CP v2

Tag: Palanga

  • Forumas Palangoje: kaip sustabdyti šeimų krizę ir nebeleisti institucijoms mėtyti pagalbos?

    2026 metų spalio 21 dieną Palangos kurhauze vyks respublikinis tarpinstitucinis forumas „Pagalbos kodas: šeima. Kaip šiandien padėti šeimai?“. Renginys skirtas Tarptautinei mediacijos dienai paminėti ir suburs skirtingų sričių specialistus bendrai diskusijai.

    Forumą organizuoja Palangos miesto socialinių paslaugų centras, o partneris yra Lietuvos mediatorių rūmai. Pagrindinis tikslas – sutarti dėl aiškesnio pagalbos kelio šeimai, kad pagalba pasiektų laiku, o konfliktai būtų sprendžiami anksčiau ir konstruktyviau.

    Renginyje daug dėmesio bus skiriama mediacijai kaip praktiniam būdui mažinti konfliktų eskalaciją ir ieškoti susitarimų, kai tai įmanoma. Taip pat bus aptariama atvejo vadyba, šeimos konferencijos metodas bei institucijų bendradarbiavimas, kai šeimai vienu metu reikia kelių paslaugų.

    Organizatoriai akcentuoja problemą, kai šeima dėl skirtingų taisyklių ar procedūrų yra siunčiama nuo vienos įstaigos prie kitos. Forume bus ieškoma atsakymų, kas pirmasis gali pastebėti rizikas, kada jau būtina įsikišti ir kaip suderinti veiksmus taip, kad pagalba būtų nuosekli, o ne fragmentiška.

    Antroje dalyje numatyta praktinė tarpinstitucinė diskusija, kurioje dalyviai analizuos anonimizuotą šeimos situaciją. Į ją bus žvelgiama iš skirtingų profesinių perspektyvų, siekiant išgryninti, kokie sprendimai realiai veikia ir kur dažniausiai atsiranda spragų.

    Diskusijoje dalyvaus mediatoriai, atvejo vadybininkai, vaiko teisių apsaugos, teisės, sveikatos priežiūros, psichologinės pagalbos, policijos, antstolių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Atskiras dėmesys bus skiriamas vaiko balsui šeimos konflikte ir vaiko interesų užtikrinimui.

    Forumo moderatorės – Daiva Dekontaitė, Gražina Diemintienė, Eglė Reinikytė ir Simona Zdanavičiūtė. Po forumo, 16 valandą, planuojamas Lietuvos mediatorių rūmų bendruomenės profesinis susitikimas, skirtas praktikos aptarimui ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimui.

  • Palangos vasaros skaityklai – lemtingas sprendimas: ekspertai siūlys, kaip išsaugoti medinį modernizmą

    Palangoje rugsėjo 10–11 dienomis vyks tarptautinis architektūros simpoziumas, kuriame bus ieškoma sprendimų, kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūrai pritaikyti Palangos vasaros skaityklą. Šis pastatas laikomas vienu ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių ir šiemet mini 60 metų sukaktį.

    Simpoziumą rengia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais, o diskusijose dalyvaus architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Renginio pabaigoje žadama pristatyti rekomendacijas, kaip sustiprinti objekto apsaugą ir užtikrinti jo gyvybingumą ateityje.

    Medinis modernizmas ir jo rizikos

    Architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla duris atvėrė 1966 metais, o jos architektūrinį charakterį formuoja medinė karkasinė konstrukcija, didelės stiklo plokštumos, atviras planas ir banguotas stogas. Pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl sprendimai dėl jo atnaujinimo privalo derinti funkcinius poreikius su paveldo apsauga.

    Medinės modernizmo architektūros išsaugojimas dažnai susiduria su specifiniais iššūkiais: drėgmės režimu, konstrukcijų senėjimu, gaisrine sauga ir energiniu efektyvumu, taip pat intensyviu sezonišku naudojimu pajūryje. Pastaraisiais metais Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tvariam atnaujinimui, kai pirmenybė teikiama remontui ir pritaikymui, o ne nugriovimui, mažinant ir anglies dioksido pėdsaką.

    Ką svarstys tarptautinė komanda

    Programoje numatytos visuomenei atviros paskaitos ir diskusijos, taip pat ekspertų sesijos, kuriose bus aptariamas istorinių vietų vaidmuo miestų tapatybei ir bendruomenės gyvenimui. Renginyje žadama nagrinėti, kaip suderinti paveldosaugos principus su šiandienos kultūros veiklų poreikiais, kad pastatas liktų aktyvia miesto erdve, o ne vien eksponatu.

    Simpoziume dalyvaus VILNIUS TECH, Karališkosios Danijos akademijos, Rygos technikos universiteto ir kitų institucijų atstovai, tarp jų doc. dr. Liutauras Nekrošius, danų architektė ir tyrėja Sidsel Sander, architektas Magnusas Sølvhøjus Kühnas, dr. arch. Antra Viļuma, dr. Indrė Užuotaitė ir kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė. Diskusijose taip pat bus aptariamas žiedinės statybos principų taikymas, kai renovacijoje ieškoma galimybių pakartotinai naudoti medžiagas ir kuo mažiau keisti autentiškas konstrukcijas.

    „Mums svarbu ne tik išsaugoti šį išskirtinį architektūros objektą, bet ir ieškoti sprendimų, kaip jis ir toliau galėtų išlikti gyvas, atviras ir bendruomenę telkiantis kultūros centras“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Atvira programa Palangoje

    Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių bus atviri visuomenei ir suteiks progą geriau pažinti Palangos architektūros paveldą bei suprasti, kaip sprendimai dėl istorinių pastatų lemia viešųjų erdvių ateitį. Taip pat numatytos ekskursijos ir teminės sesijos, kuriose bus kalbama apie kultūrinio paveldo aplinką ir želdinius.

    Simpoziumas yra renginių ciklo „Metai su Danija“ dalis ir siejamas su Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę 35-mečiu. Iniciatyvą įgyvendina Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutas Baltijos šalims, o tarp partnerių minimi VILNIUS TECH, „Docomomo Lietuva“, Vilniaus medinės architektūros centras, Rygos technikos universitetas ir „VELUX“.

  • Palangos vasaros skaitykla slepia netikėtą praeitį: kas čia buvo dar iki modernizmo paviljono?

    Atnaujintas Palangos vasaros skaityklos tyrimas parodė, kad vieno žinomiausių šalies modernizmo paviljonų istorija prasideda gerokai anksčiau nei įprasta manyti. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyva pristatytas prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytas leidinys „Vasaros skaitykla Palangoje“ išryškina ir mažiau matytą šios vietos sluoksnį.

    Tyrime atsiskleidžia, kad dabartinė kultūrinė erdvė susiformavo ne tik kaip pajūrio skaitymo tradicijos tąsa, bet ir kaip konkrečios, su Palanga susijusios asmeninės istorijos ženklas. Jubiliejaus proga prie pastato atidengta memorialinė lenta priminė ankstesnį sklypo gyvenimą ir jį formavusius žmones.

    Kas daro paviljoną išskirtinį?

    Palangos vasaros skaitykla laikoma vienu ankstyvųjų ir iki šiol išlikusių organiškojo modernizmo paviljonų Lietuvos pajūryje, išsaugojusiu pirminę paskirtį daugiau kaip šešis dešimtmečius. Architekto Albino Čepio suprojektuotą pastatą atpažįstamu daro banguotas stogas, medinė konstrukcija ir dideli stiklo plotai, leidžiantys architektūrai susilieti su aplinka.

    2014 metais skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o pastaraisiais metais ji vis dažniau minima kaip svarbus medinio modernizmo pavyzdys. Tokie objektai šiandien ypač vertinami dėl autentiškumo, medžiagiškumo ir santykio su kraštovaizdžiu, kurį sunku atkurti nauja statyba.

    „Lietuvos nacionalinė biblioteka saugo praeities liudijimus ne tik knygose, rankraščiuose ar archyvuose, bet ir mūsų kultūrai reikšmingose erdvėse. Tokia yra ir Palangos vasaros skaitykla, kur susitinka architektūros paveldas, skaitymo tradicija ir aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sakė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.

    Vienoje vietoje susitinka dvi istorijos

    Leidinys akcentuoja, kad dar iki skaityklos šiame sklype buvo diplomato, rašytojo ir visuomenės veikėjo Jurgio Savickio šeimos vasarnamis. Iki šiol ši detalė platesnei auditorijai buvo mažiau žinoma, nors ji svarbi suprantant, kaip Palangos erdvės kito ir kokius kultūrinius ryšius telkė.

    Tyrimą sustiprino ir Jurgio Savickio anūko Raimondo Savicko perduotas šeimos archyvas, leidęs tiksliau atkurti vietos chronologiją. Archyvinės fotografijos, dokumentai ir istorinė medžiaga padeda pamatyti ne tik pastatą, bet ir jo socialinį kontekstą bei Palangos kaip kūrėjų ir diplomatų traukos vietos vaidmenį.

    „Palangos vasaros skaitykla yra puikus organiško modernizmo pavyzdys, parodantis, kaip architektūra gali taikytis prie gamtinės aplinkos, o ne bandyti ją pakeisti“, – sakė leidinio „Vasaros skaitykla Palangoje“ sudarytoja prof. dr. Marija Drėmaitė.

    Kas laukia toliau?

    Istoriniai tyrimai tampa praktiniu įrankiu planuojant paveldo objektų ateitį, ypač kai kalbama apie medines konstrukcijas pajūryje, kurias veikia drėgmė, vėjas ir temperatūrų svyravimai. Tokiais atvejais svarbu rasti balansą tarp autentiškumo išsaugojimo ir šiuolaikinių saugumo bei eksploatacijos reikalavimų.

    Numatyta, kad rugsėjo 10 dieną ir rugsėjo 11 dieną Palangos vasaros skaitykloje vyks architektūros studentų ir ekspertų iš Lietuvos bei Danijos simpoziumas, skirtas restauravimo galimybėms aptarti. Tikimasi, kad diskusijos ir papildomi tyrimai padės pasirinkti sprendimus, leidžiančius išlaikyti pastato savitumą ir jo, kaip atviros kultūros erdvės, funkciją.

  • Varėnos klubo „Kamuido“ vasara nustebino: egzaminai, stovykla ir nauji diržai Monciškėse

    Varėnos klubo „Kamuido“ vasara nustebino: egzaminai, stovykla ir nauji diržai Monciškėse

    Varėnoje jau šešerius metus veikia kyokushin karate klubas „Kamuido“, kuriam vadovauja II dano meistras Gintaras Kazilionis. Klubas subūrė vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendruomenę, kurioje greta sportinių įgūdžių nuosekliai ugdomos vertybės.

    Treneriai pabrėžia, kad kyokushin karate treniruotėse daug dėmesio skiriama disciplinai, pagarbai ir atkaklumui. Tai ypač svarbu jauniesiems sportininkams, kuriems ilgalaikis darbas salėje dažnai tampa pasitikėjimo savimi pagrindu.

    Stovykla Monciškėse ir egzaminai

    Klubui ši vasara tapo intensyvi: liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje „Kamuido“ sportininkai dalyvavo tarptautinėje kyokushin karate sporto ir poilsio stovykloje Monciškėse, Palangos pašonėje. Tokiose stovyklose įprastai susitinka įvairių šalių sportininkai, o treniruotės vyksta kelis kartus per dieną.

    Stovyklos formatas remiasi praktika, paplitusia daugelyje kyokushin mokyklų: technikos tobulinimas, fizinis pasirengimas ir kovinės situacijos derinami su kvalifikacijos kėlimo egzaminais. Tai reiškia, kad dalyviai turi būti pasiruošę ne vien teorijai ar pavienėms užduotims, bet ir ištvermei.

    Nauji diržai ir įvertinimai

    Po stovyklos vykusiuose egzaminuose „Kamuido“ atstovai pasiekė reikšmingų rezultatų. Juodą diržą, 1 daną, apsigynė Rimas Taraškevičius, o 1 kyu laipsnį išlaikė Andrius Kandratavičius ir Aušvidas Martūnas.

    2 kyu laipsnį apsigynė Vytautas Baublys, 4 kyu pasiekė Ilona Antanavičiūtė-Lekeckienė ir Lukas Lekeckas, o 7 kyu išlaikė Dalia Verseckienė. Klube pabrėžiama, kad kiekvienas naujas laipsnis kyokushin sistemoje yra ne formalumas, o nuoseklaus darbo ir asmeninės atsakomybės įrodymas.

    Egzaminai paprastai tikrina kelias sritis vienu metu: technikos tikslumą, fizinį pasirengimą, ištvermę ir psichologinį tvirtumą. Dėl to pasiekti kyu ar daną sportininkams dažnai reiškia ne tik sportinį progresą, bet ir ryškų asmeninį lūžį.

    Naujas sezonas Varėnoje

    Klubas skelbia, kad nuo rugsėjo pradžios kviečia prisijungti naujus narius. Treniruotės skirtos tiek vaikams nuo 6 metų, tiek paaugliams ir suaugusiesiems, o prioritetas teikiamas saugiam, palaipsniui didinamam krūviui.

    „Kamuido“ treniruotės Varėnoje vyks pirmadieniais ir trečiadieniais J. Basanavičiaus gatvėje. Klube teigiama, kad sezono pradžia yra patogiausias metas pradedantiesiems, nes grupės formuojamos iš naujo, o krūvis derinamas prie skirtingo pasirengimo lygio.

  • Palangos renginių kalendorius: kur ieškoti oficialios programos ir kaip nepraleisti svarbiausių datų

    Palangos miesto savivaldybės administracija savo svetainėje skelbia renginių kalendorių, kuriame paprastai pateikiama oficiali miesto kultūros, sporto ir bendruomenės renginių programa. Tai patogiausias kelias pasitikrinti datas prieš planuojant savaitgalį ar atostogas kurorte, ypač sezono metu.

    Kalendorius aktualus ne tik turistams, bet ir vietos gyventojams bei verslams, kurie derina darbo laiką su didesniais srautais mieste. Tokiuose sąrašuose dažniausiai nurodoma renginio data, vieta, organizatorius, o prireikus ir papildomos sąlygos, pavyzdžiui, ar renginys nemokamas.

    Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybių puslapiuose greta renginių informacijos neretai pateikiami ir techniniai pranešimai apie svetainės veikimą. Tarp jų gali būti nurodymai dėl slapukų naudojimo ir privatumo nustatymų, kurie paaiškina, kokie duomenys renkami ir kokioms funkcijoms jie reikalingi.

    Praktikoje tokie pranešimai reiškia, kad dalis svetainės funkcijų priklauso nuo būtinų slapukų, o statistikos ar trečiųjų šalių turinys gali veikti tik davus sutikimą. Jei sutikimas nepatvirtintas, kai kurie įterpti vaizdo įrašai ar interaktyvūs elementai gali būti nerodomi, todėl renginių informacijos peržiūra kartais tampa ribota.

    Planuojantiems laiką Palangoje verta periodiškai pasitikrinti kalendorių, nes programa gali būti tikslinama: papildomi nauji renginiai, koreguojami laikai ar vietos. Didžiausio lankomumo laikotarpiais rekomenduojama informaciją pasitikrinti dar kartą prieš vykstant, ypač jei renginys susijęs su eismo ribojimais ar bilietais.

  • Palangos sporto infrastruktūra plečiasi: interaktyvus aikštelių žemėlapis ir nauji objektai kurorte

    Palanga pastaraisiais metais kryptingai stiprina sporto infrastruktūrą ir aktyvaus laisvalaikio pasiūlą, siekdama išlaikyti kurorto patrauklumą ne tik vasarą. Mieste veikia įvairaus tipo sporto erdvės, pritaikytos tiek profesionalams, tiek mėgėjams, o dalis jų atnaujinama atsižvelgiant į augantį lankytojų srautą.

    Savivaldybė viešina interaktyvų Palangos sporto aikštelių žemėlapį, kuriame gyventojai ir svečiai gali greitai rasti artimiausią sporto erdvę pagal vietą ir poreikį. Toks sprendimas padeda planuoti treniruotes, mažina informacijos paieškos laiką ir skatina aktyvų judėjimą mieste.

    Kas keičiasi kurorte

    Sporto infrastruktūros plėtra Palangoje siejama su ilgalaike kurorto raida: dar XIX amžiuje grafas Feliksas Tiškevičius formavo miesto kryptį kaip poilsio ir sveikatinimo vietos, kartu skatindamas infrastruktūros modernizavimą. Šiandien ši kryptis tęsiama per sporto ir sveikatingumo erdves, kurios tampa svarbia miesto identiteto dalimi.

    Interaktyvus žemėlapis ypač aktualus sezono metu, kai miestas priima didelį skaičių poilsiautojų, o sporto erdvės pasiskirsto skirtinguose rajonuose. Aiškiai sužymėtos vietos leidžia geriau paskirstyti srautus ir patogiau pasirinkti alternatyvas, jei viena aikštelė užimta.

    Dėmesys patogumui ir prieinamumui

    Šiuolaikinė sporto infrastruktūra vis dažniau vertinama ne tik pagal objektų skaičių, bet ir pagal prieinamumą skirtingoms grupėms, saugumą, apšvietimą, dangos kokybę ir patogų pasiekiamumą pėsčiomis ar dviračiu. Palangoje šie aspektai tampa svarbūs planuojant miesto aplinką, ypač ten, kur sporto erdvės dera su poilsio zonomis ir turizmo maršrutais.

    Savivaldybės praktika skaitmenizuoti informaciją apie viešas erdves atitinka bendrą savivaldos tendenciją Lietuvoje, kai gyventojams aktualūs objektai pateikiami vienoje vietoje ir lengvai atnaujinami. Tai taip pat sudaro prielaidas tiksliau planuoti priežiūrą ir investicijas, remiantis realiu naudojimu bei gyventojų poreikiais.

  • Palanga tapo Europos sporto miestu 2026: ką tai reiškia kurortui ir kokių renginių laukti

    Palanga 2026 metais pelnė Europos sporto miesto titulą – tarptautinį įvertinimą savivaldybėms, kurios kryptingai investuoja į sporto infrastruktūrą, gyventojų fizinį aktyvumą ir įtraukią sporto politiką. Šis statusas kurortui tampa ne tik prestižo ženklu, bet ir aiškiu įsipareigojimu per metus pasiūlyti daugiau sporto iniciatyvų vietos bendruomenei bei miesto svečiams.

    Titulą kasmet skiria Briuselyje veikianti organizacija ACES Europe, vertinanti miestų sporto ekosistemą: infrastruktūrą, programų prieinamumą, bendruomenių įtraukimą ir ilgalaikę strategiją. Praktikoje tai reiškia, kad Palanga bus vertinama ne pagal vieną renginį ar objektą, o pagal visumą – nuo vaikų užimtumo ir sveikatingumo veiklų iki masinių sporto renginių ir sąlygų sportuoti kasdien.

    Kas keičiasi miestui?

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai tampa impulsu spartinti suplanuotus sporto infrastruktūros atnaujinimus, gerinti sporto paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą. Tokiuose projektuose ypač svarbu ne vien naujos erdvės, bet ir aiškus jų „įdarbinimas“: treniruočių programos, edukacijos, atviros veiklos bendruomenėms, bendradarbiavimas su klubais ir mokyklomis.

    Palangai tai taip pat yra galimybė stiprinti kurorto sezoniškumo mažinimo kryptį, nes sporto renginiai ir sveikatingumo iniciatyvos gali pritraukti srautus ne tik vasarą. Aktyvus turizmas paprastai remiasi nuosekliu kalendoriumi, aiškia informacija atvykstantiems ir patogiomis sąlygomis judėti mieste pėsčiomis, dviračiais ar riedučiais.

    Sportas visiems – pagrindinis principas

    Viena esminių šio titulo idėjų – sportas visiems, kai sporto veiklos pritaikomos skirtingoms amžiaus ir socialinėms grupėms. Tai apima vaikų ir jaunimo užimtumą, šeimų aktyvų laisvalaikį, senjorų sveikatingumą bei žmonių su negalia įtrauktį, kad sportas būtų ne išskirtinai varžybos, o kasdienė sveikos gyvensenos dalis.

    Tokio pobūdžio programos dažniausiai remiasi vietos bendruomenių partneryste: sporto klubais, neformalaus ugdymo organizatoriais, švietimo įstaigomis ir sveikatingumo paslaugų teikėjais. Miestui svarbu užtikrinti ne tik renginių gausą, bet ir aiškias, paprastai pasiekiamas veiklas, kurios išlieka aktualios visus metus.

    Kokių renginių laukti 2026 metais?

    Palangoje 2026 metais numatomas platus sporto renginių ir iniciatyvų kalendorius, apimantis tiek masinio sporto, tiek varžybų ir festivalio formato renginius. Kurortui natūraliai tinka vandens sportas, bėgimo ir dviračių renginiai, komandinės sporto šakos, taip pat sveikatingumo veiklos, orientuotos į skirtingą fizinį pasirengimą.

    Titulas gali sustiprinti Palangos matomumą už Lietuvos ribų ir padėti pritraukti daugiau tarptautinių dalyvių bei organizatorių, o kartu – ir papildomą ekonominį efektą apgyvendinimo, maitinimo ir paslaugų sektoriams. Kuo nuosekliau bus sujungtos sporto, turizmo ir sveikatingumo kryptys, tuo didesnė tikimybė, kad Palanga įsitvirtins kaip aktyvaus poilsio ir sporto renginių centras Baltijos regione.

    Palangos miesto savivaldybė pabrėžia, kad šis įvertinimas siejamas su kryptingomis investicijomis į sporto infrastruktūrą ir iniciatyvas, kurios gerina gyvenimo kokybę. 2026 metais miestas sieks, kad sporto veiklos būtų prieinamos tiek palangiškiams, tiek atvykstantiems, o renginių įvairovė atspindėtų kurorto potencialą derinti sportą su pajūrio gamta ir poilsiu.

  • Palanga siekia Europos sporto miesto 2026 vardo: ką tai reikštų miestui ir gyventojams

    Palanga pradėjo kelią link Europos sporto miesto 2026 titulo ir apie šią iniciatyvą skelbia savivaldybė. Nors viešai dažnai matoma tik antraštė, toks įvertinimas paprastai reiškia ne vien garbės ženklą, bet ir aiškų įsipareigojimą sporto infrastruktūrai, renginiams bei gyventojų fiziniam aktyvumui.

    Europos sporto miesto vardas dažniausiai siejamas su tarptautinėmis programomis, kurios vertina savivaldybių sporto politiką, prieinamumą skirtingoms amžiaus grupėms ir bendruomenių įtraukimą. Miestui tai gali tapti proga sistemiškiau planuoti investicijas, sutelkti partnerius ir aiškiau pamatuoti, kiek sporto paslaugos pasiekia gyventojus, o ne tik kurorto svečius.

    Praktikoje toks statusas dažnai atveria kelią intensyvesniam renginių kalendoriui: nuo masinių bėgimų ar plaukimo varžybų iki sveikatingumo iniciatyvų mokykloms ir senjorams. Tai taip pat gali būti postūmis gerinti sporto erdvių priežiūrą, modernizuoti aikštynus, takus, sales ir spręsti sezoniškumo problemą, kuri Palangoje ypač juntama.

    Gyventojams svarbiausia, kad ambicija virstų apčiuopiamais pokyčiais: daugiau nemokamų ar prieinamų užsiėmimų, patogesnės sąlygos sportuoti ištisus metus, geresnis susisiekimas iki sporto objektų. Ne mažiau svarbu ir skaidrus sprendimų priėmimas, kad būtų aišku, kokie projektai prioritetiniai, kiek jie kainuos ir kokią naudą sukurs vietos bendruomenei.

    Palangai, kaip kurortui, Europos sporto miesto 2026 vardas galėtų tapti ir reputaciniu įrankiu, stiprinančiu sveikatingumo kryptį. Vis dėlto galutinis sėkmės matas bus ne pats titulas, o tai, ar po 2026 metų mieste liks daugiau aktyvių gyventojų, geriau išnaudojama infrastruktūra ir tvaresnė sporto renginių ekosistema.

  • Jono Šliūpo muziejus kviečia į stovyklą Mano laisvė pasakoti: kaip paaugliai įveiks scenos baimę

    Palangoje veikiantis burmistro Jono Šliūpo muziejus šią vasarą vėl rengia kūrybinę istorijų pasakojimo stovyklą Mano laisvė pasakoti. Ji vyks liepos 8–10 dienomis, o į dirbtuves kviečiami 10–14 metų paaugliai iš Palangos ir miesto svečiai.

    Trijų dienų programą ves profesionalios istorijų pasakotojos Daiva Ivanauskaitė ir Milda Varnauskaitė. Organizatoriai žada ne tik praktines kūrybines užduotis, bet ir atvirus pasakojimų vakarus, kuriuose klausytojai galės išgirsti stovyklos mokytojų pasirodymus.

    Laisvė pasakoti ir drąsa kalbėti

    Šių metų tema skirta laisvės patirčiai ir jos prasmei kasdienybėje. Stovyklos metu paaugliai bus kviečiami apmąstyti, ką jiems reiškia laisvė, ir tai paversti asmeninėmis, kūrybiškai papasakotomis istorijomis.

    „Jaunam žmogui svarbu kalbėti ir pasakoti, nesvarbu, kokia yra istorija: kai tampi savo istorijų šeimininku, gali jas pateikti kūrybiškai ir drąsiai“, – sako stovyklos mokytojos.

    Stovykloje dirbs ne tik pasakotojai, bet ir Palangos moksleivių klubo pedagogai. Didelis dėmesys bus skiriamas klausymosi įgūdžiams, auditorijos pajautimui ir pasitikėjimui savimi, nes istorijų pasakojimas dažnai tampa saugiu būdu žengti pirmą žingsnį į viešą kalbėjimą.

    Technikos iš Škotijos ir Šiaurės Europos

    Organizatoriai pabrėžia, kad pasakojimas kaip scenos meno forma Lietuvoje sparčiai plečiasi, o praktikos perimamos ir iš šalių, kuriose ši tradicija ypač gyva. Viena iš tokių krypčių yra Škotija, garsėjanti ilgaamže keltiškąja pasakojimo tradicija.

    Stovyklos programoje numatyta dirbti remiantis škotiškąja bei Šiaurės Europos šalyse taikoma pasakojimo technika. Dalyviai lavins vaizduotę, kurs įtraukiantį pasakojimą, mokysis valdyti jaudulį ir praktiškai spręs, kaip užmegzti ryšį su klausytojais.

    Registracija ir kaina

    Į stovyklą priimami visi 10–14 metų vaikai, tačiau ypač laukiami tie, kurie mėgsta klausytis istorijų, bet nedrįsta jų pasakoti garsiai ar jaučia nepasitikėjimą savimi. Bus organizuojama viena pamaina, o vietų skaičius ribotas.

    Dalyvio mokestis siekia 40 eurų, į kainą įskaičiuotos kūrybinės dirbtuvės ir lengvi užkandžiai. Registracija vyks iki birželio 16 dienos, pirmenybė bus teikiama Palangoje gyvenantiems vaikams.

  • ESO Palangoje rengia gyvas konsultacijas: birželio 9 dieną atsakys į klausimus dėl elektros ir dujų

    Turite klausimų ESO? Birželio 9 d. Palangos gyventojus ir verslą kviečiame į gyvas konsultacijas, kuriose ESO specialistai atsakys į visus su elektros ir dujų tinklais susijusius klausimus.

    Vizito metu galėsite sužinoti apie:

    •  elektros ar dujų įvedimą ir prijungimo procesą;
    •  skaitiklių keitimą ir išmaniuosius sprendimus;
    •  paraiškas, dokumentus ir galios keitimą;
    •  sutrikimų registraciją, apskaitą ir kitas ESO paslaugas.

    Vieta: Palangos jaunimo ir savanorystės centras.

    Data: birželio 9 d.Laikas: 10 val. –16 val. 

    Jūsų patogumui kviečiami registruotis iš anksto, tačiau tai nėra būtina – ESO specialistai aptarnaus visus atvykusius. Atvykstant į konsultaciją reikia turėti asmens dokumentą – tai padės užtikrinti greitesnį ir sklandesnį aptarnavimą.

    Ateikite – padėsime suprasti, išspręsti ir sutvarkyti tai, kas rūpi jums ar jūsų verslui.

    Registracija: Mobilaus klientų aptarnavimo išankstinė registracija | ESO – Energijos skirstymo operatorius.