CP v2

Tag: OPEC

  • Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Nafta vėl prie 92 eurų, JAV obligacijos krenta: kas vyksta rinkose ir kodėl tai svarbu?

    Naftos kainos ketvirtadienį svyravo, tačiau Europos rytinėje sesijoje vėl kilo, investuotojams vertinant tiekimo rizikas Persijos įlankoje ir užsitęsusias JAV bei Irano derybas. Tuo pat metu rinkose augo nervingumas dėl sparčiai brangusių skolinimosi kaštų JAV.

    „Brent“ rūšies nafta, laikoma pasauliniu etalonu, pakilo iki kiek daugiau nei 92 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ siekė apie 86 eurus. Kainų atšokimas fiksuotas po ankstesnio kritimo Azijos prekybos metu, kai dalis rinkos dalyvių tikėjosi didesnių tiekimo srautų.

    Vienas svarbiausių veiksnių išlieka krovininių laivų ir naftos gabenimo saugumas regione, ypač prie Hormūzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulio naftos dalis. Riziką didina pranešimai apie incidentus laivyboje ir išaugusias draudimo bei logistikos sąnaudas.

    Įtampa dėl Irano ir tiekimo

    Rinka taip pat reagavo į Irano pareiškimus apie derybas su Vašingtonu, siekiant švelninti sankcijas ir spręsti klausimus dėl įšaldytų aktyvų. Bet kokie signalai apie galimą sankcijų režimo pokytį tiesiogiai veikia lūkesčius dėl Irano naftos eksporto apimčių.

    „Darysime viską, kad susitarimas būtų įgyvendintas“, – sakė Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu kalbėjo griežčiau, pabrėždamas, kad sprendimas dėl konflikto baigties gali būti greitas. Tokia retorika didina trumpalaikį nepastovumą energijos rinkose, nes kainos jautriai reaguoja į geopolitikos naujienas.

    Investuotojai taip pat stebi OPEC+ signalus prieš artėjantį posėdį. Rinkoje vyrauja lūkestis, kad gavybos tikslai artimiausiam mėnesiui gali išlikti nepakeisti, tačiau sprendimus gali paveikti tiekimo sutrikimų rizika ir infliacijos spaudimas importuojančioms šalims.

    Akcijos krinta, obligacijos spaudžiamos

    Europos akcijų rinkose nuotaikos buvo niūresnės: pagrindiniai indeksai sesijos pradžioje smuko, investuotojams įkainojant energijos šoko poveikį kainoms. Didesnės naftos ir degalų kainos dažnai greitai persiduoda transporto, gamybos ir paslaugų savikainai, todėl infliacijos prognozės kyla.

    Tuo pat metu JAV obligacijų rinkoje fiksuotas vienas ryškiausių svyravimų per ilgą laiką. Dešimties metų JAV iždo obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki maždaug 5,3 proc., pasiekdamas aukščiausius lygius nuo 2007 metų ir vainikuodamas didžiausią ketvirčio šuolį nuo 1994 metų.

    Obligacijų pajamingumams kylant, brangsta skolinimasis tiek valstybei, tiek įmonėms, o tai gali slopinti ekonomikos augimą ir spausti akcijų vertinimus. Dėl to dalis investuotojų perskirsto portfelius, ieškodami didesnio saugumo arba trumpesnės trukmės instrumentų.

    Rinkų dėmesys dabar krypsta į artimiausius JAV makroekonominius duomenis, ypač darbo rinkos ataskaitą. Ji gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų normų trajektorijos ir atitinkamai paveikti tiek akcijas, tiek naftos kainas.

  • Naftos kainos kyla: „Fitch“ kelia 2027 metų prognozes, bet perspėja dėl geopolitinės rizikos

    Prognozės pakeltos, bet neapibrėžtumas išlieka

    Reitingų agentūra „Fitch“ atnaujino 2027 metais prognozuojamas vidutines metines naftos kainas, nurodydama, kad rinkos lūkesčius vis labiau veikia geopolitika. Agentūros vertinimu, „Brent“ vidutinė kaina 2027 metais galėtų siekti apie 63 eurus už barelį, o WTI – apie 59 eurus už barelį.

    Prognozės buvo pakeltos, nes, pasak analitikų, užsitęsusios įtampos ir tiekimo ribojimai didina kainų premiją. Vis dėlto „Fitch“ pabrėžia, kad bet kokios prielaidos dėl ateities kainų yra itin jautrios įvykiams tarptautinėje arenoje.

    Kas šiuo metu stumia kainas aukštyn

    „Fitch“ vertinime išskiriami keli veiksniai, kurie trumpuoju laikotarpiu palaiko aukštesnes kainas – nuo regioninių konfliktų rizikos iki eksporto sutrikimų ir logistikos grandinių pažeidžiamumo. Tarp svarbiausių temų – tiekimo srautai iš Rusijos ir galimi ribojimai, atsirandantys dėl infrastruktūros pažeidimų bei saugumo incidentų.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad naftos rinka greitai reaguoja į bet kokius signalus apie pasiūlos mažėjimą, o kainų svyravimai didėja, kai rinkoje sustiprėja spekuliaciniai lūkesčiai. Dėl to kainos gali judėti greičiau nei keičiasi fundamentiniai rodikliai.

    „Tikimės, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį padėtis pamažu normalizuosis, o rinkoje atsiras prognozuojamas naftos perteklius ir kainų spaudimas žemyn“, – teigiama „Fitch“ vertinime.

    Normalizacijos scenarijus ir alternatyvos

    Pagal bazinį scenarijų „Fitch“ numato, kad dalis įtampos veiksnių galėtų silpnėti 2027 metų pradžioje, o tai reikštų mažesnę eskalacijos riziką ir didesnes tiekimo apimtis. Tokiu atveju kainos, tikėtina, priartėtų prie vidurkių, kuriuos agentūra nurodo 2027 metų prognozėse.

    Tačiau analitikai įspėja, kad politinė rizika gali išlikti pagrindiniu kintamuoju, todėl galimi ir aukštesni kainų scenarijai. „Fitch“ pripažįsta, jog esant nepalankioms aplinkybėms vidutinė metinė kaina galėtų kilti ir iki maždaug 72 eurų už barelį.

    Rinkos dalyviams tai reiškia, kad naftos kainų trajektorija 2026–2027 metų sandūroje gali priklausyti ne tik nuo gavybos augimo už OPEC ribų, bet ir nuo realių eksporto galimybių, transportavimo saugumo bei sankcijų režimų pokyčių. Dėl šios priežasties prognozės išlieka sąlyginės, o kainų rizika – asimetriška.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl kyla: benzinas ir dyzelinas peržengs 2 eurų ribą jau nuo pirmadienio

    Lenkijoje degalų kainos degalinėse jau pasiekė rekordines aukštumas ir, analitikų vertinimu, artimiausiomis dienomis gali kilti dar labiau. Prognozuojama, kad benzino ir dyzelino vidutinės kainos peržengs psichologiškai svarbias ribas, o vairuotojams tai reikš pastebimai brangesnes keliones.

    Remiantis Lenkijos degalų rinką stebinčių analitikų skaičiavimais, didmeninėje rinkoje kainos augo visą savaitę, o šis brangimas į degalines persikelia su kelių dienų vėlavimu. Dėl to tikėtina, kad nuo pirmadienio kainynai bus perrašomi į viršų net ir tose vietose, kur pastaruoju metu jos buvo stabilizavusios.

    Kur link juda kainos?

    Analitikai nurodo, kad benzinas Lenkijoje artimiausiu metu gali kainuoti apie 2 eurus už litrą ir daugiau, o dyzelinas – dar brangiau. Autogazas taip pat brangsta, nors jo kainų dinamika paprastai priklauso ne tik nuo naftos, bet ir nuo dujų rinkos bei sezoninės paklausos.

    Degalų kainų šuoliams įtaką daro keli veiksniai: didmeninių kainų augimas, naftos kainų svyravimai tarptautinėse biržose ir logistikos kaštai. Vairuotojams svarbu tai, kad net ir nedidelis kelių centų pokytis litre, ilgesnėse distancijose ar dažnai važinėjant mieste, greitai virsta apčiuopiama mėnesio išlaidų suma.

    Įtampa naftos rinkoje

    Situaciją paaštrina geopolitinė rizika Artimuosiuose Rytuose ir sutrikimų grėsmė strateginiuose tiekimo maršrutuose. Kai rinkoje atsiranda pranešimų apie atakas, laikinus naftotiekių darbo sustabdymus ar galimus tiekimo apribojimus, naftos kaina įprastai reaguoja akimirksniu, o degalų didmeniniai kainynai kyla kartu.

    Be to, Europoje svarbus ir alternatyvių tiekimo krypčių klausimas, ypač kai dalis įprastų maršrutų tampa mažiau patikimi. Tokiais laikotarpiais perdirbėjai ir degalų importuotojai dažniau diversifikuoja tiekimą, tačiau tai ne visada leidžia greitai sumažinti kainų spaudimą galutiniam vartotojui.

    Ekspertai pabrėžia, kad degalų kainos degalinėse dažniausiai atspindi ne vienos dienos situaciją, o kelių savaičių didmeninių kainų ir atsargų įsigijimo istoriją. Todėl net ir naftos kainai trumpam atslūgus, vartotojai pokytį degalinėse gali pamatyti ne iš karto.

  • Kazachstanas neketina trauktis iš OPEC+: viršijamas gavybos limitas, bet siunčiama aiški žinia rinkai

    Kazachstanas pareiškė neplanuojantis pasitraukti iš OPEC+ susitarimo, nors pastaraisiais mėnesiais jo naftos gavyba viršijo sutartus limitus. Šalies energetikos ministerija pabrėžia, kad dalyvavimas OPEC+ formate išlieka strateginis, o įsipareigojimai bus vykdomi.

    Energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas teigė, kad Astana dalyvauja visuose OPEC+ susitikimuose ir pasitraukimo klausimas darbotvarkėje nekeliamas. Pasak jo, Kazachstanas palaiko ryšį su partneriais dėl kompensacijų už viršytą gavybą.

    „Dalyvaujame visuose OPEC+ posėdžiuose, o pasitraukimo iš šio formato klausimo šiuo metu mūsų planuose nėra. Dedame visas pastangas, kad įvykdytume savo įsipareigojimus“, – sakė Kazachstano energetikos viceministras Kairkhanas Tutkyšbajevas.

    Gavyba viršijo nustatytą ribą

    Rugpjūtį Kazachstanui buvo nustatyta apie 1,628 mln. barelių per dieną gavybos riba, tačiau faktinė gavyba priartėjo prie 1,8 mln. barelių per dieną. Tokie nukrypimai rinkoje vertinami jautriai, nes OPEC+ susitarimas remiasi savanoriška disciplina ir tarpusavio pasitikėjimu.

    Kazachstano argumentas paprastas: esant aukštoms kainoms gamintojai, turintys technines galimybes, linkę didinti išgavimą, nes realizacijos problemų nėra. Tuo pat metu OPEC+ mechanizmas numato kompensacijas už viršijimus, kad bendra rinkos pasiūla nesikauptų pernelyg sparčiai.

    Geopolitika ir ribotas pasiūlos rezervas

    Pastarųjų metų naftos rinka išliko itin jautri geopolitikai: karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir sankcijų režimai iškraipė tiekimo grandines, o dalies gamintojų rezerviniai pajėgumai tapo riboti. Dėl to net ir oficialūs limitai kai kuriais laikotarpiais praktiškai praranda ankstesnį svorį, nes prioritetu tampa fizinis tiekimo stabilumas.

    Kazachstanas akcentuoja ilgalaikę perspektyvą: jei geopolitinė įtampa mažės, OPEC+ vėl galės veikti kaip koordinuotas pasiūlos valdymo instrumentas, o diskusijos dėl būsimų kvotų įgaus daugiau prasmės. Vis dėlto šalis pripažįsta, kad rinka greičiausiai negrįš į buvusią būklę, nes investicijų ciklai ir infrastruktūros atstatymas užtrunka.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad globali pasiūla plečiasi ne vien tradicinių OPEC+ žaidėjų sąskaita. Į rinką ateina nauji šaltiniai, o kai kuriose valstybėse gavybos augimą lemia politiniai sprendimai, todėl karteliui tampa sunkiau vienam pačiam stabiliai formuoti kainų lūkesčius.

  • IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    IEA ir OPEC susikirto dėl naftos paklausos: Hormuzo sąsiaurio blokada keičia prognozes

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) ir Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) paskelbė kardinaliai skirtingas 2026 metų pasaulinės naftos paklausos prognozes. Pagrindiniu veiksniu įvardijama užsitęsusi Hormuzo sąsiaurio blokada, išaugusios degalų kainos ir sutrikęs tiekimas.

    IEA vertinimu, 2026 metais pasaulis turėtų suvartoti mažiau naftos nei 2025 metais. Toks scenarijus būtų pirmas metinis paklausos kritimas nuo pandemijos laikotarpio, kai dalis ekonomikos buvo praktiškai sustojusi.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa sumažės 1,6 mln. barelių per dieną. Lyginant su liepos mėnesio vertinimu, prognozė pabloginta dar 510 000 barelių per dieną.

    „Besitęsiantis Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir aukštos degalų kainos toliau slopina naftos vartojimą“, – teigė IEA.

    Tuo metu OPEC laikosi priešingos krypties ir vis dar mato augimą, nors ir mažesnį nei anksčiau. Naujausioje organizacijos apžvalgoje 2026 metų paklausos augimo prognozė sumažinta iki 580 000 barelių per dieną, kai anksčiau buvo skaičiuojama 780 000.

    Skirtumas tarp IEA ir OPEC vertinimų šiemet siekia apie 2,2 mln. barelių per dieną. Tokia atotrūkio apimtis rinkose paprastai reiškia esminį nesutarimą dėl to, ar kainas labiau lems vartojimo silpnėjimas, ar fizinis naftos trūkumas ir logistika.

    Tiekimo įtampa išlieka

    IEA argumentaciją stiprina tiekimo rodikliai. Pasaulinė naftos gavyba liepą, agentūros duomenimis, paaugo 2,4 mln. barelių per dieną ir pasiekė 101,5 mln., tačiau vis dar buvo 6,3 mln. barelių per dieną mažesnė nei prieš metus.

    Persijos įlankos regione dalis gavybos, IEA vertinimu, tebebuvo sustabdyta, o išpuoliai prieš tanklaivius ir infrastruktūrą padidino riziką visoje tiekimo grandinėje. Dėl to eksportas iš regiono mažėjo, o fizinių krovinių srautai tapo sunkiau prognozuojami.

    Agentūra pabrėžia, kad kai susiaurėja patikimų maršrutų pasirinkimas ir brangsta draudimas, į rinką greitai persiduoda vadinamoji rizikos premija. Tokiose situacijose kainas gali kelti ne vien realus trūkumas, bet ir išaugusios transportavimo sąnaudos bei atsargų kaupimas.

    IEA taip pat nurodo, kad stebimos pasaulinės atsargos liepą sumažėjo 69 mln. barelių ir siekė kiek mažiau nei 7,9 mlrd. barelių. Nuo karo pradžios atsargos, agentūros skaičiavimu, sumenko 410 mln. barelių, o tai didina jautrumą bet kokiems naujiems sutrikimams.

    2027 metams prognozės suartėja

    Nors 2026 metų vertinimai išsiskiria, dėl 2027 metų abi institucijos netikėtai priartėjo. OPEC prognozuoja, kad 2027 metais paklausa augs 2,2 mln. barelių per dieną, o IEA – 2,4 mln.

    IEA logika remiasi prielaida, kad didžioji dalis dabartinio smūgio yra labiau susijusi su blokada ir fizinių srautų ribojimu, o ne su ilgalaikiu vartojimo nykimu. Kitaip tariant, agentūra mato ne tiek išnykusią paklausą, kiek naftą, kuri negali pasiekti pirkėjų, todėl atsigavus logistikai galimas ryškesnis šuolis.

    OPEC tradiciškai akcentuoja, kad vartojimas išlieka atsparesnis nei teigia Vakarų prognozuotojai, o didžiausia problema yra tiekimo pusėje. Toks požiūrių skirtumas ypač svarbus investuotojams ir politikos formuotojams, nes nuo jo priklauso tiek kainų scenarijai, tiek sprendimai dėl strateginių atsargų ar alternatyvių energijos šaltinių plėtros tempo.

    Rinkos dalyviams artimiausiu metu kritiškai svarbūs bus signalai dėl jūrinių maršrutų saugumo ir galimų susitarimų, kurie leistų atkurti stabilų tranzitą. Kol Hormuzo sąsiaurio rizika išlieka, didesni kainų svyravimai ir atsargų kaupimo banga išlieka reali tikimybė.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Nobelio laureatas įspėja: reali naftos kaina gali siekti 130–140 dolerių už barelį

    Kas slypi už naftos kainos?

    Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas perspėja, kad dabartinės naftos kotiruotės gali neatskleisti tikrųjų sąnaudų, su kuriomis susiduria rinka. Jo vertinimu, dėl geopolitinės įtampos ir ribotų pajėgumų naftos produktams perdirbti „efektyvi“ kaina vartotojams gali prilygti maždaug 130–140 JAV dolerių už barelį.

    Ekonomistas akcentuoja, kad riziką didina eskaluojamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir galimi sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių – Hormūzo sąsiauryje. Būtent per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir jos produktų srautų.

    Hormūzo sąsiaurio rizika

    Krugmanas atkreipia dėmesį, kad ankstesni suvaržymai regione ne visada sukeldavo tokį staigų kainų šuolį, kokio baimintasi. Tai esą lėmė alternatyvūs maršrutai, sumažėję kai kurių šalių pirkimai ir tai, kad valstybės kurį laiką galėjo remtis strateginėmis atsargomis.

    Tačiau, jo teigimu, pakartotinis rimtas sutrikimas galėtų būti gerokai skausmingesnis, nes atsargų lygis daug kur jau yra mažesnis, o ilgiau trunkančio tiekimo šoko jos nebesugebėtų amortizuoti. Papildomu neapibrėžtumu išlieka išpuoliai prieš laivybą regione, kurie gali branginti transportavimą ir draudimą.

    Ne tik nafta, bet ir perdirbimas

    Ekonomistas pabrėžia, kad vartotojai perka ne žalią naftą, o benziną, dyzeliną, reaktyvinius degalus ir kitus produktus, kuriems būtinas rafinavimas. Todėl itin svarbus tampa ne vien žaliavos kiekis, bet ir pasauliniai perdirbimo pajėgumai, kurie, pasak jo, šiuo metu yra įtempti.

    Krugmanas aiškina, kad rafinavimo grandinėje išaugęs kainų skirtumas tarp žaliavos ir galutinių produktų reiškia didesnę galutinę kainą vairuotojams ir verslui. Jo logika paprasta: jei perdirbimo „priemoka“ išauga, vartotojui degalai kainuoja taip, tarsi pati nafta būtų žymiai brangesnė, net jei biržos grafike tai atrodo ne taip dramatiškai.

    „Svarbiausia tai, kad reali naftos kaina yra didesnė, nei gali atrodyti pagal kotiruotes“, – sakė Paulas Krugmanas.

    Ekonomistas priduria, kad brangesnė energija paprastai greitai persiduoda į platesnę infliaciją: kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kaštai. Jei kartu didėja ir prekybos apribojimai ar muitai, poveikis vartojimui ir įmonių sąnaudoms gali sustiprėti, o ekonomikos augimo perspektyvos – suprastėti.

    Anot Krugmano, tai dar nereiškia neišvengiamos krizės, tačiau rizikų balansas artimiausiu metu gali pablogėti, jei geopolitinė eskalacija tęsis. Tokiu atveju rinkos dėmesys grįžtų prie trijų dalykų: tiekimo saugumo, atsargų pakankamumo ir rafinavimo pajėgumų.

  • IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pasaulinė naftos paklausa 2026 metais gali sumažėti maždaug 1 mln. barelių per parą. Tai būtų pirmas metinis kritimas nuo 2020 metų, kai dėl COVID-19 ribojimų smarkiai krito skrydžiai ir pramonės aktyvumas.

    Šįkart paklausos traukimąsi, pasak IEA, lemia ne pandemija, o geopolitinis sukrėtimas Persijos įlankoje ir sutrikęs eksportas per Hormuzo sąsiaurį. Agentūra pabrėžia, kad poveikis nevienodas skirtingiems regionams ir skirtingiems naftos produktams.

    Smūgis Azijos importuotojams

    IEA ankstesnė analizė didžiausius nuostolius sieja su importu priklausomomis Azijos ekonomikomis, kurioms energijos ir žaliavų logistika per Hormuzo sąsiaurį yra itin svarbi. Ypač jautrios tapo naftos chemijos žaliavos, tokios kaip nafta ir suskystintos naftos dujos, nes jų tiekimo grandinės dažnai remiasi šiuo maršrutu.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad paklausos kritimas iš dalies atspindi pramonės ir transporto sektorių prisitaikymą prie didesnės rizikos: įmonės mažina atsargas, peržiūri tiekimo kryptis, o dalis vartotojų pereina prie alternatyvių energijos šaltinių.

    Birželį fiksuotas trapus atšokimas

    Nors paklausos perspektyva blogėja, pasiūla birželį, pasak IEA, staigiai ūgtelėjo nuo itin žemo lygio. Pasaulinė gavyba padidėjo 4,1 mln. barelių per parą iki 98,8 mln., nes dalinis Hormuzo sąsiaurio atvėrimas leido Persijos įlankos gamintojams atnaujinti dalį sustabdytų gręžinių.

    Vis dėlto IEA nurodo, kad gavyba tebebuvo 9,4 mln. barelių per parą mažesnė nei prieš karo eskalaciją. Tuo pat metu Persijos įlankos eksportas, įskaitant dalį krovinių, perrūšiuotų aplink sąsiaurį, išaugo iki 16,1 mln. barelių per parą, kai iki konflikto regionas vidutiniškai išsiųsdavo apie 24 mln.

    IEA pažymi ir atsargų dinamikos lūžį: pasaulinės naftos atsargos pirmą kartą nuo konflikto pradžios ėmė augti. Tačiau turtingiausiose ekonomikose atsargos dar mažėjo, nes pirkėjai, vengdami rizikos, kurį laiką delsė importuoti.

    Prognozes gali perrašyti paliaubų griūtis

    IEA prognozės remiasi prielaida, kad paliaubos išsilaikys, o Hormuzo sąsiauris palaipsniui bus atveriamas. Tokiu atveju pasaulinė pasiūla šiemet, pasak agentūros, sumažėtų 3,7 mln. barelių per parą, o gavyba būtų apie 860 000 barelių per parą mažesnė nei paklausa.

    Kitais metais, jei situacija stabilizuotųsi, IEA mato pasiūlos atsigavimą iki 7,5 mln. barelių per parą, o rinka galėtų grįžti į perteklių. Agentūra priduria, kad didesnė gavyba kituose regionuose ir silpnesnė, nei anksčiau tikėtasi, paklausa teoriškai leistų perteklių atkurti dar šių metų pabaigoje ir pradėti pildyti ištuštėjusias atsargas.

    Tačiau politinė ir karinė įtampa toliau didina neapibrėžtumą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos baigėsi, o laivybos srautai sąsiauryje, remiantis rinkos stebėsenos duomenimis, pastebimai sumažėjo.

    Rinkoms tai reiškia didesnį kainų nepastovumą ir rizikos premiją, net jei momentiniai kainų šuoliai vėliau ir slopsta. IEA vertinimu, būtent logistikos sutrikimai, draudimo kaštai ir tiekimo grandinių persitvarkymas trumpuoju laikotarpiu gali labiausiai veikti tiek naftos produktų kainas, tiek pramonės sąnaudas.