CP v2

Tag: Pakuočių atliekos

  • Kavos kapsulės – jau pakuotė: naujos taisyklės atskleidė, kur iš tiesų jas mesti

    Kavos kapsulės, patogios kasdieniam naudojimui, vis dažniau atsiduria atliekų tvarkytojų akiratyje. Dėl sudėtinės konstrukcijos jos kelia problemų rūšiavimo linijoms: kapsulėje dažnai lieka drėgnų kavos tirščių, o pats indelis būna iš aliuminio arba plastiko.

    Europos Sąjungoje griežtėjant pakuočių ir pakuočių atliekų reikalavimams, kapsulės vis dažniau vertinamos ne kaip „produktas“, o kaip pakuotė. Tai reiškia aiškesnes pareigas gamintojams ir didesnį dėmesį vartotojų įpročiams, nes neteisingai išmestos kapsulės blogina perdirbimo kokybę.

    Didžiausia klaida – mesti pilną

    Dažniausiai žmonės panaudotą kapsulę, neskirdami jos turinio, meta į plastiko ir metalo konteinerį. Tačiau drėgni tirščiai teršia pakuočių srautą, o tokios atliekos rūšiavimo įrenginiuose gali būti atmestos kaip netinkamos perdirbti.

    Jei kapsulės neištuštinate, saugiausias sprendimas – mesti ją į mišrias komunalines atliekas. Taip išvengiama situacijos, kai organinės liekanos sugadina perdirbamų pakuočių partiją ir padidina atliekų tvarkymo sąnaudas.

    Jei kapsulę ištuštinate, tirščius reikėtų išmesti į bioatliekas arba kompostuoti, jei tam turite sąlygas. Tuomet švari aliumininė ar plastikinė kapsulė gali keliauti į plastiko ir metalo konteinerį, nes tampa labiau tinkama mechaniniam rūšiavimui ir perdirbimui.

    Gamintojų surinkimo programos plečiasi

    Siekiant sumažinti kapsulių kiekį mišrių atliekų sraute, dalis gamintojų diegia uždarus surinkimo sprendimus. Tokiose programose kapsulės grąžinamos per pardavimo vietas arba perduodamos surinkimui kartu su nauju užsakymu.

    Specializuotose įmonėse kapsulės apdorojamos taip, kad metalas ar plastikas būtų atskirtas nuo organinės dalies. Tokiu būdu aliuminis gali būti nukreipiamas perlydymui, o kavos tirščiai – kompostavimui arba energijos gamybai, pavyzdžiui, biodujų grandinėje.

    Kompostuojamos kapsulės – ne visada į BIO

    Rinkoje daugėja kapsulių, žymimų kaip kompostuojamos ar biologiškai skaidžios, tačiau tai nereiškia, kad jos visada tinka į bioatliekų konteinerį. Dalis tokių pakuočių suyra tik pramoninio kompostavimo sąlygomis, kur užtikrinama aukšta temperatūra ir kontroliuojama aplinka.

    Praktikoje savivaldybių bioatliekų tvarkymo taisyklės gali skirtis, o kompostavimo įrenginiai ne visada priima pakuotes, kurias sunku greitai atpažinti sraute. Todėl prieš metant tokias kapsules į BIO verta pasitikrinti vietines atliekų rūšiavimo taisykles.

    Kasdienėje rutinoje taisyklė paprasta: pilna kapsulė be specialios grąžinimo sistemos dažniausiai keliauja į mišrias atliekas, o išardžius ją į atskiras dalis, daugiau medžiagų grįžta į perdirbimą. Toks pasirinkimas mažina taršą ir didina tikimybę, kad vertingi ištekliai bus panaudoti pakartotinai.

  • Kur mesti stiklainį su sugedusiomis uogienėmis? Daugelis klysta ir rizikuoja gauti baudą

    Sugedę naminiai konservai ar seniai užsilikę stiklainiai lentynoje – įprasta situacija, ypač po žiemos. Vis dėlto būtent išmetimo momentu daroma daugiausia klaidų: stiklas, dangteliai ir turinys dažnai atsiduria ne ten, kur turėtų.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: stiklainis į stiklo atliekų konteinerį keliauja tik tada, kai yra ištuštintas. Jei stiklainį galite atidaryti ir pašalinti turinį, patį stiklainį meskite į žalią stiklo konteinerį, o atliekas tvarkykite atskirai pagal jų rūšį.

    Jeigu turinio išimti nepavyksta, pavyzdžiui, stiklainis užrūdijęs, neatsidaro arba viduje esantis turinys išsipūtęs ir kelia papildomą riziką, toks stiklainis su turiniu turėtų keliauti į mišrių atliekų konteinerį. Taip išvengiama situacijos, kai stiklo perdirbimo srautas užteršiamas maisto likučiais ir netinka perdirbimui.

    Maisto likučiai turėtų būti išmetami atskirai nuo pakuotės. Sugedę vaisiai, daržovės, uogienės ar kiti organiniai likučiai, jei jūsų savivaldybėje surenkamos maisto ir virtuvės atliekos, dažniausiai metami į tam skirtą konteinerį, o jei tokios sistemos nėra – į mišrias atliekas, vadovaujantis vietine tvarka.

    Stiklainio dangtelio vieta priklauso nuo medžiagos, tačiau dažniausiai metaliniai ar plastikiniai dangteliai metami į pakuočių atliekų konteinerį, skirtą plastikui ir metalui. Pats stiklainis, net ir neplautas iki blizgesio, gali būti metamas į stiklo konteinerį, jei tik yra ištuštintas: paprastai pakanka iškratyti likučius, o greitas praskalavimas naudingas tik dėl kvapo namuose.

    Tvarkinga rūšiavimo praktika svarbi ne tik dėl aplinkosaugos. Užterštos pakuotės blogina perdirbimo kokybę, didina atliekų tvarkymo sąnaudas, o kai kuriais atvejais net gali būti vertinama kaip netinkamas atliekų tvarkymas, todėl verta pasitikrinti konkrečios savivaldybės taisykles.

  • „Žaliasis taškas“ skelbia nemokamas nuotolines edukacijas: kasdieniai įpročiai, kurie mažina taršą

    „Žaliasis taškas“ skelbia nemokamas nuotolines edukacijas: kasdieniai įpročiai, kurie mažina taršą

    Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kviečia prisijungti prie NEMOKAMŲ nuotolinių edukacijų ciklo „Žaliasis raštingumas“, kurio tikslas – supažindinti visuomenę su teisingu praktiniu aplinkosaugos principų taikymu kasdienėje veikloje, parodant, jog būti gamtai draugišku žmogumi – nesudėtinga ir prasminga!
      
    Pasibaigus vasaros atostogoms, prisiminsime pakuočių atliekų rūšiavimo taisykles ir rūšiavimo tikslus. Taip sieksime, kad naujieji mokslo metai prasidėtų atsakingu požiūriu į aplinkos tausojimą. Taip pat minėsime Europos judumo savaitę – kūrybiškai panaudosime atliekas ir atkreipsime dėmesį į taršos mažinimo svarbą.

    SVARBU! Prašome atkreipti dėmesį, kokiai auditorijai ar amžiaus grupei skirtos edukacijos bei registruojantis nurodyti teisingą el. pašto adresą! Edukacijos vyksta nuotoliniu būdu.
     

    Rugsėjo 10 d. 

    13:00–13:45 Paskaita PEDAGOGAMS „Žaliasis raštingumas ugdymo procese“

    Skirta ikimokyklinio amžiaus vaikų bei pradinių klasių mokinių mokytojams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/DaruSomsuQecbpGi8 

    14:00–14:45 Paskaita PEDAGOGAMS „Žaliasis raštingumas ugdymo procese“

    Skirta vyresniųjų klasių mokinių (5–12 kl.) mokytojams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/JCRdvdEHnWwXUMUt8 

    Rugsėjo 17 d.  

    09:00–09:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams  

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/QWWEyBRcPcJuutrJA 

    10:00–10:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams  

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/WcXEmhiJN2bLWcPK8 

    13:00–13:45 Paskaita ,,Rūšiuokime teisingai“

    Vyresniųjų klasių mokiniams (nuo 5 kl.) ir ekologija besidomintiems suaugusiesiems

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/tduEJXnFGgvJeW927 

    Rugsėjo 23 d. 

    09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Europos judumo savaitė

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/cg85Kp3pa29mgrVy9 

    Rugsėjo 24 d. 

    09:00–09:45 Kūrybinės dirbtuvės. Europos judumo savaitė

    Priešmokyklinio amžiaus vaikams bei 1–4 kl. mokiniams

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/rpXe1r4idbjAuzpe7 

    10:00–10:45 Svečiuose „Kitas balsas“. 

    REGISTRACIJA: https://forms.gle/oqqAq5c5teKyGXLk7

     
    Daugiau informacijos rasite: Facebook Žaliasis taškas, kilus klausimams prašome kreiptis el. paštu rastingumas@ztl.lt  arba tel. nr. 0 677 56545.
     

  • „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    Nors Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo situacija skiriasi, daugelis susiduria su tais pačiais klausimais – kaip paskatinti gyventojus rūšiuoti teisingai, kokios švietimo priemonės veikia geriausiai ir kaip jau pasiteisinusius sprendimus pritaikyti kitur. Būtent poreikis dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų rugpjūčio 27-ąją į Raudondvario dvarą subūrė daugiau kaip 100 specialistų iš Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Zarasų rajono savivaldybės. Tokį susitikimą asociacija „Gamtos ateitis“ surengė pirmą kartą.

    „Mums svarbu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiais rūšiavimo ir gyventojų švietimo iššūkiais susiduria savivaldybės. Toks dialogas padeda geriau suprasti jų poreikius ir kitais metais švietimo programose pasiūlyti tikslingesnes, kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytas priemones“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

    Renginį pradėjo istorija iš Everesto

    Susitikimą pradėjo alpinistas Saulius Damulevičius, pasidalijęs savo ekspedicijos į Everestą patirtimi. Jo pasakojime dėmesio teko ne tik fiziniams ir psichologiniams išbandymams kalnuose, bet ir žmogaus paliekamam pėdsakui – atliekų problemai aukštuminėse stovyklose ir vienoje atokiausių pasaulio vietų.

    Asmeninė alpinisto istorija tapo įžanga į platesnį pokalbį apie atsakomybę už aplinką ir priminė, kad atliekų problema neapsiriboja miestais ar kasdiene buitimi – žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia net atokiausias pasaulio vietas.

    Kūrybinėse dirbtuvėse – atviras savivaldybių dialogas

    Didžioji susitikimo dalis buvo skirta kūrybinėms dirbtuvėms. Skirtingų savivaldybių atstovai pasiskirstė į mažesnes komandas, kuriose aptarė kasdienius iššūkius, dalijosi savo patirtimi ir kartu ieškojo praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta atliekų rūšiavimo įpročiams, gyventojų švietimui, komunikacijos priemonėms ir skirtingose savivaldybėse jau pasiteisinusioms praktikoms. Darbas mažesnėse komandose sudarė galimybę atvirai kalbėti ne tik apie tai, kas veikia, bet ir apie problemas, su kuriomis specialistai susiduria kasdien.

    Gerosios praktikos gali būti pritaikytos ir kitur

    Vienoje savivaldybėje pasiteisinusi švietimo priemonė, komunikacijos būdas ar praktinis rūšiavimo sprendimas gali tapti naudinga idėja ir kitai. Todėl svarbi susitikimo dalis buvo ne tik problemų įvardijimas, bet ir keitimasis gerosiomis praktikomis bei patirtimi.

    Apie 80 specialistų vienoje vietoje leido į atliekų rūšiavimo ir visuomenės švietimo klausimus pažvelgti per skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų patirtis. Susitikimo pabaigoje komandos pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pagrindines įžvalgas ir pasiūlytus sprendimus.

    Tiesioginis dialogas – pagrindas tikslingesnėms priemonėms

    Raudondvario dvare surengtas susitikimas tapo pirmuoju tokio formato „Gamtos ateities“ dialogu su Lietuvos savivaldybių specialistais. Jo metu išgirstos įžvalgos ir skirtingų savivaldybių patirtys bus svarbios planuojant kitų metų atliekų rūšiavimo švietimo priemones ir siekiant jas geriau pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių.

    „Gamtos ateitis“ dėkoja visoms susitikime dalyvavusioms Lietuvos savivaldybėms ir jų atstovams už atviras diskusijas, aktyvų įsitraukimą ir pasidalytą patirtį. Tiesioginis bendradarbiavimas su specialistais, kurie su rūšiavimo ir gyventojų švietimo klausimais dirba kasdien, leidžia geriau suprasti realius poreikius ir kartu ieškoti praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. ir nuotr.

  • Naujos baudos už neteisingą rūšiavimą: viena klaida ir sąskaita gali šoktelėti keliskart

    Netinkamas atliekų rūšiavimas daugelyje Europos šalių vis dažniau baigiasi ne tik įspėjimu, bet ir realiomis finansinėmis pasekmėmis. Savivaldybės bei atliekų tvarkytojai tikrina konteinerių turinį, o už pasikartojančias klaidas gali būti taikomas padidintas mokestis ar administracinė atsakomybė.

    Praktikoje kontrolė dažniausiai suintensyvėja atliekų surinkimo dienomis, kai lengviausia įvertinti, ar į konteinerius metamos tinkamos frakcijos. Pastebėjus pažeidimų, gyventojai dažnai pirmiausia sulaukia įspėjimo, tačiau pakartotiniai atvejai gali virsti didesnėmis sąskaitomis.

    Kas dažniausiai išduoda klaidas?

    Viena dažniausių problemų – į mišrių atliekų konteinerį patekęs plastikas, stiklas ar popierius, nors jie turėtų keliauti į atskiras talpas. Kitas dažnas scenarijus – į pakuočių konteinerį metamos ne pakuotės arba stipriai užteršti gaminiai, kurių perdirbti neįmanoma.

    Ypač daug painiavos kelia probleminės atliekos, kurių negalima palikti įprastuose konteineriuose. Tai baterijos, perdegusios lempos, buitinė elektronika, dažų ar tirpiklių likučiai ir kitos pavojingos medžiagos, kurios netinkamai išmestos gali užteršti dirvožemį ir vandenį.

    Nauja tendencija – tekstilės atskyrimas

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja kryptis atskirai surinkti tekstilę, kad kuo mažiau drabužių ir namų tekstilės patektų į mišrių atliekų srautą. Dėl šios priežasties daug kur stiprinama infrastruktūra ir primenama, kad sudėvėti drabužiai, patalynė ar avalynė turėtų būti pristatomi į specialias surinkimo vietas, o ne metami į buitinius konteinerius.

    Atliekų tvarkymo sektorius pabrėžia, kad tekstilė, patekusi į mišrias atliekas, didina sąvartynų apkrovą ir kaštus, o dalį medžiagų būtų galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Todėl savivaldybės vis aktyviau informuoja gyventojus, kur tokias atliekas priduoti.

    Kada sąskaita gali išaugti?

    Netinkamas rūšiavimas dažniausiai vertinamas kaip taisyklių pažeidimas, dėl kurio atliekų tvarkymo kaina auga visiems. Dėl užterštų frakcijų perdirbėjai dalį siuntos gali atmesti, o tada ji keliauja kaip mišrios atliekos, kurios tvarkymas brangesnis.

    Rizika gyventojui paprastai atsiranda tuomet, kai pažeidimai fiksuojami pakartotinai ir galima identifikuoti konkretų konteinerį ar atliekų turėtoją. Tokiais atvejais gali būti pritaikytas padidintas mokestis už atliekų tvarkymą, o kai kuriose situacijose – ir bauda, ypač jei neteisingai išmetamos pavojingos atliekos.

    Specialistai pataria laikytis bazinės taisyklės: jei kyla abejonių, ar daiktas tikrai tinkamas perdirbti, svarbu įvertinti, ar jis švarus, tuščias ir priklauso tai frakcijai. O pavojingas atliekas, elektroniką ir chemikalus geriausia vežti į tam skirtas surinkimo vietas, kur jos sutvarkomos saugiai.

  • ES nuo 2030 metų ribos vienkartinę pakuotę viešbučiuose: neliks cukraus pakelių ir mini šampūnų

    Nuo rugpjūčio 12 dienos įsigalioja Europos Sąjungos Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas (PPWR), kuris nustato naujas taisykles, kaip turi būti mažinamas pakuočių kiekis ir jų sukuriamos atliekos. Vienas aiškiausių pokyčių keliautojams ir viešbučiams numatytas nuo 2030 metų pradžios, kai bus ribojami kai kurie vienkartiniai pakuočių sprendimai.

    Reglamento tikslas yra stabdyti nuolat augančius atliekų srautus ir skatinti verslą atsisakyti nereikalingos pakuotės. Numatyti atliekų mažinimo tikslai, palyginti su 2018 metų lygiu: 5 proc. iki 2030 metų, 10 proc. iki 2035 metų ir 15 proc. iki 2040 metų.

    Kas keisis viešbučiuose?

    Pagal PPWR kryptį nuo 2030 metų sausio 1 dienos turėtų nelikti dalies mažų, vienkartinių pakuočių, kurios dažnai naudojamos apgyvendinimo sektoriuje. Tai apima pavienes cukraus ar padažų pakuotes, taip pat vienkartines mini higienos priemones, pavyzdžiui, šampūnus ar dušo gelius.

    Šie ribojimai siejami su tuo, kad tokia pakuotė dažnai sunaudojama labai trumpai, tačiau sukuria neproporcingai daug atliekų. ES politika vis dažniau orientuojama į pakartotinį naudojimą, didesnes pakuotes, pildymo sistemas ir aiškesnį atliekų tvarkymo finansavimą.

    Kavos kapsulės pripažintos pakuote

    PPWR taip pat užbaigia ilgai trukusias diskusijas dėl vienkartinių kavos kapsulių statuso. Reglamente jos aiškiai priskiriamos pakuotei, todėl joms bus taikomos pakuočių taisyklės, įskaitant reikalavimus dėl tvarkymo ir perdirbimo.

    Praktikoje tai svarbu dėl to, kad kapsulės dažnai yra sudėtinės: plastikas ar aliuminis susimaišo su kavos tirščiais, o tai apsunkina perdirbimą. Dalis rinkos dalyvių jau dabar kuria surinkimo schemas, tačiau reglamentas stiprina kryptį, kad didesnė atsakomybė ir kaštai tenka gamintojams.

    Kodėl ES griežtina taisykles?

    Europos Komisija šį teisės aktą pasiūlė 2022 metais, o 2024 metais dėl jo vyko diskusijos Europos Parlamente ir Europos Sąjungos Taryboje. PPWR yra dalis platesnės ES žiedinės ekonomikos politikos, kurioje prioritetas teikiamas atliekų prevencijai, perdirbamumui ir pakartotiniam naudojimui.

    Vartotojams pokyčiai labiausiai pasimatys kasdienėse situacijose: kelionėse, maitinimo įstaigose ir perkant produktus, kurie iki šiol dažnai buvo supakuoti į mažas vienkartines pakuotes. Verslui tai reiškia pasiruošimą alternatyvoms ir investicijas į tvaresnius sprendimus dar iki 2030 metų.

  • Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Kur metate prieskonių pakelius? Rūšiavimo linijos šokiruotos: dažnas daro tą pačią klaidą

    Maži prieskonių pakeliai atrodo paprasti, tačiau būtent jie dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų virtuvėje. Rūšiavimo įmonės pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio vienodi maišeliai gali būti pagaminti iš skirtingų medžiagų, todėl vienos taisyklės visiems atvejams nėra.

    Dažniausia klaida – automatiškai mesti prieskonių pakelį į popierių, nes jis primena popierinę pakuotę. Problema ta, kad nemaža dalis tokių pakuočių turi vidinį folijos ar aliuminio sluoksnį, o tai reiškia, kad tai jau nebe grynas popierius ir toks pakelis gali sugadinti popieriaus perdirbimo srautą.

    Viskas priklauso nuo medžiagos

    Jei pakuotė yra tik popierinė, be blizgaus ar slidžiai plėvelinio vidinio sluoksnio, ji dažniausiai tinka popieriaus konteineriui. Tačiau jei vidus blizga, jaučiasi plastikinė plėvelė arba pakuotė akivaizdžiai sudaryta iš kelių sluoksnių, tokia pakuotė dažnai priskiriama mišrioms atliekoms arba pakuočių srautui, priklausomai nuo savivaldybės taisyklių.

    Praktinis patarimas paprastas: prieš išmetant verta trumpai apžiūrėti pakuotės vidų. Blizgus sluoksnis paprastai rodo, kad pakuotė yra kombinuota, o tokios atliekos neperdirbamos taip lengvai kaip vienalytės.

    Kodėl skiriasi taisyklės savivaldybėse?

    Skirtingose savivaldybėse gali galioti nevienodos rūšiavimo instrukcijos net toms pačioms atliekoms. Taip yra todėl, kad atliekų surinkimo ir rūšiavimo grandinė priklauso nuo vietinių sutarčių, technologinių galimybių ir to, kaip konkrečiame regione apdorojamos pakuotės.

    Dėl to tas pats prieskonių pakelis vienur gali būti nukreipiamas į pakuočių konteinerį, o kitur prašoma jį mesti į mišrias atliekas. Patikimiausias būdas išvengti klaidos – pasitikrinti savo savivaldybės arba atliekų tvarkytojo pateikiamas instrukcijas.

    Stikliniai indeliai – paprasčiausias atvejis

    Kur kas aiškesnė situacija su stikliniais prieskonių indeliais. Ištuštintą stiklinį indelį paprastai galima mesti į stiklo konteinerį, o dangtelį atskirti ir išmesti pagal jo medžiagą, dažniausiai į pakuočių srautą, jei jis metalinis ar plastikinis.

    Stiklas laikomas viena vertingiausių antrinių žaliavų, nes gali būti perdirbamas daug kartų. Be to, tokie indeliai dažnai praverčia pakartotiniam naudojimui namuose, todėl jų išmetimas nebūtinai yra pirmas pasirinkimas.

    Prieš išmetant tiek pakelius, tiek indelius svarbu pašalinti prieskonių likučius. Kruopščiai plauti nebūtina, tačiau pakuotė turėtų būti kuo tuštesnė, nes maisto likučiai blogina perdirbimo kokybę ir didina užterštumą.

  • Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Puszkos po konservų: kur jas mesti ir kokia klaida gali branginti atliekų išvežimą

    Konservų skardinės daugeliui vis dar kelia klausimų, tačiau taisyklė paprasta: tai metalinė pakuotė, todėl ją reikia mesti į pakuočių atliekų srautą. Praktikoje dažna klaida yra skardines išmesti į mišrias atliekas, ypač jei viduje liko maisto likučių.

    Lietuvoje metalinės pakuotės kartu su plastiko ir kombinuotomis pakuotėmis paprastai keliauja į geltoną konteinerį. Tai apima ir plienines, ir aliuminines skardines, taip pat metalinius dangtelius ar žiedelius, jei jie atskirti nuo pakuotės.

    Ar skardinę reikia plauti?

    Skardinių prieš išmetant plauti nebūtina, tačiau rekomenduojama jas kuo labiau ištuštinti. Jei pakuotėje liko maisto, pakanka iškratyti likučius į bioatliekas arba mišrias atliekas, o pačią skardinę mesti į geltoną konteinerį.

    Jei turite galimybę, pakuotę galima lengvai praskalauti, kad ji mažiau skleistų kvapą ir nepritrauktų kenkėjų. Vis dėlto svarbiausia ne idealus švarumas, o teisinga rūšiavimo frakcija.

    Kodėl neteisingas rūšiavimas kainuoja?

    Atliekų tvarkymo sistemoje vis daugiau dėmesio skiriama rūšiavimo kokybei, o užterštos frakcijos didina tvarkymo kaštus. Dėl to savivaldybės ir atliekų tvarkytojai gali taikyti didesnius įkainius tiems, kurie atliekas išmeta netinkamai.

    Praktikoje tai reiškia, kad į mišrias atliekas nuolat metamos pakuotės gali tapti priežastimi peržiūrėti mokėjimą už atliekų tvarkymą. Kuo daugiau neteisingai išrūšiuotų atliekų patenka į netinkamą srautą, tuo didesnė rizika, kad brangs bendras sistemos išlaikymas.

    Ką daryti, kad nekiltų abejonių?

    Jei nesate tikri dėl vietinių taisyklių, verta pasitikrinti savo savivaldybės ar atliekų vežėjo rūšiavimo atmintines, nes konteinerių spalvos ir priėmimo detalės gali nežymiai skirtis. Tačiau konservų skardinė beveik visada bus priskiriama metalinei pakuotei, kuri metama į geltoną konteinerį.

    Trumpa taisyklė kasdienai: maisto likučiai turi keliauti ten, kur metate organines ar mišrias atliekas, o metalinė pakuotė atskirai. Taip sumažinsite užterštumą ir prisidėsite prie efektyvesnio perdirbimo.

  • Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Ar teks mokėti mokesčius už taros užstatą? Viceministras paaiškino, kada kyla prievolė

    Kur kilo abejonės dėl mokesčių?

    Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta teiginiai, kad už grąžintą tarą gautas užstatas gali tapti apmokestinamomis pajamomis, o mokesčių administratorius esą stebės aktyviausius taros grąžintojus. Diskusijas dar labiau pakurstė įrašai, kuriuose minimi žmonės, grąžinantys didelius kiekius pakuočių.

    Lenkijoje nuo 2025 metų spalio 1 dienos veikia užstato sistema, o pereinamuoju laikotarpiu rinkoje buvo ir pakuočių su užstato ženklu, ir be jo. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos gamintojams, kurie renkasi tiekti į rinką pakuotes be užstato žymėjimo, taikomi papildomi produktų mokesčiai, o prisijungusieji prie sistemos gali tiekti tik užstatines pakuotes.

    Kada užstatas nelaikomas pajamomis?

    Lenkijos finansų viceministras ir Nacionalinės mokesčių administracijos vadovas Marcinas Łoboda viešai išsklaidė dalį abejonių. Jis pabrėžė, kad vien žmogaus savarankiškai surenkama ir į taromatą priduodama tara savaime nėra laikoma ūkine veikla.

    „Savarankiškas butelių rinkimas ir atidavimas į taromatus nėra ūkinė veikla“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Pasak viceministro, užstato sistemos tikslas pirmiausia yra didinti pakuočių surinkimą ir perdirbimą, o gyventojų aktyvumas priduodant tarą yra teigiamas šios sistemos rezultatas. Todėl situacijose, kai žmogus pats surenka ir pats priduoda tarą, papildomos mokestinės prievolės neturėtų atsirasti vien dėl paties veiksmo.

    Kada gali atsirasti apmokestinimas?

    Viceministras atkreipė dėmesį, kad vertinimas gali pasikeisti, jei taros surinkimas įgyja organizuotos veiklos požymių. Rizika didėja tada, kai asmuo ne pats renka, o samdo kitus žmones rinkti tarą, o pats sistemingai gauna naudą iš jų darbo.

    „Jei tai yra organizuota versija, kai turime asmenis, kurie mums renka, o mes tik naudojamės rezultatu, tuomet matyti organizaciniai ir sisteminiai ūkinės veiklos požymiai, ir tokie dalykai tikrai bus apmokestinti“, – sakė Marcinas Łoboda.

    Tokiais atvejais esmė yra ne pats užstatas, o veiklos pobūdis: reguliarumas, organizuotumas, samdomas darbas ir aiškus tikslas uždirbti. Praktikoje tai reiškia, kad mokesčių klausimas labiau sietinas su veikla, panašia į verslą, o ne su pavieniu ar net dažnu taros pridavimu.

    Pagal Lenkijos užstato sistemos taisykles už vieną plastikinį butelį ar aliuminio skardinę grąžinamas 0,12 euro užstatas, o už daugkartinį stiklinį butelį – apie 0,23 euro. Dideli grąžinamos taros kiekiai patraukia dėmesį viešojoje erdvėje, tačiau viceministro komentaras rodo, kad lemiamas kriterijus yra tai, ar veiksmai turi ūkinės veiklos požymių.

  • Ukmergės „Konteinerio krata“ parodė rūšiavimo spragas: kodėl plastiko konteineris ne viskam

    Ukmergėje surengtas viešas socialinis eksperimentas „Konteinerio krata“ atskleidė, kad net ir nuolat rūšiuojantys gyventojai dažnai suklysta. Specialiai renginiui buvo išverstas plastiko konteinerio turinys ir vietoje, gyvai, perrūšiuotos atliekos.

    Iniciatyvą kartu su Ukmergės rajono savivaldybe įgyvendino pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Eksperimento tikslas buvo ne bausti, o praktiškai parodyti, kas iš tiesų turėtų patekti į pakuočių konteinerius ir kodėl priemaišos trukdo perdirbimui.

    Tarp tinkamai išmestų pakuočių specialistai rado statybinių atliekų, elektronikos prietaisų, laidų, pjūklo diską, taip pat buities daiktų, kurie nėra pakuotės. Tokios priemaišos apsunkina rūšiavimo linijų darbą, didina atmetimų dalį ir mažina tikimybę, kad surinkta žaliava bus perdirbta.

    „Žaliojo taško“ atstovai pabrėžia, kad dažniausia klaida kyla iš paprasto nesusipratimo: plastiko konteineris neretai suprantamas kaip skirtas visiems plastikiniams daiktams. Tačiau pakuočių tvarkymo sistema yra sukurta pakuotėms, o ne žaislams, buities reikmenims ar kitoms ne pakuotėms priskiriamoms atliekoms.

    „Praktikoje plastiko konteineris neretai tampa vieta viskam, kas pagaminta iš plastiko, tačiau schema sukurta būtent pakuočių atliekoms, o ne kitiems daiktams“, – sakė „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė.

    Eksperimentas tapo ir priminimu, kad rūšiavimo sėkmę lemia ne tik surenkamas kiekis, bet ir kokybė. Netinkamai įmestos atliekos gali užteršti visą partiją, todėl dalis potencialiai perdirbamų pakuočių galiausiai keliauja į mišrias atliekas arba apdorojimą, kuris negrąžina jų į žiedinę ekonomiką.

    Renginyje akcentuota paprasta taisyklė: į plastiko konteinerį turėtų patekti pakuotės, o ne bet koks plastikinis daiktas. Popierius ir kartonas keliauja į popieriaus konteinerį, stiklinės pakuotės į stiklui skirtą, o likusios pakuotės paprastai metamos į plastiko konteinerį pagal savivaldybėje taikomą surinkimo tvarką.

    „Rūšiavimo sistema paremta ne medžiaga, o pakuotės principu“, – sakė A. Burbaitė.

    Ukmergės rajono savivaldybės atstovai pabrėžė, kad svarbiausia šiandien yra gyventojų švietimas ir aiški, patogi infrastruktūra. Pasak jų, konteinerių prieinamumas ir reguliarus aptarnavimas yra būtinos sąlygos, tačiau ne mažiau svarbus ir žmonių įprotis stabtelėti prieš išmetant ir įvertinti, ar tai tikrai pakuotė.

    Po „Konteinerio kratos“ tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos viešoje erdvėje kaip edukacinė instaliacija. Organizatoriai tikisi, kad vizualus palyginimas padės gyventojams greičiau įsiminti dažniausias klaidas ir jų išvengti kasdienybėje.