Tag: Ozempic

  • Tyrimai: „Ozempic“ ir „Mounjaro“ grupės vaistai gali lėtinti senėjimą ir mažinti biologinį amžių

    Vaistai, geriausiai žinomi kaip pagalba mažinant svorį ir kontroliuojant gliukozės kiekį, gali turėti ir platesnį poveikį – tyrėjai vis dažniau vertina, ar jie gali lėtinti senėjimo procesus.

    Kalbama apie GLP-1 grupės preparatus ir panašius vaistus, tarp kurių minimi „Ozempic“, „Wegovy“ bei „Mounjaro“. Be svorio mažėjimo, šiai grupei priskiriamas ir poveikis kai kurioms širdies bei kraujagyslių rizikoms, inkstų komplikacijoms, taip pat galimas ryšys su lėtiniu uždegimu.

    Konferencijoje „Aging Research and Drug Discovery“ Bostone bendrovės „Eli Lilly“ atstovas dr. Kevin Duffin pristatė analizę, kurioje nagrinėtas tirzepatidas – veiklioji „Mounjaro“ medžiaga.

    Analizėje panaudoti klinikinio tyrimo SURMOUNT-5 duomenys: 72 savaites lygintas tirzepatido ir semagliutido poveikis. Atskirai vertinti 71 vyresnio nei 50 metų dalyvio, vartojusio tirzepatidą, su senėjimu siejami rodikliai.

    Kaip matuojamas „biologinis amžius“

    Mokslininkai rėmėsi vadinamaisiais epigenetiniais laikrodžiais – įrankiais, kurie biologinį amžių bando įvertinti pagal cheminių žymenų pokyčius DNR. Šie rodikliai skiriasi nuo kalendorinio amžiaus ir turėtų geriau atspindėti organizmo būklę.

    Rezultatai rodė, kad dalis senėjimo indikatorių sulėtėjo, o kai kuriose analizėse fiksuotas ir jų „atsukimas“ atgal. Pristatymo metu minėta, kad tai galėtų atitikti maždaug 3–6 metų biologinio amžiaus sumažėjimą, priklausomai nuo naudoto rodiklio.

    Panašių signalų, pasak straipsnyje aptariamų duomenų, matyta ir vertinant semagliutidą, naudojamą preparatuose „Ozempic“ ir „Wegovy“. Kai kuriose analizėse fiksuoti palankūs skirtingų organų biologinio amžiaus žymenų pokyčiai, lyginant su placebo.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžė, kad šių pokyčių nepavyko iki galo paaiškinti vien svorio mažėjimu, geresne glikemijos kontrole ar mažėjančiu uždegimu – tai leidžia svarstyti, jog gali veikti ir kiti mechanizmai.

    Duomenys iš žmonių tyrimų ir atskiras eksperimentas su pelėmis

    Papildomų duomenų pateikė 2026 metų gegužę „Nature Communications“ publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo ŽIV turintys žmonės su pakitusiu riebalinio audinio pasiskirstymu. Po 32 savaičių gydymo semagliutidu dalis epigenetinių laikrodžių rodė lėtesnį senėjimą, palyginti su placebo.

    Akcentuojama, kad šie rezultatai taikomi konkrečioms pacientų grupėms, todėl jų negalima automatiškai perkelti visiems sveikiems žmonėms.

    Dar ryškesnių rezultatų pateikė 2026 metų rugsėjį žurnale „Nature“ aprašytas Kalifornijos universiteto Berklio mokslininkų eksperimentas su pelėmis. Jame buvo tiriamas semagliutido poveikis 20 mėnesių amžiaus pelių patelėms, o vienoje eksperimento dalyje vaistas buvo skiriamas iki gyvenimo pabaigos.

    Nurodoma, kad semagliutidą gavusių pelių medianinė gyvenimo trukmė siekė 834 dienas, o kontrolinėje grupėje – 742 dienas. Skirtumas sudarė 92 dienas, arba apie 12 proc.

    Kodėl mokslininkai ragina neskubėti su išvadomis

    Eksperimente su pelėmis taip pat aprašyta geresnė raumenų funkcija, koordinacija ir pažintiniai gebėjimai, bei mažiau kai kurių su senėjimu siejamų pokyčių. Tačiau pabrėžiama, kad tai – gyvūnų modelis, kurio rezultatų negalima tiesiogiai pritaikyti žmonėms.

    Tyrėjai bandė atskirti, kiek poveikio lemia vien mažesnis suvartojamo maisto kiekis. Semagliutidą gavusios pelės buvo lyginamos su pelėmis, kurių raciono kaloringumas buvo sumažintas maždaug 24 proc., ir daugelyje fizinių testų rezultatai buvo panašūs.

    Vis dėlto išryškėjo skirtumų: vaistą gavusios pelės geriau atliko erdvinės atminties užduotis ir lengviau palaikė normalesnį cukraus kiekį kraujyje. Tai gali reikšti, kad semagliutidas įjungia papildomus apsauginius mechanizmus, nesusijusius vien su kalorijų ribojimu.

    Galiausiai mokslininkai primena ir metodinius apribojimus. Cedars-Sinai medicinos centro dr. James Kirkland atkreipė dėmesį, kad biologiniai laikrodžiai vis dar tobulinami, o skirtingi metodai gali rodyti nevienodus rezultatus – vien žymens pokytis nebūtinai reiškia tikrą organizmo „atjaunėjimą“.

    Taip pat lieka neaišku, kokį poveikį ilgalaikis šių vaistų vartojimas turėtų sveikiems, normalaus svorio žmonėms. Preparatai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, ypač virškinamojo trakto, todėl turėtų būti vartojami pagal medicinines indikacijas.

    Kol kas atviras ir svarbiausias klausimas: ar epigenetinių rodiklių pokyčiai realiai virs papildomais gyvenimo metais geros sveikatos būklės.

  • „Ozempic“ ir „Wegovy“ vartotojai mini „ozempiko dantis“: kokie burnos simptomai siejami su vaistais

    „Ozempic“ ir „Wegovy“ vartotojai mini „ozempiko dantis“: kokie burnos simptomai siejami su vaistais

    Internete vis dažniau vartojamas terminas „ozempiko dantys“ (angl. „Ozempic teeth“) – taip kai kurie žmonės apibūdina dantų ir dantenų problemas, kurias pastebi vartodami semagliutido preparatus, tokius kaip „Ozempic“ ar „Wegovy“.

    Šie vaistai plačiai naudojami 2 tipo cukriniam diabetui ir nutukimui gydyti: jie mažina apetitą ir lėtina skrandžio išsituštinimą. Tačiau daliai pacientų pasireiškia nepageidaujami pojūčiai, kurie gali atsiliepti burnos sveikatai.

    „Ozempiko dantys“ nėra oficiali medicininė diagnozė. Tai labiau kasdienė etiketė, apimanti simptomus, apie kuriuos praneša kai kurie GLP-1 receptorių agonistų grupės vaistus vartojantys žmonės.

    Dažniausiai minimos bėdos – burnos sausumas, nemalonus kvapas iš burnos, dantų jautrumas ir emalio erozijos požymiai. Kai kurie taip pat pastebi prastesnę dantenų būklę ar dažnesnį ėduonį.

    Ką rodo apžvalgos ir ką svarbu atskirti

    2026 metais „Canadian Journal of Diabetes“ publikuotoje mokslinėje apžvalgoje tyrėjai nurodė, kad semagliutidas gali netiesiogiai paveikti burnos sveikatą. Kartu pabrėžta, jog nėra įrodymų, kad ši medžiaga tiesiogiai pažeistų dantų emalį ar dentiną.

    Tai reiškia, kad pats vaisto vartojimas automatiškai nereiškia dantų „gadinimo“. Didesnę reikšmę turi galimi šalutiniai poveikiai ir tai, kaip žmogus su jais susitvarko kasdienybėje.

    Kaip prie to gali prisidėti refliuksas ir vėmimas

    Vienas mechanizmų siejamas su virškinamojo trakto veikla: sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas padeda ilgiau jaustis sočiam, bet daliai žmonių gali sukelti pykinimą, rėmenį, refliuksą ar vėmimą.

    Problema atsiranda tuomet, kai rūgštus skrandžio turinys reguliariai patenka į burną. Skrandžio rūgštis gali palaipsniui tirpdyti emalio mineralus.

    Toks procesas vadinamas dantų erozija. Iš pradžių ji gali būti vos pastebima, bet ilgainiui emalis plonėja, o dantys tampa jautresni šaltam ir karštam; pažengusiais atvejais gali atsiverti dentinas.

    Svarbu tai, kad prarastas emalis savaime neatsistato. Dėl to užsitęsusio ar pasikartojančio refliukso bei vėmimo epizodai burnos sveikatai laikomi ypač nepalankiais.

    Burna sausėja – kyla ėduonies rizika

    Kitas veiksnys – sumažėjusi seilių gamyba. Vartojant apetitą slopinančius vaistus kai kurie žmonės paprasčiausiai išgeria mažiau skysčių, o pykinimas, viduriavimas ar vėmimas gali skatinti dehidrataciją.

    Seilės svarbios ne tik komfortui: jos padeda neutralizuoti rūgštis, „nuplauna“ maisto likučius ir prisideda prie emalio remineralizacijos. Kai seilių trūksta, bakterijoms lengviau daugintis, o ėduonies rizika didėja.

    Burnos sausumą gali lydėti liežuvio perštėjimas, rijimo sunkumai, nemalonus skonis ir užsitęsęs blogas burnos kvapas.

    Mokslininkai taip pat pažymi, kad kol kas nėra tiksliai nustatyta, kaip dažnai GLP-1 grupės vaistus vartojantiems žmonėms iš tiesų pasireiškia su dantų pažeidimais susijusios problemos – tam reikia daugiau tyrimų.

    Kas gali padėti sumažinti riziką

    Praktinė priemonė, kuri minima kaip viena svarbiausių, – reguliarus skysčių vartojimas. Rekomenduojama gerti vandenį mažomis porcijomis dienos eigoje, net jei troškulys sumažėjęs.

    Seilių išsiskyrimą kai kuriems žmonėms padeda paskatinti becukrė kramtomoji guma. Esant užsitęsusiam burnos sausumui, gali būti naudojami burną drėkinantys geliai ar purškalai.

    Jei vargina refliuksas ar vėmimas, patariama iškart po kontakto su skrandžio rūgštimi burną praskalauti vandeniu, o ne nedelsiant intensyviai valyti dantis – taip mažiau dirginamas emalio paviršius.

    Kasdienėje rutinoje svarbu fluorido turinti dantų pasta, švelnus valymas du kartus per dieną ir tarpdančių priežiūra. Taip pat verta riboti dažną rūgščių gėrimų – pavyzdžiui, vaisių sulčių ar gazuotų gėrimų – gurkšnojimą.

    Specialistai pabrėžia, kad burnos simptomai nebūtinai reiškia, jog reikia nutraukti gydymą. Vis dėlto apie burnos sausumą, naują dantų jautrumą ar atsiradusias ertmes verta informuoti odontologą, o pasikartojantį refliuksą, stiprų pykinimą ar vėmimą – aptarti su gydančiu gydytoju.

  • Lieknėjimo vaistai GLP-1 turi netikėtą šalutinį poveikį: žmonės mini plaukus ir nagus

    GLP-1 grupės vaistai, plačiai naudojami 2 tipo diabetui gydyti ir kūno svoriui mažinti, daugeliui padeda efektyviai kontroliuoti apetitą. Vis dėlto pastarojo meto duomenys kelia papildomų klausimų dėl rečiau aptariamų nepageidaujamų reiškinių, susijusių su plaukais ir nagais.

    Naujuose stebėjimuose dalis žmonių, vartojusių tokias veikliąsias medžiagas kaip semagliutidas, nurodė pastebėję nagų sluoksniavimąsi ar atsiskyrimą, taip pat pakitusią jų spalvą. Kiti dalyviai minėjo neįprastą plaukų slinkimą, kartais lydimą galvos odos sudirgimo.

    Tyrimuose aprašomas ryšys dar nereiškia, kad būtent vaistai tiesiogiai sukelia šiuos pokyčius. Mokslininkai pabrėžia, kad dalis dalyvių nagų problemų turėjo ir iki gydymo, o patys rezultatai dažnai remiasi žmonių savarankiškai pateiktais simptomų aprašymais.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių sieja šiuos pokyčius su staigiu svorio kritimu ir organizmo patiriamu stresu, kai per trumpą laiką sumažėja kalorijų suvartojimas. Tokiais atvejais gali pritrūkti baltymų, geležies, cinko ar kitų medžiagų, svarbių normaliai plaukų ir nagų būklei.

    Gydytojai atkreipia dėmesį, kad staigus plaukų slinkimas gali būti laikinas ir susijęs su fiziologiniu atsaku į pokyčius, o ne su negrįžtamu pažeidimu. Vis dėlto stiprėjantys simptomai, nagų atsiskyrimas, skausmas ar infekcijos požymiai yra signalas neatidėliojant pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Specialistai ragina savarankiškai nenutraukti GLP-1 vaistų ir nekeisti dozės, net jei atsiranda nerimą keliančių pokyčių. Saugiausia išeitis yra aptarti situaciją su gydytoju, įvertinti bendrą sveikatos būklę, mitybą, tyrimų rezultatus ir, jei reikia, koreguoti gydymo planą.

  • Ką griežtai riboti vartojant „Ozempic“: produktai, kurie dažniausiai sukelia pykinimą

    Kaip veikia GLP-1 vaistai

    „Ozempic“ ir kiti GLP-1 grupės vaistai mažina apetitą ir sulėtina skrandžio išsituštinimą, todėl sotumas ateina greičiau ir trunka ilgiau. Dėl to daliai žmonių sumažėja suvartojamų kalorijų kiekis, o kartu gali kristi svoris.

    Šie vaistai taip pat veikia cukraus kiekio kraujyje kontrolę, skatindami insulino išsiskyrimą, kai gliukozės padaugėja, ir mažindami gliukagono sekreciją. Tačiau organizmo poreikis baltymams, skysčiams ir mikroelementams niekur nedingsta.

    Praktikoje didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai dėl sumažėjusio alkio pradedama praleidinėti valgymus ir gerti per mažai skysčių. Tai gali baigtis nuolatiniu pykinimu, silpnumu, vidurių užkietėjimu, o svoriui krentant per greitai gali mažėti raumenų masė.

    Ką verta valgyti pirmiausia

    Kadangi sotumas užklumpa greitai, medikai dažnai rekomenduoja kiekvieną valgymą pradėti nuo baltymų. Baltymai padeda išsaugoti raumenis ir suteikia ilgiau trunkantį sotumą, ypač kai porcijos sumažėja.

    Dažniausiai gerai toleruojami pasirinkimai yra kiaušiniai, liesa paukštiena, žuvis, varškė ar natūralus jogurtas, o augalinėje mityboje tinka tofu, lęšiai, pupelės ir riešutai. Jei pykinimas vargina, praktiškiau rinktis švelnesnio skonio, neapsunkinančius patiekalus.

    Daržovės turėtų sudaryti reikšmingą raciono dalį, nes jos padeda gauti skaidulų, vitaminų ir mineralų. Naudinga rinktis skirtingų spalvų daržoves, nes skirtingi pigmentai siejami su skirtingomis biologiškai aktyviomis medžiagomis.

    Vaisius ir uogas verta valgyti saikingai, ypač jei cukraus kontrolė jautri arba vaisiai tampa dažnu desertu. Kai kurie dietologai rekomenduoja laikyti juos saldžiu priedu ir orientuotis į maždaug 200 gramų per dieną porciją, dažniau renkantis mažiau cukraus turinčias uogas.

    Produktai, kurie dažniausiai pablogina savijautą

    Vartojant GLP-1 vaistus virškinimas jau būna sulėtėjęs, todėl riebus ir stipriai perdirbtas maistas dažniau sukelia sunkumo jausmą, rėmenį, pykinimą ar viduriavimą. Ypač problemiški gali būti gruzdinti patiekalai ir labai riebūs padažai, nes jie ilgiau užsibūna skrandyje.

    Alkoholis taip pat laikomas rizikingu pasirinkimu, nes gali sustiprinti virškinamojo trakto diskomfortą ir didinti hipoglikemijos tikimybę, ypač žmonėms, kurie kartu vartoja ir kitus gliukozę mažinančius vaistus. Jei žmogus vis tiek renkasi alkoholį, gydytojai paprastai ragina apsiriboti minimaliais kiekiais ir atidžiai stebėti savijautą.

    Jei valgoma per greitai ar porcijos per didelės, pykinimas ir pilvo pūtimas pasireiškia dažniau, nes sotumo signalas ateina anksčiau nei įprastai. Tokiais atvejais dažnai padeda lėtesnis valgymas, mažesnės porcijos ir paprastesni, ne aštrūs patiekalai.

    Svorio kritimo tempas ir kada kreiptis į gydytoją

    Saugus svorio mažėjimas dažnai siejamas su maždaug 1 kilogramo per savaitę tempu, nors individuali dinamika gali skirtis. Jei svoris krenta pastebimai greičiau, atsiranda ryškus nuovargis, galvos svaigimas ar nuolatinis pykinimas, tai gali signalizuoti per didelį kalorijų deficitą ar skysčių trūkumą.

    Siekiant to išvengti, praktinė rekomendacija yra valgyti mažomis porcijomis kas kelias valandas ir gerti pakankamai vandens, ypač jei vargina vidurių užkietėjimas. Lengvas pasivaikščiojimas po valgymo kai kuriems žmonėms padeda sumažinti sunkumo jausmą.

    Jei šalutiniai poveikiai nepraeina, stiprėja skausmas, atsiranda vėmimas ar nepavyksta normaliai maitintis, būtina pasitarti su gydytoju. Dozės koregavimas, vartojimo režimo peržiūra ar laikinas švelnesnis racionas dažnai sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir vartojamus vaistus.

  • Mila Nitič neteko 20 kg: prabilo apie „Ozempic“ ir šalutinius poveikius – įspėja nekartoti

    Ukrainos dainininkė Mila Nitič pasidalijo, kad per santykinai trumpą laiką atsikratė apie 20 kilogramų ir atvirai papasakojo, kas lėmė tokį pokytį. Pasak jos, svorio augimas prasidėjo po skaudžios asmeninės patirties, kai organizmą paveikė stresas ir hormonų disbalansas.

    Atlikėja teigė, kad tuo laikotarpiu svoris sparčiai didėjo ir perkopė 80 kilogramų ribą, o situaciją apsunkino ir polinkis į antrojo tipo diabetą. Dėl to ji nusprendė kreiptis į medikus, o ne bandyti spręsti problemą savarankiškai.

    Kas paskatino kreiptis į gydytojus?

    Pasak M. Nitič, organizmo pokyčiai po patirto sukrėtimo neapsiribojo vien svoriu, todėl reikėjo išsamių tyrimų ir specialistų priežiūros. Ji pabrėžė, kad savijauta keitėsi etapais, o kai kurie simptomai išryškėjo ne iš karto.

    „Vieną dieną supratau, kad drabužiai, kurie prieš savaitę vos užsisegė, tapo laisvi, ir atsirado labai aiškus jausmas, kad kažkas negerai“, – sakė Mila Nitič.

    „Ozempic“ ir pirmieji rezultatai

    Dainininkė teigė, kad medikai jai paskyrė „Ozempic“, kuris yra skirtas antrojo tipo diabeto gydymui, o daliai pacientų reikšmingai mažina apetitą. Anot jos, būtent šis vaistas padėjo numesti pirmuosius maždaug 15 kilogramų.

    Tačiau M. Nitič atviravo, kad susidūrė ir su nepageidaujamais reiškiniais, nes sumažėjęs alkio jausmas kartais virsdavo beveik visišku nenoru nei valgyti, nei gerti vandens. Ji pabrėžė, kad tokie preparatai gali būti vartojami tik prižiūrint medikams.

    Kodėl svarbi nuolatinė kontrolė?

    Atlikėja pasakojo, kad gydymo metu dozės buvo koreguojamos pagal rezultatus, kad svoris nekristų per greitai ir organizmas nepatirtų papildomo streso. Vėliau, anot jos, pasirinktas kitas gydymo variantas, padėjęs išlaikyti svorio kontrolę neprarandant visiško apetito.

    Ji taip pat teigė peržiūrėjusi mitybą, daugiau dėmesio skyrusi režimui ir bendram savijautos stebėjimui. Pastaraisiais metais panašūs vaistai plačiai aptarinėjami ir dėl svorio mažinimo, tačiau gydytojai nuolat kartoja, kad savarankiškas vartojimas be tyrimų ir priežiūros gali sukelti rimtų komplikacijų.

  • Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Tyrimas: GLP-1 svorio mažinimo vaistai gali iki 30 proc. sumažinti krūties vėžio riziką

    Naujas tyrimas rodo, kad moterims, vartojančioms GLP-1 grupės svorio mažinimo vaistus, krūties vėžys gali būti diagnozuojamas rečiau. Analizė, pristatyta 2026 metais kasmetiniame Amerikos klinikinės onkologijos draugijos (ASCO) susitikime, sieja šiuos preparatus su iki 30 proc. mažesne krūties vėžio rizika.

    Tyrime vertinti daugiau nei 110 000 45–80 metų amžiaus moterų duomenys. Autoriai pabrėžia, kad ryšys išliko nepriklausomai nuo amžiaus, rasės ir etninės kilmės, kūno masės indekso, krūtų audinio tankio bei diabeto.

    Kodėl GLP-1 domina onkologus?

    GLP-1 receptorių agonistai sukurti metabolinėms būklėms valdyti ir svoriui mažinti, tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, ar jie gali turėti platesnį poveikį sveikatai. Šie vaistai imituoja po valgymo žarnyne išsiskiriančius hormonus, todėl didina insulino išsiskyrimą, slopina apetitą ir padeda palaikyti žemesnį gliukozės kiekį kraujyje.

    Be svorio mažėjimo, tyrėjai mini ir galimą sisteminio uždegimo mažėjimą. Lėtinis uždegimas laikomas vienu iš veiksnių, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas navikų atsiradimui, augimui ar plitimui, todėl uždegimo slopinimas yra viena iš krypčių, kurią onkologijos mokslas aktyviai vertina.

    „GLP-1 vaistai įdomūs vėžio tyrimų požiūriu, nes jie nebuvo sukurti onkologijai, bet veikia daug skirtingų taikinių ir kelių, susijusių su vėžio vystymusi, todėl norime juos tirti šiame kontekste“, – sakė Pensilvanijos universiteto Perelmano medicinos mokyklos profesorė ir krūties radiologė Elizabeth McDonald.

    Ką reiškia 30 proc. mažesnė rizika?

    Tyrimo rezultatai rodo asociaciją, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad tai stebėjimo pobūdžio analizė, todėl ji neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Kitaip tariant, duomenys leidžia įtarti galimą apsauginį efektą, bet kol kas neatsako galutinai, ar rizika mažėja dėl paties vaisto, dėl sumažėjusio svorio ar dėl kitų veiksnių.

    Mokslininkai taip pat nurodo svarbų galimą iškraipymą: GLP-1 vaistus vartojančios moterys dažniau lankosi pas gydytojus, atlieka tyrimus ir stebėjimą. Tokie skirtumai gali keisti diagnozių nustatymo dinamiką, todėl būtina tiksliau įvertinti, kaip sveikatos priežiūros intensyvumas veikia rezultatus.

    Kam šie duomenys taikytini ir kas toliau?

    Analizė apsiribojo moterimis, turinčiomis antsvorį ar nutukimą, todėl išvados nebūtinai perkeliamos į kitų svorio kategorijų populiaciją. Autoriai akcentuoja, kad svoris yra vienas iš svarbių krūties vėžio rizikos veiksnių, o gyvenimo būdo pokyčiai ir svorio mažėjimas jau seniai siejami su rizikos mažėjimu.

    Tyrėjai ragina žengti kitą žingsnį ir organizuoti atsitiktinių imčių klinikinį tyrimą. Jo tikslas būtų įvertinti platesnę prevencinę naudą, apimančią ne tik galimą vėžio rizikos mažėjimą, bet ir širdies bei kraujagyslių ligas, metabolinius pokyčius ir su menopauze susijusius simptomus.

    ASCO renginyje pristatyti ir kiti, panašia kryptimi nukreipti duomenys. Pavyzdžiui, atskirame tyrime buvo nagrinėta, ar GLP-1 grupės vaistai gali būti susiję su geresnėmis išeitimis pacientėms, sergančioms pažengusiu, hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau ir šiai sričiai reikalingi griežtesni klinikiniai patvirtinimai.

  • Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Išmaniosios svarstyklės Ozempic kartai: „Withings BodyFit“ parodys, kur dingsta riebalai

    Prancūzijos gamintojas „Withings“ pristatė naujas išmaniąsias svarstykles „BodyFit“, kurios orientuotos į žmones, vartojančius GLP-1 grupės svorį mažinančius vaistus, tokius kaip Ozempic. Pagrindinis pažadas – namuose greitai ir aiškiai parodyti, ar krenta riebalai, ar raumenys, ir kuriose kūno vietose pokytis didžiausias.

    Gamintojas teigia, kad svarstyklės per maždaug 10 sekundžių atlieka šešių kūno zonų sudėties skenavimą. Tam naudojami elektrodai svarstyklių paviršiuje ir ištraukiama rankena su papildomais elektrodais, todėl matavimas apima daugiau kūno segmentų nei įprastos BIA svarstyklės.

    Toks detalumas ypač aktualus sparčiai lieknėjant, kai dalis svorio pokyčio gali būti susijusi ne tik su riebalų mažėjimu, bet ir su liesąja mase. Sveikatos specialistai dažnai pabrėžia, kad krintant raumenų masei gali silpnėti jėga, blogėti metaboliniai rodikliai, o ilgainiui didėti svorio grįžimo rizika.

    „Esame naujoje svorio mažinimo eroje. GLP-1 pacientai gali numesti daug svorio ir vis tiek nežinoti, ką tiksliai praranda. Geriausiai sekasi tiems, kurie realiu laiku mato, kaip keičiasi raumenų ir riebalų vaizdas, o ne po pusmečio per vizitą pas gydytoją“, – sakė „Withings“ partnerė, nutukimo medicinos gydytoja Jessica Duncan.

    Be zoninio sudėties skenavimo, „BodyFit“ rodo bendrą kūno profilį, hidratacijos įvertinimą ir KMI. Taip pat pateikiami papildomi rodikliai, pavyzdžiui, stovint matuojamas širdies ritmas, kraujagyslių amžiaus įvertinimas ir metabolinės sveikatos informacija, o duomenys atvaizduojami spalvotame ekrane.

    Svarstyklės jungiasi prie telefono per „Bluetooth“ ir turi integruotą „Wi‑Fi“, kad matavimų istorija būtų sinchronizuojama automatiškai. Norintiems daugiau įžvalgų siūloma „Withings+“ prenumerata, kurioje numatytas personalizuotas planas ir DI pagrįstos rekomendacijos.

    „Withings BodyFit“ kaina siekia apie 250 eurų, o prekybos startas numatytas birželio 2 dieną „Withings“ internetinėje parduotuvėje. Naujas modelis papildys aukštesnės klasės „BodyScan“ liniją, kurioje kai kuriuose modeliuose siūlomos tokios funkcijos kaip EKG.

  • „Ozempic“ grįžta į vaistines: gydytojas įspėja apie griežtus tabus ir rizikas prieš perkant

    „Ozempic“ veiklioji medžiaga semagliutidas yra vadinamasis GLP-1 receptorių agonistas, padedantis reguliuoti apetitą, cukraus kiekį kraujyje ir medžiagų apykaitą. Vaistas pirmiausia skirtas 2 tipo cukriniam diabetui gydyti, tačiau pastaraisiais metais išaugo ir jo paklausa dėl svorio mažėjimo efekto.

    Semagliutidas veikia imituodamas žarnyne po valgio išsiskiriantį hormoną, kuris siunčia sotumo signalus ir prisideda prie geresnės gliukozės kontrolės. Dėl šio mechanizmo daliai pacientų sumažėja alkio jausmas, o ilgainiui krenta kūno svoris, ypač derinant gydymą su mitybos ir judėjimo pokyčiais.

    Kaip veikia semagliutidas?

    Vienas svarbiausių semagliutido privalumų yra tai, kad jis skatina insulino išsiskyrimą tada, kai po valgio gliukozės kiekis kraujyje realiai pakyla. Kai rodikliai grįžta arčiau normos, poveikis silpnėja, todėl sunkios hipoglikemijos rizika paprastai būna mažesnė nei vartojant kai kuriuos senesnius vaistus.

    Gydytojai pabrėžia, kad tai nėra greitas sprendimas visiems, o gydymas turi būti individualizuotas. Dozė įprastai didinama palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų ir būtų sumažinta nepageidaujamų reakcijų tikimybė.

    Nauda, kuri vilioja, bet turi sąlygų

    Be diabeto kontrolės, daliai pacientų semagliutidas siejamas su papildomomis naudomis, įskaitant svorio mažėjimą ir geresnius kai kurių kardiometabolinių rizikos veiksnių rodiklius. Klinikinėje praktikoje tai ypač aktualu žmonėms, kuriems diabetas dera su nutukimu, padidėjusiu kraujospūdžiu ar lipidų apykaitos sutrikimais.

    Vis dėlto specialistai akcentuoja, kad rezultatai priklauso nuo paciento būklės, gretutinių ligų ir to, ar laikomasi kompleksinio plano. Vien vaisto nepakanka, jei nesikeičia mityba, fizinis aktyvumas, miego režimas ir ilgalaikiai įpročiai.

    Šalutiniai poveikiai ir griežti tabu

    Pradėjus vartoti semagliutidą dažniausiai pasitaiko virškinamojo trakto nusiskundimų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti stipresnis galvos skausmas ar bendras silpnumas, todėl gydytojai paprastai rekomenduoja gydymą pradėti mažesnėmis dozėmis.

    Medikai įspėja, kad savavališkas vartojimas dėl greito svorio mažinimo, ypač neprižiūrint gydytojui, gali būti pavojingas. Prieš pradedant gydymą būtina įvertinti individualias kontraindikacijas, gretutines ligas, vartojamus vaistus ir galimas sąveikas.

    „Didžiausia rizika prasideda tada, kai vaistas vartojamas be diagnozės ir be stebėsenos, siekiant tik greito estetinio rezultato“, – pabrėžia gydytojai.

    Semagliutido preparatai paprastai netinka žmonėms, kuriems yra buvę medulinio skydliaukės vėžio atvejų asmeninėje ar šeimos anamnezėje, arba diagnozuotas dauginės endokrininės neoplazijos 2 tipo sindromas. Tokiais atvejais gydymas laikomas kontraindikuotinu, todėl būtina aiški medicininė patikra ir gydytojo sprendimas.

  • Lieknėjimo injekcijos keičia kūną, bet štai kas smogia labiausiai: stigma gali būti žiauresnė

    Lieknėjimo injekcijos keičia kūną, bet štai kas smogia labiausiai: stigma gali būti žiauresnė

    Kas paaiškėjo naujame tyrime

    GLP-1 grupės vaistai, tokie kaip „Wegovy“ ar „Ozempic“, padeda mažinti svorį, tačiau kartu gali atnešti ir mažiau aptariamą kainą – socialinę stigmą. Naujas tyrimas rodo, kad žmonės, numetę svorio su šiais vaistais, neretai vertinami griežčiau nei tie, kurie sulieknėjo keisdami mitybą ir didindami fizinį aktyvumą.

    Tyrimą atlikę Rice universiteto, Mayo klinikos ir Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkai apklausė 1 313 JAV suaugusiųjų. Dalyviai skaitė trumpus išgalvoto 38 metų žmogaus aprašymus ir vertino jo savybes, atsižvelgdami į pasirinktą svorio mažinimo būdą ir rezultatų išlaikymą.

    Tyrėjai nustatė, kad GLP-1 vaistais svorį mažinę veikėjai buvo laikomi tingesniais, mažiau disciplinuotais ir mažiau sveikais. Be to, žmonės teigė turintys mažiau noro su jais bendrauti, palyginti su tais, kurie svorį mažino dieta ir sportu.

    Paradoksas: kartais vertina blogiau nei nelieknėjusius

    Labiausiai tyrėjus nustebino vadinamasis paradoksas: kai kuriais atvejais GLP-1 vartotojai buvo vertinami net griežčiau nei tie, kurie išvis nebuvo numetę svorio. Vertinant neigiamas savybes, GLP-1 vartotojai ir nelieknėję veikėjai atrodė panašiai, tačiau GLP-1 vartotojams rečiau priskirtos teigiamos savybės, įskaitant nuoširdumą ir dosnumą.

    Antroje eksperimento dalyje vertinta situacija, kai numestas svoris grįžta. Čia skirtumų tarp „vaistų“ ir „dietos bei sporto“ grupių buvo mažiau: priaugti atgal svorio abiem atvejais vertinta panašiai neigiamai, palyginti su tais, kurie sugebėjo rezultatą išlaikyti.

    „Tikėjomės, kad tam tikra stigma bus, bet nustebino jos mastas“, – sakė socialinės psichologijos tyrėja Erin Standen.

    Kodėl tai svarbu sveikatai ir gydymui

    GLP-1 vaistai skirti ne tik estetikai: jie naudojami nutukimo ir antsvorio gydymui, o daliai pacientų taip pat padeda valdyti 2 tipo cukrinį diabetą. Vis dėlto mokslinėje literatūroje plačiai aptariama problema, kad nutraukus gydymą svoris dažnai greitai sugrįžta, todėl ilgalaikė strategija paprastai apima ir gyvenimo būdo pokyčius, ir medikų priežiūrą.

    Tyrėjų teigimu, socialinis vertinimas gali tapti realia kliūtimi gydymui: baimė būti pasmerktam mažina tikimybę pradėti vartoti vaistus, tęsti kursą ar atvirai kalbėtis su gydytoju. Tai ypač aktualu dabar, kai GLP-1 preparatai sparčiai populiarėja, o viešojoje erdvėje vis dar gajus stereotipas, kad tai esą lengvas kelias.

    Mokslininkai pabrėžia, kad pats tyrimas turi ribojimų, nes dalyviai vertino išgalvotus aprašymus, o ne realius pažįstamus žmones. Vis dėlto rezultatai atskleidžia, kaip giliai įsišaknijusios nuostatos apie svorį ir asmeninę atsakomybę, ir kodėl visuomenės sveikatos komunikacijoje svarbu mažinti gėdinimą, o ne jį stiprinti.

    Tyrimas publikuotas žurnale International Journal of Obesity.

  • Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    Ozempic and other GLP-1 drugs linked to lower depression and addiction risk in large Swedish study

    GLP-1 medications, such as semaglutide (Ozempic, Wegovy, and Rybelsus), commonly prescribed for diabetes and obesity may also be linked to better mental health outcomes, according to new research. The study found that people using these drugs had fewer psychiatric hospital visits and took less time off work due to mental health issues. The large-scale analysis was conducted by researchers from the University of Eastern Finland, Karolinska Institutet in Stockholm, and Griffith University in Australia.

    Obesity and diabetes are both tied to a higher risk of mental health problems. At the same time, people with psychiatric disorders are more likely to develop metabolic conditions such as obesity and diabetes. Scientists have long been exploring how these conditions overlap and whether treatments for physical health might also influence mental well-being.

    To investigate this connection, researchers analyzed data from nearly 100,000 individuals, including more than 20,000 who had used GLP-1 medications. Participants were tracked using Swedish national health registers from 2009 to 2022.

    Reduced Depression Anxiety and Psychiatric Care

    The findings showed that GLP-1 medications, especially semaglutide, were associated with fewer psychiatric-related hospital visits and reduced sickness absence. During periods when people were taking semaglutide, the need for such care dropped by 42% compared to periods without GLP-1 use. The risk of depression was 44% lower, while anxiety disorders were reduced by 38%.

    Lower Risk of Substance Use and Suicidal Behavior

    The study also found a notable decrease in substance use disorders among semaglutide users. Hospital care and time off work related to substance use were 47% lower during treatment periods. In addition, GLP-1 receptor agonists were linked to a reduced risk of suicidal behavior.

    One of the study’s authors, Professor Mark Taylor from Griffith University, said the findings were not entirely unexpected: “An earlier study examining Swedish registers found the use of GLP-1 medications to be associated with a reduced risk of alcohol use disorder. Alcohol-related problems often have downstream effects on mood and anxiety, so we expected the effect to be positive on these as well.”

    Why Might These Drugs Affect the Brain

    Even so, the strength of the associations surprised the research team. “Because this is a registry-based study, we cannot determine exactly why or how these medications affect mood symptoms, but the association was quite strong. It is possible that, in addition to factors such as reduced alcohol consumption, weight loss-related improvements in body image, or relief associated with better glycemic control in diabetes, there may also be direct neurobiological mechanisms involved — for example, through changes in the functioning of the brain’s reward system,” said Research Director, Docent Markku Lähteenvuo from the University of Eastern Finland.

    Strong Evidence but More Research Needed

    The results were published in The Lancet Psychiatry, a leading journal in the field. While earlier studies on GLP-1 medications and mental health have produced mixed findings, many of those studies were smaller. This large registry-based analysis adds stronger evidence, though further research is still needed to fully understand the link.