Tag: OPEC

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Nobelio laureatas įspėja: reali naftos kaina gali siekti 130–140 dolerių už barelį

    Kas slypi už naftos kainos?

    Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas perspėja, kad dabartinės naftos kotiruotės gali neatskleisti tikrųjų sąnaudų, su kuriomis susiduria rinka. Jo vertinimu, dėl geopolitinės įtampos ir ribotų pajėgumų naftos produktams perdirbti „efektyvi“ kaina vartotojams gali prilygti maždaug 130–140 JAV dolerių už barelį.

    Ekonomistas akcentuoja, kad riziką didina eskaluojamas konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir galimi sutrikimai viename svarbiausių pasaulio energijos koridorių – Hormūzo sąsiauryje. Būtent per šį maršrutą keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir jos produktų srautų.

    Hormūzo sąsiaurio rizika

    Krugmanas atkreipia dėmesį, kad ankstesni suvaržymai regione ne visada sukeldavo tokį staigų kainų šuolį, kokio baimintasi. Tai esą lėmė alternatyvūs maršrutai, sumažėję kai kurių šalių pirkimai ir tai, kad valstybės kurį laiką galėjo remtis strateginėmis atsargomis.

    Tačiau, jo teigimu, pakartotinis rimtas sutrikimas galėtų būti gerokai skausmingesnis, nes atsargų lygis daug kur jau yra mažesnis, o ilgiau trunkančio tiekimo šoko jos nebesugebėtų amortizuoti. Papildomu neapibrėžtumu išlieka išpuoliai prieš laivybą regione, kurie gali branginti transportavimą ir draudimą.

    Ne tik nafta, bet ir perdirbimas

    Ekonomistas pabrėžia, kad vartotojai perka ne žalią naftą, o benziną, dyzeliną, reaktyvinius degalus ir kitus produktus, kuriems būtinas rafinavimas. Todėl itin svarbus tampa ne vien žaliavos kiekis, bet ir pasauliniai perdirbimo pajėgumai, kurie, pasak jo, šiuo metu yra įtempti.

    Krugmanas aiškina, kad rafinavimo grandinėje išaugęs kainų skirtumas tarp žaliavos ir galutinių produktų reiškia didesnę galutinę kainą vairuotojams ir verslui. Jo logika paprasta: jei perdirbimo „priemoka“ išauga, vartotojui degalai kainuoja taip, tarsi pati nafta būtų žymiai brangesnė, net jei biržos grafike tai atrodo ne taip dramatiškai.

    „Svarbiausia tai, kad reali naftos kaina yra didesnė, nei gali atrodyti pagal kotiruotes“, – sakė Paulas Krugmanas.

    Ekonomistas priduria, kad brangesnė energija paprastai greitai persiduoda į platesnę infliaciją: kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kaštai. Jei kartu didėja ir prekybos apribojimai ar muitai, poveikis vartojimui ir įmonių sąnaudoms gali sustiprėti, o ekonomikos augimo perspektyvos – suprastėti.

    Anot Krugmano, tai dar nereiškia neišvengiamos krizės, tačiau rizikų balansas artimiausiu metu gali pablogėti, jei geopolitinė eskalacija tęsis. Tokiu atveju rinkos dėmesys grįžtų prie trijų dalykų: tiekimo saugumo, atsargų pakankamumo ir rafinavimo pajėgumų.

  • IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pasaulinė naftos paklausa 2026 metais gali sumažėti maždaug 1 mln. barelių per parą. Tai būtų pirmas metinis kritimas nuo 2020 metų, kai dėl COVID-19 ribojimų smarkiai krito skrydžiai ir pramonės aktyvumas.

    Šįkart paklausos traukimąsi, pasak IEA, lemia ne pandemija, o geopolitinis sukrėtimas Persijos įlankoje ir sutrikęs eksportas per Hormuzo sąsiaurį. Agentūra pabrėžia, kad poveikis nevienodas skirtingiems regionams ir skirtingiems naftos produktams.

    Smūgis Azijos importuotojams

    IEA ankstesnė analizė didžiausius nuostolius sieja su importu priklausomomis Azijos ekonomikomis, kurioms energijos ir žaliavų logistika per Hormuzo sąsiaurį yra itin svarbi. Ypač jautrios tapo naftos chemijos žaliavos, tokios kaip nafta ir suskystintos naftos dujos, nes jų tiekimo grandinės dažnai remiasi šiuo maršrutu.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad paklausos kritimas iš dalies atspindi pramonės ir transporto sektorių prisitaikymą prie didesnės rizikos: įmonės mažina atsargas, peržiūri tiekimo kryptis, o dalis vartotojų pereina prie alternatyvių energijos šaltinių.

    Birželį fiksuotas trapus atšokimas

    Nors paklausos perspektyva blogėja, pasiūla birželį, pasak IEA, staigiai ūgtelėjo nuo itin žemo lygio. Pasaulinė gavyba padidėjo 4,1 mln. barelių per parą iki 98,8 mln., nes dalinis Hormuzo sąsiaurio atvėrimas leido Persijos įlankos gamintojams atnaujinti dalį sustabdytų gręžinių.

    Vis dėlto IEA nurodo, kad gavyba tebebuvo 9,4 mln. barelių per parą mažesnė nei prieš karo eskalaciją. Tuo pat metu Persijos įlankos eksportas, įskaitant dalį krovinių, perrūšiuotų aplink sąsiaurį, išaugo iki 16,1 mln. barelių per parą, kai iki konflikto regionas vidutiniškai išsiųsdavo apie 24 mln.

    IEA pažymi ir atsargų dinamikos lūžį: pasaulinės naftos atsargos pirmą kartą nuo konflikto pradžios ėmė augti. Tačiau turtingiausiose ekonomikose atsargos dar mažėjo, nes pirkėjai, vengdami rizikos, kurį laiką delsė importuoti.

    Prognozes gali perrašyti paliaubų griūtis

    IEA prognozės remiasi prielaida, kad paliaubos išsilaikys, o Hormuzo sąsiauris palaipsniui bus atveriamas. Tokiu atveju pasaulinė pasiūla šiemet, pasak agentūros, sumažėtų 3,7 mln. barelių per parą, o gavyba būtų apie 860 000 barelių per parą mažesnė nei paklausa.

    Kitais metais, jei situacija stabilizuotųsi, IEA mato pasiūlos atsigavimą iki 7,5 mln. barelių per parą, o rinka galėtų grįžti į perteklių. Agentūra priduria, kad didesnė gavyba kituose regionuose ir silpnesnė, nei anksčiau tikėtasi, paklausa teoriškai leistų perteklių atkurti dar šių metų pabaigoje ir pradėti pildyti ištuštėjusias atsargas.

    Tačiau politinė ir karinė įtampa toliau didina neapibrėžtumą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos baigėsi, o laivybos srautai sąsiauryje, remiantis rinkos stebėsenos duomenimis, pastebimai sumažėjo.

    Rinkoms tai reiškia didesnį kainų nepastovumą ir rizikos premiją, net jei momentiniai kainų šuoliai vėliau ir slopsta. IEA vertinimu, būtent logistikos sutrikimai, draudimo kaštai ir tiekimo grandinių persitvarkymas trumpuoju laikotarpiu gali labiausiai veikti tiek naftos produktų kainas, tiek pramonės sąnaudas.

  • OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    OPEC+ vėl didina gavybą, bet naftos kainos smunka: ar degalai Europoje dar pigs?

    Sprendimas priimtas kainoms krintant

    OPEC+ aljansui priklausančios septynios šalys sutarė rugpjūtį padidinti bendrą naftos gavybą 188 000 barelių per parą. Tai jau penktas iš eilės mėnuo, kai grupė žengia nedidelį žingsnį didesnės pasiūlos link.

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai naftos kainos tarptautinėse rinkose nusileido iki lygių, artimų buvusiems prieš Irano karo pradžią. Būtent kainų kritimas ir prislopusi geopolitinė įtampa tapo svarbiu fonu šiam OPEC+ žingsniui.

    Kas didina daugiausia

    Šį kartą susitarimas apima Saudo Arabiją, Rusiją, Iraką, Kuveitą, Kazachstaną, Alžyrą ir Omaną. Šios šalys tęsia laipsnišką savanoriškų ribojimų mažinimą, apie kurį buvo paskelbta 2023 metais.

    Didžiausia dalis teks Saudo Arabijai ir Rusijai, kurios kiekviena planuoja pridėti po 62 000 barelių per parą. Kitos valstybės didinimus paskirstys likusioje bendroje 188 000 barelių per parą kvotoje.

    „Šalys ir toliau stebės ir vertins rinkos sąlygas, o siekdamos palaikyti stabilumą laikysis atsargaus požiūrio“, – teigiama grupės pareiškime.

    Naftos rinką spaudžia ne tik kvotos

    Rinkos dinamika pasikeitė dėl vilčių, kad padėtis regione stabilizuojasi, ir dėl laipsniško laivybos atsigavimo Hormūzo sąsiauryje. Iki konflikto per šią arteriją, vertinant pasauliniu mastu, buvo gabenama apie penktadalis naftos, todėl bet koks sutrikimas čia greitai atsiliepia kainoms.

    Vis dėlto komercinis srautas dar nėra grįžęs į ankstesnį lygį, o Iranas viešai perspėjo dėl griežtos reakcijos tanklaiviams, kurie nukryptų nuo patvirtintų maršrutų. Tai reiškia, kad kainų rizika visiškai niekur nedingo, net jei trumpuoju laikotarpiu vyrauja kritimo tendencija.

    Ką tai gali reikšti Europai

    Naftos kainos pokyčiai Europoje dažniausiai veikia degalų kainas su kelių savaičių vėlavimu, o galutinis efektas priklauso ir nuo euro bei JAV dolerio santykio, ir nuo perdirbimo maržų, ir nuo vietinių mokesčių. Todėl vien žemesnė „Brent“ kaina automatiškai negarantuoja tokio paties masto degalų pigimo degalinėse.

    Kita vertus, didesnė pasiūla kartu su atsargesnėmis geopolitinėmis nuotaikomis paprastai mažina kainų šuolių tikimybę. OPEC+ taip pat signalizuoja, kad prireikus galėtų pristabdyti ar net apsukti didinimus, jei rinkos sąlygos vėl taptų įtemptos.

    OPEC+ šalys kitą kartą situaciją ir tolesnius veiksmus planuoja aptarti rugpjūčio 2 dieną. Rinkos dalyviai iki tol stebės ir realų gavybos atsigavimą, ir laivybos saugumą regione, nuo kurio priklauso fizinės naftos tiekimo grandinės.

  • Irakas grasina pasitraukti iš OPEC: dėl Ormūzo krizės karteliui kyla reali skilimo rizika

    Irakas siunčia signalą OPEC

    Irakas svarsto galimybę pasitraukti iš OPEC, jei organizacija nesutiks peržiūrėti jam taikomų gavybos ribojimų ir leisti išgauti daugiau naftos. Apie tokius signalus iš Bagdado pranešta remiantis valdžios šaltiniais, o pačiai organizacijai tai būtų vienas skaudžiausių smūgių per pastaruosius metus.

    Irakas yra antras pagal gavybą OPEC narys ir viena iš penkių valstybių, 1960 metais įkūrusių organizaciją kartu su Saudo Arabija, Iranu, Kuveitu ir Venesuela. Dėl to Bagdado pasitraukimas būtų ne tik ekonominis, bet ir simbolinis lūžis.

    Ormūzo sąsiauris ir pajamų kritimas

    Bagdado argumentas siejamas su pastarojo meto trikdžiais Ormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja reikšminga dalis Persijos įlankos naftos ir dujų srautų. Suvaržymai ir rizikos veiksniai šiame maršrute tiesiogiai mažina eksporto apimtis, o kartu ir biudžeto įplaukas.

    Irakas turi nustatytą leidžiamą gavybos lygį, tačiau reali gamyba tam tikrais laikotarpiais smuko dėl logistikos ir eksporto apribojimų. Vyriausybei tai reiškia spaudimą kompensuoti prarastas pajamas didinant gavybą, kai tik techninės galimybės ir eksportas leidžia.

    Kodėl OPEC skilimas taptų rinkos įvykiu

    OPEC daugelį dešimtmečių veikė kaip kartelis, koordinuojantis dalies pasaulinės naftos gavybos apimtis ir taip darantis įtaką kainoms. Vis dėlto organizacijos disciplina dažnai stringa: kvotos ne kartą buvo pažeidinėjamos, o narių interesai skiriasi dėl biudžetų poreikių, politikos ir investicijų į pajėgumus.

    Jei Irakas pasitrauktų, OPEC prarastų vieną didžiausių gamintojų, o tai didintų riziką, kad kitos valstybės taip pat sieks daugiau laisvės. Rinkai tai reikštų mažesnį koordinavimo svorį ir didesnę tikimybę, kad pasiūla svyruos staigiau, o kainų dinamika taps sunkiau prognozuojama.

    Situaciją paaštrintų ir tai, kad regione egzistuoja papildomi pasiūlos veiksniai: bet koks didesnis naftos grįžimas į rinką iš Irano ar kitų gamintojų, taip pat gavybos augimas už OPEC ribų, galėtų stumti kainas žemyn. Dėl to dalis narių yra linkę riboti gavybą, kad apsaugotų pajamas.

    Kartelio įtaka istorijoje ir šiandien

    OPEC įtakos viršūnė dažnai siejama su 1973 metų naftos krize, kai dėl geopolitinių sprendimų ir eksporto apribojimų naftos kainos šoktelėjo kelis kartus, o daugelyje šalių kilo energetikos sukrėtimas. Ilgainiui tai paskatino taupymo priemones, alternatyvių šaltinių paiešką ir naujų telkinių plėtrą.

    Būtent po tokių sukrėtimų pasaulinė rinka tapo labiau diversifikuota, o didžiausi gamintojai šiandien yra ne vien OPEC šalys. Dėl to kartelio gebėjimas „vienu sprendimu“ pakeisti pasaulio ekonomiką sumažėjo, tačiau organizacijos signalai vis dar išlieka svarbūs tiek kainodarai, tiek investuotojų lūkesčiams.

    Ar Irako grasinimai virs realiu sprendimu, kol kas neaišku. Derybose reikšmę turės ir regioninė politika: Bagdado santykiai su Rijadu paprastai vertinami kaip palankesni nei kai kurių kitų Persijos įlankos sostinių, todėl kompromisas dėl gavybos ribų dar gali būti pasiektas.

  • Ormuziui grasinant blokada: Saudo Arabija naftos gavybą sumažino iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose vis labiau persiduoda naftos rinkai, o svarbiausiu rizikos tašku išlieka Ormuzo sąsiauris. Per šį jūrinį kelią kasdien gabenama reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet koks sutrikimas iš karto kelia kainų ir tiekimo neapibrėžtumą.

    Naujausiais OPEC duomenimis, Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną. Tai žemiausias lygis per maždaug 36 metus ir didžiausias kritimas nuo laikotarpio po Irako invazijos į Kuveitą 1990 metais.

    Palyginti su vasariu, Saudo Arabijos gavyba sumažėjo apie 42 proc., arba maždaug 651 000 barelių per dieną. Toks kritimas rinkose vertinamas kaip signalas, kad tiekimo grandinės regione tampa jautresnės ne tik kainų, bet ir fizinės logistikos rizikai.

    Tuo pat metu Rijadas nurodė, kad realūs tiekimai rinkai, neskaičiuojant pervežimų į saugyklas, buvo didesni nei gavyba ir siekė 6,879 mln. barelių per dieną. Tai leidžia manyti, kad dalis tiekimo galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų ar lanksčiau valdant srautus per terminalus.

    Kaip apeinamas Ormuzo sąsiauris?

    Saudo Arabija turi alternatyvių eksporto maršrutų, kurie leidžia dalį srautų nukreipti į Raudonąją jūrą ir taip sumažinti priklausomybę nuo Ormuzo sąsiaurio. Būtent ši infrastruktūra laikoma vienu svarbiausių šalies pranašumų, kai regione kyla grėsmių laivybai.

    Vis dėlto alternatyvūs keliai nėra neriboti, o jų pralaidumas ir saugumas priklauso nuo situacijos visame regione. Dėl to net ir turint apėjimo galimybių, rinkai svarbiausia išlieka klausimas, ar tiekimas gali būti palaikomas stabilus ilgesnį laiką.

    Smūgis OPEC prognozėms

    Įtempta situacija veikia ne tik atskirų šalių gavybą, bet ir paklausos prognozes. OPEC koregavo pasaulinio naftos paklausos augimo 2026 metais prognozę žemyn – nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną.

    Atskirai Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje nurodė, kad pasaulinė paklausa šiemet gali sumažėti apie 420 000 barelių per dieną. Tai būtų didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų, kai paklausą smarkiai numušė Covid-19 pandemija.

    Ekspertai pažymi, kad tolesnis gavybos ribojimų koordinavimas gali tapti sudėtingesnis dėl vidinių OPEC ir platesnio OPEC+ aljanso interesų skirtumų. Kuo daugiau neapibrėžtumo dėl transporto maršrutų ir paklausos, tuo labiau auga rizika, kad naftos kainos taps dar jautresnės naujienoms iš regiono.

  • Irakas smarkiai sumažino naftos eksportą per Hormuzo sąsiaurį: ieško alternatyvių maršrutų

    Irakas balandį per Hormuzo sąsiaurį eksportavo apie 10 mln. barelių naftos, pranešė Irako naftos ministerija, kurią citavo regiono žiniasklaida. Palyginimui, prieš karinę eskalaciją Artimuosiuose Rytuose šiuo maršrutu mėnesio srautai siekdavo maždaug 93 mln. barelių.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes juo tradiciškai keliauja reikšminga dalis tarptautinės naftos prekybos. Dėl saugumo rizikų ir sutrikusių tranzito sąlygų Irakas buvo priverstas sumažinti gabenimą iki minimumo.

    Alternatyva – maršrutas per Turkiją

    Siekdamas bent iš dalies kompensuoti apribojimus Hormuzo kryptimi, Irakas atnaujino naftotiekio iš Kirkuko į Džeihaną Turkijoje veiklą. Pasak Irako naftos ministro Basimo Mohammedo Khudairo, šiuo metu per Džeihaną eksportuojama apie 200 tūkst. barelių per dieną.

    „Šiuo metu eksportuojame apie 200 tūkst. barelių per Džeihaną ir planuojame didinti apimtis iki 500 tūkst. barelių“, – sakė Basimas Mohammedas Khudairas.

    Tačiau net ir išplėtus šį maršrutą, jis negali pilnai pakeisti Hormuzo sąsiaurio pajėgumų, todėl Irako eksportas išlieka pažeidžiamas regiono geopolitiniams sukrėtimams. Be to, tiekimo grandinę riboja infrastruktūros būklė, saugumo situacija ir politiniai susitarimai su tranzito šalimis.

    Planai didinti gavybą, bet kliūtys išlieka

    Irakas taip pat ketina tartis su OPEC dėl didesnių gavybos kvotų ir tikisi pasiekti maždaug 5 mln. barelių per dieną gamybos pajėgumą. Visgi pareigūnai pripažįsta, kad parduoti tokį kiekį būtų realu tik stabilizavus padėtį regione ir atstačius patikimus eksporto kanalus.

    Pastarųjų savaičių įtampa siejama su Izraelio ir JAV veiksmais prieš Iraną, po kurių regiono jūrų keliuose išaugo rizikos. Hormuzo sąsiaurio sutrikimai pasaulio rinkoms yra ypač jautrūs, nes jis istoriškai aptarnauja apie penktadalį pasaulinių naftos tiekimų.

  • Saudo Arabiją smogia naftos šokas: Ormuzo blokada numušė gavybą iki žemiausio lygio nuo 1990 metų

    Gavyba krito iki 1990 metų lygio

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Ormuzo sąsiaurio blokada smarkiai paveikė Persijos įlankos naftos tiekimą. Naujausioje OPEC mėnesinėje ataskaitoje fiksuojama, kad Saudo Arabijos naftos gavyba balandį smuko iki 6,316 mln. barelių per dieną.

    Palyginti su vasariu, tai yra 42 proc. kritimas, arba maždaug 651 000 barelių per dieną mažiau. Toks gavybos lygis, kaip nurodoma ataskaitoje, nematytas nuo 1990 metų, kai Irakas įsiveržė į Kuveitą ir sukrėtė pasaulinę naftos rinką.

    Eksportą gelbsti alternatyvūs maršrutai

    Nors Ormuzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos „butelio kakliukų“, Rijadas turi dalinę alternatyvą. Saudo Arabija gali nukreipti dalį srautų vamzdynais ir uostais į Raudonosios jūros kryptį, taip mažindama priklausomybę nuo maršruto per Persijos įlanką.

    OPEC duomenys rodo, kad tiekimas rinkai, neskaičiuojant srautų į kaupimo talpyklas, balandį buvo kiek didesnis nei pati gavyba ir siekė apie 6,879 mln. barelių per dieną. Tai rodo, kad dalis pristatymų galėjo būti palaikoma iš sukauptų atsargų arba pasitelkiant logistines išlygas.

    Kaimyninės šalys taip pat spaudžiamos

    Alternatyvių kelių neturinčioms valstybėms situacija dar skausmingesnė. Kuveitas, kuris neturi palyginamų aplinkkelių, buvo priverstas mažinti gavybą iki maždaug 600 000 barelių per dieną, tai yra apie pusę ankstesnio lygio.

    Tokie sutrikimai persiduoda ir platesnėms prognozėms: OPEC sumažino 2026 metų pasaulinio naftos paklausos augimo vertinimą nuo 1,4 mln. iki 1,2 mln. barelių per dieną. Tai signalizuoja, kad organizacija mato ilgiau trunkantį neapibrėžtumą tiekimo grandinėse ir rizikas vartojimui.

    Paklausa ir OPEC įtaka – po didinamuoju stiklu

    Rinkos dėmesys krypsta ir į paklausos pusę. Tarptautinė energetikos agentūra savo mėnesinėje apžvalgoje skelbė, kad šiemet pasaulinė naftos paklausa gali mažėti apie 420 000 barelių per dieną – tai būtų didžiausias metinis nuosmukis nuo 2020 metų pandemijos laikotarpio.

    OPEC gebėjimą koordinuoti gavybos politiką papildomai apsunkina pokyčiai organizacijos viduje: Jungtiniai Arabų Emyratai paskelbė apie pasitraukimą iš OPEC. Tai didina riziką, kad susitarimus dėl gavybos ribojimų ateityje bus sunkiau įgyvendinti, o kainų svyravimai gali tapti aštresni.

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.