CP v2

Tag: Pajūrio turizmas

  • Šventojoje po 100 metų – uosto proveržis: prie senojo molo dedamas kertinis akmuo

    Rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, paplūdimyje prie istorinio senojo molo, bus pažymėta naujo Šventosios uosto raidos etapo pradžia. Čia planuojama simboliškai padėti kertinį akmenį ir pristatyti artimiausius darbus, kurie žymi realią statybų pradžią jūroje.

    Šis įvykis sutampa su reikšminga sukaktimi: praėjo šimtas metų nuo pirmųjų Šventosios uosto statybos darbų starto. 1925 metais balandžio 28 dieną uosto statyba buvo pradėta iškilmingai, tačiau per dešimtmečius projektas patyrė ne vieną sustojimą ir krypties pokyčius.

    Dabar, pasak projekto vykdytojų, pradedamas vienas svarbiausių atkūrimo etapų – pagrindinių hidrotechninių statinių jūroje statyba. Būtent nuo jų priklausys uosto apsauga nuo bangavimo, saugesnis įplaukimas ir galimybės toliau vystyti krantinę bei vidaus infrastruktūrą.

    Renginyje bus pristatyta, kaip numatoma keistis Šventajai ir kokia kryptimi bus kuriamas atkuriamas uostas. Organizatoriai žada, kad žiniasklaidos atstovai galės apžiūrėti vietą, kurioje startuoja naujas etapas, ir išgirsti miesto vadovų bei projekto įgyvendintojų komentarus.

    Šventosios uostui prognozuojamas platesnis vaidmuo nei vien simbolinis sugrįžimas į istoriją. Tikimasi, kad atkurtas uostas sustiprins regiono pramoginę laivybą, buriavimą, žvejybą ir turizmą, o kartu prisidės prie Lietuvos jūrinės kultūros ir sezoninio pajūrio ekonomikos gyvybingumo.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas ne tik ceremonijai, bet ir atsakymams į praktinius klausimus apie būsimą uostą, darbų eigą bei reikšmę vietos bendruomenei. Simbolinė statybų pradžia numatoma rugsėjo 11 dieną 11 valandą Šventojoje, prie senojo molo.

  • Turistai prie Baltijos permoka už menkę: ši vietinė žuvis dažnai perpus pigesnė ir skanesnė

    Atostogos prie Baltijos daugeliui neatsiejamos nuo žuvies patiekalų, tačiau populiariausias pasirinkimas neretai tampa ir brangiausias. Pakrantės kavinėse bei žuvies užeigose menkė dažnai kainuoja daugiau, o turistai ne visada supranta, už ką iš tikrųjų moka.

    Pastaraisiais metais menkės situaciją Baltijoje smarkiai pakeitė žvejybos ribojimai. Dėl prastos rytinės Baltijos menkių išteklių būklės komercinė menkės žvejyba čia buvo griežtai apribota, todėl dalis menkės, siūlomos pajūryje, atkeliauja iš kitų regionų ir dažnai būna atšaldyta ar anksčiau šaldyta.

    Tokiu atveju menkė nebūtinai prasta, tačiau lūkesčiai prasilenkia su realybe, kai pirkėjas tikisi tą pačią dieną sugautos vietinės žuvies. Ilgesnė tiekimo grandinė reiškia ne tik transportą ir sandėliavimą, bet ir mažiau prognozuojamą šviežumą.

    Vietine ir dažnai pigesne alternatyva neretai tampa plekšnė, kuri Baltijos pakrantėje yra įprasta žuvis ir sezono metu gali būti sugauta visai netoli. Dėl trumpesnio kelio nuo žvejo iki virtuvės ji kai kuriose vietose būna siūloma šviežesnė, o kaina dažnai malonesnė turistų piniginei.

    Mitybos požiūriu plekšnė priskiriama liesesnėms žuvims ir vertinama dėl baltymų bei naudingų riebalų rūgščių. Joje taip pat yra B grupės vitaminų, vitamino D, vitamino E ir mikroelementų, tokių kaip selenas, svarbus normaliai skydliaukės veiklai.

    Renkantis žuvį verta įvertinti ir kokybę. Šviežesnę plekšnę dažniausiai išduoda šviesus pilvas, ryškiai raudonos žiaunos ir skaidrios, blizgančios akys, o matinė oda ar drumstos akys gali signalizuoti, kad produktas nėra pirmo šviežumo.

    Ne mažiau svarbus ir paruošimas: labai stora paniruotė gali užmaskuoti tiek skonį, tiek pradinę žuvies kokybę. Norint ryškesnio skonio ir geresnio maistingumo, dažnai patariama rinktis keptą orkaitėje arba ant grotelių, ypač jei žuvis tikrai šviežia.

    Jei norisi didesnės tikimybės gauti vietinę laimikio dienos žuvį, verta dairytis vietovių, kur veikia žvejų uostai ir žuvies prekyba yra aktyvi. Tokiose vietose plekšnė dažniau atkeliauja į virtuves greičiau, o menkės kilmė paprastai būna aiškiau nurodoma.