CP v2

Tag: Opinis kolitas

  • „Abivax“ akcijos šovė 36 proc.: nauji duomenys mažina baimes dėl vaisto nuo opinio kolito

    „Abivax“ akcijos šovė 36 proc.: nauji duomenys mažina baimes dėl vaisto nuo opinio kolito

    Paryžiuje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Abivax“ antradienį sulaukė investuotojų dėmesio: po paskelbtų naujų klinikinio tyrimo rezultatų bendrovės akcijos šoktelėjo 36 proc. Įmonė kuria gydymą lėtinėms uždegiminėms ligoms, o svarbiausias jos kandidatas šiuo metu yra geriamasis vaistas obefazimodas.

    Bendrovė pranešė, kad trečios fazės ABTECT tyrimo palaikomosios dalies rezultatai patvirtino tiek vaisto veiksmingumą, tiek saugumo profilį suaugusiesiems, sergantiems vidutinio ar sunkaus laipsnio opiniu kolitu. Pasak „Abivax“, fiksuoti kliniškai reikšmingi pagerėjimai, įskaitant ir pacientus, kuriems ankstesnis gydymas nebuvo veiksmingas.

    Po 44 savaičių 37,2 proc. pacientų, kurie nebuvo atsakę į pradinį gydymo etapą, pasiekė klinikinę remisiją, kai simptomai praktiškai išnyksta. Dar 34,5 proc. pacientų nustatytas žarnyno gleivinės gijimas, laikomas svarbiu ligos kontrolės rodikliu.

    „Abivax“ taip pat nurodė, kad pacientams, kuriems liga atsinaujino po pradinio pagerėjimo, dozės padidinimas iki 50 miligramų padėjo 45,5 proc. jų vėl pasiekti remisiją. Tokie duomenys investuotojams svarbūs, nes rodo galimą terapijos lankstumą ilgalaikėje ligos kontrolėje.

    Nauja informacija pasirodė praėjus kelioms savaitėms po staigaus išpardavimo rinkoje: birželio 2 dieną „Abivax“ akcijos buvo kritusios 44 proc., kai viešai paskelbti ankstesni trečios fazės saugumo duomenys. Tuomet investuotojų reakcija atspindėjo jautrumą bet kokiems signalams, galintiems paveikti vaisto registracijos perspektyvas.

    Bendrovė teigė, kad išplėsta saugumo analizė parodė: vėžio atvejų dažnis išliko ribose, kurios paprastai stebimos sergantiesiems opiniu kolitu. Įvertinus antros ir trečios fazės programų duomenis, apimančius 1 704 paciento gydymo metus, vėžio atvejų (neįskaitant nemelanominio odos vėžio) dažnis siekė 0,35 ir 0,64 atvejo 100 paciento metų atitinkamai bendroje gydymo imtyje ir 50 miligramų grupėje.

    Nemelanominio odos vėžio dažnis, bendrovės teigimu, buvo 0,59 ir 0,64 atvejo 100 paciento metų. „Abivax“ pabrėžė, kad analizė neatskleidė naujų ar netikėtų saugumo signalų, kurie verstų peržiūrėti bendrą vaisto rizikos ir naudos balansą.

    „Išplėsti sukaupti saugumo duomenys dar labiau sustiprina mūsų pasitikėjimą ilgalaikiu obefazimodo saugumu ir patvirtina palankų naudos ir rizikos santykį, kol ruošiamės planuojamam paraiškos pateikimui vėliau šiais metais“, – sakė „Abivax“ vadovas Marc de Garidel.

    Bendrovė tvirtina, kad išlieka pagal grafiką ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį pateikti paraišką JAV Maisto ir vaistų administracijai dėl obefazimodo registracijos. Jei procesas vyks sklandžiai, tai galėtų atverti kelią naujam geriamajam gydymo variantui pacientams, kuriems liga sunkiai valdoma esamais vaistais.

    „Abivax“ taip pat vertina obefazimodą kaip potencialų gydymą Krono ligai, kitai uždegiminių žarnyno ligų formai. Bendrovė tikisi, kad vidutinės stadijos antros fazės tyrimo rezultatai paaiškės 2027 metų viduryje, o tai galėtų išplėsti vaisto komercines galimybes už opinio kolito ribų.

    Po naujienų paskelbimo „Abivax“ akcijos Paryžiuje buvo kotiruojamos po 113,30 euro. Rinkos reakcija rodo, kad investuotojai jautriai vertina tiek klinikinį efektyvumą, tiek ilgalaikį saugumą, ypač kai kalbama apie galimą registraciją ir didelę konkurenciją uždegiminių žarnyno ligų gydymo srityje.

  • Negalima ignoruoti šio simptomo: ką apie pavojingas ligas išduoda užsitęsęs viduriavimas

    Užsitęsęs viduriavimas dažnai pradedamas aiškinti mitybos klaidomis ar stresu, tačiau gydytojai pabrėžia, kad ilgiau trunkantis sutrikimas gali būti ir rimtesnių sveikatos problemų signalas. Jei tuštinimasis išlieka skystas kelias dienas ar kartojasi savaitėmis, svarbu ieškoti priežasties, o ne vien slopinti simptomą.

    Viena dažniausių kasdienių priežasčių yra per didelis kofeino, energinių gėrimų, saldintų gazuotų gėrimų ir alkoholio vartojimas. Šios medžiagos gali dirginti žarnyną ir didinti skysčių pasišalinimą, todėl kai kuriems žmonėms būklė pagerėja tiesiog sumažinus stimuliančių gėrimų kiekį.

    Ne mažiau svarbūs ir „paslėpti“ mitybos veiksniai, ypač cukraus pakaitalai bei laktozės netoleravimas. Tokie saldikliai kaip sorbitolis, ksilitolis ar eritritolis, dažnai dedami į kramtomąją gumą ir vadinamuosius fitneso saldumynus, gali sukelti ryškų laisvinamąjį poveikį, o laktozė ar perteklinė fruktozė daliai žmonių provokuoja nuolatinį pilvo diskomfortą.

    Užsitęsęs viduriavimas neretai siejamas ir su vaistais. Antibiotikai gali pakeisti žarnyno mikrobiotą, o kai kurie antidepresantai, skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai ar net neatsakingai vartojami žoliniai preparatai taip pat gali išbalansuoti virškinimo sistemą.

    Kada tai gali būti rimta?

    Jeigu viduriavimas užsitęsia, gydytojai pirmiausia vertina, ar nėra uždegiminių žarnyno ligų, tokių kaip Krono liga ar opinis kolitas. Šias būkles gali lydėti kraujas išmatose, karščiavimas, ryškus nuovargis, svorio kritimas ir stiprėjantis pilvo skausmas.

    Kita svarbi grupė yra infekcijos, kurios gali užsitęsti, jei nėra tinkamai diagnozuotos ar išgydytos. Taip pat dažnas ir dirgliosios žarnos sindromas, kai simptomai gali stiprėti dėl streso, miego trūkumo ar net netolygios mitybos, nors objektyvaus uždegimo ar infekcijos tyrimuose nerandama.

    Kai kuriais atvejais nuolatinį viduriavimą gali lemti ir hormonų pusiausvyros sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės hiperfunkcija ar cukrinis diabetas, taip pat būklė po tulžies pūslės pašalinimo. Retesnės priežastys apima hormonų išskyrimą didinančius navikus, todėl ilgai trunkančių simptomų ignoruoti nereikėtų.

    Pavojingiausia komplikacija – dehidratacija

    Didžiausia užsitęsusio viduriavimo rizika yra skysčių ir elektrolitų netekimas, galintis baigtis dehidratacija. Ji ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų organizmas jautriau reaguoja į skysčių trūkumą.

    Įspėjamieji požymiai gali būti patamsėjusi šlapimo spalva, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, nuolatinis troškulys ar drebulys. Jei šie simptomai progresuoja, delsti nereikėtų, nes sunkesniais atvejais gali prireikti skysčių atstatymo gydymo įstaigoje.

    Ką daryti ir kada kreiptis į medikus?

    Specialistai nerekomenduoja aklai vartoti simptomą slopinančių vaistų, nes jie gali tik laikinai sumažinti tuštinimosi dažnį, bet nepašalinti priežasties. Gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją, gali skirti kraujo tyrimus, išmatų tyrimus dėl infekcijų ir uždegimo žymenų, o prireikus ir vaizdinius tyrimus.

    Kol laukiama konsultacijos, dažniausiai patariama gerti daugiau skysčių, rinktis lengvai virškinamą maistą mažomis porcijomis ir stebėti, kas provokuoja simptomus. Maisto dienoraštis gali padėti greičiau atpažinti produktus, po kurių būklė blogėja, tačiau eliminacines dietas saugiausia taikyti pasitarus su specialistu.

    Skubios pagalbos ar gydytojo konsultacijos reikia, jei viduriavimas nepraeina ilgiau nei tris dienas, pakyla temperatūra, atsiranda stiprus pilvo skausmas, pastebimas kraujas ar pūliai išmatose, arba jos tampa juodos spalvos. Tokie požymiai gali rodyti rimtesnę būklę, kuriai būtina medicininė pagalba.

  • Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Žarnynas ir nerimas: mokslininkai atskleidžia, kaip bakterijos gali keisti nuotaiką

    Dar visai neseniai virškinimo bėdos ir nuotaikos sutrikimai dažnai buvo laikomi dviem nesusijusiomis problemomis. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad juos sieja vadinamoji žarnyno ir smegenų ašis – sudėtingas ryšys tarp virškinamojo trakto, nervų sistemos ir imuniteto.

    Ši komunikacija vyksta per klajoklį nervą, streso hormonus, uždegiminius signalus ir žarnyno mikrobiotą. Dėl to organizmo reakcija į stresą ar uždegimą gali atsispindėti ne tik pilvo simptomais, bet ir nerimu, prastesniu miegu, nuovargiu bei nuotaikos kritimu.

    Kas yra žarnyno ir smegenų ašis?

    Žarnyne gyvena trilijonai mikroorganizmų, kurie dalyvauja virškinime, vitaminų sintezėje ir imuninėje gynyboje. Jie taip pat gamina medžiagas, galinčias veikti nervų sistemą, o jų disbalansas siejamas su padidėjusiu organizmo jautrumu stresui.

    Svarbi ir serotonino tema: didelė dalis šios medžiagos pirmtakų bei reguliavimo mechanizmų yra susiję su žarnynu. Nors serotoninas dažniausiai siejamas su emocijomis, jis taip pat reguliuoja žarnyno motoriką, todėl virškinimo sutrikimai ir emocinė savijauta neretai keičiasi kartu.

    Kodėl IBS dažnai eina kartu su nerimu?

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – dirgliosios žarnos sindromas, dažnai trumpinamas IBS. Tai funkcinis žarnyno sutrikimas, kai pasireiškia pilvo skausmas, pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita.

    Tyrimai rodo, kad IBS turintys žmonės reikšmingai dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus nei bendroji populiacija. Praktikoje ryšys dažnai būna dvikryptis: įtampa gali sustiprinti pilvo simptomus, o nuolat kartojantis diskomfortas didina nerimą, blogina miegą ir mažina darbingumą.

    Uždegiminės žarnyno ligos ir psichikos sveikata

    Panašios tendencijos matomos ir sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip Krono liga ar opinis kolitas. Tai lėtinės būklės, kurioms būdingi paūmėjimai ir remisijos, o simptomai dažnai paveikia kasdienį gyvenimą bei emocinį stabilumą.

    Duomenys rodo, kad aktyvaus uždegimo laikotarpiais nerimo ir depresijos simptomai gali stiprėti. Mokslininkai tai aiškina ne tik psichologiniu lėtinės ligos krūviu, bet ir pačiu uždegimu: uždegiminiai mediatoriai gali veikti nervų sistemą, keisti streso reakciją ir sąveikauti su mikrobiota.

    „Vis daugiau įrodymų rodo, kad žarnyno būklė ir emocinė savijauta gali paveikti viena kitą, o stresas kai kuriems žmonėms tampa aiškiu simptomų paūmėjimo veiksniu“, – pabrėžia mokslinę literatūrą apibendrinantys gydytojai ir tyrėjai.

    Specialistai akcentuoja, kad žarnyno simptomų ir emocinės savijautos ryšys nereiškia, jog problema yra vien psichologinė. Dažniausiai tai kompleksinė būklė, todėl pagalba gali apimti mitybos korekcijas, simptomų kontrolę, miego ir streso valdymą bei, prireikus, psichologo ar psichiatro įsitraukimą.

    Jei žarnyno sutrikimai tęsiasi ilgai, kartojasi, atsiranda kraujo išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ar naktiniai simptomai, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti ir kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyvas ištyrimas padeda atskirti funkcinius sutrikimus nuo uždegiminių ligų ir parinkti tinkamiausią gydymo planą.

  • Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Žarnyno uždegimas smogia jauniems: pirmi ženklai, kurių ignoruoti pavojinga

    Nespecifiniai uždegiminiai žarnyno susirgimai yra lėtinės imuninės sistemos ligos, dažniausiai apimančios opinį kolitą ir Krono ligą. Medikai pabrėžia, kad šios būklės vis dažniau diagnozuojamos jauniems žmonėms, o pradžia neretai būna klastinga.

    Tarptautiniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas daugelyje šalių ilgą laiką augo, o dalyje regionų išlieka aukštas dėl jau anksčiau susiformavusios sergančiųjų populiacijos. Didžiausia rizika dažnai tenka 15–35 metų amžiaus grupei, kai sutampa studijos, darbo pradžia ir didelis kasdienis krūvis.

    Ligų kilmė nėra iki galo išaiškinta, tačiau daugėja įrodymų, kad svarbi genetinių veiksnių, žarnyno mikrobiotos ir aplinkos sąveika. Prie riziką didinančių veiksnių dažniau minimi rūkymas, miego stoka, ilgalaikis stresas, itin perdirbtas maistas ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.

    Žarnyno ir smegenų ryšys medicinoje apibūdinamas žarnyno–smegenų ašimi. Nuolatinė įtampa gali keisti žarnyno judrumą, mikrobiotos pusiausvyrą ir imuninį atsaką, todėl daliai žmonių simptomai paūmėja stresiniais laikotarpiais, nors vien stresas šių ligų nepaaiškina.

    Pirmi simptomai, kurių negalima numoti

    Dažna klaida yra ilgai aiškinti požymius apsinuodijimu, jautresniu skrandžiu ar dirgliosios žarnos sindromu. Jei nusiskundimai kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir neatidėlioti tyrimų.

    Vienas dažniausių signalų yra užsitęsęs viduriavimas ir pakitęs tuštinimosi ritmas, ypač jei tai trunka ilgiau nei 4 savaites. Sergant opiniu kolitu tuštinimasis gali dažnėti, atsirasti skubus poreikis eiti į tualetą, o naktiniai simptomai laikomi ypač svarbiu įspėjamuoju ženklu.

    Kraujas išmatose visada reikalauja gydytojo įvertinimo, net jei žmogus įtaria hemorojų. Kraujavimas gali būti matomas, o kartais pasireiškia tamsesnėmis, pakitusiomis išmatomis; bet kuriuo atveju svarbu išsiaiškinti priežastį ir atmesti kitas pavojingas būkles.

    Taip pat būdingi spazminiai pilvo skausmai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir nuolatinis nuovargis. Daliai pacientų pasitaiko subfebrili temperatūra, o ilgainiui gali vystytis mažakraujystė dėl uždegimo ar geležies stokos.

    Kuo skiriasi opinis kolitas ir Krono liga

    Opinis kolitas paprastai pažeidžia tik storąją žarną ir dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje, o uždegimas plinta nuosekliai. Šiai ligai būdingesnis paviršinis gleivinės uždegimas, todėl dažniau pasireiškia kraujingos išmatos ir skausmingas noras tuštintis.

    Krono liga gali apimti bet kurią virškinamojo trakto dalį nuo burnos iki išeinamosios angos, nors dažnai pažeidžia klubinę žarną ir storosios žarnos pradžią. Uždegimas čia būna segmentinis, gali apimti visą žarnos sienelės storį, todėl didėja susiaurėjimų, fistulių ir stipresnių pilvo skausmų rizika.

    Diagnostika ir šiuolaikinis gydymas

    Diagnozė paprastai grindžiama simptomais, uždegimo žymenimis kraujyje, išmatų tyrimais, endoskopija su biopsijomis ir vaizdiniais tyrimais. Praktikoje svarbu atskirti uždegimines ligas nuo infekcijų, celiakijos, dirgliosios žarnos sindromo ir kitų būklių.

    Nors tai lėtinės ligos, gydymo tikslas aiškus: pasiekti remisiją ir ją išlaikyti, sumažinti komplikacijų bei hospitalizacijų riziką. Taikomi 5-aminosalicilatai, gliukokortikoidai paūmėjimų kontrolei, imunosupresantai, o vis plačiau naudojami biologiniai ir mažųjų molekulių vaistai, nukreipti į konkrečius uždegimo mechanizmus.

    Ne mažiau svarbios gyvenimo būdo korekcijos: individualiai parenkama mityba, ypač paūmėjimų metu, pakankamas skysčių kiekis, miego režimas ir fizinis aktyvumas. Gydytojai taip pat pabrėžia psichologinės sveikatos svarbą, nes stresas gali sustiprinti simptomus ir bloginti savijautą net esant kontroliuojamai ligai.

    Jei viduriavimas tęsiasi, kartojasi kraujas išmatose, krenta svoris ar atsiranda nuolatinis nuovargis, delsti nereikėtų. Anksti pradėtas gydymas dažniausiai leidžia greičiau suvaldyti uždegimą ir išvengti ilgalaikių komplikacijų.