CP v2

Tag: Orka programa

  • Lenkija pirks tris švediškus A26 povandeninius laivus: „Orka“ gali padaryti ją pirmą tokio tipo naudotoja

    Lenkija birželio 29 dieną Gdynėje planuoja pasirašyti vykdomąsias sutartis dėl trijų naujų povandeninių laivų įsigijimo pagal programą Orka. Šis sprendimas vertinamas kaip vienas didžiausių Lenkijos karinio jūrų laivyno modernizacijos žingsnių per kelis dešimtmečius.

    Skelbiama, kad susitarimai apims ne tik pačių laivų pristatymą, bet ir laikino „pereinamojo“ laivo suteikimą, įgulų rengimą bei pramoninį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Švedijos. Tokia struktūra įprasta dideliuose gynybos pirkimuose, kai kartu perkamos ir ilgalaikės eksploatavimo bei mokymų paslaugos.

    Kas yra A26 ir kodėl tai svarbu?

    Orka programa siejama su konvencinių povandeninių laivų A26 (Blekinge klasė) įsigijimu, kuriuos kuria Švedijos koncernas „Saab“ padalinys „Saab Kockums“. A26 laikomi naujos kartos dyzeliniais-elektriniais povandeniniais laivais, pritaikytais veikti sudėtingose Baltijos jūros sąlygose.

    Ši istorija išsiskiria tuo, kad A26 projektas Švedijoje jau ne vienerius metus susiduria su grafiko iššūkiais. Viešai minėta, kad Švedija paskutinį kartą naują povandeninį laivą nuleido į vandenį 1996 metais, todėl dalį kompetencijų teko iš esmės atkurti.

    Lenkija gali tapti pirmąja naudotoja

    Kai kurių analitikų vertinimu, susiklostė situacija, kai pirmieji realiai pastatyti A26 gali atitekti ne Švedijos, o Lenkijos laivynui. Tai reikštų, kad Lenkija galėtų tapti pirmąja valstybe pasaulyje, kuri pradėtų eksploatuoti šio tipo laivus.

    Tokį scenarijų stiprina ir viešai aptartos datos: anksčiau kalbėta apie A26 pristatymus Švedijai gerokai anksčiau, tačiau terminai vėliau buvo nukelti į 2030-ųjų dešimtmetį. Dėl pasikeitusių planų būtent Lenkijos užsakymas gali tapti pagrindiniu projektu, nuo kurio priklausys A26 serijos realus įgyvendinimas.

    „Lenkijos užsakymo įgyvendinimas gali tapti praktiniu bandymų poligonu – padėti atkurti gamybinius pajėgumus, reikalingus vėlesniems Švedijos projektams“, – sakė gynybos srities analitikas Dawid Kamizela.

    Kada laivai pasieks Lenkiją ir kiek tai kainuos?

    Skelbiama, kad pirmasis povandeninis laivas Lenkijai galėtų būti perduotas 2030 metais, o likę du – vėlesniais metais. Tokie terminai atitinka didelių karinių platformų ciklą, kai konstrukcija, bandymai, mokymai ir integracija užtrunka kelerius metus.

    Bendra programos vertė viešojoje erdvėje siejama su maždaug 4,6 mlrd. eurų suma. Nors galutinė kaina priklauso nuo komplektacijos, ginkluotės, mokymų paketo ir pramoninio bendradarbiavimo apimties, tokio masto investicija Lenkijai reikš ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą išlaikyti naujus pajėgumus.

    Ekspertai pabrėžia, kad povandeniniai laivai Baltijos regione svarbūs ne vien kaip kovinė priemonė, bet ir kaip atgrasymo bei žvalgybos pajėgumų dalis. Todėl Orka programos įgyvendinimas gali turėti platesnį poveikį ir regiono saugumo architektūrai.

  • Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Lenkai skolinasi švedų povandeninį laivą: kuo ypatingas HMS Södermanland ir kas laukia Baltijoje

    Švedija perduos laivą mokymams

    Lenkija planuoja išsinuomoti iš Švedijos povandeninį laivą HMS Södermanland, kad iki naujų laivų įsigijimo neprarastų povandeninių pajėgų kompetencijų. Švedijos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad mokymai turėtų startuoti 2026 metų rugpjūčio mėnesį.

    Sprendimas siejamas su ilgai trunkančiu Lenkijos programu „Orka“, kuriuo numatoma atnaujinti povandeninių laivų parką. Kol bus priimti politiniai ir finansiniai sprendimai dėl naujų platformų, laikinas sprendimas leidžia tęsti rengimą realioje technikoje, o ne tik simuliatoriuose.

    Kodėl tai svarbu Lenkijai

    Lenkijos kariniame jūrų laivyne povandeninių pajėgų situacija pastaraisiais metais tapo itin įtempta, nes tarnyboje faktiškai liko tik ORP Orzeł. Tokia padėtis reiškia riziką prarasti ne tik įgulų, bet ir techninio personalo įgūdžius, kurie povandeninėje tarnyboje kaupiami metų metus.

    Švedijos pusė pabrėžia, kad pereinant nuo sovietinės kilmės sprendimų prie modernesnių vakarietiškų platformų laukia ryškus technologinis šuolis. Todėl pirmiausia bus rengiami ne būsimi įgulų nariai, o technikai ir inžinieriai, atsakingi už sudėtingų sistemų priežiūrą bei saugą.

    „Tai itin ambicingas projektas su labai trumpu pasirengimo laiku. Planuojami mokymai taps pagrindu ateities patirties mainams ir povandeninių pajėgumų plėtrai mūsų regione“, – sakė Švedijos karinių jūrų pajėgų atstovas Joakim Sjöström.

    Ką gali HMS Södermanland

    HMS Södermanland tarnybą pradėjo dar XX amžiaus pabaigoje, tačiau per laiką buvo iš esmės modernizuotas. Laivas yra apie 60 metrų ilgio, jo įguloje paprastai tarnauja apie 25 žmonės, o konstrukcija pritaikyta darbui Baltijos jūros sąlygoms.

    Vienas svarbiausių šio povandeninio laivo bruožų yra nuo oro nepriklausoma jėgainė AIP, leidžianti ilgiau išbūti panirus be būtinybės dažnai iškilti akumuliatorių įkrovimui. Šiame laive naudojami du Stirlingo tipo varikliai, laikomi vienu labiausiai atpažįstamų Švedijos povandeninės inžinerijos sprendimų.

    Tokio tipo platformos paprastai skirtos kelioms užduotims: žvalgybai, stebėjimui, paviršinių ir povandeninių taikinių medžioklei, taip pat jūrinių minų naudojimui. Skelbiama, kad HMS Södermanland turi devynis torpedų vamzdžius, o po vandeniu gali pasiekti didesnį nei 20 mazgų greitį.

    Platesnis Baltijos saugumo kontekstas

    Šis nuomos sandoris vertinamas ne tik kaip laikinas techninis sprendimas, bet ir kaip platesnio Švedijos ir Lenkijos bendradarbiavimo signalas. Baltijos jūroje daugėja dėmesio povandeninei infrastruktūrai, jūrų linijų apsaugai ir atgrasymo priemonėms, todėl povandeninių pajėgumų tęstinumas tampa strategine tema.

    Švedija taip pat akcentuoja, kad tikslas yra sukurti pagrindą būsimoms Lenkijos investicijoms į naujus povandeninius laivus ir jų eksploataciją. Praktiniai mokymai Karlskronoje turėtų apimti ne tik techninę priežiūrą, bet ir povandeninių laivų saugą, gelbėjimo procedūras bei ginkluotės valdymą.

    Jeigu planas bus įgyvendintas, Lenkija išsaugos specialistų branduolį ir galės greičiau pereiti prie naujos kartos platformų, kai jos pagaliau pasieks tarnybą. Švedijai tai galimybė stiprinti regioninę gynybinę partnerystę ir standartų suvienodinimą Baltijos jūros regione.

  • „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    „Saab“ ir PGZ sutaria dėl povandeninių technologijų: Lenkijoje planuojamas naujas centras

    Strateginė partnerystė Baltijos regionui

    Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ ir Lenkijos gynybos holdingas Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pasirašė strateginio bendradarbiavimo susitarimą, apimantį jūrines technologijas. Įmonės deklaruoja, kad partnerystė apims tiek esamų platformų priežiūrą, tiek naujų sprendimų kūrimą ir gamybą.

    Susitarime numatoma bendradarbiauti prižiūrint antvandeninius ir povandeninius laivus, taip pat stiprinti tiekimo grandines, įtraukiant PGZ grupei priklausančias įmones į „Saab“ projektus. Toks modelis dažniausiai reiškia ilgalaikį įsipareigojimą, nes modernių jūrinių platformų gyvavimo ciklo priežiūra paprastai trunka dešimtmečius.

    Kas numatyta: centras ir naujos sistemos

    Vienas svarbiausių susitarimo akcentų – planai Lenkijoje įkurti Povandeninių technologijų centrą. Šis centras turėtų tapti baze kompetencijoms, susijusioms su povandeninių sistemų aptarnavimu, modernizacija ir technologijų vystymu, įskaitant sprendimus, reikalingus veiklai Baltijos jūroje.

    Įmonės taip pat skelbia ketinančios bendradarbiauti gaminant autonominį jūrinį droną „Saab Autonomous Ocean Drone“. Papildomai žadama įvertinti bendradarbiavimo galimybes sunkiosios torpedos projekte, tačiau konkrečių sprendimų ar terminų šioje dalyje kol kas neskelbiama.

    „Džiaugiuosi šiandien pasirašytu susitarimu ir tuo, kokiu tempu vystosi mūsų bendradarbiavimas. Ši sutartis atspindi tvirtą įsipareigojimą gilinti Lenkijos ir Švedijos pramonės partnerystę, prisidedant prie saugumo Baltijos jūroje ir rytiniame NATO flange stiprinimo“, – sakė „Saab“ prezidentas ir generalinis direktorius Micael Johansson.

    Ryšys su Orka programa ir vietine gamyba

    Šis susitarimas pratęsia ankstesnius „Saab“ ir PGZ kontaktus, pradėtus gilinant ryšius po memorandumo, pasirašyto per MSPO parodą Kielcuose 2025 metais. 2026 metų kovą šalys taip pat buvo paskelbusios apie atskirą susitarimą dėl povandeninių laivų priežiūros ir remonto, siejamą su Lenkijos Orka programa.

    „Saab“ atstovai anksčiau yra akcentavę, kad bendradarbiavimas su Lenkijos pramone būtų vienas iš Orka programos kertinių elementų, ypač remonto, techninės priežiūros ir modernizacijos srityse. Taip pat viešai nurodyta, kad dalis komponentų „Saab“ povandeniniams laivams jau gaminama Lenkijoje, o kontaktai su vietinėmis laivų statybos ir remonto įmonėmis plečiami.

    „Saab“ komunikacijoje taip pat minimas orientacinis terminas, kad trijų povandeninių laivų pristatymas galėtų užtrukti apie 10 metų nuo vykdomosios sutarties pasirašymo. Tai atitinka įprastą didelių gynybos platformų įsigijimo praktiką, kai lygiagrečiai planuojama ne tik gamyba, bet ir infrastruktūra, mokymai, logistika bei atsarginių dalių tiekimas.