CP v2

Tag: Oro kokybė

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po karščio ir gaisrų: kas padeda sumažinti taršos poveikį

    Kijeve fiksuojamas laikinas oro kokybės pablogėjimas, kurį sustiprino alinanti kaitra ir gaisrai po masinės Rusijos atakos. Apie situaciją pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodydama, kad teršalai susikaupė arčiau žemės paviršiaus.

    Pasak miesto institucijų, ryte buvo registruojamas padidėjęs pažemio ozono ir smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis. Būtent šie teršalai dažniausiai lemia prastesnį savijautos foną per karščio bangas, ypač jautresnėms grupėms.

    Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į orą kaip dūmai ar dulkės, jis susidaro cheminių reakcijų metu, kai kaitra ir saulės spinduliuotė „suaktyvina“ transporto ir pramonės išmetamas dujas. Todėl per karščius didmiesčiuose ozono koncentracija gali augti net ir be naujų gaisrų.

    Tuo pat metu gaisrų dūmai didina smulkiųjų dalelių koncentraciją, o silpnas vėjas ir didesnė drėgmė gali lemti, kad teršalai ilgiau užsilaiko žemiausiame oro sluoksnyje. Tokios sąlygos ypač nepalankios, kai mieste daug transporto srautų ir ribota oro apykaita.

    Kol oro kokybė negerėja, gyventojams patariama laikyti uždarytus langus ir riboti ilgesnį buvimą lauke, ypač intensyvaus eismo vietose. Jei būtina išeiti, verta rinktis trumpesnes keliones ir vengti fizinio krūvio.

    Miesto administracija taip pat ragina palaikyti skysčių balansą ir gerti pakankamai vandens, nes karštis didina organizmo apkrovą. Turint oro valytuvą, rekomenduojama jį įjungti stipriausiu režimu, ypač patalpose, kuriose miegama ar būnama daugiausia.

    Jei jaučiamas akių, gerklės dirginimas, dusulys, spaudimas krūtinėje ar paūmėja astma, gyventojams patariama kuo greičiau sumažinti kontaktą su lauko oru ir, esant poreikiui, kreiptis į medikus. Didžiausia rizika paprastai tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis.

    Apie padidėjusią taršą taip pat signalizuoja viešai skelbiami oro kokybės indeksai, kurie kai kuriose miesto vietose pasiekė vidutinį ar aukštą lygį. Kijeve labiausiai minimos vietovės, kuriose situacija prastesnė, yra Sviatošyno rajonas ir dalis Ševčenkos rajono.

    Specialistai primena, kad indeksai gali skirtis net ir tame pačiame mieste, todėl verta stebėti duomenis pagal konkrečią gyvenamąją vietą. Oro kokybės rodikliai ypač greitai kinta keičiantis vėjui, temperatūrai ir gaisrų situacijai.

    Pastarosiomis valandomis Kijevas ir jo apylinkės patyrė masinę ataką, po kurios mieste užfiksuoti gaisrai. Vietos institucijos skelbė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, o dalis žalos susijusi su užsidegusiais pastatais.

    Tokiais atvejais oro tarša dažnai sustiprėja ne tik dėl dūmų, bet ir dėl degančių statybinių medžiagų, kurios gali išskirti sveikatai pavojingų junginių. Dėl to rekomendacijos riboti buvimą lauke ir uždaryti langus tampa aktualios net tiems, kurie įprastai jautrumo taršai nejaučia.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.

  • Šios kambarinės gėlės ne tik puošia: kaip jos gali pagerinti oro kokybę namuose

    Šios kambarinės gėlės ne tik puošia: kaip jos gali pagerinti oro kokybę namuose

    Kambariniai augalai dažnai perkami dėl jaukumo ir interjero, tačiau dalis jų siejami ir su potencialia nauda namų mikroklimatui. Specialistai pabrėžia, kad augalai gali prisidėti prie subjektyviai malonesnės aplinkos, o kartu šiek tiek didinti patalpų drėgmę, nes per lapus išgarina vandenį. Vis dėlto jie nepakeičia reguliaraus vėdinimo ir, esant poreikiui, oro valytuvo.

    Kalbant apie oro kokybę, svarbu atskirti mitus nuo realybės: laboratoriniai tyrimai rodo, kad tam tikri augalai gali absorbuoti dalį cheminių junginių, tačiau įprastomis buto sąlygomis jų poveikis dažniausiai būna ribotas. Daug didesnę įtaką kasdieniam orui daro šaltinių kontrolė, švara, vėdinimas ir tinkamas drėgmės balansas. Vis dėlto augalai išlieka viena paprasčiausių priemonių, padedančių sukurti komfortiškesnę namų atmosferą.

    Populiariausi pasirinkimai namams

    Tarp dažniausiai rekomenduojamų augalų minimi skridinis (spatifilis), sansevjera, žaliastiebė (chlorofitas), epipremnumas, papartis, dracena, gebenė ir areka palmė. Šiuos augalus žmonės vertina dėl atsparumo, gebėjimo augti kambario sąlygomis ir dekoratyvumo, o jų priežiūra paprastai nėra sudėtinga. Visgi kiekviena rūšis turi skirtingus poreikius, todėl verta įvertinti šviesą, temperatūrą ir oro drėgnumą.

    Skridinis dažnai pasirenkamas svetainei ar miegamajam dėl tamsiai žalių lapų ir šviesių žiedynų, jam paprastai tinka šviesi vieta be kaitrios saulės bei tolygiai drėgna žemė. Sansevjera laikoma vienu atlaidiausių augalų, nes lengviau pakelia retesnį laistymą ir trumpą sausrą. Epipremnumas vertinamas dėl greito augimo ir galimybės formuoti svyrančias ar vijoklines šakas.

    Priežiūra lemia daugiau nei rūšis

    Net ir gražiausias augalas praras dekoratyvumą, jei bus pastatytas netinkamoje vietoje. Dažna klaida yra perlaistymas, todėl patariama prieš laistant patikrinti žemės drėgnumą, o ne vadovautis vienodu grafiku visiems vazonams. Taip pat naudinga reguliariai nuvalyti dulkes nuo lapų, nes tai pagerina šviesos patekimą ir bendrą augalo išvaizdą.

    Paparčiai dažniau mėgsta drėgnesnį orą, todėl geriau jaučiasi toliau nuo radiatorių, o jei vonios kambaryje yra langas, tokia vieta jiems gali tikti. Norint realiai pagerinti patalpų orą, svarbiausia išlaikyti įpročius, kurie veikia kasdien: reguliariai vėdinti, mažinti dulkes, kontroliuoti drėgmę ir atkreipti dėmesį į taršos šaltinius, pavyzdžiui, kvapus, rūkymą ar intensyviai naudojamas chemines priemones.

    Saugumas, jei namuose vaikai ar augintiniai

    Renkantis augalus verta įvertinti ne tik grožį, bet ir saugumą. Kai kurie populiarūs kambariniai augalai gali būti toksiški katėms, šunims ar mažiems vaikams, todėl prieš perkant pravartu pasitikrinti konkrečios rūšies savybes ir laikyti vazonus nepasiekiamoje vietoje. Taip namų žaluma bus ne tik estetiška, bet ir saugi.

    Galiausiai, augalai namuose labiausiai pasiteisina kaip visumos dalis: jie kuria žalesnę, ramesnę aplinką, gali prisidėti prie komforto pojūčio ir šiek tiek palaikyti drėgmę. Tačiau norint apčiuopiamų rezultatų oro kokybei, būtina derinti kelis sprendimus, o ne pasikliauti vien vazonais ant palangės.

  • Tyrimas: Sacharos dulkės Europoje stiprėja ir blogina oro kokybę – rizika sveikatai auga

    Naujas žurnale Nature publikuotas tyrimas rodo, kad Sacharos dulkių koncentracija Europoje per maždaug dešimt metų išaugo 10–25 proc. Kai kuriose teritorijose, įskaitant Jungtinę Karalystę, su tokiais pernašomis siejamas oro užterštumas per tą patį laikotarpį išaugo beveik perpus.

    Mokslininkai analizavo daugiau nei 18 500 kasdienių matavimų iš 103 oro stebėsenos stočių skirtingose Europos šalyse. Didžiausios koncentracijos registruotos pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Kanarų salose, per kurias Sacharos dulkės dažniausiai pasiekia žemyną.

    Tyrime pabrėžiama, kad pagrindinis pokyčius lemiantis veiksnys yra stiprėjantis Šiaurės Afrikos dykumėjimas, kurį spartina klimato kaita ir žmogaus veikla. Nors dulkių audrų skaičius, kaip nurodoma, smarkiai nepasikeitė, pačios audros tapo intensyvesnės ir į šiaurę perneša daugiau kietųjų dalelių.

    Sacharos dulkių epizodai siejami su staigiais kietųjų dalelių koncentracijos šuoliais, kurie gali apsunkinti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų būklę. Tyrėjai pažymi, kad tokiais laikotarpiais didėja mirčių nuo infarktų ir ūmių kvėpavimo takų ligų skaičius.

    Ilgesnis užteršto oro poveikis taip pat didina riziką susirgti astma, lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis. Ypač pažeidžiami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir turintys lėtinių sveikatos sutrikimų.

    Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys, apsunkintas kvėpavimas, spaudimo jausmas krūtinėje, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja stebėti oro kokybės rodiklius ir riboti intensyvų fizinį krūvį lauke.

    Vienas labiausiai pastebimų reiškinių yra vadinamasis purvinas lietus, kai krituliai kartu su dulkėmis palieka rusvai gelsvas nuosėdas ant automobilių, langų ir kitų paviršių. Nors vizualiai tai atrodo įspūdingai, problemos esmė yra ne estetika, o padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore.

    Sacharos dulkės veikia ir saulės energetiką, nes ant paviršių nusėdusios dalelės mažina saulės šviesos patekimą. Tyrime minimi nuostoliai saulės elektrinių generacijoje gali siekti 15–30 proc., o per intensyvesnius epizodus – dar daugiau, priklausomai nuo vietos ir užterštumo trukmės.

    Mokslininkai įspėja, kad toliau šylant klimatui tokių epizodų reikšmė Europoje gali didėti. Tai reiškia, kad oro kokybės stebėsena, ankstyvas įspėjimas ir visuomenės informavimas gali tapti dar svarbesni tiek sveikatos apsaugai, tiek energetikos planavimui.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato organizatoriai prieš savaitgalį vyksiantį finalą Naujajame Džersyje pranešė atidžiai stebintys miškų gaisrų dūmų situaciją ir oro kokybės rodiklius. JAV dalyje regionų dūmai pablogino matomumą ir pakėlė taršą iki nesveiko ar net pavojingo lygio.

    Organizatorių teigimu, prie FIFA būstinės dirba Nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas, kuris nuolat teikia naujausią informaciją apie oro masių judėjimą ir taršos prognozes. Tai leidžia operatyviai spręsti dėl komandų treniruočių, rungtynių logistikos ir žiūrovams skirtų rekomendacijų.

    Rizika sportininkams ir žiūrovams

    Didžiausias susirūpinimas kyla dėl intensyvaus fizinio krūvio, kai sportininkai įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai. Esant aukštam smulkiųjų dalelių kiekiui, didėja kvėpavimo takų dirginimo, astmos paūmėjimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

    „Tai aukšto meistriškumo sportininkai, per kiekvieną treniruotę ir rungtynes į plaučius įtraukia daug oro, todėl esant pavojingiems lygiams jie neturėtų treniruotis lauke“, – sakė skubiosios medicinos gydytoja Courtney Howard, dirbanti su klimato ir sveikatos iniciatyvomis.

    Specialistai primena, kad vien tik kaukė ne visada yra praktiškas sprendimas sportuojant, o netinkamai prigludusi apsauga gali nesuteikti laukiamo efekto. Dėl to dažniausiai rekomenduojama treniruotes perkelti į uždaras, kondicionuojamas patalpas su filtruojamu oru.

    Komandų treniruotės ir dūmų geografija

    Ketvirtadienį Ispanijos rinktinė treniravosi lauke šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje, nors tuo metu fiksuoti pavojingi oro kokybės rodikliai, siejami su dūmais iš Kanados miškų gaisrų. Tuo pat metu kai kurios savivaldybės gyventojus ragino likti patalpose arba lauke dėvėti respiratorius.

    Argentinos rinktinė, po pergalės prieš Angliją iškovojusi vietą antrame iš eilės pasaulio čempionato finale, treniruotes tęsė Atlantos apylinkėse. Šis regionas buvo toliau į pietus nuo intensyviausiai dūmų paveiktų teritorijų, todėl oro kokybės sąlygos buvo stabilesnės.

    Dūmų plitimas priklauso nuo vėjo krypčių ir atmosferos sluoksnių, todėl situacija gali keistis per kelias valandas. Dėl to organizatoriai akcentuoja nuolatinę stebėseną ir galimybę koreguoti planus, jei oro kokybė prie stadiono pablogėtų iki sveikatai pavojingo lygio.

  • Ne tik puošia palangę: 5 kambariniai augalai, kurie padeda namuose turėti gaivesnį orą

    Ne tik puošia palangę: 5 kambariniai augalai, kurie padeda namuose turėti gaivesnį orą

    Kambariniai augalai dažnai perkami dėl grožio, tačiau dalis jų gali prisidėti ir prie geresnio mikroklimato namuose. Lapai sulaiko dulkes, o kai kurie augalai gali padėti palaikyti malonesnę oro drėgmę ar sumažinti nemalonius kvapus.

    Svarbu žinoti, kad augalai nepakeičia vėdinimo ar oro valymo įrenginių, ypač jei patalpose kaupiasi didesnė tarša. Tačiau kaip kasdienė priemonė jie gali būti praktiškas pasirinkimas, ypač vasarą, kai butai įkaista.

    Pelargonija: kvapas ir paprasta priežiūra

    Kvapnioji pelargonija, dažnai vadinama angina, vertinama dėl lapų aromato: juos patrintas juntamas citrinų ir rožių natų kvapas. Ryškioje vietoje ji auga sparčiai, tačiau geriausia saugoti nuo tiesioginės kaitrios saulės.

    Norint tankesnio krūmelio, verta reguliariai nugnybti ūglių viršūnes. Laistant svarbu neperlieti: šaknys jautrios užmirkimui, todėl patogiau palaukti, kol žemė šiek tiek pradžius.

    Spathiphyllum: drėgmė ir švaresni lapai

    Spathiphyllum, lietuviškai dažnai vadinamas skridžiuoju arba taikos lelija, yra vienas populiariausių augalų namuose. Jis vertinamas dėl dekoratyvių tamsiai žalių lapų ir šviesių žiedynų, o taip pat dėl gebėjimo prisidėti prie malonesnės oro drėgmės.

    Ant plačių lapų greitai nusėda dulkės, todėl juos verta periodiškai nuvalyti drėgna šluoste. Augalas geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, o trūkstant vandens lapai greitai suglemba, todėl vasarą ypač svarbu jo neperdžiovinti.

    Levanda, chlorofitas ir sansevjera: skirtingi poreikiai, panaši nauda

    Levanda dažniau siejama su sodu, tačiau kompaktiškos veislės gali augti ir vazone ant saulėtos palangės. Kuo daugiau šviesos, tuo intensyvesnis aromatas, o geriausiai tinka lengvas, laidus substratas ir saikingas laistymas, kad vanduo nestovėtų lėkštelėje.

    Chlorofitas laikomas vienu atspariausių augalų: jis pakelia trumpalaikę sausrą, nes vandenį kaupia šaknyse. Dažnai rekomenduojamas virtuvei, nes gausi lapija padeda sugauti dalį dulkių, o augalas greitai suformuoja svyrančius ūglius su mažomis rozetėmis.

    Sansevjera, dar vadinama uošvės liežuviu, tinka tiems, kurie nenori daug priežiūros. Ji pakelia sausą orą ir šilumą, o laistyti ją reikia tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta; geriausiai tinka laidus, kaktusams skirtas substratas.

    Renkantis augalus verta atsižvelgti į šviesą, kambario temperatūrą ir laistymo įpročius. Reguliarus patalpų vėdinimas, švara ir tinkamai prižiūrimi augalai kartu dažniausiai duoda geriausią rezultatą.

  • Černobylio zonoje užgesintas dvi savaites degęs gaisras: gelbėtojai įvertino radiacijos foną

    Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad Kyjivo srities gelbėtojai kartu su kitomis tarnybomis nuolat dirbo gesindami liepsnas, kurios apėmė miško paklotę ir sausuolius.

    Kas vyko gesinimo metu?

    Anot gelbėtojų, pagrindinis uždavinys buvo suvaldyti ugnį ir neleisti jai išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigė, kad pavyko sustabdyti gaisro plitimą ir išvengti didesnės žalos jautriose teritorijose.

    Tokio pobūdžio gaisrai pavojingi tuo, kad sausos miško paklotės ir vėjai gali greitai pakeisti gaisro kryptį, o dūmai pasiekia gyvenamas vietoves. Dėl to operacijose paprastai derinami žemės pajėgų veiksmai, židinių stebėjimas ir nuolatinis situacijos vertinimas.

    Ką skelbiama apie radiaciją?

    Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad reguliariai matuojant radiacijos foną per visą gaisro laikotarpį rodikliai išliko natūralių reikšmių ribose ir neviršijo leistinų normų.

    Černobylio regione radiacijos klausimas įprastai stebimas ypač atidžiai, nes gaisrų metu dūmai ir pelenai teoriškai gali pakelti į orą užterštas daleles. Vis dėlto pateiktoje tarnybų informacijoje pabrėžiama, kad šį kartą fiksuota situacija atitiko įprastą foną.

    Oro kokybė ir dūmai regione

    Pastarosiomis birželio pabaigos dienomis Kyjive buvo fiksuojamas smogas, sietas su didelio masto miškų gaisrais Černobylio zonoje. Meteorologai anksčiau aiškino, kad dėl vykstančio gesinimo ir oro sąlygų sostinėje bei aplinkiniuose rajonuose gali laikinai pablogėti oro kokybė.

    Gelbėtojams paskelbus apie gaisro likvidavimą, tikimasi, kad dūmų poveikis regionui mažės, tačiau oro kokybę ir toliau lems vėjo kryptis, krituliai ir likusių smilkstančių židinių rizika. Tarnybos paprastai ragina sekti oficialius pranešimus ir rekomendacijas, jei smogas pasikartoja.

  • Kijeve suprastėjo oro kokybė: priežastys ir ką gyventojai gali padaryti, kol situacija gerėja

    Kijeve liepos 3 dieną užfiksuotas pastebimas oro kokybės pablogėjimas. Apie tai pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodžiusi, kad ryte padidėjo prizeminio ozono koncentracija ir ore esančių kietųjų dalelių, vadinamų dulkėmis, kiekis.

    Administracijos teigimu, ozono lygio augimą sustiprina neįprastai karšti orai. Esant karščiui ir intensyviai saulei, mieste esantys teršalai, ypač iš transporto, lengviau dalyvauja cheminėse reakcijose, dėl kurių prie žemės paviršiaus formuojasi ozonas.

    Prie situacijos prisidėjo ir gaisrai, kilę po Rusijos atakos naktį iš liepos 1 į liepos 2 dieną. Kai vėjas silpnas arba jo beveik nėra, teršalai neišsisklaido, o kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, todėl laikinai didėja degimo produktų ir smulkiųjų dalelių koncentracija.

    Miesto institucijos ragina gyventojus iki pagerėjimo laikytis paprastų atsargumo priemonių: uždaryti langus, kiek įmanoma riboti laiką lauke ir gerti daugiau vandens. Jei namuose yra oro valytuvas, rekomenduojama jį įjungti didesniu galingumu, kad sumažėtų dalelių kiekis patalpose.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad antroje dienos pusėje situacija gali kisti. Tarnybos teigimu, prognozuojamas vidutinio intensyvumo lietus, kuris paprastai prisideda prie oro pagerėjimo, nes krituliai padeda išplauti ore esančias daleles.

    Panašūs epizodai Kijeve fiksuoti ir anksčiau šią savaitę, kai dėl miškų gaisrų Černobylio zonoje į sostinę patekdavo degimo produktai. Sinoptikai tuomet perspėjo, kad priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo, trumpalaikiai užterštumo šuoliai gali kartotis ir Kijevo srityje.

  • Dūmai iš Černobylio gaisrų pasiekė Kijevą: gydytojas paaiškino, ar reikia vartoti jodą

    Kijeve fiksuojamas prastėjantis oro kokybės rodiklis, o mieste juntamas dūmų kvapas. Situacija siejama su miškų gaisrais Černobylio zonoje, kurie kilo po naktinių atakų liepos 2 dieną, ir su meteorologinėmis sąlygomis, kai dėl menko vėjo teršalai ilgiau užsilaiko prie žemės.

    Medikai primena, kad svarbiausia – sumažinti dūmų poveikį kasdienėje rutinoje. Rekomenduojama uždaryti langus, riboti laiką lauke ir, jei įmanoma, likti patalpose, kol oro taršos lygis sumažės.

    „Tiesiog uždarykite langus ir stenkitės būti patalpose, o ne lauke. Taip pat nereikia vartoti jodo, nes tai neduoda jokios naudos“, – sakė gydytojas Tarasas Žyravecskis.

    Specialistai aiškina, kad jodo preparatai skiriami tik tada, kai yra patikimai patvirtinta radioaktyviojo jodo grėsmė ir tai daroma pagal oficialias institucijų rekomendacijas. Dūmai iš gaisrų pirmiausia kelia kietųjų dalelių ir kitų degimo produktų riziką, todėl savarankiškas jodo vartojimas ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti sveikatai.

    Žmonėms, pajutusiems apsinuodijimo požymių, galvos svaigimą, dusulį ar ryškų savijautos pablogėjimą, patariama nedelsti ir kreiptis į medikus. Ypač atidūs turėtų būti sergantys lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis bei vyresnio amžiaus asmenys.

    Gydytojų teigimu, turintiems kvėpavimo problemų verta stebėti būklę ir, jei namuose yra pulso oksimetras, pasitikrinti deguonies saturaciją. Sergantiesiems hipertenzija rekomenduojama dažniau matuoti kraujospūdį, o jam šoktelėjus – tartis su šeimos gydytoju ar kardiologu.

    Karštomis dienomis papildomą riziką didina ir perkaitimas, todėl patariama gerti daugiau vandens ir vėsinti patalpas. Jei namuose labai tvanku, verta ieškoti vėsesnės vietos su kondicionieriumi ar pavėsiu ir, kiek įmanoma, vengti tiesioginių saulės spindulių.

    Miesto oro kokybė gali greitai kisti priklausomai nuo vėjo krypties ir gaisrų intensyvumo, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus bei oro taršos rodiklius. Dūmų šleifas iš gaisrų, esant palankioms pernašos sąlygoms, gali mažinti matomumą ir didinti kietųjų dalelių koncentraciją ne tik Kijeve, bet ir aplinkiniuose rajonuose.

    Kol situacija stabilizuojasi, ekspertai pabrėžia paprastą taisyklę: mažiau dūmų įkvepiate – mažesnė ir trumpalaikių simptomų bei lėtinių ligų paūmėjimo rizika. Jei simptomai stiprėja ar atsiranda krūtinės skausmas, ryškus dusulys, sąmonės sutrikimas, būtina skubi medicinos pagalba.

  • Kodėl neverta kondicionieriaus nustatyti ties 26 laipsniais: meistras paaiškino, kas geriau

    Karštomis vasaros dienomis daugelis automatiškai pasirenka 26 laipsnių režimą, manydami, kad tai saugi vidurio pozicija tarp šalčio ir tvankumos. Tačiau kondicionierių priežiūros specialistai sako, kad toks nustatymas ne visada yra geriausias sprendimas nei piniginei, nei savijautai.

    Meistrų teigimu, daugelyje namų ūkių efektyviausiai veikia 24–25 laipsnių intervalas. Tokiu režimu įrenginys dažniau pasiekia tikslą greičiau ir stabiliau, todėl rečiau dirba maksimaliu pajėgumu, o tai paprastai reiškia ir mažesnes elektros sąnaudas.

    Praktikoje net ir vieno laipsnio pokytis gali pastebimai pakeisti elektros vartojimą per visą sezoną. Specialistai pabrėžia, kad svarbu ne tik pasirinkta temperatūra, bet ir tai, kaip greitai patalpa atvėsta, kiek šilumos patenka per langus ir ar įrenginys nėra priverstas kompensuoti nuolatinių nuostolių.

    Per šiltai nustatytas režimas kai kuriose patalpose gali reikšti didesnę drėgmę, ypač jei kondicionierius dirba trumpais ciklais arba patalpa prastai vėdinama. Didesnė drėgmė sudaro palankesnes sąlygas pelėsiui, bakterijoms ir alergenams, o tai jautresniems žmonėms gali sukelti diskomfortą.

    Didžiausią riziką dažniausiai jaučia žmonės, turintys lėtinių kvėpavimo takų problemų, pavyzdžiui, astmą ar alergijas. Pasak specialistų, pastovesnis 24–25 laipsnių režimas daugeliui padeda išlaikyti tolygesnį mikroklimatą ir mažina staigių temperatūros svyravimų tikimybę.

    Meistrai akcentuoja, kad net idealiai parinkta temperatūra neduos norimo rezultato, jei įrenginio viduje kaupiasi dulkės, nešvarumai, pelėsis ar bakterijos. Tuomet kondicionierius gali pradėti vėsinti silpniau, skleisti nemalonius kvapus, o patalpose prastėja oro kokybė.

    Dažniausiai rekomenduojama reguliariai tikrinti ir valyti filtrus, nuvalyti lengvai pasiekiamas vidinio bloko vietas ir įsitikinti, kad kondensato nubėgimas nėra užsikimšęs. Jei įrenginys ilgai nebuvo prižiūrėtas, saugiausia kreiptis į specialistus, nes gilesnė priežiūra ir diagnostika gali padėti išvengti gedimų piko sezono metu.