CP v2

Tag: Panevėžio miesto savivaldybė

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų, keliami aiškūs ploto ir energinės klasės reikalavimai

    Panevėžio miesto savivaldybė pradėjo socialinių būstų įsigijimą įgyvendindama projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje. Savivaldybė skelbia, kad siekia padidinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems pritaikytas būstas yra būtinybė.

    Pagrindinis projekto tikslas – sudaryti geresnes sąlygas asmenims su negalia ir gausioms šeimoms gauti socialinį būstą. Tokia kryptis atitinka visoje Lietuvoje matomą tendenciją, kai savivaldybės socialinio būsto fondą plečia ne tik statybomis, bet ir pirkdamos jau įrengtus butus rinkoje.

    Kam skirti perkami būstai?

    Projekto tikslinė grupė – gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, proto arba regos negalią. Savivaldybė pabrėžia, kad daliai gyventojų reikalingas specialiai pritaikytas būstas, todėl svarbūs ne tik buto parametrai, bet ir galimybės pritaikyti aplinką kasdieniams poreikiams.

    Pirkimas vykdomas pagal Vyriausybės 2017 metais gruodžio 13 dieną nutarimu Nr. 1036 patvirtintą tvarkos aprašą, taikomą žemės, esamų pastatų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams. Pasirinktas pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Kiek ir kokių butų ieškoma Panevėžyje?

    Savivaldybė planuoja įsigyti 12 socialinių būstų daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Nurodoma, kad butai turi būti su būtinomis inžinerinėmis sistemomis, įskaitant šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Numatyta įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas būtų ne didesnis kaip 40 kv. m. Taip pat ieškoma 7 trijų kambarių butų, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m.

    Visiems perkamiems butams taikomas energinio naudingumo reikalavimas – klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė orientuojasi į būstus, kurių išlaikymo sąnaudos gyventojams būtų labiau prognozuojamos, o šildymo poreikis – mažesnis.

    Terminai ir kur teikti pasiūlymus

    Pasiūlymai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentai priimami darbo dienomis darbo valandomis, taip pat gali būti siunčiami paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metais gegužės 27 dienos 10 valandos. Komisijos posėdis, kurio metu bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metais gegužės 27 dieną 11 valandą, Savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete.

    Dėl pirkimo procedūrų ir papildomos informacijos gyventojai bei pardavėjai gali kreiptis į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją. Savivaldybė nurodo, kad visi pasiūlymai turi būti parengti lietuvių kalba ir pateikti kartu su pirkimo sąlygose įvardytais dokumentais.

  • Panevėžio teatre „Menas“ – naujas direktorius: konkursą laimėjo įkūrėjas Julius Dautartas

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas teatro „Menas“ direktoriaus pareigoms užimti. Atrankoje dalyvavo du kandidatai, o daugiausia balų surinko ir konkursą laimėjo Julius Dautartas.

    J. Dautartas yra šio teatro įkūrėjas: Panevėžyje teatrą „Menas“ jis įsteigė 1991 metais. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė aktorystės studijas, vėliau įgijo režisieriaus kvalifikaciją.

    Per profesinę karjerą J. Dautartas dirbo Šiaulių dramos teatre, tuometiniame Panevėžio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre ir kitose kultūros įstaigose. Spektaklius jis statė ir Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre, Kauno akademiniame dramos teatre bei Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

    Režisieriaus kūrybinėje biografijoje – daugiau kaip 40 spektaklių. Pastaraisiais metais jis dirbo Mykolo Romerio universitete dėstytoju, rektoriaus patarėju ir vadovavo universiteto teatrui.

    Pradėjęs vadovauti teatrui „Menas“, J. Dautartas numato stiprinti edukacinę veiklą ir plėsti profesionaliojo scenos meno prieinamumą. Daugiau dėmesio planuojama skirti vaikų ir jaunimo auditorijai, plėtojant skirtingoms amžiaus grupėms pritaikytą repertuarą.

    Tarp prioritetų taip pat įvardijamas glaudesnis bendradarbiavimas su Lietuvos dramaturgais, mokyklomis ir kultūros įstaigomis, dramaturgijos skaitymai bei edukaciniai projektai. Numatyta idėja steigti jaunimo teatro tarybą, kuri padėtų aktyviau įtraukti jaunus žmones į teatro veiklas ir sprendimų priėmimą.

    Penkerių metų programoje taip pat išskiriami nauji spektakliai suaugusiesiems, bendri projektai su kitais šalies teatrais bei žinomais režisieriais. Siekiama aktyviau įveiklinti teatro erdves, rengti literatūros vakarus, jaunųjų kūrėjų renginius ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.

    Akcentuojamas ir platesnis prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms: žmonėms su negalia, senjorams, šeimoms bei socialiai jautrioms bendruomenėms. Teatro kryptis siejama su ambicija tapti ne tik profesionalaus meno scena, bet ir miesto kultūros bei bendruomenės traukos centru.

    Direktorius penkerių metų kadencijai bus paskirtas gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą, kaip numato korupcijos prevencijos tvarka.

  • Panevėžio darželiuose plečiamas integruotas ugdymas: ką nuo 2026 metų rudenio gaus šeimos?

    Panevėžio miesto savivaldybė, įgyvendindama Visos dienos mokyklos projektą, pokyčius vykdo ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Mieste trijuose lopšeliuose-darželiuose – „Voveraitė“, „Pasaka“ ir „Vyturėlis“ – jau taikomas integruotos veiklos modelis, o nuo 2026 metų rudens numatomas jo stiprinimas ir plėtra.

    Integruota dienotvarkė apjungia priešmokyklinį ugdymą ir papildomas veiklas, kad vaiko diena būtų nuosekli ir paremta patirtiniu mokymusi. Savivaldybė pabrėžia, kad toks modelis padeda geriau suderinti ugdymą, užimtumą ir priežiūrą, o tėvams suteikia daugiau aiškumo planuojant kasdienybę.

    Kaip veikia integruotas modelis?

    Integruotos veiklos esmė – formaliojo ugdymo turinį papildyti judėjimo, kūrybos, pažinimo ir socialinių įgūdžių ugdymo veiklomis, išlaikant vientisą dienos ritmą vienoje vietoje. Praktikoje tai reiškia, kad vaikai per dieną įtraukiami į skirtingas veiklas, kurios siejamos bendromis temomis ir vaiko raidos tikslais.

    Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje ypač svarbus kalbos, smulkiosios motorikos, emocijų atpažinimo, bendradarbiavimo ir problemų sprendimo gebėjimų stiprinimas. Todėl greta įprastų ugdomųjų veiklų vis dažniau pasitelkiami STEAM elementai, eksperimentai, meninė raiška ir aktyvūs lauko užsiėmimai.

    „Vaikui svarbi ne tik saugi ir stabili diena darželyje, bet ir galimybė kasdien augti – pažinti, judėti, kurti, bendrauti. Integruotas ugdymas leidžia šias patirtis sujungti į vieną nuoseklią dieną. Tai sprendimas, kuris kuria daugiau aiškumo vaikams ir daugiau ramybės šeimoms“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Kuo skiriasi darželiai?

    Pasak savivaldybės, modelis kiekvienoje įstaigoje įgyvendinamas pagal jos stiprybes, todėl skiriasi akcentai ir siūlomos veiklos. Tai leidžia šeimoms rinktis ugdymo aplinką pagal vaiko pomėgius, poreikius ir temperamentą.

    Lopšelyje-darželyje „Vyturėlis“ daugiau dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui ir įvairiapusiam užimtumui, įtraukiant skirtingų krypčių užsiėmimus. Savivaldybė nurodo, kad vaikai čia gali dalyvauti veiklose, kurios lavina koordinaciją, judesių įvairovę ir saviraišką.

    „Voveraitėje“ ugdymas orientuojamas į kritinį ir matematinį mąstymą bei inovatyvias veiklas, įskaitant „Numicon“ metodiką. Taip pat vykdomos skaitmeninės kūrybos, anglų kalbos ir sporto veiklos, siekiant suderinti pažinimą su praktiniais įgūdžiais.

    „Pasakoje“ akcentuojamas patirtinis ugdymas, kai vaikai mokosi per bandymą, tyrinėjimą ir kūrybą. Savivaldybė išskiria, kad čia daugiau veiklų siejama su eksperimentais, gamtos pažinimu, judėjimu ir menine raiška.

    Kas keisis nuo 2026 metų rugsėjo?

    Panevėžio miesto savivaldybė skelbia, kad nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos „Voveraitėje“ numatomi papildomi pokyčiai, dar nuosekliau integruojant fizinio aktyvumo, STEAM ir inžinerinio mąstymo veiklas į priešmokyklinį ugdymą. Taip pat planuojama kurti kūrybiškumo studiją ir stiprinti vaikų skaitymo įgūdžius.

    Šeimoms numatomos ir papildomos paslaugos: „Šeštadieninė voveriukų mokyklėlė“ 3–6 metų vaikams bei ankstyvojo ugdymo galimybės vaikams iki vienerių metų. Savivaldybė pažymi, kad tai gali būti aktualu tėvams, kurie derina darbą, studijas ar individualią veiklą.

    Įgyvendinus pirmąjį etapą, integruotos veiklos modelį planuojama plėsti ir kituose darželiuose – „Rūtoje“ ir „Jūratėje“. Nurodoma, kad šiose įstaigose jau vyksta arba startuoja visos dienos ugdymo veiklos, apimančios fizinį aktyvumą, meninę raišką bei pažintinius ir kūrybinius užsiėmimus.

    Kartu planuojama atnaujinti ugdymo aplinką: modernizuoti patalpas, įrengti edukacines erdves ir lauko klases, įsigyti šiuolaikiškos įrangos. Savivaldybės teigimu, tai turėtų sudaryti dar geresnes sąlygas vaikams mokytis, tyrinėti ir augti saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje.

  • Panevėžys perka 12 socialinių butų: kam jie skirti, kokie reikalavimai ir iki kada teikti pasiūlymus

    Panevėžio miesto savivaldybė įgyvendina projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje ir planuoja įsigyti socialinius būstus mieste. Pirkimu siekiama didinti socialinio būsto prieinamumą tiems gyventojams, kuriems jo labiausiai reikia.

    Projektas orientuotas į asmenis su negalia ir gausias šeimas, kurioms būtinas tinkamai pritaikytas būstas. Savivaldybė pabrėžia, kad tokie pirkimai yra viena priemonių mažinti socialinio būsto laukimo eiles ir gerinti gyvenimo sąlygas.

    Pirkimo būdas ir objektai

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija yra Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Numatoma įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m. Butai turi būti daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste ir turėti veikiančias inžinerines sistemas, įskaitant vandentiekį, nuotekas, šildymą, vėdinimą, dujas ir elektrą.

    Taip pat planuojama nupirkti 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m ir ne didesnis kaip 80 kv. m. Šiems būstams taikomi analogiški reikalavimai dėl inžinerinių sistemų ir vietos mieste.

    Abiem atvejais nurodyta, kad butų energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė nei C. Praktikoje tai reiškia mažesnes šildymo sąnaudas ir aiškesnius minimalius kokybės kriterijus, kurie vis dažniau taikomi viešiesiems būsto pirkimams.

    Kam skirti būstai?

    Projekto tikslinė grupė yra gausios šeimos ir asmenys, turintys judėjimo, psichikos, intelekto arba regos negalią, kuriems reikalingas specialiai pritaikytas būstas. Savivaldybė siekia, kad nupirkti butai realiai atitiktų šių gyventojų poreikius ir būtų tinkami saugiam, savarankiškam gyvenimui.

    Toks pirkimų modelis leidžia savivaldybei greičiau papildyti socialinio būsto fondą jau esamais butais, nelaukiant ilgo statybų ciklo. Tai ypač aktualu, kai būsto poreikis auga sparčiau nei naujų objektų atsiradimas rinkoje.

    Terminai ir dokumentų pateikimas

    Pasiūlymai ir sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame Laisvės a. 20 Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Dokumentus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba atsiųsti paštu.

    Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba. Pasiūlymų pateikimo terminas yra iki 2026 metų gegužės 27 dieną 10 valandos.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, numatytas 2026 metų gegužės 27 dieną 11 valandos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamojo 104 kabinete. Dėl papildomos informacijos savivaldybė nurodo kontaktinius ryšius telefonu ir el. paštu.

  • Parama būstui įsigyti: nuo gegužės 19 dienos startuoja prašymų priėmimas, skirta 5,6 mln. eurų

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia naują kvietimą teikti prašymus valstybės iš dalies kompensuojamam būsto kreditui ir (ar) subsidijai gauti. Prašymai bus priimami 2026 metais gegužės 19 dieną nuo 9 valandos iki 16 valandos arba tol, kol bus išnaudotos kvietimui numatytos lėšos.

    Šiam kvietimui planuojama skirti apie 5,6 mln. eurų. Tai reiškia, kad prašymų priėmimo langas gali užsidaryti anksčiau, jei susidomėjimas bus didelis, todėl gyventojams rekomenduojama dokumentus pasirengti iš anksto.

    Kur ir kaip pateikti prašymą?

    Panevėžio mieste gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prašymus teikia Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriui. Jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, prašymas teikiamas pagal įtraukimą į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.

    Prašymą galima pateikti per Socialinės paramos informacinę sistemą SPIS, atvykus į savivaldybę, siunčiant paštu, elektroniniu paštu arba per atstovą. Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis privalo būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, kitaip jis nebus registruojamas.

    Praktikoje patogiausias kelias dažniausiai yra SPIS, nes sistema prašymą automatiškai nukreipia savivaldybei pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ir jį iš karto registruoja. Taip pat įprastai nebereikia papildomų veiksmų, kurie reikalingi teikiant prašymą el. paštu.

    Kas svarbiausia dėl eiliškumo ir lėšų?

    Pažymos apie teisę į paramą išduodamos pagal prašymo registracijos datą ir laiką, laikantis eiliškumo. Išimtis taikoma prašymams dėl papildomos subsidijos, kurie nagrinėjami pirmumo tvarka.

    Svarbu įvertinti, kad net ir tinkamai pateiktas prašymas automatiškai negarantuoja pažymos išdavimo. Laukiančiųjų sąrašai nesudaromi, todėl jei kvietimui numatytų lėšų nepakanka, gyventojams gali tekti prašymą teikti iš naujo kito kvietimo metu.

    Kokios sumos ir subsidijos numatytos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito dydis gali siekti iki 53 000 eurų asmeniui be šeimos ir iki 87 000 eurų dviejų ar daugiau asmenų šeimai. Turimo būsto rekonstrukcijai gali būti numatytas iki 35 000 eurų kreditas, o lėšos gali būti naudojamos būstui pirkti, statyti, pirkti ir statyti arba rekonstruoti.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos sudėties ir socialinės situacijos. Ji gali sudaryti 15 proc. jaunoms šeimoms be vaikų, 20 proc. šeimoms su vienu vaiku, 25 proc. šeimoms su dviem vaikais ir 30 proc. šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų, taip pat žmonėms su negalia ar šeimoms, kuriose yra tokių asmenų, buvusiems be tėvų globos asmenims iki 36 metų ir vieniems vaikus auginantiems tėvams.

    Asmenys be šeimos, išskyrus žmones su negalia ir buvusius be tėvų globos asmenis iki 36 metų, paprastai gali pretenduoti į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą be subsidijos. Būstą, kuriam taikoma parama, galima įsigyti bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

    Norint teikti prašymą, iki prašymo pateikimo pradžios reikia būti pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai metinę gyventojo ar šeimos turto deklaraciją FR0001 su priedu FR0001P. Parama teikiama tik tiems, kurie atitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus dėl pajamų, turto ir būsto situacijos.

  • Panevėžio taryba priėmė 54 sprendimus: kaip keisis biudžetas, švietimas ir miesto paslaugos

    Panevėžio miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę apsvarstė 54 darbotvarkės klausimus ir priėmė sprendimus, apimančius svarbiausias miesto sritis – nuo finansų ir strateginio planavimo iki švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, infrastruktūros ir miesto ūkio.

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė teigia, kad posėdyje priimtų sprendimų esmė – aiški kryptis į finansinį stabilumą, paslaugų kokybės didinimą ir saugesnę, patogesnę aplinką gyventojams.

    Biudžetas ir skaidrumas

    Vienas reikšmingiausių posėdžio akcentų – strateginio veiklos planavimo ir biudžeto korekcijos. Taryba tikslino 2026–2028 metų strateginį veiklos planą bei peržiūrėjo miesto biudžetą, perskirstydama prioritetus ir finansavimą.

    Pasak merės, lėšos nukreipiamos į infrastruktūrą, viešąsias paslaugas ir socialinę gerovę, siekiant, kad sprendimai būtų juntami kasdienėje panevėžiečių rutinoje.

    Didelė posėdžio dalis buvo skirta atskaitomybei ir skaidrumui: patvirtintos Savivaldybės administracijos, taip pat sveikatos, socialinių, kultūros, švietimo įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių 2025 metų ataskaitos.

    Tokie dokumentai leidžia aiškiau įvertinti pasiektus rezultatus, matyti, kuriose srityse reikalingi pokyčiai, ir pagrįstai planuoti kitus sprendimus, ypač kai kalbama apie paslaugų prieinamumą ir jų kokybę.

    Pokyčiai švietime ir emocinėje gerovėje

    Švietimo srityje priimti sprendimai tiesiogiai palies šeimas ir vaikus. Nustatytas mokinių skaičius klasėse 2026–2027 mokslo metams, atnaujinta priėmimo į lopšelius-darželius tvarka, patvirtinti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimai.

    Šie žingsniai siejami su tikslesniu resursų planavimu ir ugdymo kokybės užtikrinimu, kad miesto švietimo sistema geriau atlieptų demografinius pokyčius ir bendruomenės poreikius.

    Atskiru ilgalaikiu įsipareigojimu tapo patvirtinta Panevėžio miesto savivaldybės savižudybių prevencijos 2026–2030 metų programa. Savivaldybė tokiu sprendimu stiprina pagalbos sistemą ir akcentuoja emocinės gerovės svarbą.

    Prevencijos programos savivaldybėse paprastai orientuojamos į ankstyvą rizikų atpažinimą, pagalbos prieinamumą ir institucijų bendradarbiavimą, todėl tokie dokumentai laikomi viena iš nuoseklesnių priemonių ilgalaikiams pokyčiams pasiekti.

    Infrastruktūra, transportas ir kasdienės paslaugos

    Gyventojų kasdienybei labiausiai pastebimi sprendimai susiję su miesto ūkiu ir infrastruktūra. Posėdyje koreguoti klausimai, apimantys viešąjį transportą, nekilnojamojo turto valdymą, būsto nuomą ir žemės naudojimą.

    Tokio pobūdžio sprendimai dažniausiai turi tiesioginį poveikį paslaugų patogumui: nuo maršrutų ir judumo iki gyvenamosios aplinkos priežiūros ir aiškesnių taisyklių, kai kalbama apie savivaldybės valdomą turtą.

    Be to, taryba pritarė savivaldybės dalyvavimui tarptautiniame projekte „Istorija kalba“, kuriuo siekiama stiprinti miesto kultūrinį identitetą ir plėsti bendradarbiavimą su Europos partneriais.

    Posėdyje taip pat priimti sprendimai, skirti bendruomeniškumui: pritarta jaunimo politikos įgyvendinimui, nevyriausybinių organizacijų veikloms ir humanitarinės pagalbos teikimui, pabrėžiant miesto solidarumą bei atsakomybę.

    „Svarbiausia – nuosekliai judėti kryptimi, kuri gyventojams matoma kasdien: patogesnis judėjimas, prieinamesnės paslaugos ir geresnė gyvenamoji aplinka“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai priimami įvertinus realius poreikius ir miesto galimybes, o artimiausiu metu gyventojams aktualiausia bus tai, kaip patvirtinti prioritetai atsispindės konkrečiuose darbuose ir paslaugų kokybėje.

  • Panevėžys perka socialinius butus: ieškoma 12 būstų šeimoms ir žmonėms su negalia

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda socialinių būstų įsigijimą, siekdama padidinti jų prieinamumą mieste. Pirkimas vykdomas įgyvendinant projektą Socialinio būsto fondo plėtra Panevėžio miesto savivaldybėje.

    Pagrindinis tikslas – užtikrinti daugiau galimybių gauti tinkamą būstą gausioms šeimoms ir asmenims su negalia. Savivaldybė akcentuoja, kad daliai gyventojų būtinas specialiai pritaikytas būstas, atitinkantis judėjimo ar kitus poreikius.

    Pirkimas – skelbiamų derybų būdu

    Socialiniai būstai bus perkami skelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Vyriausybės 2017 metų gruodžio 13 dieną patvirtintu esamų nekilnojamųjų daiktų pirkimų ir nuomos tvarkos aprašu. Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

    Savivaldybė numato įsigyti 5 vieno kambario butus, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 40 kv. m, ir 7 trijų kambarių butus, kurių naudingasis plotas nuo 60 iki 80 kv. m. Visi būstai turi būti daugiabučiuose su veikiančiomis inžinerinėmis sistemomis ir ne žemesnės nei C energinio naudingumo klasės.

    Kur ir iki kada teikti pasiūlymus?

    Pasiūlymai priimami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, Laisvės a. 20, Panevėžyje, įėjimas iš Vilniaus g. Pasiūlymus galima pateikti darbo dienomis darbo valandomis arba siųsti paštu.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 metų gegužės 27 dienos 10 valandos. Tą pačią dieną 11 valandą savivaldybės priimamajame 104 kabinete numatytas komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais.

    Gyventojams ir NT rinkos dalyviams tai signalas, kad savivaldybė aktyviai ieško konkrečius reikalavimus atitinkančių butų Panevėžio mieste. Tokie pirkimai paprastai skatina rinkai pasiūlyti daugiau nedidelių, tvarkingų ir energiškai efektyvesnių būstų, kurie tiktų socialinio būsto fondui.

  • Panevėžio dailės mokyklos direktorės konkursas baigtas: daugiausia balų surinko Giedrė Valaitienė

    Panevėžio miesto savivaldybėje įvyko konkursas Panevėžio dailės mokyklos direktoriaus pareigoms eiti. Dokumentus buvo pateikę trys kandidatai ir visi jie dalyvavo atrankoje.

    Daugiausia balų konkurse surinko Giedrė Valaitienė, ji išrinkta naująja Panevėžio dailės mokyklos direktore. Savivaldybė nurodo, kad sprendimas priimtas įvertinus kandidatų kompetencijas ir pateiktas veiklos kryptis.

    Patirtis švietime ir karjeros srityje

    G. Valaitienė yra baigusi edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete ir įgijusi socialinio darbo magistro laipsnį tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. Jos profesinė patirtis apima darbą tiek mokyklose, tiek švietimo kokybės vertinimo srityje.

    Ji yra dirbusi bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintoja, Juozo Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ekonomikos mokytoja. Pastaruoju metu ji dirba Juozo Balčikonio gimnazijoje karjeros specialiste ir mokytoja, taip pat vadovauja Lietuvos karjeros specialistų asociacijai.

    Numatomi prioritetai dailės mokykloje

    Pradėjusi eiti pareigas Panevėžio dailės mokykloje, naujoji vadovė planuoja kryptingai stiprinti ugdymo kokybę ir įstaigos vaidmenį miesto kultūriniame gyvenime. Tarp pagrindinių tikslų įvardijamas ugdymo programų peržiūrėjimas ir atnaujinimas, siekiant didesnio šiuolaikiškumo ir lankstumo.

    Taip pat ketinama plėsti partnerystes su kultūros sektoriaus ir kūrybinių industrijų atstovais bei stiprinti bendradarbiavimą su bendrojo ugdymo mokyklomis. Savivaldybė akcentuoja ir planus organizuoti atviras kūrybines veiklas, kurios didintų dailės mokyklos matomumą ir prieinamumą bendruomenei.

    Dar vienas numatomas dėmesio laukas yra tėvų įtraukimas į mokyklos bendruomenės veiklą ir aiškesnė informacijos sklaida. Kartu planuojama nuosekliau stiprinti darbuotojų profesines kompetencijas ir rūpintis psichologiniu mikroklimatu, skatinant komandinį darbą ir dalijimąsi gerąja patirtimi.

    Infrastruktūros klausimai taip pat išlieka tarp prioritetų: planuojama ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ir sprendimų, kurie gerintų ugdymo aplinką. Be to, numatoma toliau plėtoti mokinių mokymosi ir kūrybinės pažangos stebėseną bei projektinę veiklą.

    Kada ji pradės darbą

    Direktorė penkerių metų kadencijai bus paskirta gavus teigiamą Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadą pagal Korupcijos prevencijos įstatyme numatytą tvarką. Gavus reikalingus patvirtinimus, G. Valaitienė darbą Panevėžio dailės mokykloje planuoja pradėti liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje.

  • Panevėžys jungiasi prie projekto „Istorija kalba“: 24 mėnesių veiklos pilietiškumui ir atminčiai

    Panevėžys įsitraukia į tarptautinį projektą „Istorija kalba“ (REMEM-RED), kuriuo siekiama stiprinti istorinę atmintį ir skatinti pilietinį aktyvumą. Sprendimui dalyvauti projekte pritarė Panevėžio miesto savivaldybės taryba.

    Projektas orientuotas į gyventojų įtraukimą per edukacines, kultūrines ir istorijos pažinimo veiklas, pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms. Numatyta, kad veiklos ugdys kritinį mąstymą, padės geriau suprasti demokratines vertybes ir paskatins bendruomeniškumą.

    Partneriai ir finansavimas

    Panevėžys projekte dalyvaus partnerio teisėmis kartu su pagrindiniu vykdytoju Talino technologijos universitetu ir dar dešimčia organizacijų iš įvairių Europos šalių. Tokia partnerystė sudaro prielaidas dalintis patirtimi, metodikomis ir gerosiomis praktikomis, kaip istorijos temas pateikti šiuolaikiškai ir patraukliai.

    Paraiška buvo teikta pagal Europos Sąjungos programos Piliečiai, lygybė, teisės ir vertybės priemonę Atmintis. Bendra projekto vertė siekia 262 380 eurų, o Panevėžio miesto savivaldybei numatyta 15 000 eurų suma.

    Kada prasidės veiklos?

    Projektas bus įgyvendinamas bendradarbiaujant su savivaldybės įstaigomis ir užsienio partneriais. Konkreti renginių apimtis ir turinys paaiškės pasirašius partnerystės sutartis ir patvirtinus veiklų planą.

    Projekto įgyvendinimo laikotarpis numatytas 24 mėnesiams. Finansavimo sutartį planuojama pasirašyti iki 2026 metų birželio 18 dienos, o veiklos startuos po sutarties pasirašymo.

    Panevėžio miesto savivaldybė tikisi, kad dalyvavimas iniciatyvoje sustiprins tarptautinius ryšius ir suteiks daugiau galimybių miesto bendruomenei įsitraukti į europines pilietines bei atminties puoselėjimo veiklas.

  • Panevėžyje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas: ką gali nuspręsti gyventojai

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metais balandžio 30 dienos mieste oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus šiltesnių orų prognozes ir kylančią vidutinę lauko oro temperatūrą.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma remiantis Šilumos ūkio įstatymu ir galiojančiais patalpų mikroklimato reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad nutraukiant šildymą turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos gyventojams, ypač permainingų pavasario orų laikotarpiu.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos anksčiau arba dėl jo pratęsimo, jei atvėstų. Tam reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, o apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją informuoja namą administruojanti įmonė, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai gali spręsti dėl šildymo pabaigos ar pratęsimo atskirai. Tokie sprendimai priimami pagal realią situaciją pastate, kad būtų laikomasi nustatytų patalpų temperatūros ir mikroklimato normų.

    Gyventojams rekomenduojama, pasibaigus šildymo sezonui, stebėti patalpų temperatūrą ir įsivertinti, ar namo šildymo reguliavimas bei sistema veikia tinkamai. Jei name šiluma reguliuojama automatizuotai ar per šilumos punktą, sprendimai dėl šildymo pratęsimo dažnai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau vis tiek reikalingas aiškus bendruomenės susitarimas.