CP v2

Tag: Pakuočių atliekos

  • Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Maži prieskonių pakeliai atrodo paprasti, tačiau būtent jie dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų virtuvėje. Rūšiavimo įmonės pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio vienodi maišeliai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl vienos taisyklės visiems atvejams nėra.

    Dažniausia klaida – automatiškai mesti prieskonių pakelį į popierių, nes jis primena popierinę pakuotę. Problema ta, kad nemaža dalis tokių pakuočių turi vidinį folijos ar aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad tai jau nebe grynas popierius ir toks pakelis gali sugadinti popieriaus perdirbimo srautą.

    Viskas priklauso nuo medžiagos

    Jei pakuotė yra tik popierinė, be blizgaus ar slidžiai plėvelinio vidinio sluoksnio, ji dažniausiai tinka popieriaus konteineriui. Tačiau jei vidus blizga, jaučiasi plastikinė plėvelė arba pakuotė akivaizdžiai sudaryta iš kelių sluoksnių, tokia pakuotė dažnai priskiriama mišrioms atliekoms arba pakuočių srautui, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš išmetant verta trumpai apžiūrėti pakuotės vidų. Blizgus sluoksnis paprastai rodo, kad pakuotė yra kombinuota, o tokios atliekos neperdirbamos taip lengvai kaip vienalytės.

    Kodėl skiriasi taisyklės savivaldybėse?

    Skirtingose savivaldybėse gali galioti nevienodos rūšiavimo instrukcijos net toms pačioms atliekoms. Taip yra todėl, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo grandinė priklauso nuo vietinių sutarčių, technologinių galimybių ir to, kaip konkrečiame regione apdorojamos pakuotės.

    Dėl to tas pats prieskonių pakelis vienur gali būti nukreipiamas į pakuočių konteinerį, o kitur prašoma jį mesti į mišrias atliekas. Patikimiausias būdas išvengti klaidos – pasitikrinti savo savivaldybės arba atliekų tvarkytojo pateikiamas instrukcijas.

    Stikliniai indeliai – paprasčiausias atvejis

    Kur kas aiškesnė situacija su stikliniais prieskonių indeliais. Ištuštintą stiklinį indelį paprastai galima mesti į stiklo konteinerį, o dangtelį atskirti ir išmesti pagal jo medžiagą, dažniausiai į pakuočių srautą, jei jis metalinis ar plastikinis.

    Stiklas laikomas viena vertingiausių antrinių žaliavų, nes gali būti perdirbamas daug kartų. Be to, tokie indeliai dažnai praverčia pakartotiniam naudojimui namuose, todėl jų išmetimas nebūtinai yra pirmas pasirinkimas.

    Prieš išmetant tiek pakelius, tiek indelius svarbu pašalinti prieskonių likučius. Kruopščiai plauti nebūtina, tačiau pakuotė turėtų būti kuo tuštesnė, nes maisto likučiai blogina perdirbimo kokybę ir didina užterštumą.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Ukmergės „Konteinerio krata“ parodė rūšiavimo spragas: kodėl plastiko konteineris ne viskam

    Ukmergėje surengtas viešas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“ atskleidė, kad net ir nuolat rūšiuojantys gyventojai dažnai suklysta. Specialiai renginiui buvo išverstas plastiko konteinerio turinys ir vietoje, gyvai, perrūšiuotos atliekos.

    Iniciatyvą kartu su Ukmergės rajono savivaldybe įgyvendino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Eksperimento tikslas buvo ne bausti, o praktiškai parodyti, kas iš tiesų turėtų patekti į pakuočių konteinerius ir kodėl priemaišos trukdo perdirbimui.

    Tarp tinkamai išmestų pakuočių specialistai rado statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, laidų, pjūklo diską, taip pat buities daiktų, kurie nėra pakuotės. Tokios priemaišos apsunkina rūšiavimo linijų darbą, didina atmetimų dalį ir mažina tikimybę, kad surinkta žaliava bus perdirbta.

    „Žaliojo taško“ atstovai pabrėžia, kad dažniausia klaida kyla iš paprasto nesusipratimo: plastiko konteineris neretai suprantamas kaip skirtas visiems plastikiniams daiktams. Tačiau pakuočių tvarkymo sistema yra sukurta pakuotėms, o ne žaislams, buities reikmenims ar kitoms ne pakuotėms priskiriamoms atliekoms.

    „Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – sakė „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

    Eksperimentas tapo ir priminimu, kad rūšiavimo sėkmę lemia ne tik surenkamas kiekis, bet ir kokybė. Netinkamai įmestos atliekos gali užteršti visą partiją, todėl dalis potencialiai perdirbamų pakuočių galiausiai keliauja į mišrias atliekas arba apdorojimą, kuris negrąžina jų į žiedinę ekonomiką.

    Renginyje akcentuota paprasta taisyklė: į plastiko konteinerį turėtų patekti pakuotės, o ne bet koks plastikinis daiktas. Popierius ir kartonas keliauja į popieriaus konteinerį, stiklinės pakuotės į stiklui skirtą, o likusios pakuotės paprastai metamos į plastiko konteinerį pagal savivaldybėje taikomą surinkimo tvarką.

    „Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu“, – sakė A. Burbaitė.

    Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia šiandien yra gyventojų švietimas ir aiški, patogi infrastruktūra. Pasak jų, konteinerių prieinamumas ir reguliarus aptarnavimas yra būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbus ir žmonių įprotis stabtelėti prieš išmetant ir įvertinti, ar tai tikrai pakuotė.

    Po „Konteinerio kratos“ tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualus palyginimas padės gyventojams greičiau įsiminti dažniausias klaidas ir jų išvengti kasdienybėje.

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    Švietimo kampanija apie rūšiavimą

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradeda visuomenės švietimo kampaniją, skirtą paneigti dažniausius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva siekiama aiškiai priminti pagrindines taisykles ir padėti gyventojams išvengti klaidų, dėl kurių perdirbimas tampa sudėtingesnis.

    Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas nėra sudėtingas, kai vadovaujamasi aiškiais principais. Akcentuojama, kad net nedidelės klaidos konteineriuose ilgainiui kainuoja brangiai, nes užterštos atliekos dažniau nebetinka perdirbti.

    „Norėjome parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas – svarbiausia turėti teisingą informaciją ir suprasti, kad net maži kasdieniai veiksmai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Kampanijoje numatyti trumpi edukaciniai vaizdo įrašai, skirti dažniausiems įsitikinimams patikrinti. Jie platinami socialiniuose tinkluose ir perduodami savivaldybėms, kad gyventojus pasiektų per vietinę komunikaciją.

    Kodėl pirminis rūšiavimas svarbiausias

    Asociacija pabrėžia, kad gyventojų atliekamas pirminis rūšiavimas yra esminė grandis, nuo kurios priklauso, ar pakuotės virs žaliava. Nors atliekų tvarkymo grandinėje taikomas papildomas rūšiavimas, jis ne visada gali ištaisyti buitines klaidas.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose naudojami magnetai, optiniai separatoriai ir kitos automatizavimo priemonės, o kai kur taikomi ir DI sprendimai. Vis dėlto užterštos, riebaluotos ar netinkamai sumaišytos atliekos sumažina perdirbamų medžiagų kokybę ir kiekį.

    „Nors surinkus atliekas veikia antrinis rūšiavimas, nepamainomai svarbiausias yra pirminis, gyventojų vykdomas rūšiavimas – nuo mūsų taiklumo tiesiogiai priklauso perdirbimo galimybės ir potencialas“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Viena iš kampanijos žinučių nukreipta ir prieš požiūrį, kad viena netinkamai išmesta atlieka nieko nekeičia. Pasak asociacijos, net maži netikslumai dideliuose srautuose virsta apčiuopiamais nuostoliais aplinkai ir visai tvarkymo sistemai.

    Dažniausi mitai ir paprastos taisyklės

    Vienas gajausių mitų susijęs su atliekų surinkimu: esą rūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos šiukšliavežėje. Kampanijoje aiškinama, kad dalis transporto priemonių turi atskirus skyrius, o kitos surenka skirtingas frakcijas atskirais reisais ir maršrutais.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į klaidą, kuri pastaraisiais metais dažnėja: tekstilės metimą į pakuočių konteinerius vien dėl to, kad audinyje yra sintetinių pluoštų. Asociacija primena, kad tekstilė turi būti atiduodama į specialius tekstilės konteinerius sandariuose maišuose arba pristatoma į tam skirtas surinkimo vietas.

    Rūšiuojant siūloma vadovautis trimis greitais klausimais: ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji tuščia. Pabrėžiama, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne bet kokiems tos pačios medžiagos daiktams.

    Primename ir praktinę ribą: tokie daiktai kaip plastikiniai dantų šepetėliai, sudužę indai, žaislai ar kiti ne pakuočių gaminiai dažniausiai neturėtų keliauti į pakuočių konteinerius. Tokiais atvejais sprendimą dažnai padeda priimti informacija ant konteinerių lipdukų arba savivaldybės pateikiamos vietinės taisyklės.

    Atskirai primenama apie stiklą: stiklo konteineriai skirti buteliams, stiklainiams ir panašioms pakuotėms, tačiau netinka keramikai, langų stiklui, veidrodžiams, lemputėms ar termometrams. Depozitinę tarą gyventojai raginami grąžinti per taromatus.

    Kampanijoje kalbama ir apie atliekas, kurių negalima palikti prie įprastų konteinerių: didelių gabaritų daiktus, remonto likučius, chemines medžiagas ar elektroniką būtina priduoti į specialias surinkimo vietas. Dalis smulkiosios elektronikos surenkama prekybos vietose, o didesniems daiktams kai kur taikomos nemokamos surinkimo paslaugos.

    Asociacija taip pat primena vaistų tvarkymo taisyklę: gyventojai pasenusius vaistus gali nemokamai perduoti vaistinėms. Pabrėžiama, kad vaistus reikėtų pristatyti kaip farmacines atliekas, o jų pakuotes, kai įmanoma, rūšiuoti atskirai pagal vietines instrukcijas.

    Kampanija kviečia siekti praktinio tikslo: kad kuo daugiau atliekų taptų žaliava pakartotiniam panaudojimui, o ne našta sąvartynams ar deginimui. „Gamtos ateitis“ ragina gyventojus nebijoti pasitikrinti taisyklių ir vadovautis tuo, kas nurodyta ant konteinerių bei savivaldybių rekomendacijose.

  • Sortuotojai prašo vieno: kur mesti nešvarų stiklainį, kad nesugadintumėte perdirbimo

    Nešvarūs stiklainiai dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų, kuri vėliau apsunkina atliekų tvarkytojų darbą. Svarbiausia taisyklė paprasta: stiklas turi būti be didelių maisto likučių, o ne idealiai išblizgintas.

    Jei stiklainyje liko tik pėdsakai, pavyzdžiui, šiek tiek uogienės, padažo, majonezo ar riebus apnašas, jis vis tiek tinka stiklui. Tokiu atveju užtenka iškratyti didesnius likučius ir, jei reikia, trumpai perlieti vandeniu.

    Visai kita situacija, kai stiklainis pilnas arba jame yra daugiau sugedusio maisto. Tokios pakuotės į stiklo konteinerį mesti nereikėtų, nes turinys gali ištepti kitą stiklą, pritraukti kenkėjus ir sulėtinti rūšiavimą.

    Praktiškai geriausia pirmiausia atskirti turinį nuo pakuotės. Maisto atliekas, jei jūsų savivaldybėje renkamos bioatliekos, reikėtų mesti į bioatliekų konteinerį, o ištuštintą stiklainį – į stiklo.

    Jeigu stiklainio nepavyksta saugiai ar realiai ištuštinti, pavyzdžiui, jis stipriai užstrigęs, turinys prilipęs ir jo pašalinimas reikalautų daug vandens, saugesnis pasirinkimas gali būti mišrios atliekos. Ypač jei viduje yra ne maistas, o, pavyzdžiui, dažų, techninių alyvų ar chemikalų likučiai.

    Dar vienas dažnas mitas, kad stiklainius būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo praktikoje prioritetas yra ne plovimas iki švarumo, o tai, kad neliktų didelių maisto kiekių, kurie teršia kitą žaliavą ir blogina perdirbimo kokybę.

    Etikečių nuo stiklainio paprastai šalinti nereikia, jos atskiriamos perdirbimo procese. Daug svarbiau nusiimti dangtelį, nes jis dažniausiai yra metalinis arba kombinuotas ir turi būti metamas į pakuočių atliekų srautą.

    Į stiklo konteinerį turėtų keliauti tik stiklo pakuotės, tai yra buteliai ir stiklainiai. Ten netinka langų stiklas, veidrodžiai, porcelianas, keramika, lėkštės, žvakidės su vaško likučiais, lemputės ar karščiui atsparus stiklas, nes jų sudėtis skiriasi ir gali trikdyti perdirbimą.

    Trumpai tariant, vienas stiklainis dažniausiai virsta trimis sprendimais: kur mesti turinį, kur mesti stiklą ir kur mesti dangtelį. Toks paprastas atskyrimas labiausiai padeda išvengti užteršimo ir palengvina perdirbimą.

  • Ukmergėje vyks Konteinerio krata: gyvai patikrins, ką iš tiesų metame į plastiko konteinerį

    VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus į edukacinį renginį Konteinerio krata. Jo metu bus praktiškai tikrinama, ar pakuočių atliekos kasdienėje rutinoje iš tiesų rūšiuojamos teisingai.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 21 dieną 12 valandą prie atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės Maironio g. 2, Ukmergėje. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas ir atviras visiems.

    Kaip vyks Konteinerio krata?

    Pagrindinė renginio dalis bus praktinis rūšiavimo patikrinimas: organizatoriai išpils plastiko konteinerio turinį ir kartu su dalyviais perrūšiuos tai, kas jame atsidūrė. Taip bus aiškiai parodyta, kokios atliekos dažniausiai atsiduria ne savo vietoje.

    Pasak organizatorių, ši iniciatyva Lietuvoje vykdoma jau trečius metus ir veikia kaip socialinis eksperimentas, atskleidžiantis realius gyventojų įpročius. Gyvas pavyzdys leidžia lengviau suprasti taisykles nei vien informaciniai plakatai ar priminimai.

    Dažniausios klaidos ir kodėl jos svarbios

    Renginio metu bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos ir paaiškinta, kokios jų pasekmės atliekų tvarkymo grandinėje. Net ir nedidelė netinkamų atliekų dalis gali užteršti perdirbimui tinkamas žaliavas ir apsunkinti jų paruošimą.

    Tinkamai išrūšiuotos pakuočių atliekos turi didesnę tikimybę tapti antrinėmis žaliavomis ir virsti naujais gaminiais. Todėl kiekvieno namų ūkio sprendimai prie konteinerio daro tiesioginę įtaką tam, kiek realiai atliekų bus perdirbta.

    Ką gaus renginio dalyviai?

    Organizatoriai žada atsakyti į gyventojų klausimus ir padėti aiškiau susigaudyti, kaip elgtis su dažniausiai abejonių keliančiomis atliekomis. Tai ypač aktualu, kai pakuotės būna sudėtinės, nešvarios ar su maisto likučiais.

    Taip pat skelbiama, kad aktyviausi dalyviai bus skatinami edukacinėmis veiklomis ir apdovanoti prizais. Organizatoriai kviečia susitikti, diskutuoti ir stiprinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įpročius bendruomenėje.

  • Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone balandžio 23 dieną atlikta pakuočių atliekų konteinerių patikra, kurią vykdė UAB „Pakruojo komunalininkas“ kartu su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos specialistais. Per patikrinimą vertinta, ar gyventojai laikosi rūšiavimo taisyklių ir ar į pakuočių konteinerius nemetamos tam nepriklausančios atliekos.

    Patikrinimai vyko Mikoliškio, Bardiškių, Diržių, Lauksodžio, Steigvilių ir Puodžiūnų kaimuose. Nustatyti 39 netinkamo rūšiavimo atvejai, tai sudaro beveik 30 proc. visų patikrintų konteinerių.

    Konteineriai, kuriuose rasta netinkamų atliekų, buvo pažymėti įspėjamaisiais lapeliais ir nebuvo ištuštinti. Atliekos bus išvežamos tik tuomet, kai gyventojai jas išrūšiuos tinkamai, kad pakuočių srautas nebūtų užterštas ir galėtų būti perdirbamas.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ nurodo kaupiantis duomenis apie pakartotinius pažeidimus. Taikoma tvarka numato, kad du kartus gyventojai įspėjami, o trečią kartą, tam pačiam asmeniui vėl netinkamai rūšiuojant, informacija perduodama Pakruojo rajono savivaldybės administracijai.

    Už piktybinį netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų. Savivaldybė ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad netinkamai išrūšiuotos atliekos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo galimybes, todėl kontrolė bus tęsiama ir toliau.

    Gyventojai taip pat raginami pasitikrinti rūšiavimo taisykles ir naudotis VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mobiliąja programėle „ŠRATC – atliekų tvarkymas“. Joje pateikiami atliekų surinkimo grafikai ir praktinė informacija, padedanti greičiau išsiaiškinti, kur turi keliauti konkreti atlieka.

  • Trumpas testas prieš Atliekų kultūros egzaminą: kur iš tiesų mesti picos dėžę ar traškučių pakuotę?

    Apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje kalbama vis dažniau, tačiau realiose situacijose klausimų vis dar kyla daug. Kai rankose atsiduria traškučių pakuotė, riebaluota picos dėžė ar kelių medžiagų pakuotė, ne visada aišku, į kurį konteinerį ją mesti.

    Būtent tokios kasdienės detalės dažniausiai ir lemia, ar rūšiavimas bus kokybiškas. Net ir gerai nusiteikę žmonės klysta, kai pakuotės būna suteptos maistu, sudarytos iš kelių sluoksnių arba turi skirtingų dalių, kurias reikėtų atskirti.

    Artėjant Atliekų kultūros egzaminui siūloma trumpai pasitikrinti žinias testu. Jis skirtas greitai įvertinti įpročius ir priminti dažniausiai painiojamas taisykles, kad rūšiavimas taptų paprastesnis ir tikslesnis.

    Testo klausimai orientuoti į tai, ką žmonės realiai meta kasdien: maisto pakuotes, kartoną, plastiką, mišrias pakuotes ir buities smulkmenas. Tikslas paprastas: mažiau abejonių prie konteinerių ir daugiau teisingų sprendimų, kurie padeda mažinti atliekų kiekį ir gerinti perdirbimo kokybę.

    Atlikus testą galima pamatyti, kur dažniausiai suklystama, ir ką verta prisiminti prieš egzaminą. Tokie trumpi pasitikrinimai padeda ne tik pasiruošti, bet ir susiformuoti įpročius, kurie kasdien sutaupo laiko ir sumažina klaidų tikimybę.