Tag: Paliaubos

  • Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pradėjo „tikslią operaciją“ centrinėje Gazoje, Hamas kaltina paliaubų pažeidimu

    Izraelio kariuomenė pranešė pradėjusi naują „tikslią operaciją“ centrinėje Gazos Ruožo dalyje, nors nuo 2025 metų spalio čia galioja paliaubos. Pranešama, kad į teritoriją pajudėjo Izraelio tankai, o įtampa dėl paliaubų laikymosi vėl išaugo.

    Kaip skelbia „Euronews“, AFP žurnalistas matė tankus, užėmusius pozicijas į rytus nuo Nuseirato pabėgėlių stovyklos – tai Hamas kontroliuojama centrinės Gazos teritorija. Taip pat cituojamas saugumo šaltinis Gazoje, kalbėjęs apie intensyvų artilerijos apšaudymą į šiaurę nuo stovyklos.

    Izraelio kariuomenė ataką patvirtino, teigdama, kad operacija vykdoma į vakarus nuo vadinamosios Geltonosios linijos. Ši linija nuo paliaubų pradžios skiria Izraelio ir Hamas kontroliuojamas zonas, o kariuomenė teigia kontroliuojanti daugiau nei 60 proc. Palestinos teritorijos Gazoje.

    Izraelio pusė aiškina siekianti pašalinti grėsmę savo kariams ir nurodo, kad šioje centrinės Gazos dalyje esą yra Hamas infrastruktūros. Tuo metu Hamas operaciją vadina akivaizdžiu paliaubų susitarimo pažeidimu ir kaltina Izraelį nevykdant įsipareigojimų.

    Kur vyksta operacija ir kokie ribojimai

    Izraelio Gynybos ministerijai pavaldus COGAT, atsakingas už civilių reikalus Palestinos teritorijose, perspėjo tarptautines pagalbos organizacijas nejudėti per paveiktas zonas. Pasak COGAT, operacija vykdoma netoli Al Bureidžo ir Nuseirato pabėgėlių stovyklų.

    Taip pat pranešta, kad sustabdytas eismas Salah al Dinos keliu – pagrindine Gazos transporto arterija. Tai gali turėti tiesioginę įtaką judėjimui per centrinę Gazą ir humanitarinės pagalbos logistikai.

    Abi pusės kaltina viena kitą pažeidimais

    Hamas pasmerkė Izraelio veiksmus kaip „šiurkštų pažeidimą“ ir teigia, kad Izraelis nesilaiko paliaubų susitarimo. Izraelio kariuomenė savo ruožtu tvirtina reaguojanti į tariamus paliaubų pažeidimus iš Hamas pusės.

    Pagal AFP skaičiavimą, paremtą Gazos sveikatos ministerijos (veikiančios Hamas valdžioje) duomenimis, nuo paliaubų pradžios žuvo daugiau nei 1 600 palestiniečių. Jungtinės Tautos šiuos duomenis laiko patikimais.

    Izraelio kariuomenė per tą patį laikotarpį pranešė apie septynių karių ir vieno civilio rangovo žūtį.

  • Paliaubos: ką reiškia Ukrainoje aptariamas ugnies nutraukimas

    Ukrainietiškame tekste minima tema „припинення вогню“ – ugnies nutraukimas, dažniausiai vadinamas paliaubomis.

    Vis dėlto pateiktoje ištraukoje nėra jokios informacijos apie tai, kur ir kada galėtų būti nutraukta ugnis, kas tai siūlo ar kokiomis sąlygomis būtų deramasi.

    Didžioji matomos medžiagos dalis – techniniai prisijungimo ir registracijos pranešimai, o taip pat ilgas autorių teisių ir atsakomybės tekstas.

    Dėl to, remiantis vien šiuo fragmentu, neįmanoma parengti faktiniais duomenimis pagrįstos publikacijos apie paliaubas, nenurodant nepatvirtintų detalių.

    Jei pateiksite pilną straipsnio tekstą (be prisijungimo langų ir poraštės), galėsiu parengti savarankišką, informatyvų straipsnį lietuvių skaitytojams.

  • NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadas ragina „salutuoti“ Ukrainai už smūgius Rusijos dyzelino infrastruktūrai

    NATO vadovybės atstovas ragina Vakarų sąjungininkus „salutuoti“ Ukrainai už operacijas, nukreiptas prieš Rusijos dyzelino perdirbimo ir tiekimo infrastruktūrą. Pasak jo, tokie veiksmai realiai kenkia Vladimirui Putinui ir jo karo tikslams.

    Apie tai skelbiama „Euronews“ publikacijoje, kurioje NATO būstinėje kalbintas Aljanso vyriausiojo vado pavaduotojas Johnas Stringeris. Jis pabrėžė, kad Ukrainos tikslai siekiant paliaubų NATO yra svarbiausi.

    Šie komentarai nuskambėjo JAV sušauktų derybų fone: Abu Dabyje dėl galimo Europos saugumo susitarimo ateityje dalyvauja ir NATO pareigūnai, tarp jų – aukščiausio rango kariniai vadovai. Vis dėlto Aljanse pripažįstama, kad kol kas neaišku, ar Rusija į pokalbius ateina rimtai nusiteikusi dėl taikos.

    Stringeris teigė besitikintis Rusijos geros valios, bet kartu atkreipė dėmesį, jog nematyti aiškių ženklų, kad Kremlius būtų atsitraukęs nuo maksimalistinių reikalavimų, siejamų su 2022 metų pradžioje iškeltais karo tikslais, įskaitant Ukrainos teritorijų aneksiją.

    Derybų fonas ir Ukrainos pozicija

    NATO atstovas ragino vertinti, kiek rimtai Rusija žiūri į derybas, ir perspėjo, kad jos netaptų tik ankstesnių ultimatumų pakartojimu. Jo teigimu, svarbiausia – realūs sprendimai, o ne grįžimas prie pradinių Maskvos reikalavimų.

    Kalbėdamas apie nuogąstavimus, jog Ukraina gali būti spaudžiama sutikti su sienų pakeitimais ir atsisakyti kai kurių Donecko ar Luhansko sričių teritorijų, Stringeris pabrėžė principinę poziciją: tik Ukraina turi teisę spręsti dėl savo suverenios teritorijos ateities.

    „Kalbant apie teritoriją, tai absoliučiai ukrainiečių reikalas“, – sakė jis.

    Skirtingi vertinimai dėl smūgių energetikai

    Stringeris taip pat gyrė Ukrainos operacijas, nutaikytas į rusiškas dyzelino perdirbimo gamyklas. Jo vertinimu, Ukrainos gebėjimas veikti pasitelkiant „vaizduotę, inovacijas ir valią“ yra įspūdingas.

    Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai ragino Kyjivą nutraukti tokią karinę strategiją, teigdamas, kad smūgiai prisideda prie augančių energijos kainų.

    Vis dėlto NATO vadovybės atstovas laikėsi priešingos nuomonės ir tvirtino, kad sąjungininkai turėtų pripažinti Ukrainos pasiektą efektą, nes tai, jo žodžiais, „skaudina Putiną“ ir griauna jo planus dėl naujos Europos saugumo architektūros.

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

     Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Evakuacija ar priverstinė deportacija? Oleškų gyventojams siūlomas kelias kelia nerimą

    Pietų Ukrainos Chersono srityje, Rusijos okupuotame Oleškų mieste, pradėta planuoti humanitarinė operacija, kurią turėtų lydėti laikinos paliaubos, pagalbos pristatymas ir civilių išgabenimas. Tačiau pranešimai apie galimą maršrutą per Rusijos kontroliuojamas teritorijas sukėlė baimę, kad daliai žmonių tai gali virsti priverstiniu iškeldinimu.

    Pagal viešai aptariamą schemą, išvykti sutikę gyventojai galėtų būti vežami autobusais į Maskvos okupuotą Krymą arba į Rusiją, o tik vėliau jiems būtų leidžiama tęsti kelionę. Tokia praktika kelia esminį klausimą: ar žmonės realiai turės pasirinkimą pasiekti Ukrainos kontroliuojamą teritoriją.

    Paliaubos ir pirmosios valandos

    Laikinos paliaubos įsigaliojo antradienį ir, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki lapkričio 1 dienos. Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas teigė, kad pirmosios 30 valandų praėjo be incidentų, o tai karo sąlygomis laikoma reta atokvėpio akimirka.

    Vertinimais, Oleškuose gali būti likę apie 2 000 civilių, kuriems trūksta maisto, vaistų ir higienos priemonių. Ukrainos pareigūnai plačiau komentuoti evakuacijos detalių viešai neskuba, pabrėždami operacijos jautrumą ir paliaubų trapumą.

    Mariupolio precedentai kelia baimę

    Nuogąstavimus sustiprina 2022 metų patirtis, kai iš Mariupolio ir kitų okupuotų Azovo jūros pakrantės vietovių civiliams buvo sudarytos sąlygos trauktis daugiausia per Rusijos kontroliuojamas teritorijas. Tuomet daug žmonių pateko į vadinamąsias filtracijos procedūras, kai tikrinami dokumentai, renkami biometriniai duomenys, vykdomos apklausos.

    Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos yra fiksavusios atvejus, kai civilių pasirinkimas buvo tik formalus, o realiai jie buvo nukreipiami į Rusiją ar okupuotas teritorijas. Tokie priverstiniai perkėlimai tarptautinėje humanitarinėje teisėje vertinami kaip galimi karo nusikaltimai, o kai kuriais atvejais gali būti traktuojami ir kaip nusikaltimai žmoniškumui.

    Svarbiausias kriterijus, skiriantis evakuaciją nuo deportacijos, yra savanoriškumas ir judėjimo laisvė. Pats tranzitas per okupuotas teritorijas dar automatiškai nereiškia priverstinio išgabenimo, tačiau rizika išauga, jei žmogui nepaliekama realios alternatyvos ir jis negali laisvai pasirinkti galutinės krypties.

    Izoliacija ir humanitarinė krizė

    Oleškai yra kitoje Dnipro upės pusėje nuo Ukrainos kontroliuojamo Chersono miesto ir yra okupuoti nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį. Pastaraisiais metais ši vietovė tapo viena iš labiausiai izoliuotų, o tiekimo grandinės ir civilinė infrastruktūra nuolat patiria karo veiksmų poveikį.

    Skelbiama, kad okupuotose teritorijose periodiškai sutrinka maisto ir vaistų tiekimas, o evakuacijos koridorių klausimas dažnai tampa politinių ir karinių derybų objektu. Dėl to net laikinos paliaubos, kurios teoriškai turėtų sudaryti sąlygas pagalbai, praktikoje išlieka priklausomos nuo kontrolės punktų režimo ir okupuojančios pusės sprendimų.

    Rusijos atstovai viešai neigia priverstinio išgabenimo galimybę ir tvirtina, kad žmonės būtų vežami tik jų sutikimu. Vis dėlto tokias garantijas silpnina Maskvos pozicija, kad okupuotas miestas esą priklauso Rusijai ir jam taikoma tik Rusijos teisė, nors tarptautinė bendruomenė šią teritoriją pripažįsta Ukrainos dalimi.

    Artimiausios dienos parodys, ar paliaubos išsilaikys ir ar pagalba pasieks miestą, o svarbiausia, ar norintys išvykti galės tai padaryti be spaudimo ir pasiekti pasirinktą, o ne primestą kryptį. Oleškų gyventojams tai gali tapti lemiančiu pasirinkimu tarp išsigelbėjimo ir naujos prievartos rizikos.

  • Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Zelenskis siūlo įšaldyti fronto liniją: kodėl paliaubų deryboms būtinos saugumo garantijos

    Įšaldyta linija kaip pradžia

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad realistiškiausias kelias į paliaubas su Rusija šiuo metu būtų kovų stabdymas ties esama fronto linija. Pasak jo, toks sprendimas galėtų atverti duris deryboms dėl paliaubų formato ir vėlesnių politinių susitarimų.

    Zelenskio žinutė išsakyta JAV televizijai, akcentuojant, kad kalbama apie laikiną kovinių veiksmų sustabdymą, o ne konflikto užbaigimą „bet kokia kaina“. Ukrainos pusė pabrėžia, kad bet koks „įšaldymas“ neturi tapti priedanga okupacijai įtvirtinti.

    „Dabar turime įšaldyti, ir manau, kad tai yra realus būdas užbaigti šį karą. Mes tai vadiname paliaubomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kyjivas: sprendimai be Ukrainos neįmanomi

    Ukrainos vadovas kartoja, kad Kyjivas yra pasirengęs derėtis įvairiais formatais ir dėl įvairių temų, tačiau principas išlieka tas pats: Ukraina privalo dalyvauti priimant sprendimus. Tai reiškia, kad jokie susitarimai, kurie apibrėžtų Ukrainos ateitį, negali būti derinami apeinant Ukrainos pusę.

    Ši pozicija ypač svarbi augant diplomatiniam aktyvumui ir atskiriems kontaktams su Maskva. Zelenskis viešai įvardija riziką, kad derybos „apie Ukrainą be Ukrainos“ būtų ne tik politiškai nepriimtinos, bet ir praktiškai neveiksnios įgyvendinant bet kokį paliaubų režimą.

    „Prašau, nekalbėkite apie mus be mūsų“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Saugumo garantijos – esminė sąlyga

    Anot Zelenskio, paliaubos galėtų būti tvarios tik tuo atveju, jei kartu būtų sutartos aiškios saugumo garantijos iš Jungtinių Valstijų ir Europos sąjungininkų. Ukrainos argumentas paprastas: vien formalus ugnies nutraukimas be atgrasymo priemonių leistų Rusijai persigrupuoti ir vėliau atnaujinti agresiją.

    Kyjivas siekia tokio įsipareigojimų paketo, kuris mažintų naujo puolimo tikimybę ir leistų stabilizuoti padėtį tiek fronte, tiek užnugaryje. Praktikoje tai gali apimti ilgalaikę karinės paramos programą, oro gynybos stiprinimą, žvalgybinės informacijos apsikeitimą ir politinius įsipareigojimus, kurie būtų aiškiai apibrėžti.

    „Mums reikia garantijų, kad okupacija negrįš, agresija negrįš ir žudynės negrįš“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Įtampa dėl palydovinio ryšio

    Interviu pasirodė tuo metu, kai Kyjivas viešai kėlė klausimą dėl „SpaceX“ valdomų palydovinio ryšio paslaugų apribojimų. Ukrainos kariuomenė fronte priklauso nuo karinės ryšio sistemos „Starshield“, o taip pat naudoja ir civilinį tinklą „Starlink“.

    Zelenskis teigė, kad paslaugos išlieka ribotos, tačiau po pokalbių su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio tikisi sprendimų, kurie leistų atkurti pilnavertį ryšio pajėgumą. Tuo pat metu žiniasklaidoje skelbta, kad sprendimai dėl ribojimų galėjo būti priimti aukščiausiu lygmeniu „SpaceX“ viduje.

    Ryšio patikimumas Ukrainai yra kritinis veiksnys: palydovinės sistemos naudojamos dronų operacijoms, artilerijos koregavimui, dalinių koordinacijai ir logistikai. Bet kokie trikdžiai tiesiogiai veikia pajėgų efektyvumą ir gali didinti nuostolių riziką.

  • Trumpas skelbia energetinį paliaubų susitarimą: Zelenskis sako, kad Kyjivui tai buvo netikėta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko nedelsiant stabdyti smūgius į energetikos infrastruktūrą. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau detalių, kaip ir kada įsigaliotų toks susitarimas, nenurodė.

    Trumpas savo įraše teigė, jog abi pusės pritarė vadinamajam energetiniam ugnies nutraukimui. Tai reikštų įsipareigojimą nesiimti atakų prieš elektrines, skirstomuosius tinklus, naftos perdirbimo gamyklas ir kitą kritinę energetikos infrastruktūrą, kuri karo metu ne kartą tapo taikiniu.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad toks pranešimas Kyjivui buvo netikėtas, tačiau Ukraina būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, jei jos iš tiesų suderintos ir būtų aiškūs jų parametrai. Jo teigimu, esminė sąlyga yra simetriškumas ir realus Rusijos įsipareigojimas nebetęsti smūgių prieš Ukrainos energetiką.

    „Man tai buvo naujiena. Jei rusai sutinka su energetiniu paliaubų režimu, Ukraina taip pat sutiks. Tik pasakykite, kada jis prasideda“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pastaraisiais mėnesiais energetikos infrastruktūra tapo viena jautriausių karo ašių: Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo objektus, o Rusija tęsė smūgius prieš Ukrainos elektrines ir tinklus. Tokie smūgiai daro tiesioginę įtaką civilių gyvenimui, pramonės pajėgumams ir kariuomenės logistikai, todėl bet koks ribotas susitarimas dėl energetikos dažnai vertinamas kaip tarpinis žingsnis prieš platesnes paliaubas.

    Pasak anksčiau viešai skelbtų Ukrainos pozicijų, Kyjivas yra signalizavęs, kad galėtų riboti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, jeigu Maskva liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos objektus. Zelenskis taip pat yra nurodęs ketinantis šiuos klausimus aptarti su Europos lyderiais platesniame gynybos ir saugumo kontekste.

    Kol kas neaišku, ar Trumpas kalba apie formalų abiejų pusių patvirtintą mechanizmą, ar apie politinį pareiškimą, kuriam dar trūktų įgyvendinimo detalių. Tokių susitarimų praktikoje kritinis elementas yra patikimas stebėjimas, aiški pradžios data ir apibrėžta, kas laikoma energetikos infrastruktūros taikiniais.

  • Zelenskis: jei Putinas sutiks su 60 dienų paliaubomis, Ukraina per tą laiką surengs rinkimus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi surengti prezidento rinkimus, jei Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sutiktų su 60 dienų visišku ugnies nutraukimu. Šią poziciją jis išdėstė interviu JAV televizijai ABC.

    Pasak V. Zelenskio, dviejų mėnesių paliaubos, kurios būtų realiai įgyvendinamos ir patikrinamos, leistų stabilizuoti saugumo situaciją ir sudaryti sąlygas politiniams procesams. Ukraina nuo plataus masto invazijos pradžios gyvena karo sąlygomis, o rinkimų organizavimas tokiu metu kelia tiek logistinių, tiek teisinių, tiek saugumo iššūkių.

    „Pasakykite Putinui: duokite mums du mėnesius, 60 dienų visiškų paliaubų, ir mes surengsime rinkimus“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Interviu kontekste nuskambėjo ir JAV vidaus politikos atspalvis. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pastarosiomis dienomis kritikavo Ukrainą dėl smūgių Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai ir užsiminė, kad atėjo metas Ukrainai rinktis naują prezidentą.

    V. Zelenskis pakartojo, kad Ukraina yra pasirengusi abipusiams ribojimams energetikos taikinių atžvilgiu. Jo teigimu, Kyjivas galėtų stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo objektus, jei Maskva nutrauktų smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai, nuo kurios priklauso civiliai gyventojai ir šalies ekonomika.

    „Mes prašome prezidento Trumpo duoti jiems signalą nebeatakoti Ukrainos energetikos infrastruktūros“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas taip pat komentavo kritiką, sklindančią iš dalies JAV politinės aplinkos, įskaitant kai kuriuos D. Trumpo rėmėjus. V. Zelenskio vertinimu, spaudimas Ukrainai dažnai kyla iš noro rasti greitą sprendimą, tačiau realus karo stabdymo svertas yra Maskvos sprendimas nutraukti agresiją.

    Tuo pat metu situaciją apsunkina prieštaringi signalai dėl galimų susitarimų. V. Zelenskis yra sakęs, kad dalis viešai paskelbtų žinučių apie tariamus abiejų pusių susitarimus dėl energetikos taikinių jam buvo netikėtos, o tai rodo, jog derybų kanalai ir komunikacija išlieka fragmentuoti.

    Dar viena įtampa kilo po to, kai Vašingtonas pranešė apie susitarimą su Maskva dėl sankcijų režimo korekcijų, susijusių su rusišku dyzelinu. Po šios žinios Ukrainos delegacija, kaip skelbta, nutraukė dalyvavimą derybose JAV ir grįžo į Kyjivą, signalizuodama, kad bet kokie sprendimai, galintys sustiprinti Rusijos karo ekonomiką, Ukrainai yra itin jautrūs.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukrainos tikslas išlieka kuo greitesnė karo pabaiga, tačiau tik su realiomis saugumo garantijomis ir tokiomis paliaubomis, kurios nebūtų panaudotos Rusijos persigrupavimui. Jo teigimu, būtent todėl kalbant apie 60 dienų ugnies nutraukimą esminis klausimas yra ne tik politinis pareiškimas, bet ir patikimas įgyvendinimo mechanizmas.

  • Lūžis Rusijos ir Ukrainos derybose? JAV mini ribotas paliaubas dėl grūdų ir energetikos

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Rusija ir Ukraina rodo susidomėjimą ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdų eksportą ir energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, tokia schema karo neužbaigtų, tačiau galėtų sumažinti pasaulinę įtampą dėl energijos išteklių ir maisto rinkų.

    Rubio šią žinią pateikė po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginių fone. JAV diplomatijos vadovas pabrėžė, kad abi kariaujančios pusės energetiką yra įvardijusios strateginiais taikiniais.

    Kas būtų ribotų paliaubų ašis?

    Kalbant apie energijos sektorių, jautriausia tema išlieka elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūra, taip pat naftos ir dujų tiekimo grandinės. Rubio akcentavo, kad energetikos smūgiai veikia ne tik karo lauką, bet ir kasdienį žmonių gyvenimą, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Grūdų klausimas siejamas su Juodosios jūros prekybos maršrutais, uostų ir logistikos saugumu bei draudimo kaštais, kurie tiesiogiai lemia tiekimo kainą pasaulio rinkose. Ribotos paliaubos šioje srityje būtų orientuotos į tai, kad būtų sumažinta rizika kritinei infrastruktūrai ir eksportui.

    „Manau, kad abi pusės išreiškė susidomėjimą tam tikromis ribotomis paliaubomis, kurios apimtų grūdus ir energetiką“, – sakė Marco Rubio.

    Rubio taip pat leido suprasti, kad JAV išlieka atviros tokio formato svarstymui, net jei tai nebūtų visapusiškas ugnies nutraukimas. Jo vertinimu, net dalinis susitarimas galėtų amortizuoti su karu susijusį spaudimą naftos, dujų ir maisto kainoms, o tai aktualu ir Europai.

    Ką signalizuoja Kyjivas ir Vašingtonas?

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu teigė, kad Kyjivas būtų pasirengęs įvairiems paliaubų formatams, kurie užtikrintų energetikos sistemos apsaugą. Jis nurodė, kad JAV ketina perduoti atitinkamus signalus Rusijos pusei.

    JAV valstybės sekretorius pažymėjo, kad karas, jo manymu, greičiausiai nebus išspręstas vien mūšio lauke ir galiausiai vis tiek priartės prie derybų formato. Kartu jis pripažino, kad net ir ribotos paliaubos būtų sudėtingos, nes abi pusės yra įtraukusios energetikos objektus į karinius planus.

    G20 ir platesnės karo plėtros rizikos

    Rubio pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pakviestas į G20 viršūnių susitikimą, planuojamą gruodžio 14–15 dienomis Majamyje, Floridoje. Jo teigimu, tai galėtų tapti proga dialogui ne tik su Trumpu, bet ir su kitais pasaulio lyderiais.

    „Kartais situacija išslysta iš kontrolės taip, kad karas persimeta į kitą pasaulio dalį ar kitą valstybę“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat įvardijo Vašingtono nerimą, kad karas gali išplisti už Ukrainos ribų per hibridines atakas, sabotažą ar net klaidas, kurios galėtų sukelti nenumatytą eskalaciją. Anot JAV, šios rizikos nuolat keliamos įvairiuose susitikimuose su partneriais.

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad Rubio ir Lavrovo pokalbiuose aptarta karo Ukrainoje eiga ir dvišaliai santykiai. Kol kas nėra ženklų, kad ribotų paliaubų idėja būtų virtusi konkrečiu dokumentu, tačiau pats signalas rodo bandymą ieškoti siauresnių, praktiškų susitarimų.

  • Netanjahu atmeta naują JAV planą Gazai: Izraelis nepasitrauks, kol „Hamas“ nebus nuginkluotas

    Izraelis atmetė naujausią Jungtinių Valstijų siūlymą dėl Gazos Ruožo ir neketina išvesti savo pajėgų, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota. Tokį pareiškimą vyriausybės posėdyje paskelbė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu.

    Anot jo, pasitraukimo iš Gazos nebus tol, kol neįvyks, kaip jis įvardijo, tikras ir visiškas „Hamas“ nusiginklavimas. Izraelis taip pat teigia tęsiantis veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią grėsmėms kariuomenei ir civiliams.

    Ką siūlė Vašingtonas?

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos pabaigoje paskelbė apie jo iniciatyva pasiektą susitarimo kontūro planą, kuriame „Hamas“ nusiginklavimas būtų siejamas su Izraelio pajėgų pasitraukimu iš Gazos. Šis planas taip pat numatė, kad Gazos valdymas ilgainiui pereitų naujai palestiniečių administracijai.

    Benjaminas Netanjahu pripažino, kad su Vašingtonu vyksta konsultacijos dėl Izraelio pastabų. Jis pabrėžė, kad dalis JAV idėjų Izraeliui priimtinos, tačiau kitos esą kertasi su jo valstybės saugumo interesais.

    Palestinos valstybės klausimas

    Izraelio premjeras dar kartą pakartojo, kad nesutiks su palestiniečių valstybės sukūrimu nei Gazos Ruože, nei Vakarų Krante. Ši pozicija išlieka viena esminių kliūčių bet kokiam platesniam politiniam susitarimui regione.

    Tarptautinėje arenoje pastangos siekti ilgalaikio sprendimo dažnai remiasi dviejų valstybių principu, tačiau Izraelio vyriausybės retorika rodo, kad artimiausiu metu proveržis šiuo klausimu mažai tikėtinas.

    Trapios paliaubos ir kontrolė vietoje

    Nuo spalio galiojančios paliaubos sumažino intensyvių kovų mastą, tačiau tolimesni susitarimo etapai, kaip skelbiama, iki šiol neįgyvendinti. Tekste nurodoma, kad „Hamas“ tebėra nenusiginklavusi, o Izraelio kariuomenė išlaiko kontrolę maždaug 65 proc. Gazos teritorijos.

    Abi konflikto pusės kaltina viena kitą paliaubų pažeidimais. Gazos valdžios institucijos skelbia apie daugiau nei 1 200 žuvusių palestiniečių nuo paliaubų įsigaliojimo, o Izraelis tvirtina smogiantis tik grėsmę keliantiems kovotojams ir pažeidėjams; pranešama ir apie penkis žuvusius Izraelio karius.

    „Neįvyks jokio pasitraukimo iš Gazos Ruožo, kol „Hamas“ nebus visiškai nuginkluota“, – sakė Benjaminas Netanjahu.

    Artimiausiu metu situacijos kryptį lems tai, ar JAV pasiūlymas bus koreguojamas atsižvelgiant į Izraelio reikalavimus, ir ar atsiras mechanizmas, galintis užtikrinti realų nusiginklavimą bei patikrą. Kol kas vieši pareiškimai rodo, kad kompromisui erdvės nedaug, o paliaubos išlieka trapios.