CP v2

Tag: Onkologija

  • Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Aktorė Lucy Davis vos nepaisė mažo sukietėjimo: medikai paaiškina, ką būtina tikrinti

    Subtilus simptomas, kurį lengva nurašyti

    Britų aktorė Lucy Davis pranešė, kad jai nustatytas ketvirtos stadijos krūties vėžys, o pirmasis ženklas buvo itin menkas. Ji pasakojo, kad tai nebuvo aiškus guzelis, o mažytis sukietėjimas, kurį iš pradžių svarstė tiesiog ignoruoti.

    Vėliau, anot jos, liga išplito į kaulus, įskaitant stuburą, klubą ir šonkaulius. Tokia ligos eiga primena pagrindinį principą, kurį kartoja onkologai: kuo anksčiau kreipiamasi dėl naujo ar neįprasto pakitimo, tuo daugiau gydymo galimybių.

    „Tai, ką pajutau, nebuvo guzas, greičiau mažas kietas taškas. Beveik nėjau tikrintis, todėl sakau: neignoruokite nieko“, – sakė Lucy Davis.

    Kokie požymiai laikomi įtartinais

    Krūties vėžys ne visada prasideda skausmu, todėl vien skausmo nebuvimas nėra raminantis ženklas. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad vertinti reikia bet kokį naujai atsiradusį gumbą, sukietėjimą ar pakitusią krūties struktūrą.

    Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį į krūties formos ar dydžio pokyčius, odos įtraukimą, paraudimą, spenelio pakitimus bei neįprastas išskyras, ypač jei jos kraujingos. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau yra pakankama priežastis nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2024 metais pasaulyje krūties vėžys diagnozuotas apie 2,4 milijono moterų, o mirčių skaičius siekė apie 694 000. Organizacija taip pat nurodo, kad didelė dalis atvejų nustatoma moterims, neturinčioms specifinių rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių.

    Savikontrolė ir patikros: kuo jos skiriasi

    Reguliari savikontrolė gali padėti geriau pažinti, kas jūsų krūtyse yra įprasta, ir greičiau pastebėti naujus pokyčius. Praktikoje tai dažniausiai prasideda apžiūra veidrodyje ir švelniu apčiuopimu, įvertinant ir pažastų sritį, kur gali būti padidėję limfmazgiai.

    Vis dėlto savikontrolė nepakeičia gydytojo apžiūros ar organizuotų patikrų. Jei atsiranda naujas sukietėjimas ar kitas pakitimas, svarbiausia yra klinikinis įvertinimas, o prireikus ir papildomi tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija ar mamografija.

    Mamografija laikoma pagrindiniu patikros tyrimu, nes leidžia aptikti pakitimus dar iki simptomų. Tačiau patikra turi ir trūkumų: galimi klaidingai teigiami atsakymai, dėl kurių žmogui tenka papildomi tyrimai ar biopsijos, o tyrimas susijęs su nedidele apšvitos doze.

    Europos Komisijos parengtose gairėse pabrėžiama, kad 40–44 metų moterims įprastinė mamografinė patikra ne visada rekomenduojama, nes potenciali žala kai kuriais atvejais gali nusverti naudą. Konkrečios amžiaus ribos ir kvietimų dažnis skiriasi tarp šalių, todėl gyventojams svarbu vadovautis nacionalinėmis programomis ir individualia gydytojo rekomendacija.

    Ši istorija išryškina vieną paprastą dalyką: ankstyvi simptomai kartais būna beveik nepastebimi, todėl naujas, anksčiau nebūdingas krūties pakitimas turėtų būti laikomas pakankama priežastimi pasitikrinti. Net jei pokytis mažas ir neskausmingas, delsti neverta.

  • Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė 26-erių „TikTok“ žvaigždė Sydney Towle: trejus metus viešai pasakojo apie retą vėžio formą

    Mirė JAV socialinių tinklų kūrėja Sydney Towle, „TikTok“ ir „Instagram“ dalijusis savo gyvenimu sergant reta onkologine liga. Jai buvo 26 metai, apie mirtį pranešta jos socialinių tinklų paskyrose.

    Artimieji skelbė, kad pastaruoju metu ji buvo hospiso slaugoje, o liga progresavo po beveik trejus metus trukusios kovos. Towle būdama 23-ejų sužinojo diagnozę: ketvirtos stadijos cholangiokarcinoma, dar vadinama tulžies latakų vėžiu.

    „Syd ramiai iškeliavo vakar vakare po beveik trejus metus trukusios kovos su cholangiokarcinoma“, – sakė jos brolis Austinas vaizdo įraše.

    Towle turinys išsiskyrė tuo, kad ji atvirai rodė ne tik gydymą, bet ir kasdienybę, savijautos svyravimus, sunkias procedūras bei sprendimus dėl tolesnės priežiūros. Per šį laiką jos vaizdo įrašai surinko milijonus peržiūrų, o sekėjai juos vertino kaip realistišką jaunų žmonių susidūrimo su vėžiu liudijimą.

    Tulžies latakų vėžys laikomas reta liga, o jauname amžiuje diagnozuojamas dar rečiau, todėl Towle istorija tapo ir informavimo apie retas onkologines ligas kampanija. Gydytojai pabrėžia, kad tokiais atvejais dažnai svarbiausia ankstyva diagnostika, simptomų neatidėliojimas ir paciento įsitraukimas į sprendimus dėl gydymo.

    Šių metų gegužę Towle pasakojo, kad vėžys išplito į pilvaplėvę, o tai paprastai reiškia sudėtingesnę ligos kontrolę ir ribotesnes gydymo galimybes. Ji taip pat dalijosi, kad po pokalbio su gydytoju, kuris ragino svarstyti gyvenimo pabaigos priežiūrą, ji ieškojo kito specialisto nuomonės.

    Vienu ryškiausių jos pastarųjų mėnesių įvykių tapo pasirodymas maudymosi kostiumėlių renginyje Majamio mados savaitėje. Towle sakė taip išpildžiusi seną svajonę ir norėjusi priminti, kad po ligos kūnas ir gyvenimas gali atrodyti kitaip, bet neprarasti vertės.

    Po žinios apie mirtį socialiniuose tinkluose pasipylė tūkstančiai užuojautos žinučių. Sekėjai ir kiti kūrėjai rašė, kad Towle atvirumas ir nuoseklus pasakojimas padėjo geriau suprasti retų vėžio formų realybę bei paskatino žmones labiau rūpintis sveikata.

    „Mes labai didžiuojamės, kaip atkakliai Sydney kovojo ir kad savo kelione pasidalijo su tiek daug žmonių“, – teigė šeima.

  • Pigus superproduktas nuo vėžio? Mokslininkai įvardijo daržovę, kurią verta valgyti dažniau

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia mitybos ir onkologinių ligų sąsajos, o viena dažniausiai minimų daržovių – morka. Ji tradiciškai siejama su regėjimu, tačiau naujesni tyrimai rodo, kad reguliarus morkų vartojimas gali būti susijęs ir su mažesne kai kurių vėžio formų rizika.

    Morkose gausu karotenoidų, iš kurių organizmas gamina vitaminą A. Ši maistinė medžiaga svarbi imuninei sistemai, odai ir gleivinėms, o jos pakankamas kiekis ypač aktualus žmonėms, kurie rečiau valgo gyvūninės kilmės produktus.

    2023 metais paskelbti duomenys išryškino įdomią tendenciją: žmonės, per savaitę suvalgantys apie 300 gramų morkų, statistiškai rečiau susidurdavo su onkologinėmis ligomis. Tyrime fiksuotas skirtumas siekė apie 15 proc., nors mokslininkai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio.

    „Žmonės linkę manyti, kad nuo vėžio saugo karotenoidai, tačiau panašu, kad svarbesnį vaidmenį gali turėti poliacetilenai“, – sakė Niukaslo universiteto mitybos srities dėstytoja Kirsten Brandt.

    Pasak tyrėjų, poliacetilenai yra natūralūs morkose randami junginiai, kurie gali prisidėti prie uždegiminių procesų mažinimo ir ląstelių apsaugos nuo pažeidimų. Vis dėlto specialistai primena, kad vėžio riziką lemia daugybė veiksnių: genetika, rūkymas, alkoholis, antsvoris, fizinis aktyvumas ir bendra mitybos kokybė.

    Ne mažiau svarbus morkų privalumas – skaidulos. Jos palaiko žarnyno veiklą, padeda ilgiau jaustis sotiems ir prisideda prie palankesnės žarnyno mikrobiotos, kuri vis dažniau siejama su imunitetu ir uždegimo kontrole.

    Mitybos specialistai atkreipia dėmesį į paprastą praktiką: gerai nuplautų morkų nebūtina lupti, nes dalis skaidulų ir biologiškai aktyvių medžiagų yra arčiau odelės. Taip pat rekomenduojama morkas valgyti su sveikaisiais riebalais, pavyzdžiui, alyvuogių aliejumi ar avinžirnių užtepėlėmis, nes tuomet riebaluose tirpūs karotenoidai pasisavinami efektyviau.

    Vertinant paruošimą, tiek žalios, tiek termiškai apdorotos morkos turi privalumų. Kaitinimas gali padidinti kai kurių karotenoidų biologinį prieinamumą, o šviežiose morkose paprastai išlieka daugiau šilumai jautrių medžiagų, todėl subalansuotas pasirinkimas – kaitalioti abu variantus.

    Skiriasi ir morkų veislės: geltonesnės dažniau siejamos su didesniu liuteino kiekiu, o violetinės gali turėti daugiau antocianinų, kurie tiriami dėl galimos naudos širdies ir kraujagyslių sistemai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne vienas produktas, o įvairi, daržovėmis, ankštinėmis kultūromis ir pilno grūdo produktais paremta mityba.

  • „Dobrobut“ įsigijo „da Vinci“: ką pakeis robotinė chirurgija ir kokioms operacijoms ji skirta

    Ukrainos privačių klinikų tinklas „Dobrobut“ pranešė įsigijęs robotinės chirurgijos sistemą „da Vinci“ – vieną plačiausiai pasaulyje naudojamų platformų minimaliai invazinėms operacijoms. Tokios sistemos chirurgijoje taikomos jau daugiau kaip du dešimtmečius, o pastaraisiais metais jų naudojimas sparčiai auga.

    „Da Vinci“ nėra savarankiškai operuojantis robotas: visus sprendimus priima chirurgas, o sistema veikia kaip itin tikslus instrumentų valdymo įrankis. Medicinos įstaigos teigimu, tikslas – padidinti pacientų galimybes gauti šiuolaikinį gydymą vietoje, nesikreipiant į užsienio centrus.

    Kokiose srityse ji taikoma?

    Robotinė chirurgija dažniausiai pasitelkiama sudėtingose operacijose siaurose anatominėse srityse, kai įprastos laparoskopijos galimybės gali būti ribotos. „Da Vinci“ taikoma urologijoje, ginekologijoje, storosios žarnos ir tiesiosios žarnos chirurgijoje, taip pat kai kuriose onkologinėse ir širdies chirurgijos procedūrose.

    Praktikoje tai gali apimti, pavyzdžiui, prostatos, skrandžio ar tiesiosios žarnos vėžio operacijas, taip pat sudėtingus rekonstrukcinius ar dubens srities veiksmus. Vis dėlto, ar pacientui tinka robotinė technika, priklauso nuo diagnozės, ligos stadijos, bendros sveikatos būklės ir konkrečios ligoninės komandos patirties.

    Ką tai reiškia pacientams?

    Minimaliai invazinės operacijos paprastai siejamos su mažesniais pjūviais ir mažesniu audinių pažeidimu, todėl pooperacinis skausmas gali būti mažesnis, o atsistatymas – greitesnis. Dažnai trumpėja ir stacionarinio gydymo trukmė, nors ji labai priklauso nuo operacijos pobūdžio bei komplikacijų rizikos.

    „Da Vinci“ sistema leidžia tiksliau valdyti instrumentus, kompensuoti natūralų rankų drebėjimą, o vaizdas operuojamoje srityje pateikiamas didelės raiškos. Tai ypač svarbu, kai reikia dirbti arti nervų, kraujagyslių ar kitų kritinių struktūrų.

    „Robotas neoperuoja savarankiškai – jis sustiprina chirurgo galimybes, o visa atsakomybė ir taktika lieka gydytojui“, – sakė „Dobrobut“ chirurgijos tarnybos ekspertizės ir kokybės plėtros vadovas Jurijus Lovickis.

    Medicinos tinklas taip pat pabrėžia, kad ilgose operacijose nuovargis yra neišvengiamas veiksnys, o robotinė sistema gali padėti išlaikyti stabilų judesių tikslumą viso proceso metu. Tai vertinama kaip papildomas saugumo elementas, tačiau galutinį rezultatą lemia komandos pasirengimas ir klinikiniai protokolai.

    Kodėl robotinė chirurgija sparčiai populiarėja?

    Robotinės chirurgijos plėtra siejama su bendra kryptimi pereiti nuo tradicinės atviros chirurgijos prie minimaliai invazinių metodų, o vėliau – prie robotizuotų platformų, kai jos suteikia aiškią naudą konkrečioms procedūroms. Gamintojo „Intuitive Surgical“ duomenimis, vien JAV per metus atliekama apie 2 000 000 intervencijų naudojant „da Vinci“ sistemas.

    „Dobrobut“ teigia, kad investicija yra ilgalaikės inovacijų strategijos dalis, orientuota į pasaulinėje praktikoje pasiteisinusias technologijas. Tinklo medicinos vadovė Oleksandra Maškevič akcentavo, kad tikslas – pagerinti prieigą prie tarptautinių gydymo standartų pacientams Ukrainoje.

    „Siekiame, kad pacientai turėtų geresnę prieigą prie šiuolaikinių gydymo standartų neišvykdami iš šalies“, – sakė „Dobrobut“ vyriausioji medicinos direktorė Oleksandra Maškevič.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologija pati savaime negarantuoja geresnio rezultato: svarbiausia yra chirurgų mokymai, procedūrų apimtys, komandos patirtis ir tinkamai parinkti pacientai. Būtent todėl įdiegus „da Vinci“ sistemą paprastai daug dėmesio skiriama kvalifikacijai, standartizuotoms programoms ir kokybės rodiklių stebėsenai.

  • Onkologas įspėja: 3 vėžio simptomai, kuriuos žmonės dažniausiai nurašo nuovargiui

    Daugelis įsitikinę, kad vėžys visuomet prasideda staigiu savijautos pablogėjimu. Tačiau praktikoje ankstyvi onkologinių ligų požymiai neretai būna neryškūs ir primena pervargimą ar užsitęsusią peršalimo būklę.

    Radiacinės onkologijos gydytojas ir protonų terapijos centro Prahoje medicinos direktorius Jirži Kubesas atkreipia dėmesį, kad žmonės dažnai per ilgai laukia, tikėdamiesi, jog simptomai praeis savaime. Pasak jo, svarbu vertinti ne vienkartinius negalavimus, o tai, kas tęsiasi kelias savaites ar reguliariai kartojasi.

    „Jei simptomas nedingsta per kelias savaites arba vis grįžta, tai yra signalas neatidėlioti vizito pas gydytoją“, – sakė J. Kubesas.

    Pirmasis dažnai nuvertinamas požymis – užsitęsęs išsekimas. Jei nuovargis nepraeina net po kokybiško poilsio, ima trukdyti darbui, kasdieniams įpročiams ir yra neįprastas konkrečiam žmogui, verta ieškoti priežasties, o ne tik didinti kavos ar energinių gėrimų kiekį.

    Antrasis simptomas – užsitęsęs kosulys, ypač po virusinės infekcijos. Kosulys po peršalimo gali laikytis kelias savaites, tačiau jei jis ilgėja, stiprėja arba atsiranda papildomų požymių, situacijos ignoruoti nereikėtų.

    „Jeigu kosulį lydi krūtinės skausmas, dusulys ar atsikosėjimas krauju, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus“, – pabrėžė onkologas.

    Trečias signalas – netikėtas svorio kritimas, kai žmogus nekeitė mitybos ar fizinio aktyvumo. Medikai dažnai akcentuoja, kad svarbus ne vien pats kilogramų sumažėjimas, bet ir jo priežasties nebuvimas, todėl tokiais atvejais rekomenduojama atlikti išsamesnius tyrimus.

    Specialistas pabrėžia, kad nė vienas iš šių požymių savaime nereiškia vėžio diagnozės. Vis dėlto jų trukmė, kartojimasis ar progresavimas yra svarbi priežastis pasitarti su šeimos gydytoju, nes ankstyvas ištyrimas dažnai leidžia greičiau nustatyti problemą ir pradėti gydymą, jei jo prireikia.

  • Praėjo metai po Joannos Kołaczkowskos mirties: atskleista, kokia agresyvi buvo jos liga

    Praėjo metai po Joannos Kołaczkowskos mirties: atskleista, kokia agresyvi buvo jos liga

    Praėjo metai nuo kabareto aktorės Joannos Kołaczkowskos mirties. Artimieji viešai prisiminė paskutinius jos gyvenimo mėnesius ir pabrėžė, kad net tikėjimas ne visada palengvina netektį, kai ilgesys nesiderina nei su protu, nei su kalendoriumi.

    Apie menininkės ligą viešai prabilta 2025 metų balandžio pabaigoje, kai pranešta, kad ji stabdo kūrybinę veiklą ir nevyks į planuotą turą. Tuomet kolegos nurodė, kad ji susidūrė su onkologine liga, tačiau detalių ilgą laiką nebuvo atskleidžiama.

    Žinia apie jos mirtį pasklido 2025 metų liepos 17 dieną. Vėliau artima bičiulė patvirtino, kad aktorė sirgo smegenų naviku, o situacija sparčiai komplikavosi, nepaisant skubios medikų pagalbos ir atliktos operacijos.

    „Ji labai greitai pateko į ligoninę ir buvo patikimose gydytojų rankose. Operacija įvyko nedelsiant, padaryta viskas, ką tuo metu galėjo medicina, bet to neužteko“, – sakė Beata Harasimowicz.

    Smegenų navikai skirstomi į gerybinius ir piktybinius. Gerybiniai dažniausiai auga lėčiau, neįsiskverbia į aplinkinius audinius ir po chirurginio pašalinimo neretai nebeatsinaujina, o piktybiniai linkę greitai augti ir pažeisti gretimas smegenų struktūras.

    Medikai taip pat skiria pirminius smegenų navikus, kurie prasideda pačiose smegenyse, ir antrinius, kai į smegenis metastazuoja kito organo vėžys. Viena agresyviausių pirminių formų yra glijomos, ypač aukšto laipsnio, kurioms būdinga sudėtinga gydymo taktika ir ribotos visiško pašalinimo galimybės.

    Glijomų gydymas paprastai pradedamas neurochirurgine operacija, jei ją įmanoma atlikti saugiai. Vėliau dažnai taikoma spindulinė terapija ir chemoterapija, o sprendimai priimami įvertinus naviko vietą, paciento būklę ir galimą neurologinių funkcijų pažeidimo riziką.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse papildomai naudojami ir vadinamieji naviko gydymo elektriniais laukais metodai, kai specialus prietaisas su elektrodais gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tačiau tokios terapijos prieinamumas ir kompensavimas skiriasi, o pacientams tai neretai tampa didele finansine našta.

    Smegenų navikai ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų, ypač jei auga lėtai. Vis dėlto gydytojai ragina neatidėlioti konsultacijos, jei kartojasi stiprūs galvos skausmai, ypač rytais, atsiranda pykinimas, vėmimas, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai ar staigūs kalbos, regos bei elgesio pokyčiai.

  • Skrandžio vėžys ilgai tyliai progresuoja: šiuos simptomus lengva supainioti su nevirškinimu

    Skrandžio vėžys ilgai tyliai progresuoja: šiuos simptomus lengva supainioti su nevirškinimu

    Skrandžio vėžys dažnai vystosi nepastebimai, o pirmieji požymiai būna nespecifiniai ir primena įprastus virškinimo sutrikimus. Rėmuo, raugėjimas, pykinimas, sumažėjęs apetitas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje dažniau siejami su refliuksu, gastritu, opalige, stresu ar mitybos klaidomis.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypač svarbu stebėti simptomų trukmę ir pasikartojimą. Jei negalavimai atsirado neseniai, tęsiasi kelias savaites, kartojasi arba nepraeina nepaisant įprasto gydymo, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą.

    Kada simptomai tampa įtartini?

    Vienas iš galimų ankstyvų signalų yra greitas sotumo jausmas. Žmogus pradeda valgyti su apetitu, tačiau jau po kelių kąsnių pajunta pilnumą ir nebegali suvalgyti įprastos porcijos.

    Toks simptomas nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau turėtų paskatinti išsitirti, jei kartu atsiranda pykinimas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, silpnumas arba svorio kritimas.

    „Užsitęsusių problemų nereikėtų ilgai aiškinti vien persivalgymu ar stresu“, – sakė Tomasz Olesiński.

    Kraujavimas ir mažakraujystė – signalai nedelsti

    Pilvo skausmas dažniausiai turi gerybinę priežastį, tačiau budrumą turėtų kelti jo užsitęsęs ar nuolat pasikartojantis pobūdis. Jis gali būti jaučiamas kaip spaudimas, deginimas ar bukas skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kartais sustiprėjantis po valgio.

    Skubaus įvertinimo reikalauja kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai. Kraujas gali būti matomas vemiant, o kartais vėmalai įgauna kavos tirščių vaizdą; taip pat gali pasireikšti juodos, deguto pavidalo išmatos.

    Nedidelis, akiai nepastebimas kraujavimas ilgainiui gali sukelti mažakraujystę. Tuomet vargina nuolatinis nuovargis, silpnumas, odos paburkimas ar blyškumas, dusulys, o ypač neramina šių požymių derinys su svorio kritimu ir prastesniu valgymu.

    Rizikos veiksniai ir kaip nustatoma liga

    Tarp svarbiausių rizikos veiksnių minimas ilgalaikis užsikrėtimas bakterija Helicobacter pylori. Riziką didina ir rūkymas, nutukimas, mityba, kurioje daug sūdytų, rūkytų ar itin perdirbtų produktų, taip pat ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai ir šeiminis polinkis.

    Rizika didėja su amžiumi, tačiau nei rizikos veiksnių buvimas, nei jų nebuvimas negarantuoja aiškaus atsakymo dėl ligos. Dėl to gydytojai ragina vertinti simptomų visumą ir jų dinamiką, o ne vieną atskirą požymį.

    Pagrindinis skrandžio vėžio diagnostikos tyrimas yra gastroskopija, kurios metu apžiūrima skrandžio gleivinė ir paimami mėginiai iš įtartinų vietų. Galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę leidžia histologinis ištyrimas, o nedelsti ypač svarbu, jei atsiranda rijimo sutrikimai, kraujavimo požymiai, neaiškus svorio kritimas ar ryškus silpnumas.

  • PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vėžys yra ne tik individuali diagnozė, bet ir plačiai visuomenę paliečianti problema. Organizacijos vertinimu, su onkologinėmis ligomis per gyvenimą vienaip ar kitaip susidurs iki 92 proc. žmonių, net jei patys niekada netaps pacientais.

    Šis skaičius dažnai suprantamas klaidingai: jis nereiškia, kad 92 proc. gyventojų būtinai susirgs. PSO akcentuoja platesnį poveikį, kai liga paliečia šeimos narius, artimuosius, draugus ar slaugančius žmones, kurių kasdienybė, emocinė būsena ir finansai neretai pasikeičia ilgam.

    Ekspertai primena, kad individuali rizika susirgti išlieka gerokai mažesnė. Pagal tarptautinius skaičiavimus maždaug vienam iš penkių žmonių per gyvenimą gali būti nustatyta onkologinė liga, o rizika priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

    Iki 2050 metų laukia šuolis

    PSO prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2050 metais pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 35 milijonų per metus. Augimą labiausiai lemia visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir kai kurių rizikos veiksnių paplitimas.

    Toks šuolis reiškia spaudimą sveikatos sistemoms: reikės daugiau diagnostikos pajėgumų, gydytojų, slaugytojų, radioterapijos įrangos, vaistų kompensavimo sprendimų ir reabilitacijos paslaugų. Ne mažiau svarbus tampa ir psichologinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

    Nelygybė tarp šalių išlieka

    PSO pabrėžia, kad galimybės laiku aptikti ir gydyti vėžį pasaulyje pasiskirsčiusios netolygiai. Aukštesnių pajamų šalyse dažniau prieinami patikros tyrimai, modernūs vaistai ir radioterapija, o mažesnių pajamų regionuose diagnozė dažnai nustatoma per vėlai.

    Dėl to išgyvenamumas gali smarkiai skirtis ne tik pagal vėžio rūšį, bet ir pagal gyvenamąją vietą. PSO ragina valstybes stiprinti ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.

    Ką realiai galime padaryti?

    Specialistai akcentuoja, kad daliai onkologinių ligų rizikos veiksnių galima daryti tiesioginę įtaką. Svarbiausi žingsniai siejami su rūkymo atsisakymu, alkoholio vartojimo ribojimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir kūno svorio kontrole.

    Didelę reikšmę turi ir ankstyvas nustatymas, nes daugeliu atvejų gydymas būna efektyviausias ligą aptikus pradinėse stadijose. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, dalyvavimas patikros programose ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams gali pagerinti prognozes.

    PSO taip pat pabrėžia, kad vėžio valdymas neturi apsiriboti vien gydymu. Kompleksinė onkologinė priežiūra apima reabilitaciją, skausmo kontrolę, paliatyviąją pagalbą ir paramą šeimoms, nes liga dažnai tampa ilgalaikiu visos aplinkos išbandymu.

  • Nugaros skausmas, kurio geriau neignoruoti: taip kartais apie save praneša inkstų vėžys

    Nugaros skausmas, kurio geriau neignoruoti: taip kartais apie save praneša inkstų vėžys

    Inkstų vėžys dažnai prasideda tyliai

    Inkstai kasdien be pertraukos filtruoja kraują, palaiko skysčių ir druskų pusiausvyrą bei padeda pašalinti medžiagų apykaitos atliekas. Dėl to ankstyvoje stadijoje jie ilgai gali nesukelti aiškių simptomų, o liga neretai aptinkama atsitiktinai atliekant echoskopiją ar kompiuterinę tomografiją dėl visai kitos priežasties.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavienis negalavimas dar nereiškia onkologinės ligos. Tačiau užsitęsę, pasikartojantys ar neįprasti simptomai, ypač kai jie nesiderina su įprastomis priežastimis, turėtų paskatinti kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti tyrimus.

    Skausmas nugaroje ar šone

    Vienas iš galimų inkstų vėžio signalų yra maudžiantis skausmas juosmens srityje arba šone, dažniau vienoje kūno pusėje. Daugelis tokį pojūtį priskiria stuburo problemoms, pervargimui, netaisyklingai laikysenai ar nepatogiam miegui.

    Su inkstų naviku susijęs skausmas dažniausiai nėra staigus, diegiantis ar priepuolinis, kaip būna sergant inkstų diegliais. Jis gali būti bukas, užsitęsęs, po truputį stiprėjantis ir nepraeiti pakeitus kūno padėtį ar pailsėjus, nes didėjantis darinys gali spausti aplinkinius audinius, nervus ar inksto kapsulę.

    Kraujas šlapime ir kiti įspėjamieji ženklai

    Dažniausiai su inkstų vėžiu siejamas simptomas yra kraujas šlapime. Šlapimas gali tapti rausvas, raudonas, rusvas ar tiesiog pastebimai patamsėti, o kartais kraujas nustatomas tik laboratoriniu tyrimu, kai plika akimi pokyčių nematyti.

    Svarbu tai, kad kraujas šlapime gali pasirodyti epizodiškai ir vėliau tarsi išnykti. Vis dėlto net ir vienkartinis toks požymis turi būti ištirtas, nes kraujavimą gali sukelti ir infekcija, akmenligė ar kitos urologinės būklės, kurioms taip pat reikalingas gydymas.

    Į gydytojus verta kreiptis ir tuomet, kai atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, apetito stoka, užsitęsęs nuovargis, silpnumas, nedidelis karščiavimas ar mažakraujystė. Kai kuriais atvejais gali būti užčiuopiamas darinys pilvo ar šono srityje, tačiau tai dažniau būdinga pažengusiai ligai.

    Kas didina riziką?

    Riziką susirgti inkstų vėžiu didina rūkymas, nes su tabako dūmais į organizmą patenkančios medžiagos ilgainiui veikia kraujagysles ir didina toksinų naštą, kurią filtruoja inkstai. Taip pat svarbūs veiksniai yra nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis, dažnai susiję su lėtiniu uždegimu ir medžiagų apykaitos sutrikimais.

    Didesnė rizika nustatoma ir žmonėms, sergantiems lėtine inkstų liga, ilgą laiką gydomiems dializėmis, taip pat tiems, kurie darbe daugelį metų kontaktavo su tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Dauguma atvejų nėra paveldimi, tačiau jei šeimoje buvo inkstų navikų atvejų, ypač jauname amžiuje ar abiejuose inkstuose, apie tai reikėtų pasakyti gydytojui.

    Specialistai akcentuoja, kad ankstyva diagnostika dažnai lemia daugiau gydymo galimybių. Jei pasireiškia kraujas šlapime, neįprastas ilgai trunkantis skausmas šone ar keli simptomai vienu metu, saugiausias kelias yra neatidėlioti ir pradėti nuo šeimos gydytojo, kuris prireikus nukreips pas urologą ir paskirs vaizdinius bei laboratorinius tyrimus.

  • Gydytojas įspėja: 5 ankstyvi skrandžio vėžio ženklai, kuriuos daugelis praleidžia

    Skrandžio vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai, o pirmieji signalai dažnai palaikomi įprastais virškinimo sutrikimais. Gydytojai pabrėžia, kad laiku atlikti tyrimai reikšmingai padidina galimybes ligą nustatyti anksti ir sėkmingai gydyti.

    Gastroenterologas išskiria penkis simptomus, kurių nereikėtų nuvertinti, ypač jei jie kartojasi ar tęsiasi kelias savaites. Svarbu vertinti ne vieną požymį atskirai, o jų trukmę, intensyvumą ir derinį.

    Vienas dažniausių ankstyvų signalų – užsitęsęs rėmuo ar deginimas, pilvo diskomfortas, kuris nepraeina pakeitus mitybą ar pavartojus įprastų vaistų nuo refliukso. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir aptarti, ar nereikalingi papildomi tyrimai.

    Kitas įspėjantis ženklas – ankstyvas sotumo jausmas, kai žmogus pasijunta pavalgęs po kelių kąsnių. Tai gali būti susiję su skrandžio funkcijos sutrikimu, o retais atvejais ir su dariniais, mažinančiais skrandžio talpą.

    Trečias svarbus požymis – nepaaiškinamas svorio kritimas be dietos ar didesnio fizinio krūvio. Jis gali atsirasti dėl sumažėjusio apetito, blogesnio maisto pasisavinimo ar kitų organizmo pokyčių, todėl toks pokytis turėtų būti įvertintas gydytojo.

    Ketvirtas simptomas – nuolatinis pykinimas, ypač jei jis nepraeina arba atsiranda vėmimas. Nors pykinimą gali sukelti įvairios priežastys, užsitęsę simptomai yra pagrindas atlikti išsamesnį ištyrimą.

    Pavojingiausiu signalu laikomos juodos, deguto spalvos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Tokiu atveju delsti negalima, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Specialistai akcentuoja, kad nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia vėžio diagnozės. Vis dėlto, jei simptomai tęsiasi, stiprėja ar pasireiškia keli kartu, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir aptarti, ar reikalingi kraujo tyrimai, išmatų tyrimai dėl slapto kraujo ar endoskopinis ištyrimas.

    Skrandžio vėžio riziką gali didinti kai kurie veiksniai, tarp jų Helicobacter pylori infekcija, rūkymas, gausus sūdytų ir rūkytų produktų vartojimas, taip pat šeiminė anamnezė. Dėl to gydytojai ragina ne tik reaguoti į simptomus, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje rūpintis rizikos mažinimu bei profilaktika.