CP v2

Tag: Osteoporozė

  • Pavojingiausias moterų amžius: po 45-erių šios ligos gali smogti viena po kitos

    Gydytojai pabrėžia, kad moterų sveikatai vienas jautriausių etapų dažniausiai prasideda perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, kuris daugeliui moterų pasireiškia maždaug nuo 45 iki 55 metų. Šiuo metu mažėjantis estrogenų kiekis keičia širdies ir kraujagyslių, kaulų, medžiagų apykaitos bei urogenitalinės sistemos veiklą, todėl kai kurių ligų rizika gali augti greičiau.

    Medikai akcentuoja, kad menopauzė nėra liga, tačiau hormonų svyravimai ir vėlesnis stabiliai žemesnis estrogenų lygis gali „atverti duris“ lėtinėms būklėms. Dėl to svarbiausia tampa ne pavieniai simptomai, o bendra rizikų kontrolė ir reguliari prevencija, ypač jei yra paveldimumas ar kiti rizikos veiksniai.

    Viena didžiausių grėsmių šiame amžiuje – širdies ir kraujagyslių ligos, nes po menopauzės didėja aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio ir infarkto rizika. Riziką papildomai didina rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir pilvinis nutukimas, kuris dažnai sustiprėja sulėtėjus medžiagų apykaitai.

    Kita dažna problema – kaulų retėjimas ir osteoporozė, nes sumažėjus estrogenams greitėja kaulinio audinio netekimas. Tai reiškia didesnę lūžių tikimybę, ypač krentant, todėl gydytojai ragina neapsiriboti vien kalciu maiste, o vertinti visumą: vitamino D stoką, raumenų būklę, pusiausvyrą ir kritimų prevenciją.

    Su amžiumi didėja ir kai kurių onkologinių ligų rizika, o krūties vėžys išlieka vienas aktualiausių, todėl ypač svarbūs profilaktiniai patikrinimai. Taip pat daugėja 2 tipo cukrinio diabeto atvejų, ypač esant antsvoriui, miego trūkumui ir mažam fiziniam aktyvumui, todėl verta reguliariai sekti gliukozės rodiklius ir ilgalaikę glikemijos kontrolę.

    Menopauzės laikotarpiu daliai moterų išryškėja arba sustiprėja ir kiti sutrikimai: sąnarių skausmai, šlapimo nelaikymas, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, makšties gleivinės sausumas. Gydytojai pažymi, kad šios problemos dažnai nutylimos, tačiau šiandien yra daugiau efektyvių gydymo ir pagalbos būdų nei anksčiau, todėl nereikėtų kentėti tyliai.

    „Menopauzė yra natūrali gyvenimo dalis, tačiau jos metu verta peržiūrėti savo rizikos veiksnius ir prevencijos planą, nes kai kurios ligos šiame etape progresuoja greičiau“, – sako gydytojai.

    Specialistai pataria šiuo laikotarpiu ypač nuosekliai laikytis prevencijos: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolį ir gliukozę, aptarti krūties vėžio patikros grafiką, o prireikus įvertinti kaulų mineralinį tankį. Ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai: bent vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, jėgos pratimai raumenims bei kaulams, pakankamas baltymų kiekis, miegas ir streso valdymas.

    Gydytojai primena, kad savijautos pokyčiai po 45 metų ne visada turi būti nurašomi amžiui. Jei vargina užsitęsęs nuovargis, stiprūs karščio pylimai, miego sutrikimai, krūtinės skausmas, staigūs nuotaikos pokyčiai ar dažni šlapinimosi sutrikimai, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją ginekologą ir sudaryti aiškų ištyrimo bei stebėsenos planą.

  • Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Tyli kaulų liga paliečia 40 proc. suaugusiųjų: gydytojai įspėja, ką būtina pasitikrinti

    Kas yra osteopenija ir kodėl ji pavojinga?

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, laikomas ankstyvu signalu, kad kaulai silpnėja ir didėja lūžių rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, ši būklė gali būti nustatoma maždaug 40 proc. suaugusiųjų, ypač vyresniame amžiuje.

    Didžiausia problema ta, kad osteopenija dažniausiai nesukelia jokių simptomų ir vystosi lėtai. Neretai apie ją sužinoma tik patyrus lūžį arba atlikus kaulų tankio tyrimą dėl amžiaus, menopauzės ar kitų rizikos veiksnių.

    Kada kaulai pradeda silpti?

    Kaulas yra gyvas audinys, kuris nuolat atsinaujina: senas kaulas ardomas, o naujas formuojamas. Jaunystėje šie procesai paprastai būna apylygiai, tačiau maždaug nuo 25–35 metų kaulų masė pasiekia piką, o vėliau netekimas pamažu ima viršyti susidarymą.

    Su amžiumi kaulų tankis mažėja greičiau, o moterims rizika ryškiai išauga po menopauzės, kai sumažėja estrogenų. Medicinos literatūroje nurodoma, kad apie pusė vyresnių nei 50 metų moterų per gyvenimą patiria vadinamąjį trapumo lūžį, kai kaulas lūžta po nedidelės traumos.

    Riziką didina ne tik amžius

    Kaulų silpnėjimą spartina rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšmės turi ir mityba: nepakankamas kalcio kiekis bei vitamino D stoka silpnina kaulų struktūrą, nes vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, ypač ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat ligos, kurios trikdo hormonų pusiausvyrą ar maistinių medžiagų pasisavinimą. Dėl to gydytojai dažnai pabrėžia, kad vien amžius nėra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, ar žmogui verta išsitirti.

    Kaip nustatoma osteopenija ir ką daryti?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai vertinamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, leidžiantis įvertinti kaulų stiprumą. Rezultatai pateikiami kaip T rodiklis: nuo minus 1,0 iki minus 2,5 paprastai apibūdinama osteopenija, o mažiau nei minus 2,5 – osteoporozė.

    Gydymas ir prevencija paprastai pradedami nuo rizikos mažinimo: daugiau svorį apkraunančios veiklos, jėgos pratimų ir pusiausvyros lavinimo, nes kritimai yra viena dažniausių lūžių priežasčių. Taip pat svarbu koreguoti mitybą, užtikrinti pakankamą kalcio kiekį, o vitamino D vartojimą aptarti su šeimos gydytoju, ypač tamsiuoju metų laiku.

    Ne visiems, kuriems nustatoma osteopenija, iš karto reikalingi vaistai. Sprendimas dažnai grindžiamas bendra lūžių rizika per artimiausius 10 metų, atsižvelgiant į amžių, kaulų tankį, ankstesnius lūžius, vartojamus vaistus ir kitus veiksnius, o didelės rizikos atvejais gali būti skiriamas specifinis gydymas kaulų irimui lėtinti.

    Specialistai pabrėžia, kad osteopenija nėra nuosprendis: anksti nustačius pokyčius ir nuosekliai keičiant įpročius, kaulų netekimą dažnai įmanoma sulėtinti, o kai kuriais atvejais – ir pagerinti rodiklius. Dėl to kaulų sveikata vis dažniau vertinama kaip ilgalaikė strategija, apimanti judėjimą, mitybą, žalingų įpročių atsisakymą ir laiku atliekamus tyrimus.

  • Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį: akies dugno nuotrauka gali išduoti osteoporozės riziką

    Tyrimas atskleidė netikėtą ryšį: akies dugno nuotrauka gali išduoti osteoporozės riziką

    Akys gali parodyti daugiau

    Akys dažnai vadinamos sveikatos veidrodžiu, o mokslininkai vis dažniau įžvelgia, kad akies dugno vaizdas gali atspindėti ne tik kraujagyslių ar nervų sistemos pokyčius. Nauji duomenys rodo, kad tinklainės biologinis senėjimas gali būti susijęs ir su kaulų mineralų tankiu, o tai reikštų papildomą galimybę anksčiau įvertinti osteoporozės riziką.

    Osteoporozė neretai vadinama tylia liga, nes kaulų tankis mažėja be aiškių simptomų, kol įvyksta lūžis. Dėl to daliai žmonių diagnozė nustatoma per vėlai, kai prevencinės priemonės jau turi mažesnį efektą, o lūžių rizika būna ženkliai išaugusi.

    Du dideli duomenų rinkiniai

    Vienoje analizės dalyje vertinta beveik 2 000 suaugusiųjų imtis Singapūre, kur buvo lyginami tinklainės senėjimo požymiai ir kaulų mineralų tankis. Tyrėjai nustatė sąsają: kuo labiau tinklainė atrodė biologiškai pasenusi pagal pasirinktus žymenis, tuo mažesnis tikėtinas kaulų mineralų tankis.

    Antra dalis rėmėsi Jungtinės Karalystės UK Biobank duomenimis, apimančiais beveik 44 000 dalyvių. Čia fiksuota panaši kryptis: kuo didesnis tinklainės biologinio senėjimo įvertis, tuo didesnė tikimybė laikui bėgant susidurti su osteoporozės diagnoze.

    Kaip tai vertinama ir kuo svarbu

    Tyrime naudotas DI paremtas modelis, apmokytas analizuoti tinklainės nuotraukas ir įvertinti, kaip greitai ji senėja. Modelis treniruotas pasitelkiant beveik 130 000 tinklainės vaizdų iš daugiau nei 40 000 dalyvių Pietų Korėjos sveikatos tyrime, o vėliau pritaikytas Singapūro ir Jungtinės Karalystės duomenims.

    UK Biobank analizėje nustatyta, kad didėjant tinklainės senėjimo įverčiui, osteoporozės rizika auga, net įvertinus svarbius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, rūkymas ir širdies bei kraujagyslių būklė. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad ryšys vyrų pogrupyje kai kuriais skaičiavimais buvo ryškesnis, nors osteoporozė dažniau diagnozuojama moterims.

    „Šie rezultatai rodo, kad tinklainės biologinis senėjimas gali atspindėti platesnius organizmo senėjimo procesus, susijusius su kaulų sveikata“, – teigė tyrimo autoriai.

    Ką tai galėtų reikšti praktikoje

    Tinklainė yra viena iš nedaugelio vietų organizme, kur neinvaziniu būdu galima stebėti kraujagysles, nervinius audinius ir kai kuriuos uždegimo ar metabolinius požymius. Būtent todėl akies dugno fotografija vis dažniau minima kaip perspektyvi priemonė papildomai sveikatos rizikų patikrai, ypač kai kalbama apie masinį, patogų ir pakartojamą vertinimą.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra pilnavertis pakaitalas kaulų tankio tyrimams, o veikiau galimas papildomas atrankos signalas, kuris ateityje galėtų padėti nukreipti didesnės rizikos žmones detalesniems tyrimams. Osteoporozės riziką vis dar lemia gerai žinomi veiksniai, tokie kaip amžius, hormoniniai pokyčiai po menopauzės, fizinio aktyvumo stoka, mityba, vitamino D trūkumas, rūkymas ir kai kurie vaistai.

    Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale PLOS Digital Health. Ekspertai akcentuoja, kad reikalingi papildomi darbai, kad būtų aiškiau, kaip tokie modeliai veiktų kasdienėje klinikinėje praktikoje, skirtingose populiacijose ir derinant su įprastais rizikos vertinimo metodais.

  • Kaip po 50-ies moterims stiprinti kaulus: gydytojų patarimai dėl kalcio, vitamino D ir judėjimo

    Su amžiumi kaulų masė natūraliai mažėja, tačiau menopauzės laikotarpiu procesas spartėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Dėl to dažnėja osteopenija ir osteoporozė, kurios ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.

    Kalcio ir vitamino D pagrindai

    Gydytojai primena, kad organizmui nuolat reikia kalcio, nes jis palaiko stabilų kalcio kiekį kraujyje. Jei su maistu jo gaunama per mažai, organizmas ima „skolintis“ kalcį iš kaulų, o tai ilgainiui silpnina jų struktūrą.

    Vėlesniame amžiuje moterims dažniausiai rekomenduojama siekti apie 1 200 miligramų kalcio per parą. Svarbu ir tai, kad vienu kartu organizmas efektyviai pasisavina ribotą kiekį, todėl kalcio šaltinius verta paskirstyti per kelis valgymus.

    Vitamino D vaidmuo tiesioginis: jis padeda pasisavinti kalcį, todėl vien kalcio didinimas mityboje ne visada duoda norimą efektą. Vitamino D šaltiniai yra saulės šviesa ir tam tikri produktai, pavyzdžiui, riebesnė žuvis ar kiaušinių tryniai, tačiau praktikoje daugeliui jo pritrūksta.

    „Vien papildai lūžių neapsaugo, tačiau jie gali būti pagrįsti, kai vitamino D ar kalcio su maistu nepavyksta gauti pakankamai, ypač rizikos grupėse“, – sakė dietologė.

    Judėjimas, raumenys ir kritimų prevencija

    Kaulams ypač naudingi svorį „nešantys“ pratimai, kai dirba skeletas ir raumenys, pavyzdžiui, ėjimas, lipimas laiptais ar jėgos pratimai pagal galimybes. Be to, reguliarus aktyvumas gerina pusiausvyrą ir eiseną, o tai mažina kritimų tikimybę.

    Medikai pabrėžia, kad svarbiausia yra pastovumas, o aktyvumą galima skaidyti į trumpesnes dalis per dieną. Net ir paprastas kasdienis ėjimas laikomas geresniu pasirinkimu nei sėslus gyvenimo būdas.

    Ne mažiau svarbūs raumenys, nes su amžiumi jų masė ir jėga mažėja, o tai netiesiogiai spartina ir kaulų silpnėjimą. Todėl mityboje rekomenduojama užtikrinti pakankamai baltymų iš liesesnių šaltinių, tokių kaip paukštiena, žuvis, ankštiniai ar fermentuoti pieno produktai.

    „Svarbiausia, ką žmogus gali padaryti, kad išvengtų lūžio, yra nepargriūti“, – sakė gydytojas.

    Praktiniai sprendimai namuose taip pat duoda apčiuopiamą naudą: patogi, neslystanti avalynė, geras apšvietimas, pašalinti kilimėlių kampai ar laidai sumažina užkliuvimo riziką. Kuo mažiau kritimų, tuo mažiau tikimybės, kad net ir nedidelė trauma baigsis lūžiu.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Osteoporozė dažnai nesukelia skausmo, kol neįvyksta lūžis, todėl vien savijauta nėra patikimas rodiklis. Dėl to gydytojai ragina po menopauzės neignoruoti profilaktinių patikrų ir aptarti individualią riziką bei tyrimų poreikį.

    Jei yra papildomų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, anksčiau patirtų lūžių, ryškus ūgio mažėjimas, ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas ar šeiminė osteoporozės istorija, sprendimus dėl tyrimų ir gydymo taktikos reikėtų priimti kartu su specialistu.

    Galiausiai medikai primena, kad geriausi rezultatai pasiekiami derinant kelias kryptis: subalansuotą mitybą su kalcio šaltiniais, pakankamą vitamino D kiekį, reguliarią fizinę veiklą, raumenų stiprinimą ir kritimų prevenciją. Tai paprasti žingsniai, kurie ilgainiui padeda išsaugoti kaulų tvirtumą ir savarankiškumą.

  • Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Rinka auga, bet nauda ne visada

    Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o reklamos dažnai žada daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar geresnę smegenų veiklą. Tačiau žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, dalis papildų nesuteikia apčiuopiamos naudos ir tampa tik papildoma išlaida.

    Medikai pabrėžia, kad papildai nėra savaime nekalti: didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti toksinį poveikį, trikdyti vaistų veikimą ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vyresniame amžiuje situacija sudėtingesnė, nes trūkumų rizika iš tiesų didėja, bet sprendimai turėtų būti tiksliniai.

    Kodėl su amžiumi daugėja trūkumų

    Senstant dažnai mažėja apetitas, prastėja burnos sveikata, daugėja lėtinių ligų, o kai kurie vaistai keičia maistinių medžiagų pasisavinimą ar jų apykaitą. Dėl to racionas gali tapti vienodesnis, o pasirinkimai persikelia į lengviau sukramtomus, bet ne visada visaverčius produktus.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: mažos porcijos, sriubos, skrebučiai ar arbata gali suteikti sotumo, tačiau neaprūpinti baltymais, vitaminais ir mineralais. Todėl svarbiausias klausimas dažnai nėra ar papildai geri, o ar žmogus turi patvirtintą trūkumą ir kokia saugiausia išeitis.

    Dažniausiai minimi papildai vyresniame amžiuje

    Vitaminas B12 yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai trūkumo tikimybė su amžiumi didėja. Skrandis gali gaminti mažiau rūgšties, o ji reikalinga B12 išlaisvinimui iš maisto, todėl trūkumas gali pasireikšti mažakraujyste, nuovargiu, nervų sistemos simptomais, tirpimu ar net atminties sutrikimais.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, metforminas ar skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja stebėseną ir, patvirtinus trūkumą, skiria didesnių dozių geriamą B12 arba injekcijas.

    Foliatai svarbūs kraujodarai ir DNR sintezei, o jų stoka siejama su padidėjusiu homocisteino kiekiu. Vis dėlto vien foliatų vartojimas be B12 įvertinimo gali būti pavojingas, nes kai kuriais atvejais pagerėja kraujo rodikliai, bet nervų pažeidimai dėl B12 stokos gali progresuoti nepastebėti.

    Vitaminas D dažnai aptariamas dėl kaulų sveikatos, ypač kai mažai būnama saulėje, sumažėjęs mobilumas, gyvenama slaugos įstaigoje ar mityboje trūksta vitamino D šaltinių. Papildai gali būti tikslingi esant mažam kiekiui kraujyje ar didelei osteoporozės, griuvimų ir lūžių rizikai, tačiau didesnės dozės savaime negarantuoja geresnio rezultato.

    Kalcis ir magnis svarbūs kaulams, raumenims ir nervų sistemai, bet, kai įmanoma, jų pirmiausia siekiama gauti su maistu. Magnis dažnai reklamuojamas kaip priemonė miegui, tačiau moksliniai duomenys apie rutinį jo veiksmingumą nemigai išlieka riboti, todėl vartojimas turėtų turėti aiškų pagrindą.

    Multivitaminai ir svarbiausias, bet pamirštamas veiksnys

    Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kurie valgo labai mažai arba jų mityba yra menkai įvairi. Vis dėlto dideli populiaciniai tyrimai rodo, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nebūtinai susijęs su mažesne bendro mirtingumo rizika, todėl tai neturėtų būti automatinis pasirinkimas visiems.

    Vienas dažniausiai nuvertinamų „papildų“ vyresniame amžiuje yra baltymai, nors tai ne vitaminas ir ne mineralas. Per mažas baltymų kiekis didina su amžiumi susijusio raumenų nykimo riziką, o kartu ir griuvimų, silpnumo bei savarankiškumo praradimo tikimybę, todėl mitybos korekcijos neretai duoda daugiau naudos nei naujas buteliukas spintelėje.

    Kada papildai gali pakenkti

    Neprižiūrimas vartojimas gali būti žalingas: didelės vitamino D ar vitamino A dozės gali sukelti toksinį poveikį. Geležis neturėtų būti vartojama be patvirtinto trūkumo, nebent taip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.

    Taip pat svarbios sąveikos su vaistais, o aukštų dozių antioksidantų vartojimas kai kuriose grupėse siejamas su nepageidaujamais rezultatais. Dėl to saugiausias kelias vyresniame amžiuje dažniausiai prasideda nuo mitybos įvertinimo ir kraujo tyrimų, ypač B12, foliatų, geležies ir vitamino D.

    Specialistai pabrėžia, kad visuotinė papildų schema visiems senjorams nėra pagrįsta. Daugeliu atvejų veiksmingiausia yra tikslinė taktika, kai papildai parenkami pagal patvirtintą trūkumą, aiškius rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

  • Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Plaukų slinkimas, dažnos peršalimo infekcijos ir nuolatinis energijos trūkumas neretai siejami su vitamino D stoka. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, raumenų funkcijai ir nervų sistemai, todėl jo trūkumas gali pasireikšti labai įvairiais, ne visada akivaizdžiais simptomais.

    Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, didžiausia rizika patirti vitamino D stygių išauga šaltuoju sezonu, kai UVB spinduliuotės nepakanka odos sintezei. Net ir vasarą situaciją keičia gyvenimo būdas: daug laiko praleidžiama patalpose, o odą dengiantys drabužiai ir apsauga nuo saulės mažina vitamino gamybą.

    Vitamino D šaltinis yra ir maistas, tačiau jo natūraliai gausu tik keliuose produktuose. Daugiausia jo turi riebios žuvys, kiaušinių tryniai, kai kurie grybai, taip pat vitaminais praturtinti pieno produktai, tačiau vien mityba dažnai nepadengia paros poreikio.

    Vitamino D apykaita priklauso ir nuo sveikatos būklės. Kepenų bei inkstų ligos gali trikdyti jo virtimą aktyviomis formomis, o kai kurie vaistai, įskaitant gliukokortikoidus ar tam tikrus prieštraukulinius preparatus, gali mažinti vitamino D kiekį organizme.

    Ilgalaikė stoka pirmiausia siejama su kaulų ir raumenų problemomis. Vitamino D reikia kalcio ir fosforo pasisavinimui, todėl trūkstant didėja kaulų trapumas, lūžių rizika, gali varginti raumenų silpnumas, skausmai, o vyresniame amžiuje tai prisideda prie didesnės griuvimų tikimybės.

    Imuniteto srityje vitaminas D siejamas su didesniu jautrumu kvėpavimo takų infekcijoms, ypač kai jo kiekis yra ryškiai sumažėjęs. Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamos sąsajos su kai kuriais autoimuniniais sutrikimais, nors ryšiai sudėtingi ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Nuotaikos ir savijautos pokyčiai taip pat dažnai minimi tarp galimų vitamino D stokos signalų. Tyrimuose aprašomos sąsajos tarp mažesnio vitamino D kiekio ir prastesnės emocinės savijautos, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Jei simptomai kartojasi ar užsitęsia, gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje. Gavus rezultatą, gydymo ir papildų vartojimo taktika turėtų būti parenkama individualiai, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra derinti realistišką buvimą lauke šiltuoju sezonu, subalansuotą mitybą ir, jei reikia, tikslingą papildų vartojimą pagal gydytojo rekomendacijas. Tai ypač aktualu vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dėl darbo ar sveikatos retai būna saulėje.

  • Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

    Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

    Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

    Kas vyksta, kai judame?

    Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

    Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

    Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

    Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

    Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

    Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

    Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

    Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

    Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

    Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.

  • Tyrimas: arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais vyresnėms moterims, kava – ne visada

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali turėti reikšmės kaulų sveikatai vyresniame amžiuje, rodo Australijos mokslininkų analizuoti duomenys. Tyrime, kuriame vertintos gėrimų vartojimo įpročių ir kaulų mineralinio tankio sąsajos, būtent arbata dažniau siejosi su šiek tiek geresniais rodikliais.

    Osteoporozė išlieka viena dažniausių vyresnių moterų sveikatos problemų, o rizika ypač didėja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to kaulinis audinys greičiau netenka tvirtumo, o net nedidelis kaulų tankio sumažėjimas gali reikšmingai didinti lūžių tikimybę.

    Moksliniame žurnale Nutrients publikuotame darbe Flinderso universiteto tyrėjai nagrinėjo beveik 9 700 JAV moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Maždaug 10 metų laikotarpiu dalyvės periodiškai nurodė, kaip dažnai vartoja arbatą ir kavą, o jų kaulų būklė buvo vertinama pagal mineralinį tankį, laikomą vienu svarbiausių osteoporozės rizikos rodiklių.

    Rezultatai parodė, kad reguliariai arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo kiek didesnis. Tyrėjai tai sieja su arbatoje esančiais polifenoliais, įskaitant katechinus, kurie, remiantis ankstesniais laboratoriniais ir klinikiniais stebėjimais, gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    Ryškesnė teigiama asociacija buvo pastebėta dalyvių grupėje, kurioje dažniau fiksuotas didesnis kūno svoris. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tokie duomenys neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, o ryšį gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ar bendras sveikatos profilis.

    Vertinant kavą, vaizdas buvo nevienareikšmis. Moterys, kurios išgerdavo daugiau nei penkis kavos puodelius per dieną, dažniau turėjo mažesnį kaulų mineralinį tankį, o tyrėjai primena ankstesnius darbus, kuriuose daug kofeino siejamas su prastesniu kalcio pasisavinimu.

    Taip pat nustatyta, kad kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu kaulų tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tai gali reikšti, kad keli rizikos veiksniai, susidėję kartu, sustiprina nepageidaujamą poveikį kaulų būklei, nors tokiai išvadai vis dar reikia papildomų tyrimų.

    „Net ir nedidelis kaulų tankio pagerėjimas gali sumažinti lūžių skaičių“, – sakė Flinderso universiteto epidemiologas Enwu Liu.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie leidžia manyti, kad saikingas arbatos vartojimas gali būti vienas paprastų būdų palaikyti kaulų sveikatą, o labai didelis kavos kiekis gali būti žalingas, ypač moterims, vartojančioms alkoholį“, – aiškino E. Liu.

    Gydytojai primena, kad kaulų sveikatai svarbiausia ne vienas gėrimas, o visuma: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, jėgos pratimai ir reguliari fizinė veikla, rūkymo vengimas bei saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi osteoporozės ar lūžių rizika, verta pasitarti su gydytoju dėl individualios profilaktikos ir kaulų mineralinio tankio tyrimo.

  • Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė dažnai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad kaulų tankio mažėjimas gali paliesti ir jaunesnius. Ankstyvoje stadijoje ji paprastai nesukelia aiškių simptomų, todėl ilgai lieka nepastebėta, kol įvyksta lūžis po, atrodytų, menkos traumos.

    Pirmuoju pavojaus signalu neretai tampa kaulo lūžis krentant iš savo ūgio ar net atliekant įprastą veiklą. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, ypač krūtinės ir juosmens srityse, mažėti ūgis, ryškėti kūno laikysenos pokyčiai, susiję su slankstelių mikrolūžiais.

    Apie tai, kaip netikėtai gali paaiškėti ši diagnozė, viešai pasakojo dietistė Katarzyna Błażejewska-Stuhr. Ji teigė, kad po dviejų lūžių per palyginti trumpą laiką gydytojas ortopedas atkreipė dėmesį į galimą kaulų trapumą ir rekomendavo papildomus tyrimus.

    „Nukritau ant šaligatvio, paslydau ir susilaužiau raktikaulį, jis subyrėjo į mažus gabalėlius, todėl prireikė operacijos ir tvirtinimo plokštele su varžtais“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Ji nurodė, kad osteoporozės diagnozę išgirdo būdama 38 metų, o tai jai buvo netikėta. Medikai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik traumos mechanizmą, bet ir tai, ar lūžis neįvyko dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio.

    Osteoporozės priežastys dažniausiai yra daugialypės. Kaulų masė natūraliai mažėja su amžiumi, o moterims riziką reikšmingai padidina menopauzė ir su ja susijęs estrogenų sumažėjimas, nes šie hormonai svarbūs kaulų apsaugai.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriami kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Didesnę tikimybę susidurti su kaulų trapumu turi ir žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad osteoporozė gali būti ir antrinė, kai kaulų tankis mažėja dėl kitų būklių ar gydymo. Ypač svarbu įvertinti ilgalaikį tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų, kurie gali neigiamai veikti kaulinį audinį.

    Nors didžiausia rizikos grupė išlieka vyresnio amžiaus žmonės ir moterys po menopauzės, osteoporozė nėra vien senjorų problema. Ji pasitaiko ir vyrams, ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama mityba, valgymo sutrikimų, ilgalaikis nejudrumas ar intensyvus krūvis be tinkamo atsistatymo.

    Sunkiausios osteoporozės pasekmės siejamos su lūžiais, ypač šlaunikaulio kaklo, kurie vyresniems pacientams dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, komplikacijų riziką ir ženkliai prastesnę gyvenimo kokybę. Dėl to profilaktika ir ankstyvas nustatymas laikomi kritiškai svarbiais.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Osteoporozė dažniausiai patvirtinama įvertinus kaulų mineralinį tankį, o pagrindinis tyrimas tam yra densitometrija. Ji padeda ne tik nustatyti kaulų būklę, bet ir stebėti, ar taikomas gydymas veiksmingas.

    Gydymas paprastai apima gyvenimo būdo korekcijas, kalcio ir vitamino D užtikrinimą bei kritimų prevenciją. Fizinė veikla, ypač jėgos ir pusiausvyros pratimai, gali padėti stiprinti kaulus ir mažinti traumų tikimybę.

    Prireikus taikomas ir medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti kaulų masės netekimą arba skatinti kaulo atsinaujinimą. Klinikinėje praktikoje naudojamos kelios vaistų grupės, o konkretus pasirinkimas priklauso nuo lūžių rizikos ir individualių paciento veiksnių.

    Mityba ir kasdieniai įpročiai

    Profilaktikoje svarbi visavertė mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Katarzyna Błażejewska-Stuhr yra minėjusi, kad dalį reikalingo kalcio galima surinkti su maistu, o kasdieniai pasirinkimai turi realią įtaką kaulų būklei.

    „Sauja riešutų kasdien yra svarbi ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų sveikatai naudingų veiksnių“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Specialistai pabrėžia, kad vien papildai problemos neišsprendžia, jei kartu išlieka rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nejudrus gyvenimo būdas. Jei pasikartoja lūžiai po nedidelių traumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistais dėl išsamesnio ištyrimo.

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.