CP v2

Tag: Olga Tokarczuk

  • Portas į knygas Porto mieste: BABELL festivalis kviečia Nobelio laureatus ir „Booker“ žvaigždes

    Portas į knygas Porto mieste: BABELL festivalis kviečia Nobelio laureatus ir „Booker“ žvaigždes

    Birželio 24–29 dienomis Porto istorinis centras kelioms dienoms taps literatūros traukos tašku: čia vyks BABELL festivalis, į miestą subursiantis ryškiausius šiuolaikinės literatūros balsus. Organizatoriai siekia ne tik įspūdingos programos, bet ir paprasto tikslo – sugrąžinti žmones į knygynus ir paskatinti rinktis knygas gyvai.

    Festivalį rengia „Livraria Lello Foundation“, o jo partneris – Porto savivaldybė. Programoje numatyti susitikimai su dviem Nobelio literatūros premijos laureatais Olga Tokarczuk ir László Krasznahorkai, taip pat su „Booker“ premijomis įvertintais autoriais, tarp jų Margaret Atwood, Salman Rushdie ir Julian Barnes.

    Bilietas – knyga rankoje

    BABELL pasirinktas dalyvavimo modelis išsiskiria tuo, kad įėjimas į renginius siejamas su realiu pirkiniu knygyne. Norint rezervuoti vietą susitikime, reikia įsigyti knygą viename iš maždaug 50 festivalio tinkle dalyvaujančių knygynų, taip pat naudotų ar antikvarinių knygų parduotuvių.

    Kiekvienas pirkinys suteikia žetoną su kodu, leidžiantį internetu rezervuoti vietą pasirinktoje sesijoje, jei dar yra laisvų vietų. Organizatoriai pabrėžia dar vieną simbolinę taisyklę: atvykstant į bet kurią sesiją, dalyvis turi turėti knygą rankoje.

    Tokiu būdu festivalis tikisi sukurti apčiuopiamą ryšį tarp autoriaus, skaitytojo ir vietos, kur knygos pasiekia žmones. Pastaraisiais metais daugelyje Europos miestų ieškoma būdų stiprinti nepriklausomų knygynų gyvybingumą, o literatūros renginiai vis dažniau kuriami kaip miestą įtraukianti patirtis.

    Tarptautiniai svečiai ir vietos autoriai

    Tarp tarptautinių svečių – brazilų rašytojai Conceição Evaristo, Milton Hatoum ir Rafal Gallo, taip pat kolumbiečių autorius Héctor Abad Faciolince. Portugalijos literatūros lauką festivalyje atstovaus tokie vardai kaip Lídia Jorge, Gonçalo M. Tavares, Bruno Vieira Amaral, Dulce Maria Cardoso, Djaimilia Pereira de Almeida, Valter Hugo Mãe ir kiti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad BABELL nėra vien autografų ir pristatymų maratonas. Programoje numatytos diskusijos, parodos, kino peržiūros, istorijos pamokos, užsiėmimai vaikams, poezijos skaitymai gatvėse ir koncertai, taip išplečiant literatūrą už tradicinės salės ribų.

    Miestas kaip scena

    Literatūros savaitė užims viešąsias erdves, tarp jų Praça dos Leões, Avenida dos Aliados, Praça da Batalha, Ribeira do Porto ir Torre dos Clérigos. Tokia geografija leidžia festivalį patirti kaip pasivaikščiojimą po miestą, kur susitikimai ir skaitymai tampa maršruto stotelėmis.

    Vienas laukiamiausių muzikinių akcentų numatytas birželio 25 dieną Avenida dos Aliados – čia pasirodys Pedro Abrunhosa ir GNR, pristatysiantys ir naujų kūrinių, įkvėptų šiaurės Portugalijos poezijos. Birželio 26 dieną scenoje turėtų pasirodyti Bárbara Bandeira ir Carminho.

    Dar vienas programos akcentas – šiuolaikinio meno kūrėjas Cai Guo-Qiang, žinomas kaip Pekino olimpinių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijų meninis autorius. Birželio 27 dieną jis žada pirmą kartą Portugalijoje pristatyti naują kūrinį, sukurtą specialiai BABELL festivaliui.

    Organizatoriai tikisi, kad toks formatas sustiprins Porto kaip literatūros krypties įvaizdį ir paliks ilgalaikį poveikį vietos knygynams. Miestams konkuruojant dėl kultūrinio turizmo, literatūra vis dažniau tampa priemone išryškinti vietos tapatybę ir pritraukti auditorijas ne vien į didžiąsias sales, bet ir į kasdienes miesto erdves.

  • Olga Tokarczuk apsakymai atgijo Varšuvoje: Teatr Polski pristatė naują spektaklį Atmerk akis

    Olga Tokarczuk apsakymai atgijo Varšuvoje: Teatr Polski pristatė naują spektaklį Atmerk akis

    Literatūra, kuri peržengia sceną

    Varšuvos Teatr Polski rodo režisieriaus Igoro Gorzkowskio spektaklį Atmerk akis, sukurtą pagal Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk apsakymus. Pastatymo pagrindu tapo du tekstai iš 2001 metais išleistos apsakymų rinktinės Grojimas daugeliu būgnų.

    Spektaklis jungia istorijas Atmerk akis, tu jau miręs ir Generalinė repeticija, o jų sandūroje kuriamas kriminalinės komedijos ir psichologinės dramos mišinys. Kūrybinė komanda sako, kad čia svarbiausia ne žanro žaidimas, o tai, kaip pasakojimai išryškina šiuolaikinio žmogaus nerimą ir norą susikurti aiškią tvarką chaose.

    Skaitytoja, kuri įžengia į istoriją

    Pirmojoje siužeto linijoje pagrindinė veikėja yra aistringa skaitytoja, „ryjanti“ detektyvus dėl paprastos priežasties: juose viskas galiausiai susidėlioja į logišką seką. Režisierius pabrėžia, kad detektyvas yra patogi forma, nes žiūrovui pateikiami ženklai, o pabaigoje žadamas atsakymas.

    Tačiau Tokarczuk tekste nusikaltimas ilgai nevyksta, įtampa tyčia tempiama, ir skaitytoja praranda kantrybę. Tuomet ji peržengia ribą tarp realybės ir fikcijos, įžengia į skaitomą pasaulį ir ima pati stumti istoriją pirmyn, tarsi kino pasakojime, kuriame herojus „prasiveržia“ į kitą tikrovės lygmenį.

    „Būtent skaitymas plečia vaizduotę ir suteikia neribotas galimybes. Tuo šiuo spektakliu dar kartą norime paskatinti grįžti prie knygų“, – sakė aktorė Anna Cieślak.

    Ji scenoje kuria Skaitytoją, kuri tampa pasakotoja ir ritmo varikliu, padedančiu komedijai įsibėgėti. Aktorės teigimu, toks vaidmuo reikalauja tiksliai „sukti spiralę“: kuo labiau įsivaizduojami personažai įsitraukia į konfliktus, tuo labiau žiūrovas priverčiamas abejoti, kas čia iš tiesų yra autorius ir kas kontroliuoja siužetą.

    Antroji istorija ir pandemijos atgarsiai

    Antrojoje pastatymo dalyje pasirodo pora, gyvenanti nuolatiniame konflikte ir kasdienybėje vengiantys vienas kito, nors yra priversti būti kartu. Situaciją pakeičia staigi katastrofa ir izoliacija, kai žmonės uždaromi namuose, o pabėgti nuo santykių įtampos nebelieka kur.

    Režisierius akcentuoja, kad 2001 metais parašytas tekstas šiandien skamba beveik dokumentiškai, nes primena pandemijos laikotarpio patirtis. Uždarymas, baimė, neišvengiamas artumas ir priverstinis susidūrimas su savimi bei kitu čia tampa ne fonu, o pagrindiniu dramaturginiu varikliu.

    Spektaklyje taip pat žaidžiama atpažįstamais detektyvų archetipais, o personažai, kaip ir klasikinėse kriminalinėse istorijose, nėra vienareikšmiai „geri“. Aktorių kuriami charakteriai sąmoningai turi trūkumų, o kai kurių sceninių sprendimų estetika subtiliai primena pačią autorę, nors kūrėjai pabrėžia, kad tai nėra Olgos Tokarczuk portretas, veikiau aliuzija ir žiūrovui skirtas mirktelėjimas.

    Kultūros lauke tokie pastatymai vis dažniau tampa būdu naujai perskaityti literatūrą, ypač kai teatras pasitelkia kelių tikrovės sluoksnių pasakojimą. Varšuvos Teatr Polski atvejis rodo, kad Tokarczuk proza, paremta žanrų sankirta ir tiksliu psichologiniu stebėjimu, scenoje gali veikti kaip gyvas dialogas su šių dienų patirtimis.

  • Ar žmogaus parašytos knygos taps retenybe? Olga Tokarczuk pasisakymai apie DI kelia diskusiją

    Skaitmeninių įrankių banga keičia leidybą, o generatyvaus DI galimybės per kelerius metus tapo kasdienybe ir rašytojams, ir leidykloms. Kartu stiprėja klausimas, ar netrukus atsiras aiškus skirtumas tarp kūrybos, kuri gimsta iš žmogaus vaizduotės, ir tekstų, kuriuos sugeneruoja modeliai.

    Diskusiją įkaitino Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk pasisakymai konferencijoje Poznanėje. Ji kalbėjo apie tai, kad naudojasi pažangiu kalbos modeliu kaip kūrybinio mąstymo plėtimo įrankiu ir jam pateikia idėjas analizei.

    „Esu įsigijusi pažangiausią vieno kalbos modelio versiją ir kartais būnu nuoširdžiai nustebusi, kaip jis praplečia akiratį ir pagilina kūrybinį mąstymą. Dažnai tiesiog duodu mašinai idėją analizei ir klausiu: brangioji, kaip galėtume tai gražiai išplėtoti?“, – sakė Olga Tokarczuk.

    Šie žodžiai socialiniuose tinkluose sulaukė kritikos, nes daliai skaitytojų DI kūryboje siejasi su autentiškumo praradimu. Netrukus rašytoja paskelbė paaiškinimą, pabrėždama, kad jos tekstai nėra rašomi DI, o technologijas ji traktuoja kaip pagalbinę priemonę informacijos paieškai.

    „Nė vienas mano tekstas, taip pat ir romanas, kuris pasirodys šių metų rudenį, nebuvo parašytas pasitelkiant dirbtinį intelektą, išskyrus jo naudojimą kaip greitesnės informacijos paieškos įrankį“, – teigė Olga Tokarczuk.

    Leidybos rinkoje DI įrankiai jau naudojami redagavimo, santraukų, anotacijų ir vertimų darbams spartinti, tačiau kūrybinė autorystė išlieka jautriausia sritis. Daugelyje šalių vis dažniau keliami klausimai dėl skaidrumo, kai tekstui ar jo dalims kurti pasitelkiami generavimo modeliai, ir dėl to, kaip tai turėtų būti atskleidžiama skaitytojui.

    Autentiškumo dilema literatūroje nėra vien techninė. Skaitytojui svarbi ne tik siužeto kokybė ar stiliaus „sklandumas“, bet ir ryšys, kurį sukuria autoriaus patirtis, vertybės ir atsakomybė už parašytą tekstą.

    Kai DI sugeneruoti kūriniai tampa vis labiau panašūs į žmogaus rašyseną, gali atsirasti poreikis aiškesniam žymėjimui ir leidybos standartams. Tokia praktika padėtų apsaugoti skaitytojo teisę žinoti, kokiu būdu sukurtas kūrinys, o tuo pačiu išlaikyti pasitikėjimą literatūros lauku.