Tag: Onkologija

  • „Unibep“ pasirašė 103 mln. zloto sutartį: Poznanėje statys naujus onkologijos centro pastatus

    Statybų bendrovė „Unibep“ pasirašė daugiau nei 100 mln. Lenkijos zlotų vertės sutartį dėl naujos investicijos Poznanėje. Pagal susitarimą bus statomi pastatai, skirti onkologijos paslaugoms ir pažangiai diagnostikai.

    Sutartis pasirašyta 2026 metų lapkričio 16 dieną, o užsakovas – Didžiosios Lenkijos onkologijos centras, pavadintas Marijos Skłodowskos-Curie vardu. Apie tai skelbia portalas wnp.pl.

    Investicija apims ambulatorinės onkologijos, profilaktikos, molekulinės diagnostikos, vaizdinės diagnostikos ir radioterapijos, taip pat protonoterapijos infrastruktūrą. Tai reiškia, kad objekte numatomi sprendimai orientuoti į itin specializuotą vėžio gydymą ir tyrimus.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 103,0 mln. zlotų bruto, o darbų įgyvendinimo terminas – 96 savaitės nuo sutarties pasirašymo dienos.

    Įmonės rezultatai ir užsakymų portfelis

    Per pirmuosius tris 2026 metų ketvirčius „Unibep“ pajamos sudarė 1,39 mlrd. zlotų, o vien trečiąjį ketvirtį – 537,3 mln. zlotų. Tai yra 13,7 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, kai pajamos siekė 1,61 mlrd. zlotų.

    Konsoliduotas grynasis pelnas per šį laikotarpį sumažėjo iki 12,49 mln. zlotų (ankstesniu laikotarpiu buvo 22,4 mln. zlotų). Nurodoma ir alternatyvi palyginamoji reikšmė, eliminavus vienkartinių įvykių įtaką – 16,6 mln. zlotų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja rekordinį užsakymų portfelį, kurio vertė pasiekė 6,12 mlrd. zlotų. Teigiama, kad apie pusę šios sumos sudaro infrastruktūriniai projektai.

    Lyginant su analogišku 2025 metų laikotarpiu, kai užsakymų portfelis siekė 4,13 mlrd. zlotų, tai reikštų 48 proc. augimą.

  • Prancūzijos „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų: kurs DI „virtualius“ vėžio pacientus

    Prancūzijos „TechBio“ bendrovė „Orakl Oncology“ pritraukė 30 mln. eurų A serijos investiciją, kad plėstų dirbtiniu intelektu paremtą platformą, prognozuojančią, kaip vėžio vaistai veiks klinikiniuose tyrimuose.

    Apie finansavimo raundą pranešė „EU-Startups“ – investiciją bendrai vedė fondai „Norrsken VC“ ir „Singular“, o prie jos prisijungė ir daugiau naujų bei esamų investuotojų.

    Bendrovė siekia spręsti vieną brangiausių vaistų kūrimo problemų: net ir daug žadančios terapijos dažnai „užstringa“ klinikiniuose etapuose, kai paaiškėja, kad realių pacientų biologija per sudėtinga tiksliai numatyti vien iš ankstesnių laboratorinių bandymų.

    „Orakl Oncology“ teigia kurianti DI valdomus „virtualius vėžio pacientus“, kurie leistų anksčiau atsakyti į esminius klausimus – ar konkretus vaistas turėtų veikti ir kuriems pacientams jis tinkamiausias dar prieš pradedant brangius klinikinius tyrimus.

    Kaip veikia „virtualūs pacientai“

    Įmonė, įkurta 2023 metais, išaugo iš Gustave Roussy instituto. Jos metodas remiasi pacientų navikų mėginių auginimu laboratorijoje, kuriant naviko organoidus, ir šiuos eksperimentinius duomenis susiejant su išsamia klinikine bei molekuline informacija.

    Tokie duomenys vėliau naudojami DI modeliams, kurie gali testuoti skirtingas terapijas „masteliu“ – tarsi su daugybe virtualių pacientų, atspindinčių realių žmonių biologinius skirtumus.

    Pasak bendrovės, tai turėtų padėti farmacijos įmonėms anksčiau pasirinkti perspektyviausias vaistų kryptis ir tiksliau apsibrėžti pacientų grupes, kurioms gydymas gali būti efektyviausias.

    Didelė nesėkmių kaina klinikiniuose etapuose

    Nors DI jau naudojamas baltymų struktūroms prognozuoti ar naujoms molekulėms kurti, vienas sudėtingiausių etapų išlieka vaistų efektyvumo prognozė realiuose pacientuose.

    „Orakl Oncology“ atkreipia dėmesį, kad onkologijoje didelė dalis kandidatų žlunga 2 fazės klinikiniuose tyrimuose, kai pradedamas vertinti veiksmingumas ir tampa aiškus biologinio sudėtingumo mastas.

    Įmonė skelbia, kad jos prognozavimo sistema jau pademonstravo 90 proc. tikslumą vertinant vėžio klinikinių tyrimų baigtis, taip pat galinti identifikuoti pacientus, kurie greičiausiai reaguos į gydymą, ir paaiškinti jautrumo ar atsparumo mechanizmus.

    Investicijų banga į DI onkologijoje

    „Orakl Oncology“ finansavimas įsilieja į platesnę 2026 metų Europos tendenciją, kai didesni pinigai keliauja į DI pritaikymą vaistų kūrimui ir klinikiniams tyrimams. Straipsnyje minimi ir kiti panašaus profilio finansavimo sandoriai Prancūzijoje bei kitose Europos šalyse.

    Po šio A serijos raundo bendra „Orakl Oncology“ pritrauktų investicijų suma siekia 45 mln. eurų.

    Bendrovė taip pat nurodo deranti dėl sutarčių su daugiau nei 15 papildomų vėžio centrų Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje – siekiama sukurti kuo išsamesnį onkologijos duomenų rinkinį.

    Prie komandos patariamojo rato prisijungė ir Philipas Tagari – jis anksčiau 24 metus dirbo „Amgen“, kur vadovavo šimtams mokslininkų ir prisidėjo prie kelių onkologinių terapijų kūrimo.

  • Vėžys, kuris paliečia ir nerūkančius: kodėl plaučių vėžio potipis lemia gydymo galimybes

    Lapkritis – plaučių vėžio sąmoningumo mėnuo, primenantis, kad „plaučių vėžys“ nėra viena liga. Skirtingi jo potipiai gali reikšti visai kitokias gydymo galimybes, todėl tikslus potipio nustatymas tampa esminiu žingsniu.

    Dažnas įsivaizduoja, kad plaučių vėžys – beveik visada rūkymo pasekmė. Iš tiesų rūkymas išlieka pagrindinė priežastis daugumoje atvejų, tačiau ši diagnozė pasitaiko ir žmonėms, kurie niekada nerūkė.

    Apie tai plačiau kalbama ir Lenkijoje, kur kasmet nustatoma apie 23 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, o mirčių skaičius beveik toks pat. Didžiąją dalį – apie 85 proc. – sudaro nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys.

    Šio tipo vėžio grupėje dažniausiai diagnozuojama adenokarcinoma, kuri, kaip nurodoma, sudaro apie 45 proc. nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio atvejų. Būtent čia ypač svarbi tampa molekulinė diagnostika, padedanti parinkti tinkamiausią gydymą.

    EGFR mutacija ir kas patenka į rizikos grupę

    Adenokarcinoma dažnai siejama su EGFR geno mutacijomis. Jos nustatomos maždaug 10–15 proc. sergančiųjų plaučių adenokarcinoma.

    Tekste pabrėžiama, kad ši mutacija neretai aptinkama jaunesniems žmonėms, kurie gyveno sveikai ir nerūkė, be to, ji dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Tai viena priežasčių, kodėl plaučių vėžys nebėra tik „rūkaliaus liga“.

    Keičiasi gydymo strategijos

    Pastaraisiais metais diagnostikoje ir gydyme įvyko reikšmingų pokyčių – ekspertai juos vertina kaip savotišką revoliuciją. Atsiranda naujų terapijos variantų, kurie kai kuriems pacientams suteikia galimybę gyventi ilgiau ir kokybiškiau.

    Klinikinė onkologė dr. hab. Magdalena Knetki‑Wróblewska iš Nacionalinio onkologijos instituto Varšuvoje aiškina, kad identifikavus aktyvinančią EGFR mutaciją, ilgą laiką pirmo pasirinkimo gydymu buvo geriami vaistai (monoterapija). Vėliau atsirado ir kitų galimybių – kombinuotas gydymas, kai geriamas vaistas derinamas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu.

    Pasak jos, toks gydymo intensyvinimas gali būti ypač reikšmingas pacientams, kuriems yra didesnė greitos ligos progresijos rizika, pavyzdžiui, esant metastazėms smegenyse.

    Bispecifiniai antikūnai – naujas gydymo etapas

    Bispecifiniai (dviejų taikinių) antikūnai apibūdinami kaip vaistai, turintys dvigubą veikimo mechanizmą. Nesmulkųjų ląstelių plaučių vėžio atveju, kai nustatyta EGFR mutacija, jų principas – vienu metu veikti prieš du taikinius: EGFR ir MET receptorius, taip didinant terapijos veiksmingumą.

    Pateikiama, kad registracinių tyrimų rezultatai rodo: intensyvesnis gydymo režimas, įtraukiant bispecifinį antikūną, gali pagerinti gydymo efektyvumą. Kartu pabrėžiama ir praktinė pusė – toks kelias reikalauja didesnio paciento įsitraukimo bei glaudaus bendradarbiavimo su gydytoju.

    Nurodoma, kad anti‑EGFR ir anti‑MET bispecifinio antikūno schema gali būti taikoma ir pirmoje, ir antroje gydymo linijoje. Antroje linijoje ji vertinama kaip veiksminga pacientams, kuriems anksčiau taikyta EGFR inhibitorių monoterapija, tačiau liga progresavo.

    Ką rodo Lenkijos pavyzdys dėl prieinamumo

    Tekste teigiama, kad nuo 2026 metų balandžio bispecifinių antikūnų gydymas pacientams su EGFR mutacija Lenkijoje yra prieinamas, tačiau tik dviem indikacijoms ir gana siaurai apibrėžtai pacientų grupei.

    Taip pat pažymima, kad Lenkijoje dar laukiama sprendimų dėl gydymo pacientams, kuriems liga progresavo po trečios kartos geriamų vaistų nesėkmės. Europos gairėse tokiais atvejais minima chemoterapijos ir bispecifinio antikūno kombinacija, tačiau, kaip pabrėžiama, šis modelis ten dar nėra kompensuojamas.

    Gyvenimas po diagnozės

    Pasak dr. hab. M. Knetki‑Wróblewskos, šiandien nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžys net ir pažengusiose stadijose, įskaitant metastazes, gali būti sėkmingai gydomas. Ji atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais ryškiau išryškėjo kombinuoto gydymo nauda – tikslinių vaistų derinimas su chemoterapija arba bispecifiniu antikūnu gali pagerinti rezultatus.

    Taip pat teigiama, kad daug pacientų gana greitai po gydymo pradžios pajunta palengvėjimą: mažėja simptomai, gerėja savijauta, žmonės grįžta į kasdienę veiklą, darbą, keliones. Kai kuriais atvejais šiuolaikinių vaistų poveikis gali išlikti ir kelerius metus.

    Ši istorija primena vieną svarbiausių dalykų: tikslus plaučių vėžio potipio ir genetinių ypatumų nustatymas gali atverti daugiau gydymo kelių, o ne vien patvirtinti diagnozę.

  • „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    „AstraZeneca“ pelnas šoktelėjo 23 proc.: onkologija tempia į viršų, ruošiamos didelės taupymo žirklės

    Pelno šuolis dėl vėžio vaistų

    Didžiausia Jungtinės Karalystės farmacijos bendrovė „AstraZeneca“ paskelbė, kad trečiąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 23 proc. ir pasiekė 2,79 mlrd. eurų. Rezultatus daugiausia lėmė sparčiai didėjusios onkologinių vaistų pardavimo apimtys.

    Bendrovės pajamos per tą patį laikotarpį didėjo 7 proc. iki 14,5 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, kai pelno augimas siekė kiek daugiau nei 2 proc., šis šuolis rodo ryškų pagreitį.

    Onkologija sudaro beveik pusę

    Onkologija išliko didžiausia „AstraZeneca“ veiklos sritis ir sudarė 48 proc. visų pardavimų. Šio segmento pardavimai augo 17 proc. iki 6,99 mlrd. eurų, o pagrindiniai varikliai buvo plaučių vėžio vaistas „Tagrisso“ ir imunoterapija „Imfinzi“.

    Bendrovė taip pat nurodė, kad vadinamasis pagrindinis pelnas vienai akcijai, neįtraukiant restruktūrizavimo ir panašių vienkartinių sąnaudų, didėjo 17 proc. Tai leidžia investuotojams geriau įvertinti pagrindinės veiklos dinamiką, atskyrus ją nuo vienkartinių poveikių.

    Taupymo planas iki 2029 metų

    Kartu „AstraZeneca“ pristatė programą, kuria siekiama sutaupyti apie 1,34 mlrd. eurų per metus. Šias lėšas bendrovė planuoja nukreipti atgal į naujų vaistų kūrimą ir daugiau nei 180 vystomų projektų portfelį.

    Restruktūrizavimo sąnaudos, kaip skelbiama, gali siekti iki 1,79 mlrd. eurų ir bus patiriamos vienkartiniu principu. Didžioji dalis pokyčių turėtų būti įgyvendinta iki 2029 metų pabaigos, o tai reiškia ilgalaikį kaštų ir investicijų perskirstymą.

    „Turėdami kelis potencialiai itin didelį proveržį galinčius sukurti vėlyvos stadijos projektus ir sparčiai plečiamas transformuojančias technologijas, einame link 2030 metų ambicijų“, – sakė „AstraZeneca“ vadovas Pascalis Soriot.

    Generikai ir Kinijos spaudimas

    Augimą temdo spaudimas senesniems vaistams, kuriuos paveikė patentų apsaugos pabaiga ir konkurencija. Pavyzdžiui, diabeto, širdies ir inkstų ligų gydymui skirtų preparatų pardavimus mažina pigesni generiniai analogai, pasirodę JAV rinkoje.

    Bendrovė taip pat susiduria su kainų spaudimu Kinijoje, kur veikia apimtimis grįstos valstybinės pirkimų schemos. Jose gamintojai dažnai priversti mažinti kainas mainais į didelius užsakymus, o tai gali smarkiai paveikti pelningumą.

    Nepaisant to, „AstraZeneca“ patvirtino 2026 metų prognozes ir tikisi, kad pajamos augs vidutiniu ar aukštesniu vienženkliu tempu, o pagrindinis pelnas vienai akcijai didės žemu dviženkliu tempu, nevertinant valiutų svyravimų.

    Iki 2030 metų bendrovė siekia pasiekti 71,7 mlrd. eurų metinių pajamų, palyginti su beveik 52,9 mlrd. eurų 2025 metais. „AstraZeneca“ tikisi, kad maždaug pusė šio rezultato bus sugeneruota JAV rinkoje, kur bendrovė pastaraisiais metais aktyviai didina savo svorį.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovė šiemet jau pateikė 12 teigiamų vėlyvos stadijos klinikinių tyrimų rezultatų ir vysto svorio mažinimo gydymą, siekdama konkuruoti su šioje srityje sparčiai augančiais vaistais. Po paskelbtų rezultatų „AstraZeneca“ akcijos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 4,5 proc.

  • TVN24 žurnalistės kova su smegenų augliu: bijojo tik vieno – ar pabus po operacijos

    TVN24 žurnalistė Joanna Kryńska atvirai prabilo apie diagnozę, kurią išgirsti bijo kiekvienas: gydytojai jos smegenyse aptiko apie 5 centimetrų darinį. Moteriai buvo atlikta sudėtinga neurochirurginė operacija, o didžiausia baimė, pasak jos, buvo paprasta ir žmogiška – ar ji apskritai pabus po narkozės.

    Interviu metu Kryńska pasakojo, kad tuo laikotarpiu sąmoningai vengė detalių apie būsimą procedūrą. Jai buvo svarbiausia suprasti bendrą riziką ir tai, ar yra reali tikimybė grįžti į įprastą gyvenimą po operacijos.

    Kas žinoma apie diagnozę

    Pasak žurnalistės, aptiktas darinys buvo didelis, todėl reikėjo greitų sprendimų ir gydytojų komandos įsitraukimo. Tokiais atvejais gydymo planas dažniausiai priklauso nuo darinio vietos, galimos kilmės, paciento savijautos ir neurologinių simptomų.

    Medikai įprastai pabrėžia, kad smegenų navikų ir kitų darinių spektras platus: nuo gerybinių iki piktybinių, o tikslią prigimtį patvirtina vaizdiniai tyrimai ir histologinis ištyrimas. Kryńska akcentavo, kad jai svarbiausia buvo laikytis rekomendacijų ir eiti per gydymą etapais.

    Ką ji įvardijo sunkiausiu

    Žurnalistė teigė, jog dalį patirčių tarsi išstūmė iš atminties, nes informacijos ir emocijų našta buvo per sunki. Tokia reakcija nėra reta, kai žmogus susiduria su grėsme gyvybei, ilgu gydymu ar nežinia dėl ateities.

    Ji pasakojo, kad susitelkė į kasdienius, konkrečius žingsnius ir gydytojų nurodymus. Tokia taktika dažnai padeda sumažinti nerimą, kai diagnozė ir gydymas atrodo nevaldoma stichija.

    Po viešo prisipažinimo – šimtai žinučių

    Po to, kai Kryńska nusprendė viešai kalbėti apie savo ligą, ji sulaukė daugybės žmonių reakcijų. Anot jos, rašė ir tie, kurie patys serga ar slaugo artimuosius, o atviras pasakojimas jiems tapo emocine atrama.

    Žurnalistė pabrėžė, kad sergantis žmogus nėra prastesnis ir neturėtų jaustis stigmatizuojamas. Ji džiaugėsi apsisprendusi kalbėti garsiai, nes tai padeda kitiems nejausti vienatvės ir drąsiau ieškoti pagalbos.

  • Šokas Lenkijoje: 24-erių pacientei pašalino gimdą nelaukiant tyrimo – teisme svarbus liudijimas

    Lenkijoje nagrinėjama rezonansinė byla, kurioje 24 metų pacientei po operacijos visam laikui atimta galimybė pastoti. Prokuratūra teigia, kad gydytojas pašalino gimdą ir kitus lytinės sistemos organus nelaukdamas skubaus tyrimo atsakymo, o vėliau paaiškėjo, kad toks sprendimas galėjo būti nepagrįstas.

    Moteris į Poznanės ligoninę pateko dėl stipraus pilvo skausmo, o atlikti tyrimai parodė didelį darinį, susijusį su dešiniąja kiaušide. Operacijos metu auglys buvo perduotas skubiam histologiniam įvertinimui, kuris paprastai padeda operuojančiam gydytojui apsispręsti dėl tolimesnės taktikos.

    Tačiau, bylos duomenimis, operaciją atlikęs tuometinis skyriaus vadovas nelaukė tyrimo išvados ir nusprendė atlikti radikalią operaciją. Pacientei buvo pašalinta gimda, antroji kiaušidė, kiaušintakiai bei kiti audiniai, kurie onkologinėje chirurgijoje kartais šalinami, kai įtariamas išplitęs piktybinis procesas.

    Prokuratūra nurodo, kad skubaus tyrimo atsakymas buvo paruoštas maždaug per pusvalandį ir rodė nepiktybinį darinį. Vėlesni išsamesni tyrimai aptiko tik nedidelius piktybinių ląstelių židinius, tačiau jie, kaip teigiama, buvo žemo agresyvumo ir apsiribojo dešiniosios kiaušidės dariniu, o kituose pašalintuose organuose vėžinių ląstelių nerasta.

    Po tokios operacijos jauna moteris neteko galimybės pastoti ir pagimdyti, taip pat patyrė chirurginę menopauzę. Tai reiškia ne tik didelį psichologinį sukrėtimą, bet ir ilgalaikius sveikatos padarinius, nes dažnai prireikia hormonų pakaitinės terapijos bei nuolatinės gydytojų priežiūros.

    Teisme svarbūs medikų parodymai

    Vienu svarbiausių liudytojų laikoma akušerė, dalyvavusi operacijoje ir girdėjusi medikų pokalbius. Ji teismui nurodė, kad ją nustebino sprendimas plėsti operacijos apimtį nelaukiant skubaus tyrimo atsakymo, nes tokia praktika, jos teigimu, yra esminė saugumo taisyklė.

    Liudytoja aiškino, kad atsisakyti laukti tyrimo rezultato būtų galima tik esant tiesioginiam paciento gyvybės pavojui. Jos vertinimu, operacijos metu tokio pavojaus nebuvo, o procedūra vyko be nenumatytų komplikacijų, kurios pateisintų skubų radikalų sprendimą.

    Byloje minimi ir kiti personalo parodymai, kuriuose kartojama, kad operacijos metu nebuvo akivaizdžių požymių, verčiančių nedelsiant šalinti visus lytinės sistemos organus. Teismui teks vertinti, ar sprendimas buvo pagrįstas operaciniu vaizdu, ar galėjo būti priimtas pernelyg skubotai.

    Ką turi įrodyti kaltinimas ir gynyba

    Prokuratūra gydytoją kaltina tyčia sukėlus sunkų ir negrįžtamą sveikatos sutrikdymą, teigdama, kad operacija atlikta be pakankamų medicininių indikacijų. Pats gydytojas kaltės nepripažįsta ir tvirtina, jog operacijos metu matė vaizdą, kuris, jo vertinimu, rodė išplitusią onkologinę ligą, todėl esą reikėjo gelbėti pacientės gyvybę.

    Šios bylos kontekste ypač svarbu, kaip teismas vertins gydytojo pareigą rinktis mažiausiai žalojančią, tačiau mediciniškai pagrįstą taktiką, kai sprendimas priklauso nuo skubios histologijos atsakymo. Taip pat bus analizuojama, ar pacientė buvo tinkamai informuota apie galimas operacijos apimtis ir pasekmes, nes jauno amžiaus moteriai vaisingumo išsaugojimas dažnai tampa vienu pagrindinių gydymo prioritetų.

    Kita teismo posėdžio data numatyta vėliau, o už pareikštus kaltinimus gydytojui gresia laisvės atėmimo bausmė iki 20 metų. Galutinis sprendimas priklausys nuo ekspertinių išvadų, liudytojų parodymų ir to, ar bus įrodyta, kad toks radikalus gydymas nebuvo būtinas.

  • Guzelis krūtyje dar nereiškia vėžio: gydytojai įvardijo ženklus, kada būtina išsitirti

    Krūtyse gali atsirasti įvairių darinių, kurie skiriasi savo sandara, kilme ir gydymo taktika. Dalis jų nėra pavojingi gyvybei, tačiau neretai reikalauja stebėsenos ar papildomų tyrimų. Svarbiausia žinutė – vien tik užčiuoptas guzelis dar nėra diagnozė.

    Medikai pabrėžia, kad guzelis yra apčiuopiamo pakitimo apibūdinimas, o ne atsakymas, kas tai per darinys. Tai gali būti gerybinis fibroadenoma, skysčiu užpildyta cista ar uždegiminis pakitimas. Pagal tai, ar guzelis juda, ar skauda, patikimai nustatyti jo prigimties neįmanoma.

    „Guzelis apibūdina tai, ką žmogus gali apčiuopti, tačiau tik tyrimai leidžia pasakyti, su kuo turime reikalą“, – sakė onkologas Klaudiusz Czerniawski.

    Vienas dažnesnių gerybinių radinių yra cistos, kurios dažnai susijusios su hormoniniais svyravimais. Jos gali būti minkštos arba įtemptos, o jautrumas neretai sustiprėja prieš mėnesines ir sumažėja joms pasibaigus. Cistos paprastai nustatomos ultragarsu, o tolesni veiksmai priklauso nuo jų išvaizdos ir simptomų.

    Jaunesnėms moterims dažniau aptinkama fibroadenoma – gerybinis navikas, sudarytas iš liaukinio ir jungiamojo audinio. Dažnai jis būna aiškių ribų, paslankus, ne visada sukelia skausmą. Vis dėlto net ir tokie „ramūs“ požymiai neatstoja gydytojo apžiūros ir vaizdinių tyrimų.

    Svarbu suprasti ir terminus: navikas yra platesnė sąvoka, nes navikai gali būti ir gerybiniai, ir piktybiniai. Vėžys yra piktybinis epitelinės kilmės navikas, todėl pats žodis navikas dar nereiškia blogiausio scenarijaus. Gydytojai akcentuoja, kad sprendimas visada remiasi tyrimais ir dinamika.

    Krūties vėžys gali vystytis be skausmo ar aiškių ankstyvų signalų, todėl vien diskomforto nebuvimas negarantuoja, kad viskas gerai. Specialistai ragina stebėti ne tik guzelį, bet ir bendrą krūties vaizdą. Ypač svarbūs naujai atsiradę ar greitai kintantys pakitimai.

    Į gydytoją verta kreiptis, jei pastebimas naujas guzelis ar aiškus sukietėjimas, krūties formos ar dydžio pokytis, spenelio įtraukimas, neįprastos išskyros iš spenelio. Taip pat įspėjamaisiais ženklais laikomi odos pakitimai, pavyzdžiui, įdubimai, paraudimas, ilgai nepraeinantis patinimas. Padidėję pažasties limfmazgiai irgi gali būti priežastis išsitirti.

    Žmonės dažnai bando atskirti, ar guzelis „gerybinis“, ar „piktybinis“, pagal jo konsistenciją. Nors gerybiniai dariniai neretai būna lygesni ir paslankesni, o piktybiniai – kietesni ir mažiau judrūs, tai yra tik apytikrės taisyklės. Praktikoje pasitaiko ir atvirkščiai, todėl vien apčiuopa patikimos išvados nesuteikia.

    Diagnostika paprastai pradedama nuo gydytojo konsultacijos, apžiūros ir anamnezės. Toliau parenkami vaizdiniai tyrimai, atsižvelgiant į amžių, krūties audinio ypatumus, simptomus ir rizikos veiksnius. Dažniausiai tai ultragarsas ir mamografija, kurie nėra vienas kito pakaitalai, nes pateikia skirtingą informaciją.

    Ultragarsinis tyrimas leidžia įvertinti audinius ir padeda atskirti, ar darinys yra skysčiu užpildytas, ar kietas. Mamografija yra pagrindinis metodas aptikti pakitimus, įskaitant tuos, kurių neįmanoma apčiuopti. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti abu tyrimus, kad vaizdas būtų išsamesnis.

    Kai vaizdiniai tyrimai kelia įtarimų, svarbiausias žingsnis – biopsija, dažniausiai stambiadata. Ji leidžia paimti audinio fragmentus ir patikimai nustatyti darinio pobūdį, o esant vėžiui – įvertinti biologinius žymenis, nuo kurių priklauso gydymo parinkimas. Ne kiekvieną radinį reikia biopsijuoti, pavyzdžiui, tipinė paprasta cista dažnai atpažįstama jau vaizdiniuose tyrimuose.

    Rizika susirgti krūties vėžiu didėja su amžiumi, ypač po 50 metų, tačiau liga gali pasitaikyti ir jaunesnėms moterims. Reikšmę turi šeiminė istorija bei paveldimos genų mutacijos, tarp jų BRCA1 ir BRCA2. Taip pat su didesne rizika siejami antsvoris po menopauzės, mažas fizinis aktyvumas ir alkoholio vartojimas.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad daliai pacienčių krūties vėžys nustatomas net ir neturint aiškios šeiminės istorijos. Todėl rekomenduojama reguliariai stebėti krūtis ir dalyvauti patikros programose pagal amžių bei gydytojo rekomendacijas. Savityra gali padėti pastebėti pokyčius, bet ji nepakeičia mamografijos, ultragarso ir specialisto apžiūros.

    Pastebėjus naują guzelį ar kitą nerimą keliantį pakitimą, svarbiausia neatidėlioti konsultacijos. Dauguma krūties darinių būna gerybiniai, tačiau be tyrimų saugiai atskirti jų nuo piktybinių neįmanoma. Laiku atlikta diagnostika leidžia arba nurimti, arba pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje.

  • Krūties vėžio hormonoterapija: kodėl ją tenka vartoti 5–10 metų ir ko tikėtis?

    Krūties vėžio diagnozė daugeliui moterų reiškia ne tik operaciją ar chemoterapiją, bet ir ilgą kasdienę vaistų vartojimo kelionę. Vienas dažniausių gydymo būdų hormonams jautriems navikams yra hormonoterapija, kuri taikoma jau daugiau nei šimtmetį ir šiandien laikoma vienu svarbiausių tikslinio gydymo elementų.

    Hormonoterapija dažnai kelia klausimų, nes pats pavadinimas klaidina: ji nėra menopauzės hormonų pakaitinė terapija. Priešingai, šio gydymo tikslas yra sumažinti estrogenų poveikį naviko ląstelėms arba sumažinti estrogenų kiekį organizme, kad liga neatsinaujintų ar progresuotų.

    Kam ji skiriama ir kada?

    Hormonoterapija skiriama tada, kai naviko ląstelėse nustatomi hormonų receptoriai, dažniausiai estrogenų receptoriai. Tokiais atvejais auglio augimą gali skatinti natūraliai organizme esantys hormonai, todėl jų poveikio „atjungimas“ tampa esmine gydymo dalimi.

    Dažniausiai hormonoterapija pradedama po operacijos ir kitų vietinių gydymo metodų, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Kai kuriais atvejais ji skiriama ir prieš operaciją, kad sumažėtų navikas ir būtų lengviau jį pašalinti.

    Išplitusios ligos atvejais hormonoterapija taip pat gali būti taikoma siekiant kontroliuoti ligos eigą ir atitolinti agresyvesnį gydymą. Tačiau jei navikas neturi hormonų receptorių, šis metodas paprastai nebūna veiksmingas.

    Kokie vaistai taikomi?

    Vaistų parinkimas priklauso nuo to, ar moteris yra prieš menopauzę, ar po jos, taip pat nuo naviko biologinių savybių ir ligos stadijos. Dažnas pasirinkimas prieš menopauzę yra tamoksifenas, kuris blokuoja estrogenų receptorius naviko ląstelėse.

    Kai kurioms pacientėms papildomai taikomas kiaušidžių funkcijos slopinimas vaistais, sukeliant būseną, panašią į laikiną menopauzę. Po menopauzės dažniau skiriami aromatazės inhibitoriai, kurie mažina estrogenų gamybą periferiniuose audiniuose.

    Pažengusios ligos atvejais gali būti skiriami ir kiti hormoninį kelią veikiantys vaistai, pavyzdžiui, fulvestrantas, kuris padeda mažinti estrogenų receptorių kiekį. Praktikoje vaistai gali būti vartojami vieni, derinami ar keičiami paeiliui, atsižvelgiant į gydymo atsaką ir toleravimą.

    Kodėl gydymas trunka 5–10 metų?

    Hormonoterapija dažnai skiriama ilgam laikui, nes hormonams jautri krūties vėžio forma gali atsinaujinti ir po kelerių metų. Dėl to standartinė adjuvantinės hormonoterapijos trukmė dažniausiai siekia 5 metus, o daliai pacienčių, turinčių didesnę riziką, gydymas gali būti tęsiamas iki 7–10 metų.

    Sprendimas dėl trukmės priimamas individualiai, įvertinus atkryčio riziką, amžių, gretutines ligas ir tai, kaip organizmas toleruoja vaistus. Klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad tinkamai atrinktoms pacientėms ilgesnis gydymas gali papildomai sumažinti atsinaujinimo tikimybę, tačiau kartu gali didėti ir nepageidaujamų poveikių rizika.

    Dažniausi šalutiniai poveikiai

    Estrogenų poveikio slopinimas neretai sukelia simptomus, panašius į menopauzę, net jei iki natūralios menopauzės dar toli. Dažniausiai minimi karščio pylimai, naktinis prakaitavimas, miego sutrikimai, nuotaikos svyravimai ir makšties sausumas.

    Dalis moterų taip pat skundžiasi sąnarių ir raumenų skausmais, o simptomų stiprumas gali smarkiai skirtis. Svarbu žinoti, kad vaistais slopinant kiaušidžių veiklą, jų funkcija kai kuriais atvejais gali atsistatyti pasibaigus gydymui.

    Medikai paprastai nerekomenduoja savarankiškai vartoti vadinamųjų natūralių priemonių ar papildų menopauzės simptomams mažinti, jei vyksta onkologinis gydymas. Kai kurios medžiagos gali sąveikauti su skiriamais vaistais, o jų saugumas onkologinėms pacientėms ne visuomet pakankamai įrodytas.

    Kaip saugiai palengvinti savijautą?

    Jei šalutiniai poveikiai trukdo kasdieniam gyvenimui, tai nereiškia, kad juos reikia tiesiog ištverti. Esant ryškiems karščio pylimams, gydytojas gali svarstyti nehormoninių vaistų parinkimą, tačiau tai turi būti daroma atsargiai, kad nebūtų susilpnintas pagrindinio gydymo poveikis.

    Intymiam diskomfortui dažnai rekomenduojami nehormoniniai drėkinamieji preparatai. Reikšmės turi ir gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, miego higiena ir individualių dirgiklių vengimas kai kurioms pacientėms padeda sumažinti simptomų intensyvumą.

    Specialistai pabrėžia, kad nutraukti hormonoterapijos savarankiškai nereikėtų net ir tada, kai šalutiniai reiškiniai vargina. Tokiais atvejais svarbiausia kuo greičiau aptarti situaciją su gydančiu onkologu, nes dažnai įmanoma koreguoti vaistą, dozę ar taikyti papildomas priemones, išsaugant gydymo naudą.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Dėl individualaus gydymo plano ir bet kokių simptomų visada reikėtų tartis su gydytoju onkologu ar šeimos gydytoju.

  • Lvive kuriami nauji priešvėžiniai vaistai: mokslininkai atskleidė, ką jau bando su navikais

    Lvive dirbantys mokslininkai kuria naujas molekules ir junginius, kurie ateityje galėtų tapti priešvėžinių vaistų pagrindu. Tyrėjai akcentuoja, kad siekia ne tik rasti veikliąsias medžiagas, bet ir suprasti, kaip tiksliai jos veikia navikines ląsteles.

    Dalis darbų sutelkta į molekulinės genetikos ir biotechnologijos kryptį: taikant genų inžineriją modifikuojamos mielės, kad gamintų biologiškai aktyvius junginius. Tokie metodai plačiai naudojami kuriant antibiotikus, baltymus ar kitas medicinai svarbias medžiagas.

    Kita kryptis orientuota į analitinę biotechnologiją, kur ieškoma fermentų ir kuriami sprendimai, tinkami biologiniams jutikliams. Čia taip pat vystomi vadinamieji nanomaterialais paremti dirbtiniai fermentai, kurie gali būti pritaikomi tiek diagnostikoje, tiek vaistų kūrimo grandinėje.

    Kaip ieškoma taikinių navikui?

    Vienas ryškiausių darbų blokų susijęs su mažų molekulių paieška, vertinant jų priešnavikinį aktyvumą. Mokslininkai pabrėžia, kad daug dėmesio skiria heterocikliniams junginiams, kuriuose derinami keli aktyvūs fragmentai, nes tai gali didinti poveikio stiprumą ir selektyvumą.

    „Ypač perspektyvu ieškoti junginių, kurie veikia konkrečius molekulinius taikinius navikinėse ląstelėse, pavyzdžiui, baltymus ar signalinius kelius, sutrikusius dėl mutacijų“, – sakė instituto vadovas.

    Toks požiūris siejamas su šiuolaikinėmis onkologijos tendencijomis, kai terapija vis dažniau pritaikoma pagal naviko biologiją, o ne vien pagal jo lokalizaciją. Praktikoje tai reiškia pastangas tiksliau paveikti naviką ir mažinti žalą sveikiems audiniams.

    Saugumas ir poveikis sveikoms ląstelėms

    Kartu su veiksmingumo paieška atliekami ir ankstyvieji saugumo vertinimai. Tyrėjai tikrina, ar kandidatinės medžiagos nėra toksiškos sveikoms ląstelėms ir ar jos nepažeidžia DNR, nes būtent šie kriterijai dažnai nulemia, ar junginys gali judėti į tolimesnius etapus.

    Vaistų kūrime tai laikoma būtina atrankos dalimi, nes didelė dalis perspektyvių molekulių atmetama dar iki klinikinių tyrimų. Pastaraisiais metais tokiose atrankose vis plačiau taikomi ir DI metodai, padedantys greičiau atsirinkti kryptis, tačiau galutinius sprendimus vis tiek lemia laboratoriniai duomenys.

    Metabolinė terapija ir aminorūgščių „badavimas“

    Kita ilgalaikė kryptis susijusi su metabolinės priešnavikinės terapijos deriniais. Mokslininkai aiškina, kad dalis agresyvių navikų yra priklausomi nuo tam tikrų aminorūgščių, todėl, sumažinus jų prieinamumą, galima slopinti naviko ląstelių augimą.

    „Daugelis agresyvių navikų priklauso nuo arginino, glutamino ar asparagino, todėl ribojant jų prieinamumą galima stabdyti naviko augimą“, – teigė instituto vadovas.

    Pasak tyrėjų, kuriami mikrobinių sistemų pagrindu pagaminti rekombinantiniai fermentai, galintys skaidyti tam tikras aminorūgštis. Taip pat vystomi kombinuoti metodai, kuriuose fermentai jungiami su augalinės kilmės aminorūgščių analogais ir kitomis medžiagomis, veikiančiomis naviko metabolizmą.

    Nurodoma, kad dalis sprendimų jau bandomi su laboratoriniais gyvūnais, turinčiais navikų modelius, o rezultatai publikuoti tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Perspektyviausios kryptys, anot mokslininkų, yra apsaugotos patentais, tačiau iki vaistų registracijos paprastai dar reikia ilgo kelio, įskaitant klinikinius tyrimus su žmonėmis.

  • Ekspertai įspėja: kiekvienas krūties vėžio tipas gydomas kitaip – ką būtina žinoti moterims

    Krūties vėžys nėra viena liga: jis skirstomas į skirtingus tipus ir potipius, o nuo jų priklauso ir gydymo taktika, ir prognozė. Vienas geriausiai žinomų potipių yra HER2 teigiamas krūties vėžys, sudarantis apie 15–20 proc. atvejų. Anksčiau jis dažniau sietas su agresyvesne eiga, tačiau šiandien, atsiradus taikiniams vaistams, gydymo rezultatai gerokai pagerėjo.

    Ankstyva diagnostika išlieka lemiamas veiksnys, nes pradinių stadijų krūties vėžį dažnai galima sėkmingai išgydyti. Gydytojai pabrėžia, kad vien tik naviko dydis dar nepasako visko: svarbūs ir hormoninių receptorių rodikliai, HER2 statusas, išplitimas į limfmazgius bei bendroji pacientės sveikatos būklė.

    Gydymo kelias planuojamas iš anksto

    Šiuolaikinėje praktikoje gydymas dažnai planuojamas kaip nuoseklus kelias, kuriame gali būti derinama operacija, sisteminė terapija ir spindulinis gydymas. Vienoms pacientėms pirmiausia atliekama operacija, kitoms skiriamas priešoperacinis gydymas, kad navikas sumažėtų ir būtų galima įvertinti, kaip jis reaguoja į pasirinktus vaistus.

    Po operacijos atliekami histologiniai ir molekuliniai tyrimai padeda tikslinti riziką ir parinkti vadinamąjį papildomą gydymą. Tai svarbu tam, kad būtų sumažinta ligos atsinaujinimo tikimybė, o gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam potipiui.

    „Ankstyvas HER2 teigiamas krūties vėžys dažnai gydomas siekiant visiško pasveikimo, o sėkmę lemia gerai suplanuota visa terapijos seka“, – sako klinikinės onkologijos specialistė.

    Kas lemia gydymo pasirinkimą

    Gydymo parinkimas priklauso nuo ligos stadijos, taikyto gydymo anksčiau ir atsako į jį, taip pat nuo gretutinių ligų bei vaistų toleravimo. Praktikoje vertinami ir vaistų registracijos bei kompensavimo kriterijai, todėl sprendimai priimami individualiai, įtraukiant daugiadalykės komandos specialistus.

    Vis dažniau akcentuojama ir gyvenimo kokybė: svarbu ne tik medicininis veiksmingumas, bet ir tai, kaip gydymas veikia kasdienį funkcionalumą. Kai kurioms terapijoms gali būti taikomos patogesnės vaistų skyrimo formos, pavyzdžiui, poodinės injekcijos, jei jos tinka klinikinei situacijai.

    Mitai vis dar kenkia, bet medicina pažengė

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, jog vėžys visada yra nuosprendis. Iš tiesų anksti nustačius ligą išgijimo tikimybė gali būti labai didelė, o net ir pažengusiose stadijose dažnai pavyksta ilgai kontroliuoti ligą, taikant nuoseklų gydymą.

    „Mitai kartais sukelia didžiulę baimę dar iki pirmosios konsultacijos, todėl aiški ir suprantama informacija yra svarbi gydymo dalis“, – sako psichoonkologijos specialistė.

    Gydytojai rekomenduoja nepasikliauti nepatikrinta informacija apie tariamai stebuklingus gydymo būdus. Patikimiausias kelias yra aptarti tyrimų rezultatus su specialistais, užduoti klausimus apie potipį, gydymo tikslus, galimą šalutinį poveikį ir tai, kokie ženklai gydymo metu reikalauja skubaus dėmesio.

    Kodėl svarbūs specializuoti centrai

    Europos praktikoje standartas vis dažniau siejamas su specializuotais krūties vėžio centrais, kuriuose dirba daugiadalykės komandos: klinikiniai onkologai, chirurgai, radioterapeutai, radiologai, patologai, psichoonkologai. Prireikus įtraukiami ir kiti specialistai, pavyzdžiui, kardiologai, geriatriai ar kineziterapeutai.

    Ekspertai pabrėžia, kad kokybiškai organizuota priežiūra padeda sutrumpinti kelią nuo įtarimo iki diagnozės ir gydymo pradžios. Tam būtinas didesnis dalyvavimas patikros programose, greitesnė diagnostika pajutus simptomus ir aiškesnė pacienčių nukreipimo sistema.