Tag: Palydovinis ryšys

  • Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina, susidurdama su palydovinio ryšio pažeidžiamumu karo sąlygomis, vis aktyviau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ne kartą akcentuota, kad kritinėms operacijoms būtina turėti kuo daugiau alternatyvių ryšio kanalų ir valdymą savo rankose.

    Spalio 27 dieną Ukrainos startuolis „Himera“ ir Danijos bendrovė „GomSpace“ pranešė pradėję bandyti palydovą „Obria Nano“. Palydovas į orbitą buvo iškeltas spalio pradžioje per bendrą „Transporter-18“ misiją, panaudojant „SpaceX“ raketą „Falcon 9“.

    Įmonių atstovai teigia, kad „Obria Nano“ programa orientuota į ryšio sistemą, kuri liktų Ukrainos kontrolėje. Dabartinis palydovas yra bandomasis, o sėkmės atveju būtų siekiama plėsti projektą į didesnį aparatų skaičių ir kurti specialų antžeminį valdymo bei kontrolės segmentą.

    „Pradedame nuo technologijos bandymų orbitoje, o ilgalaikis tikslas yra vystyti pajėgumus, kurie sustiprins šalies strateginį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų“, – sakė projekto atstovas.

    Apie patį „Obria Nano“ kol kas skelbiama nedaug: neviešinamos techninės specifikacijos, ryšio pralaidumas ar detalus finansavimo modelis. Taip pat neatskleidžiama, kokio dydžio galėtų būti būsima palydovų konstelacija ir kokius tiksliai ryšio scenarijus ji būtų pajėgi užtikrinti.

    Žinoma, kad „Himera“ įkurta 2022 metais ir vysto kariuomenei skirtas technologijas, įskaitant sprendimus, atsparius trikdymui. Tuo metu Olborge įsikūrusi „GomSpace“ yra viena geriau žinomų mažųjų palydovų ir jų posistemių gamintojų Europoje, dirbanti su įvairiais komerciniais ir institucijų projektais.

    „Obria Nano“ nėra vienintelis bandymas stiprinti Ukrainos savarankiškumą kosminių ryšių srityje. Spalio mėnesį Ukrainos gynybos sektorius taip pat skelbė iniciatyvą su „Nokia“ ir „ICEYE“, kurios tikslas panašus: kurti nepriklausomą palydovinį ryšį ir infrastruktūrą, galinčią užtikrinti stabilų ryšį visos šalies mastu.

    Ekspertai pabrėžia, kad nuosavas palydovinis ryšys karo metu yra ne tik technologinis, bet ir strateginis klausimas. Tokie projektai paprastai reikalauja ne vien palydovų, bet ir antžeminių stočių, saugaus raktų valdymo, atsparumo elektroninei kovai bei rezervinių sprendimų, kad ryšys išliktų patikimas net esant trikdymui ar atakoms.

  • Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Ukraina nebenori priklausyti nuo „Starlink“: su „ICEYE“ ir „Nokia“ sieks savo palydovų tinklo

    Po trikdžių ieško alternatyvų

    Ukraina, daugiau nei dvejus metus besiginanti nuo Rusijos plataus masto invazijos, vis labiau pabrėžia ryšių infrastruktūros atsparumą. Frontui ir kritinei infrastruktūrai itin svarbūs palydoviniai ryšiai, tačiau pastaraisiais mėnesiais viešai skambėjo signalai apie galimus ryšio apribojimus ir sutrikimus.

    Dėl to Kyjivas siekia mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir kurti savarankiškesnį sprendimą. Esminė idėja – turėti galimybę užtikrinti ryšį net tada, kai komercinių paslaugų teikimas susiduria su politiniais ar techniniais ribojimais.

    Susitarimas su Suomijos partneriais

    Ukrainos gynybos ministerija spalio 22 dieną pasirašė ketinimų protokolą su Suomijos bendrovėmis „Nokia“ ir „ICEYE“. Dokumentu numatyta įvertinti galimybes Ukrainai sustiprinti savarankiškumą kosmoso ir palydovinių ryšių srityje.

    Susitarimas paskelbtas Suomijos premjero vizito Ukrainoje metu. Anksčiau tą patį mėnesį „Nokia“ ir „ICEYE“ taip pat pranešė apie bendradarbiavimą, kuriuo siekiama kurti žemosios Žemės orbitos palydovinio ryšio sprendimus.

    Ko siekiama: didelė sparta ir mažos delsos ryšys

    Planuojama kryptis – žemosios Žemės orbitos ryšio sistema, skirta vyriausybinėms reikmėms, užtikrinanti didelę pralaidą ir mažą delsą. Tokie parametrai laikomi kritiniais realaus laiko komunikacijai, dronų valdymui, žvalgybinių duomenų perdavimui ir ryšiui su atokiomis teritorijomis.

    Partneriai pabrėžia, kad sprendimai turėtų remtis patikimomis europietiškomis technologijomis. Ukrainai tai svarbu ne tik dėl tiekimo grandinių saugumo, bet ir dėl ilgalaikės integracijos su Europos gynybos ir skaitmeninės infrastruktūros iniciatyvomis.

    „Ne kartą įrodėme, kad galime greitai įgyvendinti palydovines misijas valstybių poreikiams, ir šią patirtį norime panaudoti padėdami kurti tokius pajėgumus. „ICEYE“ didžiuojasi remianti Ukrainą nuo 2022 metų ir esame taip pat pasiryžę šią paramą tęsti“, – sakė Rafalas Modževskis.

    Ukrainos žingsnis rodo platesnę tendenciją: valstybės vis dažniau siekia suverenios prieigos prie palydovinio ryšio ir Žemės stebėjimo, kad kritinės paslaugos nepriklausytų nuo vieno privataus operatoriaus sprendimų. Kyjivo atveju tai reiškia bandymą sukurti atsparų ryšio stuburą, galintį veikti net intensyvių elektroninės kovos veiksmų sąlygomis.

  • Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Ukrainos kariai įspėja dėl „Starlink“ ribojimų: sulėtėjimas stabdo dronų smūgius fronte

    Kas nutiko su „Starlink“

    Ukrainos kariškiai praneša apie galimus „Starlink“ ryšio apribojimus, kurie esą ypač paveikė terminalus, naudojamus judančiose platformose. Pasak fronto karininkų, ryšio sulėtėjimas staiga sutrikdė dalį operacijų, kuriose reikalingas stabilus duomenų perdavimas realiuoju laiku.

    Vienas patyręs Ukrainos karininkas, vadovaujantis vidutinio nuotolio dronų smogiamajam padaliniui pietryčių Ukrainoje, teigė, kad tokie trikdžiai reiškia priverstinę pauzę vykdant užduotis. Jo vertinimu, tai turi tiesioginę įtaką karių saugumui ir gebėjimui remti pėstininkus.

    „Tai prilygsta smūgiui, po kurio operacijos sustoja. Tai kainuos gyvybes“, – sakė Ukrainos karininkas.

    Kodėl ryšys dronams kritiškas

    Frontui artimuose sektoriuose „Starlink“ Ukrainos pajėgoms tapo vienu svarbiausių ryšio kanalų, padedančių valdyti dronus, perduoti vaizdą ir koordinuoti veiksmus. Kariai pabrėžia, kad vidutinio nuotolio smogiamieji dronai, pasiekiantys taikinius už fronto linijos, be patikimo ryšio tampa gerokai sunkiau panaudojami.

    Anot pašnekovų, trikdžiai ypač paveikia misijas, kuriose vienas ryšiu aprūpintas orlaivis perduoda signalą kitiems tinkle sujungtiems dronams. Tokia schema leidžia smogti taikiniams toliau ir sudėtingesnėmis elektroninės kovos sąlygomis, todėl ryšio nestabilumas gali sustabdyti visą operacijų grandinę.

    Ukrainos kariai teigia, kad dėl sutrikimų sudėtingiau atakuoti Rusijos logistiką, amunicijos sandėlius, vadavietes ir artilerijos pozicijas. Jų vertinimu, tai gali suteikti priešininkui laiko persigrupuoti ir sustiprinti tiekimo maršrutus.

    Kas sako Ukraina ir Europos pareigūnai

    Keli fronto kariai, taip pat Ukrainos gynybos institucijų atstovai, nurodė, kad ribojimai pasireiškė netikėtai ir be išankstinio įspėjimo. Teigiama, kad problemos labiausiai išryškėja judant, o poveikis skirtinguose vienetuose gali skirtis.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad kol kas nėra aišku, kokio masto yra sutrikimai ir kas juos sukėlė. Neatmetama, kad dalis problemų gali būti susijusios su techniniais sprendimais, saugumo politika ar kitais veiksniais, tačiau viešai pateikiamos informacijos nepakanka vienareikšmėms išvadoms.

    Europos pareigūnai, reaguodami į diskusiją, dar kartą atkreipė dėmesį į riziką, kai kritinės gynybos ir ryšio grandys priklauso nuo privačių, užsienyje valdomų technologijų. Ši situacija, jų teigimu, sustiprina argumentą, kad Europai reikia nuosekliai plėtoti savus palydovinio ryšio pajėgumus.

    Ilgalaikė priklausomybė ir rizikos

    „Starlink“ nuo 2022 metų tapo svarbiu Ukrainos ryšio infrastruktūros elementu, padėjusiu palaikyti ryšį tiek intensyvių mūšių metu, tiek atakuojant taikinius didesniu atstumu. Kariai pabrėžia, kad ši technologija leidžia greičiau perduoti duomenis ir išlaikyti ryšį ten, kur tradiciniai kanalai yra silpni ar pažeidžiami.

    Tačiau kartu Ukraina ir jos partneriai ne kartą kėlė klausimą, kiek saugu ilgainiui remtis paslauga, kurią kontroliuoja privati bendrovė ir kurios veikimo sąlygos gali keistis. Dabartiniai pranešimai apie sulėtėjimą vėl išryškino scenarijų, kurio kariai labiausiai baiminasi: kritinėms fronto užduotims reikalingas ryšys gali būti apribotas staiga.

    Kol kas neaišku, ar situacija taps ilgalaike, ar bus greitai išspręsta techninėmis priemonėmis. Vis dėlto pati istorija, anot analitikų ir pareigūnų, primena, kad moderniame kare ryšio infrastruktūra yra tokia pat svarbi kaip amunicija ar oro gynyba, o jos pažeidžiamumas turi tiesioginių pasekmių mūšio lauke.

  • Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    Turėjo pakeisti JAV kariuomenę, bet dykuma atskleidė silpnybę: DI ir ryšys neatlaikė

    JAV kariuomenės bandymai su naujomis technologijomis Fort Irwin poligone Kalifornijoje parodė, kad dalis pažangių sprendimų mūšio lauko sąlygomis vis dar stringa. Pratybose Project Convergence Capstone 6 tikrinta, kaip veikia DI, dronai, autonominės sistemos ir naujos kartos vadovavimo tinklas NGC2.

    Eksperimentas vyko aplinkoje, artimoje realiam konfliktui, todėl didžiausiu išbandymu tapo ne laboratoriniai scenarijai, o karštis, dulkės ir ryšio trukdžiai. Mojavos dykumoje temperatūra kilo iki maždaug 43 laipsnių, o tai sukėlė įrangos perkaitimą ir veikimo sutrikimus.

    Per bandymus fiksuota, kad dalis įrenginių veikė trumpiau, nei buvo deklaruojama, o dronų baterijų ištvermė prastėjo karštyje. Taip pat pasitaikė ryšio praradimų: kalvos ir uolėti keterų ruožai slopino signalą, o elektromagnetiniai trikdžiai ir kova dėl dažnių juostų apsunkino stabilų duomenų perdavimą.

    Dalis sprendimų, pristatomų kaip autonominiai, realybėje pareikalavo nuolatinės žmonių priežiūros. Kariams teko perimti valdymą, taisyti klaidas, atkurti nutrūkusius ryšius ir rankiniu būdu „gelbėti“ misijas, kai automatika nebesuvaldė situacijos.

    Žiniasklaidoje minėta ir improvizacija lauke, kai perkaitusius palydovinio ryšio terminalus teko vėsinti po ranka turimomis priemonėmis. Tokie epizodai išryškino elementarią, bet kritiškai svarbią pamoką: patikimas energijos tiekimas ir aušinimas karo sąlygomis gali lemti ne mažiau nei programinės įrangos pažanga.

    Kas yra NGC2 ir ko siekiama

    NGC2, arba Next Generation Command and Control, kuriamas kaip vieninga aparatūros ir programinės įrangos ekosistema, apimanti infrastruktūrą, ryšį, duomenų integraciją ir taikomąsias aplikacijas. Pagrindinis tikslas yra sujungti skirtingus duomenų šaltinius į vieną bendrą situacijos vaizdą ir taip paspartinti sprendimų priėmimą.

    Prie NGC2 komponentų kūrimo prisideda gynybos ir technologijų bendrovės, tarp jų „Anduril Industries“, „Palantir“, „Raft“ ir „Lockheed Martin“. JAV kariuomenė siekia atsisakyti tarpusavyje menkai suderinamų, išskaidytų vadovavimo sistemų, kurios ilgainiui tapo kliūtimi greitai koordinacijai.

    Pažanga yra, bet dar ne pabaiga

    Po bandymų JAV kariuomenė akcentavo, kad pratybos parodė ne tik problemas, bet ir pažangą programine įranga valdomose vadovavimo operacijose. Vis dėlto techniniai nesklandumai verčia peržiūrėti energijos sprendimus, įrangos integraciją ir atsparumą karščiui, dulkėms bei trikdžiams.

    „Kai manęs klausia, koks yra NGC2 statusas, atsakau: jis paruoštas, bet neužbaigtas, arba funkcionalus, bet neoptimizuotas. Išmokome daug pamokų, o kai kuriuos dalykus dar turime tobulinti. Ar viskas veikė idealiai visą laiką? Ne“, – sakė JAV kariuomenės generolas majoras Patrickas Ellisas.

    DI šiame kontekste įvardijamas kaip pagalbinė priemonė, o ne žmogaus sprendimų pakaitalas, ypač kai aplinka kintanti ir ryšys nestabilus. Tokia kryptis atitinka ir platesnę tendenciją gynybos sektoriuje, kur vis dažniau pabrėžiamas žmogaus vaidmuo kritiniuose sprendimuose bei sistemų atsparumas trukdymui.

    Kada planuojamas diegimas

    Planuojama, kad pirmoje didelėje operacinėje formuotėje NGC2 būtų pradėtas diegti iki 2027 metų pabaigos, o vėliau sprendimas būtų plečiamas ir į kitas divizijas. Bandymų rezultatai turėtų padėti nustatyti, kuriuos elementus būtina skubiausiai sustiprinti, kad realiame mūšio lauke veiktų patikimiau.

    Kariuomenė tikisi, kad tolesni testai leis geriau suderinti dronų valdymą, jutiklių duomenis, ryšio infrastruktūrą ir sprendimų priėmimo grandinę. Pagrindinis uždavinys išlieka tas pats: kad technologijos padėtų veikti greičiau, bet netaptų silpniausia grandimi, kai sąlygos tampa ekstremalios.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpeno „TUSK IC“ pritraukė 15 mln. eurų: Ka juostos palydovinių lustų proveržis gamybai

    Antverpene įsikūrusi puslaidininkių bendrovė „TUSK IC“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 15 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos Ka juostos palydovinio ryšio mikroschemų perkėlimui iš prototipų į didelės apimties gamybą.

    „TUSK IC“ – tai vadinamoji fabless (gamybos neturinti) lustų kūrėja, kilusi iš KU Leuven milimetrinių bangų (mmWave) tyrimų grupės. Tokios įmonės dažniausiai pačios projektuoja mikroschemas, o gamybą patiki didžiosioms pasaulio foundry gamykloms, todėl kapitalo poreikis krypsta į kūrimą, testavimą ir sertifikavimą.

    Kas investavo ir kam skirs pinigus

    Raundui vadovavo „Matterwave Ventures“, „FORWARD.one“ ir Flanders Future Tech Fund, kurį valdo PMV, taip pat prisidėjo Schaubroeck šeima ir ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad investicija leis paspartinti kelią iki komercinių užsakymų vykdymo ir užtikrinti tiekimo grandinės parengimą serijinei gamybai.

    Ka juosta palydoviniame ryšyje vertinama dėl didesnės pralaidos, tačiau kelia griežtus reikalavimus radijo dažnių grandinėms ir antenoms. Dėl to rinkoje auga poreikis kompaktiškiems, energiją taupantiems sprendimams, tinkamiems vartotojų terminalams ir profesionaliai ryšio įrangai.

    Kodėl svarbūs Ka juostos lustai

    Įmonės pagrindinė kryptis – standartiniu CMOS procesu pagaminti Ka juostos spindulio formavimo (beamformer) lustai, skirti plokščiosioms, elektroniniu būdu valdomoms antenoms. Tokios antenos yra esminė antžeminių vartotojų terminalų dalis, kai ryšys palaikomas su žemojoje ir vidutinėje Žemės orbitoje veikiančiais palydovais.

    „Ateities ryšį lems ne tik orbitose esantys palydovų telkiniai, bet ir technologijos, leidžiančios našius vartotojų terminalus padaryti mastelio ir kainos požiūriu prieinamus ant žemės“, – sakė „Matterwave Ventures“ partneris Silviu Apostu.

    „TUSK IC“ tikina, kad perėjimas prie įprastų CMOS gamybos procesų gali sumažinti kainą ir energijos sąnaudas, palyginti su specializuotomis medžiagomis, kurios dažnai naudojamos aukštų dažnių sprendimuose. Praktikoje tai reikštų pigesnius ir lengviau masiškai gaminamus vartotojų terminalus, o tai yra viena iš kliūčių sparčiam palydovinio interneto plitimui.

    Nuo prototipų prie masinės gamybos

    Bendrovė teigia, kad jos „ConnectKa“ produktų liniją sudaro siuntimo ir priėmimo beamformer lustai bei žemo triukšmo stiprintuvas, skirti elektroniniu būdu valdomoms antenoms. „TUSK IC“ anksčiau projektavo radijo dažnių lustus automobilių radarams ir pramoniniams jutikliams, o į palydovinį ryšį aktyviau įžengė 2022 metais.

    „Šis etapas atspindi visos komandos kompetenciją, kuri ambicingą viziją pavertė komerciškai aktualia produktų platforma. Investicija paspartins perėjimą nuo prototipų prie didelės apimties gamybos“, – sakė „TUSK IC“ vadovė Kathleen Philips.

    „TUSK IC“ taip pat nurodo anksčiau šiais metais gavusi sutartį iš Europos kosmoso agentūros, remiamą Belgijos mokslo politikos biuro BELSPO, pagal pažangių telekomunikacijų sistemų programą. Bendrovė tikisi, kad naujas kapitalas leis greičiau komercializuoti Ka juostos sprendimus ir integruoti technologiją į naują elektroniniu būdu valdomą anteną kartu su neįvardytu palydovinės įrangos gamintoju.

    Palydovinio ryšio rinkoje ši kryptis laikoma strategine, nes didėjant palydovų skaičiui vis daugiau dėmesio persikelia į antžeminę dalį: terminalų kainą, energijos vartojimą, patikimumą ir gamybos mastelį. Jei „TUSK IC“ pavyks įrodyti CMOS sprendimų našumą realiuose įrenginiuose, tai gali tapti svarbiu postūmiu spartesniam Ka juostos paslaugų prieinamumui.

  • „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų: spartins palydovų gamybą ir ryšio bei stebėsenos paslaugas

    Europos palydovų bendrovė „Open Cosmos“ pritraukė 300 mln. eurų finansavimą, kurį planuoja skirti gamybos pajėgumų didinimui ir sparčiau diegti ryšio bei Žemės stebėsenos paslaugas. Bendrovė kuria palydovų infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas vyriausybėms, kosmoso agentūroms ir verslui.

    Į investuotojų ratą įėjo keli Europos kapitalo fondai ir institucijos, taip pat prisidėjo ir kiti ankstesni bei nauji dalyviai. Bendrovė akcentuoja, kad papildomas kapitalas leis greičiau plėsti tiek technologijas, tiek komandą skirtingose Europos šalyse.

    „Open Cosmos“ veiklą apima visą grandinę nuo palydovų projektavimo ir gamybos iki duomenų apdorojimo, kad vaizdai ir jutiklių informacija virstų praktiškai panaudojama žvalgybine ar operacine įžvalga. Įmonė dirba su skirtingais užsakovais, kuriems svarbūs atsparūs ryšio kanalai ir patikimi stebėsenos duomenys.

    Keturi produktų blokai

    Bendrovė savo technologijas grupuoja į keturias kryptis. „OpenOrbit“ kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus, o „OpenConstellation“ siekia sudaryti sąlygas vyriausybėms ir organizacijoms dalintis palydovine infrastruktūra.

    Ryšio paslaugas vystantis „ConnectedCosmos“ orientuojasi į plačiajuostį ryšį ir daiktų interneto komunikacijas tarp palydovų, orbitos ir Žemės. Tuo metu „DataCosmos“ apdoroja palydovinę vaizdinę ir sensorinę informaciją, kad būtų galima artimo realiam laikui stebėsena ir sprendimų priėmimas.

    Gamybos plėtra Europoje

    „Open Cosmos“ teigia šiuo metu valdanti keturias gamyklas Europoje, o esami pajėgumai leidžia pagaminti po vieną palydovą per dieną. Naujas finansavimas turėtų padėti didinti šį tempą ir užtikrinti spartesnį užsakymų įgyvendinimą.

    Plėtra numatoma tiek gamybos, tiek inžinerijos ir programinės įrangos komandose Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje. Bendrovė nurodo, kad iš viso šiuose padaliniuose dirba beveik 400 darbuotojų.

    Kodėl auga paklausa?

    Tokio tipo infrastruktūros poreikis pastaraisiais metais auga, nes Europos valstybės daugiau investuoja į suverenius palydovinio ryšio ir Žemės stebėsenos pajėgumus. Šios sistemos svarbios tiek civilinėms funkcijoms, pavyzdžiui, kritinės infrastruktūros stebėsenai ar nelaimių valdymui, tiek nacionalinio saugumo uždaviniams.

    Pačios bendrovės cituojami duomenys rodo didėjantį investuotojų dėmesį kosmoso sektoriui: pasaulinės rizikos kapitalo investicijos į kosmosą 2026 metų pirmąjį pusmetį pasiekė 11,3 mlrd. eurų, kai per visus 2025 metus sudarė 10,1 mlrd. eurų. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai kosminė infrastruktūra vis dažniau vertinama kaip strateginė, o ne vien nišinė technologijų sritis.

    „Sujungdami palydovus, saugų ryšį ir DI paremtas duomenų paslaugas kuriame sistemą, kuri informaciją iš orbitos paverčia tuo, ką vyriausybės ir įmonės gali panaudoti veiksmams. Ši investicija leidžia mums greičiau įgyvendinti šią viziją“, – sakė „Open Cosmos“ įkūrėjas ir vadovas Rafel Jorda Siquier.

    Bendrovė nurodo, kad naujas kapitalas bus nukreiptas „ConnectedCosmos“ plėtrai, „OpenConstellation“ ir „DataCosmos“ augimui bei palydovų gamybos pajėgumų didinimui. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį paslaugų diegimą ir didesnį Europos klientų poreikius atitinkantį mastą.

  • Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija užsimojo sukurti savo „Starlink“: ką slepia sutartis su „ICEYE“ ir kuo tai pakeis ryšį

    Lenkija žengia dar vieną žingsnį stiprindama savo palydovinę nepriklausomybę: tarptautinėje gynybos pramonės parodoje Kielcuose pasirašytas susitarimas tarp Polska Grupa Zbrojeniowa ir bendrovės „ICEYE“. Partnerystė apima palydovines technologijas, žvalgybą ir sprendimus, leidžiančius greitai surinkti bei perduoti duomenis.

    Premjeras Donaldas Tuskas viešai iškėlė ambicingesnę viziją – Lenkija, jo teigimu, galėtų sukurti savotišką nacionalinį „Starlink“ atitikmenį. Idėja grindžiama tuo, kad nuosava palydovų infrastruktūra mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir suteikia didesnę kontrolę kritinei ryšių bei duomenų grandinei.

    „Tai nėra mrzonka – kalbame apie realius technologinius pajėgumus ir aiškius valstybės poreikius“, – sakė projekto pristatyme cituotas PGZ vadovybės atstovas, pabrėždamas strateginę kryptį.

    PGZ pirmasis viceprezidentas Arkadiusz Bąk aiškino, kad susitarimas su „ICEYE“ yra strateginės reikšmės, o tikslas – plėtoti Lenkijos žemojoje Žemės orbitoje veikiančius pajėgumus. Tokie sprendimai, anot jo, turėtų aptarnauti žvalgybą, vadovavimą ir saugią komunikaciją, kur ypač svarbus greitis bei patikimumas.

    „ICEYE“ specializacija – mažieji sintetinės apertūros radaro palydovai, galintys stebėti Žemės paviršių nepriklausomai nuo debesuotumo ir paros meto. Tokie duomenys gynybos planavime vertinami dėl to, kad leidžia stebėti situaciją net tada, kai optinės kameros „nemato“.

    Projekte numatyta įtraukti ir kitas Lenkijos įmones, dirbančias ryšių, elektronikos, žvalgybos ir kibernetinio saugumo srityse. Tai signalizuoja siekį, kad būsima sistema būtų kiek įmanoma labiau paremta vietiniais sprendimais ir kompetencijomis, kartu išlaikant prieigą prie tarptautinių technologijų.

    Politinis ir karinis kontekstas taip pat aiškus: šiuolaikinėse krizėse ir konfliktuose laimi tas, kas greičiau gauna patikimą vaizdą ir gali saugiai perduoti sprendimams reikalingą informaciją. Premjero teigimu, technologinė pažanga jau leido kai kurių duomenų laukimo laiką sutrumpinti nuo kelių dienų iki kelių valandų, o toks skirtumas realiomis sąlygomis gali lemti operacijų sėkmę.

    Kol kas kalbama apie tolesnį projekto etapų suderinimą ir konkrečių karinių poreikių įvardijimą: kariuomenė turi apibrėžti, kokių pajėgumų reikia, o pramonė – pasiūlyti architektūrą, kuri tai užtikrintų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad „nacionalinio Starlink“ tipo sistema nėra vien palydovai: būtini antžeminiai valdymo centrai, terminalai, saugumo priemonės ir patikimos tiekimo grandinės.

    Tokios iniciatyvos dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai valstybės ir institucijos siekia stiprinti atsparumą, kurti alternatyvas komerciniams tinklams ir mažinti priklausomybę nuo vieno paslaugų teikėjo. Lenkijos atvejis rodo, kad palydovinis ryšys ir žvalgyba vis dažniau tampa ne vien technologijų, bet ir nacionalinio saugumo politikos pagrindu.

  • JAV į mikroprocesorius „grūda“ deimantus: DARPA programa žada šuolį karinei ryšio technikai

    JAV į mikroprocesorius „grūda“ deimantus: DARPA programa žada šuolį karinei ryšio technikai

    Jungtinėse Valstijose pradedamas naujas bandymų etapas, kuriame mikroprocesorių ir radijo dažnių (RF) modulių aušinimui naudojami mikroskopiniai deimantai. „Northrop Grumman“ pranešė gavusi kontraktą pagal DARPA programą THREADS, kurios tikslas – į naujos kartos puslaidininkius integruoti deimantu paremtą šilumos sklaidą.

    Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti, yra šiluma: didėjant galios tankiui, lustai vis dažniau atsiremia į temperatūrines ribas, kurios mažina patikimumą ir riboja spartą. Deimantas čia vertinamas dėl išskirtinio šilumos laidumo, kuris, lyginant su variu, yra kelis kartus didesnis, todėl jis gali greičiau išvesti šilumą iš karščiausių grandinių vietų.

    Pasak bendrovės, pirmojoje THREADS fazėje pavyko padidinti tam tikrų sprendimų galios lygį maždaug 3,3 karto, lyginant su įprastais analogais. Antroji fazė orientuota į dar didesnį šuolį, ypač ten, kur svarbūs kompaktiški, bet labai galingi RF siųstuvai, naudojami ryšiui, radarams ir palydovinėms sistemoms.

    Technologijos esmė – deimanto struktūrų įvedimas tiesiai į lustą, kad šiluma būtų pašalinama iš RF grandinių kuo arčiau jos susidarymo vietos. „Northrop Grumman“ nurodo neseniai sėkmingai atlikusi didelės galios bandymus, kuriuose deimantas padėjo sumažinti įrenginių temperatūrą, padidinti jų greitį ir patikimumą bei leido dirbti su aukštesniais galios lygiais neprarandant pralaidumo.

    „Temperatūra jau seniai riboja mikroelektronikos galimybes, net ir galio nitrido, kuris šiandien yra standartas. Deimanto integravimas tiesiai į lustus veikia kaip sustiprinta aušinimo sistema ir leidžia didinti galią be perdegimo rizikos“, – sakė „Northrop Grumman“ mikroelektronikos vadovas Benas Heyingas.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę gynybos elektronikos kryptį: siekiama didesnės galios mažesniame tūryje, kartu didinant patikimumą ir mažinant energijos nuostolius. Jei antrosios fazės tikslai bus pasiekti, deimantu aušinami RF lustai galėtų tapti vienu iš praktinių būdų peržengti šiandienines termines ribas ir pagreitinti naujos kartos ryšio bei radarų įrangos diegimą.

  • Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusijos „Starlink“ alternatyva braška: „Rassvet“ palydovai krenta, ambicijos – iki 900

    Rusija bando kurti plačiajuosčio palydovinio ryšio sistemą „Rassvet“, dažnai pristatomą kaip alternatyvą „Starlink“. Tačiau naujausia palydovų grupė susidūrė su problemomis: dalis aparatų nepakėlė orbitos iki planuoto aukščio ir pradėjo leistis žemyn.

    JAV Kosminių pajėgų viešai skelbiamuose orbitinių objektų kataloguose matyti, kad 2026 metais liepos 19 dieną iš Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2-1b“ į kosmosą iškėlė 16 „Rassvet-3“ palydovų. Iš pradžių jie skriejo maždaug 289–327 kilometrų aukštyje, o tai laikoma palyginti žema orbita, kurioje atmosferos pasipriešinimas vis dar reikšmingas.

    Vėliau dalis palydovų bandė kelti orbitą, tačiau kai kurių manevrai atrodė neefektyvūs. Viešai prieinami stebėsenos duomenys rodo, kad keli aparatų aukštis padidėjo tik iki maždaug 313–332 kilometrų, o nė vienas iš liepos mėnesio paleidimo palydovų neperžengė 360 kilometrų ribos.

    Analitikų vertinimu, bent keli palydovai po bandymų kelti orbitą sustojo ir pradėjo palaipsniui žemėti. Du objektai rugpjūčio pabaigoje, skaičiuojant pagal stebėsenos kreives, jau buvo kritę žemiau 300 kilometrų ir, tikėtina, artėja prie deorbitacijos, kai aparatas sudega atmosferoje.

    Tai ne pirmas praradimas šio projekto istorijoje. Ankstesniais mėnesiais buvo fiksuotas bent vienas „Rassvet“ palydovas, kuris nuo pat misijos pradžios neatliko nė vieno orbitos kėlimo manevro ir galiausiai įėjo į atmosferą, taip parodydamas, kad konstelacijos formavimas kol kas vyksta nelygiai.

    Ambicijos didelės, bet svarbus tankis

    Už „Rassvet“ plėtrą atsakinga „Bureau 1440“ yra deklaravusi tikslą iki 2027 metų pasiekti apie 250 palydovų, o ilgalaikėje perspektyvoje kalbama ir apie maždaug 900 aparatų. Tokios apimties konstelacija reikštų daug paleidimų ir neišvengiamą techninių gedimų bei kosminių šiukšlių rizikos augimą.

    Žemai skriejančių ryšio palydovų modelis remiasi kiekybe: stabilų ir nenutrūkstamą ryšį užtikrina tik pakankamai didelis veikiančių aparatų skaičius. Ukrainos palydovinio ryšio ekspertai anksčiau yra teigę, kad pirmosios „Rassvet“ grupės jau gali suteikti kelis ryšio langus per dieną, tačiau ištisiniam padengimui reikėtų šimtų palydovų.

    Pleseckas išlieka pagrindinis taškas

    Problemos su dalimi „Rassvet“ palydovų nereiškia, kad Rusija negali greitai papildyti savo orbitinės infrastruktūros. Rugpjūčio 24 dieną iš Plesecko vėl kilo raketa, o Rusijos gynybos ministerija pranešė į orbitą iškėlusi dar vieną, įslaptintą karinį palydovą.

    Tokiuose pranešimuose krovinys dažniausiai įvardijamas bendriniu „Kosmos“ pavadinimu, neatskleidžiant techninių detalių. Tas pats kosmodromas naudojamas ir „Rassvet“ partijoms, todėl net ir praradus kelis aparatus programa gali būti tęsiama, jei išlieka gamybos ir paleidimų tempas.