CP v2

Tag: Palūkanų normos

  • JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    JK infliacija pašoko iki 2,9 proc.: energijos sąskaitos brangsta, spaudimas tik augs?

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija liepą pakilo iki 2,9 proc., nuo 2,6 proc. birželį. Tai parodė oficialūs Nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, o pagrindiniu šuolio veiksniu tapo pabrangusios energijos sąskaitos namų ūkiams.

    Didžiausią įtaką bendram kainų indeksui turėjo energijos kainų „lubų“ pakėlimas, kuris per mėnesį augo 13 proc. Statistikai šį pokytį įvardijo kaip ryškiausią dujų kainų padidėjimą per beveik ketverius metus, o tai greitai persiduoda tiek namų ūkių išlaidoms, tiek verslo sąnaudoms.

    Smūgis iš energijos rinkos

    Energijos kainų šuolį sustiprino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusios rizikos pasaulinei naftos ir dujų tiekimo grandinei. Kai didėja geopolitinis neapibrėžtumas, rinkose paprastai brangsta žaliavos ir draudimo bei logistikos kaštai, o tai galiausiai atsispindi galutinėse sąskaitose.

    „Infliacijos atsinaujinimo buvo tikėtasi, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose išlieka nestabilus, o kainų spaudimas gali tęstis bent iki metų pabaigos“, – sakė investicijų valdytojas Jonathanas Raymondas.

    Tuo pačiu investuotojai ir vartotojai stebi, ar vyriausybės priemonės galėtų sušvelninti kainų šuolį. Tarp minimų idėjų viešojoje erdvėje – mokesčių lengvatos energijai ir kitos tikslinės priemonės, tačiau jų poveikis infliacijai paprastai pasimato ne iš karto.

    Paslaugos brangsta greičiau

    Liepą infliaciją labiau didino paslaugų, o ne prekių kainų augimas. Pavyzdžiui, būsto nuomos kainos per metus kilo 4,1 proc., palyginti su 3,4 proc. birželį, o interneto paslaugų kainos augo 12,1 proc.

    Pastebimai brango ir kitos kasdienės paslaugos: automobilių draudimas – 8,4 proc., mobiliojo ryšio paslaugos – 9 proc. Taip pat augo globos namų, odontologijos, švietimo, vaikų priežiūros ir sporto paslaugų kainos.

    „Paslaugų sektoriai dažnai yra labai priklausomi nuo darbo jėgos, todėl kylant minimaliam atlygiui ir darbdavių mokesčiams, dalis sąnaudų perkeliama klientams“, – sakė asmeninių finansų ekspertė Sarah Coles.

    Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad nuomos kainas kelia ir išaugusios būsto paskolų palūkanos bei griežtėjantys reikalavimai nuomotojams, o šios išlaidos galiausiai atsiduria nuomininkų sąskaitose.

    Maistas pinga, bet to neužtenka

    Tuo metu maisto produktų kainų augimas lėtėjo iki 1,3 proc., o kai kurių prekių kainos net mažėjo. Tarp atpigusių produktų minimi kasdieniai pirkinių krepšelio elementai, taip pat fiksuotas kainų kritimas atskirose plataus vartojimo prekių grupėse.

    Vis dėlto energijos ir paslaugų kainų brangimas dažnai turi platesnį poveikį ekonomikai nei pavieniai atpigę produktai. Dėl to infliacijos dinamika išlieka svarbi ir Anglijos bankui, sprendžiančiam, kada būtų galima pereiti prie palūkanų mažinimo.

    Analitikai pabrėžia, kad centrinis bankas ypač akylai vertina paslaugų infliaciją, nes ji paprastai yra labiau susijusi su vidaus paklausa ir darbo užmokesčio augimu. Jei paslaugų kainos išlieka aukštos, palūkanų mažinimo lūkesčiai gali būti atidedami.

  • JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    JK atlyginimai stringa: Irano karas brangina energiją, o Anglijos bankas ruošia naują smūgį

    Atlyginimai auga, bet lėčiau

    Jungtinėje Karalystėje atlyginimų augimas vasaros pradžioje ėmė lėtėti, o gyventojų biudžetus vis stipriau spaudžia išaugusios energijos kainos. Nacionalinės statistikos tarnybos duomenimis, vidutinis darbo užmokestis, įskaitant priedus, per tris mėnesius iki birželio 2026 metais augo 4,1 proc., kai mėnesiu anksčiau buvo 4,3 proc.

    Atlyginimų augimas be priedų siekė 3,5 proc., o tai reiškia, kad daliai dirbančiųjų realusis pajamų padidėjimas gali būti menkesnis, jei kainos kyla sparčiau. Viešajame sektoriuje metinis reguliarių pajamų augimas sudarė 6,1 proc., privačiame sektoriuje – 2,8 proc.

    Brangstanti energija kelia kainas

    Ekonominį foną temdo išaugusios energijos kainos Europoje, kurias papildomai kaitina įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su ja siejami tiekimo bei logistikos neapibrėžtumai. Rinkose tokios rizikos paprastai greitai persiduoda į dujų, naftos ir elektros kainų lūkesčius, o vėliau – į sąskaitas gyventojams ir įmonėms.

    Didėjančios komunalinės išlaidos reiškia, kad net ir augant nominaliems atlyginimams perkamoji galia gali atsistatyti lėčiau. Oficialūs infliacijos duomenys, kurie turėtų būti skelbiami artimiausiomis dienomis, rinkoje vertinami kaip galintys parodyti kainų augimo priartėjimą prie 3 proc. ribos.

    Darbo rinka vėsta, palūkanos gali kilti

    Darbo rinkos signalai taip pat rodo atsargesnes darbdavių nuotaikas. Laisvų darbo vietų skaičius per gegužės–liepos 2026 metų laikotarpį sumažėjo iki 707 000, o kai kuriuose sektoriuose kritimas buvo ryškesnis, ypač sveikatos ir socialinių paslaugų bei švietimo srityse.

    Tuo pat metu mažėjo ir darbo užmokesčio gavėjų skaičius: per tris mėnesius iki birželio, lyginant su praėjusiais metais, jis sumenko 86 000, o ketvirčio pokytis buvo neigiamas 37 000. Tai dažnai vertinama kaip ženklas, kad įmonės tampa atsargesnės samdydamos, ypač kai didėja finansavimo ir veiklos sąnaudos.

    „Mažos įmonės, Jungtinės Karalystės ekonomikos gyvybinė jėga, braška nuo išaugusių kaštų, o darbo teisės pokyčiai didina riziką samdant“, – sakė „AJ Bell“ finansinės analizės vadovė Danni Hewson.

    Didėjant kainų spaudimui, Anglijos bankas svarsto galimybę griežtinti pinigų politiką ir kelti bazines palūkanas jau nuo rugsėjo. Aukštesnės palūkanos paprastai brangina būsto paskolas ir vartojimo kreditą, todėl daliai namų ūkių finansinė įtampa gali didėti net ir stabilizuojantis atlyginimų augimui.

    Kartu tai tampa vienu didžiausių iššūkių naujajai Andy Burnhamo vyriausybei: mažinti pragyvenimo kaštų spaudimą, stabilizuoti darbo rinką ir kartu suvaldyti infliaciją. Artėjant rudens biudžeto diskusijoms, sprendimai dėl mokesčių, paramos priemonių ir viešojo sektoriaus išlaidų taps dar jautresni.

  • Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Irano karo baimės kelia infliaciją: euro zonos obligacijų pajamingumai šoko į aukštumas

    Rinkos sureagavo į naftos brangimą

    Europos vyriausybių skolos vertybiniai popieriai patyrė stiprų išpardavimą, o ilgalaikės obligacijų palūkanos pakilo į daugiametes aukštumas. Investuotojai vis labiau vertina riziką, kad dėl įtampos aplink Iraną užsitęsęs energijos kainų šuolis vėl įpliesks infliaciją.

    Rinkose tai reiškia paprastą mechanizmą: kylant infliacijos lūkesčiams, obligacijų kainos paprastai krenta, o jų pajamingumai kyla. Toks judėjimas brangina valstybių skolinimąsi ir didina spaudimą pinigų politikos formuotojams.

    Prancūzija ir Vokietija pasiekė rekordus

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,10 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį per 17 metų. Vokietijos 10 metų etaloninis vertybinis popierius perkopė 3,25 proc. ribą ir priartėjo prie aukščiausio taško nuo 2011 metų.

    Ilgo termino skolos vertybiniai popieriai brango pigiau ir dėl to, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgesnį laikotarpį, kai neapibrėžtumas dėl geopolitikos ir kainų dinamikos išlieka didelis. Tai ypač juntama 30 metų obligacijų segmente, kuris jautriausiai reaguoja į infliacijos ir biudžetų tvarumo baimes.

    ECB lūkesčiai pasislinko į griežtinimą

    Augant naftos kainoms ir atsinaujinus diskusijoms apie užsitęsusią infliaciją, rinkos vis dažniau įkainoja griežtesnę euro zonos pinigų politiką. Pagal palūkanų normų išvestinių priemonių signalus ECB indėlių palūkanų norma 2027 metų kovą gali siekti apie 2,76 proc., kai šiuo metu ji yra 2,25 proc.

    Investuotojų vertinimu, didėja tikimybė, kad ECB gali kelti palūkanas jau rugsėjį, jei energijos kainų šokas persiduos į platesnį kainų lygį. Tokiu atveju ilgalaikiai pajamingumai paprastai kyla dar prieš priimant sprendimus, nes rinka iš anksto pervertina būsimą palūkanų trajektoriją.

    „JAV ir Irano taikos derybų žlugimas padidino riziką, kad energijos kainos išliks aukštos visus metus, o tai gali išlaikyti infliaciją didesnę, nei tikėtasi, ir padidinti tikimybę, kad centriniai bankai kels palūkanas“, – sakė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Spaudimas jaučiamas ir JAV

    Ne tik Europa, bet ir JAV susiduria su brangstančiu skolinimusi: 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,33 proc., aukščiausio lygio nuo 2007 metų. Tai rodo, kad investuotojai globaliai perskirsto riziką ir reikalauja didesnės grąžos už ilgą terminą.

    Tuo pat metu Jungtinėje Karalystėje 30 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 5,85 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2026 metų gegužės. Šie judėjimai didina finansavimo kainą ne tik valstybėms, bet ir verslui bei gyventojams, nes dalis paskolų palūkanų ilgainiui siejasi su rinkos normomis.

    Kodėl pajamingumai kyla dar labiau

    Obligacijų rinką slegia ne vien palūkanų normų lūkesčiai ir infliacija, bet ir didelė skolos pasiūla. Investuotojai stebi, kokiais mastais skolinasi didžiosios ekonomikos, o didesnė emisijų apimtis rinkoje paprastai reiškia papildomą spaudimą kainoms.

    Pasak rinkos dalyvių, pastaruoju metu prie pasiūlos augimo prisideda ir su technologijų plėtra bei DI infrastruktūra susiję finansavimo poreikiai, kurie didina obligacijų emisijų srautus. Tai ypač aktualu, kai investuotojai vienu metu nori ir saugumo, ir didesnės grąžos, todėl kainodara tampa jautri bet kokiai naujai rizikai.

    „Investuotojai nerimauja dėl skolinimosi masto didžiosiose ekonomikose, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją ir Japoniją, o didesnės emisijos apimtys dar labiau spaudžia obligacijų kainas“, – sakė R. Carteris.

    Ką tai reiškia valstybių biudžetams

    Valstybės nuolat refinansuoja anksčiau išleistą skolą, todėl aukštesni pajamingumai palaipsniui persikelia į realias biudžetų palūkanų išlaidas. Kuo didesnė refinansuojamos skolos dalis per metus, tuo greičiau brangimas gali būti pajustas.

    Remiantis S&P Global Ratings vertinimais, Italija 2026 metais turėtų refinansuoti per metus išperkamą skolą, prilygstančią apie 17 proc. bendrojo vidaus produkto. Palyginimui, Prancūzijai tenka apie 12 proc., o Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – po 7 proc., todėl jautrumas rinkos palūkanoms skiriasi.

    Rinkos liks priklausomos nuo geopolitikos

    Artimiausiu metu obligacijų kainos greičiausiai išliks jautrios tiek naujienoms iš Artimųjų Rytų, tiek makroekonominiams rodikliams ir centrinių bankų komunikacijai. Jei energijos kainos stabilizuosis, dalis spaudimo pajamingumams gali atslūgti, tačiau bet koks naujas eskalacijos signalas gali greitai pakeisti lūkesčius.

    Kartu daliai investuotojų obligacijos vėl atrodo patrauklios, nes istoriškai aukštesni pajamingumai gali suteikti teigiamą grąžą, jei infliacija nebeatsigaus taip sparčiai. Tačiau trumpuoju laikotarpiu pagrindinis veiksnys išlieka ne vien skaičiai, o neapibrėžtumas, kurį rinka linkusi įkainoti staigiais svyravimais.

  • Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų obligacijos muša 30 metų rekordą: augimas nuvylė, rinka laukia BOJ žingsnio

    Japonijos 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio per maždaug tris dešimtmečius, investuotojams perskaičiuojant rizikas po naujų ekonomikos duomenų. Rinka sureagavo į signalus, kad augimas silpnesnis, tačiau infliacijos ir valiutos spaudimas gali stumti centrą griežtinti politiką.

    Japonijos Ministrų kabineto biuro duomenimis, antrąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas metiniu tempu augo 1,1 proc., kai ekonomistai prognozavo 2,0 proc. Ketvirčio augimas siekė 0,3 proc. ir taip pat atsiliko nuo lūkesčių, nors plėtra tęsėsi trečią ketvirtį iš eilės.

    Vidaus paklausos paveikslas išliko blankus: privatus vartojimas, kaip skelbiama, neaugo, o investicijos į pagrindinį kapitalą smuko 1,2 proc. Tuo pat metu grynasis eksportas, kuriam palankus silpnesnis jenos kursas, pridėjo apie 0,5 procentinio punkto prie BVP pokyčio.

    Obligacijų rinkoje 10 metų Japonijos vyriausybės obligacijų pajamingumas dienos metu buvo pasiekęs 2,93 proc. ribą ir fiksavo aukščiausią lygį nuo 1996 metų rugsėjo. Vėliau, paskelbus BVP rodiklius, pajamingumas kiek atsitraukė, tačiau bendra kryptis išliko aukštyn.

    Analitikų vertinimu, šis išsiskyrimas tarp silpnesnio augimo ir kylančių pajamingumų rodo, kad Japonijos rinkas šiuo metu labiau veikia ne ciklinis atsigavimas, o infliacijos dinamika ir jenos kursas. Papildomu indikatoriumi tapo BVP defliatorius, kuris, kaip skelbiama, per metus padidėjo 2,6 proc.

    Jena silpna, lūkesčiai auga

    Silpna jena pastaraisiais mėnesiais išliko vienu pagrindinių rizikos veiksnių, todėl investuotojai atidžiai stebi Japonijos centrinio banko veiksmus. Rinkoje stiprėja statymai, kad Bank of Japan artimiausiais mėnesiais gali dar kartą kelti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu siekia 1 proc.

    Valiutų rinkoje vasaros pabaigoje jena buvo pasiekusi apie 163,73 už JAV dolerį lygį, o tai prilyginta silpniausiam kursui per kelis dešimtmečius. Ši įtampa paskatino ir retą Japonijos bei JAV koordinuotą įsikišimą į valiutų rinką, siekiant pristabdyti jenos nuvertėjimą.

    „Rinkoms svarbiausia tampa ne vien BVP skaičiai, o tai, ar infliacija ir valiutos silpnumas privers BOJ veikti greičiau“, – sako rinkos dalyvių komentaruose cituojami ekonomistai. Tokia logika paaiškina, kodėl obligacijų pajamingumai gali kilti net ir tada, kai augimas nuvilia.

    Padariniai juntami ir už Japonijos ribų

    Japonijos obligacijų pajamingumų šuolis svarbus ne tik vietos rinkai, nes jis persmelkia pasaulinį kapitalo judėjimą per vadinamąją jenos nešimo prekybą. Kai jenos finansavimo kaina auga, daliai investuotojų tampa mažiau patrauklu skolintis jenomis ir pirkti didesnės grąžos turto užsienyje.

    Tokiais atvejais galimas greitas pozicijų uždarymas, kuris padidina svyravimus akcijų ir obligacijų rinkose nuo JAV iki besivystančių ekonomikų. Rinkos stebėtojai primena, kad panašūs deriniai anksčiau buvo sukėlę staigesnius išpardavimus, todėl didesni Japonijos pajamingumai ir toliau bus globalus rizikos indikatorius.

    Artimiausias dėmesio taškas – Bank of Japan sprendimai ir komunikacija, taip pat jenos kurso stabilumas. Jei rinkos įsitikins, kad palūkanos kils sparčiau, Japonijos obligacijų pajamingumai gali išlikti aukšti, o tai turėtų įtakos ir tarptautinių portfelių strategijoms.

  • Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Moterys būstui turi taupyti 12 algų, vyrai – 8: kas Europoje labiausiai didina atotrūkį?

    Nuosavo būsto įsigijimas Europoje pastaraisiais metais daugeliui tapo gerokai sunkiau pasiekiamas dėl aukštesnių palūkanų, išaugusių kainų ir užsitęsusio pragyvenimo brangimo. Vis dažniau kalbama ir apie lyčių būsto atotrūkį, kai vieni pirkėjai startuoja su prastesnėmis finansinėmis galimybėmis.

    Jauni suaugusieji ypač jautriai patiria būsto brangimą, nes nuoma ir būsto išlaikymas „suvalgo“ didelę pajamų dalį. Europoje vis dar sutinkama situacijų, kai daugiau nei dešimtadalis 20–29 metų žmonių būsto išlaidoms skiria virš 40 proc. disponuojamų pajamų, gerokai viršydami įprastą 30 proc. ribą.

    Kodėl moterims sunkiau?

    Vienas svarbiausių veiksnių – išliekantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis. Europos Sąjungoje 2024 metais jis siekė 11,1 proc., o Jungtinėje Karalystėje, remiantis profesinių sąjungų vertinimais, artėjo prie 12,8 proc., todėl moterų galimybės sukaupti pradiniam įnašui dažnai būna mažesnės.

    Prie pajamų skirtumo prisideda ir skirtingi karjeros modeliai: moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, daro karjeros pertraukas dėl vaikų priežiūros ar artimųjų slaugos, o tai mažina viso gyvenimo pajamas. Tai tiesiogiai veikia ir bankų vertinimą, nes paskolos dydis bei palankumas priklauso nuo stabilumo ir pajamų lygio.

    Europos Centrinio Banko apžvalgose pabrėžiama, kad finansinio raštingumo atotrūkis taip pat reikšmingas: aukštą finansinį raštingumą turi apie 15 proc. moterų ir 27 proc. vyrų. Praktikoje tai reiškia, kad daliai pirkėjų sudėtingiau palyginti pasiūlymus, suprasti palūkanų riziką ar optimizuoti taupymą pradiniam įnašui.

    Skaičius, kuris iškalbingas

    Jungtinėje Karalystėje veikiančios organizacijos Women’s Budget Group analizė rodo ryškų skirtumą: norėdamos įsigyti būstą Anglijoje moterys vidutiniškai turi sukaupti sumą, prilygstančią daugiau nei 12 metinių atlyginimų, kai vyrams pakanka kiek daugiau nei 8. Didmiesčiuose, ypač Londone, šis skirtumas gali dar labiau išaugti dėl itin aukštų kainų.

    Specializuoto banko atliktoje apklausoje trečdalis moterų didžiausia kliūtimi įvardijo pradinio įnašo sukaupimą, o tarp vyrų taip manė penktadalis. Nuomos našta taip pat dažniau spaudžia moteris: apklausose jos dažniau pripažįsta, kad nuomos kainos trukdo taupyti ir atitolina sprendimą pirkti.

    Vienos pajamos ir gyvenimo lūžiai

    Kita svarbi detalė – vienišų namų ūkių struktūra. Vyresnio amžiaus moterys reikšmingai dažniau nei vyrai gyvena vienos, todėl neturi dviejų pajamų pranašumo, kuris dažnai leidžia greičiau sukaupti įnašą ir lengviau atitikti paskolos kriterijus.

    Finansinę padėtį gali susilpninti ir skyrybos: statistiškai moterų namų ūkių pajamos po skyrybų dažniau krenta labiau nei vyrų. Tai mažina kapitalą, reikalingą grįžti į būsto rinką kaip vienam pirkėjui, ir neretai priverčia ilgiau likti brangstančioje nuomos rinkoje.

    Ekspertai pažymi, kad sprendimai nėra vien finansiniai. Kai kuriose rinkose dar jaučiamas informacijos ir pasitikėjimo trūkumas derybose su tarpininkais, bankais ar pardavėjais, o naujos statybos pasiūloje ne visuomet pakanka prieinamų, saugių ir kelių kambarių būstų vieno iš tėvų šeimoms, kurias dažniau augina moterys.

    Ilgainiui lyčių būsto atotrūkį mažinti gali kryptingos priemonės: skaidresnis darbo užmokestis, finansinio raštingumo stiprinimas, lankstesnės taupymo ir kreditavimo schemos bei didesnė prieinamo būsto pasiūla. Kol palūkanos ir kainos išlieka aukštos, pradinio įnašo klausimas daugeliui išliks pagrindiniu barjeru, ypač vienam asmeniui perkančiam būstą.

  • JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija sulėtėjo iki 3,4 proc.: „Fed“ sprendimas rugsėjį balansuoja ant ašmenų

    JAV infliacija liepą sulėtėjo antrą mėnesį iš eilės: vartotojų kainos per metus pakilo 3,4 proc., palyginti su 3,5 proc. birželį. Tokius duomenis paskelbė JAV darbo statistikos biuras, o rodiklis sutapo su ekonomistų prognozėmis.

    Mėnesinis kainų pokytis siekė 0,1 proc. po birželį fiksuoto 0,4 proc. kritimo. Bazinė infliacija, neįtraukianti maisto ir energijos kainų, liepą augo 0,2 proc., o metinis bazinis rodiklis sumažėjo iki 2,5 proc. nuo 2,6 proc. mėnesiu anksčiau.

    Rinkoms tokie skaičiai tapo dar vienu ženklu, kad kainų spaudimas slopsta, tačiau nepakankamai ryškiai, kad būtų galima užtikrintai prognozuoti kito mėnesio sprendimus. Investuotojų lūkesčiai dėl rugsėjo sprendimo išliko pasidaliję, nes infliacijos trajektorija pernelyg priklauso nuo energijos ir darbo rinkos dinamikos.

    Rugsėjo sprendimą temdo nesutarimai

    Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną paliko bazines palūkanas 3,50–3,75 proc. intervale. Tai buvo penktas iš eilės sprendimas nekeisti normų, tačiau keli regioninių bankų vadovai balsavo už didinimą, parodydami, kad institucijos viduje vieningos krypties nėra.

    Fed vadovas Kevinas Warshas pastaruoju metu akcentuoja kainų stabilumo tikslą ir kartoja, kad centrinis bankas neatsisakys kovos su infliacija, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fed sprendimus komplikuoja ir antroji mandato dalis – užimtumas. Naujausi darbo rinkos signalai rodo silpnėjimą: liepą ekonomika neteko apie 23 000 darbo vietų, nors rinkos tikėjosi augimo, o nedarbo lygis siekė 4,1 proc., priartėdamas prie ribos, kurią dalis ekonomistų laiko artima pilnam užimtumui.

    Naftos veiksnys gali grąžinti kainų spaudimą

    Didžiausia rizika infliacijos mažėjimui išlieka energijos kainos. Įtampa Persijos įlankoje ir sutrikęs judėjimas Hormūzo sąsiauryje riboja naftos tiekimo grandines, todėl rinkoje išlieka kainų priemoka.

    Pastarosiomis dienomis „Brent“ nafta brango maždaug 5 proc. ir pasiekė aukščiausią lygį nuo liepos pabaigos, o nuo ankstyvo liepos dugno pakilo maždaug ketvirtadaliu. Analitikų vertinimu, brangesni degalai gali greitai persiduoti į transporto, aviacijos ir dalies vartojimo prekių kainas.

    Šis infliacijos pranešimas nėra paskutinis prieš rugsėjį: artimiausiomis dienomis laukiami gamintojų kainų, mažmeninės prekybos ir vartotojų nuotaikų duomenys. Iki kito Fed posėdžio dar bus paskelbtas ir naujas darbo rinkos bei infliacijos rodiklių rinkinys, todėl sprendimas dėl palūkanų gali keistis iki pat paskutinės minutės.

  • „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    „HSBC“ pelnas šoktelėjo, o bankas skelbia iki 860 mln. eurų akcijų supirkimą

    Britų bankininkystės milžinė „HSBC“ paskelbė, kad po ryškaus pelno augimo planuoja supirkti iki 860 mln. eurų vertės savo akcijų. Toks žingsnis paprastai laikomas pasitikėjimo ženklu, kai vadovybė mano, kad bendrovės akcijos rinkoje įvertintos patraukliai.

    Bankas pranešė, kad pelno šuolį lėmė didesnės grynosios palūkanų pajamos ir augusios pajamos iš mokesčių bei kitų paslaugų. Šie rodikliai išlieka vieni svarbiausių vertinant, kaip bankams sekasi aukštesnių palūkanų normų ir lėčiau augančios ekonomikos aplinkoje.

    „HSBC tampa stipresniu banku, kurį siekėme sukurti. Strateginius prioritetus įgyvendiname sparčiai, tiksliai ir disciplinuotai“, – sakė „HSBC“ generalinis direktorius Georges Elhedery.

    Banko pelnas, tenkantis akcininkams, per pirmąjį pusmetį iki birželio mėnesio išaugo apie 27 proc. ir siekė 12,6 mlrd. eurų. Ikimokestinis pelnas didėjo 23 proc. iki 16,8 mlrd. eurų, o antrąjį ketvirtį jis šoktelėjo 60 proc. iki 8,7 mlrd. eurų.

    Valdyba taip pat patvirtino tarpinius dividendus – 0,09 euro už akciją. Ekspertai pažymi, kad didesnės išmokos ir akcijų supirkimas tampa dažna didžiųjų bankų taktika, kai veiklos rezultatai viršija lūkesčius, o kapitalo pozicija leidžia grąžinti daugiau lėšų akcininkams.

    Vis dėlto rezultatus iš dalies prislopino tikėtini kredito nuostoliai, kurie siekė 2,1 mlrd. eurų ir buvo 345,2 mln. eurų didesni nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Bankas nurodė, kad dalis nuostolių susijusi su apgaule, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės finansinis rėmėjas, ir rizikomis Honkongo komercinio nekilnojamojo turto sektoriuje.

    „HSBC“ taip pat padidino išlaidų taupymo tikslą iki 1,73 mlrd. eurų, anksčiau siekusio 1,29 mlrd. eurų, pabrėždamas pažangą restruktūrizavimo programoje. Bankas tikisi, kad supaprastintas valdymo modelis ir efektyvumo didinimas padės stabilizuoti pelningumą net ir labiau svyruojant kredito ciklui.

    Pranešta, kad bankas tęsia daugiamečio masto transformaciją, paremtą dirbtinis intelektas sprendimais, siekdamas supaprastinti procesus ir darbo srautus. Tokios investicijos sektoriuje dažniausiai nukreiptos į klientų aptarnavimo automatizavimą, rizikų vertinimą, sukčiavimo prevenciją ir vidinių operacijų kaštų mažinimą.

    „HSBC“ pastaruoju metu spartina turto ir veiklų peržiūrą, kad susitelktų į pagrindines rinkas. Bankas nurodė sutaręs parduoti 21,9 mlrd. eurų vertės būsto paskolų portfelį Australijoje investicinei bendrovei „Blackstone“ ir 1,8 mlrd. eurų vertės draudimo verslą Singapūre Vokietijos grupei „Allianz“.

    Taip pat paskelbta apie mažmeninės bankininkystės verslo pardavimą Egipte. Bankas pabrėžia, kad tokie sandoriai turėtų atlaisvinti kapitalo investicijoms į strategines augimo kryptis, ypač turto valdymą ir didesnės vertės paslaugas.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad „HSBC“ rezultatai atitinka platesnę tendenciją, mat daugelis didžiųjų Jungtinės Karalystės, JAV ir Europos bankų pastaruoju metu demonstruoja didesnį nei prognozuota pelną ir didina grąžą akcininkams. Kartu investuotojai atidžiai stebi, ar kredito nuostoliai neims sparčiau augti, jei ekonomikos plėtra sulėtėtų labiau nei tikėtasi.

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    Milijono eurų būstas Europoje: paaiškėjo, kokios algos reikia ir kur tai įmanoma

    By&nbspServet Yanatma
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    A third of the average gross salary is not enough to cover the monthly mortgage of almost €3,600 for a €1 million home anywhere in the EU. Luxembourg comes closest, although buyers still need 1.6 times the average salary.

    A €1 million home may be an ordinary flat in central Paris or a luxury villa near Sofia. But wherever buyers look, they need an income far above the national average to afford one.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    So how much would they need to earn?

    Euronews Business calculated the salary needed using a typical mortgage scenario: a 20% deposit, a fixed interest rate of 3.5% and a 30-year repayment term. It also assumed that buyers would spend no more than 33% of their gross income on the mortgage.

    That means a deposit of €200,000 and a mortgage of €800,000.

    The calculation does not include property taxes, insurance, transaction costs or other fees, and actual lending conditions vary between countries and borrowers.

    The monthly payment is almost €3,600

    Under these assumptions, the annual mortgage payment would be €43,108. This equals €3,592 a month.

    Since 33% of gross income is set aside for mortgage payments, the buyer would need an annual gross income of €130,631. That is €10,886 a month.

    Income levels differ significantly across Europe. This income may be easier to reach in some countries than others. The burden can also vary within a country.

    The calculations in this article are based on Eurostat’s 2025 gross earnings figures for a full-time single worker without children earning 100% of the average wage. Since two incomes make a €1 million home more attainable and couples are likely to be interested, the calculations also show how the burden changes for a couple in which both partners earn the average salary.

    Related

    Buyers in Bulgaria need nearly eight times the average salary

    The number of average salaries needed to afford a €1 million home varies widely across Europe. Within the EU, the gap between the lowest and highest figures is almost fivefold.

    Average workers in Bulgaria are in the most challenging position, while those in Luxembourg come closest to being able to afford the mortgage. In Bulgaria, a single person with no children earning 100% of the average salary would need an income equivalent to 7.8 average salaries. In Luxembourg, this figure is below two, at 1.6.

    The number of average salaries needed ranges from two to three in Denmark (2.1), Ireland (2.3), Belgium (2.4), Austria (2.5), the Netherlands (2.6), Germany (2.7), Finland (2.8) and Sweden (2.8).

    Average workers in these countries come closest to being able to afford a million-euro home.

    Among the EU’s ‘Big Four’ economies, Germany has the best position at 2.7 average salaries, compared with 3.1 in France, 4.0 in Spain and 4.1 in Italy.

    The figure also stays below four in Slovenia (3.7) and Malta (3.9).

    Ten EU countries need more than five salaries

    To afford a million-euro home, an income equivalent to more than five average salaries would be necessary in ten EU countries. Greece (7.2) closely follows Bulgaria (7.8), giving it the second-highest requirement in the EU.

    Hungary (6.7), Slovakia (6.3) and Poland (5.8) complete the top five.

    Romania (5.8), Latvia (5.7), Czechia (5.2), Portugal (5.2) and Croatia (5.2) also require more than five average salaries. Estonia sits at exactly 5.0, taking the total to eleven countries requiring the equivalent of five salaries or more.

    Two average earners qualify only in Luxembourg

    For a couple in which both partners earn the average salary, the affordability ratio is halved because the calculation is based on their combined income. In Luxembourg, the required income is equivalent to 0.8 times the couple’s combined gross earnings, meaning two average earners would fall within the assumed 33% mortgage limit.

    Denmark comes close, with the required income equivalent to 1.05 times a two-earner couple’s combined salary. Ireland and Belgium both have a ratio of about 1.2, meaning that even the combined salaries of two average earners would not be enough. Under the assumptions used here, however, Luxembourg is the only EU country where two average earners would meet the affordability threshold.

    In Bulgaria, a couple earning average salaries would still need an income equivalent to almost four times their combined earnings, still making the home very difficult to afford.

    Related

    How much are the average salaries?

    Average annual gross earnings vary widely across Europe as of 2025 according to Eurostat. For a single person with no children, average gross monthly salaries, calculated by dividing the annual figure by 12, range from €1,398 in Bulgaria to €6,713 in Luxembourg.

    Average gross monthly earnings also exceed €4,000 in Denmark (€5,300), Ireland (€4,708), Belgium (€4,630), Austria (€4,306) and the Netherlands (€4,167).

    In contrast, the average salary is below €2,000 in seven countries. This is far from covering the €3,592 monthly mortgage payment. Besides Bulgaria, they are Greece (€1,510), Hungary (€1,625), Slovakia (€1,734), Poland (€1,862), Romania (€1,885) and Latvia (€1,904).

    Gap between the salary and mortgage

    Since the calculation assumes that only 33% of the salary can go towards the mortgage, one average salary is not enough in any EU country for a single person.

    In Bulgaria, this leaves a deficit of €3,131. This is the gap between the €3,592 mortgage payment and €461, or 33% of the salary.

    In Luxembourg, the shortfall is €1,377, as 33% of the gross salary is €2,215.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Palūkanos nepajudintos penktą kartą

    Anglijos bankas ketvirtadienį paliko bazinę palūkanų normą 3,75 proc. ir taip jos nekeičia jau penktą kartą šiais metais. Sprendimą lėmė noras įvertinti, kaip į ekonomiką persiduos mažėjanti infliacija ir išaugusi geopolitinė įtampa, galinti pakurstyti energijos kainas.

    Rinkos dalyviai tokio sprendimo iš esmės tikėjosi, nes pastaruoju metu infliacija Jungtinėje Karalystėje lėtėjo. Vis dėlto centrinis bankas pabrėžė, kad kainų stabilumas dar nėra užtikrintas, o išoriniai šokai gali greitai pakeisti situaciją.

    Komitete – ryškus nesutarimas

    Anglijos banko Pinigų politikos komitetas balsavo 6–3 palikti normą 3,75 proc. Tai rodo, kad dalis narių mato didesnę riziką, jog kainų augimas gali vėl įsibėgėti, ypač jei brangtų nafta ir dujos.

    Toks balsų pasiskirstymas signalizuoja, kad palūkanų trajektorija nėra vienareikšmė: didesnė dalis komiteto kol kas renkasi atsargą, tačiau mažuma jau dabar norėtų griežtesnės politikos. Investuotojams tai svarbu, nes net menki užuominos pokyčiai gali paveikti svaro kursą, obligacijų pajamingumus ir paskolų kainodarą.

    Infliacija lėtėja, bet tikslas dar nepasiektas

    Pagal Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenis, vartotojų kainų infliacija per 12 mėnesių iki birželio sumažėjo iki 2,6 proc., kai gegužę siekė 2,8 proc. Nors kritimas buvo didesnis nei prognozuota, infliacija vis dar viršija Anglijos banko 2 proc. tikslą.

    Tai reiškia, kad centrinis bankas, net ir matydamas gerėjančius rodiklius, vengia skubėti mažinti palūkanas. Ilgesnis laikotarpis virš tikslo paprastai didina riziką, kad įsitvirtins didesni kainų ir atlyginimų lūkesčiai, o tai vėliau reikalautų griežtesnių priemonių.

    Naftos šuoliai ir karas – pagrindinis nerimo šaltinis

    Anglijos banko vertinimu, atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, ypač dėl energijos kainų. Naftos brangimas dažnai greitai persiduoda degalams, logistikai ir galiausiai kasdienėms prekių bei paslaugų kainoms, todėl infliacija gali vėl pakilti.

    Rinkose pastarosiomis savaitėmis buvo matomas staigus „Brent“ kainos šuolis: liepos 23 dieną ji buvo pakilusi virš maždaug 87 eurų už barelį, o ketvirtadienį laikėsi apie 79 eurus už barelį. Tokie svyravimai stiprina argumentą palaukti ir įsitikinti, kad infliacijos mažėjimas nėra laikinas.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Stabilios palūkanos dažniausiai reiškia, kad paskolų kainos artimiausiu metu reikšmingai nesikeis, tačiau išliks jautrios rinkos lūkesčiams. Jei investuotojai pradeda tikėti, kad palūkanos gali būti keliamos, iš karto brangsta ilgesnių terminų skolinimasis, net ir nepasikeitus oficialiai normai.

    Ekonomistai taip pat stebi naujos vyriausybės mokesčių ir išlaidų planus, nes papildomos išlaidos ar lengvatos gali didinti vidaus paklausą. Tokiu atveju infliacijos spaudimas gali išlikti didesnis, o centrinio banko erdvė švelninti politiką sumažėtų.

    „Rinka jau dabar įkainoja bent vieną palūkanų didinimą Jungtinėje Karalystėje šiais metais, o šiandien trys nariai balsavo būtent už tai“, – teigė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Jo teigimu, net ir siekiant mažinti pragyvenimo kaštus, priemonės gali tik nežymiai pristabdyti infliaciją, todėl palūkanų kryptis išliks priklausoma nuo energijos kainų ir ekonomikos atsparumo.