos, pagalbos pristatymas ir civilių išgabenimas. Tačiau pranešimai apie galimą maršrutą per Rusijos kontroliuojamas teritorijas sukėlė baimę, kad daliai žmonių tai gali virsti priverstiniu iškeldinimu.

    Pagal viešai aptariamą schemą, išvykti sutikę gyventojai galėtų būti vežami autobusais į Maskvos okupuotą Krymą arba į Rusiją, o tik vėliau jiems būtų leidžiama tęsti kelionę. Tokia praktika kelia esminį klausimą: ar žmonės realiai turės pasirinkimą pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

    Paliaubos ir pirmosios valandos

    Laikinos paliaubos įsigaliojo antradienį ir, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki lapkričio 1 dienos. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad pirmosios 30 valandų praėjo be incidentų, o tai karo sąlygomis laikoma reta atokvėpio akimirka.

    Vertinimais, Oleškuose gali būti likę apie 2 000 civilių, kuriems trūksta maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ukrainos pareigūnai plačiau komentuoti evakuacijos detalių viešai neskuba, pabrėždami operacijos jautrumą ir paliaubų trapumą.

    Mariupolio precedentai kelia baimę

    Nuogąstavimus sustiprina 2022 metų patirtis, kai iš Mariupolio ir kitų okupuotų Azovo jūros pakrantės vietovių civiliams buvo sudarytos sąlygos trauktis daugiausia per Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Tuomet daug žmonių pateko į vadinamąsias filtracijos procedūras, kai tikrinami dokumentai, renkami biometriniai duomenys, vykdomos apklausos.

    Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra fiksavusios atvejus, kai civilių pasirinkimas buvo tik formalus, o realiai jie buvo nukreipiami į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Tokie priverstiniai perkėlimai tarptautinėje humanitarinėje teisėje vertinami kaip galimi karo nusikaltimai, o kai kuriais atvejais gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui.

    Svarbiausias kriterijus, skiriantis evakuaciją nuo deportacijos, yra savanoriškumas ir judėjimo laisvė. Pats tranzitas per okupuotas teritorijas dar automatiškai nereiškia priverstinio išgabenimo, tačiau rizika išauga, jei žmogui nepaliekama realios alternatyvos ir jis negali laisvai pasirinkti galutinės krypties.

    Izoliacija ir humanitarinė krizė

    Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto ir yra okupuoti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pastaraisiais metais ši vietovė tapo viena iš labiausiai izoliuotų, o tiekimo grandinės ir civilinė infrastruktūra nuolat patiria karo veiksmų poveikį.

    Skelbiama, kad okupuotose teritorijose periodiškai sutrinka maisto ir vaistų tiekimas, o evakuacijos koridorių klausimas dažnai tampa politinių ir karinių derybų objektu. Dėl to net laikinos paliaubos, kurios teoriškai turėtų sudaryti sąlygas pagalbai, praktikoje išlieka priklausomos nuo kontrolės punktų režimo ir okupuojančios pusės sprendimų.

    Rusijos atstovai viešai neigia priverstinio išgabenimo galimybę ir tvirtina, kad žmonės būtų vežami tik jų sutikimu. Vis dėlto tokias garantijas silpnina Maskvos pozicija, kad okupuotas miestas esą priklauso Rusijai ir jam taikoma tik Rusijos teisė, nors tarptautinė bendruomenė šią teritoriją pripažįsta Ukrainos dalimi.

    Artimiausios dienos parodys, ar paliaubos išsilaikys ir ar pagalba pasieks miestą, o svarbiausia, ar norintys išvykti galės tai padaryti be spaudimo ir pasiekti pasirinktą, o ne primestą kryptį. Oleškų gyventojams tai gali tapti lemiančiu pasirinkimu tarp išsigelbėjimo ir naujos prievartos rizikos.

  • Popiežius Leonas XIV skambino Putinui ir Zelenskiui: kalba apie 2 000 įstrigusių okupuotame mieste

    Popiežius Leonas XIV įsitraukė į pastangas padėti okupuotame Oleškuose įstrigusiems civiliams. Ukrainos pareigūnai skelbia, kad mieste be patikimo maisto ir vandens tiekimo gali būti apie 2 000 žmonių, tarp jų apie 50 vaikų.

    Vatikano spaudos tarnyba pranešė, kad popiežius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Pokalbyje aptartos galimybės užtikrinti humanitarinių siuntų patekimą ir sudaryti sąlygas saugiai evakuacijai.

    Humanitarinis koridorius ir evakuacija

    Pasak Vatikano, popiežius akcentavo, kad pagalba civiliams ir jų išvykimas iš pavojingos zonos reikalauja praktinio abiejų pusių bendradarbiavimo. Dėl to buvo keliama humanitarinių paliaubų idėja, kuri leistų bent laikinai sumažinti ugnies ir dronų grėsmę.

    „Svarbiausia dabar yra išsaugoti civilių gyvybes ir užtikrinti, kad maistas, vanduo bei vaistai pasiektų žmones“, – sakė Vatikano atstovas.

    Dar prieš pokalbį su V. Zelenskiu popiežius Leonas XIV kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutikti su humanitariniu atokvėpiu. Vatikanas pabrėžia, kad tokie susitarimai paprastai yra trumpalaikiai, bet kritiškai svarbūs gelbėjimo operacijoms.

    Kodėl Oleškai tapo kritiniu tašku

    Oleškai yra Chersono srityje, kairiajame Dniepro krante, netoli Chersono, ir nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais buvo okupuoti. Ukrainos pusė ne kartą skelbė, kad ši teritorija išlieka itin pavojinga dėl apšaudymų, dronų ir užminuotų kelių.

    Vietos pareigūnų teigimu, žmonėms ypač sudėtinga palikti miestą, nes saugūs maršrutai yra riboti, o judėjimą apsunkina nuolatinė žvalgyba ir smūgiai. Tai mažina evakuacijos galimybes net ir turint transportą ar savanorių pagalbą.

    Pranešimai apie pagalbos ribojimą

    Ukrainos atstovai taip pat yra skelbę apie situacijas, kai civiliams pasiekusi parama būdavo atimama. Teigiama, kad maisto siuntos, pristatomos alternatyviais būdais, gali nepasiekti gavėjų, o tai dar labiau didina humanitarinę įtampą.

    Papildomą kontekstą suteikia ir ankstesnės regiono krizės. 2023 metais po Naujosios Kachovkos užtvankos sunaikinimo didelė teritorijos dalis buvo užlieta, o tai smarkiai paveikė infrastruktūrą, vandens tiekimą ir gyventojų kasdienį saugumą.

    Vatikano diplomatinės pastangos šiuo atveju orientuotos į praktinį tikslą: pasiekti, kad būtų sudarytos minimalios sąlygos humanitarinei pagalbai ir savanoriškai, saugiai civilių evakuacijai. Kol kas nėra viešai paskelbta, ar pavyko susitarti dėl konkretaus mechanizmo ir terminų.

  • Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Okupuotoje Oleškų gyvenvietėje Kyjivas dronais skraidina maistą, bet Rusija blokuoja pagalbą

    Ukrainos Chersono srityje okupuota Oleškų gyvenvietė atsidūrė ant humanitarinės katastrofos ribos: Kyjivas praneša, kad maisto ir vaistų tiekimas į miestą praktiškai sustabdytas, o dalis gyventojų nebegali nei evakuotis, nei sulaukti pagalbos įprastais kanalais.

    Vietos administracijos duomenimis, Ukrainos pajėgos vienos iš didžiausių tokio pobūdžio operacijų metu į Oleškus dronais pristatė apie 4 tonas maisto. Tai tapo alternatyva, kai sausumos maršrutai yra užminuoti, o judėjimas per kontaktinę liniją laikomas itin pavojingu.

    Pagalba dronais ir jos blokavimas

    Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas teigia, kad Rusijos pajėgos bando neutralizuoti šias siuntas: numušinėja dronus, konfiskuoja nukritusius krovinius, o kai kuriais atvejais, pasak Ukrainos pareigūnų, sulaiko gyventojus, radusius humanitarinius paketus.

    Pasak vietos liudijimų, okupuotose teritorijose neretai vykdomos kratos, o įtarus ryšius su Ukrainos institucijomis žmonėms kyla tiesioginis pavojus. Tokios sąlygos dar labiau mažina galimybes civiliniams savarankiškai gauti maisto ar vaistų.

    Kiek žmonių liko ir kodėl situacija prastėja

    Ukrainos administracija skelbia, kad Oleškuose gali būti likę apie 2 000 gyventojų, tarp jų ir vaikų, nors kitos organizacijos mini didesnius skaičius platesnėje apylinkių zonoje. Iki plataus masto invazijos 2022 metais čia gyveno apie 25 000 žmonių.

    Kritinį lūžį situacijai, anot ukrainiečių pareigūnų, sudavė 2023 metais įvykęs Kachovkos hidroelektrinės užtvankos susprogdinimas ir po jo kilęs potvynis. Chersono regione buvo užlieti ištisi kvartalai, sutriko šulinių ir nuotekų sistemos, o dalis žmonių liko be elementarių higienos ir geriamojo vandens sąlygų.

    Vietos šaltiniai taip pat kalba apie nuolatinį vaistų trūkumą, elektros ir ryšio problemas, plėšikavimą bei nuolatinę baimę dėl apšaudymų ir bepiločių atakų. Dalis gyventojų, teigiama, maistą bando užsiauginti daržuose, tačiau tai nepadengia poreikių, ypač vyresniems ar sergantiems žmonėms.

    Evakuacija stringa be saugaus koridoriaus

    Kyjivas skelbia parengęs humanitarinės evakuacijos planą, prie kurio būtų pasirengęs prisidėti Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Tačiau Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas nurodo, kad be Rusijos patvirtinto saugaus priėjimo tokia misija negali būti pradėta, o savanoriai į okupuotą miestą patekti negali.

    Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ragina tarptautines organizacijas siekti humanitarinio priėjimo ir civilinių evakuacijos. Jungtinių Tautų stebėsenos misija Ukrainoje anksčiau yra perspėjusi, kad tokiose vietovėse civiliai susiduria su realia grėsme gyvybei dėl maisto stygiaus ir ribotos medicinos pagalbos.

    „Rusija sąmoningai provokuoja humanitarinę katastrofą okupuotoje Chersono srities dalyje: blokuoja maistą ir vaistus, trukdo humanitarinei pagalbai ir civilių evakuacijai“, – sakė Andrijus Sybiha.

    Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty savo pareiškimuose yra pabrėžęs, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupuojanti valstybė privalo užtikrinti civilių prieigą prie maisto, vaistų ir medicinos paslaugų. Oleškų atvejis, pasak jo, kelia itin didelį susirūpinimą dėl greitai blogėjančių sąlygų ir augančios mirties rizikos.

    Tuo metu Kremlius viešai pripažįsta, kad situacija vietovėje yra kritinė, tačiau atsakomybę dėl tiekimo trikdžių verčia Ukrainai. Kyjivas tai atmeta ir teigia, kad būtent okupacinė administracija riboja pagalbos patekimą bei civilių judėjimą.

    Oleškų istorija išryškina platesnę karo tendenciją: okupuotose ar prie fronto linijos esančiose gyvenvietėse logistika tampa ginklu, o pagalbos pristatymas vis dažniau remiasi technologiniais sprendimais, tokiais kaip dronai. Vis dėlto be tarptautiniu mastu suderintų humanitarinių koridorių tokios operacijos išlieka rizikingos ir ne visada gali užtikrinti pastovią paramą civiliams.