CP v2

Tag: Palydovinis ryšys

  • „Amazon“ meta iššūkį „Starlink“: planuoja 5 105 palydovus ryšiui tiesiai į telefoną nuo 2028 metų

    „Amazon“ pateikė JAV Federalinei ryšių komisijai (FCC) paraiškas dėl itin didelės žemų orbitų palydovų konstelacijos, kuri turėtų sudaryti sąlygas ryšiui tiesiai su įprastu išmaniuoju telefonu. Planas numato iki 5 105 palydovų ir paslaugas, kurios veiktų net ten, kur nėra mobiliojo ryšio bokštų.

    Šis žingsnis reiškia, kad „Amazon“ taikosi į tą pačią kryptį kaip „Starlink“ ir kiti kosminio ryšio rinkos žaidėjai: vadinamąsias direct-to-device paslaugas. Idėja paprasta, bet technologiškai sudėtinga: telefonas jungiasi ne prie artimiausio bokšto, o tiesiai prie palydovo.

    Ryšys be bokštų ir papildomos įrangos

    Pagal dokumentuose aprašomą koncepciją, palydovų tinklas turėtų palaikyti balso skambučius, trumpąsias žinutes, duomenų perdavimą ir pagalbos signalus. Tai ypač aktualu vietovėms, kur mobiliojo ryšio aprėptis išlieka fragmentiška arba kur infrastruktūrą nutiesti per brangu.

    Tokie sprendimai dažniausiai kuriami ne tam, kad pakeistų mobiliojo ryšio operatorius, o kad papildytų jų tinklus. Praktikoje tai reiškia, kad įprastomis sąlygomis telefonas naudotų antžeminį ryšį, o už aprėpties ribų automatiškai persijungtų į palydovinį.

    Konkurencija dėl mobiliojo ryšio iš kosmoso

    „Amazon“ planai įsilieja į spartėjančią konkurenciją, kurioje be „Starlink“ vis aktyviau minimos ir kitos bendrovės, kuriančios ryšio su telefonu iš orbitos technologijas. Rinka keičiasi: kova vyksta ne tik dėl plačiajuosčio interneto atokiose vietovėse, bet ir dėl to, kas pirmas pasiūlys patikimą bazinį ryšį masinei išmaniųjų telefonų auditorijai.

    Esminė priežastis, kodėl ši kryptis traukia technologijų milžinus, yra mastas. Net riboto pralaidumo paslauga, skirta ryšiui kritinėse situacijose ar atokiose teritorijose, gali tapti pasauliniu produktu, jei ji veiks įprastuose telefonuose ir bus integruota per operatorius.

    Didžiausia kliūtis gali būti ne pinigai

    Nors „Amazon“ turi finansinius išteklius, tokio projekto įgyvendinimą gali riboti raketų paleidimų pajėgumai ir grafikai. Palydovų konstelacijoms reikia ne vieno starto, o nuolatinės paleidimų serijos, be to, palydovus tenka reguliariai keisti ir papildyti.

    Jei planai bus įgyvendinti pagal numatytą kryptį, paslaugų startas siejamas su 2028 metais. Tokiu atveju palydovinis ryšys tiesiai į telefoną galėtų tapti viena reikšmingiausių telekomunikacijų naujovių nuo mobiliojo ryšio tinklų išplitimo.

  • „Exatel“ įtrauktas į civilinės saugos sistemą: kokias telekomunikacijų užduotis perima valstybėje

    Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija 2026 metais liepos 8 dieną priėmė sprendimą, kuriuo valstybės valdoma bendrovė „Exatel“ pripažinta gyventojų apsaugos subjektu. Šis statusas reiškia formalų įtraukimą į gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos sistemą, skirtą užtikrinti valstybės atsparumą krizių ir ypatingųjų situacijų metu.

    Sprendimas priimtas remiantis 2024 metais gruodžio 5 dieną priimtu Gyventojų apsaugos ir civilinės gynybos įstatymu. Praktikoje tai sustiprina „Exatel“ vaidmenį kaip telekomunikacijų ir teleinformatikos infrastruktūros operatoriaus, galinčio užtikrinti ryšių tęstinumą tiek taikos metu, tiek kilus didelio masto sutrikimams.

    Kas keičiasi po sprendimo

    Tapusi gyventojų apsaugos subjektu, „Exatel“ įsipareigoja vykdyti užduotis, susijusias su viešojo sektoriaus veiklos tęstinumu. Tai apima telekomunikacijų ir IT paslaugų teikimą krizių metu bei darbą esant ypatingosioms teisinėms būklėms, kai ryšio patikimumas tampa kritiniu valstybės funkcionavimo veiksniu.

    Taip pat numatyta, kad įmonė vykdys užduotis, kurias paveda Valstybinės saugaus ryšio sistemos operatorius. Toks modelis paprastai reiškia centralizuotą požiūrį į saugią, atsparią ir prioritetinę ryšio infrastruktūrą, skirtą kritinėms institucijoms ir operatyvinėms tarnyboms.

    „Ministerija patvirtino, kad „Exatel“ turi pajėgumų reaguoti tiek taikos metu, tiek grėsmės laikotarpiu. Mums viešasis interesas yra prioritetas, todėl vystome produktus ir paslaugas, kurios stiprina valstybės saugumą“, – sakė Jacek Terpiłowski.

    Ryšys krizių valdymui ir pagalbos skambučiams

    Tarp svarbiausių įvardijamų funkcijų yra prioritetinis pagalbos ir pavojaus signalų srauto aptarnavimas. Krizinėse situacijose tokia prioritetizacija leidžia sumažinti riziką, kad kritiniai pranešimai bus užblokuoti dėl perkrovų, o ryšys tarp pagalbos centrų ir viešųjų telekomunikacijų tinklų išliks stabilus.

    Įmonės užduotys taip pat siejamos su ryšiu, reikalingu specialiosioms tarnyboms ir viešojo saugumo bei nelaimių valdymo ryšiui. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama būtent tokių ryšio sistemų atsparumui, nes stichinės nelaimės, kibernetinės atakos ar elektros tiekimo sutrikimai dažnai pirmiausia paveikia komunikacijos infrastruktūrą.

    Be to, „Exatel“ numatyta vykdyti tyrimus ir analizes, susijusias su rizikų vertinimu, grėsmių analize ir gyventojų apsauga. Tokios veiklos svarba didėja dėl hibridinių grėsmių, kai technologiniai, informaciniai ir fiziniai incidentai gali vykti vienu metu.

    Infrastruktūra, palydovinis ryšys ir atsparumas

    „Exatel“ skelbia valdanti visos šalies telekomunikacijų tinklą, kuriame yra daugiau kaip 23 000 kilometrų šviesolaidžio ir per 4 800 telekomunikacijų mazgų. Tokie mastai svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms, bet ir galimybei maršrutuoti srautus alternatyviais keliais, kai dalis infrastruktūros yra pažeista.

    Įmonė taip pat nurodo turinti palydovinį teleportą ir duomenų centrą su ryšio bei elektros redundancija, kad paslaugos veiktų ir sutrikimų metu. Palydovinis ryšys vis dažniau vertinamas kaip atsarginis kanalas kritinei komunikacijai, ypač kai antžeminiai tinklai patiria fizinių ar kibernetinių trikdžių.

    Atskirai minima ir veikla, susijusi su antžemine infrastruktūra palydovų konstelacijoms, įskaitant IRIS projektą. Europoje tokios sistemos plėtra siejama su strateginiu tikslu turėti patikimas, nuo išorinių tiekėjų mažiau priklausomas saugaus ryšio galimybes.

    „Exatel“ pabrėžia ir ekspertines kompetencijas bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, įskaitant dvejopos paskirties technologijas. Įmonė yra 100 proc. valstybės valdoma, todėl jos įsipareigojimai civilinės saugos sistemoje tampa ne tik verslo, bet ir nacionalinio atsparumo klausimu.

  • Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija meta iššūkį Muskui: kurs savo „Starlink“ su 1 200 palydovų ir karine žvalgyba

    Vokietija rengiasi kurti nuosavą didelės apimties palydovinę infrastruktūrą, kuri turėtų sumažinti priklausomybę nuo komercinių ryšio tiekėjų ir sustiprinti Bundesvero gebėjimą veikti krizių bei karo metu. Pagal dabartinę koncepciją numatoma dviejų segmentų sistema, apjungianti ryšį ir žvalgybą.

    Pirmasis segmentas būtų karinio ryšio tinklas, kurį sudarytų apie 200 palydovų žemojoje Žemės orbitoje. Vokietijos žiniasklaida šį sprendimą apibūdina kaip Bundesverui skirtą „Starlink“ analogą, nes tokia architektūra užtikrina didesnį atsparumą sutrikimams ir greitesnį duomenų perdavimą.

    Antrasis segmentas, žinomas kaip SPOCK 2, galėtų apimti iki 1 000 palydovų, skirtų nuolatiniam mūšio lauko stebėjimui. Planuojama, kad konstelacija remsis pažangiais vaizdinimo sprendimais, įskaitant radarinius jutiklius, leidžiančius matyti situaciją ir tada, kai trukdo debesuotumas ar tamsa.

    Sprendimą spartinti tokio tipo pajėgumus stipriai paveikė karo Ukrainoje patirtys, kai palydovinis ryšys tapo kritiškai svarbus koordinuojant padalinius, perduodant žvalgybos informaciją ir valdant bepiločius orlaivius. Berlynas vis dažniau akcentuoja, kad strateginė komunikacija neturėtų priklausyti vien nuo privačių bendrovių sprendimų ar geopolitinių rizikų.

    Šiuo metu Bundesveras daugiausia remiasi keliais dideliais geostacionarios orbitos palydovais, veikiančiais maždaug 36 000 kilometrų aukštyje. Toks modelis turi privalumų dėl ilgaamžiškumo, tačiau yra labiau pažeidžiamas ir suteikia mažiau lankstumo, o signalo delsa paprastai didesnė nei žemojoje orbitoje veikiančiose sistemose.

    Žemojoje orbitoje esantys palydovai leidžia sumažinti delsą ir didinti tinklo patikimumą, nes ryšys gali būti perskirstomas tarp daugybės mazgų. Vis dėlto tai reiškia trumpesnį palydovų tarnavimo laiką ir būtinybę reguliariai papildyti konstelaciją, todėl ilgalaikės eksploatacijos kaštai tampa itin svarbia projekto dalimi.

    Dėl ryšio segmento įgyvendinimo varžosi konsorciumas, kuriame minimos „Airbus Defence and Space“, OHB ir „Rheinmetall“. Pastarajai dalyvavimas reikštų platesnį žingsnį į kosmoso technologijų sritį, greta tradiciškai dominuojančių sausumos ginkluotės ir amunicijos projektų.

    Vokietijoje viešai aptariama, kad karinių kosmoso pajėgumų plėtra gali kainuoti dešimtis milijardų eurų, o vien konstelacijos palaikymas ir nuolatinis atnaujinimas kasmet gali atsieiti apie 1 000 000 000 eurų ar daugiau. Toks mastas atspindi bendrą Europos kryptį investuoti į suverenius ryšio, žvalgybos ir atsparumo sprendimus, kurie tampa neatsiejami nuo šiuolaikinės gynybos planavimo.

  • Palydovinės nuotraukos atskleidė: Ukraina smogė Rusijos kosminio ryšio centrui

    Palydovinės nuotraukos atskleidė: Ukraina smogė Rusijos kosminio ryšio centrui

    Naujos palydovinės nuotraukos rodo, kad Ukrainos dronų smūgis Rusijoje apgadino strategiškai svarbų kosminio ryšio objektą Vladimiro srityje. Analitikai teigia, jog vaizduose matomi pažeidimai atitinka infrastruktūrą, reikalingą palydoviniam ryšiui valdyti ir paskirstyti.

    Pranešama, kad ataka įvyko birželio 22 dieną, tačiau jos rezultatai plačiau aptarti tik pasirodžius naujiems vaizdams iš orbitos. Juose fiksuojami pažeidimai tiek ant pagrindinių antenų, tiek ant pastatų, kuriuose paprastai įrengiami ryšio mazgai ir signalų apdorojimo įranga.

    Kas buvo apgadinta?

    Vertinant palydovines nuotraukas, labiausiai nukentėjo didelė parabolinė antena ir ant pagrindinio pastato stogo esanti anteninė įranga. Taip pat matomi pažeidimai pastato dalyje, kurioje, tikėtina, veikia modeminės ir komutacinės sistemos, sujungtos su šviesolaidinėmis linijomis.

    Be to, pranešama apie apgadintą techninį korpusą, kuriame gali būti įrengti siųstuvų ir imtuvų kompleksai, kabelinių trasų komutacija bei aušinimo sistemos. Tokie elementai laikomi kritiniais, nes ryšio mazgų darbas tiesiogiai priklauso nuo stabilios energijos ir įrangos aušinimo.

    Kodėl šis objektas svarbus?

    Objektas siejamas su Rusijos palydovinio ryšio infrastruktūra, kuri aptarnauja tiek civilinius, tiek valstybinius ir karinius ryšio poreikius. Tokie centrai veikia kaip vadinamieji teleporto tipo mazgai, per kuriuos palydoviniai kanalai sujungiami su antžeminiais tinklais.

    Jei pažeidžiamas komutacijos mazgas ar aušinimo sistemos, dalis įrangos gali būti priverstinai išjungta ilgesniam laikui, o ryšio srautai perkelti į kitus centrus. Tai didina apkrovas alternatyviems mazgams ir mažina visos sistemos atsparumą, ypač kai ryšys reikalingas dideliame geografiniame plote.

    Platesnis kontekstas

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos karinę ir strateginę infrastruktūrą, siekdama trikdyti logistiką, valdymą ir ryšius. Kosminio ryšio objektai šiame kontekste yra ypač jautrūs, nes palydovinis ryšys naudojamas ir vadavietėms, ir duomenų perdavimui.

    Rusijos institucijos viešai nepateikė detalaus paaiškinimo apie žalos mastą ir faktinį objekto darbingumą po smūgio. Tuo pat metu palydovinės nuotraukos leidžia nepriklausomai įvertinti padėtį ir tampa vienu svarbiausių įrodymų, kai oficiali informacija ribota.

  • Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainiečiai pristatė droną „Adis“: misijas galima valdyti palydovu iš bet kurio pasaulio taško

    Ukrainos gynybos pramonė pristatė sunkųjį keturpropelį droną „Adis“, kurį galima valdyti per palydovinį ryšį. Tai reiškia, kad operatorius misijai gali vadovauti nebūdamas šalia fronto linijos, o tai mažina jo aptikimo ir apšaudymo riziką.

    Gamintoja „Martyn Tech“ teigia, kad naujasis sprendimas sprendžia vieną didžiausių bepiločių problemų kare: tradicinio radijo ryšio nuotolio ir patikimumo ribas, ypač kai veikia elektroninės kovos priemonės. Palydovinis valdymas leidžia išlaikyti ryšį ir tada, kai vietinės ryšio grandys yra slopinamos.

    Kam skirtas „Adis“

    Modulinės konstrukcijos dronas pritaikytas kelioms užduotims: smūgiams, tiksliam minavimui ir logistikai. Tokia universali konfigūracija leidžia tą pačią platformą greitai perkonfigūruoti pagal konkrečios operacijos poreikius.

    Pasak kūrėjų, „Adis“ gali gabenti vandenį, maistą, vaistus ar šaudmenis į sunkiai pasiekiamas pozicijas, taip pat vykdyti krovinių numetimą nurodytose vietose. Tokios logistikos misijos Ukrainos pajėgoms tampa vis svarbesnės dėl intensyvių apšaudymų ir sudėtingo priėjimo prie kai kurių ruožų.

    Pagrindinės techninės savybės

    Nurodoma, kad standartinė naudingoji apkrova siekia 10 kilogramų, o kovinis nuotolis apie 20 kilometrų. Bandymuose esą pavyko pasiekti ir didesnius rodiklius: 12 kilogramų tame pačiame nuotolyje bei 3 kilogramus iki 50 kilometrų.

    Vienu baterijų įkrovimu dronas ore gali išbūti maždaug valandą. Skelbiama, kad kruizinis greitis siekia apie 65 kilometrus per valandą, o maksimalus gali artėti prie 90 kilometrų per valandą, darbinis aukštis nurodomas apie 400 metrų.

    Kodėl akcentuojamos naktinės misijos

    Kūrėjai pabrėžia, kad platforma optimizuota darbui naktį, kai vizualinis aptikimas sudėtingesnis, o dalis operacijų gali būti vykdoma mažesniu triukšmu. Kare Ukrainoje naktinės bepiločių misijos išlieka viena svarbiausių taktikų, nes leidžia mažinti nuostolius ir didinti staigmenos efektą.

    „Adis“ pavadinimas, pasak gamintojų, siejamas su žuvusiu Ukrainos kariu, o pats projektas gimė kaip tiesioginis atsakas į fronto poreikius. Bendrovė taip pat nurodo, kad dronas jau yra integruojamas į praktinius naudojimo scenarijus, tačiau detalių viešai neatskleidžia.

    „Tai ne tik naujas dronas, o logiška mūsų produktų linijos evoliucija, sukurta atsižvelgiant į fronto prašymus dėl sudėtingų smūgių, minavimo ir logistikos misijų, kai ribotas radijo ryšio horizontas“, – sakė „Martyn Tech“ vadovas Illia Samoshkin.

    „Dronas jau integruotas į kovinius scenarijus, tačiau apie detales galėsime kalbėti vėliau“, – pridūrė jis.

    Naujo tipo palydoviniu ryšiu valdomi bepiločiai atspindi platesnę tendenciją: Ukrainos technologijų kūrėjai vis dažniau ieško sprendimų, kurie didina atsparumą ryšio slopinimui ir leidžia operatorius perkelti kuo toliau nuo pavojaus zonos. Tai ypač aktualu, kai abi kariaujančios pusės intensyviai taiko elektroninę kovą ir medžioja valdymo punktus.

  • Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija brėžia ribas palydovų dažniams: du trečdaliai numatomi ES operatoriams

    Europos Komisija siekia, kad dalis palydoviniam ryšiui itin svarbių radijo dažnių ateityje pirmiausia atitektų Europos operatoriams. Briuselis ruošia atrankos tvarką, pagal kurią, atsidarius naujai spektrui, apie du trečdaliai pajėgumų būtų skiriami ES rinkos dalyviams.

    Šis žingsnis atveria dar vieną įtampos tašką transatlantiniuose santykiuose, nes dabar reikšmingą dalį tokių dažnių naudoja JAV įmonės. ES institucijos argumentuoja, kad palydovinis ryšys vis labiau tampa ne tik komerciniu klausimu, bet ir saugumo bei atsparumo elementu.

    Kas konkrečiai siūloma?

    Komisijos svarstoma schema numato, kad dažniai būtų suskirstyti į tris dalis ir suteikiami ilgam laikotarpiui, numatant aiškias naudojimo sąlygas. Vienas blokas būtų orientuotas į saugias valdžios komunikacijas ir strateginius poreikius, įskaitant ES palydovinio ryšio iniciatyvas.

    Kitas blokas būtų skirtas Europos startuoliams ir naujiems rinkos dalyviams, kad šie galėtų konkuruoti su didžiaisiais pasauliniais operatoriais. Trečiasis blokas galėtų būti atviras ir ne Europos bendrovėms, tačiau bendra proporcija išliktų palankesnė ES įmonėms.

    Kodėl tai svarbu JAV bendrovėms?

    Praktikoje tai reikštų mažesnę erdvę JAV įmonių plėtrai Europoje, nes jos nebegalėtų tikėtis dominuojančios prieigos prie konkretaus dažnių ruožo. Tarp įvardijamų rinkos dalyvių minima „SpaceX“ ir „Amazon“, kurios vysto palydovinį ryšį bei interneto paslaugas iš žemosios Žemės orbitos.

    Europos Komisijos atstovai pabrėžia, kad tikslas nėra užverti rinką, o sustiprinti Europos pajėgumus ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Vis dėlto Vašingtonas tokius sprendimus gali vertinti kaip diskriminacinius, ypač jei jie tiesiogiai ribotų JAV operatorių galimybes.

    Suverenitetas ir saugus ryšys

    ES argumentacija remiasi technologinio suvereniteto kryptimi, kuri pastaraisiais metais vis dažniau atsispindi strateginiuose dokumentuose. Palydovinis ryšys svarbus ne tik atokių regionų internetui ar mobiliajam ryšiui, bet ir krizių valdymui, kritinei infrastruktūrai bei gynybos logistikai.

    „Dažnių spektras tampa labai svarbus kalbant apie mūsų ryšį, taip pat saugų ryšį, bet ir ekonomikos poreikiams“, – sakė Europos Komisijos pareigūnė Henna Virkkunen.

    Komisijos planas dar nėra galutinis: jį turės svarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba, o derybose gali keistis tiek proporcijos, tiek sąlygos. Tuo pat metu svarstoma ir pereinamojo laikotarpio galimybė, kad dabartiniai leidimai galiotų ilgiau, kol nauja tvarka įsigalios praktikoje.

    Rinkai tai svarbi žinia, nes palydovinio ryšio sektorius sparčiai auga, o dažniai yra ribotas išteklius, nuo kurio priklauso paslaugų kokybė, aprėptis ir naujų žaidėjų galimybės įsitvirtinti. Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pavyks suderinti suvereniteto ambicijas su atviros konkurencijos bei partnerystės su JAV interesais.

  • G2 magnetinė audra gegužės 19 dieną sustiprės: ko tikėtis ir kada geomagnetinis fonas rims

    Gegužės 19 dieną Žemę pasieks sustiprėję geomagnetiniai sutrikimai – prognozuojama G2 lygio magnetinė audra. Tokie svyravimai laikomi vidutinio stiprumo, tačiau jie gali būti juntami tiek jautresniems žmonėms, tiek kai kurioms technologijoms.

    Audros priežastis siejama su keliais Saulės vainikinės masės išmetimais, įvykusiais gegužės 15–16 dienomis. Nors didžioji dalis medžiagos sklido ne tiesiai Žemės kryptimi, prognozuojamas vadinamasis „kabinantis“ smūgis, galintis suaktyvinti geomagnetinį foną.

    Kas reiškia G1 ir G2 lygiai?

    G1 ir G2 magnetinės audros yra priskiriamos silpnam ir vidutiniam geomagnetinių audrų lygiui. Praktikoje tai dažniau reiškia trumpalaikius ryšio ar navigacijos pakitimus bei didesnę apkrovą kai kurioms techninėms sistemoms, o ne plataus masto trikdžius.

    G2 lygio audrų metu kartais fiksuojami nedideli palydovinio ryšio, GPS tikslumo ar radijo signalų svyravimai. Elektros tinklams tokio lygio reiškiniai dažniausiai nėra kritiniai, bet operatoriai įprastai stebi situaciją, ypač jei aktyvumas užsitęsia.

    Kaip tai gali paveikti savijautą?

    Dalis žmonių geomagnetinių svyravimų dienomis skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, miego sutrikimais, dirglumu ar kraujospūdžio svyravimais. Didesnį dėmesį savijautai paprastai rekomenduojama skirti sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Specialistai tokiomis dienomis pataria mažinti stresą, skirti daugiau laiko poilsiui, laikytis įprasto skysčių vartojimo režimo ir neperkrauti organizmo intensyviu fiziniu krūviu. Taip pat verta saikingiau vartoti kavą ir alkoholį, jei pastebite, kad jie sustiprina nemalonius pojūčius.

    Kada geomagnetinis fonas turėtų rimti?

    Prognozėse nurodoma, kad gegužės 19 dieną aktyvumas gali pasiekti G2, o vėliau, artėjant savaitei į priekį, turėtų silpti iki G1. Vis dėlto tikslus intensyvumas priklauso nuo to, kaip tiksliai Saulės dalelių srautas sąveikaus su Žemės magnetiniu lauku.

    Jei geomagnetinis fonas jums svarbus dėl sveikatos ar darbo, verta stebėti atnaujinamus pranešimus ir realaus laiko indeksus. Magnetinių audrų prognozės gali keistis, kai patikslinami Saulės vėjo greičio ir krypties matavimai.

  • Lenkijos kosmoso agentūra prašo riboti astronauto komentarus: kilo ginčas dėl IRIS2 programos

    Lenkijos kosmoso agentūra prašo riboti astronauto komentarus: kilo ginčas dėl IRIS2 programos

    Lenkijoje kilo viešas konfliktas tarp Lenkijos kosmoso agentūros POLSA ir astronauto Sławoszo Uznańskio-Wiśniewskio. Žiniasklaidos paviešintuose dokumentuose teigiama, kad agentūros vadovybė kreipėsi į valdžios institucijas prašydama imtis veiksmų, jog astronautas viešai nebekomentuotų su agentūros veikla susijusių klausimų.

    Skelbiama, kad POLSA vadovė Marta Wachowicz raštu kreipėsi į vyriausybę ir agentūros tarybą, ragindama „nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų“, kad būtų sustabdytas viešas pasisakymas apie strateginius projektus, tarptautinį bendradarbiavimą ir valstybės saugumą. Taip pat esą prašoma, kad astronautas viešumoje nebūtų pristatomas kaip asmuo, siejamas su agentūros veikla.

    Kas užkūrė ginčą?

    Konflikto ašimi tapo astronautui priskiriami pasisakymai apie Europos Sąjungos saugaus palydovinio ryšio iniciatyvą IRIS2. Žiniasklaida nurodo, kad 2026 metų gegužės 11 dieną agentūros tarybos posėdyje jis neigiamai įvertino POLSA įsitraukimą į šį projektą ir teigė, kad programa esą labiau naudinga Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybėms, nes reikšmingą dalį darbų vykdo šių šalių bendrovės.

    IRIS2 laikomas vienu svarbiausių ES bandymų stiprinti strateginę autonomiją ryšių infrastruktūroje, ypač atsižvelgiant į kibernetines grėsmes ir karinių bei civilinių ryšių patikimumą. Dėl to bet kokie aukšto profilio pareiškimai apie valstybių įtaką ar naudos pasidalijimą šiame projekte greitai perauga į politinį ginčą.

    POLSA argumentai ir institucijų reakcija

    POLSA savo komentare žiniasklaidai pabrėžė, kad Sławoszas Uznańskis-Wiśniewskis nėra agentūros darbuotojas ir nėra POLSA tarybos narys, todėl jo pasisakymai turėtų būti vertinami kaip asmeninė nuomonė. Agentūros vadovybė taip pat akcentavo, kad viešos diskusijos forma ir turinys gali daryti apčiuopiamą žalą Lenkijos interesams.

    Pranešama, kad Lenkijos finansų ministerija patvirtino gavusi POLSA vadovės raštą, o klausimas turėtų būti svarstomas artimiausiame agentūros tarybos posėdyje birželį. Tai rodo, kad ginčas jau peržengė viešųjų pareiškimų ribas ir persikelia į institucinių sprendimų lygmenį.

    Ką anksčiau viešai sakė astronautas?

    Pastaraisiais mėnesiais astronautas viešai kritikavo Lenkijos kosmoso sektoriaus strategijos rengimo tempą ir institucijų atstovavimą tarptautiniuose formatuose. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lenkijos nedalyvavimą kai kuriuose susitikimuose, susijusiuose su Artemis Accords, tarptautiniu susitarimu dėl Mėnulio ir platesnės kosmoso erdvės tyrinėjimo principų, kurį Lenkija yra pasirašiusi.

    „Lenkijos kosmoso agentūra nebuvo atstovaujama. Mūsų vieta iš mokslo ir kompetencijų pusės buvo tuščia“, – sakė Sławoszas Uznańskis-Wiśniewskis.

    POLSA, atsakydama į klausimus apie neatstovavimą, aiškino, kad to priežastis buvo trumpas laikas sureaguoti į NASA kvietimą. Vis dėlto kritika, sklindanti iš žinomo astronauto, agentūrai tampa reputaciniu išbandymu, nes viešumoje keliami klausimai dėl prioritetų, kompetencijų ir koordinavimo kosmoso politikoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria daug šalių: kaip suderinti demokratinę diskusiją ir žodžio laisvę su atsakomybe komentuojant temas, kurios gali turėti įtakos nacionaliniam saugumui, tarptautinėms deryboms ir strateginių programų finansavimui. Ypač jautru tai tampa kosmoso sektoriuje, kur civilinės technologijos dažnai turi ir gynybinį pritaikymą, o informacijos interpretacijos daro įtaką partnerystėms.

  • „T-Mobile“ plečia palydovinį ryšį: „T-Satellite“ veiks ir Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje

    „T-Mobile“ plečia palydovinį ryšį: „T-Satellite“ veiks ir Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje

    „T-Mobile“ praneša apie palydovinio ryšio paslaugos „T-Satellite“ plėtrą už JAV ribų. Nuo šiol suderinami vartotojai galės pasinaudoti ryšiu ir keliaudami Kanadoje bei Naujojoje Zelandijoje, kur palaikymą užtikrins vietos operatoriai „Rogers“ ir „One NZ“.

    Praktiškai tai reiškia papildomą saugumo tinklą vietovėse, kur tradicinis mobilusis ryšys neveikia arba yra nestabilus. Palydovinis ryšys dažniausiai aktualiausias kelionėse, žygiuose, atokiuose keliuose ar ekstremalių situacijų metu.

    Plėtra numatyta kaip abipusė: „Rogers“ ir „One NZ“ klientai, atvykę į JAV, taip pat galės pasinaudoti palydovinio ryšio galimybe, kai nėra antžeminio tinklo. Tokie tarptinkliniai susitarimai rodo, kad palydovinis ryšys pamažu tampa ne vien demonstracine funkcija, o realiai integruojama ryšio infrastruktūros dalimi.

    Pastaruoju metu „T-Satellite“ tapo naudingesnė ne tik dėl geografinės plėtros, bet ir dėl išplėstų galimybių prisijungti prie tam tikrų populiarių programėlių be įprasto mobiliojo interneto. Konkrečios funkcijos, programėlių palaikymas ir prieinamumas gali skirtis priklausomai nuo regiono, įrenginio ir plano.

    Paslauga paprastai įtraukiama į aukštesnės klasės „T-Mobile“ planus, o norintys ją aktyvuoti papildomai gali rinktis atskirą priedą. Kaina dažniausiai siejama su mėnesiniu mokesčiu, o prieinamumas gali būti siūlomas ir kitų operatorių klientams, jei jų įrenginiai atitinka techninius reikalavimus.

    Ryšio rinkoje tai atspindi platesnę tendenciją, kai operatoriai vis aktyviau ieško būdų užpildyti mobiliojo ryšio spragas, ypač kaimiškose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse. Palydovinės paslaugos dažnai pristatomos kaip papildymas, o ne pilnas mobiliojo ryšio pakaitalas, tačiau kritinėse situacijose jos gali tapti lemtingos.

  • Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija siekia apriboti palydovinio ryšio dažnius: pirmenybė ES įmonėms

    Prancūzija ir Ispanija ragina Europos Sąjungą būsimame mobiliojo palydovinio ryšio dažnių paskirstyme numatyti aiškias nuostatas, kurios suteiktų pirmenybę ES įmonėms. Dviejų šalių iniciatyva vertinama kaip bandymas sumažinti ne ES žaidėjų, ypač Jungtinių Valstijų bendrovių, galimybes dalyvauti konkurse.

    Šis pasiūlymas įsilieja į platesnę Briuselio ir valstybių narių diskusiją apie technologinę priklausomybę nuo JAV ir Kinijos sprendimų. Pastaraisiais metais ES vis dažniau kalba apie skaitmeninį suverenitetą ir kritinės infrastruktūros kontrolę, o ryšių tinklai ir palydovinės paslaugos šiame kontekste laikomi strateginiais.

    Kas sprendžiama dėl 2 GHz juostos?

    2009 metais Europos Komisija suteikė leidimus 2 GHz dažnių juostose, kurios naudojamos mobiliojo palydovinio ryšio paslaugoms, dviem JAV bendrovėms „Viasat“ ir „EchoStar“. Šių leidimų galiojimas baigiasi 2027 metais, todėl ES turi apsispręsti, ar juos pratęsti, ar rengti naują konkursą su naujomis dalyvavimo sąlygomis.

    Jei būtų pasirinktas naujas konkursas, svarbiausias klausimas taptų kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kas gali pretenduoti į šį spektrą. Prancūzija ir Ispanija siekia, kad palydovinio ryšio dažniai būtų įtraukti į bendresnę ES liniją, kuri kritiniuose sektoriuose teikia pirmenybę vietos technologijoms ir tiekėjams.

    Skaitmeninis suverenitetas ar rinkos uždarymas?

    Ispanijos skaitmeninės transformacijos ministras Óscar López kolegoms akcentavo, kad ryšio infrastruktūra yra kritinis turtas, jei ES nori realiai įgyvendinti skaitmeninio suvereniteto tikslus. Jo teigimu, sprendimas dėl dažnių turi būti priimamas taip, kad Europa mažiau priklausytų nuo išorės tiekėjų, o nacionalinės sostinės turėtų aktyviau dalyvauti formuojant taisykles.

    „Atėjo metas apsispręsti, ar norime stipresnio dangaus, ar priklausomybės“, – sakė Óscar López.

    Europos Komisijos technologijų vadovė Henna Virkkunen žurnalistams pažymėjo, kad dažnių paskirstymas bus bendras procesas, kuriame dalyvaus tiek Komisija, tiek ES šalys. Pasak jos, Briuselis baigia rengti pasiūlymą, kuris turėtų pasirodyti artimiausiu metu.

    Diskusiją papildomai kaitina geopolitinė įtampa: Kinija pastaruoju metu yra perspėjusi apie galimus atsakomuosius veiksmus, jei ES ribos Kinijos įmonių prieigą prie kritinių technologijų rinkos. Tuo pačiu Komisija pabrėžia, kad bet kokie apribojimai, jei jie būtų taikomi, turėtų būti pagrįsti rizikos vertinimu ir saugumo argumentais, o ne universaliu draudimu.

    Kontekstas: palydovai ir naujos ES taisyklės

    ES paraleliai svarsto, kaip reguliuoti palydovinių ryšių operatorius pagal naujas bendras taisykles, kurios reikštų didesnę priežiūrą visame bloke. Šiame fone dažniau minimos ir JAV bendrovės, tarp jų ir Elonui Muskui priklausanti „SpaceX“, kurios palydovinės paslaugos sparčiai plečiasi Europoje.

    JAV ryšių reguliuotojo vadovas Brendanas Carras anksčiau yra perspėjęs ES, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali tapti neproporcinga našta tarptautinėms bendrovėms. Europos pusė savo ruožtu pabrėžia, kad saugumo kriterijai ryšių infrastruktūroje yra teisėtas pagrindas nustatyti papildomas sąlygas.

    Artėjant 2027 metams, sprendimas dėl 2 GHz juostos gali tapti precedentu, kaip ES praktikoje derina rinkos atvirumą su strateginių technologijų apsauga. Nuo pasirinkto modelio priklausys, ar Europa labiau remsis pasauline konkurencija, ar stiprins vidaus pramonės pozicijas palydovinio ryšio grandinėje.