CP v2

Tag: Paaugliai

  • Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    Paaugliai vis dažniau renkasi DI pokalbius: mokslininkai perspėja apie emocinės raidos rizikas

    DI tampa emociniu patarėju

    Paaugliai vis dažniau ieško emocinės paramos ir patarimų apie draugystę, šeimos konfliktus ar romantinius santykius ne pas bendraamžius, o pas dirbtinis intelektas paremtus pokalbių robotus. Arizona State University mokslininkai žurnale „The Lancet Child & Adolescent Health“ įspėja, kad nekontroliuojamas toks įprotis gali trukdyti sveikai emocinei brandai.

    Nors DI paslaugos suteikia greitą, nevertinantį atsaką ir gali sumažinti vienišumo jausmą, tyrėjai pabrėžia riziką: paauglys gali išmokti vengti sudėtingų, bet būtinių realaus gyvenimo situacijų. Emociniai įgūdžiai, tokie kaip ribų brėžimas ar konfliktų sprendimas, dažniausiai formuojasi būtent per tikras, kartais nemalonias sąveikas.

    Ką rodo duomenys apie mastą

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad DI integracija į paauglių kasdienybę įgavo masinį mastą. Pew Research Center duomenys rodo, jog 64 proc. JAV paauglių yra naudoję interaktyvias DI priemones, o Center for Democracy & Technology apklausose dalis jaunuolių nurodo kreipiantys į pokalbių robotus patarimų dėl santykių su bendraamžiais.

    Pasak autorių, šioje aplinkoje ypač išryškėja praktinė problema: amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemonės dažnai neveikia taip, kaip numatyta. Dėl to paaugliai gali lengvai pasiekti turinį ar patarimus, kurie atrodo profesionalūs, tačiau nėra pritaikyti nepilnamečių psichologiniam saugumui.

    „Technologijos vystosi ypač greitai, greičiau nei spėja mokslas ir reguliavimas“, – sakė prof. Thao Ha iš Arizona State University.

    Dvi pagrindinės grėsmės paauglių raidai

    Mokslininkai išskiria vadinamąjį santykių išstūmimą, kai sudėtingi pokalbiai su žmonėmis pakeičiami patogiais dialogais su sistema. Vietoj bandymo susitaikyti po ginčo, išgirsti kritiką ar priimti kitą nuomonę, pasirenkamas greitas patvirtinimas, kuris nekelia vidinio diskomforto.

    Antra rizika – neadaptyvus mokymasis apie santykius, kai DI sukuria pernelyg sklandaus bendravimo iliuziją. Jei didelė dalis „socialinės praktikos“ vyksta aplinkoje, kur atsakymai pateikiami akimirksniu ir dažnai orientuoti į vartotojo pasitenkinimą, realaus gyvenimo konfliktai gali atrodyti nepakeliami, o atstūmimas – daug skausmingesnis.

    „DI sukonstruotas taip, kad būtų palankus tau, o tai mažina patirtį mokytis per iššūkius ir kliūtis“, – teigė tyrimo bendraautorė, moksleivė Susana Ortega.

    Kada DI gali padėti

    Tyrėjai pabrėžia, kad DI ne visada yra žala, nes kai kurioms grupėms tai gali būti vienas lengviausiai prieinamų informacijos ir emocinio palaikymo kanalų. Paaugliai iš atokesnių vietovių, turintys negalią ar patiriantys socialinę atskirtį, neretai susiduria su ribotu psichologinės pagalbos prieinamumu.

    Dėl šios priežasties autoriai nesiūlo paprastų draudimų, kurie praktikoje dažnai būna apeinami. Vietoj to akcentuojama, kad platformos turėtų būti kuriamos taip, jog skatintų refleksiją, atsargiau reaguotų į jautrias temas ir, esant rizikai, nukreiptų paauglį į patikimą pagalbą bei realų pokalbį su žmogumi.

    Siekiant aiškiau suprasti, kada skaitmeninės sąveikos padeda, o kada didina psichologines rizikas, Arizona State University komanda pradėjo ilgalaikį tyrimą, kuriame 18 mėnesių stebimos kasdienės skaitmeninės paauglių sąveikos. Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės sukurti saugesnes gaires ir geresnius apsaugos mechanizmus nepilnamečiams.

  • Danijos Z karta permąsto konfirmaciją: populiarėja pasaulietinės alternatyvos ir nauji ritualai

    Danijos Z karta permąsto konfirmaciją: populiarėja pasaulietinės alternatyvos ir nauji ritualai

    Danija dažnai įvardijama kaip viena labiausiai sekuliarizuotų Europos šalių, tačiau pavasarį tūkstančiai paauglių vis dar renkasi konfirmaciją bažnyčioje. Vis dėlto Z kartos požiūris keičiasi: daliai jaunuolių religinė prasmė tampa antraeilė, o svarbiausias lieka pats perėjimo į suaugystę momentas.

    Danijos nacionalinė bažnyčia skelbia, kad 2025 metais buvo konfirmuota 64,2 proc. atitinkamo amžiaus jaunuolių. Tai mažiau nei prieš dešimtmetį, kai rodiklis siekė apie 70 proc., o tendencija rodo nuoseklų tolimesnį religinių praktikų silpnėjimą.

    Ritualas be tikėjimo

    Augant skeptiškam požiūriui į religiją, dalis paauglių ieško būdų pažymėti tą patį gyvenimo etapą be krikščioniško išpažinimo. Viena iš ryškėjančių krypčių yra humanistinė konfirmacija, kurią organizuoja Danijos humanistų draugija.

    Penkiolikmetė Nora Pihl pasirinko nekonfirmuotis bažnyčioje, tačiau norėjo turėti aiškią ceremoniją, kuri simboliškai užfiksuotų pokytį. Pasak organizatorių, tokiose programose jaunuoliai diskutuoja apie etiką, tapatybę, santykius ir atsakomybę, o pabaigoje vyksta iškilminga ceremonija su artimųjų dalyvavimu.

    „Aš niekada iš tikrųjų netikėjau Dievu. Iš pradžių tai buvo dėl dovanų ir šventės, bet pasiruošimas pasirodė labai prasmingas“, – sakė Nora Pihl.

    Socialinis spaudimas ir brangstančios šventės

    Danijoje konfirmacija ilgą laiką veikė ne tik kaip religinis, bet ir kaip socialinis ritualas: daugeliui tai reiškia priklausymą bendraamžių grupei ir bendrą patirtį su klase. Bažnyčios atstovai pažymi, kad būtent socialinė reikšmė padeda išlaikyti palyginti aukštą dalyvavimo lygį net sekuliarėjančioje visuomenėje.

    Didelę šio rito dalį sudaro šventė ir dovanos, o tai, pasak šeimų, dažnai sukuria nerašytą pareigą „kažką padaryti“. Kai kurie tėvai pripažįsta, kad atsisakius bet kokios ceremonijos vaikas gali pasijusti iškritęs iš bendros tradicijos.

    „Nemaniau, kad ritualas būtinas, bet beveik visi kažką daro arba kažką gauna. Būtų keista nedaryti nieko“, – sakė Martin Pihl.

    Šventės mastą vis labiau lemia ir finansai. Banko „Nordea“ 2025 metais atlikta apklausa rodo, kad tėvai vidutiniškai išleido apie 5 164 eurus konfirmacijos šventei, o išlaidos neretai auga dėl išskirtinių pramogų ir didesnių renginių.

    Ko ieško Z karta?

    Alternatyvų spektras kol kas siauresnis nei tradicinės konfirmacijos, tačiau jis plečiasi. Be humanistinių ceremonijų, dalis jaunuolių renkasi kursus apie suaugystę, tapatybę, santykius, lytinį švietimą ir sutikimo ribas, o šias patirtis vėliau taip pat lydi simbolinė šventė.

    Tuo pat metu evangelikų liuteronų bažnyčia Danijoje išlieka stipriai susijusi su svarbiausiais gyvenimo įvykiais – nuo krikšto iki laidotuvių. Skelbiama, kad 2026 metais maždaug septyni iš dešimties Danijos gyventojų vis dar priklausė nacionalinei bažnyčiai, tačiau jaunimo pasirinkimai rodo, kad tradicijos forma gali išlikti net keičiantis jos turiniui.

  • Jono Šliūpo muziejus kviečia į stovyklą Mano laisvė pasakoti: kaip paaugliai įveiks scenos baimę

    Palangoje veikiantis burmistro Jono Šliūpo muziejus šią vasarą vėl rengia kūrybinę istorijų pasakojimo stovyklą Mano laisvė pasakoti. Ji vyks liepos 8–10 dienomis, o į dirbtuves kviečiami 10–14 metų paaugliai iš Palangos ir miesto svečiai.

    Trijų dienų programą ves profesionalios istorijų pasakotojos Daiva Ivanauskaitė ir Milda Varnauskaitė. Organizatoriai žada ne tik praktines kūrybines užduotis, bet ir atvirus pasakojimų vakarus, kuriuose klausytojai galės išgirsti stovyklos mokytojų pasirodymus.

    Laisvė pasakoti ir drąsa kalbėti

    Šių metų tema skirta laisvės patirčiai ir jos prasmei kasdienybėje. Stovyklos metu paaugliai bus kviečiami apmąstyti, ką jiems reiškia laisvė, ir tai paversti asmeninėmis, kūrybiškai papasakotomis istorijomis.

    „Jaunam žmogui svarbu kalbėti ir pasakoti, nesvarbu, kokia yra istorija: kai tampi savo istorijų šeimininku, gali jas pateikti kūrybiškai ir drąsiai“, – sako stovyklos mokytojos.

    Stovykloje dirbs ne tik pasakotojai, bet ir Palangos moksleivių klubo pedagogai. Didelis dėmesys bus skiriamas klausymosi įgūdžiams, auditorijos pajautimui ir pasitikėjimui savimi, nes istorijų pasakojimas dažnai tampa saugiu būdu žengti pirmą žingsnį į viešą kalbėjimą.

    Technikos iš Škotijos ir Šiaurės Europos

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasakojimas kaip scenos meno forma Lietuvoje sparčiai plečiasi, o praktikos perimamos ir iš šalių, kuriose ši tradicija ypač gyva. Viena iš tokių krypčių yra Škotija, garsėjanti ilgaamže keltiškąja pasakojimo tradicija.

    Stovyklos programoje numatyta dirbti remiantis škotiškąja bei Šiaurės Europos šalyse taikoma pasakojimo technika. Dalyviai lavins vaizduotę, kurs įtraukiantį pasakojimą, mokysis valdyti jaudulį ir praktiškai spręs, kaip užmegzti ryšį su klausytojais.

    Registracija ir kaina

    Į stovyklą priimami visi 10–14 metų vaikai, tačiau ypač laukiami tie, kurie mėgsta klausytis istorijų, bet nedrįsta jų pasakoti garsiai ar jaučia nepasitikėjimą savimi. Bus organizuojama viena pamaina, o vietų skaičius ribotas.

    Dalyvio mokestis siekia 40 eurų, į kainą įskaičiuotos kūrybinės dirbtuvės ir lengvi užkandžiai. Registracija vyks iki birželio 16 dienos, pirmenybė bus teikiama Palangoje gyvenantiems vaikams.

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Marijampolė ruošia nemokamą vaikų vasaros užimtumą: dalyvių per 1 300, startuoja registracija

    Marijampolė ruošia nemokamą vaikų vasaros užimtumą: dalyvių per 1 300, startuoja registracija

    Marijampolės savivaldybė skelbia šią vasarą finansuosianti nemokamas vaikų ir paauglių užimtumo programas. Savivaldybės duomenimis, turiningose veiklose planuojama sulaukti daugiau nei 1 300 dalyvių, o užimtumas bus apmokamas savivaldybės lėšomis.

    Šių metų programose numatytos įvairios veiklos: nuo aktyvių žaidimų ir sporto iki edukacijų, eksperimentų bei kūrybinių dirbtuvių. Organizatoriai akcentuoja, kad programų tikslas – suteikti vaikams daugiau gyvo bendravimo, judesio ir prasmingų patirčių, bent dalį laiko pakeičiant ekranus realiomis veiklomis.

    Registracija į užsiėmimus vyks etapais pagal mėnesius. Į birželio mėnesio veiklas registracija numatyta nuo birželio 3 dienos, į liepos mėnesio veiklas – nuo birželio 23 dienos, o į rugpjūčio mėnesio veiklas – nuo liepos 27 dienos.

    Taikomos ir kelios svarbios taisyklės: vieną vaiką per vasarą galima registruoti ne daugiau kaip į dvi veiklas. Taip pat pabrėžiama, kad vieta bus laikoma patvirtinta tik gavus patvirtinantį elektroninį laišką, o registracijos į visos vasaros veiklas vienu metu neplanuojama.

    Praktikoje tokia etapinė registracija dažnai padeda suvaldyti didžiausią srautą ir suteikia daugiau galimybių skirtingoms šeimoms pasirinkti tinkamas veiklas. Tėvams rekomenduojama iš anksto susipažinti su programomis ir nuspręsti, kurios veiklos labiausiai tinka pagal vaiko amžių, interesus ir vasaros planus.

    Daugiau informacijos apie vasaros užimtumo programas teikia Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aurika Pielikienė.

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO: rinka auga sparčiau už taisykles

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ataskaitoje perspėja, kad nikotino pagalvėlės vis aktyviau reklamuojamos paaugliams ir jauniems žmonėms. Anot PSO, ši tendencija didina priklausomybės riziką ir gali paskatinti nikotino vartojimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad nikotino pagalvėlių rinka plečiasi itin sparčiai, o nacionalinis reguliavimas daugelyje šalių nespėja prisitaikyti. Dėl to produktai dažnai patenka į teisines spragas ir būna reguliuojami silpniau nei kiti su tabaku susiję gaminiai.

    Kas yra nikotino pagalvėlės?

    Nikotino pagalvėlės yra iš anksto dozuotos, burnoje laikomos pagalvėlės, skirtos nikotinui įsisavinti per burnos gleivinę. Jos paprastai turi nikotino, kuris gali būti sintetinis arba išgautas iš tabako, taip pat įvairių priedų, tokių kaip celiuliozė, kvapiosios medžiagos, saldikliai ir šarmingumą didinantys komponentai.

    PSO vertinimu, dėl sudėties ir vartojimo būdo šie gaminiai gali sukelti stiprią priklausomybę, ypač žmonėms, kurie anksčiau nikotino nevartojo. Organizacija ragina vertinti nikotino pagalvėles kaip dalį platesnės nikotino produktų ekosistemos, kurioje veikia panašūs priklausomybės formavimo mechanizmai.

    „Nikotino pagalvėlių vartojimas plinta sparčiai, o reguliavimas nespėja su tuo žingsniuoti“, – sakė PSO iniciatyvos be tabako padalinio vadovas Vinayakas Prasadas.

    Remiantis ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, pasauliniai nikotino pagalvėlių mažmeniniai pardavimai 2024 metais pasiekė 23 462 000 000 vienetų. Tai yra 50,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    PSO nurodo, kad 2025 metais pasaulinė nikotino pagalvėlių rinka buvo įvertinta maždaug 6 milijardais eurų. Didžiausia pardavimų dalis teko Šiaurės Amerikai, ypač Jungtinėms Valstijoms, kur sukaupta apie 79 proc. pajamų.

    Kodėl jaunimas tampa pagrindiniu taikiniu?

    Ataskaitoje teigiama, kad, nors nikotino pagalvėles vartoja įvairaus amžiaus žmonės, vaikai ir paaugliai yra labiausiai pažeidžiami. PSO akcentuoja ir biologinį jautrumą nikotinui, ir didesnį imlumą rinkodaros poveikiui.

    PSO pateikia pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus išaugo vartojimas tarp jaunų amžiaus grupių. Jungtinėse Valstijose 13–20 metų paauglių ir 21–27 metų jaunų suaugusiųjų grupėse vartojimas 2022–2025 metais, kaip nurodoma ataskaitoje, beveik keturgubėjo.

    Jungtinėje Karalystėje vartojimo augimas taip pat labiausiai koncentruojasi tarp jaunimo: 16–24 metų grupėje nikotino pagalvėlių vartojimas padidėjo nuo 0,7 proc. 2022 metų sausį iki 4,0 proc. 2025 metų kovą.

    „Skubi, koordinuota ir nuosekli veikla yra būtina, kad apsaugotume dabartines ir būsimas kartas nuo nikotino priklausomybės“, – teigiama PSO ataskaitoje.

    Kaip vieną svarbiausių veiksnių PSO įvardija agresyvią reklamą skaitmeninėje erdvėje. Ataskaitoje minimos kampanijos socialiniuose tinkluose, influenceriai ir žinutės apie „diskretišką“ vartojimą, kurias, organizacijos vertinimu, lengviau paslėpti nuo tėvų ar mokytojų.

    Dar vienas traukos elementas yra platus skonių pasirinkimas: saldūs, vaisiniai, mėtų, saldainių ar kramtomosios gumos tipo skoniai. PSO teigimu, tokia pasiūla ypač patraukli vaikams ir gali skatinti eksperimentavimą bei įprotį, kuris vėliau pereina į nuolatinį vartojimą.

    Kokius ribojimus siūlo PSO?

    PSO ragina šalis, kuriose nikotino pagalvėlės parduodamos, įtvirtinti griežtesnes ir vienodas taisykles visiems tokio tipo gaminiams, nepriklausomai nuo nikotino kilmės. Tarp siūlomų priemonių minimi skonių ribojimai, reklamos ir rėmimo draudimai bei aiškūs ženklinimo reikalavimai.

    Taip pat siūloma stiprinti nepilnamečių apsaugą: taikyti minimalų amžių, užtikrinti patikimą amžiaus patikrą ir riboti nuotolinę prekybą. PSO vertinimu, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad dalis pardavimų persikelia į internetą, kur kontrolė dažnai silpnesnė.

    Organizacija pabrėžia, kad reguliavimo tikslas nėra vien formalus apribojimų įvedimas, bet ir realus produkto patrauklumo mažinimas jaunimui. PSO teigimu, kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti nikotiną, tuo didesnė tikimybė, kad priklausomybė išliks ilgai ir turės poveikį sveikatai.

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.