CP v2

Tag: Onkologija

  • Gydytojai įspėja: ši vėžio forma progresuoja žaibiškai – simptomai dažnai nepastebimi

    Viena agresyviausių onkologinių ligų, kuri dažnai nustatoma per vėlai, yra kasos vėžys. Specialistai pabrėžia, kad šios ligos pavojus slypi ne tik greitame progresavime, bet ir tame, jog ankstyvose stadijose ji neretai nesukelia aiškių, specifinių simptomų.

    Kasos vėžio prognozės daugeliu atvejų būna prastesnės nei kitų dažnų vėžio formų, nes liga dažnai diagnozuojama jau pažengusi. Dalis pacientų į medikus kreipiasi tik tada, kai atsiranda ryškesni požymiai, o navikas būna išplitęs į aplinkinius audinius ar organus.

    Ankstyvieji simptomai dažniausiai būna neryškūs: nepaaiškinamas svorio kritimas, apetito stoka, pilvo diskomfortas, pykinimas ar nugaros skausmas. Šiuos požymius žmonės neretai sieja su virškinimo sutrikimais, stresu ar kitomis dažnesnėmis būklėmis, todėl prarandamas brangus laikas.

    Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti gelta, patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, stipresnis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, taip pat naujai išsivystęs cukrinis diabetas ar staiga pablogėjusi jo kontrolė. Tokie požymiai laikomi rimtu signalu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jie gali rodyti tulžies latakų užspaudimą ar kitus su kasos pažeidimu susijusius pokyčius.

    Gydymo rezultatus apsunkina ir biologinės naviko ypatybės. Kasos navikai neretai turi tankų audinių „barjerą“, kuris gali mažinti kai kurių vaistų patekimą į naviką ir silpninti sisteminio gydymo efektyvumą, todėl dažnai taikomas kelių metodų derinys: chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ar tikslinė terapija, kai ji tinkama pagal naviko genetinius požymius.

    Medikai taip pat išskiria ir kitas itin agresyvias onkologines ligas, tarp jų – glioblastomą. Tai aukšto piktybiškumo galvos smegenų navikas, kuris linkęs sparčiai augti ir infiltruoti aplinkinius audinius, o net ir po gydymo dažnai atsinaujina, todėl gydymas paprastai būna sudėtingas ir reikalaujantis kelių specialybių komandos.

    Prie greitai progresuojančių vėžio formų priskiriamas ir smulkialąstelinis plaučių vėžys, dažnai siejamas su rūkymu ir pasižymintis ankstyvu išplitimu. Taip pat minėtina ūminė mieloidinė leukemija – kraujodaros sistemos piktybinė liga, kuri gali vystytis greitai ir per trumpą laiką sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas, jei gydymas nepradedamas nedelsiant.

    Ekspertai akcentuoja, kad pagrindinė problema, kalbant apie šias ligas, yra ankstyvos diagnostikos trūkumas ir nespecifiniai simptomai. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį į organizmo siunčiamus signalus, reguliariai tikrintis sveikatą, o turint rizikos veiksnių, tokių kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis pankreatitas ar šeiminė onkologinių ligų istorija, su šeimos gydytoju aptarti individualų stebėsenos planą.

    Nors medicinoje sparčiai diegiami nauji diagnostikos ir gydymo sprendimai, įskaitant personalizuotą gydymą ir klinikinius tyrimus, daugeliu atvejų lemiamas veiksnys išlieka laikas. Kuo anksčiau liga įtariama ir patvirtinama, tuo daugiau atsiranda realių gydymo galimybių ir didesnė tikimybė pasiekti geresnį rezultatą.

  • Rusijoje dingo gyvybiškai svarbūs vaistai nuo vėžio: pacientai priversti nutraukti gydymą

    Rusijos vaistinių tinkluose fiksuojamas ryškus gyvybiškai svarbių priešnavikinių vaistų trūkumas, dėl kurio daliai pacientų kyla rizika vėluoti ar nutraukti gydymą. Vietos pacientų organizacijos ir medikai skelbia, kad kai kurių chemoterapijoje naudojamų preparatų neįmanoma rasti dešimtyse regionų.

    Didžiausias dėmesys krypsta į metotreksatą ir etopozidą, kurie plačiai taikomi skirtingų onkologinių ligų gydymo schemose. Pranešama, kad metotreksato trūkumas fiksuojamas mažiausiai 57 regionuose, o etopozido situacija dar sudėtingesnė ir siejama su apie 80 regionų.

    Rusijos onkologinių pacientų asociacijos „Здравствуй!“ vadovė Irina Borovova teigia, kad skundai dėl dingusių vaistų ateina iš visos šalies. Pasak jos, žmonės bando ieškoti likučių skirtingose vaistinėse, o dalis pacientų vaistų ieško privačiuose skelbimuose.

    „Skundų dėl vaistų nebuvimo sulaukiame iš visos šalies, žmonės priversti ieškoti likučių, o kartais ir pertraukti gydymą“, – sakė Irina Borovova.

    Gydytojai pabrėžia, kad šie preparatai daugeliui schemų laikomi baziniais, o greitas pakeitimas alternatyvomis ne visada įmanomas. Onkologė Marina Shorina atkreipia dėmesį, kad metotreksatas ir etopozidas kai kuriais atvejais neturi pilnaverčių analogų, todėl gydymo protokolų laikymasis tampa sudėtingas.

    „Tai baziniai vaistai, o kai kuriose situacijose pilnaverčio pakaitalo nėra, todėl rizika pacientui didėja“, – sakė Marina Shorina.

    Ypač jautri laikoma vaikų onkologijos sritis, kur griežtai standartizuoti protokolai remiasi konkrečiais veikliaisiais preparatais. Pediatras ir onkologas Oleksij Masčan perspėja, kad vaistų trūkumas gali lemti priverstines pertraukas, o tai blogina gydymo rezultatus ir didina komplikacijų tikimybę.

    „Pertraukos ir nukrypimai nuo protokolų vaikų onkologijoje reiškia didesnę nesėkmės riziką“, – sakė Oleksij Masčan.

    Ekspertai tokias spragas sieja su tiekimo grandinių sutrikimais, lygiagretaus importo ribojimais, gamybos ir registracijos kliūtimis bei augančiomis logistikos sąnaudomis. Nors Rusijos institucijos anksčiau deklaravo priemones kritinių vaistų tiekimui stabilizuoti, pacientų ir medikų liudijimai rodo, kad praktikoje vaistų prieinamumas regionuose išlieka nelygus.

    Onkologijoje laikas yra vienas svarbiausių veiksnių, todėl gydymo atidėjimas dažnai reiškia prastesnes prognozes. Kol sisteminis sprendimas neįgyvendintas, dalis pacientų lieka priklausomi nuo atsitiktinai rastų vaistų likučių arba priversti derinti gydymą su tuo, ką realiai įmanoma gauti.

  • Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Šie terminai painiojami nuolat: sužinokite, kuo iš tiesų skiriasi vėžys ir navikas

    Kasdienėje kalboje žodžiai vėžys ir navikas dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau medicinoje tai nėra tas pats. Navikas yra bendras terminas, apibūdinantis nenormaliai susiformavusį audinį, kuris auga dėl sutrikusios ląstelių kontrolės ir dauginimosi mechanizmų.

    Navikai gali būti gerybiniai arba piktybiniai, o jų elgesys organizme skiriasi iš esmės. Nuo pirmosios pakitusios ląstelės atsiradimo iki pastebimų simptomų neretai praeina daug laiko, kartais net dešimtmečiai, todėl ankstyvos stadijos gali būti nepastebimos.

    Navikas: gerybinis ar piktybinis?

    Gerybiniai navikai paprastai auga lėčiau, neplinta į kitus organus ir dažniau būna aiškiai apriboti nuo aplinkinių audinių. Vis dėlto jie gali kelti grėsmę, jei spaudžia gyvybiškai svarbias struktūras, pavyzdžiui, galvos smegenyse ar kvėpavimo takuose.

    Piktybiniai navikai pasižymi agresyvesniu biologiniu augimu, gebėjimu įaugti į aplinkinius audinius ir formuoti metastazes tolimuose organuose. Šios savybės dažnai lemia sudėtingesnį gydymą ir didesnę riziką sveikatai.

    Kodėl ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys?

    Vėžys yra piktybinio naviko rūšis, kuri atsiranda iš epitelinių ląstelių. Epitelis dengia kūno paviršių ir iškloja daugelį vidaus organų, todėl vėžys gali vystytis, pavyzdžiui, plaučiuose, storojoje žarnoje, odoje ar kai kuriuose liaukiniuose audiniuose.

    Tuo tarpu piktybiniai navikai, kilę iš kitų audinių, vadinami kitaip. Iš raumenų, kaulų ar jungiamojo audinio kilę piktybiniai navikai yra sarkomos, o kraujodaros sistemos ligos, tokios kaip leukemijos ar limfomos, taip pat priskiriamos piktybinėms, bet nėra vėžys epitelio kilmės prasme.

    Simptomai dažnai vėluoja

    Svarbu žinoti, kad navikas, įskaitant piktybinį, ne visada sukelia aiškius požymius anksti. Tokie simptomai kaip nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, kraujavimas, užsitęsęs skausmas ar pakitimai odoje gali pasirodyti tik ligai pažengus.

    Dėl to gydytojai pabrėžia profilaktikos ir ankstyvos diagnostikos svarbą: dalis dažnų onkologinių ligų gali būti aptinkamos atliekant patikras, kol simptomų dar nėra. Jei atsiranda užsitęsusių, neįprastų ar progresuojančių nusiskundimų, svarbu neatidėlioti konsultacijos.

    „Kiekvienas vėžys yra piktybinis navikas, tačiau ne kiekvienas piktybinis navikas yra vėžys“, – pabrėžia onkologijoje taikomas klasifikavimo principas.

  • Tai nustebins: vaisiai ir daržovės siejami su plaučių vėžio rizika – kaltinami pesticidai

    Plaučių vėžys ilgą laiką buvo siejamas su amžiumi ir rūkymu, tačiau pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia atvejai tarp jaunesnių nerūkančių žmonių. Naujas tyrėjų aptariamas paaiškinimas nukreipia žvilgsnį į galimą, bet sunkiai pastebimą veiksnį – pesticidų likučius maiste.

    Pietų Kalifornijos universiteto Norriso kompleksinio vėžio centro mokslininkai pristatė hipotezę, kad didesnis neekologiškų vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų vartojimas kai kuriais atvejais gali būti susijęs su didesne plaučių vėžio rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad svarbiausias įtariamas mechanizmas yra ilgalaikis žemų dozių pesticidų poveikis.

    „Matome augantį plaučių vėžio atvejų skaičių tarp nerūkančių jaunų žmonių, todėl ieškome aplinkos veiksnių, kurie galėtų prisidėti prie rizikos“, – sakė tyrimui vadovavęs gydytojas onkologas Jorge Nieva.

    Pasak tyrėjų, neekologiškai užaugintuose produktuose dažniau nustatomi didesni pesticidų likučių kiekiai nei kitose maisto grupėse. Tai nebūtinai reiškia, kad pats vaisių ar daržovių vartojimas yra problema, tačiau keliama prielaida, jog daliai žmonių lemiamas gali būti būtent cheminių medžiagų foninis poveikis ilgą laiką.

    Tyrime taip pat atkreiptas dėmesys į profesinę riziką: žmonės, kurie dirba žemės ūkyje ar kituose sektoriuose ir reguliariai kontaktuoja su pesticidais, kai kuriuose ankstesniuose stebėjimuose turėjo didesnius plaučių vėžio rodiklius. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad pesticidų poveikis gali būti vienas iš veiksnių, vertų gilesnio nagrinėjimo.

    Atskira tyrimo dalis pabrėžia lyčių skirtumus: nerūkančioms moterims plaučių vėžys nustatomas dažniau nei to paties amžiaus vyrams. Tyrėjai pažymi, kad analizuotoje imtyje moterys vidutiniškai vartojo daugiau vaisių ir daržovių, tačiau tai savaime dar neįrodo priežastinio ryšio.

    Mokslininkai pabrėžia, kad kol kas kalbama apie galimą sąsają, o ne įrodytą priežastį. Kad ryšys būtų patikimai patvirtintas, reikalingi išsamesni tyrimai, įskaitant tiesioginį pesticidų poveikio vertinimą žmonėms, pavyzdžiui, matuojant metabolitų ar kitų žymenų kiekius kraujo ar šlapimo mėginiuose.

  • DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    Ką siūlo „FaceAge“ metodas?

    JAV sveikatos priežiūros tinklo Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI įrankį „FaceAge“, kuris iš veido nuotraukos įvertina žmogaus biologinį amžių. Biologinis amžius apibūdina organizmo būklę ir senėjimo tempą, o ne kalendorinius metus.

    Tyrėjai remiasi idėja, kad ligos, stresas ir gyvenimo būdas palieka pėdsakų veide, todėl nuotraukos gali tapti papildomu, neinvaziniu sveikatos rodikliu. Pasak komandos, toks vertinimas gali padėti geriau suprasti, kaip pacientai reaguoja į onkologinį gydymą.

    Kaip nuotraukos siejamos su prognoze?

    Naujame darbe daugiausia dėmesio skirta veido senėjimo greičiui, kuris apskaičiuojamas lyginant kelias to paties žmogaus nuotraukas per laiką. Šis rodiklis, vadinamas Face Aging Rate, siekia fiksuoti, kaip sparčiai kinta žmogaus „FaceAge“ įverčiai.

    Tyrėjai išanalizavo 2 276 pacientų, sirgusių įvairiais vėžiais, nuotraukas iš Brigham and Women’s Hospital radioterapijos gydymo etapų. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų, o nuotraukos buvo darytos įprastos klinikinės eigos metu.

    Rezultatai parodė, kad medianiškai pacientų veido senėjimas buvo apie 40 proc. spartesnis nei jų chronologinis senėjimas. Didesnis Face Aging Rate buvo siejamas su prastesniu išgyvenamumu, o ryšys ryškiausias, kai nuotraukos darytos didesniu nei dvejų metų intervalu.

    Kuo skiriasi vienos nuotraukos ir pokyčio įvertis?

    Be senėjimo greičio, tyrime vertintas ir FaceAge Deviation, kai iš vienos nuotraukos skaičiuojama, kiek žmogus atrodo „biologiškai“ vyresnis ar jaunesnis už savo amžių. Mokslininkai nurodo, kad pacientams, kurių tiek nuokrypis, tiek senėjimo greitis buvo dideli, išgyvenamumo rodikliai buvo prasčiausi.

    Vis dėlto didesnę prognozinę vertę, ypač ilgesniu laikotarpiu, parodė būtent dinaminis rodiklis, paremtas keliomis nuotraukomis. Tai sustiprina prielaidą, kad vienkartinis „momentinis“ vertinimas gali būti mažiau patikimas nei pokyčių stebėjimas.

    „FaceAge vertinimo sekimas per laiką gali patikslinti individualų gydymo planavimą, pagerinti paciento konsultavimą ir padėti spręsti dėl stebėsenos dažnio bei intensyvumo“, – sakė radiacijos onkologas Raymondas Makas.

    Kur tai gali būti pritaikyta ir kokios ribos?

    Tokio tipo sprendimai patrauklūs tuo, kad jie yra neinvaziniai ir potencialiai pigesni už dalį laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, nes remiasi jau klinikoje daromomis nuotraukomis. Tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai parodys, ar metodas gali būti naudingas ne tik onkologijoje, bet ir vertinant kitas lėtines ligas ar bendrą sveikatos būklę.

    Komanda taip pat pristatė viešą internetinį portalą, kuriame žmonės gali įkelti savo nuotrauką ir gauti „FaceAge“ įvertį, prisidėdami prie tolesnių tyrimų. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad tokie įrankiai negali pakeisti gydytojo sprendimo: nuotraukų analizė yra statistinis signalas, kuriam būtina klinikinė interpretacija, duomenų apsauga ir šališkumo kontrolė.

  • Mokslininkai nustebino: niekada nesusituokę turi gerokai didesnę riziką susirgti vėžiu

    Nauja didelės apimties analizė rodo, kad šeiminė padėtis gali būti susijusi su vėžio rizika. Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie niekada nebuvo susituokę, dažniau susiduria su onkologinėmis ligomis nei tie, kurie yra arba buvo santuokoje.

    Tyrime vertinti 30 metų ir vyresni suaugusieji, o duomenys apėmė 2015–2022 metų laikotarpį. Palygintos dvi grupės: santuokoje esantys arba anksčiau susituokę (įskaitant išsiskyrusius ir našlius) bei niekada nesusituokę asmenys.

    „Rezultatai parodė, kad niekada nesusituokę žmonės susidūrė su reikšmingai didesniais vėžio rodikliais, o padidėjusi rizika matyta beveik visiems pagrindiniams vėžio tipams“, – teigė tyrėjai.

    Skaičiai išsiskyrė ir pagal lytį: niekada nesusituokę vyrai turėjo apie 70 proc. didesnę tikimybę susirgti vėžiu nei susituokę vyrai. Moterims skirtumas buvo dar didesnis – niekada neištekėjusios moterys turėjo apie 85 proc. didesnę riziką, palyginti su tomis, kurios turi arba turėjo šeimą.

    „Kai kurių specifinių vėžio rūšių atvejais skirtumai dar ryškesni: vyrams, kurie niekada nebuvo santuokoje, analinio kanalo vėžio rodikliai buvo apie penkis kartus didesni, o moterims, kurios niekada nebuvo santuokoje, gimdos kaklelio vėžio rodikliai buvo beveik tris kartus didesni“, – pažymėjo autoriai.

    Tyrėjai pabrėžia, kad ryšys nebūtinai reiškia tiesioginę priežastį, tačiau išryškėjo galimi paaiškinimai. Santuokoje ar stabilioje partnerystėje gyvenantys žmonės dažniau sulaukia paskatinimo laiku tikrintis sveikatą, greičiau reaguoja į simptomus ir nuosekliau laikosi gydytojų rekomendacijų.

    Taip pat akcentuojami socialiniai ir ekonominiai veiksniai: didesnė finansinė stabilumo tikimybė, kasdienė emocinė parama ir praktinė pagalba gali palengvinti sveikų įpročių laikymąsi. Be to, tyrime pabrėžta, kad labiau išsiskyrė vėžiai, siejami su modifikuojamais rizikos veiksniais, tokiais kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, infekcijos ar reprodukcinės sveikatos aspektai.

    Specialistai primena, kad svarbiausia išlieka prevencija ir ankstyva diagnostika, nepriklausomai nuo šeiminės padėties. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, skiepai nuo žmogaus papilomos viruso, žalingų įpročių atsisakymas ir dėmesys simptomams gali reikšmingai sumažinti riziką ir pagerinti gydymo rezultatus.