Tag: Onkologija

  • Užtenka asmenukės: DI iš veido bruožų prognozuoja onkologinių pacientų išgyvenamumą

    Užtenka asmenukės: DI iš veido bruožų prognozuoja onkologinių pacientų išgyvenamumą

    Modelis apmokytas milijonais veidų

    Veidas neretai išduoda daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: senėjimo požymius, lėtinių ligų įtaką, gyvenimo būdo pasekmes. Tačiau tokius signalus objektyviai įvertinti vien stebint sudėtinga, todėl vis dažniau pasitelkiami skaitmeniniai metodai.

    JAV sveikatos priežiūros sistemos Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI pagrįstą sprendimą, kuris analizuoja veido nuotraukas ir gali padėti įvertinti biologinį amžių bei prognozuoti išgyvenamumo riziką onkologiniams pacientams. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „The Lancet Digital Health“.

    Du įrankiai: biologinis amžius ir rizikos prognozė

    Mokslininkai sukūrė FAHR-Face modelį, apmokytą daugiau nei 40 000 000 veido fotografijų. Remiantis šiuo pagrindu, sukurti du atskiri įrankiai: FAHR-FaceAge ir FAHR-FaceSurvival.

    FAHR-FaceAge vertina ne žmogaus gimimo datą, o tai, kiek metų žmogus atrodo pagal veido bruožus, taip apytikriai aprašant biologinio amžiaus požymius. Tyrėjai skelbia, kad viešuose nuotraukų rinkiniuose vidutinė absoliuti paklaida siekė 5,1 metų, o onkologinių pacientų grupėje ši informacija buvo naudinga prognozuojant ligos baigtis.

    FAHR-FaceSurvival veikia kita logika: jis nebūtinai remiasi biologinio amžiaus įverčiu, o mokosi tiesiogiai atpažinti veido vaizde slypinčius ryšius su mirties rizika. Tyrėjų teigimu, skirtingi veido regionai abiejuose įrankiuose „sveria“ nevienodai, todėl pateikiami signalai gali vienas kitą papildyti.

    Ką parodė rezultatai ir kodėl svarbus kontekstas

    Vienas ryškiausių rezultatų susijęs su rizikos atskyrimu į grupes: pacientams, kuriuos FAHR-FaceSurvival priskyrė didžiausios rizikos ketvirčiui, mirtingumas buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei mažiausios rizikos grupėje. Autoriai nurodė, kad pakoreguotas hazardų santykis siekė 3,23 ir buvo statistiškai reikšmingas.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tokie rodikliai nereiškia tikslaus individualaus atsakymo, kiek konkrečiai žmogus gyvens. Tai yra grupių palyginimas, padedantis įvertinti santykinį rizikos skirtumą, o ne prognozė konkrečiai dienai ar terminui.

    „Ši analizė gali tapti papildomu būdu įvertinti paciento būklę, ypač kai trūksta dalies įprastų klinikinių rodiklių“, – sakė vienas iš tyrėjų, radioterapeutas onkologas Raymondas Makas.

    Galimas praktinis pritaikymas siejamas su sprendimais prieš intensyvų gydymą, kai būtina įvertinti ne tik naviko tipą, bet ir paciento organizmo rezervus, trapumą bei gebėjimą toleruoti radioterapiją, operaciją ar sisteminį gydymą. Senstant visuomenei, tokio pobūdžio vertinimų poreikis auga, todėl ieškoma greitų, standartizuotų ir pakartojamų metodų.

    Kita vertus, prieš plačiai diegiant tokias priemones klinikoje, reikalingi papildomi tyrimai: kaip DI veikia skirtingose populiacijose, ar rezultatai stabilūs įvairiomis fotografavimo sąlygomis ir ar technologija realiai pagerina gydymo sprendimus bei baigtis. Ne mažiau svarbūs ir privatumo bei duomenų saugumo klausimai, nes veido atvaizdas yra itin jautrus biometrinis duomuo.

  • Szczecin nusidažė rožine: minia išėjo į gatves ir priminė, ką būtina daryti dėl sveikatos

    Szczecin spalio 24 dieną vėl nusidažė rožine spalva: miesto gatvėmis nuvilnijo Rožinės juostelės žygis, skirtas krūties vėžio prevencijai ir solidarumui. Šimtai žmonių rožiniais drabužiais priminė apie reguliarių patikrų svarbą ir palaikė sergančiuosius bei tuos, kurie jau įveikė ligą.

    Renginys mieste vyksta ne vienerius metus ir kasmet suburia ne tik sveikus gyventojus, bet ir pacientes, jų artimuosius, krūties vėžį įveikusias moteris bei sveikatos srityje dirbančių organizacijų atstovus. Organizatoriai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra didinti sąmoningumą ir drąsinti neatidėlioti tyrimų, pastebėjus bet kokius pokyčius.

    „Tai jau dar vienas Rožinės juostelės žygis Szczecine. Kviečiame rūpintis prevencija, stipriname savityros ir reguliarių profilaktinių patikrų įprotį. Jei kažkas neramina, reikia tirtis ir veikti, o su tuo nesi vienas“, – sakė renginio organizatorė, fondo MOŻESZ vadovė Joanna Sawicka-Budziak.

    Rožinė spalva ir vieninga žinutė

    Kaip ir kasmet, žygio dalyviai rinkosi rožinius akcentus: striukes, megztinius, kepures ir kitus drabužius, kad žinutė apie prevenciją būtų matoma ir girdima. Renginio dalyviai akcentavo, kad apie sveikatą galima kalbėti garsiai, aiškiai ir be bauginimo, o palaikymas sergantiesiems yra ne mažiau svarbus už medicininę informaciją.

    Krūties vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių ligų tarp moterų, tačiau anksti aptikus pakitimus gydymo galimybės ir prognozės yra gerokai geresnės. Specialistai nuolat primena, kad prevencija apima ir dėmesį kūno pokyčiams, ir dalyvavimą amžių atitinkančiose patikros programose.

    Finalas filharmonijoje

    Žygio finišas šiemet buvo numatytas Mieczysławo Karłowicziaus filharmonijoje, kur dalyvių laukė specialistai ir edukacinė informacija. Čia buvo galima pasikonsultuoti, sužinoti daugiau apie savityrą, ankstyvuosius simptomus bei tai, kaip praktiškai planuoti profilaktines patikras.

    Organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai svarbūs ir dėl bendruomeniškumo: žmonės dalijasi patirtimis, padrąsina vieni kitus ir dažniau ryžtasi užsirašyti tyrimams. Tai ypač aktualu, nes baimė ar laiko trūkumas vis dar išlieka vienomis dažniausių priežasčių, dėl kurių patikros atidedamos.

    Nemokami tyrimai ir ankstyva reakcija

    Vienas svarbiausių šių metų žygio akcentų buvo nemokami krūtų ultragarsiniai tyrimai, vykdyti projekto „MOŻESZ reaguoti anksčiau. Prevencija, didinanti galimybes“ rėmuose. Projektas buvo bendrai finansuojamas Szczecino miesto lėšomis, o organizatoriai priminė, kad ankstyvas pakitimų nustatymas gali lemti iš esmės kitokią ligos eigą.

    Rožinės juostelės žygis dar kartą parodė, kad krūties vėžio prevencijos tema Szczecine rūpi daugeliui, o viešos iniciatyvos padeda priminti paprastą, bet esminę žinutę: reguliarūs tyrimai ir budrumas gali išgelbėti gyvybę.

  • Marekas Migalskis baigė chemoterapiją, bet nerimas nedingo: plaučiuose aptiko mazgelių

    Buvęs Europos Parlamento narys Marekas Migalskis pranešė baigęs chemoterapijos kursą, tačiau ramybės tai neatnešė. Pasak jo, medikai aptiko mazgelių plaučiuose, todėl reikės tolesnių tyrimų ir nuolatinės stebėsenos.

    Politikas atvirai kalba, kad gydymas sumažino aktyvaus vėžio grėsmę, bet psichologinis nesaugumas išliko. Jis pabrėžia, kad po intensyvaus gydymo neretai seka ilgas laikotarpis, kai žmogus gyvena tarp palengvėjimo ir baimės dėl galimo ligos sugrįžimo.

    Plaučiuose aptikti mazgeliai nebūtinai reiškia piktybinį procesą, tačiau tokie radiniai dažnai reikalauja aiškaus plano. Įprastai gydytojai vertina jų dydį, formą, dinamiką ir, jei reikia, skiria pakartotinius vaizdinius tyrimus ar papildomą ištyrimą.

    Po chemoterapijos daliai pacientų pasireiškia ilgalaikiai padariniai, kurie veikia kasdienybę ir savijautą. Dažniausiai minimas nuovargis, sumažėjusi fizinė ištvermė, infekcijų rizika, taip pat nerimas ir miego sutrikimai, ypač pirmaisiais mėnesiais po gydymo.

    Migalskis pasakoja, kad sunkiausi momentai dažnai ateina ne tik su diagnoze, bet ir su mintimi, kaip pasikeis gyvenimas bei ateities planai. Jis pripažįsta svarstęs ir praktinius klausimus, susijusius su šeima bei finansais, jei ligos eiga pasisuktų blogesne kryptimi.

    Onkologai pabrėžia, kad po aktyvaus gydymo itin svarbūs reguliarūs kontroliniai vizitai ir individualiai parinktas stebėjimo grafikas. Tokia priežiūra skirta ne tik laiku pastebėti galimus pokyčius, bet ir padėti suvaldyti šalutinį poveikį bei grįžti į kuo pilnavertiškesnį gyvenimą.

    Vieši žinomų žmonių pasakojimai neretai paskatina kitus neatidėlioti patikrų ir kreiptis į medikus pastebėjus simptomus. Specialistai primena, kad ankstyva diagnostika ir nuoseklus stebėjimas išlieka vieni svarbiausių veiksnių gerinant gydymo rezultatus.

  • Paveldimas krūties vėžys: ne tik BRCA1 ir BRCA2 – kada verta tirtis ir ką rodo genetika

    Krūties vėžio diagnozė šeimoje dažnai kelia klausimą, ar liga gali būti paveldima ir ar didesnė rizika gresia vaikams, seserims ar kitoms giminaitėms. Gydytojai pabrėžia, kad paveldimumas svarbus, tačiau dauguma krūties vėžio atvejų nėra nulemti vienos didelės rizikos genetinės mutacijos.

    Pagal tarptautinėje klinikinėje praktikoje taikomus vertinimus, paveldimos formos sudaro palyginti nedidelę visų krūties vėžio atvejų dalį, o riziką lemia ir amžius diagnozės metu, ir tai, kiek artimų giminaičių sirgo, ir kokiais navikais. Šeiminiai susirgimai kartais atspindi bendrus gyvenimo būdo ar aplinkos veiksnius, o ne vieną paveldėtą genų pokytį.

    BRCA genai nėra vieninteliai

    Geriausiai žinomi paveldimumo riziką didinantys genai yra BRCA1 ir BRCA2, dalyvaujantys DNR pažaidos taisyme. Kai paveldimas patogeniškas šių genų variantas, ląstelių apsauga nuo genetinių klaidų veikia prasčiau, todėl didėja krūties vėžio ir kai kurių kitų onkologinių ligų tikimybė.

    Vis dėlto neigiamas tyrimo atsakymas, jei buvo tirtas tik BRCA1 ir BRCA2, dar nereiškia, kad paveldimos rizikos visiškai nėra. Šiuolaikinė genetika vis plačiau taiko daugiagenius tyrimų rinkinius, kuriuose vertinami ir kiti su krūties vėžiu siejami genai, pavyzdžiui, PALB2, CHEK2, ATM, TP53, taip pat kiti retesni, bet kliniškai reikšmingi variantai.

    Dideli tarptautiniai tyrimai rodo, kad dalis šių genų siejami su didele, o dalis su vidutine rizika, o konkretus skaičius priklauso nuo varianto tipo ir šeimos istorijos. Dėl to vieno universalaus atsakymo, ką reiškia „rasta mutacija“, nėra, o rezultatų interpretavimas tampa ne mažiau svarbus už patį testą.

    Paveldimumas gali ateiti ir iš tėvo

    Dažnas mitas, kad su krūties vėžiu susiję genetiniai variantai perduodami tik moteriška linija. Iš tiesų patogenišką variantą galima paveldėti tiek iš mamos, tiek iš tėčio, o paveldėjimo tikimybė kiekvienam vaikui dažniausiai siekia 50 proc., jei vienas iš tėvų yra nešiotojas.

    Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai, nors tai pasitaiko gerokai rečiau. Kai kurių genų, ypač BRCA2, patogeniški variantai vyrams siejami ir su didesne prostatos bei kasos vėžio rizika, todėl šeimos anamnezėje svarbūs ne tik moterų, bet ir vyrų onkologiniai susirgimai.

    Kada genetinis tyrimas prasmingas?

    Specialistai pabrėžia, kad ne kiekvienas atvejis šeimoje automatiškai reiškia būtinybę tirtis. Didesnį įtarimą dėl paveldimos predispozicijos paprastai kelia keli tos pačios rūšies naviko atvejai artimų giminaičių rate, ankstyvas amžius diagnozės metu, krūties ir kiaušidžių vėžio deriniai šeimoje, krūties vėžys vyrui ar keli skirtingi navikai tam pačiam žmogui.

    Sprendimas dėl tyrimo paprastai priimamas genetinės konsultacijos metu, vertinant šeimos medį, giminystės laipsnius ir diagnozių amžių. Svarbu ir tai, kad genetiniai tyrimai ne visada pateikia „juodai baltą“ atsakymą: gali būti aptinkami neaiškios reikšmės variantai, o neigiamas rezultatas nereiškia, kad žmogus apskritai negali susirgti.

    Nustačius patogenišką variantą, tai gali keisti tolesnę sveikatos stebėseną, profilaktinių tyrimų planą ir kai kuriais atvejais prevencinių priemonių pasirinkimą. Tokia informacija dažnai aktuali ir artimiesiems, nes leidžia tiksliau įvertinti jų riziką ir, prireikus, laiku pradėti stebėseną.

    Gydytojai akcentuoja, kad paveldimas ne pats vėžys, o polinkis jam išsivystyti. Ši žinia gali padėti priimti pagrįstus sprendimus, tačiau ji nesuteikia nei garantijos, kad liga pasireikš, nei visiško saugumo jausmo, jei šeimoje susirgimų nebuvo.

  • Gydytojai įspėja: po mastektomijos šių problemų galima išvengti, jei pradėsite dar prieš operaciją

    Kodėl verta pradėti anksčiau

    Mastektomija daugeliui pacienčių tampa vienu sunkiausių krūties vėžio gydymo etapų, tačiau pasiruošimas neturėtų prasidėti tik atvykus į ligoninę. Vis daugiau specialistų pabrėžia, kad reabilitacija gali ir turėtų startuoti dar prieš operaciją, kai organizmas turi daugiau jėgų prisitaikyti.

    Šis požiūris vadinamas prehabilitacija ir jo tikslas yra pagerinti funkcinę būklę iki chirurginio gydymo. Praktiškai tai reiškia kryptingą darbą su judesiu, kvėpavimu, mityba ir psichologiniu pasirengimu, kad po operacijos būtų lengviau grįžti į kasdienį ritmą.

    Dažniausi sunkumai po mastektomijos

    Po mastektomijos dalis pacienčių susiduria su skausmu, peties judesių ribotumu, rankos silpnumu ar pakitusiu pečių juostos funkcionavimu. Jei operacijos metu ar vėliau taikomas gydymas pažasties limfmazgių srityje, gali atsirasti ir limfedemos, arba limfinės edemos, rizika.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad pradėjus reabilitaciją tik tuomet, kai simptomai jau įsibėgėję, dažnai susiformuoja uždaras ratas. Skausmas riboja judesį, o sumažėjęs judesys dar labiau silpnina raumenis ir mažina peties sąnario paslankumą.

    „Reabilitacija neturėtų būti pradedama tik tada, kai atsiranda problema. Pasiruošimas prieš operaciją padeda turėti daugiau funkcinės atsargos ir aiškesnį planą po operacijos“, – sakė kineziterapeutė Monika Stryjewska.

    Ką apima prehabilitacija

    Prieš operaciją svarbu įvertinti pradinę būklę: peties sąnario judesių amplitudę, raumenų jėgą, laikyseną, rankos funkciją ir fizinio aktyvumo lygį. Tai tampa atskaitos tašku, pagal kurį po operacijos lengviau pastebėti pokyčius ir tiksliau parinkti pratimus.

    Ne mažiau reikšminga yra edukacija, nes pacientė dar iki operacijos gali išmokti saugių judesių ir pratimų, kuriuos vėliau atliks namuose. Tai sumažina stresą po operacijos, kai prisideda nuovargis, skausmas ir informacijos perteklius.

    Praktikoje prehabilitacija dažnai apima ištvermės lavinimą, pavyzdžiui, ėjimą ar lengvus aerobinius pratimus, taip pat individualiai parinktus jėgos pratimus pečių juostai, rankoms ir liemeniui. Tikslas nėra sportiniai rezultatai, o geresnė bendra būklė, kad laikinas aktyvumo sumažėjimas po operacijos nesukeltų staigaus fizinio „duobės“ efekto.

    Didelis dėmesys skiriamas kvėpavimui, ypač jei pacientė turi gretutinių ligų ar didesnę kvėpavimo komplikacijų riziką. Mokoma taisyklingo kvėpavimo, sąmoningo oro įkvėpimo ir iškvėpimo kontrolės, o prireikus ir efektyvaus kosulio technikos.

    Taip pat svarbi informacija apie galimus limfedemos požymius ir ankstyvą reagavimą. Nors limfedema pasireiškia ne visoms, ankstyvas simptomų atpažinimas ir kreipimasis į specialistus gali padėti greičiau suvaldyti būklę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką.

    Mityba ir psichologinis pasirengimas

    Prieš operaciją organizmui reikia energijos ir statybinių medžiagų, todėl mitybos klausimas neturėtų būti nustumtas į šalį. Klinikinėje praktikoje pabrėžiama pakankama baltymų, skysčių, vitaminų ir mineralinių medžiagų parama, ypač jei yra nepakankamos mitybos rizika.

    Specialistai įspėja, kad atsitiktinės eliminuojančios dietos ar nepagrįsti papildai prieš operaciją gali duoti priešingą efektą. Jei kyla abejonių dėl mitybos, tikslinga individuali konsultacija, kad planas būtų pritaikytas sveikatos būklei ir gydymo eigai.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis pasirengimas, nes krūties vėžio diagnozė bei laukimas prieš operaciją daugeliui sukelia stiprų nerimą. Aiškiai aptartas gydymo planas, galimi funkciniai pokyčiai ir praktinės rekomendacijos po operacijos neretai sumažina nežinomybės jausmą.

    „Net kelios savaitės iki operacijos gali būti laikotarpis, per kurį pagerinamas aktyvumas, ištvermė ir jėga, o kartu pacientė paruošiama saugesniam sugrįžimui į judėjimą po operacijos“, – sakė Monika Stryjewska.

    Gydytojai ir kineziterapeutai pabrėžia, kad nėra vienos universalios schemos visoms pacientėms. Prehabilitacijos apimtis priklauso nuo planuojamos operacijos, limfmazgių gydymo apimties, gretutinių ligų ir laiko iki operacijos, tačiau svarbiausia yra nepradėti per vėlai ir tęsti reabilitaciją po operacijos.

  • Gydytojas įspėja apie retus plaučių vėžio signalus: šie 5 požymiai dažnai pražiūrimi

    Plaučių vėžys ankstyvose stadijose neretai vystosi beveik nepastebimai, todėl dalis žmonių į gydytojus kreipiasi per vėlai. Specialistai pabrėžia, kad budrumą turėtų kelti ne tik ilgai trunkantis kosulys ar atkosėjamas kraujas, bet ir rečiau su šia liga siejami simptomai.

    Šeimos gydytojai ir onkologai primena, kad pavienis požymis dažniausiai dar nereiškia vėžio. Vis dėlto užsitęsę ar nepaaiškinami pokyčiai, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkusiems žmonėms, yra signalas neatidėlioti konsultacijos ir išsamesnių tyrimų.

    Kokius simptomus žmonės nuvertina?

    Vienas iš rečiau aptariamų ženklų yra neaiškus skausmas krūtinėje, petyje ar viršutinėje nugaros dalyje. Jei skausmas nepraeina, nėra susijęs su trauma ar raumenų patempimu ir kartojasi, gydytojai rekomenduoja išsiaiškinti priežastį.

    Dar vienas svarbus signalas yra nuolatinis užkimimas. Medikai aiškina, kad navikas krūtinės srityje kartais gali dirginti nervus, susijusius su balso stygų veikla, todėl balsas gali keistis be akivaizdžios peršalimo priežasties.

    Įspėjamuoju ženklu laikomas ir svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo, kai žmogus nekeičia mitybos ar fizinio aktyvumo. Toks simptomas gali būti susijęs su įvairiomis ligomis, tačiau, jei jis progresuoja, verta atlikti tyrimus.

    Dėmesio reikalauja ir padidėję limfmazgiai kakle arba ties raktikauliu. Jei patinimas nepraeina maždaug tris savaites ar didėja, gydytojai pataria neatidėlioti apsilankymo, nes tai gali rodyti organizmo uždegimą, infekciją arba kitus rimtesnius procesus.

    Dar vienas požymis yra nepaaiškinamas dusulys, kai anksčiau įprasti kasdieniai darbai staiga pradeda varginti. Dusulį gali sukelti daugybė būklių, tačiau staigus pokytis, ypač kartu su kitais simptomais, turėtų būti įvertintas mediciniškai.

    „Dažniausiai tai greičiausiai nebus vėžys, bet tokius dalykus geriau pasitikrinti kuo anksčiau“, – sakė gydytojas Amiras Khanas.

    Kada ypač svarbu pasitikrinti?

    Plaučių vėžio rizika didėja rūkantiems ir anksčiau rūkusiems žmonėms, taip pat patiriantiems ilgalaikį kontaktą su tabako dūmais. Riziką gali didinti ir radono poveikis patalpose, tam tikros profesinės ekspozicijos bei oro tarša.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyvas ištyrimas svarbus dėl to, kad dalį plaučių vėžio atvejų galima aptikti dar iki ryškių simptomų atsiradimo. Kai kuriose šalyse rizikos grupėms taikoma mažos dozės kompiuterinės tomografijos patikra, o tyrimų duomenys rodo, kad ji gali padėti sumažinti mirštamumą.

    Ką daryti pastebėjus pokyčius?

    Jei simptomai kartojasi ar nepraeina, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, simptomų trukmę, paskirs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą ar nukreips papildomiems tyrimams, pavyzdžiui, kompiuterinei tomografijai.

    Medikai primena, kad savidiagnostika internete dažnai klaidina, o delsiant galima prarasti laiką. Ankstyvas kreipimasis dažniausiai reiškia daugiau gydymo galimybių ir tikslesnį atsakymą, kas iš tiesų sukėlė savijautos pokyčius.

  • Krūties vėžys vis dažniau smogia jaunoms: gydytojai įvardijo vieną tyrimą, kuris gelbsti gyvybę

    Krūties vėžys dažniausiai siejamas su vyresniu amžiumi, tačiau medikai vis dažniau kalba apie augantį atvejų skaičių tarp jaunų moterų. Ši tendencija matoma daugelyje šalių, o daliai pacienčių liga nustatoma iki 35 metų, rečiau ir iki 30 metų.

    Specialistai pabrėžia, kad jauname amžiuje krūties audinys dažnai būna tankesnis, todėl įprasti patikros algoritmai ne visada tinka. Dėl to didėja rizika, kad pakitimai bus pastebėti vėliau, ypač jei moteris ilgai ignoruoja simptomus arba mano, kad jauname amžiuje ši liga neaktuali.

    Kas keičiasi jaunų moterų rizikoje?

    Gydytojai krūties vėžio augimą tarp jaunų sieja su keliais veiksniais, kurie pastaraisiais dešimtmečiais tapo dažnesni. Tarp jų minimi vėlesnis pirmasis gimdymas ar negimdymas, mažesnis žindymo paplitimas, antsvoris, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir mitybos pokyčiai.

    Reikšmę turi ir genetika: daliai jaunų pacienčių nustatomi paveldimi pakitimai, pavyzdžiui, BRCA1 ar BRCA2 genuose. Tokiais atvejais krūties vėžio rizika per gyvenimą gali būti labai didelė, todėl taikoma ankstesnė ir intensyvesnė stebėsena.

    Koks vienas tyrimas dažniausiai rekomenduojamas?

    Jaunesnėms moterims, ypač iki įprastų atrankinės patikros programų amžiaus, dažniausiai rekomenduojamas krūtų ultragarsinis tyrimas. Jis padeda įvertinti mazgelius, cistas ar kitus pakitimus ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu, kai moteris apčiuopia darinį ar pastebi pokyčius.

    Aukštos rizikos grupėms, pavyzdžiui, turinčioms patvirtintą paveldimą genetinį polinkį arba itin tankų krūties audinį, gydytojai neretai siūlo krūtų magnetinio rezonanso tomografiją. Šis tyrimas jautresnis ankstyviems pakitimams, o prireikus diagnozė patikslinama biopsija.

    Kodėl jaunoms liga kartais būna klastingesnė?

    Pasak onkologų, dalis agresyvesnių krūties vėžio potipių dažniau pasitaiko jaunesniame amžiuje ir gali atrodyti panašiai kaip gerybiniai pakitimai. Dėl to ypač svarbi patyrusių radiologų interpretacija ir aiški taktika, ką daryti, jei tyrimas kelia bent menkiausių abejonių.

    Medikai pabrėžia, kad anksti aptikta liga daugeliu atvejų yra sėkmingai gydoma, o šiuolaikinė onkologija vis dažniau leidžia parinkti individualų, tikslesnį gydymą. Kartu vis daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiams padariniams, vaisingumo išsaugojimui ir gyvenimo kokybei po gydymo.

    „Svarbiausia žinutė jaunoms moterims yra paprasta: neignoruokite krūtų pokyčių ir nedelskite atlikti tyrimo, jei kyla įtarimų“, – sako krūties chirurgė.

    Gydytojai ragina nepamiršti ir kasdienės savistabos: žinoti savo krūtų įprastą būklę, atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius gumbelius, odos įtraukimus, spenelio išskyras ar formos pokyčius. Pastebėjus simptomus, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į šeimos gydytoją ar krūtų ligų specialistą, kad būtų parinkta tinkamiausia diagnostika.

  • Lenkija – pasaulio klinikinių tyrimų elite: kas stabdo proveržį ir kodėl tai svarbu pacientams?

    Klinikiniai tyrimai Lenkijoje pastaraisiais metais tapo vienu ryškiausių sveikatos sistemos ir ekonomikos augimo variklių. Šalis 2024 metais buvo minima tarp lyderių pagal dalį pasaulinėje komercinių klinikinių tyrimų rinkoje, tačiau sektorius įspėja: be procedūrinių pokyčių pranašumas gali greitai išsisklaidyti.

    Inovatyvių farmacijos bendrovių darbdavių organizacijos „Infarma“ generalinis direktorius Michałas Byliniakas pabrėžė, kad dėl investicijų į naujų vaistų kūrimą Lenkija varžosi su kitomis Europos valstybėmis, taip pat su JAV ir Azijos regionu. Anot jo, investuotojams lemia ne tik mokslinis potencialas, bet ir teisės aktų stabilumas bei procedūrų greitis.

    Kodėl klinikiniai tyrimai svarbūs?

    Klinikiniai tyrimai nėra vien farmacijos verslo interesas. Pacientams tai dažnai reiškia ankstesnę prieigą prie naujausių gydymo metodų, ypač onkologijos, neurologijos ir retų ligų srityse, kai įprastos terapijos jau nepadeda arba yra riboto veiksmingumo.

    „Kai palyginame Lenkijos vietą klinikiniuose tyrimuose su jos ekonomikos dydžiu, matyti, kad čia esame gerokai aukščiau“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Ekspertai pažymi, kad tokį rezultatą dažniausiai lemia keli veiksniai: didesnė pacientų populiacija, stipri medicinos specialistų bazė, tyrimams pasirengusių centrų tinklas ir sukaupta patirtis vykdant tarptautinius protokolus. Vis dėlto norint išlaikyti tempą būtina užtikrinti, kad leidimų išdavimas, etikos vertinimai ir sutarčių derinimai neužtruktų mėnesiais.

    Europa pralaimi investicijų lenktynes

    Farmacijos sektoriaus atstovai vis dažniau kalba apie bendrą Europos problemą: dalis klinikinių tyrimų biudžetų ir projektų keliasi į JAV bei Aziją. Priežastys dažniausiai siejamos su spartesniais sprendimų priėmimo procesais, aiškesnėmis taisyklėmis ir investicijoms palankesne aplinka.

    Naujo vaisto kelias nuo laboratorijos iki paciento paprastai trunka daugelį metų, o sąnaudos siekia milijardus eurų. Dėl to bendrovėms svarbus prognozuojamas reguliavimas, patikima intelektinės nuosavybės apsauga ir veiksmingos klinikinių tyrimų procedūros, leidžiančios greitai pradėti pacientų įtraukimą ir rinkti duomenis.

    Proveržiai keičia ligų prognozes

    Klinikiniai tyrimai tiesiogiai susiję su tuo, kaip keičiasi anksčiau mirtinomis laikytų ligų prognozės. Kaip pavyzdį sektoriaus atstovai dažnai mini ŽIV infekciją: nuo beveik neišvengiamos mirties nuosprendžio iki lėtinės ligos, leidžiančios gyventi artimą įprastai gyvenimo trukmei.

    „Dar vienas ryškus pavyzdys yra hepatitas C: šiandien modernūs vaistai daugeliu atvejų leidžia pasiekti, kad viruso kiekis organizme taptų neaptinkamas“, – sakė Michałas Byliniakas.

    Panašūs pokyčiai fiksuojami ir onkologijoje, kur vis plačiau taikomas taikinių terapijos ir imunoterapijos principas. Tyrimų kryptys apima ir sudėtingas sritis, tokias kaip Alzheimerio liga, išsėtinė sklerozė bei kitos neurologinės būklės, kuriose proveržio dar laukiama, bet klinikinių tyrimų skaičius nuosekliai auga.

    Pasak pašnekovo, dabar pasaulyje vyksta tūkstančiai klinikinių tyrimų, o jų tikslas yra ne tik rasti visiškai naujus vaistus, bet ir sukurti saugesnes, tiksliau veikiančias ar patogiau vartojamas terapijas. Dėl to šalims, kurios nori išlikti patrauklios investicijoms, svarbiausia tampa ne deklaracijos, o praktiniai sprendimai, leidžiantys tyrimus pradėti greitai ir skaidriai.

  • Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Po 30-ies: du įpročiai, kurie tyliai didina krūties vėžio riziką – ką pataria gydytojai

    Kodėl rizika didėja su amžiumi?

    Krūties vėžys yra viena dažniausiai moterims diagnozuojamų onkologinių ligų, o riziką lemia ne vienas veiksnys. Įtakos turi genetika, hormonų pokyčiai, aplinka ir kasdieniai įpročiai, todėl vieno universalaus paaiškinimo nėra.

    Vienas svarbiausių rizikos veiksnių išlieka amžius: daugiausia atvejų nustatoma vyresnėms nei 50 metų moterims, tačiau liga pasitaiko ir jaunesnėms. Dėl to profilaktika ir dėmesys pokyčiams organizme aktualūs dar iki menopauzės.

    Du veiksniai, kuriuos verta suvaldyti

    Naujausiose tarptautinėse rekomendacijose ir epidemiologiniuose tyrimuose dažniausiai kartojasi du modifikuojami rizikos veiksniai: alkoholio vartojimas ir antsvoris. Abu jie siejami su didesne krūties vėžio tikimybe, nors tai nereiškia, kad liga išsivystys kiekvienai moteriai, turinčiai šiuos įpročius.

    Didelė dalis atvejų nustatoma ir toms moterims, kurioms nepavyksta identifikuoti aiškių keičiamų rizikos veiksnių, išskyrus lytį ir amžių. Tai svarbus priminimas, kad prevencija mažina riziką, bet jos visiškai nepašalina.

    Alkoholis laikomas kancerogenu, o ryšys su krūties vėžiu vertinamas kaip priklausomas nuo suvartojamo kiekio. Specialistai pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio vartojimo lygio, kurį būtų galima laikyti visiškai saugiu onkologiniu požiūriu.

    Alkoholio žala siejama su biologiniais mechanizmais: organizme jis virsta junginiais, galinčiais pažeisti ląstelių DNR, taip pat gali keisti hormonų pusiausvyrą. Krūties audiniui ypač svarbūs estrogenai, todėl hormoniniai pokyčiai laikomi viena iš galimų grandžių.

    Svoris ir menopauzė: kodėl tai svarbu?

    Antras svarbus veiksnys yra didesnė kūno masė ir nutukimas, ypač po menopauzės. Riebalinis audinys nėra vien energijos atsarga: jis dalyvauja hormonų apykaitoje ir gali didinti estrogenų kiekį, o tai siejama su kai kurių krūties vėžio formų rizika.

    Praktikoje tai dažnai reiškia, kad rizika gali augti palaipsniui, kai su amžiumi didėja kūno masės indeksas. Gydytojai pabrėžia, kad net nuosaikūs, ilgalaikiai pokyčiai dažnai duoda didesnę naudą nei trumpalaikės griežtos dietos.

    Fizinis aktyvumas svarbus ne tik dėl svorio kontrolės. Reguliarus judėjimas siejamas su geresniu medžiagų apykaitos profiliu, mažesniu uždegiminių procesų fonu ir palankesne hormonų pusiausvyra, todėl rekomenduojamas kaip viena iš prevencijos krypčių.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į gyvenimo etapų skirtumus: įpročiai dažnai susiformuoja ankstyvoje ir vidurinėje suaugystėje, maždaug nuo 30 iki 50 metų. Šis laikotarpis laikomas patogiu laiku peržiūrėti alkoholio vartojimą, mitybą, miegą ir fizinį krūvį.

    Ne visus rizikos veiksnius įmanoma pakeisti, pavyzdžiui, amžių, dalį genetinių priežasčių ar šeimos ligų istoriją. Vis dėlto gydytojai ragina sutelkti dėmesį į tai, ką galima kontroliuoti, ir nepamiršti ankstyvos diagnostikos bei reguliarių patikrų pagal amžių ir individualią riziką.

    Atsiradus naujiems simptomams, pavyzdžiui, apčiuopiamam guzeliui, odos ar spenelio pakitimams, neįprastoms išskyroms ar ilgiau trunkančiam skausmui, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Ankstyvas nustatymas išlieka vienas svarbiausių veiksnių, gerinančių gydymo rezultatus.

  • Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Popežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys, brolį ištiko ligos atkrytis: ką tai reiškia

    Vatikanas pranešė, kad popiežiui Leonui XIV atlikta operacija Romoje esančioje Gemelli ligoninėje, o po jos histologinis tyrimas patvirtino plaučių adenokarcinomą. Tai vienas dažniausių plaučių vėžio tipų, priklausantis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio grupei. Ligos eiga ir gydymo taktika labiausiai priklauso nuo stadijos ir to, ar navikas išplitęs.

    Pasak pranešimų, gydytojai anksčiau dešiniajame plautyje buvo aptikę pakitimą, todėl nuspręsta šalinti dalį plaučio. Operacija atlikta minimaliai invaziniu būdu, o po jos popiežiaus būklė įvardyta kaip stabili. Vatikanas taip pat nurodė, kad pradėta kvėpavimo kineziterapija ir atlikti kontroliniai tyrimai.

    Kas yra plaučių adenokarcinoma

    Plaučių adenokarcinoma sudaro reikšmingą dalį visų plaučių vėžio atvejų ir dažnai formuojasi plaučio periferijoje. Šis tipas neretai diagnozuojamas ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, tačiau riziką didina ir pasyvus rūkymas, oro tarša, radono poveikis, profesiniai veiksniai bei genetiniai pokyčiai. Vis dėlto kiekvienu atveju priežastys gali būti skirtingos.

    Prognozei lemiami keli kriterijai, įskaitant naviko dydį, limfmazgių būklę ir tai, ar aptinkama metastazių. Jei navikas lokalus ir pašalinamas radikaliai, operacija gali būti gydomoji, tačiau daliai pacientų po jos vis tiek prireikia papildomo gydymo. Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus galutinius pašalinto audinio tyrimo rezultatus.

    Koks gydymas taikomas šiandien

    Šiuolaikinis nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas dažnai remiasi ne viena priemone, o jų deriniais. Be operacijos, taikoma spindulinė terapija ir medikamentinis gydymas, kuris gali apimti chemoterapiją, imunoterapiją ar taikinių terapiją. Pastarosios parinkimas priklauso nuo molekulinių žymenų, todėl vis dažniau atliekami išsamūs genetiniai naviko tyrimai.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama ankstyvam nustatymui ir rizikos grupių patikrai, nes anksti aptiktas plaučių vėžys dažniau būna išgydomas. Vis dėlto vien žinia apie sėkmingą operaciją dar neleidžia daryti tvirtų išvadų dėl visiško pasveikimo. Klinikinę situaciją galutinai apibrėžia stadija ir papildomų tyrimų atsakymai.

    Popiežiaus brolio liga ir atkrytis

    Tuo pat metu paaiškėjo, kad su onkologine liga susiduria ir popiežiaus vyresnysis brolis Louis Prevost. Jo šeima nurodė, kad vyras serga daugybine mieloma, tai yra kraujodaros sistemos piktybine liga, susijusia su plazminėmis ląstelėmis kaulų čiulpuose. Ši liga gali sukelti kaulų pažeidimus, mažakraujystę, inkstų veiklos sutrikimus ir didesnę infekcijų riziką.

    Skelbiama, kad Louis Prevost diagnozę išgirdo 2017 metais, vėliau buvo taikytas intensyvus gydymas ir pasiekta remisija. Maždaug prieš tris mėnesius, pasak artimųjų, fiksuotas ligos atkrytis, todėl pradėtas naujas gydymo etapas ir svarstomas dalyvavimas klinikiniame tyrime. Daugybinė mieloma daugeliui pacientų laikoma lėtine liga, kuri gali kartotis, tačiau atkrytis savaime nereiškia, kad baigėsi gydymo galimybės.

    „Stengiamės išlaikyti viltį ir palaikyti abu brolius, jie nuolat bendrauja“, – sakė Louis Prevost žmona Deborah Prevost.

    Medikai pabrėžia, kad tiek plaučių vėžio, tiek daugybinės mielomos prognozės yra individualios ir priklauso nuo daugelio aplinkybių, o be detalių klinikinių duomenų jų tiksliai įvertinti neįmanoma. Vatikanas kol kas nėra pateikęs išsamaus popiežiaus tolesnio onkologinio gydymo plano.