CP v2

Tag: Palanga

  • Palanga ruošiasi vasarai: viešosios tvarkos tarnybos darbuotojai visą gegužę mokėsi

    Palangos miesto viešosios tvarkos ir rinkliavų tarnyba, artėjant 2026 metų vasaros sezonui, visą gegužę skyrė darbuotojų mokymams. Tarnyba teigia, kad pagrindinis tikslas – sustiprinti profesines kompetencijas ir praktinius įgūdžius, kurie reikalingi kasdienėje veikloje, užtikrinant viešąją tvarką kurorte.

    Didžiausias dėmesys šįkart buvo skirtas viešojo administravimo principams ir administracinei teisenai. Mokymus vedė teisėsaugos institucijų ir tarptautinės viešosios teisės specialistė, ilgametė Vidaus reikalų ministerijos sistemos pareigūnė bei lektorė Rasa Bekėžienė.

    Mokymų metu aptarti teisės taikymo klausimai, administracinių procedūrų logika ir praktinės situacijos, su kuriomis tarnybos darbuotojai susiduria dirbdami viešosiose erdvėse. Tokios temos ypač aktualios prieš sezoną, kai išauga žmonių srautai, o sprendimus dažnai tenka priimti greitai ir aiškiai dokumentuojant veiksmus.

    Be teisinių mokymų, vyko pirmosios medicininės pagalbos mokymai, kuriuos vedė Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Agnė Leonavičiūtė. Tarnyba pabrėžia, kad kurorte dažniau pasitaiko situacijų, kai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys darbuotojai turi mokėti suteikti pradinę pagalbą iki atvykstant medikams.

    Taip pat surengti darbuotojų saugos ir saugumo mokymai su praktiniais užsiėmimais, kuriuos vedė darbo saugos ir sveikatos specialistas Tomas Ruikis, UAB „Tutum opus“ vadovas. Jų metu atnaujintos žinios apie saugų darbo organizavimą, veiksmus ekstremalių situacijų metu ir atsakomybę už saugios darbo aplinkos užtikrinimą.

    Tarnybos vertinimu, tokie mokymai prieš vasarą padeda vienodinti praktiką, mažinti klaidų riziką ir gerinti paslaugų kokybę gyventojams bei poilsiautojams. Kurortui ruošiantis didžiausiam metų intensyvumui, sustiprintos darbuotojų kompetencijos turėtų prisidėti prie sklandesnio viešosios tvarkos užtikrinimo Palangos mieste.

  • Merų klubo susitikimas Palangoje: Kurhauze pristatyti kurorto projektai ir Šventosios uosto planai

    Gegužės 29 dieną Palangoje surengtas Lietuvos merų klubo susitikimas, kurio metu savivaldybių vadovai aptarė aktualius savivaldos klausimus ir regionams svarbius iššūkius. Susitikimas vyko Kurhauze, kur Palangos miesto vadovai pristatė pastarųjų metų pokyčius ir artimiausius darbus.

    Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus kartu su vicemeru Rimantu Antanu Mikalkėnu svečiams pristatė įgyvendinamus ir planuojamus infrastruktūros, švietimo, kultūros bei viešųjų erdvių projektus. Pasak organizatorių, šie sprendimai siejami su nuosekliu kurorto augimu ir gyvenimo kokybės gerinimu.

    Kas keičia kurortą?

    Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja viešąsias investicijas ir derina jas su kasdieniais gyventojų poreikiais bei sezoniškumu. Kurortams tai ypač aktualu, nes piko metu išauga transporto srautai, apkrova paslaugoms ir viešosioms erdvėms.

    Merų klubo nariai teigė teigiamai vertinantys Palangoje vykstančius pokyčius ir pabrėžė, kad kurortas per kelerius pastaruosius metus pastebimai modernėjo. Anot dalyvių, akivaizdžiausiai matomi pokyčiai siejami su atnaujintomis viešosiomis erdvėmis ir kryptingu miesto vystymu.

    Vizitas Šventosios uoste

    Po susitikimo Kurhauze merų klubo nariai apsilankė Šventosios jūrų uoste. Ten jie susitiko su uosto direktoriumi Mindaugu Skritulsku ir aptarė uosto veiklą bei tolesnius planus.

    Tokie vizitai savivaldybių vadovams leidžia palyginti skirtingų miestų praktikas, įvertinti infrastruktūros sprendimus ir ieškoti pritaikomų modelių savo savivaldybėse. Merai akcentavo, kad reguliarūs susitikimai padeda dalintis patirtimi ir greičiau rasti sprendimus regionams svarbiausiais klausimais.

  • Palanga griežtina tvarką vasarai: J. Basanavičiaus gatvėje nuo birželio 1 dienos – draudimas riedėti

    Palangoje vasaros sezonui įsigalioja eismo ribojimai populiariausiose pėsčiųjų zonose: nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1 dienos J. Basanavičiaus gatvėje draudžiamas dviračių, velomobilių ir elektrinių paspirtukų eismas. Tokiu laikotarpiu kurorte ženkliai išauga pėsčiųjų srautai, todėl savivaldybė akcentuoja saugumo prioritetą.

    Tokie ribojimai taikomi siekiant sumažinti konfliktines situacijas, kai siauresnėse atkarpose ir prie kavinių terasų susimaišo pėstieji bei riedantys eismo dalyviai. Didžiausia rizika kyla ten, kur žmonės juda lėtai, dažnai sustoja, o matomumą riboja stendai, lauko prekyba ar tankiai išsidėsčiusios poilsio erdvės.

    Kur draudimai galioja nuolat

    Mieste nurodoma, kad analogiškas ribojimas galioja visus metus ant Palangos jūros tilto ir Birutės parke. Šiose vietose pėsčiųjų judėjimas yra intensyvus ne tik vasarą, o infrastruktūra nėra pritaikyta saugiam mišriam eismui, todėl siekiama išvengti incidentų.

    Gyventojai ir kurorto svečiai, keliaujantys dviračiais, elektriniais paspirtukais ar velomobiliais, raginami rinktis dviračių takus. Į ribojamo eismo zonas patenkant ar norint pasiekti objektus pačioje teritorijoje, rekomenduojama važiuoti šalutinėmis gatvėmis arba nulipti nuo transporto priemonės ir ją vestis šalia.

    Ką verta žinoti planuojantiems maršrutą

    Prasidėjus sezonui, maršrutą verta susiplanuoti iš anksto, ypač piko valandomis, kai judėjimas miesto centre lėtėja. Praktikoje tai reiškia, kad patogiausia palikti paspirtuką ar dviratį už draudžiamos zonos ribų ir likusį atstumą įveikti pėsčiomis, taip išvengiant ir spūsčių, ir galimų pažeidimų.

    Tokie ribojimai pastaraisiais metais tampa įprasta kurortų praktika, nes mikrojudumo priemonių skaičius auga greičiau nei pėsčiųjų erdvėms pritaikyta infrastruktūra. Savivaldybės sprendimai dažniausiai orientuoti į aiškų srautų atskyrimą: riedėjimas nukreipiamas į dviračių takus, o pagrindinės promenados paliekamos pėstiesiems.

  • Palangoje – susitikimas su menininke Inga Skripka: močiutės audiniai atvėrė netikėtą istoriją

    Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus birželio 3 dieną kviečia į susitikimą su menininke ir dizainere Inga Skripka. Renginio tema – Mano močiutės rankdarbiai leido geriau ją pažinti, o pati autorė žada atvirai papasakoti, kaip asmeninis šeimos archyvas virto ilgalaikiu kūrybiniu tyrimu.

    Susitikimas vyks 17.30 valandą Palangoje, Vytauto gatvėje 23A. Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Tekstilė kaip istorijos liudijimas

    Inga Skripka savo kūryboje jungia šiuolaikinį meną, madą ir lietuviškas tradicijas, o drabužį traktuoja ne tik kaip aprangą, bet ir kaip idėją nešantį kūrinį. Ji pabrėžia Lietuvos etnografinės tekstilės paveldo svarbą ir tai, kaip raštai, audimo būdai bei medžiagos pasakoja apie laikmetį ir žmonių kasdienybę.

    Menininkė pristatys per šešerius metus sukauptą medžiagą ir papasakos apie kūrybą formavusias inspiracijas, pažintis bei patirtis. Pasak muziejaus, renginyje bus kalbama ir apie tai, kaip tradiciniai amatai šiandien persikelia į šiuolaikinio dizaino kontekstą.

    Nuo Vilniaus iki Berlyno ir teatrų

    Inga Skripka studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje, vėliau mokėsi ir dirbo Berlyne, o grįžusi į Lietuvą dirbo kostiumų dailininke keliuose teatruose. Patirtis scenos mene, kur kostiumas kuria personažą ir pasakoja istoriją, tapo svarbia jos vėlesnių kūrybinių ieškojimų dalimi.

    2019 metais dizainerė susidomėjo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio etnografine tekstile ir tautiniu kostiumu. Šie tyrinėjimai ją atvedė prie asmeninio atradimo – močiutės Marcelės Prienų rajono Palapiškių kaime 1954–1999 metais išaustų audinių, kurie tapo ir emociniu, ir dokumentiniu atspirties tašku.

    Kelionės po Lietuvą ir nykstančio amato trapumas

    Plėsdama tyrimų geografiją, Inga Skripka keliavo po Lietuvą ieškodama vis dar audžiančių audėjų, jas kalbino ir fotografavo. Trejus metus trukusi ekspedicija, kaip skelbiama, padėjo suprasti, kiek daug sluoksnių telpa rankų darbo tekstilėje: nuo istorinių ir politinių iki socialinių bei kasdienių.

    Kartu išryškėjo ir amato trapumas, kai tradicijų tęstinumą vis dažniau lemia pavieniai žmonės ir jų perduodamos žinios. Inga Skripka kuria aprangą, kurioje siekia išsaugoti audėjų tradicijas, raštus ir meistrystę, o susitikime Palangoje kvies pažvelgti į tekstilę kaip į gyvą kultūrinės atminties formą.

    Menininkė yra pristačiusi darbus galerijose, muziejuose bei mados renginiuose, tarp jų – „Mados infekcija“ ir kiti Lietuvos bei tarptautiniai projektai. Muziejus pabrėžia, kad renginys aktualus tiek besidomintiems mada, tiek tiems, kuriems svarbus Lietuvos kultūros paveldas ir jo šiuolaikinės interpretacijos.

    Susitikimas vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimui reikalinga registracija.

  • Palanga primena triukšmingų darbų tvarką: kada galima gręžti, o savaitgaliais – draudžiama

    Palangos miesto savivaldybė gyventojams ir rangovams primena, kad statybų, rekonstrukcijos, remonto darbai ir kita triukšmą kelianti veikla gali būti vykdoma tik nustatytu laiku. Šie ribojimai taikomi visoms veikloms, kurios gali trikdyti poilsį, darbą, sveikatą ar miego kokybę.

    Šiltuoju metų laiku, nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos, triukšmingi darbai darbo dienomis leidžiami nuo 9 iki 19 valandos. Tuo laikotarpiu siekiama užtikrinti, kad ankstyvais rytais ir vakarais gyventojai galėtų ilsėtis, o kurortinėje teritorijoje būtų mažinamas bendras triukšmo fonas.

    Nuo rugsėjo 16 dienos iki gegužės 14 dienos darbo dienomis triukšmingi darbai gali būti vykdomi nuo 8 iki 20 valandos. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad leistinos valandos skiriasi pagal sezoną, todėl planuojant darbus svarbu įsivertinti konkrečią datą.

    Savaitgaliais ir švenčių dienomis triukšmingi statybų, remonto ar rekonstrukcijos darbai yra draudžiami. Išimtis taikoma tik avarijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbams, kai delsti negalima dėl saugumo ar būtinos infrastruktūros veikimo.

    Planuojant statybos, remonto ar montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, apie juos savivaldybę reikia informuoti iš anksto. Nurodoma, kad tai turi būti padaryta ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios, pateikiant informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį, trukmę per parą ir triukšmo mažinimo priemones.

    Savivaldybė ragina gyventojus ir rangovus laikytis triukšmo prevencijos reikalavimų bei planuoti darbus taip, kad būtų kuo mažiau trikdoma aplinkinių ramybė. Praktikoje tai dažniausiai reiškia triukšmingiausius etapus numatyti dienos metu, o jei įmanoma, rinktis mažiau triukšmingas technologijas ir informuoti kaimynus apie darbų laiką.

  • Gobelenų paslaptys Palangoje: nuo Antikos iki Žygimanto Augusto kolekcijos ir Valdovų rūmų rinkinio

    Birželio 18 dieną 17.30 valandą LNM Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia į parodą lydintį renginį, skirtą gobelenų istorijai ir jų reikšmei Europoje. Susitikimo metu lankytojams bus nuosekliai pristatyta, kaip nuo senosios Antikos iki Renesanso keitėsi gobelenų paskirtis, estetika ir vertė.

    Renginyje bus aptariama, kodėl gobelenai ilgą laiką buvo laikomi vienu prestižiškiausių prabangos objektų, kurį užsakydavo valdovai, didikai ir turtingi miestai. Bus paaiškinta, kaip vertinama gobelenų kaina ir kas ją lemia šiandien: nuo išlikimo būklės ir medžiagų iki proveniencijos bei dirbtuvės, kurioje kūrinys buvo austas.

    Žygimanto Augusto gobelenai

    Ypatingas dėmesys renginyje skiriamas ankstyviausiems gobelenams, užsakytiems Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių, išryškinant Žygimanto Augusto kolekciją. Ji pristatoma kaip viena vientisiausių ir stilingiausių Europoje, tapusi svarbiu orientyru tyrinėjant valdovų reprezentacijos kultūrą bei to meto menines madas.

    Taip pat bus aptarta, kaip šis istorinis paveldas tapo kelrode žvaigžde formuojant Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus istorinių gobelenų rinkinį. Paskaitos dalyviams žadama parodyti ir detaliau pristatyti išskirtinius rinkinio gobelenus, atskleidžiant jų siužetus, ikonografiją ir audimo ypatumus.

    Kas ves renginį?

    Paskaitą ves humanitarinių mokslų daktarė, dailėtyrininkė Ieva Kuizinienė, viena ryškiausių Lietuvos istorinės tekstilės tyrinėtojų. Ji dirba vyriausiąja kultūros istorike Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, vykdo mokslinius tyrimus ir prisideda prie kultūros paveldo sklaidos.

    Specialistė yra reikšmingų monografijų ir katalogų autorė, o jos pagrindinė tyrimų kryptis apima XVI–XVIII amžiaus gobelenus: tiek Vakarų Europos, tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekstus. Už indėlį į muziejininkystę ir kultūros tyrimus jai 2023 metais skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija.

    Data, vieta ir registracija

    Renginys vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, adresu Vytauto g. 23A, Palanga. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija el. paštu j.sliupo.muziejus@lnm.lt.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginys skirtas tiek istorija ir menu besidomintiems lankytojams, tiek norintiems geriau suprasti, kodėl gobelenai šimtmečius buvo laikomi galios, statuso ir reprezentacijos ženklu. Tai proga viename pasakojime sujungti Europos tekstilės tradicijas ir Lietuvos valdovų užsakymų pėdsakus, kurie svarbūs ir šiandienos muziejinių rinkinių formavimui.

  • Nuo birželio 1 dienos grįžta sezoninis M-479 maršrutas į pajūrį: laikai ir sustojimai

    Nuo birželio 1 dienos atnaujinamas sezoninis autobuso maršrutas M-479 Mažeikiai–Klaipėda, važiuojantis per Skuodą, Šventąją ir Palangą. Maršrutas skirtas patogesniam susisiekimui su pajūriu savaitgaliais, kai kelionių srautai į kurortus paprastai išauga.

    Iš Mažeikių autobusų stoties autobusas išvyksta penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais 10.10 valandą. Keliaujantiems rekomenduojama atvykti į stotį šiek tiek anksčiau, ypač sezono pradžioje, kai bilietai dažnai išperkami greičiau.

    Grįžtamasis reisas iš Klaipėdos į Mažeikius numatytas 19.50 valandą. Pakeliui autobusas sustoja Palangoje 20.30 valandą ir Šventojoje 20.45 valandą, todėl tai patogi opcija tiek dienos išvykai, tiek trumpam savaitgalio poilsiui.

    Bilietus galima įsigyti internetu platformoje „autobusubilietai.lt“ arba autobusų stoties bilietų kasoje. Vežėjas nurodo, kad išankstinius bilietus galima nusipirkti ir kelionei atgal, taip užsitikrinant vietą grįžtant iš kurorto.

    Maršrutą organizuoja UAB „Mažeikių autobusų parkas“. Prieš kelionę keleiviams verta pasitikslinti aktualų tvarkaraštį ir galimus pasikeitimus, nes sezono metu reisų grafikai kartais koreguojami pagal paklausą.

  • Palangoje Vaikų gynimo dieną: Aurelijos Čeredaitės spektaklis ir lėlių dirbtuvės

    Birželio 1 dieną, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Palangoje kviečiama švęsti Jono Šliūpo muziejuje. Čia lankytojų lauks KŪRYBATORIJOS rezidentės Aurelijos Čeredaitės spektaklis vaikams ir kūrybinės dirbtuvės.

    Renginio pradžia numatyta 16 valandą. Organizatoriai skelbia, kad programa pritaikyta šeimoms: pirmiausia vyks spektaklis „Peliukas Antanas“, o po jo vaikai bus kviečiami patys išbandyti lėlių kūrimą.

    Kūrybinės dirbtuvės po spektaklio

    Dirbtuvėse „Atgiję šaukštai“ vaikai gamins lėles iš kasdienių buities priemonių, daugiausia pasitelkdami paprastus šaukštus. Užsiėmimų metu jie pieš veidelius, kurs šukuosenas ir aprangos detales, o vėliau dekoruos savo personažus pagal asmeninę idėją.

    Tokios dirbtuvės Lietuvoje vis dažniau pasirenkamos kaip kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką lavinanti veikla, ypač kai dalyviai skatinami pernaudoti paprastas medžiagas. Praktinė patirtis leidžia vaikams ne tik stebėti pasirodymą, bet ir patiems tapti kūrėjais.

    Kas yra Aurelija Čeredaitė ir KŪRYBATORIJA

    Aurelija Čeredaitė pristatoma kaip aktorė, režisierė, dramaturgė, lėlininkė ir mokytoja, ilgus metus dirbanti teatro srityje. Jos veikla apima tiek pasirodymus scenoje, tiek istorijų kūrimą įvairaus amžiaus auditorijoms.

    Renginys yra KŪRYBATORIJOS vasaros rezidencijų programos dalis. KŪRYBATORIJA pristatoma kaip erdvė kūrybai, tyrimams, tinklaveikai ir profesiniam augimui, o rezidencijų formatu siekiama į Palangą pritraukti skirtingų sričių kūrėjus.

    Renginys vyks Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje, Vytauto gatvėje. Bilietų kaina nurodoma nuo 3 iki 5 eurų, o registracija vykdoma iš anksto elektroniniu paštu.

  • Palanga kviečia Gedulo ir vilties dieną: tylos minutė, Mišios ir atminties valanda prie kryžiaus

    Birželio 14 dieną Palangoje vyks Gedulo ir vilties dienos minėjimas, skirtas pagerbti sovietinių represijų, trėmimų ir netekčių paliestus žmones. Miesto bendruomenė kviečiama sustoti, prisiminti istorines patirtis ir kartu išlaikyti gyvą atmintį apie laisvės kainą.

    Gedulo ir vilties diena Lietuvoje kasmet primena 1941 metais prasidėjusius masinius gyventojų trėmimus, kai tūkstančiai žmonių buvo prievarta išvežti į atokius Sovietų Sąjungos regionus. Istorikų vertinimu, represijos palietė įvairias visuomenės grupes, o tremties patirtys iki šiol išlieka svarbia kolektyvinės atminties dalimi.

    Minėjimo Palangoje programa prasidės 11.59 valandą visuotine Tylos minute. Ji skirta asmeniniam susikaupimui ir pagarbos išraiškai visiems, kurie neteko namų, artimųjų ar galimybės gyventi laisvoje šalyje.

    12 valandą bus aukojamos šv. Mišios Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Organizatoriai pabrėžia, kad tai proga ne tik prisiminti istoriją, bet ir ieškoti vidinės stiprybės bei bendrystės, kuri padeda išlaikyti pagarbą žmogaus orumui.

    13.15 valandą vyks atminties valanda prie Tremtinių kryžiaus Vytauto gatvėje 31. Ši vieta Palangoje tapo simboliniu tašku, primenančiu tremtinių ir politinių kalinių likimus, o renginyje tradiciškai akcentuojama pareiga perduoti istorinę patirtį jaunajai kartai.

    Renginių organizatoriai kviečia palangiškius ir miesto svečius dalyvauti minėjime, skirti laiko susikaupimui ir prisidėti prie istorinės atminties puoselėjimo. Gedulo ir vilties dienos prasmė apima ne tik gedulą, bet ir viltį, kurią žmonės išsaugojo net sunkiausiomis aplinkybėmis.

  • Palangoje – muzikinis savaitgalis Kurhauze: nemokami koncertai ir džiazo finalas

    Palanga paskutinį gegužės savaitgalį kviečia į koncertų ciklą Kurhauze, kuriame susitinka klasika, sakralinė muzika ir džiazas. Per tris dienas numatyti trys skirtingi vakarai, skirti tiek šeimoms, tiek ieškantiems ramesnės kultūrinės alternatyvos kurorte.

    Programa startuoja gegužės 28 dieną 16 valandą jaunųjų pianistų koncertu Muzikos tiltai. Kurhauzo koncertų salėje pasirodys Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniai, o klausytojams renginys bus nemokamas.

    Gegužės 29 dieną 18.30 valandą Palangoje koncertuos Karlo Gustavo motetų choras iš Karlshamno Švedijoje. Kolektyvas, puoselėjantis daugiau nei šimtmečio chorinės muzikos tradiciją, pristatys sakralinės muzikos programą, apimančią skirtingas epochas ir stilistikas.

    Programoje žadami kūriniai nuo Felixo Mendelssohno iki šiuolaikinių autorių, tarp jų ir Vytauto Miškinio. Organizatoriai akcentuoja, kad choras gastroliuoja įvairiose Europos šalyse ir išsiskiria emocionaliu atlikimu bei jautriu erdvių išnaudojimu, o šis koncertas taip pat nemokamas.

    Muzikinį savaitgalį gegužės 30 dieną 18 valandą užbaigs džiazo vakaras, kuriame pasirodys pianistas Egidijus Buožis ir trimitininkas Valerijus Ramoška. Skambės džiazo standartai ir autorinės kompozicijos, o programos ašis – improvizacija ir muzikantų tarpusavio dialogas scenoje.

    Bilietais į džiazo koncertą rūpinasi Bilietai.lt ir Palangos turizmo informacijos centras, o kiti du savaitgalio renginiai lankytojams atviri nemokamai. Kurortas tokiu formatu siūlo aiškią kultūrinę kryptį: per trumpą laiką patirti kelis žanrus ir pasirinkti artimiausią nuo fortepijono klasikos iki gyvo džiazo skambesio.