CP v2

Tag: Palydovinis ryšys

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.

  • „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    Europos palydovų bendrovė „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, kurį planuoja skirti gamybos pajėgumų didinimui ir sparčiau diegti ryšio bei Žemės stebėsenos paslaugas. Bendrovė kuria palydovų infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir verslui.

    Į investuotojų ratą įėjo keli Europos kapitalo fondai ir institucijos, taip pat prisidėjo ir kiti ankstesni bei nauji dalyviai. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas kapitalas leis greičiau plėsti tiek technologijas, tiek komandą skirtingose Europos šalyse.

    „Open Cosmos“ veiklą apima visą grandinę nuo palydovų projektavimo ir gamybos iki duomenų apdorojimo, kad vaizdai ir jutiklių informacija virstų praktiškai panaudojama žvalgybine ar operacine įžvalga. Įmonė dirba su skirtingais užsakovais, kuriems svarbūs atsparūs ryšio kanalai ir patikimi stebėsenos duomenys.

    Keturi produktų blokai

    Bendrovė savo technologijas grupuoja į keturias kryptis. „OpenOrbit“ kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus, o „OpenConstellation“ siekia sudaryti sąlygas vyriausybėms ir organizacijoms dalintis palydovine infrastruktūra.

    Ryšio paslaugas vystantis „ConnectedCosmos“ orientuojasi į plačiajuostį ryšį ir daiktų interneto komunikacijas tarp palydovų, orbitos ir Žemės. Tuo metu „DataCosmos“ apdoroja palydovinę vaizdinę ir sensorinę informaciją, kad būtų galima artimo realiam laikui stebėsena ir sprendimų priėmimas.

    Gamybos plėtra Europoje

    „Open Cosmos“ teigia šiuo metu valdanti keturias gamyklas Europoje, o esami pajėgumai leidžia pagaminti po vieną palydovą per dieną. Naujas finansavimas turėtų padėti didinti šį tempą ir užtikrinti spartesnį užsakymų įgyvendinimą.

    Plėtra numatoma tiek gamybos, tiek inžinerijos ir programinės įrangos komandose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Bendrovė nurodo, kad iš viso šiuose padaliniuose dirba beveik 400 darbuotojų.

    Kodėl auga paklausa?

    Tokio tipo infrastruktūros poreikis pastaraisiais metais auga, nes Europos valstybės daugiau investuoja į suverenius palydovinio ryšio ir Žemės stebėsenos pajėgumus. Šios sistemos svarbios tiek civilinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros stebėsenai ar nelaimių valdymui, tiek nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Pačios bendrovės cituojami duomenys rodo didėjantį investuotojų dėmesį kosmoso sektoriui: pasaulinės rizikos kapitalo investicijos į kosmosą 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 11,3 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus sudarė 10,1 mlrd. eurų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai kosminė infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginė, o ne vien nišinė technologijų sritis.

    „Sujungdami palydovus, saugų ryšį ir DI paremtas duomenų paslaugas kuriame sistemą, kuri informaciją iš orbitos paverčia tuo, ką vyriausybės ir įmonės gali panaudoti veiksmams. Ši investicija leidžia mums greičiau įgyvendinti šią viziją“, – sakė „Open Cosmos“ įkūrėjas ir vadovas Rafel Jorda Siquier.

    Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus nukreiptas „ConnectedCosmos“ plėtrai, „OpenConstellation“ ir „DataCosmos“ augimui bei palydovų gamybos pajėgumų didinimui. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį paslaugų diegimą ir didesnį Europos klientų poreikius atitinkantį mastą.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • JAV į mikroprocesorius „grūda“ deimantus: DARPA programa žada šuolį karinei ryšio technikai

    JAV į mikroprocesorius „grūda“ deimantus: DARPA programa žada šuolį karinei ryšio technikai

    Jungtinėse Valstijose pradedamas naujas bandymų etapas, kuriame mikroprocesorių ir radijo dažnių (RF) modulių aušinimui naudojami mikroskopiniai deimantai. „Northrop Grumman“ pranešė gavusi kontraktą pagal DARPA programą THREADS, kurios tikslas – į naujos kartos puslaidininkius integruoti deimantu paremtą šilumos sklaidą.

    Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti, yra šiluma: didėjant galios tankiui, lustai vis dažniau atsiremia į temperatūrines ribas, kurios mažina patikimumą ir riboja spartą. Deimantas čia vertinamas dėl išskirtinio šilumos laidumo, kuris, lyginant su variu, yra kelis kartus didesnis, todėl jis gali greičiau išvesti šilumą iš karščiausių grandinių vietų.

    Pasak bendrovės, pirmojoje THREADS fazėje pavyko padidinti tam tikrų sprendimų galios lygį maždaug 3,3 karto, lyginant su įprastais analogais. Antroji fazė orientuota į dar didesnį šuolį, ypač ten, kur svarbūs kompaktiški, bet labai galingi RF siųstuvai, naudojami ryšiui, radarams ir palydovinėms sistemoms.

    Technologijos esmė – deimanto struktūrų įvedimas tiesiai į lustą, kad šiluma būtų pašalinama iš RF grandinių kuo arčiau jos susidarymo vietos. „Northrop Grumman“ nurodo neseniai sėkmingai atlikusi didelės galios bandymus, kuriuose deimantas padėjo sumažinti įrenginių temperatūrą, padidinti jų greitį ir patikimumą bei leido dirbti su aukštesniais galios lygiais neprarandant pralaidumo.

    „Temperatūra jau seniai riboja mikroelektronikos galimybes, net ir galio nitrido, kuris šiandien yra standartas. Deimanto integravimas tiesiai į lustus veikia kaip sustiprinta aušinimo sistema ir leidžia didinti galią be perdegimo rizikos“, – sakė „Northrop Grumman“ mikroelektronikos vadovas Benas Heyingas.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę gynybos elektronikos kryptį: siekiama didesnės galios mažesniame tūryje, kartu didinant patikimumą ir mažinant energijos nuostolius. Jei antrosios fazės tikslai bus pasiekti, deimantu aušinami RF lustai galėtų tapti vienu iš praktinių būdų peržengti šiandienines termines ribas ir pagreitinti naujos kartos ryšio bei radarų įrangos diegimą.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.

  • Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzijos technologijų rinką H1 2026 tempė DI ir kosmosas: kas pritraukė daugiausia lėšų?

    Prancūzija 2026 metų pirmąjį pusmetį išliko viena aktyviausių Europos technologijų investicijų rinkų, o didžiausi pinigų srautai krypo į dirbtinis intelektas, kosmoso infrastruktūrą, finansines technologijas ir sveikatos sprendimus. Bendrą vaizdą smarkiai suformavo keli itin stambūs sandoriai, todėl rinka atrodė koncentruota, nors aktyvumas buvo platus.

    Didžiausią sumą pritraukė palydovinio ryšio grupė „Eutelsat“, kuri užsitikrino apie 975 mln. eurų finansavimą skolintomis lėšomis. Pinigai siejami su 340 naujų žemos orbitos palydovų įsigijimu ir „OneWeb“ tinklo plėtra bei atnaujinimu, stiprinant europinę alternatyvą globaliems palydoviniams tinklams.

    Dirbtinis intelektas tapo vienu svarbiausių kapitalo traukos centrų, ypač ten, kur investuojama ne tik į produktą, bet ir į skaičiavimo infrastruktūrą. Prancūzijoje tai ryškiai matėsi tiek ankstyvos stadijos milžiniškuose raunduose, tiek skolos finansavime, kai lėšos nukreipiamos į grafikos procesorių ir duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas iš išskirtinių sandorių buvo „Advanced Machine Intelligence“ sėklinis raundas, siekęs maždaug 1 mlrd. eurų. Bendrovė kuria vadinamuosius pasaulio modelius, kurie skirti geriau suprasti ir prognozuoti fizinio pasaulio dėsningumus, o tai investuotojams signalizuoja apie bandymą išeiti už vien didžiųjų kalbos modelių logikos ribų.

    Tuo metu „Mistral AI“ pasitelkė apie 830 mln. eurų skolos finansavimą, siekdama įsigyti 13 800 „Nvidia“ grafikos procesorių ir vystyti pirmąjį savo duomenų centrą Prancūzijoje. Tokie sprendimai atspindi platesnę tendenciją: DI rinkoje konkurencinis pranašumas vis dažniau remiasi ne vien modelių idėjomis, bet ir prieiga prie skaičiavimo galios bei duomenų kontrolės.

    Sveikatos technologijų segmente ryškiausiai išsiskyrė „Alan“, kuri per du raundus pritraukė apie 580 mln. eurų, o tai pabrėžė investuotojų apetitą skaitmeninėms draudimo ir paslaugų platformoms. Tarp sandorių buvo ir su vertinimu siejamas 480 mln. eurų etapas, kuriame bendrovė buvo vertinama maždaug 5,5 mlrd. eurų.

    Greta DI ir sveikatos sprendimų didelį dėmesį išlaikė kosmoso ir giliųjų technologijų kryptys, įskaitant aviaciją bei kvantinę kompiuteriją. Pavyzdžiui, „AURA AERO“ pritraukė apie 340 mln. eurų mažesnės taršos orlaiviams, o „Quobly“ gavo 115 mln. eurų silicio kvantinių kompiuterių komercializavimui ir diegimui debesijos bei didelio našumo skaičiavimo aplinkose.

    Finansinių technologijų ir skaitmeninių finansų kryptys taip pat išliko reikšmingos, nors jų sandoriai buvo mažesni už didžiuosius DI ir infrastruktūros raundus. „Pennylane“ pritraukė apie 200 mln. eurų, siekdama plėstis Europoje ir stiprinti mokėjimų bei pinigų srautų valdymo sprendimus, o decentralizuotų finansų protokolas „Morpho“ gavo apie 160 mln. eurų plėtrai ir integracijoms.

    Pastebima ir gynybos bei saugumo technologijų krypties stiprėjimo tendencija, kurią skatina geopolitinė aplinka ir auganti paklausa suvereniosioms technologijoms. „Harmattan AI“ pritraukė apie 185 mln. eurų autonominėms sistemoms bei su karinėmis operacijomis susijusiems sprendimams plėtoti.

    Apskritai 2026 metų pirmojo pusmečio Prancūzijos technologijų finansavimas parodė dvi paralelines realybes: kelios itin stambios transakcijos smarkiai kilstelėjo bendrą sumą, tačiau kartu išliko platus vidutinio dydžio sandorių vamzdynas. Rinkos kryptį aiškiai žymi DI infrastruktūra, kosmoso ryšys, sveikatos platformos ir suverenios saugumo technologijos.

  • Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Europa nori savo palydovų ir raketų: ekspertas paaiškino, kodėl nepakanka „Starlink“

    Strateginė priklausomybė tampa rizika

    Europos Sąjunga spartina planus kurti savo saugaus ryšio palydovų sistemą IRIS2 ir vis dažniau kalba apie būtinybę turėti nepriklausomas raketų paleidimo galimybes. Ekspertai pabrėžia, kad klausimas čia ne vien technologinis, bet ir strateginis, susijęs su saugumu bei atsparumu krizėms.

    Poreikis ypač išryškėjo pastaraisiais metais, kai palydovinis internetas ir ryšys tapo kritiškai svarbūs tiek civilinei saugai, tiek gynybai. Stichinės nelaimės, plataus masto elektros tiekimo sutrikimai ar kibernetinės atakos gali greitai paralyžiuoti antžemines ryšių infrastruktūras.

    Kas yra IRIS2 ir kam ji skirta

    IRIS2 planuojama kaip europinė daugiasluoksnė palydovų konstelacija, skirta pirmiausia saugiam institucijų ryšiui ir kritinių paslaugų tęstinumui. Sistemoje numatyta derinti skirtingas orbitas ir antžeminę infrastruktūrą, kad ryšys išliktų patikimas įvairiais scenarijais.

    Skirtingai nuo grynai komercinių tinklų, IRIS2 akcentas yra suverenumas ir prioritetas viešojo sektoriaus naudotojams, kai ryšys tampa gyvybiškai svarbus. Tai apima valstybės institucijas, gelbėjimo tarnybas ir kitas struktūras, kurioms būtinas kontroliuojamas bei patikimas kanalas.

    „Valstybė neturėtų remtis strateginiu ryšiu vien sprendimu, kurį kontroliuoja subjektas už Europos ribų“, – sakė „Creotech Instruments“ vadovas dr. Jakubas Bochińskis.

    Kodėl vien palydovų neužtenka

    Europos argumentas paprastas: jei konstelacija kuriama Europoje, tačiau palydovų paleidimui, papildymui ar greitam pakeitimui nuolat tenka naudotis užsienio paslaugomis, priklausomybė išlieka. Palydovai turi ribotą eksploatacijos laiką, todėl konstelacijas reikia nuolat atnaujinti ir plėsti.

    Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama visai grandinei: nuo projektavimo, komponentų gamybos ir surinkimo iki paleidimų ir valdymo. Europa jau turi „Ariane 6“, o kartu auga ir mažesni paleidimo paslaugų teikėjai, siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir konkurencijos.

    Lenkijos šuolis kosmose ir vaidmuo Europoje

    Straipsnyje akcentuojama, kad Lenkija per kelerius metus nuo pavienių projektų perėjo prie platesnės orbitinės infrastruktūros. Šalis jau turi mokslinių, Žemės stebėjimo ir karinės paskirties sprendimų, o dalis naujų palydovų yra kuriami ar užsakomi skirtingoms reikmėms.

    Minimi ir konkretūs projektai: Žemės stebėjimui skirti PIAST palydovai, taip pat moksliniai sprendimai, įskaitant BRITE konstelaciją. Gynybos srityje pažymimos radarinių ir optoelektroninių sistemų kryptys, kurios padeda užtikrinti operatyvią žvalgybinę informaciją ir valstybės institucijų poreikius.

    Numatoma, kad pirmieji IRIS2 palydovai orbitoje galėtų pasirodyti apie 2029 metais, o dalis paslaugų startuotų 2030 metais. Lenkijai tai reiškia galimybę įsitraukti į projektą, kuris ilgainiui gali tapti vienu svarbiausių Europos saugumo infrastruktūros elementų.

  • Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Korėja meta iššūkį supervalstybėms: sintezės reaktorius, kvantinis kompiuteris ir Mėnulis

    Pietų Korėjos vyriausybė 2026 metų rugpjūčio 12 dieną pristatė ambicingą technologinės lyderystės planą, kuriuo siekiama užsitikrinti naujus ekonomikos augimo variklius už puslaidininkių ir DI ribų. Strategija orientuota į septynis prioritetinius projektus, apimančius energetiką, kvantines technologijas, kosmosą, biotechnologijas ir kritinių žaliavų tiekimo grandines.

    Programa paskelbta susitikime Cheong Wa Dae, kuriam pirmininkavo prezidentas Lee Jae-myung. Vyriausybė ją pristato kaip kryptingą investicijų ir pramonės politikos paketą, kuris turėtų sumažinti ilgalaikio augimo lėtėjimo rizikas ir sustiprinti šalies konkurencingumą technologijose, laikomose nacionalinio saugumo pagrindu.

    „Padėsime šioms idėjoms užaugti ir per 10 ar 20 metų sukursime Pietų Korėją, kurios niekas nepavys“, – sakė mokslo ministras Bae Kyung-hoon.

    Energija: nuo SMR iki sintezės

    Energetikos dalyje numatoma iki 2035 metų komercializuoti vandeniu aušinamus mažus modulinius reaktorius. Taip pat planuojama apie 2030 metus pradėti darbus su kitokio aušinimo SMR koncepcijomis, o pažangesniems moduliniams reaktoriams vyriausybė numato steigti specialios paskirties bendrovę kartu su privačiu sektoriumi.

    Dar ambicingesnis tikslas – iki 2035 metų sukurti nacionalinį branduolinės sintezės reaktorių, bendradarbiaujant su verslu. Sintezė laikoma potencialiai beveik neišsenkančiu energijos šaltiniu, tačiau pasauliniu mastu ji vis dar yra technologinis iššūkis, kuriam būtinos ilgos trukmės investicijos, medžiagų mokslo proveržiai ir itin sudėtinga inžinerija.

    Kvantai ir kosmosas: 100 kubitų ir Mėnulis

    Giliųjų technologijų kryptyje Pietų Korėja siekia iki 2029 metų sukurti 100 kubitų kvantinį kompiuterį ir stiprinti vietinę kvantinių lustų gamybą. Ši sritis vis labiau laikoma strategine, nes kvantinės technologijos gali pakeisti skaičiavimo galimybes, kriptografiją ir pažangių medžiagų tyrimus, o kartu sukuria naujų saugumo iššūkių.

    Kosmoso programoje numatytas nusileidimas Mėnulyje iki 2030 metų. Taip pat iki 2035 metų planuojama baigti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio tinklo vystymo darbus, siekiant stiprinti ryšio infrastruktūrą ir pramonės kompetencijas konkurencingoje pasaulinėje palydovinių sistemų rinkoje.

    Biotechnologijos ir kritinės žaliavos

    Biotechnologijų dalyje planuojama iki 2030 metų kurti DI pagrįstą infrastruktūrą, įskaitant modelius, skirtus prognozuoti vėžinių ląstelių pokyčius. Vyriausybės planuose taip pat minimos smegenų ir kompiuterio sąsajos technologijos, orientuojantis į komercinio smegenų implanto perspektyvą iki 2035 metų.

    Tiekimo grandinių kryptyje dėmesys skiriamas kritiniams mineralams ir medžiagoms: siekiama didinti 10 svarbiausių mineralų perdirbimo rodiklį iki 20 proc. iki 2030 metų. Be to, per artimiausius penkerius metus tyrimams ir plėtrai, taip pat kritinei įrangai ir technologijoms planuojama skirti apie 6,6 milijardo eurų, taip siekiant mažinti priklausomybę nuo importo ir geopolitinių sukrėtimų.

    Vyriausybė pabrėžia, kad tai ilgalaikė pramonės transformacija, jungianti viešąsias investicijas su privataus sektoriaus partnerystėmis. Tokia kryptis atspindi globalią tendenciją, kai valstybės stiprina strategines technologijas dėl energetinio saugumo, tiekimo patikimumo ir konkurencijos dėl aukštos pridėtinės vertės pramonės.

  • Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonika, technologijos, kurios generuoja ir valdo šviesą, Europoje tampa vienu strategiškai svarbiausių giliųjų technologijų sektorių. Ji vis dažniau minima šalia spartesnio interneto, saugesnių palydovinių ryšių, naujos kartos puslaidininkių ir kvantinių sprendimų, kurie reikalingi augančiai skaitmeninei ekonomikai.

    Per pastaruosius metus šios srities svarba ypač išaugo dėl didėjančio duomenų centrų, didelio našumo skaičiavimų ir DI infrastruktūros poreikio. Šviesa perduodama informacija leidžia pasiekti didesnį greitį ir pralaidumą, o kartu mažinti sistemų energijos sąnaudas, dydį ir sudėtingumą.

    Kas keičiasi ryšiuose ir lustuose?

    Optinės ryšio technologijos palaipsniui tampa pagrindu moderniems telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Integruotos fotonikos mikroschemos leidžia viename puslaidininkių luste sutalpinti kelias funkcijas, kurios anksčiau reikalavo didelių, brangių ir energijai imlių komponentų.

    Tokia integracija svarbi ne tik greičiui, bet ir kaštams bei tiekimo grandinių atsparumui. Europai tai reiškia didesnes galimybes stiprinti technologinį savarankiškumą srityse, kurios tampa kritinės tiek ekonomikai, tiek saugumui.

    Startuoliai, kuriuos verta stebėti

    Nyderlanduose veikianti „EFFECT Photonics“ kuria integruotas fotonines mikroschemas ir optinio ryšio sistemas, skirtas telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Šios technologijos tikslas yra didinti duomenų perdavimo spartą, kartu mažinant energijos sąnaudas ir įrangos kainą.

    Prancūzijos bendrovė „Cailabs“ plėtoja lazerio šviesos formavimo ir valdymo sprendimus, kurie pritaikomi tiek ryšiams, tiek pramoninėms lazerio technologijoms. Tokie sprendimai gali didinti optinių linijų patikimumą ir talpą, o pramonėje pagerinti suvirinimo, pjovimo ar gamybos procesų tikslumą.

    Ispanijos „Wooptix“ orientuojasi į puslaidininkių pramonę ir kuria itin tikslios optinės metrologijos įrangą, skirtą silicio plokštelių matavimams ir patikrai. Didėjant lustų architektūrų sudėtingumui, tokie matavimo sprendimai tampa tiesiogiai susiję su gamybos išeigos didinimu ir kokybės kontrole.

    Airijos „Mbryonics“ kuria optinio ryšio technologijas kosmoso sektoriui, įskaitant optinius terminalus, lazerinio ryšio krovinius ir fotonines integruotas mikroschemas. Laisvos erdvės optinis ryšys, paremtas lazeriais, gali užtikrinti didesnį duomenų srautą ir geresnį saugumą nei tradiciniai radijo dažnių sprendimai.

    Ispanijos „Quside“ vysto kvantinės šviesos sprendimus, tarp jų kvantinius atsitiktinių skaičių generatorius, kurie naudojami kibernetiniam saugumui ir šifravimui. Tokie įrenginiai remiasi kvantinės fizikos neapibrėžtumu, todėl gali būti patikimesnis pagrindas saugioms sistemoms nei programiniai generatoriai.

    Graikijos „Brite Solar“ kuria skaidrų fotovoltinį stiklą šiltnamiams, kad augintojai galėtų gaminti elektrą neprarasdami augalams reikalingo apšvietimo. Koncepcija paremta optinėmis dangomis, kurios praleidžia fotosintezei svarbius bangų ilgius, o likusią šviesos dalį paverčia energija.

    Kodėl tai svarbu artimiausiais metais?

    Fotonikos sprendimai vis dažniau tampa nematoma skaitmeninės ekonomikos atrama, nes jų efektyvumas padeda spręsti energijos sąnaudų ir našumo problemas, kurios ryškėja augant DI ir didelio našumo skaičiavimo paklausai. Kartu tai atveria rinką naujiems produktams, nuo ryšių įrangos iki kvantinės saugos komponentų.

    Europoje matomas aiškus trendas, kai ilgus metus laboratorijose brandintos technologijos pereina į komercinius produktus ir pramoninį mastelį. Tai kuria prielaidas atsirasti daugiau globaliai konkurencingų įmonių, o fotonika tampa vienu realiausių kandidatų į kritinių technologijų pagrindą ateinančiam dešimtmečiui.