CP v2

Tag: Omanas

  • Trumpo perspėjimas Omanui dėl Hormūzo sąsiaurio: Vašingtonas atmeta Iranui palankų mokestį

    Ginčas dėl Hormūzo sąsiaurio

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukritikavo svarstomą planą, pagal kurį Omanas ir Iranas galėtų kartu taikyti mokestį laivams, plaukiantiems per Hormūzo sąsiaurį. Baltuosiuose rūmuose jis pareiškė, kad toks modelis būtų nepriimtinas, ir pažėrė griežtų perspėjimų Omanui.

    „Omanas elgsis kaip visi kiti, arba mums teks juos susprogdinti“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė Donaldas Trumpas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos koridorių, kuriuo, įvairių tarptautinių vertinimų duomenimis, paprastai keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos srautų. Dėl to net daliniai trikdžiai čia greitai persiduoda į naftos ir degalų kainas bei laivybos draudimo įkainius.

    Pastaraisiais mėnesiais sąsiaurio pralaidumas tapo vienu kertinių klausimų derybose, siekiant užbaigti JAV ir Irano karą. Straipsnyje minimų aplinkybių fone teigiama, kad Iranas faktiškai buvo apribojęs laivybą, o tai didino įtampą rinkose ir kėlė nerimą dėl tiekimo grandinių.

    Derybos ir Omano vaidmuo

    Omanas ilgą laiką palaiko darbinius ryšius su Vašingtonu ir dažnai veikia kaip tarpininkas regioniniuose konfliktuose. Šalis yra dalyvavusi užkulisinėse pastangose mažinti įtampą su Iranu, įskaitant kontaktus dėl Teherano branduolinės programos ir platesnių saugumo klausimų.

    Vis dėlto šį kartą Vašingtono pozicija išliko kieta: Trumpas pabrėžė, kad Iranas neturi įgyti jokios kontrolės ar išskirtinių teisių Hormūzo sąsiauryje. JAV lyderis taip pat akcentavo, kad sąsiauris turi likti atviras tarptautinei laivybai.

    „Sąsiauris turi būti atviras visiems. Tai tarptautiniai vandenys. Niekas jo nekontroliuos“, – sakė Donaldas Trumpas.

    JAV Valstybės departamentas viešojoje erdvėje pakartojo prezidento toną, sustiprindamas signalą, kad bet kokie bandymai įvesti regioninį mokestį ar sukurti bendrą valdymo mechanizmą su Iranu būtų vertinami kaip grėsmė laisvai laivybai. Tuo metu Omano atstovai išsamiau komentuoti situacijos iš karto negalėjo.

  • Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Irano planas apmokestinti Hormuzo sąsiaurį kelia paniką naftos rinkose: štai kas laukia

    Pasaulinės naftos rinkos pastarosiomis dienomis išlieka nervingos dėl Irano signalų, kad Hormuzo sąsiauryje galėtų atsirasti nuolatinis mokestis laivams. Ši siaura jūrų arterija yra viena svarbiausių pasaulio energijos tiekimo grandinėje, todėl bet kokie pokyčiai joje greitai persiduoda kainoms.

    Įtampa sustiprėjo po pranešimų apie JAV smūgius Iranui ir tuo pat metu skambančių užuominų, kad galimas politinis susitarimas. Rinkoms tai reiškia prieštaringą žinutę: vienu metu didėja eskalacijos rizika, bet kartu paliekama erdvės deryboms.

    Mokestis už laivybą?

    Rinkoje aptarinėjamas scenarijus, kad Iranas kartu su Omanu galėtų imtis sąsiaurio reguliavimo ir taikyti vadinamąjį aplinkosauginį mokestį arba tranzito rinkliavą. Viešai skelbiama informacija apie tokio mokesčio mechanizmą kol kas fragmentiška, todėl dalyviai vertina ne tik kainą, bet ir precedento riziką.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailis Baghaei yra sakęs, kad „jokio rinkliavos mokesčio nėra“, tačiau pabrėžė, jog laivybos kontrolė ir ekosistemos išsaugojimas Persijos įlankoje bei Omano jūroje turi kaštų.

    Kodėl tai taip svarbu?

    Per Hormuzo sąsiaurį keliauja reikšminga dalis pasaulio jūra transportuojamos naftos, o bet koks trikdis čia paveikia tiekimo saugumą nuo Europos iki Azijos. Dėl to net ir diskusijos apie papildomą mokestį gali padidinti kainų svyravimus, nes prekiautojai įskaičiuoja didesnę geopolitinę riziką.

    Analitikai įspėja, kad problema gali būti ne vien pati rinkliavos suma, o tai, ar valstybės ir rinkos dalyviai apskritai sutiktų su tranzito mokesčio principu. Tokiu atveju būtų kvestionuojamas laisvos laivybos principas ir atsirastų naujas spaudimo instrumentas ateities konfliktuose.

    Kainos ir tiekimo grandinės rizika

    Rinkose minimas orientyras, kad mokestis galėtų siekti apie 1 eurą už barelį, nors patvirtintų detalių nėra. Kai naftos kaina aukšta, toks priedas rinkai atrodo mažiau skausmingas, tačiau kainoms kritus jis taptų santykinai didesne našta importuotojams arba eksportuotojams, kurie būtų priversti dalį kaštų prisiimti.

    Neapibrėžtumą didina ir klausimas, kiek patikimos būtų siuntos net ir pasiekus politinį susitarimą. Jei laivybos srautai išlieka sumažėję, rinkoje išlieka tiekimo trūkumo baimė, o tai palaiko didesnius svyravimus ir brangesnį draudimą bei logistiką.

    „Žmonės bijo užimti poziciją, kai dėl derybų būklės skamba tiek daug prieštaringų žinučių“, – sakė S&P Global Energy vadovas Dave’as Ernsbergeris.

    Ekspertų vertinimu, net ir stabilizuojantis situacijai, grįžimas prie įprastų srautų gali užtrukti, nes susidaro laivų eilės, o tiekimo grandinės reaguoja su vėlavimu. Todėl rinkos dalyviai artimiausiu metu toliau stebės ne tik politinius pareiškimus, bet ir realius tanklaivių judėjimo duomenis regione.

  • Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei: regionas netaps JAV bazių placdarmu, įtampa vėl kyla

    Irano ajatola Mojtaba Khamenei pirmą kartą po perėmimo į valdžią paskelbė išsamų viešą pareiškimą, kuriame tvirtino, kad regiono valstybės nebesuteiks erdvės JAV karinėms bazėms. Tai jo ilgiausias viešas pasisakymas nuo tada, kai jis pakeitė žuvusį tėvą Ali Khamenei, o paties naujojo ajatolos pasirodymų viešumoje vis dar nėra.

    Pareiškimas paskelbtas religinės šventės Eid al-Adha ir hadžo laikotarpiu bei išplatintas rašytine forma. Jame teigiama, kad JAV esą praranda galimybes remtis regionu kaip platforma karinėms operacijoms, o ankstesnė įtaka, autoriaus vertinimu, toliau silpnėja.

    „Laiko rodyklės neatsisuks atgal, o regiono tautos ir šalys nebetarnaus kaip skydas amerikiečių bazėms“, – teigiama Mojtabos Khamenei žinutėje.

    Smūgiai ir kaltinimai dėl paliaubų

    Tuo pat metu JAV Centrinė vadavietė pranešė, kad smogė raketų objektams ir taikiniams pietų Irane, siejamiems su bandymais jūroje dėti minas. JAV teigimu, šie veiksmai buvo savisaugos pobūdžio ir nebuvo skirti ardyti paliaubų režimo.

    Iranas tokį paaiškinimą atmetė ir apkaltino JAV šiurkščiai pažeidus paliaubas Hormozgano regione per pastarąsias 48 valandas. Irano valstybinė žiniasklaida pranešė apie sprogimus Bandare Abase, tačiau detalių nepateikė, o informacija apie žuvusius Islamo revoliucinės gvardijos korpuso narius oficialiai nebuvo patvirtinta.

    „Irano Islamo Respublika nepaliks nė vieno agresijos veiksmo be atsako ir nė akimirkai nedvejos gindama Irano vientisumą“, – pareiškė Irano užsienio reikalų ministerija.

    Incidentas jūroje prie Omano

    Įtampą pakurstė ir pranešimas apie incidentą jūroje: Jungtinės Karalystės jūrų prekybos stebėjimo tarnyba nurodė, kad tanklaivį netoli Omano, maždaug 60 jūrmylių į rytus nuo Muskato, kliudė išorinis sprogimas. Įgula, kaip skelbta, nenukentėjo, tačiau fiksuotas į jūrą tekantis kuras.

    Tokie pranešimai atkreipia dėmesį į strateginę Omano įlankos ir Hormūzo sąsiaurio reikšmę, per kuriuos juda didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų logistikos dalis. Dėl bet kokių incidentų šiame regione paprastai greitai kyla laivybos rizikos vertinimai, draudimo kaštai ir politinis spaudimas ieškoti deeskalacijos.

    Derybos Dohoje ir platesnė žinutė

    Karinės įtampos fone Irano derybininkai Dohoje derėjosi su Kataro atstovais dėl galimo taikos rėmo, tačiau Teheranas viešai leido suprasti, kad galutinis susitarimas dar nearti. Irano šaltiniai taip pat skelbė, jog parlamento pirmininkas ir vyriausiasis derybininkas Mohammad Bagher Ghalibaf grįžo į Teheraną po pokalbių.

    Mojtabos Khamenei pareiškime taip pat buvo akcentuotas vadinamasis pasipriešinimo frontas regione ir palankiai įvertintas „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį 2023 metais spalio 7 dieną. Tai signalizuoja, kad Teheranas, nepaisant derybų kanalų, išlaiko ideologiškai griežtą liniją, o vieša retorika ir realūs veiksmai gali ir toliau didinti neapibrėžtumą Persijos įlankoje.

  • Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omano dykumoje aptiko mįslingus uolų simbolius: ką jie reiškia ir kodėl mokslininkai sunerimo?

    Omane, Al Khaboura apylinkėse Al Batinos provincijoje, ekspedicijos dalyviai užfiksavo iki šiol nežinomą uolų raižinių vietą. Ant pavienių didelių riedulių ir platesnių uolienų plokštumų aptikti gerai išsilaikę piešiniai bei ženklai, galintys būti labai senos kilmės.

    Omano paveldo ir turizmo ministerija pranešė, kad objektai jau registruoti ir pradėti pirminiai tyrimai. Tyrėjai uolienų paviršiuje pastebėjo gyvūnų ir žmonių figūras bei geometrinius simbolius, kurių prasmė kol kas neatskleista.

    Pasak specialistų, raižiniai atlikti žymint, išgremžiant ir taškiniu būdu iškaldinėjant uolą, todėl matyti kruopšti technika ir ilga tokios kūrybos tradicija. Tokie vaizdiniai dažnai interpretuojami kaip kasdienybės, socialinių ryšių ir tikėjimų atspindžiai, tačiau tikslios išvados priklauso nuo datavimo ir konteksto.

    Kodėl šie radiniai svarbūs?

    Omano pusiasalis laikomas vienu svarbiausių regionų, padedančių suprasti Artimųjų Rytų priešistorę. Uolų menas čia svarbus tuo, kad daug senųjų bendruomenių nepaliko rašto, o raižiniai tampa vienu iš nedaugelio būdų atsekti simbolinį mąstymą ir komunikaciją.

    Archeologai pabrėžia, kad uolų piešiniai skiriasi nuo įprastų radinių, tokių kaip keramika ar įrankiai, nes leidžia pažvelgti į idėjas ir ženklų sistemas. Būtent dėl to geometriniai motyvai kelia daugiausia klausimų, nes jų funkcija gali būti ritualinė, informacinė arba susijusi su teritorijos žymėjimu.

    Ką mokslininkai darys toliau?

    Omano institucijos skelbia, kad darbai bus tęsiami: planuojama išsami dokumentacija, konservavimas ir detalesnė analizė. Svarbiausi uždaviniai yra nustatyti raižinių chronologiją ir įvertinti galimus ryšius su kitomis žinomomis vietomis regione.

    Ne mažiau svarbi ir apsauga, nes net sausame dykumų klimate uolienų paviršių veikia erozija, temperatūrų svyravimai bei vėjas. Specialistai sieks užtikrinti, kad vietovė būtų apsaugota nuo aplinkos poveikio ir galimos žmogaus veiklos, kuri dažnai tampa papildoma grėsme tokiems objektams.