CP v2

Tag: Oro kokybė

  • Vilnius ruošia oro „revoliuciją“ iki 2030-ųjų: štai kas keisis vairuotojams ir namams

    Vilnius ruošia oro „revoliuciją“ iki 2030-ųjų: štai kas keisis vairuotojams ir namams

    Pristatyta 2026–2030 metų programa

    Rugpjūčio 13 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytas Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programos 2026–2030 metams projektas. Juo siekiama iš anksto pasiruošti griežtesniems Europos Sąjungos reikalavimams, kurie numato žemesnes leidžiamas teršalų koncentracijų ribas nuo 2030 metų.

    Programą rengiant įvertinta, kad pagal naujas ribines vertes dalis dabartinių sostinės rodiklių nebepatektų į atitiktį. Dėl to siūloma išplėsti taršos mažinimo priemonių paketą ir dalį sprendimų pradėti įgyvendinti dar iki 2030 metų.

    „Pagal naująsias ribines vertes dalis dabartinių Vilniaus oro kokybės rodiklių nebeatitiktų nustatytų reikalavimų, todėl būtina iš anksto numatyti ir įgyvendinti papildomas taršos mažinimo priemones“, – sakė programą rengusios „ID Vilnius“ atstovas Linas Vaitkevičius.

    Gyventojai ir organizacijos pastabas bei pasiūlymus gali teikti iki rugsėjo 4 dienos imtinai. Savivaldybė pabrėžia, kad galutinis priemonių sąrašas bus tikslinamas pagal gautas įžvalgas, o vėliau dokumentą planuojama teikti tvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

    Didžiausi iššūkiai: KD ir NO2

    Programos projekte daugiausia dėmesio skiriama kietosioms dalelėms KD10, smulkiosioms kietosioms dalelėms KD2,5 ir azoto dioksidui NO2. Šie teršalai yra svarbūs tiek dėl poveikio sveikatai, tiek dėl to, kad būtent jų ribos Europos Sąjungoje griežtėja, o miestams teks ieškoti greitesnių sprendimų.

    Rengėjų pristatytuose vertinimuose nurodoma, kad kietųjų dalelių tarša Vilniuje reikšmingai siejama su individualiu būstų šildymu kietuoju kuru, taip pat su pramonės ir energetikos įmonėmis. Tuo pat metu kelių transportui priskiriama iki 15 proc. kietųjų dalelių emisijų, tačiau būtent transportas yra pagrindinis NO2 šaltinis mieste.

    Azoto dioksidas laikomas toksišku teršalu, galinčiu dirginti kvėpavimo takus ir didinti kvėpavimo sistemos jautrumą. Dėl to savivaldybės planuose akcentuojama, kad NO2 mažinimas daugiausia priklausys nuo eismo srautų, transporto technologijų ir judumo įpročių pokyčių.

    „Labiausiai užterštas oras gali būti automobilio viduje, ypač spūstyse, kai vėdinimo sistema orą ima iš aplinkos, kurioje koncentruojasi išmetamosios dujos“, – pristatymo metu pabrėžė programos rengėjai.

    Ką parodė taršos sklaidos modeliavimas?

    Programai parengti atliktas oro taršos sklaidos modeliavimas, kuriame vertinti didieji ir mažesni taršos šaltiniai, kelių transporto srautai, meteorologinės sąlygos ir foninė tarša. Daugiausia dėmesio skirta NO2 ir kietosioms dalelėms KD10 bei KD2,5.

    Modeliavimas rodo, kad vien bazinių priemonių scenarijaus 2030 metais gali nepakakti, kad miestas pasiektų naujas ribines vertes. Didžiausiu iššūkiu įvardijamos smulkiosios kietosios dalelės KD2,5, kurios ypač svarbios dėl poveikio sveikatai ir dėl to, kad jos lengvai patenka į kvėpavimo sistemą.

    Pagal projekte cituojamus skaičiavimus, 2030 metais KD2,5 poveikį vis dar galėtų patirti daugiau kaip 405 000 gyventojų, vertinant pagal vidutinę metinę ribinę vertę. Tai reiškia, kad akcentas bus dedamas ne tik į trumpalaikius sprendimus, bet ir į ilgalaikius šildymo bei judumo pokyčius.

    Programos rengėjai pabrėžia, kad oro kokybę lemia ne vienas šaltinis, todėl priemonių efektyvumas priklausys nuo kelių sektorių sinchroniško veikimo. Dėl to vien tik transporto pertvarka ar vien tik šildymo modernizavimas nebūtų pakankamas, jei kitos sritys judėtų per lėtai.

    Kas keisis transportui ir šildymui?

    Transporto srityje programos projekte aptariami sprendimai, kurie paprastai taikomi Europos miestuose siekiant mažinti NO2 ir bendrą taršą. Tarp jų minimas mažos taršos zonos įrengimas, parkavimo politikos peržiūra, viešojo transporto modernizavimas ir plėtra, taip pat nulinės ir mažos emisijos transporto skatinimas.

    Taip pat numatoma plėsti elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, „Statyk ir važiuok“ aikšteles, A juostas, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūrą. Atskirai akcentuojamas kelių dulkių mažinimas, nes jos prisideda prie kietųjų dalelių koncentracijų, ypač sausuoju metų laiku.

    Šildymo srityje numatoma skatinti centralizuoto šilumos tiekimo plėtrą, šilumos gamybos įrangos modernizavimą, pastatų renovaciją ir didesnį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Daug dėmesio skiriama namų ūkiams, kurie šildosi individualiai, nes būtent ši grandis gali lemti reikšmingą KD2,5 sumažėjimą.

    Projekte aptariamos kryptys apima taršių šildymo įrenginių keitimą, pagalbos gyventojams stiprinimą vieno langelio principu, prisijungimo prie centralizuoto šildymo galimybių plėtrą ir mažiau taršių technologijų diegimą. Savivaldybė pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai sprendimai taps prieinami ir finansiškai įkandami didesnei daliai gyventojų.

    Programa rengiama kaip „LIFE Clean air“ projekto dalis, o jos įgyvendinimas būtų pradedamas po patvirtinimo savivaldybės taryboje. Savivaldybė ragina vilniečius įsitraukti į derinimą, nes priemonės tiesiogiai palies kasdienius sprendimus, nuo šildymo būdo iki judėjimo mieste.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po raketų smūgio ir kaitros: ekspertai ragina rečiau būti lauke

    Kijevo gyventojams patariama kiek įmanoma sumažinti laiką lauke dėl padidėjusios oro taršos, kuri, specialistų teigimu, gali būti pavojinga kvėpavimo takams. Apie tai kalbėdamas televizijos kanale „Novini.LIVE“ įspėjo Ukrainos hidrometeorologijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Michailas Savenecas.

    Anot jo, oro kokybė suprastėjo po rugpjūčio 5 dieną įvykdyto rusų raketų smūgio, kai dalis židinių mieste ir jo apylinkėse ėmė smilkti. Situaciją paaštrino meteorologinės sąlygos: labai silpnas vėjas reiškia, kad teršalai beveik neišsisklaido ir kurį laiką laikosi arčiau žemės paviršiaus.

    Papildomą taršos foną sudaro ir įprasti miesto šaltiniai, ypač intensyvus eismas rytais bei piko valandomis. Kai oro masės nejuda, net ir kasdienės transporto emisijos gali labiau prisidėti prie smogo, o kartu su degimo produktais sudaryti sveikatai nepalankų mišinį.

    Specialistas atkreipė dėmesį, kad karštomis, giedromis dienomis stipriau formuojasi priežeminis ozonas, kurio koncentracijos dažniausiai didėja artėjant dienos viduriui. „Priežeminis ozonas karštu oru, kai nėra debesuotumo ir šviečia tiesioginė saulė, taps pagrindiniu cheminiu procesu, kuris tęsis tol, kol laikysis tokios oro sąlygos“, – sakė M. Savenecas.

    Pasak jo, dalis teršalų kinta per parą: vakare, sumažėjus tiesioginei saulės spinduliuotei, priežeminis ozonas ima irti, tačiau degimo produktai atmosferoje gali išsilaikyti ilgiau. Krituliai paprastai padeda „nuplauti“ dalį teršalų ir sumažinti jų koncentraciją ore.

    Ekspertas pabrėžė, kad tokios taršos sąlygos gali paveikti ne tik kvėpavimo takus, bet ir širdies bei kraujotakos sistemą, o priežeminis ozonas gali dirginti akis. Jautresniems žmonėms, ypač sergantiems astma, padidėja paūmėjimų rizika ir gali prireikti dažniau naudoti paskirtus vaistus.

    Gyventojams rekomenduojama riboti buvimą lauke, ypač dienos metu, kai tarša gali būti didesnė. Taip pat patariama namuose dažniau atlikti drėgną valymą, kad ant paviršių nusėdusios dalelės nepatektų atgal į orą.

    Paklaustas, ar tai reiškia, kad žmonėms reikėtų visai neiti į lauką, specialistas pripažino, kad geriausia vengti nebūtino išėjimo. „Vengti – taip, žinoma. Jei išeiti tenka, kaukės gali padėti, tik klausimas, kiek tai pakeliama per karštį“, – teigė jis.

    Tuo metu oro kokybės stebėsenos tarnybos fiksuoja laikiną oro būklės pablogėjimą sostinėje, siejamą su karščiu, dūmais ir smulkiųjų dalelių koncentracijos augimu. Gyventojams patariama sekti oficialią informaciją ir, esant savijautos pablogėjimui, kreiptis į medikus.

  • Kijeve pablogėjo oro kokybė po karščio ir gaisrų: kas padeda sumažinti taršos poveikį

    Kijeve fiksuojamas laikinas oro kokybės pablogėjimas, kurį sustiprino alinanti kaitra ir gaisrai po masinės Rusijos atakos. Apie situaciją pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodydama, kad teršalai susikaupė arčiau žemės paviršiaus.

    Pasak miesto institucijų, ryte buvo registruojamas padidėjęs pažemio ozono ir smulkiųjų kietųjų dalelių kiekis. Būtent šie teršalai dažniausiai lemia prastesnį savijautos foną per karščio bangas, ypač jautresnėms grupėms.

    Pažemio ozonas nėra tiesiogiai išmetamas į orą kaip dūmai ar dulkės, jis susidaro cheminių reakcijų metu, kai kaitra ir saulės spinduliuotė „suaktyvina“ transporto ir pramonės išmetamas dujas. Todėl per karščius didmiesčiuose ozono koncentracija gali augti net ir be naujų gaisrų.

    Tuo pat metu gaisrų dūmai didina smulkiųjų dalelių koncentraciją, o silpnas vėjas ir didesnė drėgmė gali lemti, kad teršalai ilgiau užsilaiko žemiausiame oro sluoksnyje. Tokios sąlygos ypač nepalankios, kai mieste daug transporto srautų ir ribota oro apykaita.

    Kol oro kokybė negerėja, gyventojams patariama laikyti uždarytus langus ir riboti ilgesnį buvimą lauke, ypač intensyvaus eismo vietose. Jei būtina išeiti, verta rinktis trumpesnes keliones ir vengti fizinio krūvio.

    Miesto administracija taip pat ragina palaikyti skysčių balansą ir gerti pakankamai vandens, nes karštis didina organizmo apkrovą. Turint oro valytuvą, rekomenduojama jį įjungti stipriausiu režimu, ypač patalpose, kuriose miegama ar būnama daugiausia.

    Jei jaučiamas akių, gerklės dirginimas, dusulys, spaudimas krūtinėje ar paūmėja astma, gyventojams patariama kuo greičiau sumažinti kontaktą su lauko oru ir, esant poreikiui, kreiptis į medikus. Didžiausia rizika paprastai tenka vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiesiems kvėpavimo ar širdies ligomis.

    Apie padidėjusią taršą taip pat signalizuoja viešai skelbiami oro kokybės indeksai, kurie kai kuriose miesto vietose pasiekė vidutinį ar aukštą lygį. Kijeve labiausiai minimos vietovės, kuriose situacija prastesnė, yra Sviatošyno rajonas ir dalis Ševčenkos rajono.

    Specialistai primena, kad indeksai gali skirtis net ir tame pačiame mieste, todėl verta stebėti duomenis pagal konkrečią gyvenamąją vietą. Oro kokybės rodikliai ypač greitai kinta keičiantis vėjui, temperatūrai ir gaisrų situacijai.

    Pastarosiomis valandomis Kijevas ir jo apylinkės patyrė masinę ataką, po kurios mieste užfiksuoti gaisrai. Vietos institucijos skelbė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, o dalis žalos susijusi su užsidegusiais pastatais.

    Tokiais atvejais oro tarša dažnai sustiprėja ne tik dėl dūmų, bet ir dėl degančių statybinių medžiagų, kurios gali išskirti sveikatai pavojingų junginių. Dėl to rekomendacijos riboti buvimą lauke ir uždaryti langus tampa aktualios net tiems, kurie įprastai jautrumo taršai nejaučia.

  • Smūgis Kyjive kliudė amoniako cisterną: kiek išsiliejo ir ką apie oro saugumą sako gelbėtojai

    Per Rusijos masinę ataką naktį į rugpjūčio 5 dieną Kyjive buvo pataikyta į amoniako cisterną, buvusią įmonės teritorijoje Golosejevo rajone. Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovai skelbia, kad didelio nuotėkio pavyko išvengti, todėl gyventojams plataus masto grėsmė šįkart nekilo.

    Pasak ugniagesių gelbėtojų, iš pradžių buvo baiminamasi, kad dėl smūgio gali ištekėti reikšmingas kiekis cheminės medžiagos. Tačiau į vietą nedelsiant atvykus gelbėtojams ir miesto tarnyboms, pati cisterna nebuvo pramušta, o laiku uždarytos sklendės leido suvaldyti situaciją.

    „Laimei, pati amoniako cisterna nebuvo pažeista. Nukentėjo dalis įrangos, tačiau sklendės buvo uždarytos laiku, todėl nuotėkis minimalus, iki 100 litrų. Viskas greitai likviduota, ryte grėsmės nebuvo“, – sakė Kyjivo gelbėjimo tarnybos atstovas Pavelas Petrovas.

    Tarnybos primena, kad po apšaudymų didžiausia trumpalaikė rizika mieste dažnai siejama ne tik su cheminėmis medžiagomis, bet ir su gaisrais bei dūmais. Dėl to gyventojams rekomenduojama sekti oficialius pranešimus apie oro kokybę ir galimą taršą, ypač jei rajonuose fiksuojami dideli gaisrai.

    P. Petrovas atkreipė dėmesį, kad po naktinės atakos Kyjive galėjo būti jaučiamas laikinas oro kokybės suprastėjimas dėl gaisrų dūmų. Vis dėlto, jo teigimu, ryte gaisrai buvo lokalizuoti ir užgesinti, todėl oro kokybė turėtų palaipsniui gerėti.

    Amoniakas yra aitraus kvapo cheminė medžiaga, kurios didesnė koncentracija gali dirginti kvėpavimo takus ir akis, o uždarose erdvėse kelti rimtesnį pavojų. Tokiose situacijose lemiama tampa nuotėkio mastas, vėjo kryptis ir tai, ar medžiaga patenka į tankiai apgyvendintas teritorijas, todėl tarnybos paprastai vertina riziką realiuoju laiku.

    Pranešimų apie būtinybę evakuotis ar taikyti papildomas apsaugos priemones Kyjive dėl šio incidento nepateikta. Miesto gyventojai raginami remtis tik oficialia informacija ir, pajutus stiprų aitrų kvapą ar pasireiškus sveikatos sutrikimams, kreiptis į specialiąsias tarnybas.

    Separatūs pranešimai apie tą pačią naktį vykusią ataką skelbia ir apie civilių aukas bei sužeistuosius Kyjive bei Kyjivo srityje. Ukrainos pareigūnai teigia, kad smūgiai kliudė civilinius objektus, įskaitant logistiką ir sandėlius, o gelbėjimo darbai po atakos tęsėsi ir dieną.

  • Šios kambarinės gėlės ne tik puošia: kaip jos gali pagerinti oro kokybę namuose

    Šios kambarinės gėlės ne tik puošia: kaip jos gali pagerinti oro kokybę namuose

    Kambariniai augalai dažnai perkami dėl jaukumo ir interjero, tačiau dalis jų siejami ir su potencialia nauda namų mikroklimatui. Specialistai pabrėžia, kad augalai gali prisidėti prie subjektyviai malonesnės aplinkos, o kartu šiek tiek didinti patalpų drėgmę, nes per lapus išgarina vandenį. Vis dėlto jie nepakeičia reguliaraus vėdinimo ir, esant poreikiui, oro valytuvo.

    Kalbant apie oro kokybę, svarbu atskirti mitus nuo realybės: laboratoriniai tyrimai rodo, kad tam tikri augalai gali absorbuoti dalį cheminių junginių, tačiau įprastomis buto sąlygomis jų poveikis dažniausiai būna ribotas. Daug didesnę įtaką kasdieniam orui daro šaltinių kontrolė, švara, vėdinimas ir tinkamas drėgmės balansas. Vis dėlto augalai išlieka viena paprasčiausių priemonių, padedančių sukurti komfortiškesnę namų atmosferą.

    Populiariausi pasirinkimai namams

    Tarp dažniausiai rekomenduojamų augalų minimi skridinis (spatifilis), sansevjera, žaliastiebė (chlorofitas), epipremnumas, papartis, dracena, gebenė ir areka palmė. Šiuos augalus žmonės vertina dėl atsparumo, gebėjimo augti kambario sąlygomis ir dekoratyvumo, o jų priežiūra paprastai nėra sudėtinga. Visgi kiekviena rūšis turi skirtingus poreikius, todėl verta įvertinti šviesą, temperatūrą ir oro drėgnumą.

    Skridinis dažnai pasirenkamas svetainei ar miegamajam dėl tamsiai žalių lapų ir šviesių žiedynų, jam paprastai tinka šviesi vieta be kaitrios saulės bei tolygiai drėgna žemė. Sansevjera laikoma vienu atlaidiausių augalų, nes lengviau pakelia retesnį laistymą ir trumpą sausrą. Epipremnumas vertinamas dėl greito augimo ir galimybės formuoti svyrančias ar vijoklines šakas.

    Priežiūra lemia daugiau nei rūšis

    Net ir gražiausias augalas praras dekoratyvumą, jei bus pastatytas netinkamoje vietoje. Dažna klaida yra perlaistymas, todėl patariama prieš laistant patikrinti žemės drėgnumą, o ne vadovautis vienodu grafiku visiems vazonams. Taip pat naudinga reguliariai nuvalyti dulkes nuo lapų, nes tai pagerina šviesos patekimą ir bendrą augalo išvaizdą.

    Paparčiai dažniau mėgsta drėgnesnį orą, todėl geriau jaučiasi toliau nuo radiatorių, o jei vonios kambaryje yra langas, tokia vieta jiems gali tikti. Norint realiai pagerinti patalpų orą, svarbiausia išlaikyti įpročius, kurie veikia kasdien: reguliariai vėdinti, mažinti dulkes, kontroliuoti drėgmę ir atkreipti dėmesį į taršos šaltinius, pavyzdžiui, kvapus, rūkymą ar intensyviai naudojamas chemines priemones.

    Saugumas, jei namuose vaikai ar augintiniai

    Renkantis augalus verta įvertinti ne tik grožį, bet ir saugumą. Kai kurie populiarūs kambariniai augalai gali būti toksiški katėms, šunims ar mažiems vaikams, todėl prieš perkant pravartu pasitikrinti konkrečios rūšies savybes ir laikyti vazonus nepasiekiamoje vietoje. Taip namų žaluma bus ne tik estetiška, bet ir saugi.

    Galiausiai, augalai namuose labiausiai pasiteisina kaip visumos dalis: jie kuria žalesnę, ramesnę aplinką, gali prisidėti prie komforto pojūčio ir šiek tiek palaikyti drėgmę. Tačiau norint apčiuopiamų rezultatų oro kokybei, būtina derinti kelis sprendimus, o ne pasikliauti vien vazonais ant palangės.

  • Tyrimas: Sacharos dulkės Europoje stiprėja ir blogina oro kokybę – rizika sveikatai auga

    Naujas žurnale Nature publikuotas tyrimas rodo, kad Sacharos dulkių koncentracija Europoje per maždaug dešimt metų išaugo 10–25 proc. Kai kuriose teritorijose, įskaitant Jungtinę Karalystę, su tokiais pernašomis siejamas oro užterštumas per tą patį laikotarpį išaugo beveik perpus.

    Mokslininkai analizavo daugiau nei 18 500 kasdienių matavimų iš 103 oro stebėsenos stočių skirtingose Europos šalyse. Didžiausios koncentracijos registruotos pietų Europoje, ypač Ispanijoje ir Kanarų salose, per kurias Sacharos dulkės dažniausiai pasiekia žemyną.

    Tyrime pabrėžiama, kad pagrindinis pokyčius lemiantis veiksnys yra stiprėjantis Šiaurės Afrikos dykumėjimas, kurį spartina klimato kaita ir žmogaus veikla. Nors dulkių audrų skaičius, kaip nurodoma, smarkiai nepasikeitė, pačios audros tapo intensyvesnės ir į šiaurę perneša daugiau kietųjų dalelių.

    Sacharos dulkių epizodai siejami su staigiais kietųjų dalelių koncentracijos šuoliais, kurie gali apsunkinti kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemų būklę. Tyrėjai pažymi, kad tokiais laikotarpiais didėja mirčių nuo infarktų ir ūmių kvėpavimo takų ligų skaičius.

    Ilgesnis užteršto oro poveikis taip pat didina riziką susirgti astma, lėtiniu bronchitu ir kitomis plaučių ligomis. Ypač pažeidžiami vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir turintys lėtinių sveikatos sutrikimų.

    Dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra kosulys, apsunkintas kvėpavimas, spaudimo jausmas krūtinėje, akių, nosies ir gerklės dirginimas. Tokiais atvejais specialistai paprastai rekomenduoja stebėti oro kokybės rodiklius ir riboti intensyvų fizinį krūvį lauke.

    Vienas labiausiai pastebimų reiškinių yra vadinamasis purvinas lietus, kai krituliai kartu su dulkėmis palieka rusvai gelsvas nuosėdas ant automobilių, langų ir kitų paviršių. Nors vizualiai tai atrodo įspūdingai, problemos esmė yra ne estetika, o padidėjęs kietųjų dalelių kiekis ore.

    Sacharos dulkės veikia ir saulės energetiką, nes ant paviršių nusėdusios dalelės mažina saulės šviesos patekimą. Tyrime minimi nuostoliai saulės elektrinių generacijoje gali siekti 15–30 proc., o per intensyvesnius epizodus – dar daugiau, priklausomai nuo vietos ir užterštumo trukmės.

    Mokslininkai įspėja, kad toliau šylant klimatui tokių epizodų reikšmė Europoje gali didėti. Tai reiškia, kad oro kokybės stebėsena, ankstyvas įspėjimas ir visuomenės informavimas gali tapti dar svarbesni tiek sveikatos apsaugai, tiek energetikos planavimui.

  • Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato finalas Naujajame Džersyje: organizatoriai stebi gaisrų dūmus

    Pasaulio futbolo čempionato organizatoriai prieš savaitgalį vyksiantį finalą Naujajame Džersyje pranešė atidžiai stebintys miškų gaisrų dūmų situaciją ir oro kokybės rodiklius. JAV dalyje regionų dūmai pablogino matomumą ir pakėlė taršą iki nesveiko ar net pavojingo lygio.

    Organizatorių teigimu, prie FIFA būstinės dirba Nacionalinės meteorologijos tarnybos atstovas, kuris nuolat teikia naujausią informaciją apie oro masių judėjimą ir taršos prognozes. Tai leidžia operatyviai spręsti dėl komandų treniruočių, rungtynių logistikos ir žiūrovams skirtų rekomendacijų.

    Rizika sportininkams ir žiūrovams

    Didžiausias susirūpinimas kyla dėl intensyvaus fizinio krūvio, kai sportininkai įkvepia gerokai daugiau oro nei įprastai. Esant aukštam smulkiųjų dalelių kiekiui, didėja kvėpavimo takų dirginimo, astmos paūmėjimo ir kitų sveikatos sutrikimų rizika.

    „Tai aukšto meistriškumo sportininkai, per kiekvieną treniruotę ir rungtynes į plaučius įtraukia daug oro, todėl esant pavojingiems lygiams jie neturėtų treniruotis lauke“, – sakė skubiosios medicinos gydytoja Courtney Howard, dirbanti su klimato ir sveikatos iniciatyvomis.

    Specialistai primena, kad vien tik kaukė ne visada yra praktiškas sprendimas sportuojant, o netinkamai prigludusi apsauga gali nesuteikti laukiamo efekto. Dėl to dažniausiai rekomenduojama treniruotes perkelti į uždaras, kondicionuojamas patalpas su filtruojamu oru.

    Komandų treniruotės ir dūmų geografija

    Ketvirtadienį Ispanijos rinktinė treniravosi lauke šiaurinėje Naujojo Džersio dalyje, nors tuo metu fiksuoti pavojingi oro kokybės rodikliai, siejami su dūmais iš Kanados miškų gaisrų. Tuo pat metu kai kurios savivaldybės gyventojus ragino likti patalpose arba lauke dėvėti respiratorius.

    Argentinos rinktinė, po pergalės prieš Angliją iškovojusi vietą antrame iš eilės pasaulio čempionato finale, treniruotes tęsė Atlantos apylinkėse. Šis regionas buvo toliau į pietus nuo intensyviausiai dūmų paveiktų teritorijų, todėl oro kokybės sąlygos buvo stabilesnės.

    Dūmų plitimas priklauso nuo vėjo krypčių ir atmosferos sluoksnių, todėl situacija gali keistis per kelias valandas. Dėl to organizatoriai akcentuoja nuolatinę stebėseną ir galimybę koreguoti planus, jei oro kokybė prie stadiono pablogėtų iki sveikatai pavojingo lygio.

  • Ne tik puošia palangę: 5 kambariniai augalai, kurie padeda namuose turėti gaivesnį orą

    Ne tik puošia palangę: 5 kambariniai augalai, kurie padeda namuose turėti gaivesnį orą

    Kambariniai augalai dažnai perkami dėl grožio, tačiau dalis jų gali prisidėti ir prie geresnio mikroklimato namuose. Lapai sulaiko dulkes, o kai kurie augalai gali padėti palaikyti malonesnę oro drėgmę ar sumažinti nemalonius kvapus.

    Svarbu žinoti, kad augalai nepakeičia vėdinimo ar oro valymo įrenginių, ypač jei patalpose kaupiasi didesnė tarša. Tačiau kaip kasdienė priemonė jie gali būti praktiškas pasirinkimas, ypač vasarą, kai butai įkaista.

    Pelargonija: kvapas ir paprasta priežiūra

    Kvapnioji pelargonija, dažnai vadinama angina, vertinama dėl lapų aromato: juos patrintas juntamas citrinų ir rožių natų kvapas. Ryškioje vietoje ji auga sparčiai, tačiau geriausia saugoti nuo tiesioginės kaitrios saulės.

    Norint tankesnio krūmelio, verta reguliariai nugnybti ūglių viršūnes. Laistant svarbu neperlieti: šaknys jautrios užmirkimui, todėl patogiau palaukti, kol žemė šiek tiek pradžius.

    Spathiphyllum: drėgmė ir švaresni lapai

    Spathiphyllum, lietuviškai dažnai vadinamas skridžiuoju arba taikos lelija, yra vienas populiariausių augalų namuose. Jis vertinamas dėl dekoratyvių tamsiai žalių lapų ir šviesių žiedynų, o taip pat dėl gebėjimo prisidėti prie malonesnės oro drėgmės.

    Ant plačių lapų greitai nusėda dulkės, todėl juos verta periodiškai nuvalyti drėgna šluoste. Augalas geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje, o trūkstant vandens lapai greitai suglemba, todėl vasarą ypač svarbu jo neperdžiovinti.

    Levanda, chlorofitas ir sansevjera: skirtingi poreikiai, panaši nauda

    Levanda dažniau siejama su sodu, tačiau kompaktiškos veislės gali augti ir vazone ant saulėtos palangės. Kuo daugiau šviesos, tuo intensyvesnis aromatas, o geriausiai tinka lengvas, laidus substratas ir saikingas laistymas, kad vanduo nestovėtų lėkštelėje.

    Chlorofitas laikomas vienu atspariausių augalų: jis pakelia trumpalaikę sausrą, nes vandenį kaupia šaknyse. Dažnai rekomenduojamas virtuvei, nes gausi lapija padeda sugauti dalį dulkių, o augalas greitai suformuoja svyrančius ūglius su mažomis rozetėmis.

    Sansevjera, dar vadinama uošvės liežuviu, tinka tiems, kurie nenori daug priežiūros. Ji pakelia sausą orą ir šilumą, o laistyti ją reikia tik tada, kai žemė visiškai išdžiūsta; geriausiai tinka laidus, kaktusams skirtas substratas.

    Renkantis augalus verta atsižvelgti į šviesą, kambario temperatūrą ir laistymo įpročius. Reguliarus patalpų vėdinimas, švara ir tinkamai prižiūrimi augalai kartu dažniausiai duoda geriausią rezultatą.

  • Černobylio zonoje užgesintas dvi savaites degęs gaisras: gelbėtojai įvertino radiacijos foną

    Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad Kyjivo srities gelbėtojai kartu su kitomis tarnybomis nuolat dirbo gesindami liepsnas, kurios apėmė miško paklotę ir sausuolius.

    Kas vyko gesinimo metu?

    Anot gelbėtojų, pagrindinis uždavinys buvo suvaldyti ugnį ir neleisti jai išplisti į didelius plotus. Tarnybos teigė, kad pavyko sustabdyti gaisro plitimą ir išvengti didesnės žalos jautriose teritorijose.

    Tokio pobūdžio gaisrai pavojingi tuo, kad sausos miško paklotės ir vėjai gali greitai pakeisti gaisro kryptį, o dūmai pasiekia gyvenamas vietoves. Dėl to operacijose paprastai derinami žemės pajėgų veiksmai, židinių stebėjimas ir nuolatinis situacijos vertinimas.

    Ką skelbiama apie radiaciją?

    Gelbėjimo tarnyba nurodė, kad reguliariai matuojant radiacijos foną per visą gaisro laikotarpį rodikliai išliko natūralių reikšmių ribose ir neviršijo leistinų normų.

    Černobylio regione radiacijos klausimas įprastai stebimas ypač atidžiai, nes gaisrų metu dūmai ir pelenai teoriškai gali pakelti į orą užterštas daleles. Vis dėlto pateiktoje tarnybų informacijoje pabrėžiama, kad šį kartą fiksuota situacija atitiko įprastą foną.

    Oro kokybė ir dūmai regione

    Pastarosiomis birželio pabaigos dienomis Kyjive buvo fiksuojamas smogas, sietas su didelio masto miškų gaisrais Černobylio zonoje. Meteorologai anksčiau aiškino, kad dėl vykstančio gesinimo ir oro sąlygų sostinėje bei aplinkiniuose rajonuose gali laikinai pablogėti oro kokybė.

    Gelbėtojams paskelbus apie gaisro likvidavimą, tikimasi, kad dūmų poveikis regionui mažės, tačiau oro kokybę ir toliau lems vėjo kryptis, krituliai ir likusių smilkstančių židinių rizika. Tarnybos paprastai ragina sekti oficialius pranešimus ir rekomendacijas, jei smogas pasikartoja.

  • Kijeve suprastėjo oro kokybė: priežastys ir ką gyventojai gali padaryti, kol situacija gerėja

    Kijeve liepos 3 dieną užfiksuotas pastebimas oro kokybės pablogėjimas. Apie tai pranešė Kijevo miesto valstybinė administracija, nurodžiusi, kad ryte padidėjo prizeminio ozono koncentracija ir ore esančių kietųjų dalelių, vadinamų dulkėmis, kiekis.

    Administracijos teigimu, ozono lygio augimą sustiprina neįprastai karšti orai. Esant karščiui ir intensyviai saulei, mieste esantys teršalai, ypač iš transporto, lengviau dalyvauja cheminėse reakcijose, dėl kurių prie žemės paviršiaus formuojasi ozonas.

    Prie situacijos prisidėjo ir gaisrai, kilę po Rusijos atakos naktį iš liepos 1 į liepos 2 dieną. Kai vėjas silpnas arba jo beveik nėra, teršalai neišsisklaido, o kaupiasi apatiniuose atmosferos sluoksniuose, todėl laikinai didėja degimo produktų ir smulkiųjų dalelių koncentracija.

    Miesto institucijos ragina gyventojus iki pagerėjimo laikytis paprastų atsargumo priemonių: uždaryti langus, kiek įmanoma riboti laiką lauke ir gerti daugiau vandens. Jei namuose yra oro valytuvas, rekomenduojama jį įjungti didesniu galingumu, kad sumažėtų dalelių kiekis patalpose.

    Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba informavo, kad antroje dienos pusėje situacija gali kisti. Tarnybos teigimu, prognozuojamas vidutinio intensyvumo lietus, kuris paprastai prisideda prie oro pagerėjimo, nes krituliai padeda išplauti ore esančias daleles.

    Panašūs epizodai Kijeve fiksuoti ir anksčiau šią savaitę, kai dėl miškų gaisrų Černobylio zonoje į sostinę patekdavo degimo produktai. Sinoptikai tuomet perspėjo, kad priklausomai nuo vėjo krypties ir stiprumo, trumpalaikiai užterštumo šuoliai gali kartotis ir Kijevo srityje.