Tag: Paaugliai

  • Kaip atpažinti galimą verbavimą internete: ženklai, į kuriuos turėtų reaguoti tėvai ir paaugliai

    Socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse vaikai bei paaugliai vis dažniau susiduria su įvairiais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nekalti, tačiau iš tiesų kelia rimtų rizikų.
     
    Todėl Lietuvos institucijos parengė rekomendacijas, padėsiančias atpažinti galimus priešiškų valstybių verbavimo požymius, suprasti grėsmes ir žinoti, kaip tinkamai reaguoti.
     
    Rekomendacijos skirtos mokiniams, tėvams, globėjams ir su vaikais dirbantiems specialistams. Jose pateikiami pagrindiniai įspėjamieji ženklai, prevencijos patarimai ir rekomenduojami veiksmai gavus įtartiną pasiūlymą.
     
    Kviečiame susipažinti ir pasidalinti informacija su vaikais ir paaugliais.
     

     

  • Marijampolė ruošia nemokamą vaikų vasaros užimtumą: dalyvių per 1 300, startuoja registracija

    Marijampolė ruošia nemokamą vaikų vasaros užimtumą: dalyvių per 1 300, startuoja registracija

    Marijampolės savivaldybė skelbia šią vasarą finansuosianti nemokamas vaikų ir paauglių užimtumo programas. Savivaldybės duomenimis, turiningose veiklose planuojama sulaukti daugiau nei 1 300 dalyvių, o užimtumas bus apmokamas savivaldybės lėšomis.

    Šių metų programose numatytos įvairios veiklos: nuo aktyvių žaidimų ir sporto iki edukacijų, eksperimentų bei kūrybinių dirbtuvių. Organizatoriai akcentuoja, kad programų tikslas – suteikti vaikams daugiau gyvo bendravimo, judesio ir prasmingų patirčių, bent dalį laiko pakeičiant ekranus realiomis veiklomis.

    Registracija į užsiėmimus vyks etapais pagal mėnesius. Į birželio mėnesio veiklas registracija numatyta nuo birželio 3 dienos, į liepos mėnesio veiklas – nuo birželio 23 dienos, o į rugpjūčio mėnesio veiklas – nuo liepos 27 dienos.

    Taikomos ir kelios svarbios taisyklės: vieną vaiką per vasarą galima registruoti ne daugiau kaip į dvi veiklas. Taip pat pabrėžiama, kad vieta bus laikoma patvirtinta tik gavus patvirtinantį elektroninį laišką, o registracijos į visos vasaros veiklas vienu metu neplanuojama.

    Praktikoje tokia etapinė registracija dažnai padeda suvaldyti didžiausią srautą ir suteikia daugiau galimybių skirtingoms šeimoms pasirinkti tinkamas veiklas. Tėvams rekomenduojama iš anksto susipažinti su programomis ir nuspręsti, kurios veiklos labiausiai tinka pagal vaiko amžių, interesus ir vasaros planus.

    Daugiau informacijos apie vasaros užimtumo programas teikia Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Aurika Pielikienė.

  • Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos banga: tyrimas rodo, kad psichikos sutrikimų turi apie 1,2 mlrd. žmonių

    Nerimo ir depresijos paplitimas per pastaruosius tris dešimtmečius sparčiai augo, o bendras žmonių, gyvenančių su psichikos sveikatos sutrikimais, skaičius pasaulyje pasiekė apie 1,2 mlrd. Tai rodo medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta Global Burden of Disease 2023 tyrimo analizė, apžvelgusi duomenis iki 2023 metų.

    Tyrėjai skaičiuoja, kad nuo 1990 metų bendras psichikos sutrikimų paplitimas išaugo apie 95 proc. Labiausiai išsiskyrė didžiojo depresinio sutrikimo ir nerimo sutrikimų šuolis: atitinkamai apie 131 proc. ir 158 proc., todėl šios būklės tapo dažniausiai registruojamais psichikos sveikatos sutrikimais pasaulyje.

    „Atsiliepti į pasaulio gyventojų psichikos sveikatos poreikius, ypač pažeidžiamiausių, yra pareiga, o ne pasirinkimas“, – rašė tyrimo autoriai.

    Kas patiria didžiausią naštą?

    Analizė pabrėžia, kad sutrikimų našta pasiskirsto netolygiai: moterims priskiriama apie 620 mln. atvejų, vyrams – apie 552 mln. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad lyčių skirtumus lemiančių priežasčių įrodymai vis dar nevienodi, o kai kurios sritys išlieka nepakankamai ištirtos.

    Publikacijoje minimi galimi paaiškinimai apima tiek socialinius veiksnius, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos riziką, tiek struktūrines nelygybes, įskaitant diskriminaciją. Taip pat išskiriami biologiniai pokyčiai, susiję su nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu, bei didėjantis vaidmenų ir atsakomybių krūvis.

    Tarp moterų dažniausiai fiksuojami depresijos ir nerimo sutrikimai, o taip pat dažniau minimi tam tikri valgymo sutrikimai ir bipolinis sutrikimas. Vyrų grupėje dažniau pasitaiko neurovystymosi ir elgesio sutrikimai, tokie kaip dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas, elgesio sutrikimai ar autizmo spektro sutrikimas.

    Didžiausia psichikos sveikatos sutrikimų našta pasauliniu mastu nustatyta 15–19 metų paauglių grupėje. Tai sustiprina signalą, kad prevencija ir ankstyva pagalba mokyklose bei pirminėje sveikatos priežiūroje gali būti kritiškai svarbūs.

    Kodėl atvejų daugėja?

    Tyrimo autoriai išskiria kelis reikšmingus rizikos veiksnius: vaikystėje patirtą seksualinį smurtą, smurtą artimoje aplinkoje ir patyčias. Šie veiksniai siejami su įvairiais sutrikimais, tarp jų depresija, nerimo sutrikimais, bipoliniu sutrikimu ir kai kuriomis elgesio problemomis.

    Vis dėlto pažymima, kad vien šie veiksniai nepaaiškina viso šuolio. Tyrime nurodoma, kad rizikos veiksnių paplitimas laikui bėgant ne visada didėjo, o jų paaiškinama dalis 2023 metais sudarė apie 18 proc. psichikos sutrikimų DALY rodiklio, kuris parodo dėl ligos ar negalios prarastus sveiko gyvenimo metus.

    Todėl augimas siejamas su platesniu kontekstu: genetinių ir biologinių veiksnių sąveika, skurdu, didėjančia nelygybe, taip pat didelėmis krizėmis, tokiomis kaip karai, pandemijos, stichinės nelaimės ir klimato kaitos padariniai. Šie sukrėtimai veikia tiek tiesiogiai, didindami stresą ir netektis, tiek netiesiogiai, silpnindami bendruomenių atsparumą ir paslaugų prieinamumą.

    Sveikatos sistemos nespėja paskui poreikį

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad psichikos sutrikimai yra vienos svarbiausių negalios priežasčių pasaulyje, o jų keliama žmogiškoji ir ekonominė našta didėja. Tai atsiliepia šeimoms, darbdaviams ir valstybėms per mažesnį produktyvumą, mažesnį dalyvavimą darbo rinkoje ir augantį spaudimą sveikatos bei socialinės apsaugos sistemoms.

    Autoriai įspėja, kad paslaugų plėtra daugelyje šalių neauga proporcingai poreikiui. Kitaip tariant, žmonių, kuriems reikia pagalbos, daugėja greičiau nei didėja galimybės laiku gauti diagnostiką, psichoterapiją, vaistus ar tęstinę psichosocialinę paramą.

    Ekspertai akcentuoja, kad efektyviausios priemonės dažnai yra kompleksinės: ankstyvas atpažinimas, pagalba vaikams ir paaugliams, smurto prevencija, patyčių mažinimas, priklausomybių gydymas, taip pat lengviau pasiekiamos psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėse. Kartu vis didesnis dėmesys skiriamas ir darbo vietų politikai, kuri mažintų perdegimą bei padėtų laiku nukreipti pagalbai.

  • Mokslininkai įvardijo kritinį amžių: pradėjus rūkyti iki jo, rizika širdžiai šauna į viršų

    Ką atskleidė didelio masto analizė

    Didelės apimties tyrimų duomenys rodo, kad rūkymo pradžia paauglystėje gali palikti ilgalaikį pėdsaką širdies ir kraujagyslių sistemai net ir tuomet, kai žmogus vėliau metė rūkyti. Mokslininkai pabrėžia, kad ypač jautrus laikotarpis yra iki 20 metų, kai organizmas dar vystosi, o kraujagyslės jautriau reaguoja į toksinų poveikį.

    Viename iš tyrimų buvo analizuojami beveik 9 300 000 suaugusiųjų duomenys, o stebėjimas tęsėsi apie 9 metus. Tyrėjai vertino, kaip skiriasi infarkto ir insulto rizika, priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo rūkyti ir koks buvo rūkymo intensyvumas.

    Rizikos ženkliai auga pradėjus anksti

    Rezultatai parodė aiškią tendenciją: asmenims, kurie pradėjo rūkyti iki 20 metų ir rūkė intensyviai, miokardo infarkto rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė nei niekada nerūkiusiems. Taip pat fiksuotas ryškiai išaugęs insulto pavojus, lyginant su žmonėmis, kurie tabako nevartojo.

    Ypač didelė rizika siejama su dar ankstesniu startu, iki 15 metų. Tokiais atvejais dažniau nustatomi ne tik širdies ir kraujagyslių įvykiai, bet ir bendra didesnė mirtingumo rizika, nes neigiami procesai organizme gali įsijungti dar paauglystėje.

    Kodėl ankstyvas rūkymas palieka ilgą pėdsaką

    Mokslininkai aiškina, kad nikotinas ir kitos tabako dūmų medžiagos skatina lėtinį uždegimą, didina kraujo krešumo tendencijas ir greitina aterosklerozinius pokyčius. Paauglystėje šie mechanizmai gali veikti stipriau, nes organizmas dar formuojasi, o žalingi įpročiai dažniau įsitvirtina ilgam.

    Svarbi detalė ta, kad padidėjusi rizika išliko net įvertinus bendrą surūkytų cigarečių kiekį. Kitaip tariant, ankstyva pradžia gali būti rizikos veiksnys savaime, net jei žmogus vėliau rūkė trumpiau ar metė anksčiau.

    Net kelios cigaretės per dieną nėra saugu

    Kitoje didelėje mokslinių darbų apžvalgoje, apėmusioje apie 330 000 žmonių duomenis ir ilgą stebėjimo laikotarpį, akcentuota dar viena žinia: mažas rūkymo intensyvumas taip pat susijęs su didesne širdies nepakankamumo ir bendro mirtingumo rizika. Tyrėjai pabrėžia, kad vadinamasis lengvas rūkymas nėra saugi alternatyva.

    Nors metimas rūkyti reikšmingai mažina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, rizika ne visuomet išnyksta iki niekada nerūkiusiųjų lygio net ir po daugelio metų. Dėl to sveikatos specialistai nuosekliai kartoja, kad geriausia prevencija yra nepradėti rūkyti, o pradėjus, mesti kuo anksčiau.

  • PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO įspėja dėl nikotino pagalvėlių: agresyvi reklama taikosi į jaunimą ir didina priklausomybės riziką

    PSO: rinka auga sparčiau už taisykles

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ataskaitoje perspėja, kad nikotino pagalvėlės vis aktyviau reklamuojamos paaugliams ir jauniems žmonėms. Anot PSO, ši tendencija didina priklausomybės riziką ir gali paskatinti nikotino vartojimą nuo ankstyvo amžiaus.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad nikotino pagalvėlių rinka plečiasi itin sparčiai, o nacionalinis reguliavimas daugelyje šalių nespėja prisitaikyti. Dėl to produktai dažnai patenka į teisines spragas ir būna reguliuojami silpniau nei kiti su tabaku susiję gaminiai.

    Kas yra nikotino pagalvėlės?

    Nikotino pagalvėlės yra iš anksto dozuotos, burnoje laikomos pagalvėlės, skirtos nikotinui įsisavinti per burnos gleivinę. Jos paprastai turi nikotino, kuris gali būti sintetinis arba išgautas iš tabako, taip pat įvairių priedų, tokių kaip celiuliozė, kvapiosios medžiagos, saldikliai ir šarmingumą didinantys komponentai.

    PSO vertinimu, dėl sudėties ir vartojimo būdo šie gaminiai gali sukelti stiprią priklausomybę, ypač žmonėms, kurie anksčiau nikotino nevartojo. Organizacija ragina vertinti nikotino pagalvėles kaip dalį platesnės nikotino produktų ekosistemos, kurioje veikia panašūs priklausomybės formavimo mechanizmai.

    „Nikotino pagalvėlių vartojimas plinta sparčiai, o reguliavimas nespėja su tuo žingsniuoti“, – sakė PSO iniciatyvos be tabako padalinio vadovas Vinayakas Prasadas.

    Remiantis ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, pasauliniai nikotino pagalvėlių mažmeniniai pardavimai 2024 metais pasiekė 23 462 000 000 vienetų. Tai yra 50,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    PSO nurodo, kad 2025 metais pasaulinė nikotino pagalvėlių rinka buvo įvertinta maždaug 6 milijardais eurų. Didžiausia pardavimų dalis teko Šiaurės Amerikai, ypač Jungtinėms Valstijoms, kur sukaupta apie 79 proc. pajamų.

    Kodėl jaunimas tampa pagrindiniu taikiniu?

    Ataskaitoje teigiama, kad, nors nikotino pagalvėles vartoja įvairaus amžiaus žmonės, vaikai ir paaugliai yra labiausiai pažeidžiami. PSO akcentuoja ir biologinį jautrumą nikotinui, ir didesnį imlumą rinkodaros poveikiui.

    PSO pateikia pavyzdžių, kaip per pastaruosius metus išaugo vartojimas tarp jaunų amžiaus grupių. Jungtinėse Valstijose 13–20 metų paauglių ir 21–27 metų jaunų suaugusiųjų grupėse vartojimas 2022–2025 metais, kaip nurodoma ataskaitoje, beveik keturgubėjo.

    Jungtinėje Karalystėje vartojimo augimas taip pat labiausiai koncentruojasi tarp jaunimo: 16–24 metų grupėje nikotino pagalvėlių vartojimas padidėjo nuo 0,7 proc. 2022 metų sausį iki 4,0 proc. 2025 metų kovą.

    „Skubi, koordinuota ir nuosekli veikla yra būtina, kad apsaugotume dabartines ir būsimas kartas nuo nikotino priklausomybės“, – teigiama PSO ataskaitoje.

    Kaip vieną svarbiausių veiksnių PSO įvardija agresyvią reklamą skaitmeninėje erdvėje. Ataskaitoje minimos kampanijos socialiniuose tinkluose, influenceriai ir žinutės apie „diskretišką“ vartojimą, kurias, organizacijos vertinimu, lengviau paslėpti nuo tėvų ar mokytojų.

    Dar vienas traukos elementas yra platus skonių pasirinkimas: saldūs, vaisiniai, mėtų, saldainių ar kramtomosios gumos tipo skoniai. PSO teigimu, tokia pasiūla ypač patraukli vaikams ir gali skatinti eksperimentavimą bei įprotį, kuris vėliau pereina į nuolatinį vartojimą.

    Kokius ribojimus siūlo PSO?

    PSO ragina šalis, kuriose nikotino pagalvėlės parduodamos, įtvirtinti griežtesnes ir vienodas taisykles visiems tokio tipo gaminiams, nepriklausomai nuo nikotino kilmės. Tarp siūlomų priemonių minimi skonių ribojimai, reklamos ir rėmimo draudimai bei aiškūs ženklinimo reikalavimai.

    Taip pat siūloma stiprinti nepilnamečių apsaugą: taikyti minimalų amžių, užtikrinti patikimą amžiaus patikrą ir riboti nuotolinę prekybą. PSO vertinimu, vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad dalis pardavimų persikelia į internetą, kur kontrolė dažnai silpnesnė.

    Organizacija pabrėžia, kad reguliavimo tikslas nėra vien formalus apribojimų įvedimas, bet ir realus produkto patrauklumo mažinimas jaunimui. PSO teigimu, kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti nikotiną, tuo didesnė tikimybė, kad priklausomybė išliks ilgai ir turės poveikį sveikatai.

  • Prekyba žmonėmis prasideda nuo pasitikėjimo: kokie ženklai rodo, kad žmogus tampa pažeidžiamas

    Ne grasinimai, o ryšys

    Apie prekybą žmonėmis dažnai galvojama kaip apie tolimą ir lengvai atpažįstamą nusikaltimą, tačiau praktikoje išnaudojimas neretai prasideda visai kitaip. Pirmasis etapas dažniausiai būna pasitikėjimo kūrimas: dėmesys, rūpestis, pažadai padėti ar „išgelbėti“ iš sudėtingos situacijos.

    Tokiose situacijose žmogus įtraukiamas palaipsniui, o kontrolė stiprėja iš lėto. Dėl to iš šalies viskas gali atrodyti kaip nauja draugystė ar romantiškas ryšys, o ne grėsmė.

    Kada pažeidžiamumas didėja?

    Į išnaudojimo situacijas dažniau patenkama ne dėl „naivumo“, o dėl tam tikro gyvenimo laikotarpio, kai padaugėja emocinio ar socialinio nesaugumo. Riziką didina vienišumas, konfliktai šeimoje, netikrumas dėl ateities, finansiniai sunkumai, patiriamas stresas ar stiprus noras kuo greičiau pabėgti iš dabartinių aplinkybių.

    Tokiais momentais sustiprėja poreikis būti priimtam ir suprastam, todėl lengviau patikėti žmogumi, kuris greitai sukuria artumo įspūdį. Ypač jautriai į tai reaguoja paaugliai ir jauni žmonės, ieškantys priklausymo ir savo vietos tarp bendraamžių.

    „Prekyba žmonėmis dažnai prasideda ne nuo baimės, o nuo pasitikėjimo kūrimo ir emocinio prisirišimo“, – pabrėžia psichologė Jurgita Bareišienė.

    Svarbu suprasti, kad rizika nėra vien tik socialinės atskirties ar labai mažas pajamas gaunančių šeimų problema. Išoriškai gyvenimas gali atrodyti stabilus, tačiau viduje gali būti daug vienišumo, emocinio nesaugumo, menkos savivertės ar saugaus ryšio stokos.

    Ženklai, kuriuos verta pastebėti

    Vienas dažniausių pavojingų situacijų bruožų yra per greitai kuriamas artumas ir spaudimas pasitikėti „be klausimų“. Taip pat neramina elgesys, kai žmogus skatinamas atsiriboti nuo artimųjų, slepia ryšį, ima jaustis kaltas, jam nuolat primenama „skola“ už pagalbą ar dovanas.

    Kontrolė gali pasireikšti ir kasdienybėje: nurodinėjama, su kuo bendrauti, kur eiti, ką sakyti, ko nesakyti. Tačiau žmogui, kuris tuo metu ypač ieško saugumo ar pripažinimo, tokie signalai ne visada atrodo kaip grėsmė.

    Prevencija prasideda ne tik nuo informacijos apie rizikas, bet ir nuo psichologinio atsparumo. Jį stiprina saugūs santykiai, galėjimas būti išgirstam, gebėjimas pasakyti „ne“, pasitikėjimas savo nuojauta ir žinojimas, kad pagalbos prašymas nėra silpnumas.

    Vaikams ir paaugliams ypač svarbu turėti suaugusį žmogų, su kuriuo galima pasikalbėti nebijant būti išjuoktam ar pasmerktam. Kai šalia yra palaikymas, žmogus tampa mažiau pažeidžiamas manipuliacijoms ir išnaudojimui.

    Jei įtariate prekybą žmonėmis ar išnaudojimą, pagalbos galima kreiptis skubios pagalbos numeriu 112. Taip pat verta pasitarti su specialistais savo savivaldybėje ar švietimo bei socialinių paslaugų įstaigose, kurios teikia psichologinę ir kompleksinę pagalbą šeimai.

    Tekstas parengtas pagal Utenos rajono savivaldybės administracijos kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisijos narės, Utenos švietimo centro Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Jurgitos Bareišienės informaciją.

  • Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Nemokama paskaita Molėtuose tėvams: kaip susikalbėti su paaugliu ir išlaikyti ryšį namuose

    Molėtų socialinės paramos centras gegužės 15 dieną kviečia tėvus į nemokamą valandos paskaitą apie bendravimą su paaugliais. Susitikimas vyks Molėtuose, Jaunimo g. 5, Molėtų gimnazijos skaitykloje (antrame aukšte).

    Organizatoriai pabrėžia, kad būtina išankstinė registracija, o vietų skaičius ribotas iki 30 dalyvių. Paskaita skirta tėvams, kurie nori geriau suprasti paauglystės pokyčius ir rasti praktiškų būdų, kaip kasdienybėje mažinti konfliktus.

    Užsiėmimą ves psichologas Evaldas Karmaza. Paskaitoje bus aptariama, kodėl paauglystėje dažniau kyla bendravimo sunkumų, kaip atpažinti emocinę įtampą ir kaip kalbėtis taip, kad vaikas jaustųsi išgirstas.

    Taip pat bus kalbama apie ribų ir savarankiškumo derinimą šeimoje, kai paaugliui vis labiau svarbi autonomija, tačiau tėvams išlieka atsakomybė už saugumą ir taisykles. Dėmesys bus skiriamas pasitikėjimu grįstam santykiui ir konstruktyviam konfliktų sprendimui.

    Renginys vyksta įgyvendinant projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“, kurį vykdo Molėtų socialinės paramos centras kartu su Europos socialinio fondo agentūra. Projekto tikslas – stiprinti asmenų ir šeimų gebėjimus savarankiškai spręsti kylančius socialinius iššūkius.

    Dėl registracijos ir papildomos informacijos kviečiama kreiptis telefonu +370 607 92087. Koordinatorė – Gražina Viškelienė.

  • Debatai dėl paauglių priklausomybės nuo interneto: Europos dieną Alytaus gimnazijos suvienijo jėgas

    Debatai dėl paauglių priklausomybės nuo interneto: Europos dieną Alytaus gimnazijos suvienijo jėgas

    Europos dienos proga gegužės 5 dieną Alytaus r. Daugų Vlado Mirono gimnazijoje surengtas debatų ir orientacinių varžybų renginys, į diskusiją subūręs ne tik rajono, bet ir Alytaus miesto gimnazistus. Tai antrus metus iš eilės vykstanti iniciatyva, kurią organizuoja gimnazijos MEPA komanda, veiklas koordinuoja anglų kalbos mokytoja Stasė Stoškuvienė.

    Į Daugus atvyko mokinių komandos iš Alytaus Jotvingių gimnazijos, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos ir Alytaus r. Miroslavo gimnazijos. Renginio formatas sujungė dvi dalis: argumentuotus debatus ir praktines užduotis, skirtas geriau pažinti Europos Sąjungos institucijų veiklą.

    Ar ES saugo paauglius pakankamai?

    Pagrindinė debatų tema šiemet buvo „Ar Europos Sąjunga daro pakankamai, kad apsaugotų paauglius nuo priklausomybės nuo interneto?“. Mokiniai analizavo, kur baigiasi asmeninė atsakomybė ir prasideda valstybės bei platformų pareiga, o kartu kėlė klausimą, kokios priemonės realiai veikia kasdienėje paauglių aplinkoje.

    Teigiančioji pusė akcentavo, kad Europos Sąjungoje jau taikomos priemonės, skirtos jaunimo apsaugai skaitmeninėje erdvėje, o vis dažniau diskutuojama ir apie griežtesnį amžiaus patvirtinimą internete. Pasak jų, technologinės ir teisinės priemonės gali mažinti rizikas, jeigu jos nuosekliai įgyvendinamos ir prižiūrimos.

    Neigiančioji pusė pabrėžė, kad dalį ribojimų nesunku apeiti, todėl vien formalūs sprendimai ne visada duoda laukiamą rezultatą. Mokiniai kėlė ir platesnį kontekstą: priklausomybę nuo interneto dažnai stiprina platformų dėmesio išlaikymo mechanizmai, o poveikį padidina nuolatiniai pranešimai, turinio rekomendacijos ir ilgas ekrano laikas.

    Orientacinės varžybos apie ES

    Po debatų mokiniai dalyvavo orientacinėse varžybose, kuriose atliko užduotis apie Europos Sąjungos institucijas, jų funkcijas ir sprendimų priėmimo procesus. Tokia forma leido žinias pritaikyti praktiškai ir kartu ugdė komandinį darbą, problemų sprendimą bei kritinį mąstymą.

    Dalyvių pasirodymus vertino komisija, kurioje dirbo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė, perdavusi Alytaus rajono savivaldybės merės Rasos Vitkauskienės sveikinimą ir įteikusi dovanas. Komisijoje taip pat dalyvavo „Europe Direct“ centro Alytaus ir Marijampolės apskrityse atstovė Karolina Matukynienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos anglų kalbos mokytoja Inga Balsiukevičienė.

    Organizatorių teigimu, renginys siekia ne tik paminėti Europos dieną, bet ir stiprinti mokinių gebėjimą argumentuotai diskutuoti apie aktualias temas, atskirti faktus nuo nuomonės bei suprasti, kaip Europos Sąjungos sprendimai veikia kasdienį jaunų žmonių gyvenimą.

  • Study finds earlier bedtimes and longer sleep may sharpen teens cognitive performance, even with small differences

    Adolescents who sleep a little longer and tend to fall asleep earlier show stronger brain function and do better on cognitive tests than peers with later, shorter sleep, according to researchers in the UK and China.

    The findings draw on objective sleep tracking and brain imaging, offering fresh evidence that modest changes in sleep habits may be linked to measurable differences in how the teenage brain works.

    Researchers analyzed data from the Adolescent Brain Cognitive Development study in the United States, using Fitbit sleep measures from more than 3 200 participants aged 11 to 12 and comparing them with brain scans and cognitive testing.

    They then checked whether similar patterns appeared in two additional groups aged 13 to 14, totaling about 1 190 participants, to see if the results held up beyond a single age snapshot.

    The team identified three broad sleep profiles, with average sleep times ranging from about 7 hours 10 minutes to roughly 7 hours 25 minutes, a gap of just over 15 minutes between the shortest and longest sleepers.

    Despite the small difference, adolescents in the longest-sleep group performed best on tests that assess skills such as vocabulary, reading, problem solving, and focus.

    Brain measures differed across groups

    Brain imaging also showed differences that tracked with sleep patterns, with the longest-sleep group showing the largest overall brain volume and stronger brain function measures, while the shortest-sleep group showed the smallest volume and weakest measures.

    The study did not find significant differences in school achievement between groups, suggesting standardized academic outcomes may not capture the subtler cognitive effects observed in testing.

    Heart-rate data during sleep pointed in the same direction: the longest-sleep group had the lowest heart rates across sleep states, while the shortest-sleep group had the highest.

    Lower sleeping heart rates are generally associated with better cardiovascular health and can align with more stable, higher-quality sleep, while higher rates can accompany restless sleep and frequent awakenings.

    Most teens still fell short

    Even the best sleepers in the study were not reaching the amount of sleep typically recommended for adolescents, highlighting how widespread sleep shortfalls can be in early teen years.

    The American Academy of Sleep Medicine advises that teenagers aged 13 to 18 should regularly sleep 8 to 10 hours per night for optimal health, while many fall below that range.

    Because the dataset follows participants over time, researchers reported that differences in sleep patterns and related brain and cognitive measures appeared to persist across multiple years around the main assessment window.

    The authors cautioned that the study cannot prove that better sleep directly causes better brain function, but they noted prior research supporting sleep’s role in memory consolidation and learning.

    What could be driving later bedtimes?

    The researchers said the next step is to better understand why some adolescents consistently go to bed later and sleep less, including potential influences such as evening screen use and individual body-clock differences.

    They argue that identifying the drivers of sleep loss could help shape practical interventions, since the results suggest even small improvements in sleep timing and duration may matter.

  • Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    Study links sugary drinks to teen anxiety, and researchers say the trend may be harder to reverse than parents think

    A new research review has found a consistent association between high consumption of sugary drinks and increased anxiety symptoms among teenagers. The analysis, led by researchers working with Bournemouth University, was published in the Journal of Human Nutrition and Dietetics.

    The team examined results from multiple earlier studies to see whether patterns held across different adolescent groups. Across the evidence base reviewed, higher intake of sugar-sweetened beverages repeatedly aligned with higher self-reported anxiety symptoms.

    Why drinks are under scrutiny

    Public health efforts have long focused on the physical harms of high-sugar diets, including obesity and type 2 diabetes. The authors argue that mental health outcomes linked to energy-dense, low-nutrient drinks have received comparatively less attention.

    The review covers a wide range of sweetened beverages commonly consumed by teens, including sodas, energy drinks, sweetened juices, and sweetened tea or coffee drinks. Many of these products can deliver large amounts of added sugar quickly, without offering lasting satiety.

    Correlation, not proven causation

    The researchers emphasize that the findings do not prove sugary drinks cause anxiety. Because the review synthesizes mainly observational, survey-based studies, it cannot determine whether sugary beverages lead to anxiety or whether anxious teens are more likely to consume them.

    They also note that shared factors could influence both outcomes, such as sleep problems, family stress, or broader lifestyle patterns. The authors say future research designed to test cause-and-effect is needed before drawing firm conclusions.

    What this could mean for families

    Even without proof of causality, the authors say the repeated link is concerning at a time when youth mental health problems are widely reported to be rising. They suggest sugary drink intake is a modifiable habit that could be considered alongside other daily factors like sleep, physical activity, and overall diet quality.

    The review’s lead author, Dr. Karim Khaled, previously completed doctoral work at Bournemouth University and now works at Lebanese American University in Beirut. Co-author Dr. Chloe Casey said mental health effects of diet deserve closer consideration in adolescent nutrition strategies.