Tag: Palūkanų normos

  • Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonija pagaliau pasiekė 2 proc. infliaciją: Bank of Japan perspėja – kainos dar kils

    Japonijos centrinis bankas Bank of Japan spalio 30 dieną paskelbė, kad bazinė infliacija pasiekė ilgai siektą 2 proc. tikslą. Tai įvyko praėjus daugiau nei 13 metų nuo tada, kai 2013 metais buvo įtvirtintas šis rodiklis, siekiant galutinai išvesti ekonomiką iš defliacijos.

    Vis dėlto palūkanų normos kol kas nebuvo didinamos: bankas pagrindinę normą paliko 1,25 proc. Sprendimui pritarta dauguma, o tai rodo, kad politikos formuotojai dar nenori skubėti su griežtinimu, nors kainų spaudimas akivaizdžiai atsinaujina.

    Defliacijos era traukiasi

    Japonija ilgus dešimtmečius kovojo su defliacija, kai kainos sistemingai krenta, o vartotojai ir verslas atideda pirkinius bei investicijas. 2013 metais pradėtas plataus masto pinigų politikos švelninimas buvo skirtas pakelti kainų lygį ir sustiprinti vidaus paklausą.

    Ankstyvaisiais 2020-aisiais infliacija kai kuriais mėnesiais trumpam viršijo 2 proc., tačiau Bank of Japan pabrėžė, kad tik dabar mato tvarų, ilgalaikę tendenciją atitinkantį kainų augimą. Banko vertinimu, bazinė vartotojų kainų infliacija ir toliau turėtų laikytis apie 2 proc. lygį.

    Vyriausybė neskuba skelbti pergalės

    Nors centrinis bankas kalba apie pasiektą tikslą, politiniu lygmeniu tonas atsargesnis. Premjerės Sanae Takaichi vadovaujama vyriausybė vengia per anksti deklaruoti, kad defliacijos problema galutinai išspręsta, nes dalis kainų augimo gali būti susijusi su išoriniais veiksniais.

    „Mes dar ne ten“, – sakė ekonomikos ministras Minoru Kiuchi.

    Rinkose taip pat stebima įtampa tarp siekio palaikyti ekonomikos augimą ir būtinybės suvaldyti kainų kilimą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad per didelis spaudimas ilgiau išlaikyti žemas palūkanas gali būti suprastas kaip bandymas daryti įtaką Bank of Japan nepriklausomumui.

    Kodėl kainos gali kilti dar sparčiau?

    Naujausi duomenys rodo, kad infliacijos spaudimas stiprėja: rugsėjį bazinė infliacija siekė 2,1 proc., kai rugpjūtį buvo 1,7 proc. Bank of Japan perspėjo, kad vartotojų kainų indekso augimas, atmetus šviežią maistą, gali pagreitėti ir tapti aiškiai didesnis nei 2 proc.

    Prie rizikų bankas priskyrė brangstančią naftą, kuri kelia energijos ir dalies prekių kainas, taip pat augančias puslaidininkių kainas. Pastarąsias bankas sieja su pasauliniu DI paklausos šuoliu, didinančiu lustų poreikį duomenų centrams ir skaičiavimo infrastruktūrai.

    Papildomu veiksniu įvardytas jenos silpnėjimas, nes tai brangina importą ir perkelia kainų spaudimą į vidaus rinką. Dėl šių priežasčių dalis rinkos dalyvių mano, kad palūkanų normų didinimas gali įvykti jau artimiausiais mėnesiais.

    Capital Economics ekonomistas Marcelis Thieliantas teigė, kad tolesnis pinigų politikos griežtinimas atrodo labai tikėtinas, o palūkanų norma, jo vertinimu, galėtų pasiekti 2 proc. iki kitų metų vidurio. Jis pridūrė, kad rizikos kryptis išlieka link dar didesnio griežtinimo vėliau.

    Bank of Japan sprendimas priimtas pasaulio centriniams bankams išlaikant atsargesnį toną: pastarosiomis dienomis palūkanų normų nekeitė ir JAV Federalinis rezervų bankas, ir Europos Centrinis Bankas. Investuotojai atidžiai stebi, ar Japonija taps viena iš nedaugelio didžiųjų ekonomikų, kurioje palūkanų kilimo ciklas dar tik įsibėgėja.

  • ECB paliko 2,5 proc. palūkanas, bet Lagarde traukiasi anksčiau: kas laukia euro zonos?

    ECB paliko 2,5 proc. palūkanas, bet Lagarde traukiasi anksčiau: kas laukia euro zonos?

    ECB sprendimas ir netikėta žinia

    Europos Centrinis Bankas spalio 29 dieną paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą ties 2,5 proc. Sprendimas priimtas didelio neapibrėžtumo fone, kai euro zonoje vėl sustiprėjo infliacinis spaudimas.

    Tą pačią dieną ECB vadovė Christine Lagarde pranešė, kad iš pareigų pasitrauks 2027 metų vasario 7 dieną, nors jos kadencija turėjo baigtis vėliau. Rinkos dalyviai tai vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, galintį paveikti lūkesčius dėl palūkanų politikos.

    Infliacija vėl viršija tikslą

    ECB sprendimą lydėjo aiški žinutė apie energijos kainas: jos toliau kyla ir didina infliacijos riziką, kartu silpnindamos augimo perspektyvas. Euro zonoje infliacija rugsėjį, remiantis oficialiais rodikliais, siekė 3,8 proc., kai ECB tikslas yra 2 proc.

    Bankas taip pat pabrėžė, kad bazinė infliacija kol kas iš esmės išlieka stabili, o darbo užmokesčio dinamika dar nerodo ryškaus pagreitėjimo. Vis dėlto ECB įspėjo, kad energijos šoko mastas ir trukmė gali reikšmingai kelti kainas ir slopinti ekonominę veiklą.

    Prancūzijos skola ir rinkų spaudimas

    Sprendimas priimtas tuo metu, kai euro zoną pasiekė Prancūzijos obligacijų išpardavimo banga, didinanti skolinimosi kainą ir kitoms šalims. Pranešama, kad Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs virš 5 proc., o skirtumas, palyginti su Vokietijos skola, išaugo iki maždaug 155 bazinių punktų.

    ECB pripažino, kad finansavimo sąlygos nuo ankstesnio posėdžio sugriežtėjo, o tai gali mažinti tiek infliaciją, tiek augimą. Kartu bankas pakartojo, jog iš anksto neįsipareigoja konkrečiai palūkanų normų trajektorijai, todėl sprendimai ir toliau priklausys nuo duomenų.

    Lagarde pasitraukimas ir kova dėl posto

    ECB neįvardijo Lagarde sprendimo priežasčių, tačiau viešojoje erdvėje minimos prielaidos, kad tai gali būti susiję su Prancūzijos vidaus politika ir 2027 metų prezidento rinkimų laikotarpiu. Bet kokiu atveju ankstyvas pasitraukimas reiškia, kad euro zonos pinigų politikos kryptis gali tapti dar labiau priklausoma nuo naujos vadovybės prioriteto.

    „Išeinu iš šios institucijos jausdama, kad darbas atliktas gerai, o ECB yra pasirengęs ateičiai“, – sakė Christine Lagarde.

    Prasidėjęs procesas atveria kelią naujam vadovui, o kartu didina spekuliacijas dėl galimos politikos tonacijos, ypač jei infliacija užsitęstų, o ekonomikos augimas silpnėtų. Papildomą įtampą kelia ir tai, kad artimiausiu metu turėtų atsilaisvinti ir kitos svarbios vietos ECB vykdomojoje valdyboje.

    ECB taip pat priminė, kad prireikus gali būti naudojamas jo turimas instrumentas, skirtas kovoti su nepagrįstais ir netvarkingais rinkų svyravimais, kurie trukdytų pinigų politikos perdavimui. Vis dėlto rinkos labiausiai stebės ne tik šio įrankio retoriką, bet ir tai, ar energijos kainų šokas nepavers naujo infliacijos šuolio ilgalaikiu reiškiniu.

  • ECB vadovė Christine Lagarde traukiasi anksčiau: jos žodžiai apie politiką kelia audrą

    ECB vadovė Christine Lagarde traukiasi anksčiau: jos žodžiai apie politiką kelia audrą

    Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentė Christine Lagarde pranešė pasitrauksianti iš pareigų anksčiau laiko. Jos kadencija turėjo baigtis 2027 metais, tačiau institucijai ji vadovaus iki 2027 metų vasario 7 dienos.

    Sprendimas paskelbtas likus keliems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos įsibėgėjimo. Dėl to Briuselyje ir Paryžiuje iškart sustiprėjo spėlionės, ar pasitraukimas nėra susijęs su politiniais planais.

    Pasakė, kad nekandidatuos

    Dar 2026 metų liepą išskirtiniame interviu Christine Lagarde teigė nesiekianti jokio politinio posto. Tuomet viešojoje erdvėje jau buvo aptarinėjama, ar ji galėtų tapti viena ryškiausių figūrų 2027 metų Prancūzijos prezidento rinkimuose.

    „Aš nekandidatuoju niekur, bet man labai svarbu, kad Europa būtų apsaugota ir kad ji išliktų rėmai, kuriuose veikia valstybės, įskaitant Prancūziją“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji taip pat pabrėžė viltį, kad prieš rinkimus viršų paims racionalumas, o Prancūzija ir toliau išliks viena svarbiausių Europos Sąjungos atramų. Šie pasisakymai dabar vėl cituojami, nes ankstyvas pasitraukimas neįprastas tokio lygio pareigūnams.

    Kodėl tai svarbu rinkoms?

    ECB vadovo kaita paprastai jautriai veikia finansų rinkų lūkesčius dėl palūkanų normų ir infliacijos kontrolės. Net jei monetarinę politiką sprendžia ECB valdančioji taryba, prezidento vaidmuo yra esminis formuojant institucijos kryptį ir komunikaciją.

    Pastaraisiais metais euro zona susidūrė su staigiu infliacijos šuoliu, kurį skatino energijos kainų krizė ir tiekimo grandinių sutrikimai, o vėliau ir su ekonomikos augimo sulėtėjimu. Todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar pereinamuoju laikotarpiu neatsiras papildomos nežinomybės dėl ECB sprendimų nuoseklumo.

    Šiuo metu svarbiausias klausimas bus įpėdinio pasirinkimas ir tai, ar naujasis vadovas išlaikys ankstesnę griežtesnę liniją kovoje su infliacija, ar labiau akcentuos ekonomikos skatinimą. Kandidatų pavardės dažniausiai svarstomos už uždarų durų, tačiau sprendimui reikės plataus euro zonos šalių politinio sutarimo.

    Lagarde kelias iki ECB

    Christine Lagarde prieš pradėdama vadovauti ECB dirbo Tarptautinio valiutos fondo vadove, o dar anksčiau buvo Prancūzijos finansų ministrė. Ji laikoma viena įtakingiausių Europos ekonominės politikos figūrų, turinčia didelę patirtį krizių valdyme.

    Finansų ministro poste ji dirbo pasaulinės finansų krizės laikotarpiu, kai Prancūzija, kaip ir kitos didžiosios ekonomikos, ėmėsi plataus masto stabilizavimo priemonių. ECB vadovės pareigose jai teko valdyti euro zoną per pandemijos padarinius, energetikos sukrėtimą ir itin didelės infliacijos laikotarpį.

    Kol kas viešai skelbiama tik pasitraukimo data, o detalesni motyvai lieka neįvardyti. Vis dėlto tai viena svarbiausių pastarųjų metų naujienų Europos ekonomikos politikoje, kuri turės įtakos tiek rinkų nuotaikoms, tiek euro zonos sprendimų tęstinumui.

  • ECB palūkanų nekeitė, o energijos kainos kelia nerimą: ką tai gali reikšti kredito įmokoms

    Europos Centrinis Bankas nusprendė palūkanų normų euro zonoje nekeisti. Pagrindinė indėlių palūkanų norma palikta 2,5 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų norma siekia 2,65 proc., o ribinio skolinimosi galimybės norma – 2,9 proc.

    Tokio sprendimo daugiausia tikėjosi ir finansų rinkos, nors infliacijos rodikliai euro zonoje pastaruoju metu vėl paspartėjo. Rugsėjį metinė infliacija, palyginti su rugpjūčiu, pakilo iki 3,8 proc., kai ECB tikslas išlieka 2 proc.

    Didžiausias klausimas – energija

    ECB vadovė Christine Lagarde po posėdžio pabrėžė, kad aukštos energijos kainos didina riziką infliacijai, o kartu gali slopinti ekonomikos augimą. Tai vienas svarbiausių veiksnių, kodėl palūkanų trajektorija artimiausiais mėnesiais išlieka neapibrėžta.

    Banko vertinimu, energijos kainos pastaruoju metu kilo labiau, nei buvo numatyta ankstesnėse prognozėse. Tokia dinamika paprastai persiduoda į platesnį kainų lygį per transporto, gamybos ir paslaugų sąnaudas, todėl infliacija gali užsitęsti ilgiau.

    „Energijos kainos ir toliau kyla, o tai didina infliacijos augimo ir ekonomikos sulėtėjimo riziką“, – sakė Christine Lagarde.

    ECB taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo paskutinio posėdžio sugriežtėjo skolinimosi sąlygos. Praktikoje tai reiškia, kad kreditavimas brangsta ir tampa sunkiau prieinamas, o tai ilgainiui mažina paklausą ir padeda slopinti kainų augimą, bet kartu didina riziką lėtesniam augimui.

    Kodėl tai svarbu paskolų įmokoms?

    ECB sprendimai lemia trumpalaikių palūkanų lygį euro zonoje, o jis tiesiogiai veikia EURIBOR rodiklius. Būtent nuo jų priklauso didelės dalies būsto paskolų su kintamomis palūkanomis įmokos, todėl palūkanų „pauzė“ rinkai yra signalas, kad staigių pokyčių artimiausiu metu gali ir nebūti.

    Vis dėlto energijos kainų šuoliai išlieka kertine rizika: jei jie išprovokuotų naują infliacijos bangą, ECB galėtų būti priverstas ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanas. Tokiu atveju skolinimosi kaina namų ūkiams ir verslui išliktų didesnė, o daliai gyventojų tai reikštų lėtesnį finansinės naštos mažėjimą.

    Kitos datos ir platesnis fonas

    Kitas ECB posėdis numatytas gruodžio 16–17 dienomis, kai taip pat tikimasi atnaujintų ekonominių vertinimų ir prognozių. ECB ir toliau kartoja principą, kad palūkanų sprendimai priklausys nuo gaunamų duomenų, o iš anksto įsipareigojimų dėl palūkanų kelio nebus.

    Rinkoms tai svarbu ne tik euro zonoje: ECB tonas ir sprendimai dažnai tampa orientyru ir kitų Europos šalių diskusijoms apie palūkanų kryptį, ypač kai infliaciją vėl pradeda kelti energijos kainų svyravimai.

  • JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV palūkanos liko nepakeistos, bet 2 FED nariai ragina kelti: kas laukia gruodį?

    JAV Federalinė rezervų sistema (FED) spalio 28 dieną bazinių palūkanų normų intervalo nepakeitė ir paliko jį 3,75–4 proc. Tai buvo pauzė po rugsėjį įvykusio palūkanų didinimo, pirmojo per trejus metus, o finansų rinkos dabar dėmesį telkia į gruodžio posėdį.

    Sprendimas priimtas nevieningai: už palūkanų didinimą balsavo dvi pareigūnės – FED valdytoja Lisa Cook ir Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack. Likę komiteto nariai pasirinko palaukti daugiau duomenų, ypač dėl infliacijos ir darbo rinkos.

    Sprendimas paskelbtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl bet kokie signalai dėl palūkanų krypties rinkoms tampa dar jautresni. Esant 3,7 proc. metinei infliacijai, investuotojai ir ekonomistai vertina, ar FED neužtruks per ilgai, rizikuodamas įtvirtinti kainų augimą.

    FED pranešime teigiama, kad infliacija išlieka padidėjusi, o sprendimui dėl tolesnės politikos reikia papildomos informacijos, kad kainų augimas laiku sugrįžtų prie 2 proc. tikslo. Toks tonas iš esmės palieka atviras abi kryptis – tiek palūkanų išlaikymą, tiek dar vieną griežtinimą artimiausiuose posėdžiuose.

    Kas spaudžia FED?

    Infliacijos dinamika pastaraisiais mėnesiais buvo nevienoda: bendras vartotojų kainų indeksas rugsėjį buvo 3,7 proc., o vadinamoji bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos, siekė 2,6 proc. Energetikos kainos išlieka svarbia rizika, nes būtent jos gali greitai pakeisti bendrą infliacijos vaizdą ir gyventojų lūkesčius.

    Skolinimosi kaina JAV jau akivaizdžiai veikia būsto rinką: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos spalio pradžioje buvo pasiekusios apie 7,4 proc. Tai didina mėnesines įmokas ir mažina pirkėjų aktyvumą, o kartu slopina dalį vidaus paklausos, kurios FED siekia pristabdyti.

    Darbo rinka taip pat rodo lėtėjimo ženklus: rugsėjį sukurta 29 000 darbo vietų, o nedarbas pakilo iki 4,2 proc. Vis dėlto FED akcentuoja, kad darbo vietų augimas vis dar iš esmės atitinka darbo jėgos augimą, todėl staigaus silpnėjimo kol kas neįžvelgia.

    Tuo pat metu ekonomika išlieka atspari: antrąjį ketvirtį metinis BVP augimo tempas siekė 2,2 proc., o Atlantos FED modelis GDPNow rodė apie 3,5 proc. trečiajam ketvirčiui. Toks fonas palaiko argumentą, kad palūkanų mažinimo tema dar nėra artimiausios darbotvarkės centre.

    Warsho žinutė ir kalendoriaus pokyčiai

    Po sprendimo FED vadovas Kevinas Warshas kartojo, kad vidaus vartojimas išlieka atsparus, produktyvumas auga, o investicijos – tvirtos, tačiau infliacija vis dar per aukšta. Jis pabrėžė, kad komitetui reikia daugiau duomenų, kad būtų pasirinkta tinkama politikos kryptis ir užtikrintas kainų stabilumas.

    „Mums reikia daugiau informacijos, kad nuspręstume, kokia politikos laikysena reikalinga laiku grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo“, – sakė Kevinas Warshas.

    Warshas taip pat paskelbė apie Federalinio atvirosios rinkos komiteto darbo kalendoriaus pertvarką. Aštuoni posėdžiai per metus išliks, tačiau nuo 2027 metų dalis jų bus skirta strategijai aptarti, o ne palūkanoms nustatyti, todėl faktinių sprendimų dėl palūkanų skaičius mažės.

    Rinkos lūkesčiai po posėdžio sustiprėjo: pagal palūkanų ateities sandorių kainodarą investuotojai vertino didelę tikimybę, kad gruodžio 8–9 dienomis palūkanos gali būti didinamos dar 0,25 procentinio punkto. Papildomų signalų tikimasi ir iš artėjančių JAV makroekonominių rodiklių, įskaitant FED prioritetinį infliacijos matą – asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksą.

    Tarptautiniame fone dėmesys krypsta ir į Europos Centrinį Banką, kurio sprendimai lemia euro zonos skolinimosi kainą ir investuotojų nuotaikas. Skirtingos JAV ir euro zonos palūkanų trajektorijos gali turėti įtakos dolerio ir euro kursui, kapitalo srautams bei žaliavų kainoms.

    Politinis fonas ir nesutarimų reikšmė

    Dalis dėmesio tenka ir politiniam fonui: JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęsia veiksmus, susijusius su Lisa Cook atleidimo svarstymu dėl kaltinimų, kuriuos ji neigia. Tokia situacija didina įtampą, nes FED nepriklausomumas laikomas vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių patikimą pinigų politiką.

    Nevieningas balsavimas taip pat yra svarbus signalas rinkoms. Rugsėjį sprendimas kelti palūkanas buvo priimtas vienbalsiai, o dabar atsiradę du atskiri balsai už griežtinimą rodo, kad dalis komiteto nerimauja dėl infliacijos įsitvirtinimo ir nori greitesnės reakcijos.

    Artimiausiais mėnesiais pagrindinis klausimas išliks tas pats: ar infliacija mažės pakankamai sparčiai be papildomo palūkanų didinimo. Jei energetikos kainos išliks aukštos, o vartojimas neslops, gruodžio sprendimas gali tapti vienu svarbiausių šių metų pinigų politikos posūkių.

  • ECB bomba: Christine Lagarde traukiasi anksčiau – kas perims vadžias ir ką tai reikš eurui?

    ECB bomba: Christine Lagarde traukiasi anksčiau – kas perims vadžias ir ką tai reikš eurui?

    Europos Centrinis Bankas pranešė, kad jo prezidentė Christine Lagarde iš pareigų pasitrauks 2027 metų vasario 7 dieną. Tai įvyks maždaug devyniais mėnesiais anksčiau, nei turėjo baigtis jos aštuonerių metų kadencija.

    Žinia paskelbta tą pačią dieną, kai ECB turėjo skelbti naujausią sprendimą dėl palūkanų normų. Rinkoms tai svarbu, nes centrinio banko vadovo kaita gali paveikti lūkesčius dėl tolesnės pinigų politikos krypties euro zonoje.

    ECB nurodė, kad apie sprendimą informuota Valdančioji taryba ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa. Kodėl prezidentė nusprendė pasitraukti anksčiau, nei baigtųsi kadencija, nei ECB, nei pati C. Lagarde nepaaiškino.

    „Išeinu jausdama, kad darbas atliktas, o ECB yra pasirengęs ateičiai“, – sakė Christine Lagarde.

    Į sprendimą sureagavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, pabrėžusi, kad C. Lagarde vadovavimas padėjo išlaikyti stabilumą nuo pandemijos iki Rusijos karo prieš Ukrainą sukelto sukrėtimo. António Costa taip pat padėkojo ir pranešė, kad įpėdinio skyrimo procedūra pradedama nedelsiant.

    Kaip skiriamas ECB vadovas

    Pagal Europos Sąjungos taisykles ECB prezidentą skiria Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma. Sprendimas priimamas remiantis euro zonos finansų ministrų rekomendacija ir pasikonsultavus su Europos Parlamentu bei ECB Valdančiąja taryba.

    Praktiškai tai reiškia, kad kandidatūros paprastai derinamos politiškai, ieškant pusiausvyros tarp didžiųjų valstybių ir regioninių interesų. Dėl to procesas dažnai apima ne vieną postą, o platesnį susitarimų paketą.

    Kodėl pasitraukimas kelia klausimų

    Nors oficialios priežastys neįvardytos, pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo spėlionių, kad C. Lagarde gali trauktis anksčiau. Vienas dažniausiai minėtų motyvų – noras, kad įpėdinis būtų parinktas dar iki Prancūzijos prezidento rinkimų, galinčių pakeisti politines jėgų pusiausvyras.

    Ankstesnė vadovo kaita taip pat suteikia daugiau laiko sklandžiam perėjimui, kai finansų rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus dėl infliacijos ir palūkanų trajektorijos. ECB vadovo reputacija ir komunikacijos stilius gali daryti įtaką tam, kaip greitai ir kokiu mastu keičiasi rinkos lūkesčiai.

    Pagrindiniai kandidatai ir platesnė rotacija

    Viešai dažniausiai minimi du realiausi kandidatai perimti ECB vadovavimą. Tarp favoritų įvardijamas buvęs Ispanijos centrinio banko vadovas Pablo Hernández de Cos, nuo 2025 metų vadovaujantis Tarptautinių atsiskaitymų bankui Bazelyje.

    Kitas dažnai minimas pretendentas – Klaas Knot, vadovavęs Nyderlandų centriniam bankui 2011–2025 metais. Jis laikomas patyrusiu derybininku, kuris anksčiau garsėjo griežtesne pozicija infliacijos atžvilgiu, tačiau vėliau buvo vertinamas kaip gebantis telkti konsensusą.

    Diskusijas kaitina ir tai, kad 2027 metais turėtų keistis dalis ECB Vykdomosios valdybos sudėties. Tai reiškia, kad sostinės gali derėtis ne tik dėl prezidento posto, bet ir dėl kitų įtakingų portfelių, kurie formuoja kasdienę ECB veiklą.

    Kol kas rinkos akys krypsta į tai, ar vadovo kaita nepakeis ECB kurso, kai sprendimai dėl palūkanų ir komunikacijos tiesiogiai veikia vartojimo paskolų bei būsto kreditų kainą, verslo finansavimą ir euro kurso lūkesčius.

  • Klinczas dėl Lenkijos centrinio banko NBP valdybos: sprendimas gali paveikti palūkanas ir paskolas

    Lenkijoje įstrigo sprendimai dėl centrinio banko Narodowy Bank Polski (NBP) valdybos sudėties, o tai, ekspertų vertinimu, gali turėti tiesioginės įtakos pinigų politikos įgyvendinimui. Politinis ginčas sukasi apie naujų valdybos narių skyrimą ir būtinas procedūras, be kurių kai kurios institucijos veiklos gali tapti sunkiau užtikrinamos.

    Pagal NBP veiklą reglamentuojančias nuostatas valdyboje dirba prezidentas ir keli nariai, tarp jų ir viceprezidentai, o kadencijos trunka šešerius metus. Šiuo metu valdybos sudėtis artėja prie minimalaus leistino dydžio, o vienam iš vadovų baigiant kadenciją artėja terminas, po kurio valdyba gali likti nepilnos sudėties.

    Terminas artėja, sprendimo nėra

    Esminis terminas siejamas su lapkričio pradžia, kai baigiasi vieno iš NBP viceprezidentų kadencija. Jei iki tol nebus paskirtas bent vienas naujas valdybos narys, po termino banko valdyba gali dirbti mažesne sudėtimi, nei numatyta teisės aktuose, o tai didintų teisinę ir organizacinę riziką.

    Šioje situacijoje svarbus ne tik formalus skaičius, bet ir praktinis banko darbas. NBP valdyba dalyvauja įgyvendinant sprendimus, susijusius su pinigų politika, organizaciniais procesais, dokumentų tvirtinimu ir kitais klausimais, kurie metų pabaigoje dažnai įgauna papildomą tempą.

    Kodėl ginčas užsitęsė?

    Viešojoje erdvėje minimos kelios kandidatūros, kurios buvo teikiamos pakartotinai, tačiau sprendimai dėl jų patvirtinimo užstrigo politinėje grandinėje. Dėl to ginčas peraugo į platesnę diskusiją apie institucijų tarpusavio santykius ir tai, kaip užtikrinti centrinio banko valdymo tęstinumą.

    Diskusijas kaitina ir faktas, kad tarp minimų kandidatų yra ir aktyvių Pinigų politikos tarybos (RPP) narių. Dalis ekspertų tokį sprendimą vertina skeptiškai, argumentuodami, kad pinigų politikos formuotojų ir vykdytojų vaidmenys neturėtų pernelyg susipinti, nes tai gali kelti interesų konfliktų bei nepriklausomumo klausimų.

    „Jeigu nebus paskirti nauji nariai, iškils reali grėsmė, kad nebus kam operatyviai įgyvendinti RPP sprendimų dėl palūkanų normų“, – sakė buvęs NBP valdybos narys Eugeniusz Gatnar.

    Ką tai reiškia gyventojams ir rinkoms?

    Nors palūkanų normas nustato RPP, centrinio banko valdymo stabilumas rinkoms yra signalas apie institucijos patikimumą ir sprendimų įgyvendinimo sklandumą. Bet koks užsitęsęs neapibrėžtumas gali didinti nervingumą finansų rinkose, o tai ilgainiui atsispindi skolinimosi kaštuose, įskaitant būsto paskolų palūkanas.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad centrinio banko reputacija ypač svarbi laikotarpiu, kai ekonomika jautriai reaguoja į infliacijos, augimo ir geopolitinių rizikų signalus. Dėl to politinis klinczas, net jei formaliai yra vidaus procedūrų klausimas, gali turėti platesnį efektą investuotojų lūkesčiams ir šalies finansiniam įvaizdžiui.

    Artimiausias RPP posėdis numatytas lapkričio 3–4 dienomis, todėl laiko politiniam susitarimui lieka nedaug. Jei kompromisas bus pasiektas, sprendimai dėl valdybos sudėties galėtų būti priimti dar iki kritinio termino, tačiau kol kas aiškaus lūžio ženklų viešai nebuvo.

  • FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    FED sprendimas jau netrukus: ką reiškia 3,7 proc. infliacija, naftos šuolis ir rinkimai JAV?

    JAV Federalinis rezervų bankas (FED) trečiadienį turėtų paskelbti, kad bazinių palūkanų normų intervalo nekeičia ir palieka jį 3,75–4 proc. ribose. Sprendimas bus priimtas likus mažiau nei savaitei iki JAV kadencijos vidurio rinkimų, todėl rinkos itin jautriai vertina kiekvieną užuominą dėl tolimesnių žingsnių.

    Investuotojai daugiausia dėmesio skiria tam, ar gruodį gali grįžti palūkanų kėlimas. Pagal ateities sandorių signalus tikimybė, kad artimiausiame posėdyje palūkanos bus paliktos nepakeistos, vertinama kaip labai didelė, tačiau gruodžio scenarijus išlieka atviras.

    Infliacija vėl kelia įtampą

    Rinkų nerimą didina tai, kad metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc. ir buvo didesnė nei rugpjūtį. Bazinė infliacija, kuri atmeta maisto ir energijos kainų svyravimus, taip pat išlieka aukštesnė nei FED siekiamas 2 proc. kainų stabilumo tikslas.

    Energetikos kainos išlieka vienu svarbiausių infliacijos variklių. Degalų brangimas JAV pastaraisiais mėnesiais buvo reikšminga vartotojų kainų kilimo dalis, o dyzelino kainos dar labiau išpučia logistikos ir prekių gabenimo sąnaudas, kurios persiduoda į galutines kainas.

    Naftos rinkoje įtampa tebėra didelė, nors pastarosiomis dienomis kainos buvo smukusios. „Brent“ rūšies naftos kaina spalį buvo pasiekusi apie 111 eurų už barelį lygį ir, nors vėliau traukėsi, vis dar ryškiai viršija laikotarpio prieš karą Irano regione kainas.

    Brangus skolinimasis jau jaučiamas

    FED sprendimus komplikuoja tai, kad finansavimo sąlygos griežtėja ir be papildomų palūkanų didinimų. Ilgesnio laikotarpio skolinimosi kaštai išaugę, o būsto paskolų palūkanos JAV laikosi ties daugiametėmis aukštumomis, todėl daliai gyventojų būsto įsigijimas tampa nebeįperkamas.

    Kartu stipresnis JAV doleris ir aukštesnės palūkanos veikia tarptautines rinkas: brangsta skolos aptarnavimas, išlieka spaudimas rizikingesniam turtui, o kapitalas linkęs rinktis saugesnes grąžas. Dėl to FED retorika svarbi ne tik JAV, bet ir Europai bei besivystančioms ekonomikoms.

    Vis dėlto JAV ekonomika kol kas labiau lėtėja, nei traukiasi. Darbo rinka rodo vėsimo požymius, tačiau bendras aktyvumas išlieka pakankamai atsparus, todėl FED tenka balansuoti tarp infliacijos suvaldymo ir rizikos per smarkiai pristabdyti augimą.

    Visos akys į Kevino Warsho žodžius

    Po sprendimo žiniasklaidai kalbėsi FED vadovas Kevinas Warshas, o būtent jo formuluotės gali nulemti rinkų kryptį. Investuotojai vertins, ar akcentuojama būtinybė sparčiau grąžinti infliaciją prie 2 proc. tikslo, ar labiau pabrėžiama kantrybė ir duomenų svarba.

    „Aš iš anksto nesprendžiu posėdžių, tačiau Federaliniame rezerve aiškiai pasakėme, kad užtikrinsime kainų stabilumą“, – sakė Kevinas Warshas.

    Įtampą didina ir politinis fonas prieš rinkimus: FED tradiciškai siekia išlaikyti nepriklausomumą ir vengti veiksmų, kurie galėtų būti interpretuojami kaip įsikišimas į politinį procesą. Dėl to sprendimas dėl palūkanų gali būti nukeltas, tačiau rinkos pasirengusios staigiems pokyčiams, jei infliacijos duomenys vėl nustebintų į viršų.

    Artimiausias svarbus testas laukia netrukus po posėdžio, kai bus skelbiami JAV ekonomikos augimo ir FED ypač stebimo PCE infliacijos rodikliai. Jei jie patvirtins, kad kainų spaudimas išlieka užsispyręs, gruodžio palūkanų kėlimas vėl gali tapti baziniu scenarijumi.

  • Leasingo spąstai perkant automobilį: maža mėnesio įmoka vilioja, bet sąskaita išauga

    Leasingo spąstai perkant automobilį: maža mėnesio įmoka vilioja, bet sąskaita išauga

    Skelbimuose apie automobilių leasingą vis dažniau pasitaiko viliojančių pasiūlymų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo gerokai pigesni už rinkos vidurkį. Tačiau reali kaina paaiškėja tik vėliau, kai pirkėjas jau pradeda derinti sutartį arba atvyksta pas pardavėją.

    Nepriklausomų automobilių prekybininkų atstovai Vokietijoje perspėja, kad interneto portaluose daugėja vadinamųjų masalinių skelbimų. Juose pateikiama dirbtinai sumažinta kaina arba įmoka, kad pasiūlymas paieškoje atsidurtų aukščiau, nes daugelis pirkėjų rezultatus rikiuoja nuo pigiausių.

    Lenkijos rinkos ekspertai panašią riziką ypač akcentuoja metų pabaigos ir modelių išpardavimų metu, kai sprendimai priimami skubiau. Pagrindinė klaida, anot jų, yra maišyti dvi atskiras dalis: paties automobilio kainą ir finansavimo kainą.

    Kur paslepiami papildomi mokesčiai

    Vienas dažniausių triukų yra neįtraukti į skelbimą privalomų pristatymo, paruošimo ar automobilio perdavimo mokesčių. Tokie mokesčiai neretai paaiškėja tik sutartyje, o suma gali siekti maždaug 700–1 200 eurų, tad iš pirmo žvilgsnio pigi įmoka staiga tampa mažiau patraukli.

    Specialistai pataria dar prieš vykstant į saloną paprašyti raštiško patvirtinimo, kokia yra galutinė automobilio kaina su visais privalomais mokesčiais. Taip pat svarbu aiškiai išsiaiškinti, kas tiksliai įskaičiuota į finansuojamo automobilio kainą.

    Kodėl neužtenka žinoti tik įmoką

    Finansavimo pasiūlymus reikia vertinti pagal bendrą sumą per visą sutarties laikotarpį, o ne pagal vien mėnesio įmoką. Skiriasi pradinė įmoka, įmokų skaičius, išpirkimo vertė ir tai, ar įmokos fiksuotos, ar kintamos ir priklausomos nuo palūkanų.

    „Dvi pasiūlytos panašios įmokos gali reikšti visiškai skirtingą galutinę kainą, jei vienu atveju išpirkimas sudaro 1 proc., o kitu atveju 20 proc. automobilio vertės“, – sakė Lenkijos leasingo sektoriaus atstovas Andrzejus Sugajskis.

    Norint palyginti kelis pasiūlymus, ekspertai rekomenduoja lyginti pagal tas pačias prielaidas: tą patį sutarties terminą, pradinę įmoką, išpirkimo vertę ir draudimo apimtį. Prieš pasirašant verta paprašyti pilnos finansavimo pasiūlos su mokėjimų grafiku, sutarties projekto, bendrųjų sąlygų ir mokesčių bei komisinių lentelės.

    Dokumentai ir automobilio duomenys

    Rizika slypi ne tik finansavimo eilutėse. Pasitaiko atvejų, kai automobilio metai ar pirmos registracijos data skelbime pateikiami taip, kad transporto priemonė atrodytų naujesnė ir patektų į pirkėjų filtrus.

    Prieš susitikimą patariama paprašyti tikslios pirmos registracijos datos, o atvykus ją sutikrinti su registracijos dokumentais. Taip pat svarbu patikrinti, kokiai komplektacijai taikoma akcija, ar konkretus automobilis tikrai yra vietoje, ir sutikrinti VIN numerį.

    Dar vienas dažnas triukas yra privalomi papildomi paketai arba priemokos už įrangą, kuri automobilyje jau yra. Siekiant išvengti staigmenų, verta iš anksto gauti raštu visos komplektacijos sąrašą ir aiškiai įvardytus mokamus priedus.

    Jei automobilio pristatymo metu paaiškėja neatitikimų, juos būtina užfiksuoti ir pateikti pretenziją dar prieš pasirašant priėmimo aktą be pastabų. Ekspertai pabrėžia, kad apie problemą reikia informuoti ir leasingo bendrovę, tačiau vien trūkumo deklaravimas paprastai neatleidžia nuo pareigos laiku mokėti įmokas, kol ginčas sprendžiamas.

  • Kredyto įmoka gali sumažėti iki 140 eurų per mėnesį: ką duoda paskolos dalies grąžinimas prieš terminą

    Lenkijoje vėl daugėja diskusijų dėl galimų bazinių palūkanų normų pokyčių, o tai tiesiogiai veikia paskolų su kintamomis palūkanomis įmokas. Kai kurie Pinigų politikos tarybos nariai viešai pripažįsta, kad artimiausiuose posėdžiuose teoriškai įmanomas ir palūkanų didinimas, nors dalis ekonomistų labiau tikisi stabilumo.

    Kintamų palūkanų būsto paskoloms svarbus ne tik centrinio banko sprendimas, bet ir rinkos palūkanų rodikliai, pagal kuriuos perskaičiuojama įmoka. Kai rinkoje išauga lūkesčiai dėl brangesnių pinigų, įmokos gali kilti net ir be galutinio sprendimo, nes bankai remiasi tarpbankiniais rodikliais ir jų prognozėmis.

    „Jei infliacija užsilaikys aukštesnė, o kainų spaudimas persiduos į kitus sektorius, palūkanų didinimo klausimas gali sugrįžti į darbotvarkę“, – sakė vienas Pinigų politikos tarybos narių, komentuodamas galimus scenarijus.

    Tokioje aplinkoje dalis skolininkų ieško būdų, kaip sumažinti mėnesinę naštą ir jautrumą palūkanų svyravimams. Vienas paprasčiausių mechanizmų yra paskolos dalies grąžinimas prieš terminą, kai į banką papildomai pervedama suma, mažinanti paskolos likutį.

    Praktinis efektas priklauso nuo dviejų dalykų: ar po įmokos sumažinimo paliekamas tas pats paskolos terminas, ir kokia yra dabartinė palūkanų norma. Jei terminas nekeičiamas, sumažėjęs paskolos likutis reiškia mažesnes palūkanas kiekvieną mėnesį, todėl krenta ir įmoka.

    Orientaciniai skaičiavimai skolininkams

    Pagal orientacinius pavyzdžius, būsto paskolai su kintamomis palūkanomis ir 30 metų terminu, paskolos dalies grąžinimas prieš terminą gali sumažinti įmoką apčiuopiamai. Jei papildomai grąžinama apie 6 900 eurų, mėnesio įmoka gali mažėti maždaug 40 eurų, o grąžinus apie 13 800 eurų – apie 80 eurų, priklausomai nuo palūkanų ir maržos.

    Didžiausias efektas matomas tada, kai grąžinama didesnė suma, pavyzdžiui, apie 23 000 eurų: tuomet įmoka kai kuriais scenarijais gali kristi iki maždaug 140 eurų per mėnesį. Skirtumas paprastai būna panašus skirtingiems paskolos dydžiams, nes skaičiuojama nuo sumažėjusio likučio, o ne nuo pradinės sumos.

    Vis dėlto bankų praktikoje galioja skirtingos sąlygos: vieni leidžia nemokamai grąžinti dalį paskolos, kiti gali taikyti ribojimus ar mokesčius, ypač jei palūkanos fiksuotos. Taip pat svarbu įvertinti, ar finansiškai naudingiau mažinti mėnesio įmoką, ar trumpinti paskolos terminą, nes antrasis sprendimas paprastai labiau sumažina bendrą sumokamų palūkanų kiekį.

    Ką verta pasitikrinti prieš pervedant pinigus?

    Prieš grąžinant paskolos dalį prieš terminą, verta pasižiūrėti sutarties sąlygas ir pasitikslinti banke, kaip bus perskaičiuojamas grafikas. Skolininkui paprastai siūlomi du keliai: mažesnė įmoka paliekant tą patį terminą arba tas pats mokėjimas sutrumpinant terminą.

    Jei rinkoje didėja palūkanų normų kilimo rizika, paskolos likučio sumažinimas gali veikti kaip papildomas saugiklis, mažinantis būsimų perskaičiavimų poveikį. Tačiau bet kokie skaičiavimai išlieka orientaciniai, nes galutinį rezultatą lemia konkreti marža, palūkanų perskaičiavimo periodas ir sutarties mokesčiai.