CP v2

Tag: Pajamų mokestis

  • Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Britanijoje bręsta turto mokesčio audra: kodėl idėja vilioja ir kuo ji gali smogti rinkai?

    Didžiojoje Britanijoje vėl įsibėgėja diskusija apie turto apmokestinimą, kurią kursto vidaus politinė konkurencija ir biudžeto pajamų paieškos. Viešojoje erdvėje keliama idėja dažnai vadinama turto mokesčiu, tačiau realus siūlymas labiau primena kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suvienodinimą.

    Idėjos šalininkai argumentuoja, kad pajamos iš turto neturėtų būti apmokestinamos mažiau nei pajamos iš darbo. Kritikai pabrėžia, kad kapitalo prieaugio mokestis lengvai atidedamas paprasčiausiai neparduodant turto, todėl planuojamos įplaukos gali būti gerokai mažesnės nei tikimasi.

    Kas iš tiesų siūloma

    Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje didesnes pajamas gaunantys gyventojai už darbo pajamas gali mokėti 40–45 proc. ribinius tarifus, o kapitalo prieaugiui taikomi mažesni tarifai, be to, galioja atskiros taisyklės tam tikroms turto rūšims. Todėl politinis siūlymas suvienodinti tarifus iš esmės reikštų didesnę mokestinę naštą daliai investuotojų ir turto savininkų.

    Viešojoje retorikoje minima, kad toks suvienodinimas galėtų papildyti iždą reikšminga suma kasmet. Vis dėlto ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį į elgsenos efektą: didesnis tarifas gali paskatinti turto laikymą ilgiau, sandorių atidėjimą ar investicijų perkėlimą į kitas jurisdikcijas, todėl faktinės pajamos gali nuvilti.

    Kodėl tai sudėtinga įgyvendinti

    Kapitalo prieaugio apmokestinimas tradiciškai kelia klausimą, kiek prieaugio yra realus, o kiek susijęs su infliacija. Dėl to įvairiais laikotarpiais buvo kuriamos lengvatos ir išimtys, kad nebūtų apmokestinama vien kainų kilimo sukelta vertės dalis, o tai didina sistemos painumą.

    Dar sudėtingesnė būtų klasikinio turto mokesčio schema, kai reikėtų reguliariai įvertinti nekilnojamąjį turtą, privačių įmonių akcijas, pensijų turtą ir kitus sunkiai įkainojamus aktyvus. Tokia sistema reikalautų didelių administravimo pajėgumų, o ginčai dėl vertinimų galėtų tapti kasdienybe.

    „Per penkerius metus man nepavyko parengti turto mokesčio, kuris duotų pakankamai pajamų ir būtų vertas administravimo kaštų bei politinių ginčų“, – rašė vienas buvusių Leiboristų finansų ministrų, vertindamas ankstesnius bandymus įtvirtinti tokį mokestį.

    Kokios galimos pasekmės ekonomikai

    Vienas jautriausių argumentų yra konkurencingumas: aukštesni kapitalo apmokestinimo tarifai gali mažinti šalies patrauklumą investuotojams, verslo kūrėjams ir tarptautiniams specialistams. Tuo pat metu politikai susiduria su visuomenės spaudimu didinti mokestinį teisingumą, ypač kai viešiesiems finansams reikia papildomų lėšų sveikatos apsaugai, švietimui ar gynybai.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad Didžiojoje Britanijoje jau taikomi kiti su turtu susiję mokesčiai, įskaitant paveldėjimo apmokestinimą, o ateityje numatomi papildomi sprendimai dėl didelės vertės būstų apmokestinimo. Rinkoms svarbu ne tik pats tarifas, bet ir aiškumas: neapibrėžtumas dėl mokesčių krypties gali slopinti investicinius sprendimus ir didinti rizikos priedus.

    Artimiausiu metu didžiausia intriga bus politinė: ar diskusija virs konkrečiais įstatymų projektais, ar liks kampanijų pažadais. Net ir pasirinkus švelnesnį kelią, pavyzdžiui, kapitalo prieaugio ir pajamų mokesčių suartinimą, sprendimų detalės lems, kas realiai sumokės daugiau, o kas ras legalių būdų mokestinę naštą perkelti į ateitį.

  • Cicha mokesčių našta Lenkijoje: į 32 proc. tarifą jau patenka 2,4 mln. gyventojų

    Kas vyksta su pajamų mokesčiu

    Lenkijoje vis daugiau dirbančiųjų patenka į aukštesnį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nors tarifų valdžia formaliai nekelia. Esminė priežastis – ilgesnį laiką neindeksuojamos mokesčių ribos, todėl atlyginimams augant, riba realiai „mažėja“.

    Lenkijos finansų ministerijos duomenimis, 2025 metų deklaravimo rezultatai parodė, kad 2,411 mln. mokesčių mokėtojų viršijo 120 000 zlotų metinių pajamų ribą. Tai yra apie 26 700 eurų ir reiškia, kad šiai grupei pajamų daliai taikomas 32 proc. tarifas.

    Per metus šis skaičius šoktelėjo nuo 1,935 mln. žmonių, todėl antrasis tarifas paliečia jau beveik kas dešimtą mokesčių mokėtoją. Prieš kelerius metus tai buvo labiau dideles pajamas gaunančių vadovų ar siaurų sričių specialistų zona, tačiau dabar ji vis dažniau pasiekia viešojo sektoriaus ir pramonės darbuotojus.

    Ekspertai pabrėžia, kad ši dinamika dažnai susijusi ne su „turtėjimu“, o su papildomu darbu – viršvalandžiais, priedais, papildomais budėjimais ar antru etatu. Dėl to 32 proc. tarifas tampa ne tik didelių pajamų, bet ir didesnio darbo krūvio mokesčiu.

    Kodėl daugėja privalančių primokėti

    Augantis žmonių skaičius aukštesnėje mokesčių pakopoje turi ir kitą pasekmę: daliai darbuotojų metinio deklaravimo metu tenka primokėti. Nors darbdavys kas mėnesį išskaičiuoja avansus, premijos, nereguliarūs priedai ar keli pajamų šaltiniai gali pakeisti galutinę mokesčio sumą.

    Lenkijos finansų ministerija, apžvelgdama 2025 metų deklaravimo sezoną, akcentavo ir sparčią skaitmenizaciją: pateikta per 25 mln. deklaracijų, iš jų beveik 24 mln. – elektroniniu būdu. Vidutinis permokų grąžinimo laikas siekė 13 dienų, o greičiausias grąžinimas įvykdytas per vieną dieną.

    Tačiau kartu su administravimo efektyvumu ryškėja ir vadinamasis „šliaužiančios progresijos“ efektas, kai infliacija ir atlyginimų augimas stumia darbuotojus į aukštesnius tarifus, jei ribos neatnaujinamos. Praktikoje tai veikia kaip tyli mokesčių našta: daugiau žmonių apmokestinama didesniu tarifu be oficialaus tarifo didinimo.

    Mokesčių konsultantai atkreipia dėmesį, kad ši situacija ypač juntama profesijose, kur pajamos dažnai formuojamos iš budėjimų ar viršvalandžių. Tokiu atveju vienas intensyvesnis mėnuo ar keli papildomi darbai per metus gali tapti riba, per kurią peržengus padidėja mokesčių tarifas daliai pajamų.

    Biudžeto dilema ir diskusijos dėl ribų

    Valstybei tai reiškia augančias įplaukas: pajamų mokestis yra vienas svarbiausių viešųjų finansų šaltinių, o jo dalis tenka ir savivaldai. Todėl sprendimas didinti ar indeksuoti ribas tampa politiniu ginču, nes jis tiesiogiai paveiktų biudžeto ir savivaldybių pajamas.

    Lenkijoje viešojoje erdvėje svarstoma idėja kilstelėti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus, tai yra maždaug nuo 26 700 iki 31 100 eurų. Tačiau toks pakeitimas reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, todėl valdžiai tenka balansuoti tarp mokesčių teisingumo ir fiskalinių poreikių.

    Diskusijoje susiduria du argumentai: vienoje pusėje – socialinis teisingumas ir paskatos dirbti daugiau, kitoje – viešųjų paslaugų finansavimo stabilumas. Kadangi dėl „užšaldytų“ ribų aukštesnis tarifas pasiekia vis platesnį dirbančiųjų ratą, spaudimas keisti sistemą didėja.

    Finansų ministerijos pateikti skaičiai rodo aiškią tendenciją: vis didesnė visuomenės dalis atsiduria aukštesniame tarife vien dėl to, kad pajamos prisitaiko prie infliacijos ir atlyginimų kilimo. Tai sustiprina įspūdį, jog mokesčių našta didėja tyliai, be tiesioginio sprendimo kelti tarifus.

  • Jeffas Bezosas siūlo nulinį pajamų mokestį mažiau uždirbantiems JAV: ką tai pakeistų

    „Amazon“ valdybos pirmininkas Jeffas Bezosas paragino panaikinti federalinį pajamų mokestį apatinei JAV mokesčių mokėtojų pusei. Verslininko teigimu, mažas pajamas gaunantys žmonės į federalinį biudžetą įneša palyginti nedidelę dalį, todėl šią naštą, jo manymu, būtų galima visiškai nuimti.

    Interviu CNBC laidoje „Squawk Box“ jis pabrėžė, kad turtingiausias 1 proc. mokesčių mokėtojų sumoka apie 40 proc. visų surenkamų pajamų mokesčių, o apatinė pusė, jo teigimu, sudaro apie 3 proc. Anot J. Bezoso, šis skaičius neturėtų būti 3 proc., jis turėtų būti nulis.

    „Mes neturėtume prašyti šios slaugytojos iš Kvynso siųsti pinigų į Vašingtoną. Jie turėtų jai atsiųsti atsiprašymą“, – sakė Jeffas Bezosas.

    Verslininkas pateikė hipotetinį pavyzdį apie medicinos darbuotoją, uždirbančią 75 000 JAV dolerių per metus, tai yra apie 69 000 eurų. Pasak jo, net ir keli tūkstančiai eurų per metus tokioje pajamų grupėje yra juntama suma šeimos biudžetui, o federaliniam biudžetui tai esą yra nedidelė dalis.

    J. Bezosas taip pat kalbėjo apie augančią ekonominę atskirtį, kai daliai gyventojų sekasi labai gerai, o kita dalis susiduria su kasdienėmis išlaidomis. Tokią situaciją jis apibūdino kaip dviejų ekonomikų istoriją, kurioje skirtingos pajamų grupės patiria nevienodą spaudimą.

    Kas būtų, jei mokestis taptų nulis?

    Nulinis federalinis pajamų mokestis apatinei pusei mokesčių mokėtojų reikštų mažesnes biudžeto įplaukas, jei kitur nebūtų kompensuojama. Praktikoje tai galėtų reikšti didesnį deficitą, didesnę skolą arba poreikį kelti kitus mokesčius, pavyzdžiui, vartojimo ar darbo jėgos apmokestinimą kitose grandyse.

    Kita vertus, mažesni mokesčiai žemesnių pajamų grupėms paprastai didina disponuojamas pajamas ir vartojimą, nes tokios šeimos didesnę papildomų pajamų dalį išleidžia būtiniausioms prekėms ir paslaugoms. Tai gali trumpuoju laikotarpiu palaikyti vidaus paklausą, tačiau ilgalaikis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų subalansuotos viešosios finansų sistemos pajamos.

    Kodėl tema vėl iškilo dabar?

    JAV mokesčių politika pastaraisiais metais yra vienas karščiausių debatų laukų, ypač diskutuojant apie viduriniosios klasės pajamas, infliaciją ir pragyvenimo kainą. Energetikos ir transporto išlaidos dažnai neproporcingai smarkiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius gyventojus, todėl siūlymai mažinti mokesčius šiai grupei periodiškai sugrįžta į politinę darbotvarkę.

    Vis dėlto J. Bezosas nepateikė konkretaus plano, kaip tokį sprendimą būtų galima įgyvendinti teisėkūros keliu ir kokiais mechanizmais būtų užtikrintas biudžeto stabilumas. Dėl to jo siūlymas kol kas labiau atrodo kaip krypties signalas apie prioritetus, o ne detalus reformos projektas.

    Kokie būtų politiniai barjerai?

    Federalinio pajamų mokesčio pakeitimai JAV paprastai reikalauja sudėtingų kompromisų Kongrese, nes bet koks didesnis pajamų mažinimas turi aiškiai įvardytą kompensavimo planą. Realistiškai tokia iniciatyva greičiausiai būtų svarstoma kartu su kitais pakeitimais, pavyzdžiui, mokesčių tarifų perbraižymu, lengvatomis šeimoms ar kreditais mažas pajamas gaunantiems dirbantiesiems.

    Ekonomistų diskusijose panašūs pasiūlymai dažnai vertinami per du kriterijus: socialinį teisingumą ir biudžeto tvarumą. Dėl to net ir populiariai skambanti idėja gali įstrigti, jei neatsakoma, kas tiksliai padengtų netektas įplaukas ir kaip tai atsilieptų viešosioms paslaugoms.

  • Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos prognozė: vidutinis atlyginimas iki 2030 metų kils iki 2 700 eurų, bet didėja mokesčių spąstai

    Lenkijos Ministrų Taryba patvirtino daugiametes makroekonomines prielaidas 2026–2030 metams, kurios taps pagrindu rengiant būsimus biudžetus. Dokumente numatomas tolesnis atlyginimų augimas, kartu tikintis palaipsnio infliacijos mažėjimo ir lėtesnio ekonomikos tempo vėlesniais metais.

    Prognozėse teigiama, kad vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2026 metais turėtų siekti 9 441 zlotą bruto, o 2030 metais priartėti prie 11 600 zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal apytikrį 4,3 zloto už 1 eurą kursą, tai būtų augimas nuo maždaug 2 200 eurų iki maždaug 2 700 eurų bruto.

    Atlyginimai augs, tempas lėtės

    Vyriausybės scenarijuje pabrėžiama, kad atlyginimus kelti turėtų ekonomikos atsigavimas ir vis dar palanki padėtis darbo rinkoje, kur darbuotojų derybinė galia išlieka santykinai stipri. Tačiau kartu numatoma, kad augimo dinamika pamažu slops.

    Pagal dokumente minimą kryptį, metinis atlyginimų didėjimas turėtų mažėti nuo maždaug 6 proc. iki maždaug 5,6 proc. 2027 metais. Tokia tendencija dažniausiai siejama su vėsesniu ekonomikos ciklu, produktyvumo ribomis ir atsargesniais verslo lūkesčiais.

    Infliacijai žadamas nusileidimas

    Lenkijos finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė vartotojų kainų infliacija 2026 ir 2027 metais turėtų sudaryti po 2,5 proc. Vėliau infliacija, pagal bazinį scenarijų, dar mažėtų iki 2,4 proc. 2028 ir 2029 metais bei 2,2 proc. 2030 metais.

    Kartu pažymima, kad bazinė prognozė neįtraukia sunkiai numatomų geopolitinių sukrėtimų poveikio, ypač susijusio su karu Artimuosiuose Rytuose ir galimu energijos išteklių brangimu. Ministerija nurodė, kad prireikus prognozės gali būti peržiūrimos vasarą, prieš rengiant 2027 metų biudžeto projektą.

    Didėjantis atlyginimas gali reikšti didesnius mokesčius

    Kylant algoms, vis daugiau darbuotojų gali priartėti prie aukštesnio pajamų mokesčio tarifo slenksčio. Lenkijoje ši tema tapo ypač jautri, nes dalis žmonių į aukštesnį tarifą patenka ne tiek dėl realaus praturtėjimo, kiek dėl nominalaus atlyginimų augimo per infliacijos laikotarpius.

    Viešojoje erdvėje skaičiuota, kad aukštesniu tarifu galėjo būti apmokestinami net keli milijonai dirbančiųjų, įskaitant dalį viešojo sektoriaus darbuotojų, kurių metines pajamas kilsteli priedai ir vienkartinės išmokos. Tuo metu pasiūlymai kelti ribą susiduria su klasikine dilema: biudžeto pajamų netektis reikštų mažesnes galimybes finansuoti valstybės programas.

    „Mokesčių slenksčiai daugelį metų nėra tinkamai pritaikyti prie infliacijos ir atlyginimų augimo, todėl vis daugiau žmonių pereina į aukštesnį tarifą vien dėl to, kad kyla nominalios pajamos“, – sakė mokesčių ekspertas, komentuodamas situaciją Lenkijos žiniasklaidai.

    Praktinis „kabliukas“ darbuotojams čia paprastas: net ir kylant vidutiniam atlyginimui, dalies gyventojų disponuojamos pajamos gali augti lėčiau, jei mokesčių sistema nespėja prisitaikyti. Todėl makroprognozės apie didesnes algas ne visada automatiškai reiškia proporcingai didesnį atlygio „į rankas“ augimą.

  • 15 proc. mokestis ryczałtininkams ir griežtesnės lengvatos: Vyriausybė ruošia paketą 2027 metams

    Lenkijos Finansų ministerija rengia PIT, CIT ir ryczałto taisyklių pakeitimų paketą, kuriuo siekiama sumažinti lengvatų piktnaudžiavimą ir sugriežtinti kai kurias mokesčių spragas. Pagal viešai aptariamas gaires, dalis naujų nuostatų galėtų įsigalioti nuo 2027 metų sausio 1 dienos, numatant pereinamuosius laikotarpius.

    Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių siūlymų susijęs su 15 proc. tarifu pasirinktiems ryczałtu besimokantiems mokesčių mokėtojams. Aptariama, kad jis būtų taikomas, kai metinės pajamos viršija 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, o mokesčių mokėtojas visus metus neturi bent vieno darbuotojo visu etatu.

    „Pakeitimais siekiama apriboti situacijas, kai lengvatos ir supaprastinti režimai naudojami ne veiklai plėtoti, o mokesčiams optimizuoti“, – teigiama Finansų ministerijos poziciją apžvelgiančiuose komentaruose.

    Griežtinimas numatomas ir ryczałtininkams, kurie nuomoja turtą susijusioms įmonėms ar asmenims. Tokiais atvejais 15 proc. tarifas taip pat būtų siejamas su pajamų riba, kuri viršija maždaug 23 000 eurų per metus, taip siekiant mažinti dirbtinį pajamų perkėlimą tarp susijusių subjektų.

    Kartu peržiūrima vadinamoji būsto lengvata, taikoma pardavus nekilnojamąjį turtą nepraėjus penkeriems metams nuo įsigijimo, jei gautos lėšos skiriamos savo būsto poreikiams. Pagal aptariamus pakeitimus, pakartotinai pasinaudoti šia lengvata būtų galima tik po trejų metų nuo ankstesnio jos pritaikymo, kad lengvata netaptų nuolatiniu investicinių sandorių įrankiu.

    Dar viena kryptis susijusi su turto, išimto iš veiklos, pardavimu, pavyzdžiui, automobiliu po lizingo. Siūloma prailginti laikotarpį, per kurį tokio turto pardavimas šeimos nario vardu vis dar sukeltų prievolę mokėti gyventojų pajamų mokestį, nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

    IT sektoriui aktualus klausimas gali būti IP Box lengvatos peržiūra, numatant papildomas sąlygas dėl realios veiklos apimties. Tarp svarstomų kriterijų minimas reikalavimas turėti bent tris darbuotojus ne trumpiau kaip 300 dienų per metus arba bendradarbiauti su specialistais, kurių atlygis atitiktų nustatytas ribas.

    Nors dauguma detalių dar yra derinamos, pagrindinė kryptis aiški: supaprastinti režimai ir lengvatos vis labiau bus siejami su realiu ekonominiu aktyvumu, o ne vien formaliais kriterijais. Verslui ir savarankiškai dirbantiems tai reiškia poreikį iš anksto peržiūrėti veiklos modelius, ypač jei planuojama dirbti be darbuotojų, naudotis būsto lengvata ar taikyti IP Box.

  • Jūrininkai prieš mokesčių inspekciją: ginčas dėl abolicinės lengvatos ir ką pakeitė NSA sprendimas

    Lenkijos jūrininkų bendruomenėje įsiplieskė senas konfliktas su mokesčių administratoriumi dėl vadinamosios abolicinės lengvatos, kuri skirta sumažinti dvigubo apmokestinimo riziką dirbant tarptautinėje aplinkoje. Jūrininkai teigia, kad daliai jų lengvata faktiškai nebetaikoma, nors darbas vyksta įvairiose šalyse ir pagal tarptautines sutartis.

    Ši lengvata siejama su dvigubo apmokestinimo išvengimo mechanizmais, numatytais tarpvalstybinėse sutartyse. Praktikoje taikomi du pagrindiniai modeliai: vienu atveju užsienyje gautos pajamos gali būti neįtraukiamos į apmokestinimo bazę, o kitu atveju jos deklaruojamos, tačiau iš mokėtino mokesčio atskaitoma užsienyje sumokėta suma.

    Kur kyla ginčai dėl lengvatos

    Jūrininkus atstovaujanti Jūrų sektoriaus specialistų asociacija nurodo, kad problemos dažniausiai paliečia tuos, kurie dirba ne klasikiniame krovinių ar keleivių gabenime, o jūroje vykdomuose inžinerijos ir gavybos projektuose. Pasak asociacijos, būtent šiose srityse dažniau teigiama, kad abolicinė lengvata nepriklauso, nors darbo pobūdis išlieka tarptautinis.

    Asociacijos atstovai pabrėžia, kad ginčas tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, o bandymai siaurinti lengvatos taikymą kėlė įtampą ir anksčiau. Jų teigimu, valdžios institucijos viešai yra akcentavusios jūrininkų darbo specifiką, tačiau realioje praktikoje mokesčių administravimo linija ne visuomet atitinka šiuos paaiškinimus.

    Dokumentų reikalavimai ir transporto sąvoka

    Viena jautriausių vietų, anot jūrininkų, yra reikalavimas pateikti įrodymus apie mokesčių sumokėjimą kitose valstybėse. Jūrininkų bendruomenė teigia, kad dirbant skirtinguose regionuose ir su tarptautiniais operatoriais gauti tokius dokumentus dažnai yra praktiškai neįmanoma, o reikalavimai neatitinka įstatymų raidės.

    Kita konflikto ašis yra sąvokos tarptautinis transportas aiškinimas. Asociacija tvirtina, kad mokesčių administratorius siaurai interpretuoja transportą kaip krovinių ar keleivių vežimą, o veiklą, susijusią su žmonių ar įrangos gabenimu į jūrines platformas ir kitus objektus, linkęs vertinti kitaip, nors jūrininkų teigimu tai prieštarauja plačiai vartojamai transporto sampratai.

    „Mus kviečia į apklausas ir elgiasi tarsi su sukčiais, nors reikalavimai pateikti dalį dokumentų mūsų darbo realybėje yra neįgyvendinami“, – sakė Jūrų sektoriaus specialistų asociacijos narys, jūrininkas Maciej Konopiński.

    Ką pasakė Naczelny Sąd Administracyjny

    Reikšmingu lūžiu bendruomenei tapo 2025 metų gruodį paskelbtas Naczelny Sąd Administracyjny sprendimas byloje, susijusioje su jūrininkų pajamų apmokestinimu ir dvigubo apmokestinimo išvengimu. Teismas pasisakė, kad mokesčių institucijos negali reikalauti iš jūrininkų įrodyti, jog užsienyje buvo sumokėtas mokestis, jei toks reikalavimas nėra aiškiai įtvirtintas taikytinuose teisės aktuose ar tarptautinėse sutartyse.

    Sprendime taip pat kritiškai įvertinta praktika, kai bandoma paneigti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties taikymą argumentuojant, jog užsienio valstybėje mokestis realiai nebuvo išskaičiuotas. Jūrininkų atstovai tai vertina kaip svarbų signalą, kuris turėtų keisti kasdienę mokesčių administravimo praktiką.

    Vis dėlto asociacija pabrėžia, kad teismų praktika ne visada greitai virsta vienoda administracine rutina, todėl dalis jūrininkų ir toliau atsiduria ilguose ginčuose. Anot jų, papildoma rizika yra ir procedūrinės pasekmės, kai pradėtos bylos gali apsunkinti, pavyzdžiui, vizų gavimą šalyse, kur prašoma nepriekaištingos reputacijos pažymų.

    Artimiausiu metu klausimas turėtų būti svarstomas ir parlamente, kur jūrininkų apmokestinimo problematikai skiriamas specialus posėdis. Jūrininkų atstovai sako laukiantys finansų ministro sprendimų ir aiškesnio reguliavimo įstatymo lygiu, kad skirtingos interpretacijos nebekeltų metų metus trunkančių ginčų.

  • Antrasis PIT tarifas tyliai „suvalgo“ vidurinę klasę: įšaldyta riba ir algų augimas

    Iki balandžio 30 dienos Lenkijoje baigiasi metinių PIT deklaracijų pateikimo terminas, o daliai gyventojų tai reiškia ir papildomą mokesčio priemoką. Finansų ministerijos vertinimu, apie 10–11 proc. mokesčių mokėtojų per metus peržengė 120 000 zlotų pajamų ribą ir pateko į 32 proc. tarifą.

    Problema ta, kad antroji riba vis rečiau atskiria „labai daug uždirbančius“ nuo visų kitų. Kai riba įšaldyta, o atlyginimai kyla dėl infliacijos ir rinkos spaudimo, vis daugiau vidutines pajamas gaunančių darbuotojų į aukštesnį tarifą patenka automatiškai, net ir be realaus praturtėjimo.

    Kas vyksta su antrąja riba?

    Antroji PIT riba Lenkijoje nuo 2022 metų nebuvo indeksuota, nors kainos ir nominalūs atlyginimai augo. Tokia situacija ekonomikoje žinoma kaip fiskalinis „slinkimas“, kai biudžeto pajamos didėja nekeičiant tarifų, nes mokesčių mokėtojai palaipsniui „įtraukiami“ į aukštesnius apmokestinimo lygius.

    Lenkijos Seime vėl svarstyta iniciatyva kelti antrąją ribą nuo 120 000 iki 140 000 zlotų per metus. Pagal 2026 metų vidutinį kursą tai būtų maždaug nuo 27 500 iki 32 100 eurų, tačiau esminis argumentas slypi ne valiutoje, o realioje ribos vertėje, kuri per kelerius metus nuvertėjo.

    Etatas prieš individualią veiklą

    Įšaldyta riba labiausiai jaučiama dirbantiems pagal darbo sutartį, nes jų pajamos apmokestinamos progresyviai ir kartu apauga socialinio draudimo įmokomis. Dėl to net ir „standartinis“ karjeros augimas, premijos ar papildomi darbai dažniau stumia į 32 proc. tarifą.

    Tuo pat metu savarankiško darbo formos, ypač fiksuoto tarifo modeliai, daugeliu atvejų išlieka už progresijos ribų arba leidžia pasiekti mažesnį efektyvų apmokestinimą. Taip darbo rinka gauna aiškų signalą: specialistui finansiškai palankiau derėtis dėl bendradarbiavimo ne per etatą, o per paslaugų teikimą.

    Kodėl tai tampa politiniu klausimu?

    Finansų ministerija viešai pabrėžia, kad mokesčių ribų koregavimas reiškia tiesioginį biudžeto pajamų sumažėjimą ir reikalauja aiškaus finansavimo šaltinio. Tokia pozicija ypač svarbi, kai pajamų mokestis laikomas reikšmingu valstybės ir savivaldybių finansavimo šaltiniu.

    Kita vertus, neindeksuojamos ribos formuoja ilgalaikę struktūrinę įtampą: vis didesnė vidurinės klasės dalis patiria aukštesnį tarifą, o tai stiprina spaudimą rinktis kitokias darbo formas. Rezultatas gali būti ne tik politinė diskusija dėl „teisingumo“, bet ir praktinis etatų konkurencingumo mažėjimas sektoriuose, kuriuose lengviausia pereiti prie savarankiško darbo.

    Diskusija dėl antrosios PIT ribos iš esmės yra apie tai, kaip valstybė subalansuoja biudžeto stabilumą ir mokesčių sistemos nuspėjamumą. Kol riba neindeksuojama, o atlyginimai kyla, 32 proc. tarifas vis dažniau tampa ne „turtingųjų“, o augančių pajamų vidurinės klasės realybe.