CP v2

Tag: Oregonas

  • Atrodo kaip paprasta gėlė, bet išgyvena ten, kur žūsta kitos: mokslininkai rado paslaptį

    Atrodo kaip paprasta gėlė, bet išgyvena ten, kur žūsta kitos: mokslininkai rado paslaptį

    Vakarų Šiaurės Amerikoje auganti gėlė Erythranthe guttata iš pirmo žvilgsnio neatrodo išskirtinė, tačiau jos gebėjimas prisitaikyti stebina net botanikus. Mičigano valstijos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama Davido Lowry, išnagrinėjo, kaip šis augalas pakelia druskos poveikį ir kodėl kai kuriose vietovėse klesti ten, kur kiti augalai greitai sunyksta.

    Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo leidinyje American Journal of Botany. Mokslininkai pabrėžia, kad supratus, kaip augalai toleruoja druskingumą, ateityje gali atsirasti naujų būdų didinti ir kitų rūšių, įskaitant žemės ūkio augalus, atsparumą vis dažnėjančiam dirvožemio druskėjimui.

    Druskingumo problema neapsiriboja pajūriu. Druskos į aplinką patenka ir žiemą barstant kelius, o stipresnės audros bei jūros vandens užliejimai vis dažniau paveikia pakrančių ekosistemas, todėl augalai susiduria su papildomu stresu ir vandens apykaitos sutrikimais.

    Pajūryje augalams nuolat tenka atlaikyti druskingą rūką: vėjas pakelia smulkias jūros vandens daleles, kurios nusėda ant lapų ir dirvos paviršiaus. Augalams tai nėra vien nemalonus apnašas, nes didesnės druskos koncentracijos trikdo vandens pasisavinimą, skatina audinių džiūvimą, lėtina augimą ir gali tapti mirtinos.

    Tyrėjai lygino pajūrio ir žemyninių vietovių augalus, surinktus iš dešimties vietų Oregone ir Kalifornijoje. Laboratorijoje jie atkūrė pakrančių sąlygas, augalus purškė jūros vandeniu, leido jam išdžiūti, o vėliau matavo natrio kiekį lapuose, kad įvertintų, kiek druskos realiai patenka į augalo audinius.

    Paaiškėjo ryškus skirtumas: skaičiuojant pagal vieną kvadratinį centimetrą lapo ploto, pakrantėse augę augalai turėjo apie 30 proc. mažiau natrio nei jų giminaičiai iš žemyno gilumos. Tai rodo, kad svarbiausias atsparumo veiksnys gali būti ne gebėjimas ištverti druską jau lapo viduje, o gebėjimas riboti, kiek jos apskritai prasiskverbia į audinius.

    Mokslininkai tikrino, ar skirtumą galėtų paaiškinti lapų sandara, pavyzdžiui, mažesnis angų skaičius ar greitesnis vandens nubėgimas nuo paviršiaus. Vis dėlto analizuoti morfologiniai požymiai nepaaiškino, kodėl pakrančių augalai sukaupia mažiau druskos, todėl tikėtina, kad lemiami yra gilesni fiziologiniai ar biocheminiai mechanizmai.

    Ši kryptis svarbi platesniame kontekste, nes druskėjantis dirvožemis yra viena iš priežasčių, mažinančių augalų produktyvumą ir biologinę įvairovę. Jei būtų aiškiai identifikuoti mechanizmai, leidžiantys augalams efektyviau „neįsileisti“ druskos į lapus, tai galėtų tapti pagrindu selekcijai ar kitoms priemonėms, padedančioms prisitaikyti prie kintančių klimato ir aplinkos sąlygų.

  • Juodakrūčiai strazdai lizdus gina apdairiai: tyrimas rodo, kaip jie atpažįsta per pavojingas gyvates

    Vakarų Oregone atliktas tyrimas parodė, kad juodakrūčiai strazdai (angl. red-winged blackbirds) gindami lizdus elgiasi gerokai apdairiau, nei būtų galima tikėtis iš itin agresyviai perinčias teritorijas saugančių paukščių. Susidūrę su barškuolėmis jie dažniausiai vengė fizinio kontakto, nors kitus plėšrūnus puldavo gerokai drąsiau.

    Mokslininkai tyrė, kaip šie paukščiai reaguoja į skirtingas grėsmes lizdams, ir naudojo realistiškas gyvūnų imitacijas. Modeliai buvo išdėstyti netoli lizdų, kuriuose vienur dar buvo kiaušinių, kitur jau augo jaunikliai, kad būtų galima įvertinti, ar gynybos intensyvumas kinta priklausomai nuo perėjimo etapo.

    Rezultatai išsiskyrė barškuolių atveju: paukščiai dažnai skrisdavo jų link, demonstruodavo grasinantį elgesį, tačiau beveik niekada nebandydavo snapu ar nagais fiziškai atakuoti. Tai ryškiai skyrėsi nuo reakcijos į kitus galimus lizdų plėšrūnus, pavyzdžiui, žemines voveres, kurias strazdai puldinėjo daug kartų dažniau.

    Svarbus kontekstas tas, kad barškuolės vakarinėje Oregono dalyje, į vakarus nuo Kaskadų kalnų, nuo XIX amžiaus buvo smarkiai išnaikintos. Dėl to šiandien tose vietovėse perintys paukščiai tikėtina retai jas sutinka, tačiau tyrimas vis tiek atskleidė tarsi įgimtą arba iš kitų signalų išmokstamą atsargumą, kai rizika tėvams yra per didelė.

    Tyrėjai šiuos duomenis sieja su tėvų investicijų teorija, kuri aiškina, kaip gyvūnai pasveria savo išlikimo riziką ir palikuonių apsaugos naudą. Paprastai tariant, kai grėsmė nukreipta į lizdą, bet nekelia didelio pavojaus suaugusiam paukščiui, gynyba gali būti agresyvi, o kai plėšrūnas pavojingas ir suaugusiam individui, elgesys tampa atsargesnis.

    Juodakrūčių strazdų lizdų gynyba seniai žinoma kaip intensyvi, tačiau ji nėra akla: paukščiai skirtingai reaguoja į skirtingus priešus. Pavyzdžiui, prie lizdo priartėjus smulkesniam plėšrūnui, galinčiam sunaikinti kiaušinius ar jauniklius, užpuolimas gali būti tiesioginis, o susidūrus su grėsme, galinčia sužeisti ar nužudyti patį suaugusį paukštį, dažniau pasirenkamas atstumo laikymasis.

    Publikacijoje žurnale Behavioral Ecology mokslininkai pabrėžia, kad toks elgesys padeda geriau suprasti, kaip gyvūnai realiomis sąlygomis priima sprendimus, kai vienu metu svarbios dvi vertybės: palikuonių apsauga ir tėvų išlikimas. Tai taip pat primena, kad net dažnai sutinkamų rūšių elgsena gali būti subtili ir priklausoma nuo konkretaus pavojaus pobūdžio.

  • Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Oregonas grąžina elektromobilių kompensacijas: kaip gauti iki 6 800 eurų ir kas nebetinka

    Programa vėl atidaroma

    Oregono valstija Jungtinėse Valstijose atnaujina populiarią švarių transporto priemonių kompensacijų schemą gyventojams ir verslui. Clean Vehicle Rebate Program paraiškas vėl priims nuo rugpjūčio 25 dienos, o langas bus atviras iki lapkričio 4 dienos.

    Parama taikoma tiek naujiems, tiek naudotiems elektromobiliams ir įkraunamiems hibridams. Tačiau šiemet kompensacijų dydžiai mažesni nei ankstesniais programos etapais.

    Kiek galima atgauti eurais

    Didžiausia galima išmoka siekia 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų. Ši suma numatyta daliai pareiškėjų pagal didesnės paramos kryptį, o konkreti išmoka priklauso nuo transporto priemonės tipo ir pareiškėjo pajamų.

    Naujam automobiliui numatyti du keliai. Standartinė kompensacija taikoma perkant ar lizinguojant reikalavimus atitinkančią transporto priemonę, kurios kaina neviršija 50 000 JAV dolerių, tai yra apie 46 000 eurų.

    Pagal standartinę schemą skiriama 2 000 JAV dolerių, tai yra apie 1 800 eurų, naujam elektromobiliui ir 1 500 JAV dolerių, tai yra apie 1 400 eurų, naujam įkraunamam hibridui. Anksčiau abiem atvejais buvo mokama daugiau, todėl pirkėjams verta tiksliai įsivertinti galutinę naudą.

    Didesnė Charge Ahead kompensacija siejama su namų ūkio pajamomis, kurios turi patekti į nurodytą intervalą. Tokiu atveju naujam elektromobiliui galima gauti 7 500 JAV dolerių, tai yra apie 6 800 eurų, o naujam įkraunamam hibridui 5 000 JAV dolerių, tai yra apie 4 600 eurų.

    Naudotų automobilių pirkėjams skirta Used Charge Ahead kryptis. Už reikalavimus atitinkantį naudotą elektromobilį galima gauti 4 000 JAV dolerių, tai yra apie 3 600 eurų, arba ne daugiau kaip 30 proc. automobilio kainos.

    Naudotam įkraunamam hibridui numatyta 2 500 JAV dolerių kompensacija, tai yra apie 2 300 eurų, tačiau ji negali viršyti automobilio pirkimo kainos, jei ši mažesnė. Lyginant su ankstesniais metais, ir čia matomas mažėjimas.

    Svarbiausios sąlygos ir ribojimai

    Pareiškėjas gali rinktis tik vieną kryptį: arba standartinę, arba Charge Ahead, jų derinti negalima. Asmenims taikomas limitas per visą programos laikotarpį, o verslui nustatytas metinis kompensacijų skaičiaus apribojimas.

    Transporto priemonę reikia įsigyti ar lizinguoti tuo metu, kai programa yra atvira, ir tai turi būti padaryta per sertifikuotą pardavėją arba gamintoją. Pirkimas iš privataus asmens reiškia, kad kompensacija nebebus skiriama.

    Taip pat numatyti techniniai reikalavimai. Automobilis privalo būti techniškai tvarkingas, be gelbėjimo statuso, o anksčiau nurašytos transporto priemonės netinka.

    Elektromobilio nuvažiuojamas atstumas turi siekti bent 75 mylias, tai yra apie 121 kilometrą, o įkraunamas hibridas vien elektra turi įveikti bent 10 mylių, tai yra apie 16 kilometrų. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turėtų galiojančią gamintojo garantiją ir pareiškėjas išlaikytų nuosavybę bei registraciją Oregone 24 mėnesius.

    „Nuo 2018 metais startavusios programos jau išduota daugiau nei 42 000 kompensacijų, o bendra sutaupyta suma viršijo 138 milijonus JAV dolerių“, – skelbė Oregono viešosios žiniasklaidos kanalas OPB.

    Programos atnaujinimas vyksta platesnių pokyčių fone, kai įvairios JAV valstijos peržiūri skatinimo priemones, derina jas su biudžetais ir siekia tiksliau nukreipti paramą didžiausią poveikį turinčioms grupėms. Tai reiškia, kad pirkėjams svarbiausia tampa ne tik pažadėta maksimali suma, bet ir tai, ar konkreti transporto priemonė bei sandorio forma atitinka taisykles.