CP v2

Tag: Omanas

  • Trumpas apie Ormuzo sąsiaurį ir Iraną: pagrasino Omanui, jei šis trukdys JAV jūrų blokadai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų smogti Omanui, jei šis trukdytų JAV veiksmams, susijusiems su Irano jūrų blokada ir kontrole Ormuzo sąsiauryje. Tokie pasisakymai nuskambėjo komentuojant įtampą Persijos įlankoje ir Vašingtono siekį didinti spaudimą Teheranui.

    Trumpas teigė neturintis aiškaus grafiko dėl tolesnių sprendimų ir nesąs linkęs skubėti, kalbėdamas apie laikotarpį, kuris siejamas su JAV ir Irano derybomis bei laikinais susitarimais. Jo retorikoje buvo kartojama mintis, kad ekonominis ir karinis spaudimas turėtų priversti Iraną nusileisti.

    „Jei Omanas stos mums skersai kelio, mes jį smarkiai subombarduosime“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Ormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis regiono naftos ir suskystintų dujų srautų. Dėl to bet koks karinės eskalacijos signalas šioje zonoje paprastai akimirksniu kelia rizikos vertinimus, o rinkose didina įtampą dėl tiekimo sutrikimų.

    Omanas regione dažnai įvardijamas kaip svarbus tarpininkas, palaikantis ryšius su skirtingomis pusėmis, todėl griežta Vašingtono žinutė Maskate kelia papildomų klausimų dėl diplomatinio kanalo ateities. Tuo pat metu JAV siekis riboti Irano manevro laisvę jūroje glaudžiai siejamas su sankcijų politika ir bandymu mažinti Teherano pajamas.

    Trumpas taip pat patvirtino, kad JAV palaiko ryšio kanalus su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu. Tai rodo, kad komunikacija vyksta ne vien per oficialius politinius kanalus, bet ir per struktūras, kurios regione turi reikšmingą įtaką saugumo sprendimams bei operacijoms.

    Be Irano temos, prezidentas užsiminė ir apie atskirą komunikacijos kanalą su Hamas, teigdamas, kad galutinis tikslas būtų šios grupuotės nusiginklavimas. Komentuodamas Izraelio vidaus politiką, Trumpas sakė manantis, kad jam būtų teisingiausia laikytis atokiau nuo Izraelio rinkimų, nors neatmetė galimybės paremti kurį nors kandidatą.

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.

  • Iranas dėl Ormuzo sąsiaurio: blokada tęsis, kol JAV priims Teherano sąlygas

    Iranas pranešė, kad Ormuzo sąsiaurio ribojimai išliks tol, kol Jungtinės Valstijos nepriims Teherano keliamų sąlygų. Apie tai valstybinei žiniasklaidai teigė Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso atstovas, pabrėžęs, kad sąsiauris Iranui yra strateginis svertas.

    „Mūsų dabartinė strategija – išlaikyti šios sąsiaurio kontrolę ir ribojimus, kol priešininkas neįvykdys visų mūsų sąlygų“, – sakė IRGC atstovas Hosseinas Mohebi.

    Teheranas nurodo, kad iš Vašingtono tikisi kelių žingsnių: nutraukti karinius veiksmus prieš Iraną ir jo sąjungininkus regione, atlaisvinti Irano uostų veiklą bei atšaukti dalį sankcijų. Taip pat reikalaujama kompensacijų už patirtą žalą ir įšaldytų Irano aktyvų atblokavimo.

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi viešai pripažino, kad tiesioginių derybų su JAV nėra, o komunikacija vyksta per Omaną, kuris veikia kaip tarpininkas. Pasak jo, tai labiau žinučių apsikeitimas, o ne pilnavertės derybos.

    Tuo pat metu Omano užsienio reikalų ministerija skelbė, kad pokalbiai dėl būsimo Ormuzo sąsiaurio valdymo juda „pozityvia“ kryptimi, tačiau perspėjo dėl išpuolių prieš laivus. Toks įspėjimas atspindi augančią riziką laivybos saugumui, kai politiniai sprendimai tiesiogiai veikia komercinius maršrutus.

    Kas svarbu Ormuzo sąsiauryje?

    Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kakliukų“, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Būtent todėl net ir riboti trikdžiai čia gali greitai paveikti naftos kainas, draudimo įmokas bei krovinių pristatymo laiką.

    Dar prieš dabartinį konflikto etapą per Ormuzo sąsiaurį buvo eksportuojama apie penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos ir SGD. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į faktinius apribojimus, bet ir į pareiškimus, kurie didina neapibrėžtumą dėl tiekimo.

    Laivyba ir kontrolė: ką keičia ribojimai?

    Po karinių veiksmų atsinaujinimo vasarą Iranas sugriežtino sąsiaurio kontrolę ir siekia didesnės įtakos laivybai, nurodydamas laivams laikytis maršrutų arčiau Irano pakrantės. Tokia praktika kelia papildomų klausimų dėl navigacijos laisvės, saugumo ir laivų tikrinimo rizikos.

    Laivybos bendrovėms ir energijos importuotojams tai reiškia didesnes logistikos sąnaudas: dalis krovinių gali būti nukreipiami alternatyviais maršrutais, o draudimo kainos karo rizikos zonose paprastai auga. Jei ribojimai užsitęstų, poveikis galėtų persikelti į degalų kainas ir platesnę infliaciją, ypač importo priklausomose šalyse.

    Kokie galimi scenarijai?

    Artimiausia dinamika priklausys nuo to, ar per Omaną tarpininkaujamos konsultacijos peraugs į konkrečius įsipareigojimus ir kontrolės mechanizmus, kurie sumažintų incidentų tikimybę. Kuo ilgiau sąsiauris išlieka politinių sąlygų įkaitu, tuo didesnė tikimybė, kad situacija bus sprendžiama ne vien diplomatiniais pareiškimais, bet ir praktiniais laivybos apribojimais.

    Kol kas Teherano žinutė išlieka aiški: Ormuzo sąsiaurio klausimas siejamas su platesniu JAV ir Irano konfliktu bei reikalavimais dėl sankcijų, aktyvų ir saugumo regione. Tai signalas, kad energetikos ir laivybos rizika Artimuosiuose Rytuose artimiausiu metu greičiausiai nesumažės.

  • Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Iranas ir Omanas suderino laivybos maršrutą Hormūzo sąsiauryje: ar kelias vėl atsivers?

    Suderintas maršrutas Hormūze

    Iranas ir Omanas pranešė galutinai suderinę siūlomo laivybos maršruto Hormūzo sąsiauryje geografines koordinates. Teheranas teigia, kad ruošiama bendra šalių deklaracija apims techninius, teisinius, saugumo ir aplinkosaugos aspektus.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Todėl bet kokie pokyčiai šiame ruože greitai persiduoda naftos kainoms, draudimo įmokoms ir laivybos grafikams.

    Mokesčių klausimas ir tarptautinė teisė

    Esminė nesutarimų ašis – Irano siekis taikyti mokesčius už praplaukimą, remiantis suverenia kontrole strategiškai svarbioje vandens arterijoje. Tam prieštarauja JAV ir dalis Persijos įlankos valstybių, pabrėžiančių, kad navigacija turi išlikti laisva pagal tarptautinės jūrų teisės principus.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei pareiškė, kad vien Iranui ir Omanui pasiektas susitarimas savaime neužtikrina saugios laivybos, kol, Teherano teigimu, išlieka JAV karinio jūrų laivyno veiksmai ir kitos priemonės, nukreiptos prieš Irano interesus.

    „Jei tam tikros trečiosios šalys netrukdys procesui, bendra abiejų šalių deklaracija šiuo metu peržiūrima ir baigiama derinti“, – sakė Esmaeilis Baghaei.

    Skirtingos žinutės dėl JAV vaidmens

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė, kad derybų esmė – vadinamojo vidurinio koridoriaus sukūrimas Hormūzo sąsiauryje, kurį kontroliuotų Iranas ir Omanas. Kituose pranešimuose akcentuota, jog derybos esą „neturi nieko bendra“ su JAV, o sąsiaurio atvėrimas priklausytų nuo Vašingtono elgesio pasikeitimo.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu JAV televizijai pareiškė, kad JAV dalyvauja su Hormūzu susijusiose derybose, o procesas, jo teigimu, juda „labai gerai“. Tokie tarpusavyje prieštaraujantys pareiškimai didina neapibrėžtumą rinkose ir apsunkina laivybos įmonių rizikų planavimą.

    „Sąsiauris labai greitai bus atvertas, arba jie sulauks labai skaudaus smūgio, ir tada sąsiauris vis tiek bus atvertas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Hormūzo sąsiaurio laivyba buvo smarkiai sutrikdyta po JAV ir Izraelio smūgių vasario pabaigoje, o Iranas faktiškai uždarė kelią, sukeldamas staigius energijos rinkų svyravimus. Pastarosiomis dienomis Teherano pareiškimai taip pat siejami su anksčiau skelbta informacija apie birželį pasirašytą JAV ir Irano supratimo memorandumą, nors Iranas viešai pabrėžia Omano vaidmenį ir atskirą derybų formatą.

    Buvęs Izraelio karinės žvalgybos tyrimų padalinio vadovas Danny Citrinowiczius viešai vertino, kad grįžimas į prieškrizinę padėtį reikštų arba režimo pasikeitimą Irane, arba ilgalaikes karines pastangas įtvirtinti kontrolę vandens kelyje. Jo teigimu, dėl politinių ir strateginių kaštų Vašingtonui tai būtų sunkiai priimtina, todėl realybėje dažnai pasirenkamas mažiau pageidaujamas, bet įgyvendinamas sprendimas.

  • Kataras prabilo apie slaptą JAV–Irano susitarimo juodraštį: kas stabdo derybas dėl Hormuzo?

    Kataras prabilo apie slaptą JAV–Irano susitarimo juodraštį: kas stabdo derybas dėl Hormuzo?

    Derybos vyksta, bet tiesioginio stalo nėra

    Kataras teigia, kad pastangos pasiekti trumpalaikį Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimą yra pažengusios, tačiau tiesioginių derybų tarp Vašingtono ir Teherano kol kas neplanuojama. Pasak Dohos, tarpininkai jau keičiasi siūlymais ir derina formuluotes, kurios galėtų padėti išvengti tolesnės eskalacijos regione.

    Kataro užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas Al Ansari nurodė, kad Kataras dirba kartu su Omanu ir Pakistanu, perduodamas idėjas bei pasiūlymus tarp abiejų pusių. Jo teigimu, regione formuojasi platesnis tarpininkavimo tinklas, kurio tikslas – grąžinti procesą į diplomatinę trajektoriją.

    „Dabar svarbiausia išvengti eskalacijos, atverti sąsiaurį ir atverti duris diplomatijai tarp šalių“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Hormuzo sąsiauris – kritinė grandis pasaulinei prekybai

    Kataras pabrėžia, kad pagrindinis trumpalaikis tikslas yra atkurti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje ir neleisti, kad šis kelias taptų politinio spaudimo priemone. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrų „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų.

    Pastarosiomis savaitėmis laivybą regione veikė išaugusi rizika: pranešta apie išpuolius ir incidentus prieš komercinius laivus, o dalis vežėjų koregavo maršrutus ir draudimo sąlygas. Tokie pokyčiai paprastai greitai persiduoda energijos kainoms, krovinių tarifams ir tiekimo grandinių stabilumui.

    Skirtingi pareiškimai iš Vašingtono ir Teherano

    Kataro pareiškimai išryškina viešų signalų neatitikimą: JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino, kad derybos vyksta, o Iranas viešai neigė derantis tiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis. Teheranas pripažino kontaktus su Omanu, daugiausia dėl laivybos sąsiauryje klausimų.

    Kataras akcentuoja, kad tarpininkai šiuo metu realiai „neša“ pasiūlymus pirmyn ir atgal, o galimos sutarties kalba jau rengiama bei cirkuliuoja tarp šalių. Vis dėlto Dohos atstovas nepatvirtino, kad ant stalo yra galutinis dokumentas, kurį būtų galima pasirašyti nedelsiant.

    „Galimo susitarimo formuluotės yra parengtos ir cirkuliuoja tarp šalių“, – sakė Majedas Al Ansari.

    Kataras ragina spausti Izraelį dėl Gazos plano

    Atskirai Kataras paragino tarptautinę bendruomenę didinti spaudimą Izraeliui, kad būtų pilnai įgyvendintas vadinamasis Gazos kelrodis, numatantis žingsnius, kurie turėtų vesti link karo pabaigos ir atstatymo proceso. Kataro pozicija – kad palestiniečių pusė laikėsi sutartų įsipareigojimų, todėl tikimasi analogiško veikimo ir iš Izraelio.

    Al Ansari taip pat kartojo raginimą Izraeliui trauktis iš okupuotų teritorijų, teigdamas, kad sprendimai turi atitikti tarptautinę teisę. Kataras argumentuoja, kad kelrodžio įgyvendinimas galėtų sumažinti humanitarinę įtampą ir tapti prielaida platesniam politiniam susitarimui regione.

    „Tikimės, kad Izraelis įgyvendins planą taip, kaip jis buvo sutartas“, – sakė Majedas Al Ansari.

  • Trumpas teigia, kad derybos su Iranu vyksta: Teheranas tai neigia, o įtampa dėl Ormuzo auga

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas tęsia derybas su Irano atstovais, nors Teheranas viešai tvirtina priešingai. Pasak jo, kontaktai vyksta ir artimiausiu metu numatyti tolesni susitikimai, tačiau Irano pusė esą nenori pripažinti, jog kalbasi su JAV.

    Trumpas savo socialiniame tinkle teigė, kad Irano vadovybė viešai neigia derybas, nors privačiai siekia susitikimų. Jis taip pat pakartojo poziciją, kad Iranas neturi įgyti branduolinio ginklo, o susitarimas, jo teigimu, yra būtinas norint sumažinti įtampą regione.

    Ką sako Iranas ir tarpininkai?

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei pareiškė, kad Iranas šiuo metu su JAV tiesioginių derybų neveda. Jo teigimu, aptarimai vyksta su Omanu, kuris pastaraisiais metais ne kartą veikė kaip tarpininkas tarp Vašingtono ir Teherano.

    Tokia komunikacijos asimetrija nėra nauja: šalys dažnai skirtingai įvardija kontaktų formatą, ypač kai kalbama apie netiesiogines derybas, tarpininkavimą ar technines konsultacijas. Vidaus politikos motyvai abiejose pusėse dažnai lemia, ką politikai pasirenka akcentuoti viešai.

    Ormuzo sąsiauris ir naftos nervas

    Trumpas taip pat kalbėjo apie Ormuzo sąsiaurį, per kurį keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintųjų dujų srautų. Šis taškas laikomas vienu jautriausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, todėl kiekviena žinia apie galimus trikdžius iš karto atsiliepia rinkų nuotaikoms.

    Teheranas periodiškai grasina riboti laivybą ar didinti spaudimą regione, tačiau praktikoje tokie žingsniai reikštų rimtą eskalaciją ir didelę ekonominę kainą. Dėl to diplomatija ir užkulisiniai kanalai, net jei viešai neigiami, dažnai tampa vieninteliu būdu sumažinti netyčinių incidentų riziką.

    Kodėl šis pareiškimas svarbus dabar?

    Pastaruoju metu išaugusi įtampa tarp JAV, Irano ir regiono sąjungininkų vėl grąžino į darbotvarkę branduolinės programos, sankcijų ir saugumo Persijos įlankoje klausimus. Net ir riboti kontaktai ar netiesioginės derybos rinkoms ir partneriams signalizuoja, kad išlieka bent minimalus kelias į deeskalaciją.

    Kartu prieštaringi pareiškimai rodo, kad abi pusės siekia išlaikyti derybinę poziciją: Vašingtonas nori demonstruoti kontrolę ir spaudimą, o Teheranas vengia įspūdžio, kad nusileidžia. Artimiausios dienos parodys, ar kontaktai virs apčiuopiamu formatu, ar liks viešų pareiškimų ir neigimų ciklu.

    „Mes iš tikrųjų kalbamės, net jei Iranas to nepripažįsta“, – sakė Donaldas Trumpas.

    „Šiuo metu tiesioginių derybų su JAV nevyksta“, – sakė Esmailis Baghaei.

  • NASA radarai aptiko „Pustynės Atlantidos“ pėdsakus: dėl Ubaro Omano dykumoje vis dar ginčijamasi

    NASA radarai aptiko „Pustynės Atlantidos“ pėdsakus: dėl Ubaro Omano dykumoje vis dar ginčijamasi

    Legenda apie Ubarą, dar vadinamą Pustynės Atlantida, šimtmečius kaitino vaizduotę: pasakojimuose tai buvo turtingas prekybos centras, suklestėjęs smilkalų ir miros keliuose Arabijos pusiasalyje. Anot senųjų arabų padavimų, miestą pražudė gyventojų puikybė ir nuopuolis, o pats Ubaras esą pranyko po dykumos smėliu.

    Ilgą laiką tai atrodė tik mitas, tačiau XX amžiuje paieškos įgavo pagreitį. 1931 metais britų keliautojas Bertramas Thomas, vienas pirmųjų europiečių perėjęs Rub al Chali dykumą, iš beduinų išgirdo istorijas apie prarastą miestą. Vėliau jo pėdomis sekė ir kiti tyrinėtojai, bet apčiuopiamų įrodymų nebuvo.

    Kas buvo rasta Šisre?

    Proveržiu laikomi XX amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos darbai, kai režisierius ir archeologijos entuziastas Nicholasas Clappas su tarptautine komanda pasitelkė palydovinius vaizdus ir radarinius duomenis, kuriuos padėjo apdoroti NASA. Iš kosmoso gauti vaizdai leido įžiūrėti po smėliu slypinčias senųjų karavanų trasas, kurios, tyrėjų teigimu, vedė į vieną tašką pietų Omane.

    Toje vietoje, Šisro (Shisr) apylinkėse, buvo identifikuota archeologinė lokalizacija, siejama su karavanų kelių infrastruktūra. Kasinėjimai atvėrė masyvios tvirtovės liekanas su bokštų fragmentais, gilią šulinio struktūrą ir radinius, rodančius aktyvią prekybą. Tarp jų minimi įvairių laikotarpių keramikos fragmentai bei dirbiniai, kurių kilmė siejama su platesniu regionu, įskaitant Viduržemio jūros pasaulį.

    Archeologams tokie radiniai svarbūs dėl konteksto: smilkalų ir miros prekyba šimtmečius jungė pietinę Arabiją su šiaurės kryptimis, o pakeliui veikė vandens ir poilsio stotys, tvirtovės bei sandėliavimo punktai. Palydovinių duomenų panaudojimas šiuo atveju tapo pavyzdžiu, kaip nuotoliniai metodai padeda dykumose „perskaityti“ reljefą, kai paviršių nuolat keičia vėjai ir smėlis.

    Ar tai tikrai legendinis Ubaras?

    Vis dėlto dėl sensacingiausios išvados mokslinėje bendruomenėje vieningos nuomonės nėra. Dalis tyrėjų laikosi pozicijos, kad Šisras greičiau buvo didelė tvirtovė ar karavanų stotis, bet ne miestas, kurį aprašo legendos. Kiti pabrėžia, kad Ubaras istoriniuose šaltiniuose galėjo reikšti ne vieną konkretų miestą, o platesnį regioną ar net tam tikrą bendruomenę.

    „Palydoviniai ir radarų duomenys padeda rasti struktūras, tačiau pavadinimų priskyrimas legendoms reikalauja atsargumo“, – sakė vienas regione dirbantis archeologas, apibendrindamas skeptišką požiūrį į sensacingas antraštes.

    Tyrėjai labiau sutaria dėl vietovės nykimo priežasčių. Manoma, kad ilgainiui mažėję požeminio vandens ištekliai silpnino pagrindą, o dalis statinių galėjo įgriūti į krasinę įgriuvą. Tuo pat metu augant jūrų prekybai, dykumų karavanų keliai prarado ankstesnę ekonominę reikšmę, o apleistas vietas pamažu užpustė smėlis.

    Kodėl ši istorija vėl aktuali?

    Ubaro paieškų istorija dažnai minima kaip lūžio taškas, kai archeologijoje plačiau įsitvirtino nuotoliniai tyrimai. Šiandien tokie metodai dar labiau pažengę: aukštos raiškos palydoviniai vaizdai, skaitmeniniai reljefo modeliai ir pažangūs analizės įrankiai leidžia tiksliau planuoti kasinėjimus ir mažinti atsitiktinumų riziką. Dykumose tai ypač svarbu, nes paviršius kinta greitai, o žmogaus veiklos pėdsakai gali būti paslėpti giliai.

    Kol kas Ubaro klausimas lieka atviras: vieniems Šisras yra geriausias kandidatas į legendos pagrindą, kitiems tai įspūdingas, bet tipinis prekybos kelių mazgas. Tačiau net ir be galutinio atsakymo, atradimai Omane sustiprina supratimą, kaip klimatas, vanduo ir prekybos maršrutai formavo civilizacijų klestėjimą ir žlugimą Arabijos dykumose.

  • Paliaubos tarp JAV ir Irano? Ugnis pritylo, o užkulisiuose įsibėgėja slaptos derybos

    Artimuosiuose Rytuose po beveik dviejų savaičių smurto įsivyravo santykinė tyla: Iranas pranešė dvi dienas nevykdantis atsakomųjų atakų, nes JAV esą sustabdė smūgius jo teritorijoje. Teheranas kartu pabrėžia, kad laikosi principo atsakyti į kiekvieną ataką, tad pauzė vertinama kaip laikina ir priklausoma nuo Vašingtono veiksmų.

    Šis pritylęs etapas yra pirmasis nuo maždaug 13 dienų pradžios, kai naktį neužfiksuota abipusių smūgių. Tokią situaciją diplomatai įvardija kaip langą deeskalacijai, tačiau abi pusės vengia kalbėti apie ilgalaikes paliaubas ir palieka sau galimybę greitai atnaujinti veiksmus.

    Derybų vaidmuo užkulisiuose

    Pranešama, kad į Teheraną vyko aukšto rango Omano atstovai, o ši valstybė jau ne kartą tarpininkavo JAV ir Irano kontaktuose. Tarpininkavimas laikomas kritiškai svarbiu, nes tiesioginis Vašingtono ir Teherano dialogas yra ribotas, o daug sprendimų pasiekiama per uždarus kanalus.

    JAV pareigūnai viešai signalizuoja, kad mato erdvės tolesnėms deryboms, tačiau kartu akcentuoja, jog saugumo situacija regione išlieka įtempta. Net ir sumažėjus smūgių intensyvumui, rizika, kad vienas incidentas vėl sukels grandininę eskalaciją, išlieka didelė.

    Patriot atsargos ir eskalacijos rizika

    Vienas iš galimų JAV sprendimo pristabdyti operacijas veiksnių siejamas su priešraketinės gynybos ištekliais regione. Žiniasklaidoje keliama versija, kad Vašingtonas vertina, kiek tvaru ilgą laiką remtis „Patriot“ sistemų perėmimo raketomis ir kitu gynybiniu arsenalu, saugančiu bazes bei sąjungininkus Persijos įlankos valstybėse.

    Kartu JAV administracija, vertindama ankstesnių susidūrimų dinamiką, stengiasi išvengti scenarijaus, kai riboti smūgiai perauga į platesnį karinio konflikto etapą. Iranas savo ruožtu pabrėžia atsakomųjų veiksmų logiką ir atsargiai vertina Vašingtono signalus, todėl situacija lieka trapi ir priklausoma nuo artimiausių dienų sprendimų.

    „Jei JAV susilaikys nuo smūgių, mes taip pat neatnaujinsime atakų“, – sakė Irano kariuomenės atstovas Mohammad Akraminia.

  • Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    Trumpas grasina Iranui: 1 000 raketų paruoštos, o Hormūzo sąsiauris vėl užverda

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose paskelbė griežtą perspėjimą Iranui, pareiškęs, kad pasikėsinimo į jį atveju Jungtinės Valstijos „visiškai sunaikintų“ Iraną. Įraše jis taip pat teigė, jog „1 000 raketų yra paruoštos ir nutaikytos“ į Islamo Respubliką.

    Ši retorika pasirodė praėjus vos dienai po to, kai Trumpas sakė sutikęs tęsti derybas su Teheranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad anksčiau aptartas paliaubų pagrindas nebeveikia, o pastarųjų dienų smūgių apsikeitimas kelia grėsmę bet kokiai galutinei sutarties formai.

    Hormūzo sąsiauris – įtampos epicentras

    Konflikto fone išlieka ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio – vieno svarbiausių pasaulio naftos ir dujų tranzito taškų. Net ir riboti trikdžiai šiame koridoriuje dažnai sukelia grandininę reakciją energijos bei laivybos rinkose, todėl situaciją atidžiai stebi tiek Persijos įlankos šalys, tiek Vakarų sostinės.

    JAV Centrinė vadovybė pranešė šią savaitę surengusi naują smūgių bangą prieš Irano oro gynybos ir kitus karinius taikinius, argumentuodama, kad taip siekiama sumažinti Irano pajėgumus atakuoti komercinę laivybą sąsiauryje. Iranas savo ruožtu pranešė smogęs JAV objektams Bahreine ir Kuveite.

    Teheranas kaltina Vašingtoną susitarimo laužymu

    Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad Iranas esą laikėsi paliaubų dvasios, tačiau Vašingtonas jas pažeidžia papildomomis sankcijomis. Jo teigimu, laikinasis susitarimas turėjo numatyti status quo dėl Irano branduolinės programos ir naujų sankcijų neįvedimą iki galutinio susitarimo.

    „Gali būti tik abipusis įsipareigojimų laikymasis“, – sakė Abbasas Araghchi.

    Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, A. Araghchi turėtų vykti į Omaną derybų dėl padėties sąsiauryje. Omanas ir Kataras regione dažnai minimi kaip tarpininkai, galintys palaikyti komunikacijos kanalus, kai tiesioginis dialogas tarp Vašingtono ir Teherano stringa.

    Tuo pat metu pranešta apie incidentus laivybos maršrutuose: britų jūrinės saugos institucijos fiksavo smūgius tanklaiviams, o Kataro pareigūnai vieną ataką priskyrė Iranui. Teheranas kaltinimus neigė, tačiau tokie epizodai dar labiau didina riziką, kad karinė įtampa persikels į prekybinius laivybos kelius.

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.