CP v2

Tag: Orkaitė

  • Kojelės iškepė žaliai? Štai kokią orkaitės temperatūrą renkasi virtuvės profesionalai

    Vištienos kojelės dažnai laikomos beveik neįmanomu sugadinti patiekalu, tačiau realybėje daugiausia klaidų padaroma būtent su temperatūra ir kepimo režimu. Per žema kaitra palieka mėsą prie kaulo nepakankamai iškepusią, o per aukšta greitai išdžiovina paviršių ir gali prideginti odelę.

    Praktikoje geriausią rezultatą dažniausiai duoda 190 laipsnių orkaitėje su oro apykaita, nes karštis pasiskirsto tolygiau ir odelė gražiau apskrunda. Jei naudojama dujinė orkaitė, kuri dažniau kaitina stipriau iš apačios, temperatūrą verta kelti iki maždaug 210 laipsnių ir skardą dėti aukščiau, kad dugnas nesudegtų.

    Kaip iškepti, kad būtų sultinga?

    Norint išlaikyti sultingumą, svarbu ne tik nustatymai, bet ir paruošimas. Prieš marinuojant kojeles verta kruopščiai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, nes tik sausa odelė kepant tampa traški, o ne guminė.

    Kepimas rankovėje ar uždarame inde padeda mėsai troškintis savo sultyse, tačiau tuomet odelė dažnai lieka minkšta. Jei tikslas yra traškumas, geriau kepti atvirai, dar patikimiau ant grotelių, kad riebalai galėtų laisvai nutekėti, o karštas oras pasiektų mėsą iš visų pusių.

    Temperatūra mėsos viduje

    Patikimiausias būdas įsitikinti, kad vištiena iškepė, yra maisto termometras. Kepimo pabaigoje temperatūra storiausioje vietoje prie kaulo turėtų siekti apie 80 laipsnių, tuomet mėsa paprastai būna pilnai iškepusi ir dar išlieka sultinga.

    Jei termometro neturite, orientuokitės į aiškias sultis ir lengvai atsiskiriančią mėsą nuo kaulo, tačiau šis būdas mažiau tikslus. Taip pat padeda paprasta taisyklė: kepant apie 50 minučių 190 laipsnių temperatūroje su oro apykaita kojelės dažniausiai pasiekia tinkamą būklę, jei nėra ypač didelės.

    Kuo naudingos vištienos kojelės?

    Vištienos kojelės vertinamos ne tik dėl kainos ar skonio, bet ir dėl maistinės sudėties. Jos yra seleno šaltinis, o šis mikroelementas svarbus normaliai skydliaukės veiklai, taip pat turi cinko, kuris siejamas su imunine funkcija ir odos būkle.

    Be to, šioje vištienos dalyje yra vitamino B12, kuris reikalingas nervų sistemai ir kraujodarai. Kojelėse taip pat būna daugiau jungiamojo audinio, kuris kepant virsta želatina ir suteikia mėsai minkštumo, todėl tinkamai iškeptos jos dažnai atrodo sultingesnės nei krūtinėlė.

    Patiekti jas galima paprastai: su bulvių koše, keptomis daržovėmis ar gaiviomis salotomis. Likusią mėsą patogu nukaulinti ir kitą dieną panaudoti salotoms ar įvyniojimams su jogurtiniu padažu.

  • Bulvės folijoje orkaitėje: šefas įspėja apie vieną saugos niuansą ir kada taip kepti verta

    Kepdami bulves aliuminio folijoje daugelis tikisi greitesnio rezultato ir minkštesnio vidaus. Vis dėlto virtuvės profesionalai primena, kad šis įprotis gali turėti ne tik skonio, bet ir maisto saugos pasekmių, ypač kai bulvės po kepimo paliekamos suvyniotos.

    Atsargumas susijęs su tuo, kad folija sulaiko drėgmę ir šilumą, todėl bulvė labiau garinama nei kepama. Dėl to žievė dažnai tampa minkšta, o vidus – drėgnesnis, nei kepant bulvę atvirai ant grotelių ar skardos.

    Pagrindinė problema atsiranda ne kepimo metu, o vėliau, kai iškepta bulvė atvėsta, bet lieka suvyniota. Šiluma ir drėgmė folijos viduje sudaro palankesnes sąlygas bakterijoms daugintis, jei jos jau buvo ant produkto ar pateko iš aplinkos.

    Maisto saugoje ypač akcentuojama vadinamoji pavojinga temperatūrų zona, kai maistas laikomas nei pakankamai karštas, nei pakankamai šaltas. Jei bulvė ilgiau išlieka šilta ir uždara, rizika didėja, todėl rekomenduojama ją kuo greičiau išvynioti ir tinkamai laikyti.

    Folija praverčia situacijose, kai bulvę reikia apsaugoti nuo tiesioginės kaitros ar pelenų, pavyzdžiui, kepant ant grilio ar žarijų laužavietėje. Tokiu atveju apvyniojimas padeda išvengti apdegimo ir leidžia tolygiau iškepti, kai šilumos šaltinis sunkiau kontroliuojamas.

    Vis dėlto ir čia svarbu, kas vyksta po kepimo. Iškeptos bulvės nereikėtų ilgai laikyti suvyniotos ir šiltos, o ypač palikti „pasitroškinti“ folijoje kambario temperatūroje.

    Jei bulves kepate orkaitėje, paprasčiausias sprendimas yra kepti jas be folijos, kad oda labiau apskrustų, o drėgmė galėtų pasišalinti. Tai dažnai pagerina ir tekstūrą, ir skonį, ypač jei bulvė prieš kepimą lengvai patepama aliejumi ir pasūdoma.

    Jeigu vis dėlto renkatės foliją, saugiausia ją nuimti iškart ištraukus bulves iš orkaitės ar grilio. Likusias bulves reikėtų kuo greičiau atvėsinti ir laikyti šaldytuve, o prieš valgant gerai pašildyti iki karšto patiekalo temperatūros.

  • Kietas avokadas sugadino planus? Triukas per 10 min. padeda suminkštinti beveik akimirksniu

    Kietas avokadas sugadino planus? Triukas per 10 min. padeda suminkštinti beveik akimirksniu

    Avokadų mėgėjams pažįstama situacija: nusiperkate vaisių, planuojate guakamolę ar tosto užtepėlę, o namuose paaiškėja, kad jis kietas lyg akmuo. Natūralus nokimas paprastai trunka kelias dienas, todėl, kai avokado reikia čia ir dabar, tenka ieškoti greitesnių sprendimų.

    Greito minkštinimo metodai remiasi tuo, kad avokadas, kaip ir daugelis vaisių, nokdamas išskiria etileną. Šios dujos spartina nokimo procesus, o šiluma gali juos suaktyvinti, tačiau svarbu nepersistengti, kad minkštimas nepradėtų kepti ir neprarastų skonio.

    Kaip suminkštinti per 10 minučių

    Vienas dažniausiai minimų būdų yra trumpas pašildymas orkaitėje. Avokadą sandariai suvyniokite į aliuminio foliją, kad etilenas neišsisklaidytų, o šiluma veiktų tolygiai.

    Įkaitinkite orkaitę iki maždaug 90–100 laipsnių ir padėkite suvyniotą avokadą ant skardos. Palaikykite apie 10 minučių, o jei vaisius itin kietas, gali prireikti kelių papildomų minučių, tačiau temperatūros didinti nerekomenduojama.

    Ištraukę avokadą neskubėkite jo pjaustyti, nes vidus bus įkaitęs. Kelias minutes palaikykite šaldytuve, kad sustabdytumėte kaitinimo procesą ir grąžintumėte įprastą temperatūrą, o tada nuimkite foliją ir patikrinkite minkštumą.

    Ką verta žinoti apie nokimą

    Jei skubėti nereikia, švelnesnis ir patikimesnis būdas yra nokinti kambario temperatūroje, ypač kartu su bananais ar obuoliais, kurie taip pat išskiria etileną. Tokiu atveju per 1–3 dienas avokadas paprastai suminkštėja tolygiau ir išlaiko natūralesnę tekstūrą.

    Specialistai taip pat primena, kad avokado minkštumą geriausia vertinti lengvai paspaudžiant delnu, o ne pirštais, kad neatsirastų įdubimų. Pernokęs avokadas dažnai būna pernelyg minkštas, su tamsiomis dėmėmis, o jo skonis gali tapti kartokas.