CP v2

Tag: Palantir

  • „Palantir“ pelnus perkelia į JAV: ataskaita kelia klausimus dėl mokesčių Europoje ir skaidrumo

    „Palantir“ pelnus perkelia į JAV: ataskaita kelia klausimus dėl mokesčių Europoje ir skaidrumo

    JAV duomenų analizės bendrovė „Palantir“ dalį Europoje uždirbamų pajamų, kaip teigiama naujoje analizėje, nukreipia į Jungtines Valstijas, taip sumažindama apmokestinamąjį pelną Europoje. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Europos padaliniuose matomas gerokai kuklesnis pelningumas nei JAV rinkoje, nors pajamos regione išlieka reikšmingos.

    Tyrimą parengė Jungtinėje Karalystėje įsikūręs Tarptautinės įmonių mokesčių atskaitomybės ir tyrimų centras, nagrinėjantis tarptautinių bendrovių mokesčių planavimo praktiką. Autoriai nurodo, kad 2024 metais „Palantir“ Europos dukterinės įmonės sugeneravo apie 440 500 000 eurų metinių pajamų, tačiau deklaruojamas pelnas, palyginti su JAV rezultatais, buvo nepalyginamai mažesnis.

    „Nors didelė „Palantir“ pajamų dalis gaunama Europoje, beveik visas ikimokestinis pelnas nukreipiamas į Jungtines Valstijas“, – teigiama ataskaitoje.

    Ataskaitoje akcentuojamas ryškus pelningumo skirtumas: JAV veikloje nurodomos itin aukštos maržos, o už JAV ribų jos daug mažesnės. Kai kurių Europos padalinių pelno marža, kaip teigiama, priartėja prie kelių procentų ribos, o tai mažina ir mokėtiną pelno mokestį tose šalyse.

    Kaip pavyzdys išskiriama Švedija: 2024 metais ten, anot ataskaitos, „Palantir“ deklaravo 13 700 000 eurų pajamų ir apie 1 100 000 eurų pelno. Esant maždaug 20 proc. pelno mokesčio tarifui, tai reikštų maždaug 424 000 eurų mokesčių sumą.

    Kaip veikia pelno perkėlimas

    Ataskaitos autoriai teigia, kad bendrovė gali mažinti Europoje deklaruojamą pelną, o didesnę jo dalį koncentruoti JAV grupės struktūroje. Tokia praktika dažniausiai siejama su grupės vidaus atsiskaitymais, kai dukterinės įmonės moka už intelektinę nuosavybę, licencijas, konsultacijas, valdymo paslaugas ar paskolas.

    Pačioje ataskaitoje pabrėžiama, kad tai nebūtinai reiškia neteisėtą veiklą: tarptautinis pelno paskirstymas tarp grupės įmonių daugeliu atvejų yra leidžiamas, jei laikomasi galiojančių taisyklių. Vis dėlto tokie modeliai kelia klausimų dėl mokesčių bazės erozijos, skaidrumo ir to, ar deklaruojamas pelnas atitinka realią ekonominę veiklą konkrečioje šalyje.

    Bendrovės atsakas ir kontekstas Europoje

    „Palantir“ atstovai viešai teigė, kad didžioji dalis 2025 metų pajamų ir pelningumo buvo sugeneruota JAV verslo, o bendrovės mokestinė padėtis kiekvienoje jurisdikcijoje esą atspindi ekonominės veiklos apimtį. Taip pat akcentuojama, kad pelno paskirstymas grupės viduje yra įprasta didelių tarptautinių kompanijų praktika.

    Europos institucijos pastarąjį dešimtmetį ne kartą ėmėsi nagrinėti, kaip tarptautinės technologijų bendrovės struktūruoja mokesčius regione. Dalis bylų baigėsi valstybių narių naudai, kitos įmonėms buvo palankios, tačiau bendra kryptis išlieka ta pati: daugiau dėmesio skaidrumui, pelno priskyrimui ten, kur vykdoma veikla, ir didesniam informacijos atskleidimui.

    Kodėl Europoje pelnas gali atrodyti mažesnis

    Ataskaitoje nurodoma ir kita galima priežastis, kodėl Europos padalinių pelningumas gali būti kuklus: didelės personalo sąnaudos. Jungtinėje Karalystėje, kur, kaip teigiama, sutelkta didelė dalis darbuotojų už JAV ribų, 2024 metais fiksuotos reikšmingos darbuotojų išlaidos, didinančios bendras veiklos sąnaudas.

    Taip pat išskiriamas akcijomis grįstas atlygis, kai dalis atlygio darbuotojams apskaitoje registruojama kaip sąnaudos. Toks mechanizmas gali mažinti apmokestinamąjį pelną konkrečiose dukterinėse įmonėse, nors jo poveikis priklauso nuo šalies taisyklių ir grupės apskaitos politikos.

    Ekspertai pabrėžia, kad mokesčių skaidrumo klausimai ypač jautrūs, kai įmonės dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ar teikia paslaugas valstybės sektoriui. Dėl to vis dažniau keliama idėja, kad pretenduojant į viešuosius kontraktus įmonės turėtų aiškiau atskleisti, kur generuojamos pajamos, kur dirba darbuotojai, kur sukuriamas pelnas ir kur sumokami mokesčiai.

  • Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europa ieško, kuo pakeisti „Palantir“: priklausomybė nuo JAV duomenų analizės gilėja ir kelia rizikų

    Europos šalys vis garsiau kalba apie skaitmeninį suverenumą, tačiau praktiškai susiduria su kebliu klausimu: kaip atsisakyti „Palantir“ programinės įrangos, kuri įsišaknijusi jautriausiuose procesuose. Ji naudojama nuo policijos analitikos ir žvalgybos iki gynybos planavimo bei sveikatos duomenų sistemų.

    Diskusijos paaštrėjo po Prancūzijos ir Vokietijos saugumo pareigūnų pareiškimų apie europinę suverenią skaitmeninę infrastruktūrą. Sektoriaus atstovams tai tapo aiškiu signalu, kad dalis politikų ir institucijų ieško būdų mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų, ypač kai kalbama apie kritinius duomenis.

    Kur „Palantir“ tapo nepakeičiamas

    „Palantir“ stiprybė yra gebėjimas sujungti didžiulius skirtingų šaltinių duomenų kiekius, greitai rasti ryšius ir paversti tai sprendimais operaciniu tempu. Būtent dėl šios priežasties platforma tapo įrankiu, prie kurio organizacijos prisiriša ne tik techniškai, bet ir procesais.

    Prancūzijoje bendrovės įsitvirtinimas siejamas su laikotarpiu po 2015 metų teroro išpuolių, kai saugumo institucijoms reikėjo greito technologinio atsako. Vokietijoje vienas ankstyvų pavyzdžių buvo Heseno žemės policijos sprendimai, kai duomenų sujungimo įrankiai tapo kasdienės kriminalinės analitikos dalimi.

    Jungtinėje Karalystėje „Palantir“ į sveikatos duomenų ekosistemą įėjo per pandemiją, kai valstybė skubiai telkė informaciją sprendimams. Vėliau tai virto didesnio masto sutartimis, o kitas reikšmingas sprendimo taškas siejamas su 2027 metais, kai gali tekti peržiūrėti ilgalaikius įsipareigojimus.

    Suverenumas prieš patogumą

    Europos institucijų ir vyriausybių nerimas dažniausiai sukasi apie tris dalykus: kontrolę, kainą ir priklausomybę nuo tiekėjo. Net jei duomenys fiziškai laikomi Europoje, kritiniai procesai gali tapti priklausomi nuo vieno gamintojo atnaujinimų, licencijavimo ir integracijų.

    Kai kurie pareigūnai pripažįsta, kad ne visoms įstaigoms reikia maksimalios komplektacijos platformos, o dalį užduočių gali atlikti paprastesni ir pigesni sprendimai. Tačiau ten, kur duomenų kiekiai ir sąsajų skaičius milžiniški, „Palantir“ suteikiamas greitis ir tikslumas vis dar laikomi sunkiai prilygstamais.

    Siekiant alternatyvų, dalis Europos žaidėjų siūlo sprendimus, kuriuos lengviau pritaikyti nacionaliniams reikalavimams ir teisės normoms. Pavyzdžiui, Prancūzijos bendrovė „ChapsVision“ pastaruoju metu minima kaip pasirinkimas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV tiekėjų ir stiprinti vietinę pramonę.

    Gynybos ir DI faktorius

    Situaciją komplikuoja tai, kad „Palantir“ įsitvirtina ir NATO aplinkoje, kur svarbiausias kriterijus yra suderinamumas ir saugumo sertifikavimas. Kai kurie Aljanso pareigūnai yra viešai nurodę, kad tam tikrose karinėje aplinkoje naudojamose DI funkcijose realių alternatyvų šiuo metu trūksta.

    Dar viena priežastis, kodėl atsisakyti sudėtinga, yra veikimo modelis, kai tiekėjas ne tik parduoda programą, bet ir įdarbina komandas kliento organizacijoje, pritaikydamas sprendimus konkrečioms užduotims. Šį modelį aktyviai kopijuoja ir kitos JAV technologijų grupės, todėl rizika, kad priklausomybės ciklas kartosis su nauja DI banga, Europoje vertinama vis rimčiau.

    Galiausiai sprendimas dėl „Palantir“ Europai tampa ne vien technologinis, o pramoninės politikos klausimas. Norint realiai sukurti alternatyvas, neužtenka deklaracijų apie suverenumą, reikia nuoseklaus viešųjų pirkimų, standartų ir ilgalaikių investicijų plano, kitaip kritinės sistemos ir toliau remsis užsienio tiekėjais.

    Kol kas Europos rinkos problema išlieka fragmentacija: skirtingi nacionaliniai reikalavimai, nevienodas institucijų brandumas ir ribota vietinių sprendimų mastelio patirtis. Todėl artimiausiais metais labiausiai tikėtina ne staigi skyryba, o laipsniškas bandymas mažinti rizikas ten, kur tai įmanoma, neparalyžiuojant kasdienių operacijų.

  • Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija ieško alternatyvos „Palantir“: žada kurti europinę karinių duomenų platformą

    Prancūzija ir Vokietija susitarė įvertinti galimybes kurti europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ karinei programinei įrangai. Šis žingsnis atspindi vis stiprėjantį Europos siekį mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų gynybos srityje ir stiprinti vadinamąjį duomenų suverenitetą.

    Bendrame pareiškime po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo derybų pabrėžta, kad šalys nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros plėtrą. Akcentuojami duomenimis grįsti saugumo sprendimai, DI ir debesijos technologijos, kurias būtų galima kurti bei diegti pasitelkiant abiejų valstybių pajėgumus.

    Prancūzija jau signalizuoja kryptį: šalies vidaus žvalgybos tarnyba birželį pranešė nutraukianti sutartį su „Palantir“. Tuo pat metu Vokietijos žvalgybos institucijos, remiantis viešais pranešimais, pasirinko prancūzišką alternatyvą „ChapsVision“, taip dar labiau išryškindamos politinę valią ieškoti europinių sprendimų.

    „Siekdamos stiprinti duomenų suverenitetą, Prancūzija ir Vokietija nagrinės europinės suverenios skaitmeninės infrastruktūros kūrimą, atsižvelgdamos į duomenimis grįstą saugumą, DI ir debesijos sprendimus iš abiejų šalių“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Pareiškime kaip pavyzdys minima Prancūzijos platforma „Arcadia“ ir panašūs sprendimai Vokietijoje. Prancūzijos kariuomenė anksčiau yra rodžiusi ambiciją pristatyti „Arcadia“ kaip alternatyvą „Palantir“ kuriamai ir NATO naudojamai „Maven“ tipo komandų ir valdymo ekosistemai, tačiau Aljanso vadovybėje dar visai neseniai skambėjo vertinimai, kad Europoje realios alternatyvos stinga.

    Kartu Paryžius ir Berlynas siekia platesnio technologinio suderinamumo gynyboje. Šalys kalba apie europinį bendradarbiavimo kovos standartą, kuris leistų skirtingų valstybių kuriamiems naikintuvams, koviniams dronams ir kitiems orlaiviams keistis duomenimis ir veikti vienoje sistemoje, kas šiandien tampa esminiu modernaus karo elementu.

    Antžeminėje dimensijoje numatoma pradėti tyrimų programą MGCS projekte, kuris ateityje turėtų pakeisti Vokietijos „Leopard 2“ ir Prancūzijos „Leclerc“ tankus. Tyrimuose planuojama vertinti autonominio vairavimo, jutiklių ir mūšio lauko tinklaveikos sprendimus, siekiant pasiekti koncepcijos įrodymo etapą.

    Trečias svarbus blokas susijęs su tolimojo nuotolio ginkluote ir kosmosu. Prancūzija ir Vokietija kartu su Jungtine Karalyste ketina nagrinėti bendradarbiavimą kuriant raketines sistemas, kurios galėtų pasiekti iki 2 500 kilometrų nuotolį, o kosmose žada glaudesnę žvalgybinių palydovų partnerystę ir didesnį europinių raketų, įskaitant „Ariane 6“, naudojimą kariniams paleidimams.

    Šie planai pateikiami augant klausimams, kiek ilgai Europa gali remtis JAV tiek gynybos technologijomis, tiek platesnėmis saugumo garantijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą kurti europinius sprendimus, kurie būtų ne tik politiškai patrauklūs, bet ir techniškai konkurencingi, greitai diegiami bei suderinami su NATO standartais.

  • Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos žvalgyba atsisako „Palantir“: DGSI duomenų analizę patikės „ChapsVision“

    Prancūzijos vidaus žvalgybos tarnyba DGSI pranešė nutraukianti bendradarbiavimą su JAV duomenų analizės ir stebėsenos technologijų bendrove „Palantir“. Tarnyba ketina pereiti prie Prancūzijoje sukurtos platformos, kurią tieks vietos bendrovė „ChapsVision“.

    Apie sprendimą viešai paskelbta prieš vieną didžiausių šalies technologijų renginių, kai diskusijos dėl skaitmeninio suverenumo Europoje tapo ypač aktyvios. Prancūzijos pareigūnai pabrėžia, kad jautrių valstybės funkcijų technologinė priklausomybė nuo užsienio tiekėjų turi būti mažinama.

    DGSI su „Palantir“ dirbo nuo 2016 metų, o sutartis buvo pratęsta 2025 metais ir turėjo galioti iki 2028 metų. Vis dėlto dabar pasirinktas kitoks kelias, o „ChapsVision“ įvardijama kaip sprendimas, galintis pakeisti iki šiol naudotas JAV tiekėjo sistemas.

    „DGSI pasirinko „ChapsVision“, kad pakeistų amerikiečių milžinę „Palantir“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Europos institucijos ir nacionalinės vyriausybės pastaraisiais metais vis dažniau kalba apie rizikas, susijusias su kritinės reikšmės IT tiekėjais iš už Europos ribų. Jautriausiose srityse tai apima ne tik debesijos paslaugas ar socialines platformas, bet ir DI taikymą, duomenų integravimą bei operatyvinę analitiką.

    „ChapsVision“ jau buvo įtraukta į ankstesnes iniciatyvas, kuriomis siekta stiprinti Prancūzijos saugumo institucijų technologinę bazę. Panašias alternatyvas, remiantis viešai skelbtais sprendimais, pradeda rinktis ir kitos Europos šalys, kurios ieško vietinių arba europinių tiekėjų jautrioms analizės užduotims.

    „Palantir“ savo pozicijoje teigė, kad sutartis su DGSI esą išlieka galioti, o bendradarbiavimas tęsiamas pagal esamus įsipareigojimus. Bendrovė taip pat nurodė, kad laikosi saugumo, duomenų apsaugos, atitikties reikalavimų ir skaidrumo principų.

    Sprendimas Prancūzijoje signalizuoja platesnę kryptį: Europos šalys vis aktyviau vertina, kas valdo jų jautriausius duomenų srautus ir analitines sistemas. Artimiausiu metu panašūs pasirinkimai gali turėti įtakos viešiesiems pirkimams, technologijų ekosistemai ir konkurencijai tarp JAV ir Europos tiekėjų saugumo sektoriuje.

  • Trumpo remiamas JAV 250-mečio koncertas byra: atlikėjai traukiasi, kyla klausimų dėl rėmėjų

    Trumpo remiamas JAV 250-mečio koncertas byra: atlikėjai traukiasi, kyla klausimų dėl rėmėjų

    JAV ruošiantis 250-osioms nepriklausomybės metinėms, dalis su Donaldu Trumpu siejamų minėjimo renginių sulaukia vis daugiau kritikos. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Freedom 250“ programos kontekste pristatytas koncertų ir pramogų ciklas Vašingtone, kuriame jau fiksuojami pirmieji atlikėjų pasitraukimai.

    Renginių organizatoriai skelbia apie planuojamą Didžiąją Amerikos valstijų mugę Nacionalinėje alėjoje Vašingtone. Ji turėtų vykti nuo birželio 25 dienos iki liepos 10 dienos, o idėja pristatoma kaip visų JAV valstijų ir teritorijų pristatymas vienoje, pasaulinės parodos mastą primenančioje šventėje.

    Atlikėjai pradeda trauktis

    Viešai paskelbtame muzikiniame sąraše – daugiausia 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių popkultūros vardai, tarp jų „Vanilla Ice“, „C+C Music Factory“, „Flo Rida“, Bretas Michaelsas iš grupės „Poison“ bei Fabas Morvanas, siejamas su „Milli Vanilli“. Tačiau būtent sudėtis ir politinis renginio fonas internete greitai tapo pašaipų taikiniu.

    Morris Day, žinomas kaip grupės „The Time“ lyderis, pareiškė, kad jo vardas renginio programoje atsidūrė nepagrįstai ir jis jame nedalyvaus.

    „Priešingai nei sklando gandai, Morris Day ir „The Time“ Didžiojoje Amerikos valstijų mugėje nepasirodys. Man tai netinka“, – sakė Morris Day.

    Pasitraukė ir reperis „Young MC“. Jis nurodė, kad apie politinį renginio užnugarį atlikėjai esą nebuvo informuoti iš anksto.

    „Informavau savo agentus, kad „Freedom 250“ renginyje nepasirodysiu. Atlikėjams nebuvo pasakyta apie jokį politinį šio projekto įsitraukimą“, – sakė „Young MC“.

    Kas yra „Freedom 250“?

    „Freedom 250“ pristatomas kaip viešojo ir privataus sektorių partnerystės modeliu finansuojamas projektas, siekiantis pažymėti JAV 250-metį. Tačiau programą lydintys pranešimai apie rėmėjus ir galimą politinę įtaką kelia papildomų klausimų, ypač kai renginiai siejami su Trumpo aplinka.

    Pranešimuose minima, kad finansavimo ir partnerystės grandinėje figūruoja su federaliniais užsakymais dirbančios bendrovės, taip pat technologijų sektoriaus žaidėjai, tarp jų „Palantir“ ir „Oracle“, bei rangovai „Deloitte“ ir „Lockheed Martin“. Toks rėmėjų derinys, ypač politinių minėjimų kontekste, skatina diskusiją, kur baigiasi viešasis interesas ir prasideda politinis rinkodaros projektas.

    Didėja spaudimas dėl skaidrumo

    Renginių kritikai internete programą vadina parodija ir prasta nostalgijos imitacija, tačiau svarbesnė diskusijos dalis sukasi apie skaidrumą. Vartotojų teisių gynėjai iš „Public Citizen“ ragina Kongresą aiškintis, ar federaliniai ištekliai ir politinė įtaka nėra naudojami renginiams, kurie gali būti palankūs konkrečiai politinei stovyklai.

    Papildomą įtampą kelia viešumoje nuskambėję teiginiai, kad aukotojams galėjo būti siūloma galimybė gauti priėjimą prie prezidento už itin dideles paramos sumas. Tokie signalai, net jei dar tikrinami, didina spaudimą organizatoriams aiškiai atskirti šventinius valstybinius minėjimus nuo politinių kampanijų logikos.

    Kol kas Didžiosios Amerikos valstijų mugės startas birželio 25 dieną nėra atšauktas. Vis dėlto atlikėjų pasitraukimai rodo, kad renginio organizatoriams gali tekti iš naujo aiškinti programos turinį, politinį kontekstą ir finansavimo modelį, jei siekiama išlaikyti dalyvių ir visuomenės pasitikėjimą.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    Trumpas pagyrė „Palantir“ akcijas, o dokumentai atskleidė: pirko dar prieš įrašą „Truth Social“

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai pagyrė duomenų analizės ir gynybos technologijų bendrovės „Palantir“ akcijas socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau paviešinti dokumentai rodo, kad šių akcijų jis buvo įsigijęs dar prieš tą įrašą. Tai matyti iš JAV Vyriausybės etikos tarnybai pateiktų deklaracijų, kuriose fiksuojami prezidento sandoriai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais.

    Dokumentuose nurodoma, kad per pirmąjį 2026 metų ketvirtį buvo atlikta tūkstančiai sandorių, kurių bendra vertė siekė šimtus milijonų eurų. Kiekvienas sandoris deklaracijose pateikiamas ne tiksliu skaičiumi, o vertės rėžiais, kaip numato JAV pareigūnų finansinių ataskaitų taisyklės.

    Įrašo „Truth Social“ paviešinimo išvakarėse D. Trumpo portfelyje, pagal deklaruotus rėžius, galėjo atsirasti „Palantir“ akcijų už maždaug 230 000–590 000 eurų. Vien kovą jis esą atliko mažiausiai septynis „Palantir“ akcijų pirkimus, kurių bendra vertė galėjo siekti iki maždaug 500 000 eurų.

    Ką tiksliai rašė prezidentas?

    Po kelių savaičių D. Trumpas „Truth Social“ tinkle viešai išskyrė „Palantir“ ir net paminėjo biržos trumpinį, kai akcijos išgyveno prastą laikotarpį rinkoje. Tuo metu technologijų sektoriuje tęsėsi išpardavimas, o įmonė sulaukė ir skeptiškų investuotojų dėmesio.

    „„Palantir Technologies“ įrodė turinti puikių karinių pajėgumų ir įrangos. Tiesiog paklauskite mūsų priešų“, – rašė Donaldas Trumpas.

    Tekste taip pat minėta, kad „Palantir“ įrankiai, žiniasklaidos pranešimų duomenimis, buvo naudojami identifikuojant taikinius Irane. Bendrovės veikla gynybos ir saugumo srityje jau seniai kelia diskusijas dėl technologijų vaidmens konfliktuose ir valstybės užsakymų įtakos verslui.

    Kaip aiškinamas galimas interesų konfliktas?

    D. Trumpo atstovas spaudai tvirtino, kad prezidento investicijos laikomos valdomose sąskaitose, kurias prižiūri trečiosios šalys, o sprendimai priimami be tiesioginio šeimos įsitraukimo. Pasak jo, sandoriai esą vykdomi automatizuotais procesais, o prezidentas negauna išankstinės informacijos apie planuojamą prekybą.

    „Prezidento investicijų portfeliai valdomi visiškai diskreciniu principu, nepriklausomai trečiųjų šalių finansinių institucijų, kurios turi išimtinę teisę priimti investicinius sprendimus“, – teigiama D. Trumpo atstovo pareiškime.

    Baltųjų rūmų atstovas taip pat nurodė, kad prezidento turtas laikomas patikėjimo struktūroje, kurią administruoja jo vaikai, ir esą interesų konflikto nėra. Tuo metu „Palantir“ į žiniasklaidos užklausą dėl komentaro neatsakė.

    „Palantir“ vaidmuo ir platesnis kontekstas

    „Palantir“ pastaraisiais metais vis dažniau minima kaip viena įmonių, kurios gauna naudos iš valstybių siekio modernizuoti kariuomenę ir žvalgybos pajėgumus. Bendrovė kuria platformas, skirtas didelių duomenų apdorojimui, sprendimų paramai ir operacijų planavimui, o jos produktai naudojami tiek civilinėse, tiek gynybos struktūrose.

    Deklaracijose fiksuojama, kad D. Trumpas 2026 metų pradžioje ne tik pirko, bet ir pardavinėjo „Palantir“ akcijas, o dalis pardavimų galėjo siekti milijonus eurų. Tai reiškia, kad prezidento ekspozicija bendrovės akcijoms galėjo kisti labai greitai, priklausomai nuo valdytojų sprendimų ir rinkos judėjimo.

    Be „Palantir“, dokumentuose minimi ir kiti technologijų sektoriaus sandoriai, susiję su DI infrastruktūra ir programinės įrangos bendrovėmis. Tai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško įmonių, kurios gali tiesiogiai uždirbti iš DI plėtros, ypač gynybos, debesijos ir duomenų centrų grandinėse.

  • Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) ketina jautrių saugumo sistemų analizėje rinktis prancūzų bendrovės „ChapsVision“ sprendimą, o ne JAV įmonę „Palantir“. Šis žingsnis siejamas su vis garsiau deklaruojamu tikslu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų kritinėse valstybės funkcijose.

    Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad BfV planuoja naudoti „ChapsVision“ programinę įrangą „ArgonOS“, skirtą struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų apdorojimui ir parengimui analitikams. Tokios sistemos paprastai naudojamos didelių informacijos masyvų sujungimui, paieškai, ryšių nustatymui ir prioritetų sudarymui, tačiau galutinius sprendimus priima žmonės.

    Signalas dėl skaitmeninės nepriklausomybės

    BfV vadovybė anksčiau viešai yra akcentavusi norą remtis europinėmis alternatyvomis. Tai atspindi platesnę tendenciją Europos Sąjungoje, kai valstybinės institucijos, ypač saugumo srityje, vertina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir tiekėjo jurisdikciją, rizikas duomenų apsaugai bei ilgalaikę priklausomybę.

    „Pasirinkdama „ArgonOS“, BfV siunčia aiškų signalą dėl Europos skaitmeninio suvereniteto“, – sakė Vokietijos parlamentinės žvalgybos priežiūros komiteto vadovas Marcas Henrichmannas.

    Jis pabrėžė, kad galutinis vertinimas priklausys nuo realaus veikimo. Praktikoje tai reiškia, kad net ir politiškai patraukli europinė alternatyva turės įrodyti, jog gali užtikrinti greitį, tikslumą, stabilumą ir saugumą kasdienėse operacijose.

    „Palantir“ klausimas Vokietijoje jau įkaitęs

    „Palantir“ Vokietijoje vertinamas nevienareikšmiškai: dalis žemės policijos pajėgų jau yra naudojusios ar naudoja šios bendrovės programinę įrangą, o federaliniu lygiu periodiškai svarstoma, ar tokie sprendimai turėtų tapti plačiau taikomi. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, pagrindinių teisių ir kontrolės rizikas, kai valstybės saugumo infrastruktūra remiasi už Europos ribų veikiančiu tiekėju.

    „Palantir“ vadovas Alexas Karpas anksčiau yra tvirtinęs, kad bendrovės technologijos taikomos svarbiausiuose pasaulio konfliktų taškuose. Tačiau Vokietijos diskusijoje tai susiduria su klausimu, ar technologinė nauda atsveria priklausomybės nuo išorinio tiekėjo kainą ir politines pasekmes.

    Kliūtis gali tapti žvalgybos įstatymų reforma

    „ArgonOS“ diegimas, kaip skelbiama, siejamas su planuojama Vokietijos žvalgybos teisinės bazės reforma. Numatomos pataisos turėtų išplėsti BfV skaitmenines galias, palengvinti duomenų apsikeitimą su policija ir pakeisti asmens duomenų saugojimo terminų taisykles.

    Tokios reformos paprastai kelia aštrias diskusijas, nes tenka derinti nacionalinio saugumo interesus su privatumu ir proporcingumo principu. Kol pakeitimai nepriimti, pilnas naujų įrankių mastas gali likti ribotas, net jei technologinis sprendimas jau pasirinktas.

    Šis BfV pasirinkimas rodo, kad Europos institucijoms vis svarbiau ne tik tai, ką sistema gali padaryti, bet ir kas ją valdo, kur laikomi duomenys bei kokios taisyklės galioja tiekėjui. Artimiausi mėnesiai parodys, ar europinė alternatyva taps tvariu standartu, ar liks simboliniu bandymu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

  • „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    JAV duomenų analizės bendrovės „Palantir“ vadovas Alexas Karpas viešai sukritikavo Vokietijos požiūrį į karinės paskirties programinę įrangą ir pareiškė, kad Berlyno skepticizmas dėl mūšio lauko sprendimų jam atrodo nepagrįstas. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos pareigūnai aiškiai signalizuoja: Bundesveras artimiausiu metu neketina skirti naujų sutarčių šiai amerikiečių įmonei.

    Diskusiją pakurstė aukšto rango Vokietijos kariuomenės atstovo pozicija, jog Bundesveras šiuo metu nemato pagrindo rinktis „Palantir“ sprendimų. Tuo pat metu Vokietijos skaitmeninimo politikoje stiprėja kryptis ieškoti europinės alternatyvos, kad kritinės gynybos sistemos nekurtų priklausomybės nuo JAV tiekėjo.

    Interviu Vokietijos žiniasklaidai A. Karpas teigė nesuprantantis, kaip Vokietija gali sau leisti atsisakyti technologijos, kuri, jo žodžiais, naudojama daugelyje rimtų šiuolaikinių konfliktų. Jis bandė įrodyti, kad tokie sprendimai realiomis sąlygomis padeda greičiau apdoroti informaciją, koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus.

    „Nesuprantu, kaip Vokietija mano galinti sau tai leisti“, – sakė Alexas Karpas.

    Kartu jis pripažino, kad Vokietijos noras kurti savarankiškas sistemas yra suprantamas, tačiau pačią viešą diskusiją pavadino pernelyg emocionalia ir paremta baimėmis. Vokietijoje „Palantir“ jau ne vienerius metus vertinama kontroversiškai, nes kritikai įžvelgia privatumo, duomenų apsaugos ir fundamentalių teisių rizikas, o taip pat strateginį pažeidžiamumą, jei gynybos infrastruktūra būtų susieta su užsienio tiekėju.

    „Palantir“ savo ruožtu pabrėžia, kad jos programinė įranga yra naudojama kelių šalių kariuomenėse, o atskirais atvejais diegimas vyksta taip, kad klientas pats valdo kodą, prieigas ir duomenis. A. Karpas tvirtino, kad Ukrainoje naudojant bendrovės sprendimus kontrolė lieka šalies institucijų rankose, todėl suvereniteto klausimas, jo vertinimu, neturėtų kilti.

    „Kai jie vykdo oro gynybą ar taikinių parinkimą, beveik visas kodas parašytas jų, kontroliuojamas jų. Mes neturime prieigos“, – sakė Alexas Karpas.

    Vokietijos laikysena šioje istorijoje atspindi platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo prieš Ukrainą sustiprėjo siekis greičiau modernizuoti gynybą, bet kartu augo jautrumas technologinei priklausomybei. Daugelis Europos valstybių didina karines išlaidas, tačiau vis dažniau keliami klausimai, ar lėšos bus nukreiptos į realiai patikrintas, veikiančias technologijas, ar į ilgo ciklo projektus, kurių nauda mūšio lauke neįrodyta.

    Ši įtampa ypač ryški tose srityse, kur susikerta nacionalinis saugumas ir duomenų apsauga: žvalgybinė analizė, taikinių nustatymas, oro gynybos integracija, logistikos optimizavimas. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios sistemos nebėra vien programos, jos tampa sprendimų priėmimo infrastruktūra, todėl tiekėjo pasirinkimas ilgainiui lemia ir standartus, ir interoperabilumą su sąjungininkais.

    A. Karpas taip pat kritikavo Europos gynybos biudžetų planavimą, užsimindamas, kad didelės sumos gali būti išskirstytos nepakankamai suprantant, kaip veikia modernios karinės technologijos ir kokie sprendimai duoda rezultatą realiomis sąlygomis. Jo teigimu, tai gali sukurti politiškai įtakingas, bet technologiškai silpnas interesų grupes, kurių vėliau bus sunku atsisakyti.

    Vokietijai ši diskusija tampa testu, kaip suderinti du tikslus: greitą Bundesvero modernizavimą ir ilgalaikį strateginį savarankiškumą. Sprendimas, ar rinktis „Palantir“, ar investuoti į europinę alternatyvą, neapsiribos vien technologija: jis palies teisinę aplinką, duomenų valdymo modelį ir tai, kaip Europa ateityje pirks bei kurs kritines gynybos sistemas.

  • Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa su Iranu krečia rinkas: „Palantir“ šuolis, Elono Musko taika su SEC ir „Amazon“ ėjimas

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose

    Artimuosiuose Rytuose atsinaujinusi įtampa didina nerimą finansų rinkose ir kelia naftos kainų svyravimus, o investuotojai ieško saugesnių užuovėjų. Didesnė eskalacijos rizika ypač jautri dėl Hormuzo sąsiaurio, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Žinios apie atakas ir atsakomąsias priemones regione paskatino rizikingesnių aktyvų išpardavimą, o daliai rinkos dalyvių tai tapo signalu peržiūrėti energijos kainų ir infliacijos prognozes. Analitikai pabrėžia, kad net trumpalaikiai trikdžiai logistikoje gali greitai persiduoti į degalų kainas ir verslo kaštus.

    „Jei laivyba Hormuzo sąsiauryje sutriktų ilgesniam laikui, energijos kainų šuoliai galėtų paveikti ir vartotojų infliaciją, ir įmonių pelningumą“, – sakė rinkos apžvalgininkas.

    „Palantir“ augimo šuolis

    Gynybos ir duomenų analizės bendrovė „Palantir“ paskelbė ketvirčio rezultatus, kurie pranoko Volstrito lūkesčius, o pajamos, bendrovės teigimu, augo sparčiausiu tempu nuo jos debiuto biržoje 2020 metais. Įmonė taip pat nurodė gerokai padidinusi grynąjį pelną, o JAV vyriausybinių užsakymų kryptis išliko viena svarbiausių augimo variklių.

    Rinka „Palantir“ atveju daug dėmesio skiria dviem tendencijoms: valstybinio sektoriaus modernizacijai ir DI įrankių diegimui į saugumo, žvalgybos bei logistikos procesus. Bendrovė pakėlė metų gaires ir pateikė didesnį lūkesčių intervalą dėl pakoreguoto laisvųjų pinigų srauto.

    „Mūsų JAV verslas, apimantis ir valdžios, ir komercinius klientus, turi potencialo dar kartą reikšmingai augti“, – sakė „Palantir“ vadovas Alexas Karpas.

    Elonas Muskas ir susitarimas su SEC

    JAV vertybinių popierių ir biržos komisija SEC sutiko taikiai užbaigti ginčą su „Tesla“ vadovu Elonu Musku dėl tariamų pažeidimų, susijusių su jo veiksmais prieš įsigyjant socialinį tinklą „Twitter“, vėliau pervadintą į X. Jei susitarimą patvirtins teismas, Musko atšaukiamas patikos fondas sumokėtų 1 500 000 eurų civilinę baudą.

    Reguliuotojas buvo nurodęs, kad investuotojams laiku nebuvo atskleista informacija apie turimą „Twitter“ akcijų paketą. Musko atstovas teigė, kad susitarimas iš esmės užbaigia konfliktą, akcentuodamas, jog klausimas kilo dėl pavėluoto pateikimo.

    „Patikos fondas sutiko sumokėti nedidelę baudą dėl pavėluoto dokumento pateikimo“, – sakė Elono Musko advokatas Alexas Spiro.

    „Amazon“ meta iššūkį logistikai

    „Amazon“ pranešė plečianti logistikos paslaugas ir atverianti savo tiekimo grandinės infrastruktūrą išorės verslams, kurie galės gabenti žaliavas ar produkciją pasitelkdami bendrovės tinklus. Investuotojai tokį žingsnį vertina kaip dar vieną bandymą auginti paslaugų segmentą ir didinti pajamas už tradicinės elektroninės prekybos ribų.

    Po šios naujienos JAV logistikos rinkos dalyvių „UPS“ ir „FedEx“ akcijos smuko, nes investuotojai įžvelgė didesnės konkurencijos riziką. „Amazon“ nurodė, kad prie programos jungiasi įvairūs mažmenininkai, o vadovybė pabrėžia, kad investicijos į DI ir infrastruktūrą turėtų atsipirkti ilgesniu laikotarpiu.

    „Kai pokyčiai tokie dideli, verta statyti stambiai“, – sakė „Amazon“ vadovas Andy Jassy.

    Rinkose šiandien persipina geopolitika, įmonių rezultatai ir strateginiai žingsniai: nuo energijos kainų jautrumo iki DI pritaikymo versle ir augančios konkurencijos logistikoje. Artimiausios savaitės investuotojams greičiausiai išliks nervingos, o kryptį lems ir nauji duomenys, ir signalai iš regionų, kuriuose rizika didžiausia.