CP v2

Tag: Panevėžio miesto savivaldybė

  • Alytaus jaunimo reikalų taryba po vizito Vilniuje: ką parsiveža ir kaip keisis jaunimo politika mieste

    Alytaus miesto savivaldybės jaunimo reikalų tarybos atstovai kartu su Vilniaus ir Panevėžio jaunimo reikalų tarybomis apsilankė Vilniaus miesto savivaldybėje. Bendras vizitas buvo skirtas pasidalyti praktika, palyginti sprendimus ir aptarti, kaip skirtingos savivaldybės sprendžia panašius jaunimo įsitraukimo, paslaugų prieinamumo ir užimtumo klausimus.

    Pasirinkti būtent šie trys miestai, nes nors jų patirtys ir stiprybės skiriasi, jie susiduria su panašiais iššūkiais ir yra panašiame raidos etape. Alytaus savivaldybė pabrėžia, kad kai kuriose pozicijose nacionaliniuose Jaunimo reikalų agentūros jaunimo politikos įgyvendinimo vertinimuose Alytus yra greta Vilniaus, todėl praktinių sprendimų palyginimas tampa ypač naudingas.

    Kas dalyvavo ir ką pamatė

    Vizite dalyvavo Alytaus jaunimo reikalų tarybos narės Raimonda Remeikienė, Teresė Draugelienė, Rosita Lekvaičiūtė, Urtė Bernatavičiūtė, tarybos pirmininkas Martynas Astikas ir jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Kavolynienė. Susitikimuose daug dėmesio skirta tam, kaip savivaldybės planuoja jaunimo politikos priemones ir kaip matuoja jų poveikį.

    Delegacija lankėsi Vilniaus jaunimo politikos centre, kuris atsakingas už jaunimo politikos įgyvendinimą, tyrimų ir mokymų organizavimą bei jaunimo erdvių koordinavimą. Alytaus atstovams pristatyta, kaip Vilniuje derinami duomenimis grįsti sprendimai, partnerystės su nevyriausybiniu sektoriumi ir jaunimui skirtų paslaugų kokybės gerinimas.

    Taip pat apsilankyta Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“, kur pristatytos vaikų ir jaunimo užimtumo galimybės, teikiamos paslaugos bei atviros erdvės. Savivaldybės atstovų teigimu, tokios vietos svarbios ne tik užimtumui, bet ir prevencijai, nes suteikia saugią aplinką bendruomenei kurtis ir jaunimui įsitraukti.

    Kokios pamokos svarbiausios Alytui

    Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje vykusio susitikimo metu trijų miestų tarybų atstovai pristatė savo veiklas, aptarė aktualius jaunimo politikos klausimus ir pasidalijo įgyvendintomis iniciatyvomis. Pagrindinė vizito vertė, anot dalyvių, buvo galimybė palyginti, kaip skirtingos savivaldybės organizuoja paslaugas ir kokiomis priemonėmis pasiekia mažiau įsitraukiantį jaunimą.

    Alytui šis vizitas ypač reikšmingas dėl šiuo metu rengiamo jaunimo politikos strateginio planavimo. Praktiniai pavyzdžiai, kaip veikia jaunimo erdvių koordinavimas, mokymų ir tyrimų organizavimas bei tarpinstitucinis bendradarbiavimas, gali padėti greičiau pasirinkti veiksmingiausias priemones ir aiškiau nusistatyti prioritetus.

    Tikimasi, kad užmegzti ryšiai taps pagrindu nuolatiniam bendradarbiavimui tarp Alytaus, Vilniaus ir Panevėžio. Savivaldybė akcentuoja, jog reguliari patirties sklaida ir bendri sprendimų paieškos formatai padeda ne tik taupyti resursus, bet ir greičiau diegti pasiteisinusias priemones, kurios realiai pagerina jaunimo kasdienybę.

    Komunikacijos skyriaus informacija

  • Panevėžio tarybos sprendimai: kas keisis kasdienybėje ir kur keliaus parama Ukrainai

    Panevėžio miesto savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas sprendimų paketas, apimantis švietimą, socialinę paramą, viešąjį transportą, energetiką, miesto infrastruktūrą ir turto valdymą. Dalis pokyčių susiję su gyventojų kasdienėmis paslaugomis ir jų kaina, kiti – su ilgalaikėmis miesto investicijomis bei tarptautiniu bendradarbiavimu.

    Miesto vadovė pabrėžia, kad taryba tikslino Savivaldybės biudžetą ir strateginį veiklos planą, kad finansavimas būtų perskirstytas pagal šių metų poreikius. Tokie pakeitimai paprastai daromi siekiant greičiau reaguoti į išaugusias paslaugų sąnaudas, infrastruktūros darbų apimtis ir socialinės pagalbos poreikį.

    Parama Ukrainai ir praktinis tikslas

    Vienas labiausiai matomų sprendimų – humanitarinė pagalba Ukrainos Zdolbunivo miestui. Panevėžys perduos autobusą, kuris bus naudojamas civilių evakuacijai iš pavojingų teritorijų ir kasdieniams logistiniams poreikiams, kai transporto infrastruktūra patiria didelį spaudimą.

    Tokio pobūdžio pagalba savivaldybių lygmeniu dažniausiai vertinama dėl tiesioginės naudos gavėjams: transportas leidžia greičiau organizuoti žmonių perkėlimą, medicininę pagalbą, aprūpinimą būtiniausiais dalykais. Tuo pačiu tai yra ir solidarumo signalas miestams partneriams, kurie karo sąlygomis susiduria su nuolat kintančiais iššūkiais.

    Skaičiai iš mero veiklos ataskaitos

    Posėdyje patvirtinta mero veiklos ataskaita, apimanti Savivaldybės veiklą, finansus, biudžeto vykdymą ir pasiektus rezultatus. Dokumentas skirtas atskaitomybei ir leidžia palyginti planuotus tikslus su realiai atliktais darbais.

    Nurodoma, kad per ataskaitinį laikotarpį įvyko 12 tarybos posėdžių, svarstyti 593 sprendimų projektai, priimti 488 sprendimai. Pagal strateginį veiklos planą vykdyta 15 socialinės ir ekonominės plėtros programų, joms skirta 266,4 mln. eurų, panaudota 248,3 mln. eurų, arba 93,2 proc. lėšų.

    Taip pat išskiriama, kad Panevėžiui pritraukta daugiau kaip 40 mln. eurų investicijų. Didžiausia jų dalis nukreipta į susisiekimo infrastruktūros atnaujinimą, viešųjų erdvių modernizavimą, kultūros, švietimo ir socialinės infrastruktūros stiprinimą.

    Ką gyventojai pajus greičiausiai?

    Tarybos sprendimai, kurie dažniausiai greičiausiai pasimato gyventojams, yra susiję su viešųjų paslaugų organizavimu ir jų įkainiais. Šį kartą minimi klausimai dėl viešojo transporto bilietų sistemos, daugiabučių techninės priežiūros tarifų, atliekų tvarkymo, energinio efektyvumo programos, socialinių paslaugų kainoraščio ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos.

    Numatyti ir konkretūs sprendimai, susiję su judumu mieste: Motinos ir Tėvo dienomis panevėžiečiai galės nemokamai vykti viešuoju transportu į Šilaičių ir Pašilių kapines. Taip pat suplanuota nauja gatvė miesto šiaurinėje dalyje, kuri aptarnaus 17 sklypų, o tai svarbu tiek gyventojams, tiek miesto plėtros logikai.

    Sprendimai paliestų ir sveikatos sektorių: pritarta Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės patalpų remonto darbams, priimti sprendimai dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės veiklai reikalingo turto. Tokie klausimai dažnai susiję su paslaugų kokybe, pacientų srautų valdymu ir įstaigų pasirengimu augantiems poreikiams.

    Ilgesnės trukmės kryptyse paminėtos investicijos į energetikos sritį, pritariant AB „Panevėžio energija“ planams, taip pat tarptautinis projektas, kuriame ikimokykliniame ugdyme numatoma taikyti DI ir skaitmeninius įrankius. Pastaroji kryptis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai savivaldybės ieško būdų, kaip technologijomis paremti mokymosi pažangą, pedagogo darbą ir individualizuotą ugdymą, tačiau kartu kelia ir duomenų saugos bei atsakomybės klausimus.

    Miesto vadovės teigimu, priimti sprendimai vertintini kaip bendros krypties dalis: investicijos į infrastruktūrą, paslaugų prieinamumą ir socialinę paramą turi tiesiogiai gerinti gyvenimo kokybę. Savivaldybė akcentuoja, kad prioritetas išlieka gyventojų kasdieniai poreikiai ir pasitikėjimas viešaisiais sprendimais.

    „Kiekvienas sprendimas, atliktas darbas ir iniciatyva yra dalis bendro miesto augimo – tokio Panevėžio, kuriame svarbus žmogus, jo aplinka ir pasitikėjimas tuo, ką kuriame drauge“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

  • Panevėžys ieško vieno nemokamo renginio: skelbia „Kalnapilio“ arenos patalpų konkursą 2026 metams

    Panevėžio miesto savivaldybė paskelbė konkursą, kuriuo 2026 metais planuoja atrinkti vieną nekomercinį renginį, „Kalnapilio“ arenoje galėsiantį vykti neatlygintinai. Numatyta, kad atrinktam renginiui bus suteiktos arenos patalpos ir reikalingos paslaugos, todėl organizatoriams tai gali tapti reikšminga finansine ir logistine paspirtimi.

    Paraiškos priimamos įvairių sričių iniciatyvoms: nuo sporto iki švietimo ar kultūros, taip pat kitoms visuomenės interesus atliepiančioms veikloms. Savivaldybė pabrėžia nekomercinį renginio pobūdį, todėl vertinant paraiškas bus svarbu, kad projektas būtų orientuotas į bendruomenės naudą, o ne pelną.

    Konkurse gali dalyvauti Panevėžio miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė ir kurioms atstovauja atitinkamos institucijos. Paraiškas taip pat kviečiamos teikti Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, jeigu jų veikla atitinka visuomenės interesus.

    Norintieji organizuoti renginį „Kalnapilio“ arenoje turės atitikti nustatytus kriterijus, susijusius su dalyvių ir žiūrovų skaičiumi bei kitais reikalavimais, taikomais skirtingų sričių renginiams. Kartu su paraiška būtina pateikti renginio scenarijaus aprašymą ir preliminarų išdėstymo arenos aikštėje brėžinį, kuriame būtų aiškiai numatytos scenos, parterio ir tribūnų zonos.

    Paraiška teikiama lietuvių kalba, elektroniniu paštu, pasirašant kvalifikuotu elektroniniu parašu ADOC formatu. Jei tokios galimybės nėra, leidžiama siųsti pasirašytą ir nuskenuotą dokumentą PDF formatu, o laiško temoje turi būti nurodytas pareiškėjo pavadinimas ir konkurso pavadinimas.

    Kartu su paraiška privaloma pateikti pareiškėjo steigimo dokumentų kopijas, taip pat dokumentą, patvirtinantį asmens teisę veikti pareiškėjo vardu, jei paraišką teikia ne įstaigos vadovas. Organizatoriai gali pridėti ir papildomų dokumentų, kurie, jų vertinimu, gali būti svarbūs paraiškos vertinimui.

    Paraiškos priimamos nuo 2026 metų gegužės 28 dienos iki 2026 metų birželio 11 dienos 17.00 valandos. Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo galima kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės nurodytus atsakingus savivaldybės specialistus.

  • Panevėžys minės išsėtinės sklerozės dieną: Savivaldybės pastatas vakare nušvis oranžine spalva

    Gegužės 27 dieną, minint Pasaulinę išsėtinės sklerozės dieną, Panevėžio miesto savivaldybė prisijungs prie tarptautinės solidarumo iniciatyvos. Tą vakarą Savivaldybės pastatas bus apšviestas oranžine spalva.

    Oranžinis apšvietimas pasirinktas neatsitiktinai: tai tarptautinis ženklas, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į išsėtinę sklerozę. Tokios akcijos padeda didinti supratimą apie ligą ir primena apie paramos svarbą sergantiesiems bei jų artimiesiems.

    Kodėl šiai ligai reikia daugiau dėmesio

    Išsėtinė sklerozė yra lėtinė centrinės nervų sistemos liga, kuri gali paveikti judėjimą, regėjimą, koordinaciją, pusiausvyrą, kalbą ir kitus organizmo procesus. Dalis simptomų kinta laikui bėgant, o ligos eiga skirtingiems žmonėms gali būti labai nevienoda.

    Specialistai pabrėžia, kad kuo anksčiau liga atpažįstama, tuo svarbesnis tampa nuoseklus gydymo ir reabilitacijos planas, padedantis valdyti simptomus ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Ne mažiau reikšminga ir emocinė bei socialinė parama, nes susiduriama ne tik su fiziniais, bet ir su kasdienio gyvenimo, darbo ar mokslų iššūkiais.

    Tarptautinė iniciatyva ir vietos bendruomenės vaidmuo

    Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena kasmet minima daugelyje šalių, o miestai ir organizacijos ją pažymi informacinėmis kampanijomis, bendruomenės renginiais ir simboliniais apšvietimais. Panevėžyje oranžine šviesa nušvisiantis Savivaldybės pastatas taps matomu priminimu, kad apie šią ligą svarbu kalbėti aiškiai ir be stereotipų.

    Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus prisidėti prie informuotumo didinimo, pasidalyti žinute su artimaisiais ir parodyti palaikymą žmonėms, gyvenantiems su išsėtine skleroze. Tokios iniciatyvos, nors ir simbolinės, prisideda prie supratingesnės ir įtraukesnės bendruomenės kūrimo.

  • Panevėžio tarybos posėdyje – 43 klausimai: biudžetas, „Panevėžio energija“ ir DI projektas

    Trečiadienį, gegužės 28 dieną, 9 valandą Panevėžio miesto savivaldybės posėdžių salėje vyks Savivaldybės tarybos posėdis. Darbotvarkėje numatyta apsvarstyti 43 klausimus, apimančius finansus, miesto ūkį, turtą, socialines paslaugas ir švietimą.

    Tarybos nariams bus teikiamas 2025 metų savivaldybės ataskaitų rinkinys, taip pat Panevėžio apskaitos centro metinės ataskaitos. Kartu planuojami sprendimai dėl strateginio veiklos plano ir biudžeto korekcijų, kurios paprastai siejamos su metų eigos perskirstymais ir programų įgyvendinimo tempu.

    Biudžetas ir miesto paslaugos

    Posėdyje numatyti klausimai dėl socialinių paslaugų kainoraščio pakeitimų ir piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos atnaujinimo. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs dėl kainų ir paslaugų apimčių pokyčių, taip pat dėl administravimo procedūrų, kurios lemia, kaip greitai gyventojai pasiekia parama.

    Taip pat bus svarstomi sprendimai, susiję su vietiniu viešuoju transportu: numatytas bilietų rūšių ir kainų pakeitimų klausimas. Gyventojams tai aktualu ne tik dėl galimos kainodaros korekcijos, bet ir dėl bilietų sistemos bei lengvatų taikymo praktikos.

    „Panevėžio energija“ ir daugiabučių priežiūra

    Darbotvarkėje įtrauktas pritarimas įsigyti AB „Panevėžio energija“ akcijų paketą ir su tuo susijęs pavedimas savivaldybės merui. Tokie sprendimai paprastai siejami su savivaldybės dalyvavimu strategiškai svarbiose įmonėse, kurios daro įtaką šilumos ūkiui, investicijoms ir paslaugų kainodarai.

    Taryba taip pat svarstys AB „Panevėžio energija“ 2025 metų investicijų suderinimą. Be to, planuojama tvirtinti maksimalius daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifus, kurie yra viena jautriausių temų gyventojams, nes tiesiogiai atsispindi mėnesinėse sąskaitose.

    DI projektas ir turto klausimai

    Švietimo srityje numatytas pritarimas dalyvauti projekte, orientuotame į dirbtinis intelektas ir skaitmeninių įrankių taikymą ikimokykliniame ugdyme. Tokios iniciatyvos dažniausiai siekia stiprinti pedagogų kompetencijas, ugdymo procesą ir vaikų skaitmeninius įgūdžius, kartu išlaikant dėmesį kritiniam mąstymui bei saugiam technologijų naudojimui.

    Posėdyje bus nemažai sprendimų dėl savivaldybės turto: būsto pardavimo, patalpų perdavimo panaudai, turto perdavimo ugdymo įstaigoms ir sporto centrui, taip pat sprendimų dėl ligoninių naudojamo turto. Atskiru klausimu numatyta pritarti humanitarinės pagalbos teikimui.

    Darbotvarkėje taip pat įtraukti žemės nuomos ir sutarčių nutraukimo klausimai bei planų tvirtinimas atskiriems sklypams, kurie paprastai susiję su teritorijų planavimu ir turto naudojimo efektyvinimu. Taryba svarstys ir pavadinimo suteikimą gatvei.

    Savivaldybė nurodo, kad tarybos posėdis bus transliuojamas tiesiogiai Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

  • Panevėžyje atsiras Likėnų gatvė: taryba patvirtino pavadinimą naujam kvartalui šiaurėje

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui šiaurinėje miesto dalyje suplanuotai naujai gatvei suteikti Likėnų pavadinimą. Gatvė bus reikalinga tam, kad naujai formuojamiems sklypams būtų galima priskirti aiškius ir oficialius adresus.

    Savivaldybėje pabrėžiama, kad nuosekli adresų sistema yra svarbi kasdieniam gyventojų patogumui ir paslaugų pasiekiamumui. Aiškūs adresai reikalingi ne tik paštui ar kurjeriams, bet ir komunalinėms, gelbėjimo bei kitoms viešosioms tarnyboms.

    Nauja gatvė numatyta kvartale tarp Paįstrio, Biržų, Piniavos ir Pumpėnų gatvių. Pagal šios teritorijos gyvenamųjų teritorijų specialųjį planą čia suformuota 17 sklypų, o gatvė numatyta kaip privažiavimas prie jų.

    Savivaldybė nurodo, kad ateityje gatvę planuojama pratęsti atkarpoje nuo Paįstrio gatvės iki Stiklių gatvės. Tokie sprendimai dažniausiai priimami siekiant užtikrinti vientisą kvartalo susisiekimą ir sudaryti sąlygas etapinei teritorijos plėtrai.

    Pavadinimą svarstė Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo bei keitimo darbo grupė, kuri siūlymui pritarė vienbalsiai. Renkantis vardą atsižvelgta į šalia esančių gatvių pavadinimus ir laikytasi principo juos derinti tarpusavyje.

    Likėnai yra Biržų rajone esanti kurortinė gyvenvietė, siejama su mineralinio vandens šaltiniais, parku ir reabilitacijos tradicijomis. Čia veikia Respublikinės Panevėžio ligoninės filialas – Likėnų reabilitacijos ligoninė, todėl šis pavadinimas Panevėžiui turi ir aiškią regioninę sąsają.

    Priimtas tarybos sprendimas bus teikiamas Registrų centro Adresų registrui. Įregistravus gatvės pavadinimą, suplanuotiems sklypams bus suteikti oficialūs adresai, o vystytojai ir būsimieji gyventojai galės sklandžiau tvarkyti dokumentus bei planuoti statybas.

  • Panevėžys plečia priedangų tinklą: antrame etape atnaujinimai mokyklose ir „Kalnapilio“ arenoje

    Panevėžyje pradedamas projekto Priedangų infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste antrasis etapas. Jo tikslas – didinti miesto pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir užtikrinti, kad gyventojams prireikus būtų daugiau saugių, tinkamai pritaikytų erdvių.

    Panevėžio miesto savivaldybė pabrėžia, kad priedangos tampa ne tik formaliu civilinės saugos elementu, bet ir praktine priemone miesto atsparumui didinti. Augant visuomenės dėmesiui saugumui, savivaldybės vis dažniau investuoja į aiškiai apibrėžtas vietas, kur žmonės galėtų pasitraukti kilus grėsmei.

    „Saugumo jausmas prasideda nuo pasirengimo. Šiandien gyvename laikotarpiu, kai žmonėms svarbu žinoti, kad miestas yra pasiruošęs reaguoti ir atsakingai rūpinasi jų saugumu“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kur planuojami darbai?

    Antrajame etape numatyta įrengti ir arba atnaujinti priedangas keliose miesto vietose, tarp jų – Panevėžio dailės mokykloje, „Kalnapilio“ arenoje, rankinio salės rūsyje. Taip pat darbai planuojami Broniaus Vaidučio Kutavičiaus muzikos mokykloje ir Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje.

    Į sąrašą įtrauktos ir kitos patalpos: negyvenamojoje patalpoje Ramygalos gatvės 15 daugiabučio namo rūsyje, Panevėžio miesto savivaldybės archyve (Pilėnų gatvė 43) bei Panevėžio autobusų stoties požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose patalpose.

    Kokie atnaujinimai numatyti?

    Projekto metu planuojama atnaujinti ar įrengti vėdinimo sistemas, atlikti patalpų pritaikymo darbus ir aprūpinti priedangas reikalinga įranga. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti sąlygas užtikrinti didesnio gyventojų skaičiaus saugumą galimų ekstremaliųjų situacijų metu.

    Projektas finansuojamas Valstybės gynybos fondo lėšomis, jam skirta 320 000 eurų. Finansavimas leis lygiagrečiai spręsti tiek inžinerinių sistemų klausimus, tiek praktinį priedangų parengimą naudojimui.

    Tęsiasi ir pirmasis etapas

    Savivaldybė primena, kad Panevėžyje jau vyksta ir pirmasis priedangų infrastruktūros plėtros etapas. Šiuo metu su rangovais pasirašytos rangos darbų sutartys, vykdomi medžiagų pirkimai, o artimiausiu metu planuojama pradėti darbus.

    Pirmajame etape numatyta pritaikyti mokyklų rūsių įėjimus ir išėjimus riboto judumo asmenims, įrengti evakuacinius išėjimus, spręsti langų apsaugos klausimus ir diegti gaisro aptikimo bei signalizavimo sprendimus. Taip pat planuojamos vėdinimo sistemos ir rezervinio elektros energijos tiekimo sprendimai.

    Darbai numatyti Panevėžio Vytauto Žemkalnio, „Minties“ inžinerijos ir Juozo Miltinio gimnazijose, taip pat „Vilties“, „Ąžuolo“, „Vyturio“, Alfonso Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijose. Įgyvendinus abu etapus, mieste turėtų išsiplėsti gyventojų poreikiams geriau pritaikytų priedangų tinklas.

  • Panevėžyje su daugiabučių bendrijomis tariamasi dėl socialinių paslaugų: kas keisis gyventojams?

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius kartu su Panevėžio socialinių paslaugų centru susitiko su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais. Susitikime aptartos gyventojams aktualios socialinės paslaugos, jų prieinamumas ir bendruomenių vaidmuo sprendžiant kasdienius socialinius klausimus.

    Pagrindinis susitikimo tikslas buvo stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldybės, socialinių paslaugų specialistų ir vietos bendruomenių. Pabrėžta, kad bendrijų pirmininkai dažnai pirmieji pastebi vienišumą, sveikatos pablogėjimą ar finansinius sunkumus, todėl gali padėti greičiau nukreipti žmogų pagalbos.

    Kaip gyventojams pasiekti pagalbą

    Specialistai pristatė Panevėžio mieste teikiamų socialinių paslaugų spektrą ir paaiškino kreipimosi tvarką. Akcentuota, kad aiški informacija laiptinėse, bendrijų kanalais ir tiesioginis kontaktas su socialiniais darbuotojais padeda žmonėms greičiau suprasti, kur kreiptis, kai prireikia pagalbos.

    Susitikime aptartos paslaugos ir priemonės, kurios dažniausiai kelia praktinių klausimų gyventojams: pagalba asmenims su negalia, pavėžėjimo paslaugų organizavimas, taip pat būsto pritaikymo galimybės. Pažymėta, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus laiku atpažįstant pagalbos poreikį ir perduodant informaciją atsakingoms tarnyboms.

    Bendruomenių vaidmuo kasdienybėje

    Savivaldybės atstovai pabrėžė, kad efektyvi pagalba priklauso nuo nuoseklaus institucijų ir bendruomenių bendradarbiavimo bei greito informacijos pasidalijimo. Jei signalas apie problemą pasiekia socialinių paslaugų teikėjus anksčiau, pagalbą galima suteikti operatyviau ir tiksliau.

    Susitikimo dalyviai sutarė, kad reguliarus dialogas tarp savivaldybės institucijų, socialinių paslaugų specialistų ir daugiabučių bendrijų padeda užtikrinti kokybiškesnes ir gyventojų poreikius labiau atitinkančias paslaugas. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad stiprios, tarpusavyje bendraujančios bendruomenės prisideda ne tik prie kasdienių problemų sprendimo, bet ir prie geresnio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms.

    Tikimasi, kad tokio pobūdžio susitikimai Panevėžyje taps tęstiniai. Savivaldybė ir socialinių paslaugų teikėjai siekia, kad bendrijų atstovai turėtų aiškius kontaktus, žinotų veikimo algoritmą ir galėtų gyventojams greičiau padėti pasinaudoti jiems priklausančiomis socialinėmis paslaugomis.

  • Panevėžyje startuoja jaunimo vasaros įdarbinimas: registracija nuo birželio 1 dienos

    Panevėžio miesto savivaldybė 2026 metais vėl kviečia jaunuolius ir darbdavius jungtis prie Jaunimo vasaros užimtumo ir integracijos į darbo rinką programos. Iniciatyvos tikslas – padėti jaunimui vasarą įgyti pirmosios darbo patirties, praktinių įgūdžių ir lengviau orientuotis darbo rinkoje.

    Programoje gali dalyvauti jauni žmonės, planuojantys dirbti vasaros metu, o darbo vietos galima ieškoti savarankiškai arba rinktis iš savivaldybės skelbiamo darbdavių sąrašo. Susitarus su darbdaviu, abi pusės turi pateikti registracijos formą ir kitus prašomus dokumentus.

    Registracija ir dokumentai

    Darbdavių ir jaunuolių registracija vyks nuo 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos iki birželio 19 dienos 15.00 valandos. Dokumentai bus priimami elektroniniu paštu, todėl svarbu įsitikinti, kad visi priedai būtų pateikti laiku ir pilnos apimties.

    Kartu su registracijos forma dalyviai turės pateikti nešališkumo deklaraciją ir dokumentus, patvirtinančius jaunuolio atitiktį programos reikalavimams. Paprastai prašoma gyvenamosios vietos deklaracijos arba pažymos, kad jaunuolis mokosi Panevėžio miesto švietimo įstaigoje, taip pat gali būti reikalinga pažyma apie įtraukimą į asmenų, nedeklaravusių gyvenamosios vietos, apskaitą.

    Įdarbinant jaunuolį su negalia, papildomai turės būti pateikti negalią ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai. Savivaldybė pabrėžia, kad paraiškų anksčiau nei 2026 metų birželio 1 dienos 8.00 valandos teikti negalima.

    Kam teikiamas prioritetas?

    Jei norinčių dalyvauti bus daugiau nei numatyta finansavimo galimybių, bus taikomi prioritetai. Pirmenybė planuojama darbdaviams, kurie įdarbins jaunuolius su negalia, taip pat 14–17 metų nepilnamečius ir Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravusį jaunimą.

    Taip pat numatyta, kad palankiau gali būti vertinamos apdirbamosios gamybos įmonės ir darbdaviai, ketinantys įdarbinti daugiau nei vieną jaunuolį. Jei paraiškos surinks vienodą balų skaičių, pirmenybė bus teikiama anksčiau pateiktoms paraiškoms pagal jų pateikimo datą ir laiką.

    Kada galima pradėti dirbti ir kokios kompensacijos?

    Pagal programą jaunuoliai galės būti įdarbinami ne anksčiau kaip nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Darbdaviams numatomos kompensacijos, susietos su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu: 30 proc. už darbingą jaunuolį, 40 proc. už jaunuolį su negalia ir 50 proc. apdirbamosios gamybos įmonėms.

    Nepilnamečiams nuo 14 iki 15 metų teisės aktai leidžia dirbti ne didesniu kaip 0,75 darbo krūviu, tačiau šioje programoje toks krūvis bus prilyginamas visam darbo krūviui. Dėl to kompensacija darbdaviui būtų skaičiuojama visa apimtimi.

    Maksimali kompensavimo trukmė sieks du mėnesius, o kompensuojamas laikotarpis apims liepos ir rugpjūčio mėnesius ne ugdymo proceso metu. Atrinktų dalyvių ir rezervo sąrašus planuojama paskelbti birželio pabaigoje, o su atrinktais dalyviais bus pasirašomos trišalės sutartys tarp Savivaldybės administracijos, darbdavio ir jaunuolio.

    Savivaldybė taip pat kviečia darbdavius, turinčius laisvų darbo vietų ir ieškančius jaunų darbuotojų, užpildyti specialią apklausą. Jaunuoliai, kuriems nepavyks įsidarbinti pagal šią programą, vasaros darbo galimybių gali ieškoti ir kitais keliais, įskaitant karjeros konsultacijas ar savanorystę.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų, keliami aiškūs ploto ir energinės klasės reikalavimai

    Panevėžio miesto savivaldybė pradėjo socialinių būstų įsigijimą įgyvendindama projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje. Savivaldybė skelbia, kad siekia padidinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems pritaikytas būstas yra būtinybė.

    Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti geresnes sąlygas asmenims su negalia ir gausioms šeimoms gauti socialinį būstą. Tokia kryptis atitinka visoje Lietuvoje matomą tendenciją, kai savivaldybės socialinio būsto fondą plečia ne tik statybomis, bet ir pirkdamos jau įrengtus butus rinkoje.

    Kam skirti perkami būstai?

    Projekto tikslinė grupė – gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, proto arba regos negalią. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų reikalingas specialiai pritaikytas būstas, todėl svarbūs ne tik buto parametrai, bet ir galimybės pritaikyti aplinką kasdieniams poreikiams.

    Pirkimas vykdomas pagal Vyriausybės 2017 metais gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036 patvirtintą tvarkos aprašą, taikomą žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams. Pasirinktas pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Kiek ir kokių butų ieškoma Panevėžyje?

    Savivaldybė planuoja įsigyti 12 socialinių būstų daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Nurodoma, kad butai turi būti su būtinomis inžinerinėmis sistemomis, įskaitant šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Numatyta įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas būtų ne didesnis kaip 40 kv. m. Taip pat ieškoma 7 trijų kambarių butų, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m.

    Visiems perkamiems butams taikomas energinio naudingumo reikalavimas – klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė orientuojasi į būstus, kurių išlaikymo sąnaudos gyventojams būtų labiau prognozuojamos, o šildymo poreikis – mažesnis.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentai priimami darbo dienomis darbo valandomis, taip pat gali būti siunčiami paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metais gegužės 27 dienos 10 valandos. Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metais gegužės 27 dieną 11 valandą, Savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete.

    Dėl pirkimo procedūrų ir papildomos informacijos gyventojai bei pardavėjai gali kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai turi būti parengti lietuvių kalba ir pateikti kartu su pirkimo sąlygose įvardytais dokumentais.