CP v2

Tag: Osteoporozė

  • Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Slenka plaukai, kamuoja infekcijos ir nuovargis? Dažnai kaltas vienos vitamino D trūkumas

    Plaukų slinkimas, dažnos peršalimo infekcijos ir nuolatinis energijos trūkumas neretai siejami su vitamino D stoka. Šis vitaminas svarbus imuninei sistemai, raumenų funkcijai ir nervų sistemai, todėl jo trūkumas gali pasireikšti labai įvairiais, ne visada akivaizdžiais simptomais.

    Šiaurės platumose, tarp jų ir Lietuvoje, didžiausia rizika patirti vitamino D stygių išauga šaltuoju sezonu, kai UVB spinduliuotės nepakanka odos sintezei. Net ir vasarą situaciją keičia gyvenimo būdas: daug laiko praleidžiama patalpose, o odą dengiantys drabužiai ir apsauga nuo saulės mažina vitamino gamybą.

    Vitamino D šaltinis yra ir maistas, tačiau jo natūraliai gausu tik keliuose produktuose. Daugiausia jo turi riebios žuvys, kiaušinių tryniai, kai kurie grybai, taip pat vitaminais praturtinti pieno produktai, tačiau vien mityba dažnai nepadengia paros poreikio.

    Vitamino D apykaita priklauso ir nuo sveikatos būklės. Kepenų bei inkstų ligos gali trikdyti jo virtimą aktyviomis formomis, o kai kurie vaistai, įskaitant gliukokortikoidus ar tam tikrus prieštraukulinius preparatus, gali mažinti vitamino D kiekį organizme.

    Ilgalaikė stoka pirmiausia siejama su kaulų ir raumenų problemomis. Vitamino D reikia kalcio ir fosforo pasisavinimui, todėl trūkstant didėja kaulų trapumas, lūžių rizika, gali varginti raumenų silpnumas, skausmai, o vyresniame amžiuje tai prisideda prie didesnės griuvimų tikimybės.

    Imuniteto srityje vitaminas D siejamas su didesniu jautrumu kvėpavimo takų infekcijoms, ypač kai jo kiekis yra ryškiai sumažėjęs. Mokslinėje literatūroje taip pat aptariamos sąsajos su kai kuriais autoimuniniais sutrikimais, nors ryšiai sudėtingi ir priklauso nuo daugelio veiksnių.

    Nuotaikos ir savijautos pokyčiai taip pat dažnai minimi tarp galimų vitamino D stokos signalų. Tyrimuose aprašomos sąsajos tarp mažesnio vitamino D kiekio ir prastesnės emocinės savijautos, tačiau tai nėra vienintelė priežastis, todėl savidiagnostika gali klaidinti.

    Jei simptomai kartojasi ar užsitęsia, gydytojai paprastai rekomenduoja įvertinti bendrą sveikatos būklę ir atlikti laboratorinius tyrimus, įskaitant 25-hidroksivitamino D koncentraciją kraujyje. Gavus rezultatą, gydymo ir papildų vartojimo taktika turėtų būti parenkama individualiai, nes per didelis vitamino D kiekis taip pat gali būti žalingas.

    Specialistai pabrėžia, kad saugiausia strategija yra derinti realistišką buvimą lauke šiltuoju sezonu, subalansuotą mitybą ir, jei reikia, tikslingą papildų vartojimą pagal gydytojo rekomendacijas. Tai ypač aktualu vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie dėl darbo ar sveikatos retai būna saulėje.

  • Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Mokslininkai atskleidė: sportas veikia kaip hormonų gamykla ir keičia visą kūną

    Ilgą laiką raumenys buvo laikomi tik mechanine jėga, leidžiančia judėti. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad raumeninis audinys veikia ir kaip endokrininis organas, galintis daryti įtaką beveik visoms organizmo sistemoms.

    Susitraukus raumeniui į kraują išskiriamos šimtai signalinių molekulių, vadinamų miokinais. Jie veikia panašiai kaip hormonai: perduoda žinutes smegenims, kepenims, riebaliniam audiniui, kaulams ir imuninei sistemai.

    Dėl šių atradimų medicinoje įsitvirtino idėja, kad fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas, bet ir būtinas. Vis daugiau mokslininkų pabrėžia, kad ilgalaikis nejudrumas turėtų būti vertinamas kaip reikšmingas sveikatos rizikos veiksnys.

    Kas vyksta, kai judame?

    Miokinų veikimas nėra vienodas: jų poveikis priklauso nuo krūvio intensyvumo, trukmės ir žmogaus fizinio pasirengimo. Vienas plačiausiai tiriamų miokinų yra interleukinas 6, kurio kiekis ištvermės ar didelio intensyvumo krūvio metu gali šoktelėti dešimtimis kartų.

    Kiti dažnai minimi junginiai yra irisinas, siejamas su riebalų apykaitos reguliavimu, ir BDNF baltymas, svarbus nervų sistemos plastiškumui. Be miokinų, fizinis krūvis skatina ir kitų organų išskiriamas medžiagas, vadinamas egzerkinais, kurios prisideda prie kompleksinio poveikio sveikatai.

    Imunitetas, uždegimas ir ligų rizika

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad dalis miokinų dalyvauja imuninės sistemos reguliacijoje. Jie gali skatinti tam tikrų imuninių ląstelių aktyvumą ir prisidėti prie efektyvesnės imuninės priežiūros.

    Taip pat dažnai pabrėžiama įtaka lėtiniam sisteminiam uždegimui, kuris laikomas vienu metabolinių ir širdies bei kraujagyslių ligų variklių. Reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, hipertenzijos ir koronarinės širdies ligos rizika.

    Smegenys, medžiagų apykaita ir kaulai

    Ryšys tarp raumenų ir smegenų neretai apibūdinamas kaip raumenų ir smegenų ašis. Tyrimai rodo, kad tokie signalai kaip BDNF ir irisinas siejami su geresne pažinimo funkcija, emocine savijauta ir mažesne kognityvinio silpnėjimo tikimybe vyresniame amžiuje.

    Metaboliniu požiūriu raumenys veikia kaip svarbus gliukozės panaudojimo ir riebalų mobilizavimo centras. Fizinio krūvio metu didėja raumenų gebėjimas pasisavinti gliukozę, gerėja jautrumas insulinui, o riebalinis audinys aktyviau atiduoda energijos atsargas.

    Judėjimas svarbus ir kaulams: mechaninė apkrova kartu su raumenų išskiriamais signalais prisideda prie kaulinio audinio atsinaujinimo. Dėl to jėgos pratimai ir reguliarus aktyvumas laikomi reikšminga osteoporozės prevencijos dalimi, ypač vyresniame amžiuje.

    Mokslininkai taip pat analizuoja sąsajas tarp nejudraus gyvenimo būdo ir didesnės kai kurių vėžio formų rizikos. Nors mechanizmai sudėtingi, dalis tyrimų sieja fizinio krūvio metu suaktyvėjantį imuninį atsaką ir signalines medžiagas su mažesne navikinių procesų tikimybe.

    Šiandien aiškėja, kad kiekvienas raumens susitraukimas yra ne tik judesys, bet ir biologinis signalas visam kūnui. Todėl net nedidelis, bet reguliarus aktyvumas laikomas investicija į širdį, smegenis, imunitetą ir medžiagų apykaitą.

  • Tyrimas: arbata gali būti siejama su tvirtesniais kaulais vyresnėms moterims, kava – ne visada

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali turėti reikšmės kaulų sveikatai vyresniame amžiuje, rodo Australijos mokslininkų analizuoti duomenys. Tyrime, kuriame vertintos gėrimų vartojimo įpročių ir kaulų mineralinio tankio sąsajos, būtent arbata dažniau siejosi su šiek tiek geresniais rodikliais.

    Osteoporozė išlieka viena dažniausių vyresnių moterų sveikatos problemų, o rizika ypač didėja po menopauzės, kai sumažėja estrogenų kiekis. Dėl to kaulinis audinys greičiau netenka tvirtumo, o net nedidelis kaulų tankio sumažėjimas gali reikšmingai didinti lūžių tikimybę.

    Moksliniame žurnale Nutrients publikuotame darbe Flinderso universiteto tyrėjai nagrinėjo beveik 9 700 JAV moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Maždaug 10 metų laikotarpiu dalyvės periodiškai nurodė, kaip dažnai vartoja arbatą ir kavą, o jų kaulų būklė buvo vertinama pagal mineralinį tankį, laikomą vienu svarbiausių osteoporozės rizikos rodiklių.

    Rezultatai parodė, kad reguliariai arbatą geriančių moterų klubo srities kaulų mineralinis tankis buvo kiek didesnis. Tyrėjai tai sieja su arbatoje esančiais polifenoliais, įskaitant katechinus, kurie, remiantis ankstesniais laboratoriniais ir klinikiniais stebėjimais, gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    Ryškesnė teigiama asociacija buvo pastebėta dalyvių grupėje, kurioje dažniau fiksuotas didesnis kūno svoris. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tokie duomenys neįrodo tiesioginės priežasties ir pasekmės, o ryšį gali veikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, mityba, fizinis aktyvumas, vartojami vaistai ar bendras sveikatos profilis.

    Vertinant kavą, vaizdas buvo nevienareikšmis. Moterys, kurios išgerdavo daugiau nei penkis kavos puodelius per dieną, dažniau turėjo mažesnį kaulų mineralinį tankį, o tyrėjai primena ankstesnius darbus, kuriuose daug kofeino siejamas su prastesniu kalcio pasisavinimu.

    Taip pat nustatyta, kad kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu kaulų tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tai gali reikšti, kad keli rizikos veiksniai, susidėję kartu, sustiprina nepageidaujamą poveikį kaulų būklei, nors tokiai išvadai vis dar reikia papildomų tyrimų.

    „Net ir nedidelis kaulų tankio pagerėjimas gali sumažinti lūžių skaičių“, – sakė Flinderso universiteto epidemiologas Enwu Liu.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad turėtumėte atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie leidžia manyti, kad saikingas arbatos vartojimas gali būti vienas paprastų būdų palaikyti kaulų sveikatą, o labai didelis kavos kiekis gali būti žalingas, ypač moterims, vartojančioms alkoholį“, – aiškino E. Liu.

    Gydytojai primena, kad kaulų sveikatai svarbiausia ne vienas gėrimas, o visuma: pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, jėgos pratimai ir reguliari fizinė veikla, rūkymo vengimas bei saikingas alkoholio vartojimas. Jei yra padidėjusi osteoporozės ar lūžių rizika, verta pasitarti su gydytoju dėl individualios profilaktikos ir kaulų mineralinio tankio tyrimo.

  • Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė vis jaunesniems: diagnozę išgirdo dar nesulaukusi 40-ies, o ženklai lengvai pražiūrimi

    Osteoporozė dažnai laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad kaulų tankio mažėjimas gali paliesti ir jaunesnius. Ankstyvoje stadijoje ji paprastai nesukelia aiškių simptomų, todėl ilgai lieka nepastebėta, kol įvyksta lūžis po, atrodytų, menkos traumos.

    Pirmuoju pavojaus signalu neretai tampa kaulo lūžis krentant iš savo ūgio ar net atliekant įprastą veiklą. Vėliau gali atsirasti nugaros skausmai, ypač krūtinės ir juosmens srityse, mažėti ūgis, ryškėti kūno laikysenos pokyčiai, susiję su slankstelių mikrolūžiais.

    Apie tai, kaip netikėtai gali paaiškėti ši diagnozė, viešai pasakojo dietistė Katarzyna Błażejewska-Stuhr. Ji teigė, kad po dviejų lūžių per palyginti trumpą laiką gydytojas ortopedas atkreipė dėmesį į galimą kaulų trapumą ir rekomendavo papildomus tyrimus.

    „Nukritau ant šaligatvio, paslydau ir susilaužiau raktikaulį, jis subyrėjo į mažus gabalėlius, todėl prireikė operacijos ir tvirtinimo plokštele su varžtais“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Ji nurodė, kad osteoporozės diagnozę išgirdo būdama 38 metų, o tai jai buvo netikėta. Medikai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu įvertinti ne tik traumos mechanizmą, bet ir tai, ar lūžis neįvyko dėl sumažėjusio kaulų mineralinio tankio.

    Osteoporozės priežastys dažniausiai yra daugialypės. Kaulų masė natūraliai mažėja su amžiumi, o moterims riziką reikšmingai padidina menopauzė ir su ja susijęs estrogenų sumažėjimas, nes šie hormonai svarbūs kaulų apsaugai.

    Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriami kalcio ir vitamino D trūkumas, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas ir gausus alkoholio vartojimas. Didesnę tikimybę susidurti su kaulų trapumu turi ir žmonės, sergantys kai kuriomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar cukriniu diabetu.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad osteoporozė gali būti ir antrinė, kai kaulų tankis mažėja dėl kitų būklių ar gydymo. Ypač svarbu įvertinti ilgalaikį tam tikrų vaistų vartojimą, pavyzdžiui, gliukokortikosteroidų, kurie gali neigiamai veikti kaulinį audinį.

    Nors didžiausia rizikos grupė išlieka vyresnio amžiaus žmonės ir moterys po menopauzės, osteoporozė nėra vien senjorų problema. Ji pasitaiko ir vyrams, ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra hormonų sutrikimų, nepakankama mityba, valgymo sutrikimų, ilgalaikis nejudrumas ar intensyvus krūvis be tinkamo atsistatymo.

    Sunkiausios osteoporozės pasekmės siejamos su lūžiais, ypač šlaunikaulio kaklo, kurie vyresniems pacientams dažnai reiškia ilgą reabilitaciją, komplikacijų riziką ir ženkliai prastesnę gyvenimo kokybę. Dėl to profilaktika ir ankstyvas nustatymas laikomi kritiškai svarbiais.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Osteoporozė dažniausiai patvirtinama įvertinus kaulų mineralinį tankį, o pagrindinis tyrimas tam yra densitometrija. Ji padeda ne tik nustatyti kaulų būklę, bet ir stebėti, ar taikomas gydymas veiksmingas.

    Gydymas paprastai apima gyvenimo būdo korekcijas, kalcio ir vitamino D užtikrinimą bei kritimų prevenciją. Fizinė veikla, ypač jėgos ir pusiausvyros pratimai, gali padėti stiprinti kaulus ir mažinti traumų tikimybę.

    Prireikus taikomas ir medikamentinis gydymas, kuriuo siekiama sulėtinti kaulų masės netekimą arba skatinti kaulo atsinaujinimą. Klinikinėje praktikoje naudojamos kelios vaistų grupės, o konkretus pasirinkimas priklauso nuo lūžių rizikos ir individualių paciento veiksnių.

    Mityba ir kasdieniai įpročiai

    Profilaktikoje svarbi visavertė mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį. Katarzyna Błażejewska-Stuhr yra minėjusi, kad dalį reikalingo kalcio galima surinkti su maistu, o kasdieniai pasirinkimai turi realią įtaką kaulų būklei.

    „Sauja riešutų kasdien yra svarbi ne tik dėl kalcio, bet ir dėl kitų sveikatai naudingų veiksnių“, – sakė Katarzyna Błażejewska-Stuhr.

    Specialistai pabrėžia, kad vien papildai problemos neišsprendžia, jei kartu išlieka rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas ar nejudrus gyvenimo būdas. Jei pasikartoja lūžiai po nedidelių traumų, verta pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistais dėl išsamesnio ištyrimo.

  • Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Ar jūsų kasdienis gėrimas kenkia kaulams? Tyrimas atskleidė, kuo skiriasi arbata ir kava

    Kasdienis pasirinkimas tarp arbatos ir kavos gali būti svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Naujas tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus moterų kaulų būklė gali skirtis priklausomai nuo to, ką jos dažniau pila į puodelį.

    Osteoporozė ypač dažna vyresnėms nei 50 metų moterims, o po menopauzės rizika didėja dėl sumažėjusio estrogenų kiekio. Kai kaulinis audinys greičiau irimo nei atsikuria, kaulai tampa trapesni, o lūžiai gyja sunkiau.

    Australijos Flinderso universiteto visuomenės sveikatos tyrėjai analizavo apie 9 700 Jungtinių Valstijų moterų, vyresnių nei 65 metų, duomenis. Per maždaug 10 metų laikotarpį kelis kartus buvo vertinami jų įpročiai, o kaulų mineralinis tankis matuotas klubo srityje ir šlaunikaulio kaklelyje.

    Arbata siejama su didesniu kaulų tankiu

    Tyrimo duomenimis, reguliariai arbatą geriančių moterų klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek, bet statistiškai reikšmingai didesnis nei tų, kurios arbatos beveik negėrė. Nors skirtumai nedideli, populiacijos mastu jie gali reikšti mažiau lūžių.

    Tyrėjai galimą poveikį sieja su arbatoje esančiais junginiais, pavyzdžiui, katechinais. Jie laboratoriniuose ir ankstesniuose mitybos tyrimuose siejami su procesais, galinčiais palaikyti kaulinį audinį formuojančių ląstelių veiklą.

    „Net nedideli kaulų tankio pagerėjimai didelėse grupėse gali virsti mažesniu lūžių skaičiumi“, – sakė epidemiologas Enwu Liu.

    Įdomu tai, kad arbatos vartojimo sąsajos su geresniais rodikliais buvo ryškesnės moterims, turinčioms nutukimą. Vis dėlto tai nereiškia priežastinio ryšio, o veikti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, bendra mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kava: rizika didėja esant labai dideliam kiekiui

    Kavos rezultatai buvo nevienareikšmiai. Tyrime didesnis nei penkių puodelių kavos per dieną vartojimas siejosi su mažesniu kaulų mineraliniu tankiu, o tai dera su ankstesniais duomenimis, kad kofeinas gali nepalankiai veikti kalcio pasisavinimą.

    Be to, bet koks kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu šlaunikaulio mineraliniu tankiu tarp moterų, kurios per gyvenimą vartojo daugiau alkoholio. Tyrėjai pabrėžia, kad kartu vartojamų medžiagų poveikis gali stiprėti, todėl svarbu vertinti ne vieną įprotį atskirai.

    „Mūsų rezultatai nereiškia, kad reikia atsisakyti kavos ar pradėti gerti arbatą litrais. Tačiau jie rodo, kad saikinga arbata gali būti paprastas būdas prisidėti prie kaulų sveikatos, o labai dideli kavos kiekiai gali būti nepalankūs, ypač vartojant alkoholį“, – teigė Enwu Liu.

    Ką verta prisiminti dėl osteoporozės prevencijos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kaulų sveikatos pagrindas išlieka pakankamas kalcio ir vitamino D kiekis, taip pat judėjimas ir jėgos pratimai, mažinantys lūžių riziką. Gėrimų pasirinkimas gali būti tik viena dėlionės dalis, o ne vienintelis sprendimas.

    Taip pat svarbu tai, kad dauguma tyrimo dalyvių buvo baltosios rasės moterys, todėl rezultatai ne visuomet gali tiksliai atspindėti kitų populiacijų situaciją. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nutrients“.

  • Mityba po 50-ies: gydytojai įvardijo produktą, kuris padeda išlaikyti kaulus tvirtus

    Po 50 metų osteoporozės rizika didėja, o liga neretai ilgai nesukelia jokių simptomų. Dėl to daliai žmonių ji nustatoma tik patyrus kaulo lūžį, todėl prevencija šiame amžiuje tampa ypač svarbi.

    Gydytojai aiškina, kad osteoporozė yra būklė, kai prastėja kaulo struktūra ir stiprumas, o tai didina lūžių tikimybę. Kaulų būklė dažniausiai vertinama kaulų mineralinio tankio tyrimu, kuris padeda įvertinti individualią lūžių riziką.

    Kas lemia didesnę riziką?

    Su amžiumi kaulinis audinys atsistato lėčiau, žmonės dažnai mažiau juda, o kai kurios maistinės medžiagos įsisavinamos prasčiau. Moterims po menopauzės papildomą reikšmę turi sumažėjęs estrogenų kiekis, nes šie hormonai prisideda prie kaulų masės išsaugojimo.

    Specialistai pabrėžia, kad kaulų stiprumui svarbi ne tik mineralinė sudėtis, bet ir kaulo kokybė, kurią lemia audinio mikrostruktūra. Dėl to vien tik „geras“ tyrimo skaičius dar nereiškia, kad rizikos nėra, o prevencinės priemonės išlieka aktualios.

    Du svarbiausi prevencijos ramsčiai

    Kaulų sveikatai didžiausią įtaką daro kasdienė mityba ir reguliari fizinė veikla su apkrova. Gydytojai dažnai rekomenduoja kasdien bent apie 30 minučių aktyvaus judėjimo, ypač įtraukiant jėgos pratimus ir pusiausvyros lavinimą, nes tai mažina griuvimų riziką.

    Mityboje svarbiausi išlieka kalcis ir vitaminas D, nes jų pakankamas kiekis siejamas su mažesne lūžių rizika. Taip pat akcentuojamas baltymų vaidmuo, nes jie yra kaulo „karkaso“ dalis ir padeda palaikyti audinio tvirtumą.

    Produktas, kurį gydytojai mini dažniausiai

    Kalbėdami apie konkrečius pasirinkimus, gydytojai dažnai išskiria sardines kaip patogų būdą gauti kalcio, vitamino D ir baltymų vienu metu. Ypač vertingos yra sardinės su minkštais, valgomais kauliukais, nes būtent jie suteikia didelę dalį kalcio.

    Praktinis patarimas paprastas: sardines į racioną galima įtraukti kelis kartus per savaitę, derinant su daržovėmis ar pilno grūdo produktais. Jei sardinės nepatinka, alternatyva gali būti pieno produktai, o netoleruojantiems laktozės ar nevartojantiems gyvūninės kilmės maisto svarbu su gydytoju aptarti kalcio ir vitamino D šaltinius bei poreikį atlikti tyrimus.

    Kas kaulams kenkia labiausiai?

    Gydytojai kaip vieną nepalankiausių veiksnių mini alkoholį, nes jis siejamas su prastesniu kaulų formavimusi ir vitamino D apykaita. Kitas dažnai įvardijamas pasirinkimas yra saldinti gazuoti gėrimai, kurie gali būti susiję su nepalankiais mineralų pusiausvyros pokyčiais.

    Taip pat patariama riboti perteklinį druskos kiekį, nes didelis natrio suvartojimas gali didinti kalcio pasišalinimą. Jei yra lūžių rizikos veiksnių ar šeiminė osteoporozės istorija, dėl individualios prevencijos plano verta pasitarti su šeimos gydytoju ar endokrinologu.

  • Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Mados sprogo: ekspertė įvardijo 2 papildus, kurie menopauzėje tikrai gali padėti

    Socialiniuose tinkluose menopauzės sprendimų pasiūla tapo milžiniška: nuo miltelių dėl smegenų miglos iki guminukų miegui ar kapsulių, žadančių hormonų pusiausvyrą. Vis dėlto mokslo įrodymai daugeliu atvejų atsilieka nuo rinkodaros, todėl verta atsiremti į tai, kas ištirta geriausiai.

    Perimenopauzės ir menopauzės metu estrogenų lygis svyruoja ir mažėja, o tai siejama su karščio bangomis, naktiniu prakaitavimu, miego sutrikimais, nerimu, nuotaikų svyravimais, sąnarių skausmais bei raumenų masės ir kūno sudėties pokyčiais. Daliai moterų veiksmingiausias gydymas išlieka pakaitinė hormonų terapija, tačiau ji tinka ne visoms, o kai kurios jos sąmoningai renkasi vengti.

    Magnis: realiausia nauda miegui

    Magnis dalyvauja šimtuose organizmo procesų, susijusių su nervų signalais, raumenų atsipalaidavimu ir kraujospūdžio reguliavimu. Dėl to jis dažnai minimas kaip papildas, galintis prisidėti prie savijautos pokyčių, kurie perimenopauzėje pasireiškia ypač dažnai.

    Klinikiniai tyrimai su suaugusiaisiais, įskaitant vyresnio amžiaus grupes, rodo, kad magnio papildai kai kuriems žmonėms gali pagerinti užmigimą ir sumažinti nemigos simptomų intensyvumą. Tai svarbu, nes miego fragmentacija ir ankstyvas prabudimas yra vieni dažniausių nusiskundimų menopauzės laikotarpiu.

    Duomenų apžvalgos taip pat rodo, kad magnis gali nedaug sumažinti nerimo simptomus, ypač kai organizme jo trūksta. Tačiau svarbu pažymėti, kad nemaža dalis šių tyrimų atlikta ne būtent su menopauzę išgyvenančiomis moterimis, todėl rezultatai nebūtinai tiesiogiai perkeliami į šią grupę.

    Kita svarbi kryptis yra kaulų sveikata: mažėjant estrogenams didėja osteoporozės rizika, nes kaulų irimas gali vykti greičiau nei jų atsinaujinimas. Magnis siejamas su kaulų mineralų apykaita ir kaulinio audinio formavimosi procesais, tad moterims, kurioms nustatomas jo trūkumas, papildymas gali būti prasmingas kaip bendros strategijos dalis.

    Vis dėlto magnis nėra stebuklingas sprendimas visiems simptomams: įrodymai nerodo aiškios naudos karščio bangoms, svorio pokyčiams ar pažintiniams sunkumams. Praktikoje svarbi ir forma, nes citratas ar glicinatas dažnai įvardijami kaip geriau pasisavinami nei oksidas, o didesnės dozės gali sukelti viduriavimą.

    Žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, papildų vartojimas be gydytojo priežiūros gali būti nesaugus. Taip pat verta įvertinti, ar magnis nesidubliuoja su kitais vartojamais papildais ar vaistais, nes per didelis kiekis nebūtinai reiškia didesnę naudą.

    Kreatinas: dėmesys raumenims ir energijai

    Kreatinas ilgą laiką buvo siejamas su sportu ir tyrinėtas daugiausia vyrų grupėse, tačiau naujesni darbai vis dažniau apima ir moteris, ypač perimenopauzėje. Šiuo laikotarpiu didėja sarkopenijos rizika, o raumenų jėgos ir masės mažėjimas gali paveikti ne tik išvaizdą, bet ir medžiagų apykaitą, laikyseną bei kasdienį funkcionalumą.

    Tyrimuose su perimenopauzę išgyvenančiomis moterimis kreatino vartojimas buvo siejamas su apčiuopiamu apatinės kūno dalies jėgos didėjimu, o kai kuriais atvejais fiksuotas ir miego kokybės pagerėjimas. Tai ypač aktualu, nes menopauzės metu fizinis nuovargis ir prastesnis miegas dažnai sustiprina vienas kitą.

    Po menopauzės rezultatai nėra tokie vienareikšmiai: apžvalgose minima, kad trumpalaikė nauda gali būti nedidelė, o ilgalaikis poveikis raumenų ar kaulų rodikliams ne visada reikšmingas. Tačiau kreatinas išlieka vienu labiausiai ištirtų sporto mitybos papildų, o jo saugumas sveikiems žmonėms vertinamas palankiai, laikantis rekomenduojamų dozių.

    Taip pat daugėja darbų apie galimą kreatino naudą smegenų funkcijoms, pavyzdžiui, dėmesiui, nuotaikai ar kognityviniam nuovargiui, ypač esant hormonų svyravimams. Vis dėlto šioje srityje dar trūksta didelių, gerai suprojektuotų tyrimų, atliktų būtent su menopauzės amžiaus moterimis.

    Kaip ir su magniu, pagrindinė atsargumo grupė yra žmonės, turintys inkstų veiklos sutrikimų ar kitų rimtų sveikatos problemų. Prieš pradedant vartoti kreatiną kartu su vaistais ar esant lėtinėms ligoms, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Ką verta žinoti prieš perkant

    Rinkoje gausu produktų, kurie menopauzės laikotarpiu reklamuojami kaip būtinybė, pavyzdžiui, liūto karčių grybas ar kolagenas. Tačiau įrodymai dažnai yra mišrūs: liūto karčių atveju daug žadančių rezultatų gaunama su gyvūnais, o žmonių tyrimai maži ir ne visada atlikti su menopauzės grupėmis, todėl tvirtų išvadų daryti anksti.

    Kolagenas teoriškai svarbus odai, sąnariams ir kaulams, o kai kuriuose tyrimuose po menopauzės fiksuoti nedideli kaulų mineralinio tankio pokyčiai. Vis dėlto skirtingi kolageno tipai ir gamybos būdai lemia nevienodą pasisavinimą, todėl vienu vardu vadinamų produktų poveikis gali skirtis, o bendras įrodymų vaizdas išlieka nevienodas.

    Praktinis kriterijus išlieka paprastas: papildai gali būti pagalbinė priemonė, tačiau menopauzės savijautą dažnai labiausiai keičia baziniai dalykai. Reguliarus judėjimas, ypač jėgos treniruotės, miego higiena, subalansuota mityba, alkoholio ribojimas ir streso valdymas yra tie veiksniai, kurių nauda ilgalaikei širdies, kaulų ir raumenų sveikatai pagrįsta stipriausiais įrodymais.

    Jei simptomai ryškūs arba trukdo kasdienybei, svarbu neapsiriboti vien papildais ir aptarti situaciją su sveikatos priežiūros specialistu. Tai padeda įvertinti ir galimas gydymo alternatyvas, ir individualias rizikas, įskaitant kaulų tankio mažėjimą ar nuotaikos sutrikimų paūmėjimą.

  • Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Tyliai silpnėjantys kaulai: osteopenija gali paliesti iki 40 proc. suaugusiųjų – ką būtina žinoti

    Osteopenija – tai sumažėjęs kaulų mineralinis tankis, kuris ilgainiui didina lūžių riziką. Tyrimai rodo, kad su šia būkle gali susidurti iki 40 proc. suaugusiųjų, o dažnai ji nustatoma tik atsitiktinai, atlikus tyrimus.

    Problema ta, kad osteopenija paprastai nesukelia aiškių simptomų. Dėl to žmogus gali apie ją nežinoti metų metus, kol įvyksta vadinamasis mažos traumos lūžis, pavyzdžiui, paslydus ar griuvus iš savo ūgio.

    Kas vyksta kauluose?

    Kaulas yra nuolat atsinaujinantis audinys: vienos ląstelės jį ardo, kitos – formuoja. Jaunystėje šie procesai dažniausiai būna apylygiai, o didžiausias kaulų tankis paprastai pasiekiamas apie 20–30 gyvenimo metus.

    Vėliau, ypač senstant, kaulo irimas pradeda vyrauti prieš jo formavimąsi. Moterims reikšmingą įtaką daro menopauzė, nes sumažėjęs estrogenų kiekis silpnina natūralią kaulų apsaugą.

    Rizikos veiksniai, kuriuos žmonės nuvertina

    Be amžiaus ir hormoninių pokyčių, kaulų tankį spartina rūkymas, gausesnis alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas ir per mažas kūno svoris. Reikšminga ir mityba, ypač kai trūksta kalcio ar vitamino D, kuris padeda įsisavinti kalcį.

    Riziką didina ir kai kurios ligos bei gydymas, pavyzdžiui, ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas, taip pat sutrikimai, susiję su maistinių medžiagų įsisavinimu. Tokiais atvejais kaulų būklę verta vertinti anksčiau, nelaukiant vyresnio amžiaus.

    Kaip nustatoma ir ką reiškia rezultatai?

    Kaulų mineralinis tankis dažniausiai matuojamas DXA tyrimu – tai mažos apšvitos rentgeno metodas, padedantis įvertinti kaulų tvirtumą. Rezultatas pateikiamas T rodikliu, kuris lygina kaulų tankį su sveiko jauno suaugusiojo vidurkiu.

    Osteopenijai būdingas T rodiklis nuo minus 1,0 iki minus 2,5, o mažesnis nei minus 2,5 dažniausiai atitinka osteoporozės diagnostinę ribą. Gydytojai sprendimus paprastai priima įvertinę ne tik skaičių, bet ir bendrą lūžių riziką per artimiausius 10 metų.

    Gydymas ne visada reiškia vaistus: daugeliui pirmiausia rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai, mitybos korekcija, kalcio ir vitamino D užtikrinimas. Didelę reikšmę turi svorį išlaikančios veiklos, tokios kaip ėjimas, bėgimas, šokiai, taip pat jėgos pratimai, kurie stiprina ir kaulus, ir raumenis.

    Jei lūžių rizika didelė arba jau yra buvęs mažos traumos lūžis, gali būti skiriami vaistai, lėtinantys kaulo irimą. Specialistai pabrėžia, kad osteopenija neturėtų būti laikoma nekaltu radiniu – tai ankstyvas įspėjimas, kai dar įmanoma sustabdyti progresavimą.