CP v2

Tag: Paieškos sistemos

  • 35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    35 metai nuo pirmojo Lenkijos interneto ryšio: mokslininkai nesitikėjo, kuo tai virs

    1991 metų rugpjūčio 17 dieną iš Varšuvos universiteto buvo išsiųstas pirmasis elektroninis laiškas, simboliškai laikomas Lenkijos interneto pradžia. Tuomet žinutė neturėjo aiškaus adresato, o pats ryšys buvo labiau eksperimentas nei revoliucija, kuri netrukus pakeis kasdienybę.

    Kaip pasakojo fizikas Rafalas Pietrakas, tą dieną užmegztas pirmasis Lenkijos ryšys su pasauliniu internetu. Linija vedė į Varšuvos universiteto kompiuterių centrą, o iš ten į patalpas Hožos gatvėje, kur buvo telkiama dalis tuometės infrastruktūros ir specialistų.

    Ryšys veikė naudojant TCP/IP protokolų šeimą, kuri apibrėžia, kaip kompiuteriai keičiasi duomenimis tinkle. Tuo metu su Kopenhaga kanalas buvo dalijamas su „Bitnet“, senesniu akademiniu tinklu, labiau priklausomu nuo uždarų sprendimų ir didžiųjų gamintojų įrangos.

    Dr. Jacekas Gajewskis yra aiškinęs, kad elektroninis paštas Lenkijoje egzistavo ir anksčiau, tačiau kitu formatu ir kitais techniniais keliais. Pagrindinis lūžis buvo tai, kad TCP/IP buvo atviras standartas, prieinamas įvairioms institucijoms ir technologijoms, todėl ilgainiui tapo interneto pamatu.

    Pradžia nebuvo lengva ir dėl politikos bei institucinių sprendimų. Anot tuometinių dalyvių, reikėjo įtikinti valdžios atstovus, kad naujas ryšio būdas turi perspektyvą, o eksperimentams svarbų vaidmenį suvaidino universiteto vadovų sprendimai leisti mokslininkams dirbti su tinklu.

    Patys kūrėjai tuo metu į darbą žiūrėjo kaip į praktinį įrankį mokslui ir komunikacijai, o ne kaip į istorinį lūžį. Dr. J. Gajewskio vertinimu, masinį interneto šuolį vėliau stipriai paspartino paieškos sistemų atsiradimas ir naršymo patogumas, dėl kurių tinklas tapo suprantamas ne tik specialistams.

    Per kelis dešimtmečius internetas iš akademinės terpės persikėlė į kiekvieną namų ūkį ir telefoną, o vartojimo mastas tapo milžiniškas. Remiantis „Mediapanel“ „Gemius“ ir PBI duomenimis, 2025 metų pabaigoje internetu naudojosi beveik 30 mln. Lenkijos gyventojų nuo 7 iki 75 metų amžiaus.

    Kartu keitėsi ir interneto struktūra. R. Pietrakas atvirai pripažino, kad didelę erdvės dalį perėmė korporacijos, o pradinis atviro interneto idealas traukiasi prieš platformų ekonomiką, reklamos modelius ir uždaras ekosistemas.

    „Internetas pasuko kryptimi, nuo kurios prieš 35 metus bandžiau jį atitraukti: jį perėmė korporacijos“, – sakė Rafalas Pietrakas.

    Dr. J. Gajewskis panašiai apibūdina technologinę kaitą: ankstesnę „Bitnet“ ir IBM dominavimo logiką pakeitė kitų didžiųjų žaidėjų įtaka. Tai reiškia, kad vartotojams patogumas didėjo, tačiau priklausomybė nuo kelių ekosistemų taip pat tapo ryški.

    Šiandien papildoma nežinomybė yra dirbtinis intelektas, keičiantis paiešką, turinio kūrimą ir informacijos sklaidą. Ekspertai vis dažniau kalba apie tai, kad interneto ateitį nulems ne tik ryšio sparta ar įrenginiai, bet ir tai, kaip bus valdoma turinio kokybė, dezinformacija, privatumas bei algoritmų skaidrumas.

  • Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarai neteko „Google“ paieškos pasirinkimo: startuoja tyrimas, kodėl ES turi daugiau teisių

    Šveicarijos konkurencijos priežiūros institucija pradėjo preliminarų tyrimą dėl „Google“ sprendimo šalyje atsisakyti vadinamojo pasirinkimo ekrano, kuris naujo „Android“ telefono nustatymo metu leidžia pasirinkti numatytąją paieškos sistemą. ES ir Europos ekonominėje erdvėje ši funkcija išliko, todėl Šveicarijos vartotojai atsidūrė kitokioje situacijoje.

    Tyrimą pradėjęs Konkurencijos komisijos sekretoriatas vertins, ar tokie pakeitimai gali būti laikomi neteisėtu konkurencijos ribojimu pagal Šveicarijos kartelių teisę. Reguliuotojas akcentuoja, kad skaitmeninėse rinkose numatytieji nustatymai dažnai nulemia vartotojų pasirinkimą, todėl jų pakeitimai gali turėti realų poveikį konkurentų matomumui.

    „Numatytieji nustatymai skaitmeninėse rinkose vaidina lemiamą vaidmenį, o šios funkcijos panaikinimas gali sumažinti konkuruojančių paieškos sistemų matomumą ir padidinti kliūtis patekti į rinką“, – teigiama Šveicarijos konkurencijos institucijos pranešime.

    Kodėl Šveicarijoje taisyklės kitokios?

    Esminis skirtumas tas, kad Šveicarija nėra nei Europos Sąjungos, nei Europos ekonominės erdvės narė, todėl jai netaikomas Skaitmeninių rinkų aktas. Būtent šis teisės aktas ES įtvirtino pareigą didžiosioms platformoms užtikrinti pasirinkimo ekranus ir sudaryti sąlygas lengvai pakeisti numatytuosius nustatymus.

    Pasirinkimo ekranas „Android“ įrenginiuose ES atsirado po Europos Komisijos antimonopolinės bylos, kai „Google“ įsipareigojo suteikti vartotojams galimybę rinktis numatytąją paieškos sistemą. Vėliau Skaitmeninių rinkų aktas šią praktiką sustiprino, o „Google“ priskirta vadinamųjų vartų saugotojų kategorijai, todėl reikalavimai buvo dar labiau išplėsti.

    Šveicarijos valdžios institucijos anksčiau viešai svarstė, kad didieji užsienio vartų saugotojai greičiausiai taikys ES standartus ir Šveicarijoje, nes rinkų diferencijavimas neatsipirktų. „Google“ sprendimas atsisakyti pasirinkimo ekrano tapo praktiniu testu šiai prielaidai ir atvėrė klausimą, ar Šveicarijai reikalingi atskiri įpareigojimai.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Konkurencijos institucijos požiūriu, pasirinkimo ekrano nebuvimas gali sustiprinti „Google“ paieškos pozicijas vien dėl numatytojo nustatymo, o ne dėl sąmoningo vartotojo pasirinkimo. Skaitmeninėse rinkose tai laikoma jautria tema, nes vartotojai dažnai nekeičia pradinių nustatymų net ir turėdami alternatyvų.

    Preliminarus tyrimas turėtų atsakyti, ar yra pagrindo pradėti formalią konkurencijos bylą. Jei būtų nustatyta, kad sprendimas riboja konkurenciją, Šveicarijos reguliuotojas galėtų siekti įpareigojimų atkurti pasirinkimo mechanizmus arba taikyti kitas priemones, kurios mažintų numatytųjų nustatymų įtaką rinkai.

    Tuo pat metu Šveicarija rengia platformų reguliavimo pokyčius: Federalinė taryba buvo pradėjusi konsultacijas dėl įstatymo, orientuoto į komunikacijos platformų ir paieškos sistemų veiklos skaidrumą. Vis dėlto numatoma kryptis labiau siejama su turinio moderavimu ir skaidrumu, o ne su numatytųjų nustatymų taisyklėmis, todėl šis atvejis gali likti už būsimo reguliavimo ribų.

  • Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos teismas smogė „Google“: „Klarna“ valdoma „PriceRunner“ prisiteisė 1,7 mlrd. eurų

    Švedijos Patentų ir rinkos teismas Stokholme įpareigojo „Google“ sumokėti 1,7 mlrd. eurų žalą kainų palyginimo paslaugai „PriceRunner“, priklausančiai finansinių technologijų grupei „Klarna“. Teismas konstatavo, kad bendrovė ilgus metus neteisėtai teikė pirmenybę savo apsipirkimo paslaugai paieškos rezultatuose.

    Sprendime pabrėžta, kad „PriceRunner“ patyrė realią žalą dėl „Google“ veiksmų, kurie, teismo vertinimu, iškraipė konkurenciją ir silpnino alternatyvių kainų palyginimo platformų matomumą. Šis priteistas dydis įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio žalos atlyginimo atvejų Švedijoje.

    „Klarna“ sprendimą sutiko palankiai, nors priteista suma yra gerokai mažesnė, nei reikalauta ieškinyje. „PriceRunner“ buvo siekusi maždaug 7,2 mlrd. eurų, todėl didžioji reikalavimo dalis buvo atmesta, tačiau teismas pripažino pažeidimo esmę.

    Bylos šaknys – Europos Komisijos sprendime

    Ši byla remiasi anksčiau Europos lygmeniu patvirtintomis išvadomis apie „Google“ elgesį. Europos Komisija 2017 metais skyrė „Google“ 2,42 mlrd. eurų baudą, nustačiusi, kad bendrovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, suteikdama neteisėtą pranašumą savo prekių palyginimo paslaugai.

    Vėliau šią poziciją patvirtino ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, todėl nukentėjusios įmonės įgijo tvirtesnį pagrindą civiliniams ieškiniams dėl žalos. „PriceRunner“ į Stokholmo teismą kreipėsi 2022 metais, teigdama, kad jos pozicijos paieškoje buvo sistemingai bloginamos daugiau nei dešimtmetį.

    „Google“ ketina skųsti sprendimą

    „Google“ signalizuoja, kad sprendimą ginčys aukštesnėje instancijoje. Bendrovė teigia, jog po 2017 metais priimtų Europos Komisijos reikalavimų pakeitė apsipirkimo skelbimų ir paieškos rezultatų rodymo principus.

    „Mes nesutinkame su teismo sprendimu, jį peržiūrime ir svarstysime teisines galimybes. 2017 metais atlikti apsipirkimo skelbimų pokyčiai veikia sėkmingai ir prisideda prie šimtų kainų palyginimo paslaugų augimo Europoje“, – sakė „Google“ atstovė Mathilde Méchin.

    Net jei sprendimas įsiteisėtų, galutinė „Klarna“ gaunama suma gali mažėti dėl mokesčių ir susitarimų su buvusiais „PriceRunner“ akcininkais bei bylinėjimąsi finansavusiais partneriais. Vis dėlto „Klarna“ tai vertina kaip reikšmingą finansinį ir reputacinį laimėjimą, sustiprinantį jos kainų palyginimo kryptį programėlėje.

    Byla taip pat akcentuoja platesnę tendenciją Europoje: didžiosioms skaitmeninėms platformoms vis dažniau tenka ne tik reguliuotojų baudos, bet ir didelės civilinės pretenzijos dėl konkurencijos ribojimo. Tai didina spaudimą technologijų milžinėms skaidriau pagrįsti paieškos reitingavimo ir savų paslaugų integravimo principus.

  • „Wirtualna Polska“ primena autorių teises: ką reiškia draudimas naudoti turinį su DI

    Ką skelbia „Wirtualna Polska“

    Lenkijos naujienų grupė „Wirtualna Polska“ viešai primena, kad jos portale skelbiamas turinys negali būti kopijuojamas, dauginamas, saugomas ar kitaip naudojamas be išankstinio raštiško sutikimo. Tekste akcentuojama, kad draudimas taikomas nepriklausomai nuo turinio formos – nuo tekstų ir nuotraukų iki duomenų bazių bei audiovizualinės medžiagos.

    Įspėjime taip pat aiškiai įvardijama, kad tai apima ir automatizuotus metodus, įskaitant mašininio mokymosi programas bei dirbtinį intelektą. Tokia formuluotė rodo augančią žiniasklaidos tendenciją griežčiau apibrėžti, kaip jų turinys gali būti naudojamas technologijų kūrėjų ir trečiųjų šalių įrankių.

    Kodėl vis dažniau minimas DI

    Pastaraisiais metais leidėjai visoje Europoje dažniau įtraukia nuostatas, skirtas turinio nuskaitymui, masinei archyvacijai ir panaudojimui DI sistemų mokymui ar atsakymų generavimui. Praktikoje tai susiję su rizika, kad žiniasklaidos turinys bus pernaudojamas be licencijos, o auditorija bus nukreipiama ne į originalų šaltinį, bet į tarpininką.

    Kitas svarbus aspektas – pajamų apsauga. Kai turinys perpasakojamas ar atgaminamas kitose platformose, leidėjui gali mažėti srautas, prenumeratos ar reklamos pajamos, o kartu silpnėja galimybė finansuoti redakcijų darbą.

    Ką tai reiškia skaitytojams ir verslui

    Skaitytojams šie įspėjimai dažniausiai nieko nekeičia, jei turinys vartojamas įprastai – skaitomas, dalijamasi oficialiomis nuorodomis ar cituojama laikantis taisyklių. Tačiau verslui, ypač kuriant paieškos, santraukų, monitoringo ar DI sprendimus, tokios nuostatos signalizuoja apie licencijavimo būtinybę.

    Praktinis skirtumas atsiranda tada, kai turinys yra sistemingai renkant ir kaupiant, masiškai kopijuojant ar naudojant komerciniams produktams, įskaitant mokymą ir generavimą. Tokiais atvejais leidėjai paprastai tikisi aiškaus teisinio pagrindo: licencijos, sutarties arba kitos leidžiamos išimties.

    Išimtis paieškos sistemoms

    „Wirtualna Polska“ tekste nurodoma, kad išimtis siejama su naudojimu, kuris padeda turiniui būti randamam interneto paieškos sistemose. Tai atitinka įprastą praktiką, kai leidėjai leidžia paieškos robotams indeksuoti puslapius, kad vartotojai galėtų rasti originalius straipsnius.

    Vis dėlto paieškos indeksavimas paprastai nėra tas pats, kas pilno turinio kopijavimas, masinis archyvavimas ar panaudojimas DI modelių mokymui. Būtent šią ribą leidėjai vis dažniau bando apibrėžti aiškiau, kad būtų mažiau interpretacijų pilkose zonose.

    Jei įmonė ar projektas planuoja automatizuotai rinkti straipsnius, nuotraukas ar duomenis, saugiausias kelias yra iš anksto susiderinti naudojimo sąlygas su turinio savininku. Tokia praktika mažina teisinę riziką ir leidžia skaidriai susitarti dėl apimčių, formato ir atlygio.

  • WP įspėja dėl turinio naudojimo su DI: kada reikia aiškaus leidimo ir kokios išimtys galioja?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska Media paskelbė griežtesnę poziciją dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo ir pakartotinio panaudojimo, ypač kai tai daroma automatizuotomis priemonėmis, įskaitant mašininį mokymąsi ir dirbtinis intelektas. Bendrovė pabrėžia, kad turinio atsisiuntimas, kopijavimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be išankstinio sutikimo gali būti laikomas teisių pažeidimu.

    Tokie pareiškimai pastaraisiais metais vis dažnesni visoje Europoje, nes leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų tekstai, vaizdai, garso ir vaizdo medžiaga bei duomenų bazės gali būti naudojami tiek komerciniais, tiek technologiniais tikslais. Praktikoje tai apima ir situacijas, kai turinys renkamasis dideliais kiekiais, indeksuojamas, analizuojamas ar naudojamas DI modeliams mokyti.

    Ką iš esmės reiškia toks įspėjimas

    Leidėjas akcentuoja, kad be aiškaus sutikimo negalima ne tik publikuoti ar platinti turinio, bet ir jį sistemingai kaupti bei kitaip eksploatuoti. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios automatizuotai renka tekstus, kuria santraukas, treniruoja rekomendavimo sistemas arba naudoja medžiagą generatyviniams sprendimams.

    Nors pats įspėjimas nėra teismo sprendimas, jis signalizuoja apie leidėjo valią ginti teises ir gali tapti svarbia detale derybose dėl licencijų, taip pat ginčuose dėl neteisėto panaudojimo. Verslui tai reiškia didesnę riziką, jei turinys imamas be aiškaus pagrindo arba peržengiant įprastas paieškos sistemų naudojimo ribas.

    Kur dažniausiai taikomos išimtys

    Bendrovė nurodo, kad apribojimai paprastai netaikomi turinio naudojimui vien paieškos sistemų indeksavimo tikslais, kai tai padeda vartotojams rasti publikacijas internete. Taip pat išimtis gali būti taikoma atvejais, kai turinys naudojamas pagal sutartinius santykius arba pagal nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtą leidžiamą naudojimą.

    Vis dėlto esminis praktinis klausimas yra mastas ir tikslas: indeksavimas paieškai ir masinis kopijavimas analizei ar DI mokymui gali būti vertinami skirtingai. Dėl to įmonėms, dirbančioms su turinio nuskaitymu, duomenų rinkiniais ar DI sprendimais, dažniausiai prireikia aiškesnių licencinių susitarimų arba techninių apribojimų laikymosi.

    Ką tai keičia rinkoje

    Pastaruoju metu leidėjai vis aktyviau siekia, kad jų turinys nebūtų naudojamas nemokamai technologiniams produktams kurti, ypač kai tokie produktai konkuruoja dėl auditorijos dėmesio ir reklamos pajamų. Tai skatina licencijavimo modelius, derybas su technologijų bendrovėmis ir aiškesnes naudojimo taisykles, taikomas tiek žmonių, tiek automatizuotų sistemų veiksmams.

    Vartotojams tokie pokyčiai dažniausiai matomi netiesiogiai: gali daugėti pranešimų apie teises, ribojimų automatizuotam nuskaitymui ar griežtesnių naudojimo sąlygų. Tuo pačiu verslui tai tampa signalu peržiūrėti atitiktį, duomenų kilmę, licencijas ir DI projektų teisines prielaidas dar prieš pradedant masinį turinio apdorojimą.

  • „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ perspėjimas dėl turinio naudojimo: kada leidžiama, o kada būtinas atskiras sutikimas

    „Wirtualna Polska“ paskelbė teisinį perspėjimą, kuriame primena, kad portale skelbiamo turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar kitoks panaudojimas be aiškaus sutikimo gali būti laikomas pažeidimu. Įspėjime akcentuojama, kad ribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio formato ar išraiškos būdo.

    Dokumente išvardijama, kad apsauga apima tekstus, grafiką, garso ir vaizdo medžiagą, duomenis bei duomenų bazes, taip pat įvairių rūšių kūrinius, įskaitant publicistiką, fotografiją ar kompiuterių programas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie straipsnių perpublikavimą, bet ir apie platesnį turinio panaudojimą kitose sistemose ar produktuose.

    Ypatingas dėmesys skirtas turinio eksploatavimo būdams: nurodoma, kad draudimas siejamas tiek su rankiniu kopijavimu, tiek su automatizuotais metodais. Atskirai pabrėžiama, kad tai apima ir technologijas, susijusias su mašininiu mokymusi bei dirbtinis intelektas, kai turinys naudojamas kaip duomenų šaltinis ar mokymo medžiaga.

    Kartu pateikiama ir išimtis: perspėjimas netaikomas turinio naudojimui vien tam, kad jis būtų lengviau randamas interneto paieškos sistemose. Taip pat nurodoma, kad galimas naudojimas pagal sutartinius santykius arba kai tai leidžia įstatymuose numatytas leistinas naudojimas.

    Tokio pobūdžio pranešimai atspindi platesnę Europos skaitmeninės rinkos tendenciją, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kas laikoma teisėtu turinio panaudojimu internete. Praktikoje tai reiškia, kad verslui, turinio agregatoriams ar duomenų rinkimo sprendimams dažniau prireikia aiškios licencijos, jei medžiaga naudojama už paieškos indeksavimo ribų.

    Norint išvengti rizikų, įprasta vertinti du klausimus: ar turinys naudojamas tik paieškos matomumui (indeksavimui), ar jis kopijuojamas, saugomas, analizuojamas ir panaudojamas kitam tikslui. Antruoju atveju, ypač kai turinys tampa komercinio produkto dalimi ar duomenų rinkinio pagrindu, dažniausiai būtinas atskiras teisių turėtojo sutikimas.

  • „Wirtualna Polska“ primena apie autorių teises: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio naudotojams

    „Wirtualna Polska“ primena apie autorių teises: ką tai reiškia skaitytojams ir turinio naudotojams

    „Wirtualna Polska“ portale paskelbtas pranešimas primena, kad be aiškaus leidimo draudžiama atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip naudoti svetainėje skelbiamą turinį. Akcentuojama, jog taisyklė taikoma nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Tekste išvardijama, kad apribojimai apima tekstus, vaizdus, garso ir vaizdo įrašus, taip pat duomenis ir duomenų bazes. Pabrėžiama, kad leidimo reikalavimas galioja ir tuomet, kai turinys naudojamas automatizuotai, įskaitant sprendimus, paremtus mašininiu mokymusi ar dirbtiniu intelektu.

    Toks pareiškimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai žiniasklaidos grupės aiškiau apibrėžia, kokiomis sąlygomis galima pernaudoti jų publikacijas. Leidėjams tai svarbu dėl turinio licencijavimo, prenumeratų ir reklamos pajamų, o taip pat dėl rizikų, kai publikacijos masiškai kopijuojamos ar naudojamos modelių mokymui.

    Kartu pranešime nurodoma išimtis: turinį leidžiama naudoti tiek, kiek būtina interneto paieškos sistemoms indeksuoti ir rezultatams pateikti. Tai reiškia, kad įprastas paieškos sistemų darbas, kai sukuriamos nuorodos ir trumpos ištraukos, paprastai laikomas teisėtu, jei neperžengiamos įprastos citavimo ir indeksavimo ribos.

    Praktikoje tokie įspėjimai aktualūs ne tik kitiems portalams ar socialinių tinklų administratoriams, bet ir įmonėms, kurios kaupia straipsnius vidinėms bazėms, žiniasklaidos stebėsenai ar automatizuotai analizei. Jei turinys naudojamas komerciniais tikslais, perpublikuojamas, verčiamas ar sistemingai archyvuojamas, dažniausiai reikia atskiro susitarimo su teisių turėtoju.

    Skaitytojams tai pirmiausia yra priminimas, kad dalintis nuoroda į publikaciją ir cituoti trumpas ištraukas paprastai nėra tas pats, kas perkelti visą tekstą ar jo didelę dalį į kitą platformą. Jei kyla abejonių, saugiausia remtis nuorodomis, o platesniam pernaudojimui ieškoti licencijos ar rašytinio leidimo.

  • Wirtualna Polska griežtina turinio naudojimą: ką reiškia nauja tvarka DI ir automatiniams įrankiams

    Wirtualna Polska griežtina turinio naudojimą: ką reiškia nauja tvarka DI ir automatiniams įrankiams

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska paskelbė sugriežtinanti taisykles, susijusias su jos portaluose skelbiamo turinio kopijavimu, saugojimu ir kitu panaudojimu. Bendrovė nurodo, kad bet koks turinio naudojimas be aiškaus išankstinio sutikimo gali būti laikomas pažeidimu, nepriklausomai nuo turinio formos ar pateikimo būdo.

    Pranešime akcentuojama, kad ribojimai taikomi tekstui, vaizdams, garso ir vaizdo įrašams, duomenims bei duomenų bazėms. Taip pat pabrėžiama, jog nesvarbu, ar turinys apdorojamas rankiniu būdu, ar automatizuotai, įskaitant naudojimą su mašininio mokymosi sprendimais ir dirbtiniu intelektu.

    Toks sugriežtinimas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai leidėjai siekia aiškiau apibrėžti, kaip jų medžiaga gali būti naudojama mokant modelius, kuriant santraukas ar automatizuotai perpublikuojant turinį. Leidėjams svarbu išlaikyti kontrolę dėl autorinių teisių, pajamų iš reklamos ir prenumeratų, taip pat dėl turinio konteksto, kai jis pateikiamas trečiųjų šalių sistemose.

    Wirtualna Polska atskirai išskiria, kad išimtis gali būti taikoma tik tiek, kiek turinys naudojamas paieškos sistemų indeksavimui ir paieškos rezultatų pateikimui. Taip pat minima, kad galimas naudojimas pagal sutartinius santykius arba įstatymuose numatytas leidžiamas naudojimas, tačiau konkrečios ribos priklauso nuo taikomų teisės aktų ir situacijos.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonėms, kuriančioms naujienų agregatorius, turinio stebėsenos sistemas, automatines santraukų priemones ar DI pagrįstus sprendimus, gali tekti peržiūrėti duomenų rinkimo ir saugojimo procesus. Jei turinys naudojamas komerciniais tikslais, dažniausiai reikalingas aiškus leidimas, licencija arba kitas teisinis pagrindas, ypač kai turinys saugomas ir vėliau pakartotinai panaudojamas.

    Leidėjų pozicija ypač griežtėja dėl to, kad automatizuotos sistemos gali masiškai nuskaityti puslapius, atkurti straipsnius ar jų dalis, sukurti konkuruojančias santraukas ir taip sumažinti srautą į pirminį šaltinį. Dėl to vis dažniau akcentuojama ne tik autorių teisių apsauga, bet ir duomenų bazių apsaugos principai bei atsakomybė už neteisėtą pernaudojimą.

  • Wirtualna Polska įspėja dėl turinio naudojimo: kada reikia sutikimo ir kas leidžiama paieškoms

    Lenkijos portalų grupė Wirtualna Polska (WP) paskelbė aiškų įspėjimą dėl jos svetainėse publikuojamo turinio naudojimo. Bendrovė nurodo, kad bet koks turinio atsisiuntimas, dauginimas, saugojimas ar panaudojimas kitais būdais gali reikalauti išankstinio ir nedviprasmiško leidimo.

    Įspėjime akcentuojama, kad apribojimai taikomi nepriklausomai nuo turinio pobūdžio: tekstams, garso ir vaizdo medžiagai, grafikai, duomenims, taip pat duomenų bazėms. Taip pat pabrėžiama, kad nesvarbu ir naudojimo būdas – tiek rankinis, tiek automatizuotas.

    WP atskirai išskiria, kad draudimai apima ir panaudojimą su mašininio mokymosi sprendimais ar dirbtinis intelektas įrankiais. Tokia formuluotė atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai leidėjai vis dažniau aiškiai apibrėžia, ar ir kokiomis sąlygomis jų turinys gali būti renkamas, indeksuojamas, analizuojamas ar naudojamas modelių mokymui.

    Vis dėlto bendrovė nurodo ir išimtį: įspėjimas netaikomas turiniui, kuris naudojamas tik tam, kad paieškos sistemos galėtų jį rasti ir indeksuoti. Taip pat minima, kad turinys gali būti naudojamas, jei tai numatyta sutartiniuose santykiuose arba leidžiama pagal taikytinus teisės aktus dėl leistino naudojimo.

    Praktiškai tai reiškia, kad teisėtas naudojimas priklauso nuo kelių veiksnių: kas naudoja turinį, kokiu tikslu, kokia apimtimi, ar yra sudaryta licencinė sutartis ir ar konkreti veikla patenka į teisės aktuose apibrėžtas išimtis. Leidėjams tokie pranešimai tampa būdu sumažinti neaiškumą ir aiškiai įvardyti ribas tiems, kurie automatizuotai renka turinį, jį archyvuoja ar perpublikuoja.

    Žiniasklaidos rinka tuo pat metu vis aktyviau ieško balanso tarp atviro informacijos pasiekiamumo internete ir autorių teisių apsaugos. Dėl to vis dažniau matomi detalesni leidėjų pranešimai apie leidžiamą indeksavimą, licencijavimą, pernaudojimą ir apribojimus automatizuotiems duomenų surinkimo procesams.

  • Wirtualna Polska primena griežtesnes taisykles: ką reiškia turinio kopijavimui ir DI naudojimui?

    Lenkijos žiniasklaidos grupė Wirtualna Polska Media paskelbė griežtesnes taisykles dėl jos portaluose skelbiamo turinio naudojimo. Pranešime akcentuojama, kad be išankstinio ir aiškaus sutikimo negalima atsisiųsti, dauginti, kaupti ar kitaip panaudoti publikacijų, nepriklausomai nuo formato ar išraiškos būdo.

    Įvardijamas platus turinio spektras: tekstai, nuotraukos, grafika, garso ir vaizdo įrašai, duomenys bei duomenų bazės, taip pat programinė įranga. Pažymima, kad apribojimai taikomi tiek rankiniam, tiek automatizuotam rinkimui ar apdorojimui, įskaitant metodus, susijusius su mašininiu mokymusi ir dirbtiniu intelektu.

    Toks išaiškinimas atspindi platesnę Europos žiniasklaidos rinkos tendenciją, kai leidėjai aiškiau apibrėžia, kaip jų turinys gali būti naudojamas platformose, duomenų rinkiniuose ir įvairiuose automatizuotuose procesuose. Praktikoje tai dažniausiai siejama su dviem rizikomis: neautorizuotu publikacijų perpublikavimu ir masiniu turinio nuskaitymu modelių mokymui ar analizėms.

    Tekste taip pat numatyta išimtis, susijusi su turinio naudojimu paieškos sistemoms. Nurodoma, kad apribojimai netaikomi turinio panaudojimui vien tik tam, kad būtų palengvintas jo randamumas interneto paieškoje, taip pat naudojimui pagal sutartinius santykius arba pagal teisės aktuose apibrėžtą leistiną naudojimą.

    Vartotojams ir įmonėms tai reiškia, kad įprastas skaitymas ar dalijimasis nuoroda į publikaciją paprastai nėra tas pats, kas turinio kopijavimas ir platinimas. Tačiau publikacijų tekstų, nuotraukų ar vaizdo įrašų perėmimas į kitus kanalus, jų archyvavimas ar automatinis nuskaitymas komerciniams tikslams gali reikalauti atskiro leidėjo sutikimo.

    Leidėjų pozicija dėl automatizuoto turinio rinkimo vis dažniau formuluojama aiškiai ir raštu, nes DI sprendimai ir didelio masto duomenų rinkimas tapo kasdienybe. Tokios taisyklės leidžia tiksliau atriboti, kas laikoma įprastu naudojimu, o kas jau yra turinio eksploatavimas, galintis turėti teisinius padarinius.