CP v2

Tag: Paleolitas

  • Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Mįslė iš ledynmečio: 32 urvų ženklai kartojasi visoje Europoje – ką jie reiškė žmonėms?

    Archeologus jau ne vieną dešimtmetį intriguoja pasikartojantis reiškinys Europos urvuose: skirtingose vietovėse aptinkami tie patys kelių dešimčių tipų ženklai, kurių amžius siekia maždaug 40–45 tūkstančius metų. Tyrėjai suskaičiuoja apie 32 pagrindinius simbolių tipus, randamus nuo Pirėnų pusiasalio ir Prancūzijos iki Italijos bei Balkanų.

    Toks nuoseklus pasikartojimas dideliame plote leidžia manyti, kad tai ne atsitiktinės įbrėžos ar piešinių fonas. Dalis mokslininkų kelia prielaidą, kad ženklai buvo atpažįstami skirtingoms medžiotojų ir rinkėjų bendruomenėms ir veikė kaip bendras simbolinis kodas, susietas su praktiniais poreikiais ar socialine komunikacija.

    Viena dažniausiai aptariamų hipotezių sieja šiuos ženklus su ankstyva informacijos fiksavimo sistema. Analizuojant gyvūnų atvaizdus iš vėlyvojo paleolito pastebėta, kad šalia jų neretai atsiranda taškų ar vertikalių brūkšnių sekos, o Y formos ženklas kartais interpretuojamas kaip su jauniklių atsiradimu susijusi nuoroda.

    Jei tokia interpretacija teisinga, simboliai galėjo veikti kaip savotiškas sezoninis kalendorius, paremtas mėnulio ciklais. Tai būtų padėję prognozuoti gyvūnų migraciją ir rujojimo ar jauniklių vedimo laiką, nuo kurių tiesiogiai priklausė žmonių išgyvenimas ir medžioklės planavimas.

    Vis dėlto ne visi tyrėjai sutinka, kad šiuos ženklus galima vadinti proto-rašto forma. Skeptikai pabrėžia, jog trūksta patikimų įrodymų, leidžiančių vienareikšmiškai priskirti kiekvienam simboliui konkrečią reikšmę arba parodyti, kad jie sudarė nuoseklią vizualinę kalbą, lygiavertę vėlesnėms rašto sistemoms.

    Alternatyvūs paaiškinimai taip pat išlieka tikėtini: ženklai galėjo būti skaičiavimo ir apskaitos žymos, medžioklės sėkmės ar grobio fiksavimo būdas, teritorijos ar grupės atpažinimo ženklai, o kai kuriais atvejais ir ritualinės praktikos dalis. Tai, kad simboliai pasitaiko ir ant figūrėlių, įrankių bei kitų objektų, rodo, jog jie buvo naudojami ne vien urvų sienose.

    Naujesni tyrimai, apimantys tūkstančius išraižytų ženklų, vis dažniau akcentuoja pasikartojančias sekas ir struktūras. Tokie dėsningumai leidžia kalbėti apie išplėtotą simbolinės komunikacijos sistemą, kuri galėjo būti vienas iš žingsnių kelyje į vėlesnį rašto atsiradimą, bet dar ne pats raštas šiuolaikine prasme.

    Mokslininkai pabrėžia, kad proveržį gali atnešti platesnis kontekstas: tikslesnis ženklų datavimas, jų ryšys su gyvūnų vaizdavimu, radaviečių funkcija ir palyginimai tarp regionų. Kuo daugiau bus sukaupta kruopščiai dokumentuotų pavyzdžių, tuo aiškiau bus galima atsakyti, ar 32 simboliai buvo universalus kodas, ar tik panašiai mąstančių bendruomenių sutapimai.

  • Izraelyje rasta 400 000 metų ola: išlikę įrankiai ir ugnies pėdsakai atskleidžia laikus iki neandertaliečių

    Izraelyje rasta 400 000 metų ola: išlikę įrankiai ir ugnies pėdsakai atskleidžia laikus iki neandertaliečių

    Šiaurės Izraelyje, netoli Fureidžio gyvenvietės ir Zichron Jaakovo sankryžos, archeologai aptiko beveik nepaliestą priešistorinę olą, kuri buvo užsandarinta šimtus tūkstančių metų. Tyrėjų teigimu, tai vienas rečiausių atvejų, kai vėlyvojo žemutinio paleolito sluoksniai išliko be ryškaus vėlesnių žmonių ar gamtos procesų suardymo.

    Izraelio senienų tarnybos ir Haifos universiteto komanda olos nuogulose fiksuoja laikotarpį maždaug nuo 400 000 iki 250 000 metų. Toks datavimas siejamas su Levante paplitusia acheuliečių ir jabrudiečių technologine tradicija, kuri laikoma svarbia pereinamojo etapo tarp ankstesnių ir vėlesnių žmogaus elgsenos modelių dalimi.

    Laikotarpis, kai keitėsi elgsena

    Specialistai pabrėžia, kad šis etapas vyko dar prieš plačiau paplintant neandertaliečiams ir anatomiškai šiuolaikiniams žmonėms. Todėl kiekvienas gerai išsilaikęs objektas padeda tiksliau suprasti, kaip formavosi sudėtingesnis bendruomenių gyvenimas, ilgesnis apsistojimas vienoje vietoje ir žinių perdavimas.

    Oloje aptikti požymiai rodo intensyvesnį ugnies naudojimą ir ilgesnį gyvenimą urvuose, o tai dažnai siejama su didesniu bendradarbiavimu ir geresniu išteklių planavimu. Tyrėjai kelia prielaidą, kad tokios praktikos galėjo tapti viena iš prielaidų vėliau būdingiems neandertaliečių ir Homo sapiens kultūriniams bei technologiniams pasiekimams.

    Įrankiai ir kaulai išliko vietoje

    Tarp pirmųjų radinių įvardijami gausūs titnago įrankiai, pagaminti preciziškomis, tam laikotarpiui pažangiomis technikomis. Identifikuoti smulkesni rankiniai kirveliai, gremžtukai ir ašmenys, kurie leidžia spręsti ne tik apie medžioklės ar dorojimo veiklas, bet ir apie įgūdžių lygį.

    Taip pat rasta gyvūnų kaulų, priskiriamų arkliams, elniams ir laukiniams asilams. Greta jų užfiksuoti požymiai, rodantys, kad apylinkėse galėjo būti vandens šaltinių, o tai būtų paaiškinę, kodėl vieta buvo patraukli medžiotojų rinkėjų grupėms ir kodėl čia galėjo būti sugrįžtama ne vieną kartą.

    Kodėl šis atradimas svarbus

    Tyrėjai olą vadina tarsi laiko kapsule, nes radiniai ir jų padėtis nuogulose suteikia galimybę tiksliau atkurti kasdienes veiklas, technologijų kaitą ir aplinkos sąlygas. Tokiuose objektuose ypač vertingi ne pavieniai daiktai, o jų kontekstas: kur buvo kūrenama ugnis, kur apdirbamas titnagas ir kur kauptos gyvūnų liekanos.

    Projektą vykdančios institucijos planuoja platesnę tyrimų programą, kuri padėtų detaliau rekonstruoti gyvenimo būdą ir išteklių naudojimą. Pasibaigus moksliniams darbams, svarstoma galimybė parengti vietą lankymui, kad atradimai būtų pristatyti visuomenei ir edukacijai.

    „Tokios būklės vietovės yra itin retos, todėl kiekvienas sluoksnis gali papildyti spragas apie laikus, iš kurių paprastai turime tik fragmentus“, – sakė tyrėjų komandos atstovai.

  • Kinijoje aptiktas kaulas apvertė istoriją: ledynmetyje žmonės sukūrė stulbinamus įrankius

    Kinijoje aptiktas kaulas apvertė istoriją: ledynmetyje žmonės sukūrė stulbinamus įrankius

    Naujas tyrimas rodo, kad prieš maždaug 146 000 metų centrinėje Kinijoje gyvenę archajiški žmonės per atšiaurų ledynmetį sukūrė gerokai sudėtingesnę akmens įrankių gamybą, nei manyta iki šiol. Iki šio pervertinimo mokslininkai dalį radinių datavo šiltesniu laikotarpiu, maždaug prieš 126 000 metų.

    Esminiu įrodymu tapo Lingjingo archeologinėje vietovėje rastas brangakmeniais tviskantis šonkaulio fragmentas iš elniui panašaus gyvūno, kuris, sprendžiant iš žymių, buvo išdorotas toje pačioje vietoje. Šonkaulyje susiformavę kalcito kristalai leido tiksliau nustatyti laiką, kada vyko veikla.

    Kaip nustatytas tikrasis amžius

    Kaulo kalcite yra urano, kuris laikui bėgant skyla į torį, todėl urano ir torio santykis gali būti naudojamas datavimui. Išmatavus šį santykį paaiškėjo, kad dalis įrankių sluoksnių yra senesni, nei buvo spėta, ir siekia ledyninį, šaltesnį laikotarpį.

    Toks datavimas svarbus tuo, kad jis susieja technologinį sudėtingumą ne su patogiomis klimato sąlygomis, o su išgyvenimo spaudimu. Tai keičia pasakojimą apie tai, kada ir kodėl regione galėjo įvykti ryškesnis technologinis šuolis.

    Kuo išsiskyrė Lingjingo įrankiai

    Lingjinge per skirtingus sluoksnius aptikta beveik 15 000 akmens artefaktų, daugiausia iš kvarco. Iš pirmo žvilgsnio jie gali priminti atsitiktinai nuskeltus akmenis, tačiau analizė rodo, kad dalis gaminių buvo kuriami planuojant ir preciziškai valdant skėlimo kampus.

    Tokie įrankiai leido efektyviai atlikti konkrečias užduotis, pavyzdžiui, pjaustyti mėsą nuo kaulų ar apdoroti skerdenas. Tyrėjai Lingjingą apibūdina kaip vietą, kurioje galėjo būti patogu doroti gyvūnus dėl strategiškai svarbaus vandens šaltinio.

    „Tai nebuvo atsitiktinė skelių gamyba, o technologija, reikalaujanti planavimo, tikslumo ir gilaus akmens savybių supratimo“, – sakė archeologas Yuchao Zhao.

    Ką tai keičia žmogaus evoliucijos istorijoje

    Rezultatai papildo vis gausėjantį įrodymų lauką, kad pažangus technologinis mąstymas nebuvo vien tik Vakarų Eurazijos reiškinys. Lingjingo radiniai rodo panašumų į Vidurinio paleolito tradicijas, kurios dažnai siejamos su neandertaliečiais Europoje ir žmonių protėviais Afrikoje.

    Tyrėjai taip pat pabrėžia, kad toks atradimas silpnina seną prielaidą apie ilgalaikę technologinę stagnaciją kai kuriose Rytų Azijos teritorijose. Platesnė kelių dešimčių ar net šimtų Kinijos paleolito vietovių palyginamoji analizė leidžia svarstyti, kad sudėtingesnė įrankių gamyba galėjo būti platesnė adaptacija į klimato ir gyvenimo būdo pokyčius.

    Dar viena intriga susijusi su tuo, kas tiksliai kūrė šiuos įrankius: pastaraisiais metais siūloma, kad dalis radinių regione galėtų būti susiję su įvairių archajiškų žmonių grupių įvairove ar net jų tarpusavio maišymusi. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šiai hipotezei patikrinti reikės papildomų duomenų ir radinių.

    Tyrimo autoriai daro išvadą, kad net nedidelis datavimo poslinkis iš šilto tarpledynmečio į šaltą ledynmetį kardinaliai pakeičia interpretaciją. Šiuo atveju technologinė pažanga labiau primena ne komforto, o būtinybės pasekmę.