CP v2

Tag: OPEC

  • Irakas grasina pasitraukti iš OPEC: dėl Ormūzo krizės karteliui kyla reali skilimo rizika

    Irakas siunčia signalą OPEC

    Irakas svarsto galimybę pasitraukti iš OPEC, jei organizacija nesutiks peržiūrėti jam taikomų gavybos ribojimų ir leisti išgauti daugiau naftos. Apie tokius signalus iš Bagdado pranešta remiantis valdžios šaltiniais, o pačiai organizacijai tai būtų vienas skaudžiausių smūgių per pastaruosius metus.

    Irakas yra antras pagal gavybą OPEC narys ir viena iš penkių valstybių, 1960 metais įkūrusių organizaciją kartu su Saudo Arabija, Iranu, Kuveitu ir Venesuela. Dėl to Bagdado pasitraukimas būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis lūžis.

    Ormūzo sąsiauris ir pajamų kritimas

    Bagdado argumentas siejamas su pastarojo meto trikdžiais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir dujų srautų. Suvaržymai ir rizikos veiksniai šiame maršrute tiesiogiai mažina eksporto apimtis, o kartu ir biudžeto įplaukas.

    Irakas turi nustatytą leidžiamą gavybos lygį, tačiau reali gamyba tam tikrais laikotarpiais smuko dėl logistikos ir eksporto apribojimų. Vyriausybei tai reiškia spaudimą kompensuoti prarastas pajamas didinant gavybą, kai tik techninės galimybės ir eksportas leidžia.

    Kodėl OPEC skilimas taptų rinkos įvykiu

    OPEC daugelį dešimtmečių veikė kaip kartelis, koordinuojantis dalies pasaulinės naftos gavybos apimtis ir taip darantis įtaką kainoms. Vis dėlto organizacijos disciplina dažnai stringa: kvotos ne kartą buvo pažeidinėjamos, o narių interesai skiriasi dėl biudžetų poreikių, politikos ir investicijų į pajėgumus.

    Jei Irakas pasitrauktų, OPEC prarastų vieną didžiausių gamintojų, o tai didintų riziką, kad kitos valstybės taip pat sieks daugiau laisvės. Rinkai tai reikštų mažesnį koordinavimo svorį ir didesnę tikimybę, kad pasiūla svyruos staigiau, o kainų dinamika taps sunkiau prognozuojama.

    Situaciją paaštrintų ir tai, kad regione egzistuoja papildomi pasiūlos veiksniai: bet koks didesnis naftos grįžimas į rinką iš Irano ar kitų gamintojų, taip pat gavybos augimas už OPEC ribų, galėtų stumti kainas žemyn. Dėl to dalis narių yra linkę riboti gavybą, kad apsaugotų pajamas.

    Kartelio įtaka istorijoje ir šiandien

    OPEC įtakos viršūnė dažnai siejama su 1973 metų naftos krize, kai dėl geopolitinių sprendimų ir eksporto apribojimų naftos kainos šoktelėjo kelis kartus, o daugelyje šalių kilo energetikos sukrėtimas. Ilgainiui tai paskatino taupymo priemones, alternatyvių šaltinių paiešką ir naujų telkinių plėtrą.

    Būtent po tokių sukrėtimų pasaulinė rinka tapo labiau diversifikuota, o didžiausi gamintojai šiandien yra ne vien OPEC šalys. Dėl to kartelio gebėjimas „vienu sprendimu“ pakeisti pasaulio ekonomiką sumažėjo, tačiau organizacijos signalai vis dar išlieka svarbūs tiek kainodarai, tiek investuotojų lūkesčiams.

    Ar Irako grasinimai virs realiu sprendimu, kol kas neaišku. Derybose reikšmę turės ir regioninė politika: Bagdado santykiai su Rijadu paprastai vertinami kaip palankesni nei kai kurių kitų Persijos įlankos sostinių, todėl kompromisas dėl gavybos ribų dar gali būti pasiektas.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Irakas smarkiai sumažino naftos eksportą per Hormuzo sąsiaurį: ieško alternatyvių maršrutų

    Irakas balandį per Hormuzo sąsiaurį eksportavo apie 10 mln. barelių naftos, pranešė Irako naftos ministerija, kurią citavo regiono žiniasklaida. Palyginimui, prieš karinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose šiuo maršrutu mėnesio srautai siekdavo maždaug 93 mln. barelių.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes juo tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos prekybos. Dėl saugumo rizikų ir sutrikusių tranzito sąlygų Irakas buvo priverstas sumažinti gabenimą iki minimumo.

    Alternatyva – maršrutas per Turkiją

    Siekdamas bent iš dalies kompensuoti apribojimus Hormuzo kryptimi, Irakas atnaujino naftotiekio iš Kirkuko į Džeihaną Turkijoje veiklą. Pasak Irako naftos ministro Basimo Mohammedo Khudairo, šiuo metu per Džeihaną eksportuojama apie 200 tūkst. barelių per dieną.

    „Šiuo metu eksportuojame apie 200 tūkst. barelių per Džeihaną ir planuojame didinti apimtis iki 500 tūkst. barelių“, – sakė Basimas Mohammedas Khudairas.

    Tačiau net ir išplėtus šį maršrutą, jis negali pilnai pakeisti Hormuzo sąsiaurio pajėgumų, todėl Irako eksportas išlieka pažeidžiamas regiono geopolitiniams sukrėtimams. Be to, tiekimo grandinę riboja infrastruktūros būklė, saugumo situacija ir politiniai susitarimai su tranzito šalimis.

    Planai didinti gavybą, bet kliūtys išlieka

    Irakas taip pat ketina tartis su OPEC dėl didesnių gavybos kvotų ir tikisi pasiekti maždaug 5 mln. barelių per dieną gamybos pajėgumą. Visgi pareigūnai pripažįsta, kad parduoti tokį kiekį būtų realu tik stabilizavus padėtį regione ir atstačius patikimus eksporto kanalus.

    Pastarųjų savaičių įtampa siejama su Izraelio ir JAV veiksmais prieš Iraną, po kurių regiono jūrų keliuose išaugo rizikos. Hormuzo sąsiaurio sutrikimai pasaulio rinkoms yra ypač jautrūs, nes jis istoriškai aptarnauja apie penktadalį pasaulinių naftos tiekimų.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.

  • „J.P. Morgan“: naftos kaina išliks aukšta – net ir optimistiškai Brent gali laikytis apie 100 JAV dolerių

    Amerikos investicinis bankas „J.P. Morgan“ naujausioje energetikos rinkų apžvalgoje prognozuoja, kad naftos kainos artimiausiais mėnesiais išliks aukštos, o vairuotojams tai reiškia menką atokvėpį degalinių švieslentėse. Banko analitikai teigia, kad net ir palankiausiu scenarijumi „Brent“ rūšies nafta iki 2026 metų pabaigos gali kainuoti apie 100 JAV dolerių už barelį.

    Ši žinutė svarbi ne tik naftos rinkai: „Brent“ yra vienas pagrindinių pasaulinių kainodaros etalonų, pagal kurį orientuojasi daugelis Europos rafinavimo įmonių. Todėl ilgiau užsitęsusi brangi nafta paprastai persiduoda ir į dyzelino bei benzino kainas, nors poveikio mastą lemia valiutų kursai, mokesčiai ir rafinavimo maržos.

    Kodėl kainos taip sunkiai krenta?

    „J.P. Morgan“ vertinimu, vienas esminių veiksnių yra įtemptas tiekimas iš Persijos įlankos regiono ir logistinių maršrutų rizika. Net ir sumažėjus karo eskalacijai, sutrikimų atstatymas dažnai užtrunka: laivybai ir infrastruktūrai grįžtant į įprastą režimą gali prireikti papildomų saugumo priemonių, remonto darbų ir laiko.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį, kad ankstesnis strateginių atsargų panaudojimas OECD šalyse rinką papildė tik iš dalies, o šio sprendimo poveikis išblėso. Dalis valstybių atsargas laiko artimas operaciniam minimumui, kuris leidžia palaikyti tiekimą ir rafinavimo darbą ribotą laiką.

    „Net jei tanklaivių judėjimas būtų atnaujintas, vis tiek reikėtų remontuoti terminalus ir rafinerijas, o greitas gavybos atstatymas gali būti brangus ir sudėtingas“, – teigiama analitikų vertinime.

    Prognozės: apie 100 JAV dolerių už barelį

    Pagal banko skaičiavimus, „Brent“ vidutinė kaina antrąjį metų ketvirtį galėtų siekti apie 103 JAV dolerius už barelį, trečiąjį ketvirtį apie 104 JAV dolerius, o ketvirtąjį ketvirtį galimas nedidelis sumažėjimas iki maždaug 98 JAV dolerių. Tokia dinamika reikštų, kad rinka iš esmės išlieka „brangios naftos“ režime beveik visus metus.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad papildomas spaudimas kainai kyla dėl ribotų galimybių laisvai perskirstyti pasiūlą pasaulyje, kai daliai eksportuotojų taikomi apribojimai ir sankcijos. Tokiais atvejais net ir nedidelis tiekimo sutrikimas gali sukelti didesnį kainos šuolį, nes pirkėjams lieka mažiau alternatyvų.

    Kada galima laukti pigesnės naftos?

    „J.P. Morgan“ prognozėje 2027 metai įvardijami kaip laikotarpis, kai būtų galima tikėtis labiau juntamo naftos kainų mažėjimo. Tačiau pabrėžiama sąlyga: kainoms nukristi padėtų tik tuo atveju, jei neatsirastų naujų neprognozuojamų sukrėtimų, o pasiūla galėtų būti didinama taip, kad būtų atstatomos atsargos.

    Vartotojams tai reiškia paprastą išvadą: vien geopolitinės įtampos sumažėjimas automatiškai nereiškia greito degalų atpigimo. Rinkai svarbu ne tik žinutės apie galimus susitarimus, bet ir realus fizinio tiekimo atsistatymas, atsargų lygis bei tai, kaip greitai naftos sektorius gali padidinti gavybą ir perdirbimą.

  • Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Naujas telkinys prie sienos

    Irako Naftos ministerija pranešė aptikusi didelį naftos telkinį pietinėje Nadžafų provincijoje, netoli sienos su Saudo Arabija. Teigiama, kad tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto radinių šalies energetikos sektoriuje.

    Pirminiais vertinimais, viename žvalgybos plote galėtų būti daugiau nei 8,8 mlrd. barelių išteklių. Toks skaičius dar nėra galutinis, nes įprastai jis tikslinamas atlikus papildomus gręžinius, 3D seisminius tyrimus ir patvirtinus komercinį išgaunamumą.

    Qurnain blokas yra Irako pietvakariuose, Nadžafų provincijoje, maždaug 180 kilometrų nuo Bagdado, palei Irako ir Saudo Arabijos sieną. Skelbiama, kad tai perspektyvi žvalgybos teritorija, apimanti apie 8 773 kvadratinius kilometrus.

    Ministerijos duomenimis, gręžinyje „Shams-11“ rasta lengvos naftos, o pirminis debitas siekė 3 248 barelius per dieną. Tokie pradiniai srautai paprastai vertinami kaip testinė fazė, pagal kurią sprendžiama dėl tolesnės plėtros.

    Kinijos bendrovės vaidmuo

    Pranešimas paskelbtas po Irako naftos ministro Hajjano Abdul Ghani susitikimo su Kinijos „ZhenHua Oil“ atstovais. Susitikime aptarta darbų eiga Qurnain teritorijoje ir pažangesni gręžimo metodai, kurie galėtų paspartinti žvalgybą bei didinti efektyvumą.

    „ZhenHua Oil“ per dukterinę įmonę Qurnain Petroleum Limited veikia kaip pagrindinis žvalgybinių gręžimų ir seisminių tyrimų operatorius, dirbantis kartu su Irako puse. Ministerija nurodė, kad pateiktas spartus investicinis planas, orientuotas į kuo greitesnį perėjimą prie komercinės gavybos.

    Hormūzo sąsiauris spaudžia eksportą

    Irakas yra vienas svarbiausių OPEC naftos tiekėjų: iki regioninės įtampos eskalacijos šalis išgaudavo apie 4,5 mln. barelių per dieną. Eksportas tuo metu siekė apie 3,5 mln. barelių per dieną, o didžioji dalis krovinių keliaudavo per Hormūzo sąsiaurį.

    Šis jūrų kelias laikomas kritiniu pasaulinei energetikai, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir kainų lūkesčiams. Dėl to Irakas siekia didinti infrastruktūros lankstumą ir turėti alternatyvių maršrutų daugiau krovinių nukreipti sausuma.

    Bagdadas taip pat stumia strateginį vamzdyno projektą, kuris sujungtų Basrą pietuose su Hadita Anbaro provincijoje, netoli Sirijos sienos. Planuojamas eksporto pajėgumas įvardijamas iki 2,5 mln. barelių per dieną, tačiau tokio masto projektams paprastai reikia ilgo finansavimo ir saugumo užtikrinimo.

    Oficialiais Irako duomenimis, kovo mėnesį eksportas sudarė 18,6 mln. barelių, o pajamos siekė apie 1,77 mlrd. eurų. Palyginimui, vasarį eksportas viršijo 99 mln. barelių, o pajamos sudarė apie 6,15 mlrd. eurų, tai yra kritimas apie 71 proc.

    Analitikų vertinimu, naujas telkinys pats savaime iškart neišsprendžia eksporto problemų, nes svarbiausias veiksnys trumpuoju laikotarpiu yra logistika, saugumas ir OPEC gavybos ribojimų politika. Vis dėlto didelių išteklių patvirtinimas gali sustiprinti Irako derybines pozicijas, pritraukti kapitalą ir išplėsti ilgalaikius planus po 2026 metų.

  • Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Bankai perspėja dėl naftos atsargų: skaičiuojama, kiek dienų rinka atlaikytų be tiekimo

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų lūkesčiai

    Didieji investiciniai bankai įspėja, kad pasaulinės naftos ir degalų atsargos artėja prie žemumų, o užsitęsusi įtampa Artimuosiuose Rytuose gali greitai išryškinti tiekimo spragas. Paradoksas tas, kad geopolitinė rizika auga, bet dalis finansų rinkų išlieka optimistiškos, tarsi konfliktas būtų trumpalaikis ir naftos kaina netrukus slūgtų.

    Energetikos rinkoje svarbiausia ne tik pati žaliavinė nafta, bet ir rafinuotų produktų, tokių kaip dyzelinas ar aviaciniai degalai, atsargos. Būtent čia, anot analitikų, problemos gali pasimatyti anksčiau nei naftos gavybos statistikoje.

    „Goldman Sachs“: atsargos – žemiausios per aštuonerius metus

    „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad globalios naftos ir rafinuotų produktų atsargos šiuo metu atitinka maždaug 101 dienos pasaulinį poreikį. Banko vertinimu, tai yra žemiausias lygis per aštuonerius metus, o jei tendencija nesikeis, iki gegužės pabaigos rodiklis gali kristi iki 98 dienų.

    Bankas atkreipia dėmesį, kad ypač sparčiai tirpsta ne naftos, o rafinuotų produktų sandėliai. Pagal jų vertinimą, šios atsargos siekia apie 45 dienas ir yra maždaug 5 dienomis mažesnės nei prieš konflikto eskalaciją, o toks greitis didina kainų šuolių riziką.

    „Atsargų mažėjimo tempas yra toks greitas, kad rinka tampa jautri naujiems sukrėtimams“, – teigiama „Goldman Sachs“ vertinime.

    Analitikai taip pat įspėja, kad regioniniai disbalansai gali būti skausmingesni nei pasauliniai vidurkiai. Minima galima tam tikrų rafinuotų produktų stoka Azijoje, o Europoje didesnis pažeidžiamumas siejamas su aviaciniais degalais, kurių tiekimo grandinės jautriai reaguoja į logistikos trikdžius.

    „Société Générale“: realiai prieinamos atsargos gali būti daug mažesnės

    Dar niūresnį scenarijų pateikia „Société Générale“. Bankas akcentuoja, kad ne visos oficialiai deklaruojamos atsargos yra greitai pasiekiamos, nes dalis jų yra strateginėse rezervuose arba fiziškai „pakeliui“ ir negali operatyviai stabilizuoti rinkos.

    Prancūzijos banko vertinimu, atmetus sunkiau pasiekiamas atsargas, realiai prieinama apimtis gali siekti apie 600 mln. barelių. Tai, banko skaičiavimu, prilygtų tik maždaug 6 dienoms pasaulinės paklausos, o tokia riba reikštų artėjimą prie vadinamosios operacinės įtampos būsenos, kai atsargų lygis tampa kritiškai žemas tiekimo tęstinumui.

    „Jei rizikos jūrų keliuose išliks, šios atsargos gali išsekti per 30–50 dienų“, – teigiama „Société Générale“ įžvalgose.

    Kaip vieną iš signalų, kad rinka atsargų temą vertina rimčiau, bankai nurodo ir kainų reakcijas į naujienas, kurios įprastai būtų laikomos kainą mažinančiomis. Tokiais atvejais, kai lūkesčiai dėl atsargų yra įtempti, net ir „meškų“ naujienos kartais nesustabdo brangimo, nes investuotojai pirmiausia perka rizikos draudimą.

    Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tanklaivių srautus, draudimo kainas, OPEC ir sąjungininkų sprendimus bei didžiųjų vartotojų strateginių rezervų politiką. Analitikų vertinimu, būtent atsargų dinamika ir rafinuotų produktų pasiūla gali tapti pagrindiniu veiksniu, lemsiančiu degalų kainų kryptį vasaros pradžioje.

  • Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Rinkos džiaugiasi be pagrindo: Iranas, naftos šokas ir perspėjimas apie didelę recesiją

    Pasaulio finansų rinkose tvyrantis optimizmas gali būti apgaulingas: energetikos analitikė Amrita Sen perspėja, kad investuotojai nuvertina naftos kainų šoko pasekmes ir taip „įeina į recesiją kaip per miegus“. Jos vertinimu, karas Artimuosiuose Rytuose išaugino rizikas tiek ekonomikoms, tiek vartotojų kainoms.

    Pasak jos, akcijų indeksų rekordai prasilenkia su realybe: energijos brangimas veikia transportą, gamybą ir žemės ūkį, o šie sektoriai vėliau per kainas pasiekia ir namų ūkius. Įtampos taškai ypač susiję su tiekimo keliais ir naftos srautais regione.

    Nafta brangsta, rinka neklauso

    „S&P 500“ pastaruoju metu fiksavo naujas aukštumas, nors naftos kaina, anot jos, nuo konflikto pradžios šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Analitikė tvirtina, kad tokio masto energijos brangimas paprastai slopina vartojimą ir įmonių pelningumą, todėl akcijų ralis atrodo sunkiai paaiškinamas.

    „Mus labiausiai stebina, kad nafta turėtų būti dar brangesnė, o akcijų rinka – gerokai silpnesnė“, – sakė Amrita Sen.

    Jos įžvalga remiasi klasikiniu mechanizmu: brangesnė energija didina beveik visų prekių savikainą, o centriniai bankai, matydami infliacijos grįžimo riziką, linkę ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tai mažina investicijas, riboja kreditavimą ir didina recesijos tikimybę.

    Hormūzas, OPEC ir naujas kainų dugnas

    Didžiausias neapibrėžtumas, anot A. Sen, susijęs su Hormūzo sąsiaurio situacija ir tuo, kokiu pajėgumu bei tempu normalizuotųsi srautai. Bet koks ilgesnis sutrikimas reiškia ne tik naftos, bet ir visos energijos grandinės įtampą.

    OPEC yra deklaravusi ketinimus didinti gavybą, tačiau A. Sen teigimu, dalis tokių pažadų gali būti labiau simboliniai ir nekompensuoti prarastų apimčių. Ji prognozuoja, kad apie 74–83 eurai už barelį gali tapti nauju ilgalaikiu kainų dugnu, o tai reikštų nuolatinį spaudimą verslams ir vartotojams.

    Smūgis gali ateiti per maistą

    Analitikė pabrėžia, kad aukštesnės energijos kainos persiduoda ir kitoms žaliavoms, ypač trąšoms bei chemijos pramonei. Kai brangsta gamtinės dujos ir sutrinka logistikos grandinės, kyla trąšų savikaina, o tai ilgainiui didina maisto kainas.

    „Tai didžiulė energijos krizė, o akcijų rinka ją beveik visiškai ignoruoja“, – sakė Amrita Sen.

    Atskirai kalbėjęs „Morgan Stanley“ vyriausiasis Europos ekonomistas Jensas Eisenschmidtas atkreipė dėmesį, kad įtampa sistemoje auga: aviacija jaučia reaktyvinių degalų trūkumo rizikas, o gamintojai susiduria su brangstančiomis žaliavomis net tada, kai produktui reikia tik nedidelio naftos kiekio.

    „Manau, kad artėjame prie atsiskaitymo dienos“, – sakė Jensas Eisenschmidtas.

    Jo vertinimu, jei konfliktas greitai nesloptų, didėtų rizika, kad infliacija įsitvirtins, o Europos Centrinis Bankas būtų spaudžiamas griežtinti politiką ilgiau, nei tikisi rinkos. Tokia kombinacija – brangi energija ir aukštos palūkanos – istoriškai yra viena nepalankiausių aplinkų tiek vartotojams, tiek verslui.