CP v2

Tag: Pakuočių atliekos

  • „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    „Gamtos ateitis“ pradeda kampaniją: kaip be klaidų rūšiuoti atliekas ir paneigti populiarius mitus

    Švietimo kampanija apie rūšiavimą

    Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ pradeda visuomenės švietimo kampaniją, skirtą paneigti dažniausius mitus apie atliekų rūšiavimą. Iniciatyva siekiama aiškiai priminti pagrindines taisykles ir padėti gyventojams išvengti klaidų, dėl kurių perdirbimas tampa sudėtingesnis.

    Kampanijos žinutė paprasta: rūšiavimas nėra sudėtingas, kai vadovaujamasi aiškiais principais. Akcentuojama, kad net nedidelės klaidos konteineriuose ilgainiui kainuoja brangiai, nes užterštos atliekos dažniau nebetinka perdirbti.

    „Norėjome parodyti, kad rūšiavimas nėra sudėtingas – svarbiausia turėti teisingą informaciją ir suprasti, kad net maži kasdieniai veiksmai prisideda prie švaresnės aplinkos kūrimo“, – sakė „Gamtos ateities“ tvarumo kultūros ir komunikacijos vadovė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Kampanijoje numatyti trumpi edukaciniai vaizdo įrašai, skirti dažniausiems įsitikinimams patikrinti. Jie platinami socialiniuose tinkluose ir perduodami savivaldybėms, kad gyventojus pasiektų per vietinę komunikaciją.

    Kodėl pirminis rūšiavimas svarbiausias

    Asociacija pabrėžia, kad gyventojų atliekamas pirminis rūšiavimas yra esminė grandis, nuo kurios priklauso, ar pakuotės virs žaliava. Nors atliekų tvarkymo grandinėje taikomas papildomas rūšiavimas, jis ne visada gali ištaisyti buitines klaidas.

    Šiuolaikinėse rūšiavimo linijose naudojami magnetai, optiniai separatoriai ir kitos automatizavimo priemonės, o kai kur taikomi ir DI sprendimai. Vis dėlto užterštos, riebaluotos ar netinkamai sumaišytos atliekos sumažina perdirbamų medžiagų kokybę ir kiekį.

    „Nors surinkus atliekas veikia antrinis rūšiavimas, nepamainomai svarbiausias yra pirminis, gyventojų vykdomas rūšiavimas – nuo mūsų taiklumo tiesiogiai priklauso perdirbimo galimybės ir potencialas“, – sakė Kotryna Žukauskaitė-Šiaučiulė.

    Viena iš kampanijos žinučių nukreipta ir prieš požiūrį, kad viena netinkamai išmesta atlieka nieko nekeičia. Pasak asociacijos, net maži netikslumai dideliuose srautuose virsta apčiuopiamais nuostoliais aplinkai ir visai tvarkymo sistemai.

    Dažniausi mitai ir paprastos taisyklės

    Vienas gajausių mitų susijęs su atliekų surinkimu: esą rūšiuotos atliekos vis tiek sumaišomos šiukšliavežėje. Kampanijoje aiškinama, kad dalis transporto priemonių turi atskirus skyrius, o kitos surenka skirtingas frakcijas atskirais reisais ir maršrutais.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į klaidą, kuri pastaraisiais metais dažnėja: tekstilės metimą į pakuočių konteinerius vien dėl to, kad audinyje yra sintetinių pluoštų. Asociacija primena, kad tekstilė turi būti atiduodama į specialius tekstilės konteinerius sandariuose maišuose arba pristatoma į tam skirtas surinkimo vietas.

    Rūšiuojant siūloma vadovautis trimis greitais klausimais: ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji tuščia. Pabrėžiama, kad pakuočių konteineriai skirti būtent pakuotėms, o ne bet kokiems tos pačios medžiagos daiktams.

    Primename ir praktinę ribą: tokie daiktai kaip plastikiniai dantų šepetėliai, sudužę indai, žaislai ar kiti ne pakuočių gaminiai dažniausiai neturėtų keliauti į pakuočių konteinerius. Tokiais atvejais sprendimą dažnai padeda priimti informacija ant konteinerių lipdukų arba savivaldybės pateikiamos vietinės taisyklės.

    Atskirai primenama apie stiklą: stiklo konteineriai skirti buteliams, stiklainiams ir panašioms pakuotėms, tačiau netinka keramikai, langų stiklui, veidrodžiams, lemputėms ar termometrams. Depozitinę tarą gyventojai raginami grąžinti per taromatus.

    Kampanijoje kalbama ir apie atliekas, kurių negalima palikti prie įprastų konteinerių: didelių gabaritų daiktus, remonto likučius, chemines medžiagas ar elektroniką būtina priduoti į specialias surinkimo vietas. Dalis smulkiosios elektronikos surenkama prekybos vietose, o didesniems daiktams kai kur taikomos nemokamos surinkimo paslaugos.

    Asociacija taip pat primena vaistų tvarkymo taisyklę: gyventojai pasenusius vaistus gali nemokamai perduoti vaistinėms. Pabrėžiama, kad vaistus reikėtų pristatyti kaip farmacines atliekas, o jų pakuotes, kai įmanoma, rūšiuoti atskirai pagal vietines instrukcijas.

    Kampanija kviečia siekti praktinio tikslo: kad kuo daugiau atliekų taptų žaliava pakartotiniam panaudojimui, o ne našta sąvartynams ar deginimui. „Gamtos ateitis“ ragina gyventojus nebijoti pasitikrinti taisyklių ir vadovautis tuo, kas nurodyta ant konteinerių bei savivaldybių rekomendacijose.

  • Sortuotojai prašo vieno: kur mesti nešvarų stiklainį, kad nesugadintumėte perdirbimo

    Nešvarūs stiklainiai dažnai tampa viena dažniausių rūšiavimo klaidų, kuri vėliau apsunkina atliekų tvarkytojų darbą. Svarbiausia taisyklė paprasta: stiklas turi būti be didelių maisto likučių, o ne idealiai išblizgintas.

    Jei stiklainyje liko tik pėdsakai, pavyzdžiui, šiek tiek uogienės, padažo, majonezo ar riebus apnašas, jis vis tiek tinka stiklui. Tokiu atveju užtenka iškratyti didesnius likučius ir, jei reikia, trumpai perlieti vandeniu.

    Visai kita situacija, kai stiklainis pilnas arba jame yra daugiau sugedusio maisto. Tokios pakuotės į stiklo konteinerį mesti nereikėtų, nes turinys gali ištepti kitą stiklą, pritraukti kenkėjus ir sulėtinti rūšiavimą.

    Praktiškai geriausia pirmiausia atskirti turinį nuo pakuotės. Maisto atliekas, jei jūsų savivaldybėje renkamos bioatliekos, reikėtų mesti į bioatliekų konteinerį, o ištuštintą stiklainį – į stiklo.

    Jeigu stiklainio nepavyksta saugiai ar realiai ištuštinti, pavyzdžiui, jis stipriai užstrigęs, turinys prilipęs ir jo pašalinimas reikalautų daug vandens, saugesnis pasirinkimas gali būti mišrios atliekos. Ypač jei viduje yra ne maistas, o, pavyzdžiui, dažų, techninių alyvų ar chemikalų likučiai.

    Dar vienas dažnas mitas, kad stiklainius būtina kruopščiai išplauti. Atliekų tvarkymo praktikoje prioritetas yra ne plovimas iki švarumo, o tai, kad neliktų didelių maisto kiekių, kurie teršia kitą žaliavą ir blogina perdirbimo kokybę.

    Etikečių nuo stiklainio paprastai šalinti nereikia, jos atskiriamos perdirbimo procese. Daug svarbiau nusiimti dangtelį, nes jis dažniausiai yra metalinis arba kombinuotas ir turi būti metamas į pakuočių atliekų srautą.

    Į stiklo konteinerį turėtų keliauti tik stiklo pakuotės, tai yra buteliai ir stiklainiai. Ten netinka langų stiklas, veidrodžiai, porcelianas, keramika, lėkštės, žvakidės su vaško likučiais, lemputės ar karščiui atsparus stiklas, nes jų sudėtis skiriasi ir gali trikdyti perdirbimą.

    Trumpai tariant, vienas stiklainis dažniausiai virsta trimis sprendimais: kur mesti turinį, kur mesti stiklą ir kur mesti dangtelį. Toks paprastas atskyrimas labiausiai padeda išvengti užteršimo ir palengvina perdirbimą.

  • Ukmergėje vyks Konteinerio krata: gyvai patikrins, ką iš tiesų metame į plastiko konteinerį

    VšĮ „Žaliasis taškas“ kartu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija kviečia gyventojus į edukacinį renginį Konteinerio krata. Jo metu bus praktiškai tikrinama, ar pakuočių atliekos kasdienėje rutinoje iš tiesų rūšiuojamos teisingai.

    Renginys vyks 2026 metais gegužės 21 dieną 12 valandą prie atliekų rūšiavimo konteinerių aikštelės Maironio g. 2, Ukmergėje. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvavimas nemokamas ir atviras visiems.

    Kaip vyks Konteinerio krata?

    Pagrindinė renginio dalis bus praktinis rūšiavimo patikrinimas: organizatoriai išpils plastiko konteinerio turinį ir kartu su dalyviais perrūšiuos tai, kas jame atsidūrė. Taip bus aiškiai parodyta, kokios atliekos dažniausiai atsiduria ne savo vietoje.

    Pasak organizatorių, ši iniciatyva Lietuvoje vykdoma jau trečius metus ir veikia kaip socialinis eksperimentas, atskleidžiantis realius gyventojų įpročius. Gyvas pavyzdys leidžia lengviau suprasti taisykles nei vien informaciniai plakatai ar priminimai.

    Dažniausios klaidos ir kodėl jos svarbios

    Renginio metu bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios rūšiavimo klaidos ir paaiškinta, kokios jų pasekmės atliekų tvarkymo grandinėje. Net ir nedidelė netinkamų atliekų dalis gali užteršti perdirbimui tinkamas žaliavas ir apsunkinti jų paruošimą.

    Tinkamai išrūšiuotos pakuočių atliekos turi didesnę tikimybę tapti antrinėmis žaliavomis ir virsti naujais gaminiais. Todėl kiekvieno namų ūkio sprendimai prie konteinerio daro tiesioginę įtaką tam, kiek realiai atliekų bus perdirbta.

    Ką gaus renginio dalyviai?

    Organizatoriai žada atsakyti į gyventojų klausimus ir padėti aiškiau susigaudyti, kaip elgtis su dažniausiai abejonių keliančiomis atliekomis. Tai ypač aktualu, kai pakuotės būna sudėtinės, nešvarios ar su maisto likučiais.

    Taip pat skelbiama, kad aktyviausi dalyviai bus skatinami edukacinėmis veiklomis ir apdovanoti prizais. Organizatoriai kviečia susitikti, diskutuoti ir stiprinti atsakingo vartojimo bei rūšiavimo įpročius bendruomenėje.

  • Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone patikrino pakuočių konteinerius: beveik trečdalis rasta pripildyti netinkamai

    Pakruojo rajone balandžio 23 dieną atlikta pakuočių atliekų konteinerių patikra, kurią vykdė UAB „Pakruojo komunalininkas“ kartu su Pakruojo rajono savivaldybės administracijos specialistais. Per patikrinimą vertinta, ar gyventojai laikosi rūšiavimo taisyklių ir ar į pakuočių konteinerius nemetamos tam nepriklausančios atliekos.

    Patikrinimai vyko Mikoliškio, Bardiškių, Diržių, Lauksodžio, Steigvilių ir Puodžiūnų kaimuose. Nustatyti 39 netinkamo rūšiavimo atvejai, tai sudaro beveik 30 proc. visų patikrintų konteinerių.

    Konteineriai, kuriuose rasta netinkamų atliekų, buvo pažymėti įspėjamaisiais lapeliais ir nebuvo ištuštinti. Atliekos bus išvežamos tik tuomet, kai gyventojai jas išrūšiuos tinkamai, kad pakuočių srautas nebūtų užterštas ir galėtų būti perdirbamas.

    UAB „Pakruojo komunalininkas“ nurodo kaupiantis duomenis apie pakartotinius pažeidimus. Taikoma tvarka numato, kad du kartus gyventojai įspėjami, o trečią kartą, tam pačiam asmeniui vėl netinkamai rūšiuojant, informacija perduodama Pakruojo rajono savivaldybės administracijai.

    Už piktybinį netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 140 eurų. Savivaldybė ir atliekų tvarkytojai pabrėžia, kad netinkamai išrūšiuotos atliekos didina atliekų tvarkymo kaštus ir mažina perdirbimo galimybes, todėl kontrolė bus tęsiama ir toliau.

    Gyventojai taip pat raginami pasitikrinti rūšiavimo taisykles ir naudotis VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro mobiliąja programėle „ŠRATC – atliekų tvarkymas“. Joje pateikiami atliekų surinkimo grafikai ir praktinė informacija, padedanti greičiau išsiaiškinti, kur turi keliauti konkreti atlieka.

  • Trumpas testas prieš Atliekų kultūros egzaminą: kur iš tiesų mesti picos dėžę ar traškučių pakuotę?

    Apie atliekų rūšiavimą Lietuvoje kalbama vis dažniau, tačiau realiose situacijose klausimų vis dar kyla daug. Kai rankose atsiduria traškučių pakuotė, riebaluota picos dėžė ar kelių medžiagų pakuotė, ne visada aišku, į kurį konteinerį ją mesti.

    Būtent tokios kasdienės detalės dažniausiai ir lemia, ar rūšiavimas bus kokybiškas. Net ir gerai nusiteikę žmonės klysta, kai pakuotės būna suteptos maistu, sudarytos iš kelių sluoksnių arba turi skirtingų dalių, kurias reikėtų atskirti.

    Artėjant Atliekų kultūros egzaminui siūloma trumpai pasitikrinti žinias testu. Jis skirtas greitai įvertinti įpročius ir priminti dažniausiai painiojamas taisykles, kad rūšiavimas taptų paprastesnis ir tikslesnis.

    Testo klausimai orientuoti į tai, ką žmonės realiai meta kasdien: maisto pakuotes, kartoną, plastiką, mišrias pakuotes ir buities smulkmenas. Tikslas paprastas: mažiau abejonių prie konteinerių ir daugiau teisingų sprendimų, kurie padeda mažinti atliekų kiekį ir gerinti perdirbimo kokybę.

    Atlikus testą galima pamatyti, kur dažniausiai suklystama, ir ką verta prisiminti prieš egzaminą. Tokie trumpi pasitikrinimai padeda ne tik pasiruošti, bet ir susiformuoti įpročius, kurie kasdien sutaupo laiko ir sumažina klaidų tikimybę.