CP v2

Tag: Palūkanų normos

  • Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos Europoje kyla toliau: Portugalija ir Bulgarija šauna į viršų, bet yra ir kritimų

    Būsto kainos didžiojoje Europos dalyje ir toliau auga, tačiau tempas skiriasi kardinaliai. Eurostato duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį Europos Sąjungoje būstų kainos buvo 4,7 proc. didesnės nei prieš metus, o infliacija siekė 3,2 proc.

    Toks skirtumas reiškia, kad kainų augimas daugelyje rinkų aplenkė bendrą kainų lygio kilimą. Įvertinus infliaciją, ES būsto kainos realiai per metus paaugo apie 1,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse realus šuolis buvo kelis kartus didesnis.

    Kas Europoje brango sparčiausiai?

    Tarp 29 Europos šalių devynios fiksavo dviženklį metinį būsto kainų augimą. Didžiausias kilimas 2026 metų antrąjį ketvirtį užfiksuotas Portugalijoje, kur kainos per metus ūgtelėjo 16,5 proc., o Bulgarijoje augo 15,5 proc.

    Prie sparčiausiai brangusių rinkų taip pat priskirta Lietuva, kur metinis kainų augimas siekė 14,3 proc. Dviženklius pokyčius fiksavo ir Slovakija, Kroatija, Ispanija, Rumunija, Latvija bei Vengrija.

    Nekilnojamojo turto ekspertas Mikk Kalmet pabrėžė, kad Portugalijoje paklausą ypač stipriai kelia ribota pasiūla didmiesčiuose ir pakrantėse. Tam įtakos turi naujos statybos trūkumas, užsienio investuotojų aktyvumas, turizmo sukurta paklausa ir užsitęsęs būsto deficitas.

    „Rinkoje paklausa ir toliau lenkia pasiūlą, o tai tiesiogiai kelia kainas, ypač didmiesčiuose ir paklausiausiuose regionuose“, – sakė M. Kalmet.

    Kur kainos krito ir kodėl?

    Ne visur kryptis buvo tokia pati. Per metus būsto kainos mažėjo Suomijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje: atitinkamai 2,7 proc., 2,2 proc. ir 0,8 proc.

    Anot M. Kalmet, Suomijoje kainas spaudė silpnesnis ekonomikos augimas ir atsargesnės gyventojų nuotaikos, kurias kurį laiką slopino brangesnis skolinimasis. Prancūzijoje ryškiau veikė įperkamumo problemos ir vangesnė paklausa, o dalis pirkėjų sprendimus atidėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo.

    Infliacija parodė tikrą vaizdą

    Įvertinus infliaciją, realus kainų augimas kai kuriose šalyse išlieka itin aukštas. Portugalijoje, kur infliacija per tą patį laikotarpį siekė 3,6 proc., realus būsto kainų augimas sudarė apie 12,1 proc.

    Eurostato duomenys rodo, kad realiai kainos taip pat stipriai augo Slovakijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Ispanijoje ir Latvijoje. Tuo metu Liuksemburge realios kainos per metus smuko 6,4 proc., o Prancūzijoje ir Vokietijoje taip pat fiksuotas neigiamas realus pokytis.

    Ką rodo didžiosios ekonomikos?

    Vertinant didžiausias ES ekonomikas, ryškiausiai išsiskyrė Ispanija, kur metinis būsto kainų augimas siekė 12,1 proc. Italijoje kainos augo 4,0 proc. ir buvo žemiau ES vidurkio, o Vokietijoje fiksuotas vos 0,6 proc. kilimas.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje paklausą riboja pablogėjęs įperkamumas ir atsigavusios būsto finansavimo palūkanos, todėl silpnėja paskolų paklausa. Toks derinys dažnai pristabdo rinką net ir tuomet, kai pasiūla nėra gausi.

    Kas laukia toliau?

    Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainas daugelyje šalių toliau palaikys struktūrinis būsto trūkumas ir neišnykstanti paklausa, tačiau augimas išliks nevienodas. Dviženkliai šuoliai, matyti dalyje rinkų, nebūtinai taps nauja norma visoje Europoje.

    Didžiausiu neapibrėžtumo veiksniu įvardijamos palūkanų normos ir gyventojų perkamoji galia. Jei skolinimasis brangs, o energijos ir kitų būtinųjų išlaidų našta didės, dalis pirkėjų gali pristabdyti sprendimus, o tai automatiškai sumažintų kainų augimo spaudimą.

  • Bitcoin priartėjo prie metų aukštumų: išnykus 85 000 ribai dėmesys krypsta į 87 000

    Bitcoin priartėjo prie metų aukštumų: išnykus 85 000 ribai dėmesys krypsta į 87 000

    Bitcoin kaina penktadienį šoktelėjo virš 86 000 JAV dolerių ribos ir pasiekė aukščiausią lygį per kelis mėnesius, kai rinkoje išsisklaidė ties 85 000 JAV dolerių susiformavęs pardavimo spaudimas. Pasak blokų grandinės duomenų analizės bendrovės „Glassnode“, dalis pavedimų buvo įvykdyta, o likusi jų dalis vėliau buvo atšaukta, todėl trumpuoju laikotarpiu pasipriešinimas viršuje sumenko.

    Rašymo metu bitcoin buvo prekiaujama apie 86 700 JAV dolerių. Rinkos dalyviai šį judėjimą siejo ir su techniniu pramušimu iš pastarosiomis dienomis dominavusio 82 500–85 700 JAV dolerių intervalo, kai kaina buvo trumpam pasiekusi ir 87 000 JAV dolerių zoną.

    „Glassnode“ vertinimu, artimiausias reikšmingesnis pardavimo pavedimų telkinys dabar matomas ties 87 000 JAV dolerių riba, tačiau jis yra mažesnis nei buvusi pasiūlos siena ties 85 000. Tai reiškia, kad kainai kylant virš 87 000 slenksčio rinkoje gali likti mažiau natūralių kliūčių, nors bet koks impulsas išlieka priklausomas nuo bendro rizikos apetito.

    Makro fonas ir JAV darbo rinka

    Papildomo konteksto kainos judėjimui suteikė ir nauji JAV darbo rinkos duomenys. Skelbta, kad rugsėjį sukurta 29 000 naujų darbo vietų, o tai buvo mažiau, nei tikėjosi dalis rinkos, tuo metu nedarbo lygis padidėjo iki 4,2 proc. nuo 4,1 proc.

    Silpnesni rodikliai dažnai didina lūkesčius, kad centrinis bankas gali būti linkęs švelninti politiką ar bent jau neskubėti griežtinti, tačiau investuotojai vertina ir kitą scenarijų. Jeigu duomenys signalizuotų aiškesnį ekonomikos vėsimą, rizikingesni aktyvai gali patirti ir spaudimą, nepaisant palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    „Silpnesnis rodiklis stiprina scenarijų, kad spalį palūkanos nekils, tačiau tai automatiškai nereiškia augimo: tvarkingas lėtėjimas palaiko likvidumo prekybą, o augimo baimė gali smogti ir rizikos aktyvams, įskaitant bitcoin“, – sakė „Sygnum Bank“ investicijų vadovas Fabian Dori.

    Kur rinka mato ribas?

    Dalies analitikų vertinimu, artimiausias pasipriešinimas išlieka apie 87 400 JAV dolerių, o palaikymas siejamas su 82 500 JAV dolerių zona. Rinkoje taip pat stebima, kaip kinta investuotojų pozicionavimas išvestinėse priemonėse, nes ketvirtasis metų ketvirtis tradiciškai laikomas aktyvesniu kriptovaliutų rinkai.

    Tuo pat metu dalis rinkos dalyvių išlaiko optimistines metų pabaigos prognozes, tačiau pabrėžia, kad jos priklausys nuo platesnio makroekonominio fono, likvidumo ir investuotojų rizikos tolerancijos. Artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu tampa tai, ar bitcoin pavyks tvariai įsitvirtinti virš 87 000 ir vėliau testuoti 90 000 ribą.

  • Glapińskis apie infliaciją ir palūkanas: NBP nekontroliuoja energijos kainų, bet žada saugoti tikslą

    Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis teigia, kad Narodowy Bank Polski neturi tiesioginės įtakos energijos kainoms. Vis dėlto, pasak jo, banko pareiga yra neleisti, kad infliacija ilgam įsitvirtintų virš nustatyto tikslo.

    NBP siekia 2,5 proc. infliacijos tikslo, leidžiant 1 procentinio punkto nuokrypį į abi puses. Glapińskio vertinimu, artimiausiu metu kainų augimo tempas gali išlikti aukščiau šio intervalo, o „infliacinė nuotaika“ Europoje plinta dėl pasiūlos sukrėtimų.

    Energetikos šokas persiduoda ekonomikai

    Glapińskis akcentavo, kad pasaulinėse rinkose brangstanti energija ir žaliavos sukelia grandininį efektą. Iš pradžių tai atsispindi degalų ir dujų kainose, o vėliau persiduoda kitoms prekėms ir paslaugoms, didindama bendrą kainų lygį.

    Jo teigimu, Lenkija nėra izoliuota nuo tarptautinių procesų: jei energijos ištekliai brangsta globaliai, anksčiau ar vėliau tai atsispindi ir vidaus ekonomikoje. Dėl to, pasak NBP vadovo, mažėja tikimybė, kad palūkanų normos artimiausiu metu galėtų būti mažinamos.

    „Mūsų užduotis išlieka ta pati – kainų stabilumas. Nors mes nekontroliuojame energijos kainų, privalome neleisti, kad infliacija įsitvirtintų virš tikslo“, – sakė Adamas Glapińskis.

    Palūkanų normos: tarp infliacijos ir augimo

    NBP vadovas priminė, kad sprendimus dėl palūkanų priima Pinigų politikos taryba, kuri turi vertinti kelis tikslus vienu metu. Aukštesnės palūkanos slopina vartojimą ir investicijas, todėl gali mažinti ekonominį aktyvumą, tačiau kartu jos yra vienas pagrindinių įrankių infliaciniams lūkesčiams suvaldyti.

    Glapińskis taip pat pabrėžė fiskalinį kontekstą: didelis biudžeto deficitas ir auganti skola reiškia, kad palūkanų kilimas didina ir skolos aptarnavimo kaštus. Dėl to, anot jo, sprendimuose svarstoma ne tik infliacijos dinamika, bet ir lėtesnio augimo rizika.

    Pagal NBP pateiktą informaciją, bazinė palūkanų norma nuo 2026 metų kovo išlaikoma 3,75 proc. Artimiausias Pinigų politikos tarybos posėdis, kuriame bus svarstomos palūkanų normos, turėtų baigtis 2026 metų spalio 7 dieną.

    Ką signalizuoja centrinis bankas?

    Rinkoms svarbiausia žinutė – NBP kol kas nemato erdvės greitiems palūkanų mažinimams, jei energijos kainų spaudimas išliks. Centrinio banko retorika rodo siekį išlaikyti stabilumą ir kartu apsaugoti infliacijos tikslą, net jei kainų šaltinis yra išorinis.

    Glapińskis pažymėjo, kad stipri nacionalinė valiuta ir nuosekli pinigų politika, jo vertinimu, yra svarbūs ir platesniame valstybės finansų kontekste. Jis atkreipė dėmesį, kad artimiausiais metais ekonominė aplinka gali būti sudėtingesnė nei pastaruoju laikotarpiu.

  • Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Obligacijų audra Europoje: Prancūzijos skolinimasis rekordinis, JK 30 metų palūkanos perkopė 6 proc.

    Rinkos stabilizavosi po šoko

    Pasaulinės valstybės obligacijų rinkos spalio 2 dieną ryte kiek nurimo po išpardavimo, kuris dieną prieš tai Europoje ir JAV iškėlė skolinimosi kainą į aukščiausius lygius per kelis dešimtmečius. Pajamingumai, kurie kyla obligacijų kainoms krintant, pradėjo trauktis, tačiau įtampa rinkoje išliko.

    Nuotaikas švelnino ir naftos kainos korekcija. „Brent“ rūšies nafta smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 91 euro už barelį, o tai sumažino baimes, kad energijos brangimas ilgam įtvirtins aukštą infliaciją ir privers centrinius bankus dar agresyviau kelti palūkanas.

    JK pajamingumai palietė istoriją

    Jungtinėje Karalystėje 30 metų trukmės vyriausybės obligacijų pajamingumas buvo nusileidęs iki maždaug 5,92 proc. po to, kai ketvirtadienį pirmą kartą nuo 1998 metų buvo trumpam peržengęs 6 proc. ribą. Tuo pat metu 10 metų pajamingumas krito iki maždaug 5,37 proc., o dvejų metų – iki maždaug 4,77 proc.

    Išpardavimo banga smogė ir bankų akcijoms: didieji šalies bankai biržose atpigo apie 4–5 proc. Papildomo nerimo įnešė pranešimai apie planuojamas konsultacijas su bankų vadovais prieš spalio 28 dieną numatomą biudžetą, rinkai svarstant, ar nebus griežtinami mokesčiai finansų sektoriui.

    Prancūzija atsidūrė dėmesio centre

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas ketvirtadienį šoktelėjo iki 4,96 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2002 metų liepos, o penktadienį kiek nuslūgo iki maždaug 4,92 proc. Investuotojai taip pat reikalavo vis didesnės premijos už prancūzišką riziką, palyginti su Vokietijos skola.

    Šią savaitę skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumų buvo perkopęs 140 bazinių punktų ir tapo didžiausias nuo 2012 metų. Rinkos dalyviai tokius šuolius sieja su baimėmis dėl biudžeto drausmės ir politinio neapibrėžtumo, galinčio apsunkinti sprendimų priėmimą.

    „Čia ir ten girdžiu nelaimių pranašus, žadančius dar blogesnius laikus. Noriu pakartoti, kad Prancūzijos parašas yra tvirtas“, – sakė Prancūzijos finansų ministras Rolandas Lescure.

    Išpardavimą sustiprino Paryžiaus planai iki 2027 metų rasti apie 43 mlrd. eurų sutaupymų, siekiant mažinti biudžeto deficitą. Skola siekia apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto, o kitais metais planuojama skolintis rekordinę sumą – apie 340 mlrd. eurų, todėl rinkos jautriai reaguoja į bet kokius ženklus, galinčius didinti rizikos priedus.

    JAV obligacijos atsitraukė nuo 24 metų aukštumų

    JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas ketvirtadienį buvo pakilęs iki maždaug 5,34 proc., tai – aukščiausias lygis nuo 2002 metų, o penktadienį nusileido iki maždaug 5,26 proc. Investuotojai vertina, kad didesnės energijos kainos gali palaikyti infliaciją, o kartu – ilgiau išlaikyti aukštas bazines palūkanas.

    Prie finansavimo sąlygų griežtėjimo prisideda ir kapitalo konkurencija: dideli investicijų srautai keliauja į duomenų centrus bei DI infrastruktūrą. Rinkoms stebint centrinių bankų signalus, didesni pajamingumai savaime griežtina finansines sąlygas ir didina ekonomikos lėtėjimo riziką.

    Tarptautinių finansų instituto vertinimu, išsivysčiusios ekonomikos per pastaruosius metus už tarptautinėse rinkose prekiaujamas valstybės obligacijas sumokėjo daugiau kaip 2,9 trln. eurų palūkanų. Augančios skolos aptarnavimo išlaidos tampa vienu svarbiausių veiksnių, kodėl rinkos taip aštriai reaguoja į infliacijos ir fiskalinės drausmės naujienas.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: Lietuva atsidūrė brangimo lyderėse

    Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: Lietuva atsidūrė brangimo lyderėse

    Rugsėjį kainos augo sparčiausiai

    Euro zonoje rugsėjį metinė infliacija pakilo iki 3,8 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus. Tai buvo daugiau, nei tikėjosi ekonomistai, o mėnesinis kainų pokytis, palyginti su rugpjūčiu, siekė 0,6 proc.

    Tokie duomenys didina įtampą dėl to, ar kainų šuolis yra laikinas, ar gali virsti platesnio masto brangimu. Europos Centrinis Bankas savo tikslu laiko 2 proc. infliaciją, todėl dabartinis rodiklis nuo jo smarkiai nutolęs.

    Energija tapo pagrindiniu varikliu

    Didžiausią įtaką bendrai infliacijai turėjo energija: jos kainos per metus paaugo 18,8 proc., o vien per rugsėjį padidėjo 3,9 proc. Energija euro zonos vartojimo krepšelyje sudaro apie 9 proc., todėl šis šuolis reikšmingai pakėlė bendrą rodiklį.

    Branduolinė infliacija, neįtraukianti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, kilo gerokai nuosaikiau ir siekė 2,5 proc. Tai rodo, kad kol kas didžioji dalis spaudimo kyla iš energijos, tačiau rizika persiduoti kitoms prekių ir paslaugų grupėms išlieka.

    Paslaugų infliacija pakilo iki 3,2 proc., o tai svarbu, nes paslaugos sudaro didžiausią euro zonos krepšelio dalį, apie 47 proc. Į šią kategoriją patenka nuoma, restoranai, kelionės, draudimas ir kitos kasdienės išlaidos, kurios dažnai jautriai reaguoja į darbo užmokesčio pokyčius.

    Kur infliacija didžiausia?

    Tarp euro zonos valstybių rugsėjį didžiausia metinė infliacija fiksuota Lietuvoje ir siekė 6,1 proc., o mėnesiu anksčiau buvo 5,6 proc. Aukšti rodikliai taip pat registruoti Bulgarijoje, Kipre, Liuksemburge, Graikijoje ir Ispanijoje.

    Iš viso šešiose euro zonos šalyse metinė infliacija siekė 5 proc. ar daugiau, o dešimtyje valstybių ji buvo lygi arba didesnė už euro zonos vidurkį. Mažiausia infliacija fiksuota Maltoje, Suomijoje ir Latvijoje, o Latvija išsiskyrė tuo, kad joje metinis rodiklis rugsėjį net sumažėjo.

    Tarp didžiųjų ekonomikų sparčiausias pagreitėjimas matytas Italijoje, kur metinė infliacija pakilo iki 4,1 proc., o kainos per vieną mėnesį šoktelėjo 2,0 proc. Prancūzijoje infliacija pasiekė 3,4 proc., Vokietijoje 3,3 proc., o Ispanija išliko aukščiausiai tarp ketverto ir pakilo iki 5,0 proc.

    Ką tai reiškia ECB sprendimams?

    Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną padidino pagrindines palūkanų normas 0,25 proc. punkto, o indėlių palūkanų norma pasiekė 2,50 proc. Didesnės palūkanos brangina skolinimąsi gyventojams ir verslui, todėl paprastai vėsina paklausą ir ilgainiui mažina kainų spaudimą.

    ECB prognozėse numatoma, kad vidutinė metinė infliacija euro zonoje 2026 metais sieks 3,0 proc., 2027 metais 2,5 proc., o 2028 metais 2,1 proc. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad grįžimas prie tikslo gali užtrukti, ypač jei energijos brangimas išsilaikys ilgiau.

    Rinkų dalyviai vis atidžiau stebi naftos ir dujų kainų dinamiką, taip pat tai, ar energijos šokas persiduos į platesnį vartojimo prekių ir paslaugų spektrą. Kitas ECB posėdis numatytas spalio pabaigoje Frankfurte, o diskusijų centre bus klausimas, ar prireiks dar vieno palūkanų didinimo.

  • Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Prancūzija žada 1 proc. augimą 2027 metais, bet ekspertai perspėja: tai gali būti per drąsu

    Augimo prognozė jau kelia įtampą

    Prancūzijos Vyriausybės 2027 metų biudžeto projekte numatytas 1 proc. ekonomikos augimas dar prieš prasidedant parlamentinėms deryboms sulaukė kritikos. Šalies fiskalinę drausmę vertinanti Aukštoji viešųjų finansų taryba teigia, kad toks scenarijus yra optimistinis.

    Taryba atkreipia dėmesį, jog biudžeto planai remiasi prielaidomis, kurios gali keistis dėl vidaus politinės situacijos ir išorės rizikų. Vienas svarbiausių neapibrėžtumų, anot institucijos, yra pats 2027 metų biudžeto priėmimas politiškai fragmentuotame parlamente.

    Deficitas ir 54 mlrd. eurų planas

    Pagal pristatytą kryptį Prancūzija siekia sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto 2027 metais, kai šiemet tikimasi apie 5,4 proc. Tai reikštų, kad deficitas išliktų aukštas penktus metus iš eilės, o planuojamas koregavimas būtų ribotas.

    Vyriausybė skaičiuoja, kad tikslui pasiekti reikės apie 54 mlrd. eurų dydžio fiskalinio „pastangų paketo“. Jį sudarytų naujos priemonės už maždaug 43 mlrd. eurų, iš kurių 25 mlrd. eurų būtų išlaidų mažinimas, o 18 mlrd. eurų – papildomos pajamos, dar prisidėtų anksčiau priimti sprendimai.

    Kainuos skola, gynyba ir įmokos ES

    Ekonomistai įspėja, kad didelę spaudimo dalį sudaro išaugusios skolos aptarnavimo sąnaudos, didesnės gynybos išlaidos ir Prancūzijos įmokos į Europos Sąjungos biudžetą. Tai reiškia, kad net ir mažėjant kai kurioms programoms, bendras balansas gali blogėti vien dėl brangesnio skolinimosi.

    Rinkose palūkanų normos gali tapti lemiamu faktoriumi: jei ilgalaikio skolinimosi kaina pakiltų dar labiau, biudžeto planas greitai prarastų tvarumą. Ekonomistai pabrėžia, kad net nedidelis palūkanų pokytis gali reikšmingai padidinti skolos aptarnavimo išlaidas per vienus metus.

    Socialinės išlaidos ir mokesčiai: jautriausia dalis

    Didelė dalis priemonių būtų nukreipta į socialinę sistemą. Tarp svarstomų krypčių minima dalinė pensijų indeksavimo stabdymo idėja, taip pat korekcijos šeimų išmokų srityje, siekiant sutaupyti kelis milijardus eurų.

    Pajamų pusėje numatomi sprendimai apimtų socialinių įmokų lengvatų pertvarką, kai kurių vietos mokesčių pokyčius ir pensininkams taikomų mokestinių lengvatų peržiūrą. Būtent ši dalis paprastai sulaukia daugiausia politinių ginčų, nes tiesiogiai paliečia dideles rinkėjų grupes.

    „Silpnesnis augimas, palūkanų normų jautrumas ir ne iki galo pagrįstos priemonės didina biudžeto nuokrypio riziką 2027 metais“, – sakė ekonomistas Hadrienas Camatte.

    Rizikos: geopolitika, kainos ir politinis nestabilumas

    Ekonomistai pabrėžia, kad 2027 metų augimo prognozė priklausys ne tik nuo vidaus vartojimo ar investicijų, bet ir nuo geopolitinių veiksnių, energijos kainų bei infliacijos dinamikos. Jei brangtų degalai ar atsinaujintų tiekimo grandinių sutrikimai, tai smogtų tiek namų ūkių perkamajai galiai, tiek verslo sąnaudoms.

    Papildomas neapibrėžtumas susijęs su 2027 metų prezidento rinkimų ciklu. Rinkimų metais Prancūzijoje dažnai suintensyvėja socialinė įtampa, o streikai ir protestai gali daryti įtaką tiek politiniams sprendimams, tiek ekonominiam aktyvumui.

    „Aukštoji taryba teisi: 1 proc. augimas yra optimistinis, nors biudžeto scenarijuose tai dažna taisyklė“, – sakė ekonomikos profesorius François Facchini.

    Parlamentinis barjeras ir procedūriniai keliai

    Net ir turint planą, Vyriausybei dar teks užsitikrinti jo priėmimą Nacionalinėje Asamblėjoje. Kadangi politinės jėgos artėjant rinkimams dar labiau fragmentuojasi, didėja rizika, kad biudžeto svarstymas užstrigs.

    Analitikai aptaria kelis procedūrinius kelius, kuriais vykdomoji valdžia galėtų stumti biudžetą į priekį, tačiau kiekvienas jų turi politinę kainą ir didina nepasitikėjimo balsavimo tikimybę. Dėl to biudžeto diskusija gali tapti vienu svarbiausių Prancūzijos politinių ir ekonominių išbandymų artėjant 2027 metų rinkimams.

  • Euro zonos infliacija šoktelėjo iki 3,8 proc.: brangstanti energija spaudžia ECB spręsti dėl palūkanų

    Infliacija euro zonoje vėl įsibėgėjo

    Euro zonos vartotojų kainos 2026 metų rugsėjį augo sparčiausiai per pastaruosius trejus metus. Eurostato skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu (HICP) metinė infliacija pasiekė 3,8 proc., o tai didina spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) išlaikyti griežtesnę pinigų politiką.

    Palyginimui, 2026 metų rugpjūtį HICP euro zonoje siekė 3,2 proc., o liepą buvo 2,9 proc. Rugsėjo šuolis rodo, kad kainų mažėjimo tendencija nėra tvari, o infliacijos rizikos vėl ryškėja.

    Energijos kainos tapo pagrindiniu veiksniu

    Didžiausią įtaką bendram rodikliui, remiantis Eurostato duomenimis, darė energijos brangimas. Skaičiuojama, kad energijos kainos rugsėjį buvo beveik 20 proc. didesnės nei prieš metus, todėl bendras kainų lygis kilo net ir tuomet, kai dalyje kitų prekių bei paslaugų augimas buvo nuosaikesnis.

    Analitikai pabrėžia, kad tokį foną stiprina geopolitinė įtampa ir su tuo susiję tiekimo bei logistikos sutrikimai. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius išjudinti naftos ir dujų kainas, nes energija greitai persiduoda į transporto, gamybos ir paslaugų kainodarą.

    ECB dilema: ar dar kartą kelti palūkanas?

    Infliacijos atšokimas jau nulėmė ECB sprendimus 2026 metais: bankas palūkanas didino 0,25 procentinio punkto birželį ir pakartojo žingsnį rugsėjį. Po pastarojo sprendimo pagrindinė refinansavimo palūkanų norma siekia 2,65 proc., o rinkoje vėl stiprėja lūkesčiai, kad griežtinimo ciklas gali nesibaigti.

    Rinkų ekspertai vertina, kad naujausi skaičiai yra argumentas išlaikyti ribojančią politiką ilgiau, nei buvo tikėtasi vasaros pradžioje. Kartu tai kelia riziką ekonomikos augimui, nes brangesnis skolinimasis paprastai lėtina vartojimą, investicijas ir nekilnojamojo turto rinką.

    „Naujausi duomenys yra dar vienas argumentas išlaikyti griežtesnę centrinio banko laikyseną. Tačiau lieka klausimas, ar tai ilgalaikės infliacijos problemos pradžia, ar laikinas energijos kainų šuolio efektas“, – sakė finansų rinkų ekspertas Janas Karczewskis.

    Kitas ECB posėdis numatytas spalio 28–29 dienomis. Iki jo lemiamu veiksniu gali tapti tai, ar įtampa tarptautinėse rinkose slops ir energijos kainos stabilizuosis, ar priešingai, brangimas įsitvirtins ir padidins tikimybę, kad ECB dar kartą kels palūkanas.

  • Rusijos ekonomika įstrigo tarp infliacijos ir augimo: ką dėl palūkanų spręs centrinis bankas?

    Rusijos ekonomika, palyginti su pirmosiomis plataus masto karo Ukrainoje savaitėmis, susiduria su kitokio pobūdžio spaudimu: infliaciją vis labiau kursto ilgalaikė paklausos ir pasiūlos disbalanso problema. Dėl to Rusijos centrinis bankas atsidūrė dilemoje, kurioje kiekvienas sprendimas turi didelę kainą verslui ir gyventojams.

    2022 metais, siekdamas stabilizuoti rublį ir pristabdyti kainų šuolį, Rusijos bankas bazines palūkanas pakėlė nuo 9,5 iki 20 proc. Vėliau infliacijos tempas buvo smarkiai sumažėjęs, tačiau šį rezultatą iš dalies lėmė aukšta palyginamoji bazė ir laikinas prisitaikymas prie pradinių sankcijų sukrėtimų.

    Vėlesniu laikotarpiu kainų augimas vėl įsibėgėjo, o tai privertė grįžti prie griežtesnės pinigų politikos. Ciklo pikas buvo pasiektas, kai bazinės palūkanos kurį laiką siekė 21 proc., o tai tapo vienu aukščiausių lygių per pastarąjį dešimtmetį.

    Pastaruoju metu pinigų politika švelninama, tačiau centrinis bankas tebėra atsargus: pagrindinė norma buvo išlaikyta ties 14 proc. Toks sprendimas atspindi rinkos lūkesčius, bet kartu rodo, kad institucija vis dar mato reikšmingas rizikas infliacijos dinamikai.

    Kas labiausiai kursto kainas?

    Skirtingai nei 2022 metais, kai pagrindinis veiksnys buvo finansinio stabilumo šokas, dabar infliaciją maitina struktūriniai apribojimai. Tai reiškia, kad paklausa išlieka aukšta, o ekonomikos galimybės greitai didinti pasiūlą yra ribotos dėl darbo jėgos trūkumo, importo apribojimų ir gamybos grandinių suvaržymų.

    Tokioje aplinkoje aukštesnės palūkanos mažina vartojimą ir investicijas, tačiau kartu brangina kreditą įmonėms, kurios ir taip susiduria su ribotomis technologijų bei komponentų tiekimo galimybėmis. Dėl to pinigų politika tampa mažiau efektyvi, o jos poveikis augimui gali būti skausmingesnis.

    Fiskalinė politika ir palūkanos traukia į skirtingas puses

    Centrinio banko pasirinkimus apsunkina tai, kad fiskalinė politika veikia priešinga kryptimi nei pinigų politika. Nors kreditas branginamas tam, kad būtų pristabdyta paklausa, valstybės išlaidos ją palaiko, o tai didina spaudimą kainoms ir lėtina kelią į žemesnę infliaciją.

    Prognozuojama, kad biudžeto deficitas gali siekti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto, kai pirminiuose planuose buvo numatyta 1,6 proc. Toks impulsas reiškia, kad palūkanų mažinimas turi būti lėtesnis, jei siekiama neįžiebti naujos infliacijos bangos.

    Tuo pat metu augimo perspektyvos prastėja: 2026 metais ekonomikos plėtra vertinama kaip artima stagnacijai, o tai didina spaudimą palūkanas mažinti greičiau. Ši įtampa ir sukuria esminį klausimą: ar labiau saugoti kainų stabilumą, ar bandyti palaikyti ekonominį aktyvumą.

    Centrinis bankas prognozuoja, kad infliacija 2026 metų pabaigoje gali siekti 6–7 proc. per metus, o prie 4 proc. tikslo būtų grįžtama 2027 metais. Toks scenarijus reikštų, kad palūkanų mažinimas, nors ir tikėtinas, bus vykdomas atsargiai, nuolat vertinant fiskalinių sprendimų ir karo ekonomikos poveikį kainoms.

  • Bitcoin stabilizuojasi po švelnesnių PCE duomenų: mažėja spalio FED palūkanų kėlimo tikimybė

    Bitcoin stabilizuojasi po švelnesnių PCE duomenų: mažėja spalio FED palūkanų kėlimo tikimybė

    Bitcoin pastarosiomis valandomis išlaikė gana stabilų kursą, kai JAV paskelbti PCE infliacijos duomenys pasirodė švelnesni, nei laukta, ir sumažino rinkos lūkesčius dėl dar vieno FED palūkanų normų kėlimo spalį. Investuotojai tokią statistiką paprastai vertina kaip signalą, kad pinigų politika gali būti ne tokia griežta, o tai palankiau rizikingesniam turtui.

    JAV PCE kainų indeksas rugpjūtį, palyginti su liepa, augo 0,3 proc., o metinis rodiklis siekė 3,4 proc. Tuo metu bazinis PCE, į kurį FED dažniau orientuojasi vertindamas infliacijos kryptį, per mėnesį didėjo 0,2 proc., o per metus siekė 3,0 proc.

    Kas keičiasi dėl FED lūkesčių?

    Rinkose silpnesnė infliacija dažnai reiškia mažesnę tikimybę, kad palūkanos bus keliamos dar kartą artimiausiame posėdyje. Strategai atkreipia dėmesį, kad jei ir kiti artėjantys kainų rodikliai patvirtins lėtėjimo kryptį, spaudimas FED dar kartą griežtinti politiką gali sumažėti.

    „0,2 proc. mėnesinis bazinio PCE augimas yra palanki žinia FED. Jei ir rugsėjo CPI rodys tą pačią kryptį, spaudimas kelti palūkanas spalį mažėja“, – sakė Arbitrum Foundation investavimo strategijos vadovas Brendanas Ma.

    Kas laiko kriptoturtą vietoje?

    Nors švelnesni infliacijos duomenys gali būti palankūs bitcoin ir kitiems rizikos aktyvams, foną vis dar apsunkina išaugę JAV iždo vertybinių popierių pajamingumai. Aukštesnės grąžos saugesnėse priemonėse dažnai „atitraukia“ dalį kapitalo nuo rizikingesnių rinkų, todėl kriptovaliutoms tampa sunkiau tęsti spartų kilimą.

    Rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad bitcoin svyravimai išlieka arti metų žemumų, o pasirinkimo sandorių nuotaikos iš esmės neutralios. Tai rodo, kad prieš infliacijos duomenis investuotojai nebuvo aiškiai susistatę nei ryškiam kilimui, nei staigesniam kritimui.

    ETF ir tokenizuotos obligacijos palaiko paklausą

    Kriptovaliutų rinką toliau remia didėjanti institucinė prieiga ir infrastruktūra, įskaitant ETF produktus bei realaus pasaulio turto tokenizavimo kryptį. Pastaroji tema rinkoje ypač siejama su tokenizuotomis JAV iždo vertybinių popierių priemonėmis, kurios investuotojams leidžia patogiau naudotis trumpalaikių obligacijų grąža.

    Analitikai pažymi, kad jei palūkanų normų trajektorija švelnėtų, laikui bėgant tai galėtų sumažinti naujai išleidžiamų trumpalaikių iždo vertybinių popierių grąžas. Tokiu atveju dalis kapitalo, ieškodama didesnio potencialaus prieaugio, galėtų dažniau sugrįžti į rizikingesnius aktyvus, tarp jų ir kriptovaliutas.

    Publikavimo metu bitcoin kaina siekė apie 71 000 eurų ir per 24 valandas kito nežymiai. Ether buvo apie 2 300 eurų, o XRP per parą smuko maždaug 2 proc. iki maždaug 1,30 euro.

    Tuo pat metu platesnėje rinkoje matyti ir pelnų fiksavimo signalai: dalis investuotojų po didesnių kilimų perkelia altkoinus į biržas, kas neretai didina trumpalaikį spaudimą kainoms. „Ryškėja pelnų fiksavimo spaudimas, o septynių dienų altkoinų įplaukų į biržas transakcijos pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 metų spalio“, – sakė Nexo Dispatch analitikas Iliya Kalchev.

  • JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    Augimas pakoreguotas aukštyn

    Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba ONS patikslino, kad šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį augo 0,5 proc. Pirmajame vertinime buvo skelbta 0,4 proc., tad ekonomikos vaizdas pagerėjo nežymiai, bet reikšmingai rinkoms.

    Vis dėlto tempas sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, kai fiksuotas 0,6 proc. kilimas. Nauji skaičiai pateikiami tuo metu, kai ekonomika veikia esant aukštoms skolinimosi sąnaudoms ir išliekant kainų spaudimui.

    Paslaugos tapo pagrindiniu varikliu

    ONS duomenimis, pagrindinė patikslinimo priežastis buvo stipresni profesionalių, mokslinių ir techninių paslaugų rezultatai, kurie paaiškėjo gavus atnaujintus verslo apklausų duomenis. Bendra paslaugų sektoriaus apimtis antrąjį ketvirtį augo 0,6 proc., kai anksčiau buvo vertinta 0,5 proc.

    Didžiausią įtaką, kaip nurodoma, darė reklamos paslaugos, moksliniai tyrimai, teisinės paslaugos ir kompiuterių programavimas. Tai atspindi ekonomikos struktūrą, kurioje paslaugos sudaro didžiausią BVP dalį ir dažnai kompensuoja kitų sektorių svyravimus.

    „Stipresnis paslaugų sektoriaus augimas reiškia, kad ekonomika dabar yra šiek tiek didesnė, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė ONS ekonomikos statistikos direktorė Liz McKeown.

    Ką rodo kiti sektoriai ir gyventojų pajamos

    Patikslintame vertinime taip pat matyti, kad statybų sektorius augo 0,8 proc. Tuo metu gamybos ir kitos pramoninės veiklos apimtis susitraukė 0,1 proc., todėl bendras ekonomikos paveikslas išlieka nevienalytis.

    Gyventojų finansinę padėtį šiek tiek gerino realių disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui augimas: jos padidėjo 1,0 proc. Po pirmojo ketvirčio kritimo, siekusio 0,8 proc., tai signalizuoja atsistatymą, nors vartotojų elgseną vis dar riboja palūkanos ir pragyvenimo kaina.

    Rizikos: palūkanos, obligacijų pajamingumas ir biudžetas

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, ar ekonomikos pagyvėjimą pavyks išlaikyti, jei skolinimosi sąnaudos ir toliau išliks aukštos. Pastaraisiais mėnesiais investuotojai jautriai reaguoja į infliacijos pokyčius ir valstybės skolos kainą, todėl vyriausybės fiskaliniai sprendimai tampa itin svarbūs.

    Finansų kancleris John Healey biudžetą planuoja pristatyti spalio 28 dieną ir yra įsipareigojęs laikytis griežtos fiskalinės drausmės. Analitikai perspėja, kad mokesčių didinimas ar panašios priemonės galėtų pristabdyti dar tik ryškėjančias augimo tendencijas.

    „Augimas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi iš pradžių, tačiau jį vis dar sunku pasiekti, kai namų ūkiai ir verslas susiduria su didelėmis skolinimosi sąnaudomis, infliaciniu spaudimu ir vėstančia darbo rinka“, – sakė Richard Carter.