Tag: Oro uostai

  • Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Ryanair ragina stabdyti EES, bet Lenkijos VRM atkerta: sistema veikia ir užtikrina sienų saugumą

    Pigių skrydžių bendrovė iš Dublino „Ryanair“ perspėja, kad nauja ES atvykimo ir išvykimo sistema EES gali sukelti papildomų spūsčių oro uostuose. Anot vežėjo, per gegužės savaitgalį daliai keleivių teko apie valandą laukti pasų kontrolėje, o vasaros piko metu rizika tik didės.

    Bendrovė teigia, kad kai kurios šalys dar nėra iki galo pasirengusios sklandžiai taikyti EES, todėl siūlo sistemos diegimą atidėti bent iki rudens. „Ryanair“ taip pat akcentuoja, kad eilės ypač matomos ten, kur keliauja daugiau ne ES šalių piliečių, kuriems taikomos papildomos patikros procedūros.

    Lenkijos VRM: stabdyti nėra pagrindo

    Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerija (VRM) nurodo, kad ES teisės aktai nenumato galimybės ilgesniam laikui sustabdyti EES veikimo nei visoje sistemoje, nei visų konkrečios trečiosios šalies piliečių atžvilgiu. Ministerija tvirtina, kad Lenkija EES integravime yra viena lyderių.

    Nuo balandžio 10 dienos EES veikia visuose 71 Lenkijos pasienio kontrolės punktuose. VRM pabrėžia, kad sistemos darbas nuolat stebimas, o laikini nesklandumai sprendžiami operatyviai, didinant technines ir žmogiškųjų išteklių pajėgas ten, kur srautai didžiausi.

    „Lenkijos pasienio tarnybos turi pakankamą techninę bazę ir personalą, kad keliautojai būtų aptarnaujami sklandžiai pagal naujus ES reikalavimus“, – teigia VRM.

    Ką rodo skaičiai ir kam taikoma EES

    Ministerija tvirtina, kad EES veiksmingumą patvirtina operaciniai duomenys: nuo projekto pradžios 2025 metų spalį sistemoje užfiksuota beveik 6,8 mln. sienos kirtimų ir apie 2,4 mln. asmenų. VRM nurodo, kad EES padėjo tiksliai identifikuoti 9 400 atvejų, kai buvo būtina atsisakyti leisti atvykti į Lenkiją.

    EES taikoma trečiųjų šalių piliečiams, atvykstantiems į Šengeno erdvę trumpam laikui, paprastai iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sistema aktuali ir britams, taip pat, pavyzdžiui, keliautojams iš Turkijos ar Ukrainos, kai taikomas trumpalaikis režimas.

    Pirmosios registracijos metu paprastai fiksuojamas veido atvaizdas, o vyresniems nei 12 metų asmenims imami ir pirštų atspaudai. VRM nurodo, kad pirminė registracija vidutiniškai užtrunka kiek daugiau nei minutę, o vėlesni patikrinimai, kai duomenys jau sistemoje, trunka maždaug perpus trumpiau.

    Kodėl oro uostuose gali ilgėti eilės

    Nors EES diegimo tikslas yra automatizuoti ir tikslinti atvykimų bei išvykimų apskaitą, pereinamuoju laikotarpiu papildomas laikas prie kontrolės kabinų gali virsti eilėmis. Didžiausia įtampa tikėtina oro uostuose, kur vienu metu susitelkia keli reisai ir nemaža dalis keleivių yra iš ne ES valstybių.

    Dėl to keliautojams dažniau rekomenduojama į oro uostą atvykti gerokai anksčiau, o kai kuriais atvejais minima ir trijų valandų atsarga. VRM pripažįsta, kad buvo fiksuota situacijų, kai dėl eilių dalis keleivių nespėjo į skrydžius, tačiau tikina, kad sistemos nauda saugumui nusveria nepatogumus.

    „EES ryškiai prisideda prie Lenkijos ir visos Šengeno erdvės saugumo, padeda valdyti sienas ir nustatyti piktnaudžiavimą legaliu atvykimu bei buvimu“, – pabrėžia VRM.

    Institucija tvirtina, kad dėl šių priežasčių nukrypimai nuo sistemos taikymo nėra pagrįsti, o didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas srautų valdymui ir procesų optimizavimui prieš vasaros kelionių piką.

  • Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Ką oro uoste darote prieš įlaipinimą: apklausa atskleidė, kas labiausiai erzina keleivius

    Oro uostai daugeliui keliautojų yra neišvengiama kelionės dalis, kurioje atsiskleidžia ir kasdieniai įpročiai, ir prasta etiketo kultūra. Nuo eilės „aplenkimo“ iki vietų užėmimo rankiniu bagažu – būtent šie veiksmai dažniausiai įžiebia konfliktus prie vartų ar saugumo patikros.

    Interneto kelionių agentūra „Opodo“ atliko apklausą, kurioje dalyvavo 9 000 žmonių iš įvairių šalių. Respondentų buvo klausiama, kada jie atvyksta į oro uostą, kaip elgiasi prie įlaipinimo vartų ir kokie kitų keleivių įpročiai juos labiausiai erzina.

    Kada keliautojai atvyksta į oro uostą?

    Apklausa rodo, kad dauguma keliautojų renkasi atvykti anksčiau, nei būtina, net jei tai reiškia ilgesnį laukimą terminale. 59 proc. respondentų teigė taip besijaučiantys ramiau, o 36 proc. sakė dažniausiai atvykstantys tada, kai rekomenduoja oro linijos, paprastai likus 2–3 valandoms iki skrydžio.

    Vis dėlto yra ir „paskutinės minutės“ šalininkų: 4 proc. respondentų pripažino atvykstantys beveik prieš pat išvykimą, kad oro uoste nepraleistų daugiau laiko nei reikia. Jungtinėje Karalystėje toks elgesys dažnesnis tarp vyrų: 6 proc. vyrų rinkosi atvykti vėliausiai, palyginti su 3 proc. moterų.

    Įlaipinimo vartų „tipai“: kuris esate jūs?

    Prie įlaipinimo vartų keleivių elgesys, pasak apklausos, išsiskiria į kelias gana atpažįstamas grupes. Dalis keliautojų skuba prie vartų vos jiems atsidarius, kiti laukia iki savo grupės kvietimo, o kai kurie sąmoningai lipa į lėktuvą paskutiniai.

    Dažniausias tipas pavadintas sėdinčiuoju: 48 proc. respondentų teigė liekantys sėdėti iki aiškaus kvietimo įlaipinti jų grupę. Šis įprotis itin paplitęs Portugalijoje, kur taip elgiasi 66 proc. apklaustųjų, Jungtinėje Karalystėje tokių yra 51 proc., o Italijoje – 36 proc.

    23 proc. prisipažino esantys „stovėtojai“, kurie laikosi šalia eilės ir stebi momentą, kada jau bus „tinkama“ prie jos prisijungti. Dar 12 proc. sakė linkę iš anksto stotis į neoficialią eilę, kad užsitikrintų geresnę poziciją, o 11 proc. mieliau į lėktuvą lipa patys paskutiniai, nes jų vieta vis tiek niekur nedings.

    Kas labiausiai erzina oro uoste?

    Ryškiausias dirgiklis, anot apklausos, yra žmonės, kurie lenda be eilės prie saugumo patikros ar įlaipinimo. Tai kaip didžiausią nepatogumą įvardijo 48 proc. respondentų, o Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje šis rodiklis siekė 51 proc.

    Antroje vietoje – sėdynių „rezervavimas“ daiktais: 45 proc. pasaulio respondentų piktina, kai kėdė užimama bagažu, nors šalia niekas nesėdi. Jungtinėje Karalystėje taip manė 52 proc., Portugalijoje 50 proc., o Italijoje šis erzinantis įprotis minėtas rečiau – 35 proc.

    Trečias dažniausiai minimas prasto elgesio pavyzdys – paliekamos šiukšlės prie vartų ar ant lėktuvo sėdynių. Prancūzijoje tai erzina 49 proc. respondentų, Vokietijoje 47 proc., Ispanijoje 46 proc., o bendras pasaulio vidurkis siekė 42 proc.

    Apklausa taip pat fiksavo mažesnius, bet dažnai atpažįstamus dirgiklius: garsus kalbėjimas telefonu, stovėjimas pernelyg arti bagažo atsiėmimo juostos ir triukšmingi, į kitus besidaužantys lagaminai. Nors šie punktai surinko mažiau balsų, jie išryškina bendrą tendenciją: labiausiai pykdo ne pats laukimas, o kitų žmonių abejingumas aplinkiniams.

    Keliautojų apklausos dažnai parodo tą patį principą: oro uoste visi skuba ir pavargsta, todėl net smulkmenos ima atrodyti didelės. Tačiau keli paprasti įpročiai, pavyzdžiui, laikytis eilės, neužimti vietų daiktais ir nepalikti šiukšlių, paprastai sumažina įtampą greičiau nei bet kokie raginimai būti kantriems.

  • „British Airways“ Čikagoje siūlo pilotams iki 86 000 eurų: darbas tik riedėti, ne skristi

    „British Airways“ Čikagoje siūlo pilotams iki 86 000 eurų: darbas tik riedėti, ne skristi

    Neįprastas darbas patyrusiems pilotams

    „British Airways“ ieško patyrusių plačiafiuzeliažinių lėktuvų pilotų darbui JAV, tačiau šįkart jų užduotis būtų ne skrydžiai. Čikagos O’Hare oro uoste atrinkti pilotai turėtų riedėti orlaivius tarp terminalų, nepakildami nuo žemės.

    Toks vaidmuo aviacijoje laikomas itin nišiniu, nes paprastai lėktuvų perstūmimu ar išstūmimu rūpinasi antžeminės tarnybos. Vis dėlto šiame oro uoste dalį perstatymo operacijų efektyviau atlikti naudojant patį orlaivį.

    Kiek moka ir ko reikalauja

    Pagal skelbiamas sąlygas metinis atlygis siekia maždaug nuo 77 000 iki 86 000 eurų. Nors suma solidi, ji mažesnė nei dažnai siūloma pagrindinių JAV oro linijų pradiniuose pilotų etapuose, kur atlygis už skrydžius paprastai būna didesnis.

    Kandidatams keliami aukšti reikalavimai: būtina naujausia patirtis valdant „Boeing 777“ arba „Boeing 787“ kaip kapitonui ar pirmajam pilotui. Taip pat akcentuojamas pasirengimas dirbti pagal „British Airways“ standartines procedūras ir geras O’Hare taisyklių bei specifikos išmanymas.

    Kodėl lėktuvus reikia pervaryti

    Šio poreikio priežastis – „British Airways“ logistika Čikagoje: lėktuvai atskrenda į vieną terminalą, o išskrenda iš kito. Dėl to tarp Terminal 5 ir Terminal 3 orlaivius reikia reguliariai perkelti, kad jie laiku būtų paruošti kitam reisui.

    Daugelyje oro uostų tokie perstatymai dažniausiai vyksta su specialiais vilkikais, tačiau O’Hare atvejis išsiskiria. Čia kai kuriais atvejais laikoma saugiau ir operaciškai patogiau pervarymui naudoti orlaivio variklius, todėl ir reikalingi kvalifikuoti pilotai.

    „Tai galėtų būti įdomus pasirinkimas neseniai į pensiją išėjusiems pilotams ar tiems, kurie nebeatitinka medicininių reikalavimų skrydžiams, bet dar nori dirbti aviacijoje“, – sakė aviacijos apžvalgininkas Benas Schlappigas.

    Nors pareigos skamba kaip naujovė, „British Airways“ teigia tokį sprendimą taikanti nuo 2024 metais įvykusių operacijų pokyčių Čikagoje. Tuo metu dalis išvykimo veiklos buvo perkelta į kitą terminalą, todėl prireikė vietinių, aukštos kvalifikacijos pilotų perstatymo darbams.

    Oro linijų bendrovė taip pat signalizuoja apie ambicijas plėsti tolimojo susisiekimo tinklą, ypač JAV kryptimis. Tokios užkulisinės operacijos, nors keleiviams beveik nematomos, tampa svarbia grandimi siekiant užtikrinti punktualumą ir lėktuvų panaudojimo efektyvumą.

  • Lenkijos Vyriausybė plečia strateginių įmonių sąrašą: įtrauks PPL, CPK ir KDPW, numato pokyčius

    Lenkijos Vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti strateginę reikšmę valstybės ūkiui turinčių įmonių sąrašą. Apie tai skelbiama teisėkūros darbų plane, kuriame numatytos ministro pirmininko potvarkio pataisos.

    Pagal planą, į sąrašą ketinama įtraukti Polskie Porty Lotnicze (PPL), Centralny Port Komunikacyjny (CPK) ir Krajowy Depozyt Papierów Wartościowych (KDPW). Pakeitimai projektuojami 2026 metų antrąjį ketvirtį.

    Kodėl oro uostai laikomi kritiniais?

    Diskusijose dėl PPL įtraukimo akcentuojama, kad transporto infrastruktūra yra priskiriama kritinei infrastruktūrai. Oro uostai, pasak argumentų, dažnai gali būti naudojami dvejopai, tiek civiliniais, tiek karinės logistikos tikslais.

    Temą dar labiau išryškina geopolitinis neapibrėžtumas ir augantis dėmesys mobilumui bei atsparumui krizių metu. Tokiose situacijose valstybės siekia aiškiau apibrėžti, kurios įmonės yra strategiškai svarbios ir kokias teises bei pareigas jos turi.

    „Energetikos ir transporto infrastruktūra yra kritinė, todėl oro uostai taip pat turėtų būti taip traktuojami. Dalis jų turi dvejopą paskirtį, o prireikus gali būti panaudoti ir kariuomenei“, – sakė PPL vadovas Łukasz Chaberski.

    Ką suteikia strateginės įmonės statusas?

    PPL atstovų argumentuose taip pat minimi praktiniai tokio statuso privalumai: lengvesnis dalyvavimas valstybės iniciatyvose ir geresnės galimybės pritraukti paramą ar finansavimą. Tokios įmonės dažniau įtraukiamos į tarpžinybinius procesus, kuriuose formuojami investicijų ir pramonės politikos sprendimai.

    Kita svarbi dedamoji susijusi su dideliais investiciniais projektais ir procedūromis. Kai kuriais atvejais strateginis statusas gali reikšti galimybę greičiau įgyvendinti projektus, pasinaudojant specifinėmis išimtimis, pavyzdžiui, dėl viešųjų pirkimų taikymo.

    Pasak PPL, vienas iš motyvų yra ir instituciniai pokyčiai, įvykę pastaraisiais metais. Bendrovė primena, kad 2023 metais buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, todėl ankstesnis „valstybinis“ infrastruktūros pobūdis nebebuvo automatiškai atspindėtas strateginių įmonių sąraše.

    Sąraše atnaujins duomenis po pertvarkų

    Planuojama pataisa numato ne tik papildyti sąrašą naujais subjektais, bet ir „sutvarkyti“ informaciją, kad ji atitiktų dabartinę įmonių struktūrą. Tai apimtų pastarųjų metų susijungimus, pavadinimų pasikeitimus ir buveinių perkėlimą.

    Tarp pokyčių, kurie turėtų būti sužymėti atnaujintuose duomenyse, įvardijami įvykę konsolidacijos procesai energetikos sektoriuje. Taip pat numatoma atspindėti kai kurių bendrovių pavadinimų ir registruotų buveinių pokyčius.

    Be to, projekto aprašyme nurodoma, kad atnaujinant sąrašą būtų pažymėta ir dalies valstybės valdomų žiniasklaidos bendrovių padėtis, susijusi su jų likvidavimo procesais. Tai laikoma bendru sąrašo „inventorizavimo“ elementu, siekiant, kad dokumentas neprasilenktų su teisine realybe.

  • Modlino oro uostas žada išeiti į pelną per trejus metus: plečia terminalą ir ieško naujų pajamų

    Laikinas terminalas ir daugiau erdvės

    Netoli Varšuvos esantis Modlino oro uostas planuoja per artimiausius trejus metus tapti pelningas ir teigia, kad tam būtina skubiai padidinti pralaidumą bei pagerinti keleivių patirtį. Pirmasis žingsnis – laikinas terminalo sprendimas, kuris turėtų veikti kaip tarpinė stotelė iki pilnavertės naujos keleivių terminalo plėtros.

    Oro uosto vadovybė pabrėžia, kad tai nebus paprastas palapinės tipo statinys: numatomas membraninis stogas, tačiau viduje bus šildymas, visos komunikacijos ir funkcijos, prie kurių keleiviai įpratę dabartiniame terminale. Tikslas – kad keliaujantys realaus skirtumo nepajustų, o laukimo sąlygos būtų akivaizdžiai patogesnės.

    Planuojama padidinti išvykimo vartų skaičių ir išplėsti saugumo patikros bei ribojamos prieigos zonas, kad keleivių srautai judėtų sparčiau. Kartu didės ir komercinė erdvė, kurioje veiks maitinimo bei prekybos vietos, o tai tiesiogiai susieta su oro uosto pajamų augimu.

    Didžiausias tikslas: neaviacinių pajamų šuolis

    Modlino oro uostas pripažįsta, kad vien iš aviacinių mokesčių, priklausomų nuo skrydžių ir keleivių skaičiaus, stabilios finansinės grąžos neužtenka, ypač aptarnaujant pigių skrydžių modelį. Todėl pagrindine strategijos ašimi įvardijamas neaviacinių pajamų didinimas, tai yra pajamos iš parkavimo, prekybos, maitinimo ir kitų paslaugų.

    Vadovybė nurodo siekį per laiką pajamų struktūrą pasukti taip, kad didesnė dalis būtų uždirbama ne iš pačių skrydžių aptarnavimo. Būtent dėl to laikino terminalo plėtra suplanuota taip, kad augtų ne tik pralaidumas, bet ir keleivių išlaidos oro uoste.

    „Duokite mums trejus metus, ir nebegalėsite sakyti, kad Modlinas yra nuostolingas“, – sakė oro uosto vadovas Jacek Kowalski.

    Priklausomybė nuo „Ryanair“ ir planai diversifikuoti

    Modlinas daugelį metų buvo stipriai siejamas su „Ryanair“, nors šiandien iš jo taip pat skraidina ir kiti vežėjai, tarp jų „Wizz Air“ bei „Air Arabia“. Vis dėlto oro uostas atvirai kalba apie riziką per daug priklausyti nuo vieno dominuojančio partnerio, nes pasikeitus komercinėms sąlygoms srautai gali kristi itin greitai.

    Oro uostas akcentuoja, kad itin žemų mokesčių modelis, kai už keleivį mokama simbolinė suma, nėra tvarus ilgalaikėje perspektyvoje. Taip pat pabrėžiama, kad per daugiau nei dešimtmetį reikšmingai augo darbo kaštai, todėl regioninių oro uostų pelningumo kartelė pasistūmėjo į viršų: vien didelis keleivių skaičius nebeužtikrina finansinės sėkmės, jei dominuoja žemų kainų segmentas.

    Kalbėdamas apie finansinę paramą plėtrai, oro uostas mini iš anksto sumokėtas būsimų mokesčių įmokas, kurias suderėjo su „Ryanair“. Suma siekia apie 10 000 000 eurų, tačiau vadovybė pabrėžia, kad tai nėra paskola, o komercinis išankstinis apmokėjimas, leidžiantis greičiau pradėti pirkimų procedūras ir stiprinti patikimumą kreditorių akyse.

    Kartu Modlinas žvalgosi į kitas veiklas, kurios galėtų sustiprinti pajamas ir sumažinti priklausomybę nuo vien keleivių srautų. Tarp svarstomų krypčių minimos orlaivių techninės priežiūros bazės, o ilgesnėje perspektyvoje ir krovinių gabenimo paslaugos, nors tam įtakos turės infrastruktūros apribojimai ir orlaivių tipai, kuriuos oro uostas gali aptarnauti.

    Mazovijos regione Modlino vaidmuo ateityje siejamas su specializacija: būti patogiu ir greitu žemų kaštų skrydžių oro uostu šalia didesnio pagrindinio mazgo. Oro uosto vertinimu, jo pranašumai yra paprasta infrastruktūra, greitas orlaivių aptarnavimo ciklas ir palyginti trumpas keleivių kelionės laikas iki vartų.

  • JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    JK ruošia skubų planą skrydžiams: keleivius sutalpins į mažiau lėktuvų dėl kuro kainų šoko

    Jungtinės Karalystės Vyriausybė paskelbė planuojanti laikinai sušvelninti taisykles, kad oro bendrovės vasaros kelionių piko metu galėtų sujungti skrydžius ir keleivius perkelti į mažesnį reisų skaičių. Tikslas – sumažinti paskutinės minutės atšaukimų riziką, kai aviacinių degalų kainos išlieka padidėjusios, o tiekimo grandinė jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus.

    Pagal siūlymą vežėjams būtų lengviau iš anksto perplanuoti tvarkaraščius maršrutuose, kur tą pačią dieną vyksta keli skrydžiai į tą pačią kryptį. Tai leistų anksčiau informuoti keleivius apie pakeitimus ir perkelti juos į „panašias paslaugas“, kad oro uostuose mažėtų chaotiškų vėlavimų ir eilių.

    Ką keistų „slotų“ taisyklės

    Vyriausybė taip pat numato suteikti daugiau lankstumo dėl pakilimo ir nusileidimo laiko langų, vadinamųjų „slotų“. Praktikoje tai reikštų, kad dalies „slotų“ vežėjai galėtų atsisakyti neprarasdami teisės juos naudoti kitą sezoną, taip mažindami spaudimą vykdyti skrydžius vien tam, kad būtų išlaikyti turimi laiko langai.

    Toks sprendimas aktualus, nes aviacijoje „slotai“ yra kritinis resursas, ypač didžiuosiuose oro uostuose, kur pajėgumai riboti. Lankstesnės taisyklės turėtų padėti oro bendrovėms realistiškiau planuoti vasaros tvarkaraščius ir išvengti situacijų, kai tvarkaraštis iš anksto būna pernelyg ambicingas.

    Degalų šokas ir tuščių skrydžių problema

    Planą paskatino išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir padidėjusi rizika tiekimui, kurią sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose. Tarptautinė oro transporto asociacija skelbia, kad balandžio pabaigoje vidutinė reaktyvinių degalų kaina buvo reikšmingai aukštesnė nei prieš krizės paaštrėjimą, o tai tiesiogiai didina vežėjų sąnaudas.

    Vyriausybė pabrėžia ir kitą aspektą – skrydžių vykdymą, kai parduota per mažai bilietų. Leidus anksčiau optimizuoti tvarkaraščius, būtų mažiau motyvacijos skraidinti beveik tuščius lėktuvus, taip mažinant beprasmes kuro sąnaudas ir aplinkosauginę žalą.

    Ką tai reikš keleiviams

    JK Transporto sekretorė Heidi Alexander teigia, kad po padidėjusio neapibrėžtumo dėl degalų tiekimo Vyriausybė kasdien stebi situaciją ir dirba su oro linijomis, oro uostais bei tiekėjais. Ji akcentavo, kad šiuo metu „nėra jokių neatidėliotinų tiekimo problemų“, tačiau prevenciniai veiksmai turėtų sustiprinti keliautojų pasitikėjimą vasaros sezono metu.

    „Šios laikinos priemonės leistų oro bendrovėms realistiškiau planuoti ir anksčiau užfiksuoti tvarkaraščius, kad žmonės rečiau nukentėtų nuo staigių pokyčių oro uoste“, – sakė Heidi Alexander.

    Oro bendrovių interesams atstovaujančios organizacijos Airlines UK vadovas Timas Alderslade’as pareiškė, kad JK oro linijos toliau dirba įprastai ir šiuo metu su reaktyvinių degalų tiekimu nesklandumų nepatiria. Vis dėlto rinka išlieka įtempta, o kainų šuoliai paprastai greitai persiduoda bilietų kainoms ir vežėjų sprendimams dėl maršrutų bei dažnių.

    Keleiviams tai gali reikšti daugiau išankstinių tvarkaraščių korekcijų ir pasiūlymų skristi kitu reisu, tačiau mažiau atšaukimų paskutinę akimirką. Specialistai pabrėžia, kad aviacijoje didžiausią žalą keleiviams daro ne pats reiso sujungimas, o netikrumas ir vėlyvi sprendimai, kai alternatyvų jau mažai.

  • 7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    7 oro uostų viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką: taip persėdimas gali tapti kelionės dalimi

    Persėdimai oro uostuose vis dažniau virsta ne vien laukimu prie vartų, o atskira kelionės patirtimi. Nuo poilsio kapsulių ir modernių poilsio zonų iki trumpalaikių kambarių nuomų kelioms valandoms – oro uostai ir šalia jų esantys viešbučiai taikosi prie keleivių, kurie nori išsimiegoti, nusiprausti ar ramiai padirbėti.

    Vis dėlto yra ir dar viena niša, kuri sparčiai populiarėja tarp keliautojų ir aviacijos entuziastų: viešbučiai su vaizdu į pakilimo taką. Kambarys, pro kurio langus matyti kylantys ir besileidžiantys lėktuvai, kai kam tampa priežastimi persėdimą planuoti sąmoningai, o ne tiesiog ištverti.

    Londonas: klasika prie Heathrow

    London Heathrow – vienas judriausių Europos oro uostų, todėl čia net trumpas sustojimas gali tapti idealia proga stebėti intensyvų skrydžių srautą. Netoliese gausu viešbučių, tačiau aviacijos gerbėjai dažnai renkasi „Renaissance London Heathrow Hotel“, kur dalis kambarių orientuota į šiaurinį pakilimo taką.

    Net jei nakvynės nereikia, keliautojai neretai ieško alternatyvų trumpam sustojimui – pavyzdžiui, barų ar poilsio zonų, iš kurių atsiveria vaizdai į lėktuvų judėjimą. Heathrow apylinkėse tokių vietų yra, tačiau verta iš anksto pasitikrinti darbo laiką ir patekimą.

    Miunchenas ir Amsterdamas: patogumas prie terminalų

    Jei svarbiausia – maksimaliai sutrumpinti kelią nuo registracijos ar atvykimo iki lovos, vienas ryškiausių pasirinkimų yra „Hilton Munich Airport“, įsikūręs tarp 1 ir 2 terminalų. Čia siūlomi kambariai su vaizdu į pakilimo taką, o dideli langai leidžia stebėti kilimus ir nusileidimus net neišlipus iš lovos.

    Dar vienas praktiškas sprendimas persėdimams – dienos kambariai, kai viešbutis nuomojamas kelioms valandoms. Toks formatas paplitęs daugelyje didžiųjų oro uostų viešbučių, nes keliautojams dažnai reikia ne pilnos nakvynės, o trumpo poilsio ir dušo prieš kitą skrydį.

    „Hilton Amsterdam Airport Schiphol“ taip pat vertinamas dėl patogaus susisiekimo su terminalu dengtu pėsčiųjų taku. Kambariai su vaizdu į pakilimo taką čia išsiskiria langų forma, o skrydžių judėjimą galima matyti ir iš aukščiau esančių erdvių, priklausomai nuo pasirinkto kambario bei prieigos zonų.

    Paryžius, Atlanta ir Niujorkas: skirtingos patirtys

    Kelionėse per Paryžių verta atkreipti dėmesį į „Sheraton Paris Charles de Gaulle Airport Hotel“, esantį 2 terminale, todėl po skrydžio iki kambario dažnai užtenka kelių minučių. Dėl oro uosto išplanavimo vaizdas į pakilimo tako zoną gali atsiverti iš įvairių kambarių, nors aukštesni aukštai paprastai suteikia platesnę panoramą.

    Tuo metu JAV aviacijos masteliai atsiskleidžia Atlantoje: Hartsfield-Jackson Atlanta tarptautinis oro uostas ne vienerius metus išlieka vienu judriausių pasaulyje, o kasdienis skrydžių intensyvumas čia ypač didelis. „Renaissance Concourse Atlanta Airport Hotel“ siūlo kambarius su vaizdu į pakilimo taką, o trumpesniam sustojimui kai kurie renkasi viešbučio barą ar netoliese esančius aviacijos objektus, jei leidžia laikas.

    Viena labiausiai išskirtinių vietų – „TWA Hotel“ prie Niujorko John F. Kennedy tarptautinio oro uosto, kuris apjungia viešbutį ir aviacijos istorijos atmosferą. Pastatas siejamas su modernistinės architektūros ir XX amžiaus kelionių aukso amžiaus estetika, o svečiai gali rinktis kambarius su vaizdu į pakilimo tako zoną arba į istorinę terminalo dalį.

    Šio tipo viešbučiai dažnai tampa ne tik praktiniu pasirinkimu, bet ir patirties elementu, ypač kai persėdimas ilgesnis. Vis dėlto planuojant verta įvertinti triukšmo izoliaciją, kambario kryptį, galimybę rinktis dienos kambarius ir tai, ar vaizdas į pakilimo taką garantuojamas, ar priklauso nuo užimtumo.

  • „Lufthansa“ rado dingusią „Oskaro“ statulėlę: kaip apdovanojimas pasimetė skrydyje į Frankfurtą

    Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ pranešė radusi dingusią „Oskaro“ statulėlę, kuri po skrydžio iš Niujorko į Frankfurtą buvo laikoma prarasta. Vežėjas nurodė, kad apdovanojimas jau yra bendrovės žinioje Frankfurte, o su savininku derinamas kuo greitesnis grąžinimas.

    Istorija išplito po to, kai paaiškėjo, kad kino kūrėjas Pawełas Tałankinas negalėjo statulėlės pasiimti į saloną kaip rankinio bagažo. Pasak jo ir kartu dirbusio kūrėjo Davido Borensteino, problemos prasidėjo dar Niujorko JFK oro uoste per saugumo patikrą.

    Kas nutiko oro uoste?

    Per patikrą JAV Transporto saugumo administracijos darbuotojas nesutiko, kad statulėlė būtų nešama į lėktuvo saloną. Tuomet apdovanojimas buvo supakuotas į kartoninę dėžę ir atiduotas kaip registruotas bagažas, keliaujantis lėktuvo krovinių skyriuje.

    Vėliau, atvykus į Frankfurtą, paaiškėjo, kad bagaže esanti statulėlė adresato nepasiekė. Kūrėjai tikino, jog anksčiau su apdovanojimu yra keliavę skirtingomis oro linijomis ir jį paprastai turėdavo šalia savęs salone.

    Kaip baigėsi paieškos?

    „Lufthansa“ teigimu, statulėlė rasta ir šiuo metu yra Frankfurte. Bendrovė pabrėžė palaikanti ryšį su Pawełu Tałankinu, kad nuosavybė būtų perduota „kaip įmanoma greičiau“.

    Tokie atvejai, kai vertingi daiktai priduodami kaip registruotas bagažas, paprastai kelia didesnę riziką dėl papildomų krovos etapų ir kelių perdavimų grandinėje. Dėl to oro uostuose ir oro bendrovėse dažnai rekomenduojama itin vertingus, trapius ar sentimentalią vertę turinčius daiktus, jei tik leidžia taisyklės, gabentis salone.

    Kuo žinomas filmas?

    Pawełas Tałankinas yra vienas dokumentinio filmo „Pan Nikt kontra Putin“ kūrėjų. Dokumentikoje panaudoti per dvejus metus mokykloje Čeliabinsko srityje filmuoti įrašai, kuriuose, pasak autorių, matyti prokarinės propagandos diegimas ugdymo įstaigoje.

    Skelbta, kad kūrėjas išvyko iš Rusijos 2024 metais. Jis yra aiškinęs, kad filmu siekė parodyti, kaip aplinkoje nuosekliai kuriama agresija ir priešiškumas, paveikiantys visą jaunąją kartą.

  • Kinijoje powerbankas tapo bevertis: pritrūko trijų raidžių, o kelionė virto nervų išbandymu

    Kinijoje powerbankas tapo bevertis: pritrūko trijų raidžių, o kelionė virto nervų išbandymu

    Keliaujant į Kiniją daugeliui įprasta į kuprinę įsidėti powerbanką, tačiau vietoje jis gali tapti praktiškai bevertis. Skrydžio, ilgo persėdimo ir nuovargio fone net menkas apribojimas virsta rimta problema, kai telefonas ar planšetė išsikrauna greičiau, nei tikėjotės.

    Esminė priežastis dažniausiai būna ne galia ar talpa, o žymėjimas ant paties įrenginio. Jei ant korpuso nėra aiškiai nurodytos energijos talpos vatvalandėmis, kai kurios oro linijos ar oro uostų patikros gali neleisti tokio powerbanko neštis į saloną arba išvis priversti jo atsisakyti.

    Vatvalandžių žyma tampa kritinė dėl aviacijoje taikomų ličio jonų baterijų saugos taisyklių. Jos skirtos sumažinti gaisro riziką, todėl vežėjai reikalauja, kad keleivis galėtų greitai identifikuoti baterijos energiją, o ne vien rinkodarinę miliampervalandžių reikšmę.

    Dažniausiai keleiviams leidžiama gabenti tik rankiniame bagaže esančius išorinius akumuliatorius, o ne registruotame bagaže. Taip pat įprasta, kad galioja ribos pagal vatvalandes ir papildomi apribojimai keliems vienetams, ypač jei talpa didesnė.

    Praktikoje problema išryškėja tada, kai powerbankas yra pigesnis, senesnis arba skirtas kitai rinkai: ant jo gali būti tik miliampervalandės, o vatvalandės nenurodytos arba pateiktos taip, kad patikros darbuotojui jų neįmanoma greitai perskaityti. Kai kuriuose oro uostuose tokie įrenginiai konfiskuojami arba keleivis priverčiamas jų atsisakyti prieš pat saugumo patikrą.

    Prieš kelionę verta patikrinti, ar ant powerbanko aiškiai matosi Wh žyma, įtampa voltai ir talpa. Jei nurodytos tik miliampervalandės, vatvalandes galima perskaičiuoti pagal formulę: Wh lygu mAh padalinta iš 1 000 ir padauginta iš voltų, tačiau svarbiausia, kad tai būtų užrašyta ant paties įrenginio, o ne tik pirkimo aprašyme.

    Dar viena dažna klaida yra bandymas powerbanką įkrauti lėktuve ar naudoti jį skrydžio metu, kai vežėjas taiko griežtesnes taisykles. Dalis oro linijų papildomai riboja naudojimą, jei įrenginys kaista, yra pažeistas, neturi gamintojo informacijos arba atrodo nepatikimas.

    Keliautojams patariama rinktis sertifikuotų gamintojų įrenginius, neštis juos taip, kad būtų lengva parodyti žymėjimą, ir prieš skrydį pasitikrinti konkretaus vežėjo taisykles. Toks paprastas patikrinimas gali sutaupyti laiko, pinigų ir nervų, ypač kai kelionėje telefonas tampa bilietu, navigacija ir ryšiu su pasauliu vienu metu.

  • Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopija stato didžiausią Afrikos oro uostą: 11,5 mlrd. eurų projektas kelia aistras

    Etiopijoje įsibėgėja Bishoftu tarptautinio oro uosto statybos, kuris pagal planus turėtų tapti didžiausiu žemyne ir vienu svarbiausių aviacijos centrų pasaulyje. Projektą vysto Ethiopian Airlines, siekianti perkelti dalį srautų iš perpildyto Adis Abebos Bole oro uosto ir sustiprinti šalies, kaip Rytų Afrikos transporto mazgo, vaidmenį.

    Investicijos vertė siekia apie 11,5 mlrd. eurų, o statybos startavo 2026 metų sausį. Pirmasis etapas numatomas iki 2030 metų, o pradinis pajėgumas turėtų siekti 60 mln. keleivių per metus, vėliau jį planuojama didinti iki daugiau nei 110 mln.

    Nuo keturių takų iki oro miesto

    Pagal pristatytą koncepciją Bishoftu oro uostas turėtų turėti keturis kilimo ir tūpimo takus ir vietas maždaug 270 orlaivių. Greta infrastruktūros numatomas vadinamasis oro miestas su viešbučiu, prekybos erdvėmis ir pramonės parku, kad teritorija veiktų ne tik kaip tranzito punktas, bet ir kaip ekonominės veiklos traukos centras.

    Terminalo architektūrinę idėją parengė Zaha Hadid Architects, o dizainas siejamas su Didžiuoju Afrikos lūžiu. Skelbiama, kad projekte numatomi tvarumo sprendimai, įskaitant saulės energijos panaudojimą, vietines medžiagas ir vandens išteklių valdymo sistemas.

    Ryšiai su sostine ir regionu

    Oro uostas statomas Bishoftu apylinkėse, maždaug 45 kilometrų atstumu nuo Etiopijos sostinės Adis Abebos. Kartu planuojama plėsti kelių infrastruktūrą ir greitesnius geležinkelio ryšius, kad susisiekimas su sostine būtų patogesnis ir patikimesnis.

    Strateginis tikslas yra platesnis nei vien Etiopijos poreikiai: Bishoftu turėtų perimti dalį persėdimo srautų ir prisidėti prie geresnio susisiekimo tarp Afrikos miestų, kur tiesioginių skrydžių tinklas daugelyje maršrutų vis dar išlieka ribotas.

    Kontroversijos dėl perkėlimo ir finansinės rizikos

    Didelės apimties statybos sukėlė ir ginčų. Tarptautinėje žiniasklaidoje skelbiama, kad projektas siejamas su daugiau nei 15 000 gyventojų perkėlimu, o tai kelia klausimų dėl kompensacijų, naujų būstų ir socialinės infrastruktūros realaus įgyvendinimo.

    Ethiopian Airlines viešai deklaravo įsipareigojimus kompensacijoms ir naujoms gyvenvietėms, taip pat nurodė planuojanti finansuoti dalį projekto savo kapitalu. Vis dėlto analitikai pabrėžia, kad tokio masto hubų sėkmė priklauso ne tik nuo pastatų ir takų, bet ir nuo platesnių regioninių sąlygų: aviacijos rinkų liberalizavimo, vizų režimų paprastinimo, patikimos partnerystės tarp oro vežėjų ir stabilaus finansavimo.

    Jeigu planai bus įgyvendinti laiku, Bishoftu oro uostas gali iš esmės pakeisti Etiopijos ir Rytų Afrikos aviacijos žemėlapį. Tačiau projektui teks suderinti ambicijas su socialine atsakomybe ir ilgalaikiu ekonominiu tvarumu.