Šiaurės Izraelyje, netoli Fureidžio gyvenvietės ir Zichron Jaakovo sankryžos, archeologai aptiko beveik nepaliestą priešistorinę olą, kuri buvo užsandarinta šimtus tūkstančių metų. Tyrėjų teigimu, tai vienas rečiausių atvejų, kai vėlyvojo žemutinio paleolito sluoksniai išliko be ryškaus vėlesnių žmonių ar gamtos procesų suardymo.
Izraelio senienų tarnybos ir Haifos universiteto komanda olos nuogulose fiksuoja laikotarpį maždaug nuo 400 000 iki 250 000 metų. Toks datavimas siejamas su Levante paplitusia acheuliečių ir jabrudiečių technologine tradicija, kuri laikoma svarbia pereinamojo etapo tarp ankstesnių ir vėlesnių žmogaus elgsenos modelių dalimi.
Laikotarpis, kai keitėsi elgsena
Specialistai pabrėžia, kad šis etapas vyko dar prieš plačiau paplintant neandertaliečiams ir anatomiškai šiuolaikiniams žmonėms. Todėl kiekvienas gerai išsilaikęs objektas padeda tiksliau suprasti, kaip formavosi sudėtingesnis bendruomenių gyvenimas, ilgesnis apsistojimas vienoje vietoje ir žinių perdavimas.
Oloje aptikti požymiai rodo intensyvesnį ugnies naudojimą ir ilgesnį gyvenimą urvuose, o tai dažnai siejama su didesniu bendradarbiavimu ir geresniu išteklių planavimu. Tyrėjai kelia prielaidą, kad tokios praktikos galėjo tapti viena iš prielaidų vėliau būdingiems neandertaliečių ir Homo sapiens kultūriniams bei technologiniams pasiekimams.
Įrankiai ir kaulai išliko vietoje
Tarp pirmųjų radinių įvardijami gausūs titnago įrankiai, pagaminti preciziškomis, tam laikotarpiui pažangiomis technikomis. Identifikuoti smulkesni rankiniai kirveliai, gremžtukai ir ašmenys, kurie leidžia spręsti ne tik apie medžioklės ar dorojimo veiklas, bet ir apie įgūdžių lygį.
Taip pat rasta gyvūnų kaulų, priskiriamų arkliams, elniams ir laukiniams asilams. Greta jų užfiksuoti požymiai, rodantys, kad apylinkėse galėjo būti vandens šaltinių, o tai būtų paaiškinę, kodėl vieta buvo patraukli medžiotojų rinkėjų grupėms ir kodėl čia galėjo būti sugrįžtama ne vieną kartą.
Kodėl šis atradimas svarbus
Tyrėjai olą vadina tarsi laiko kapsule, nes radiniai ir jų padėtis nuogulose suteikia galimybę tiksliau atkurti kasdienes veiklas, technologijų kaitą ir aplinkos sąlygas. Tokiuose objektuose ypač vertingi ne pavieniai daiktai, o jų kontekstas: kur buvo kūrenama ugnis, kur apdirbamas titnagas ir kur kauptos gyvūnų liekanos.
Projektą vykdančios institucijos planuoja platesnę tyrimų programą, kuri padėtų detaliau rekonstruoti gyvenimo būdą ir išteklių naudojimą. Pasibaigus moksliniams darbams, svarstoma galimybė parengti vietą lankymui, kad atradimai būtų pristatyti visuomenei ir edukacijai.
„Tokios būklės vietovės yra itin retos, todėl kiekvienas sluoksnis gali papildyti spragas apie laikus, iš kurių paprastai turime tik fragmentus“, – sakė tyrėjų komandos atstovai.
