Tag: Panevėžys

  • Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    Šildymo sezonas baigiamas: kur jis stabdomas vėliausiai ir kas šiemet labiausiai kėlė sąskaitas?

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui vartotojų kainavo daugiau nei pernai. Galutines sąskaitas augino ir šaltesni mėnesiai, ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas, todėl net ir panašiai vartojant šilumos mokėti teko daugiau.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą skelbia skirtingu laiku, atsižvelgdamos į faktines oro sąlygas ir prognozes. Šiemet dalyje regionų šildymas nutraukiamas vėliau, nes pavasaris buvo permainingas, o naktimis temperatūra neretai krisdavo žemiau komforto ribos.

    Kada baigiamas šildymas savivaldybėse?

    Nuo 2026 metų balandžio 30 dienos šildymo sezono pabaiga skelbiama Panevėžio mieste, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių ir Pasvalio rajonuose. Ši data reiškia, kad centralizuotas šilumos tiekimas šiose teritorijose stabdomas nuo minėtos dienos.

    Nuo 2026 metų gegužės 4 dienos šildymas baigiamas Rokiškio ir Zarasų rajonuose. Tai vienos vėliausių datų šiame sąraše, kurias paprastai lemia ilgesnis vėsesnio oro periodas ir poreikis išlaikyti pastatų temperatūrinį komfortą.

    Kainos svyravo, bet įtaką darė ne tik kuras

    2025–2026 metų šildymo sezonu bendrovės „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Pokyčius lėmė kuro kainos ir perkamos šilumos kaina, todėl mėnesio sąskaitos galėjo skirtis net esant panašiam vartojimui.

    Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM. Bendrovė nurodo, kad jos kaina viso sezono metu išliko tarp mažiausių šalyje, vertinant apie penkiasdešimt šilumos tiekėjų.

    Kas šiemet labiausiai didino sąskaitas?

    Vienas aiškiausių veiksnių buvo PVM tarifo pasikeitimas šilumai: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos taikytas 9 proc. tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos jis padidintas iki 21 proc. Tai tiesiogiai didino galutinę kainą vartotojui, net jei šilumos kaina be PVM nesikeitė tiek smarkiai.

    Kitas svarbus veiksnys – oras ir realus šilumos suvartojimas. 2026 metų sausio ir vasario mėnesiais vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl pastatams palaikyti šilumą reikėjo daugiau energijos, o sąskaitos natūraliai augo.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reiškia apčiuopiamą suvartojimo padidėjimą, ypač senesniuose ar prasčiau renovuotuose daugiabučiuose.

    Pasibaigus sezonui šilumos tiekėjai pereina prie pasirengimo kitam laikotarpiui. „Panevėžio energija“ skelbia, kad pradedami kasmetiniai hidrauliniai bandymai ir planiniai remonto darbai, kad kitą sezoną šiluma būtų tiekiama patikimai ir saugiai.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokie sprendimai ilgainiui leidžia efektyviau naudoti energiją, mažinti taršą ir prisidėti prie stabilesnių šilumos kainų.

  • Panevėžyje įrengiamas Dainavos skveras: žaidimų ir sporto erdvė Pilėnuose atsidarys iki vasaros

    Panevėžyje, Pilėnų mikrorajone, tęsiami Dainavos skvero įrengimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad nauja viešoji erdvė gyventojams turėtų atsiverti iki vasaros pradžios.

    Skveras kuriamas teritorijoje prie daugiabučių namų Nendrės gatvėje 1 ir Dainavos gatvėje 5. Čia atnaujinama anksčiau buvusi žaidimų aikštelė, kuri per laiką nusidėvėjo ir nebeatitiko bendruomenės poreikių.

    Šiuo metu jau pastatytas didysis žaidimų kompleksas: sumontuotos pagrindinės konstrukcijos ir įrengti du jo aukštai. Taip pat ruošiama pusinės krepšinio aikštelės vieta, formuojamas pagrindas krepšinio stovui.

    Artimiausiu metu planuojama įrengti treniruoklius, sūpynes ir kitus vaikų žaidimų įrenginius. Vėlesniame etape numatyta pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir pakloti saugią dangą, kad erdvė būtų patogi tiek sportui, tiek šeimų laisvalaikiui.

    Senieji įrenginiai buvo išmontuoti dar pernai, sutvarkyta teritorija, pašalinti krūmynai. Dėl nepalankių oro sąlygų darbai buvo laikinai sustabdyti, tačiau šį pavasarį jie atnaujinti, o pabaiga planuojama iki gegužės pabaigos.

    Dalyvaujamasis biudžetas keičia kiemus

    Dainavos skveras įrengiamas pagal bendruomenių iniciatyvų konkursą laimėjusį projektą. Tokie sprendimai dažniausiai taikomi per dalyvaujamąjį biudžetą, kai gyventojai siūlo idėjas, balsuoja už jas, o savivaldybė finansuoja laimėjusius projektus.

    Panevėžyje dalyvaujamasis biudžetas vykdomas nuo 2020 metų, per šį laiką mieste įgyvendinta ne viena gyventojų pasiūlyta iniciatyva. Tarp jų – vaikų žaidimų ir sporto aikštelės skirtinguose mikrorajonuose, šokių terasa Kultūros ir poilsio parke, įvairių viešųjų erdvių atnaujinimai ir mažosios infrastruktūros įrengimas.

    Kiek kainuos Dainavos skveras?

    Panevėžio miesto savivaldybė Dainavos skverui įrengti skyrė 100 000 eurų. Pasak savivaldybės, projektas turėtų papildyti miesto viešųjų erdvių tinklą ir tapti patrauklia vieta susitikti, judėti bei leisti laiką drauge.

    Tokio tipo projektai dažniausiai turi kelis tikslus vienu metu: saugesnę vaikų žaidimų aplinką, daugiau galimybių aktyviam laisvalaikiui ir aiškiau sutvarkytą kiemų infrastruktūrą. Kadangi Dainavos skveras gimė iš gyventojų idėjos, tikimasi, kad sprendiniai geriau atlieps kasdienius Pilėnų bendruomenės įpročius.

  • Panevėžyje startuoja nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: ką galima gauti vienoje vietoje

    Panevėžio miesto gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai, skirtomis emocinei gerovei stiprinti, santykiams gerinti ir kasdieniams iššūkiams spręsti. Pagalba teikiama tiek šeimoms, tiek pavieniams gyventojams, kai prireikia konsultacijos ar ilgiau trunkančio palydėjimo.

    Paslaugas organizuoja Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai, dirbantys vieno langelio principu. Tai reiškia, kad informavimas, konsultavimas ir pagalbos koordinavimas vyksta vienoje vietoje, o gyventojams nereikia patiems ieškoti, kur kreiptis dėl skirtingų poreikių.

    Gyventojams siūlomos individualios ir grupinės konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Prireikus teikiamos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, padedančios įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Kompleksinių paslaugų tikslas yra stiprinti šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti sunkumus, gerinti tarpusavio ryšius ir mažinti riziką, kad laikini sunkumai peraugs į ilgalaikes socialines problemas. Praktikoje tai dažnai apima emocinių įgūdžių stiprinimą, konfliktų valdymą, aiškesnį susitarimų šeimoje kūrimą ir pagalbą krizėse.

    Paslaugos Panevėžio miesto gyventojams teikiamos nemokamai, jos finansuojamos Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Gyventojai kviečiami registruotis ir pasitarti dėl tinkamiausios paslaugos pagal individualią situaciją.

    Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Marijonų g. 24, Panevėžyje. Dėl registracijos ir informacijos galima kreiptis telefonu +370 674 24210 arba el. paštu panevezysseimai@gmail.com, darbo laikas I–V 9.00–18.00.

  • Panevėžyje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas: ką gali nuspręsti gyventojai

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metais balandžio 30 dienos mieste oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus šiltesnių orų prognozes ir kylančią vidutinę lauko oro temperatūrą.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma remiantis Šilumos ūkio įstatymu ir galiojančiais patalpų mikroklimato reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad nutraukiant šildymą turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos gyventojams, ypač permainingų pavasario orų laikotarpiu.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos anksčiau arba dėl jo pratęsimo, jei atvėstų. Tam reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, o apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją informuoja namą administruojanti įmonė, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai gali spręsti dėl šildymo pabaigos ar pratęsimo atskirai. Tokie sprendimai priimami pagal realią situaciją pastate, kad būtų laikomasi nustatytų patalpų temperatūros ir mikroklimato normų.

    Gyventojams rekomenduojama, pasibaigus šildymo sezonui, stebėti patalpų temperatūrą ir įsivertinti, ar namo šildymo reguliavimas bei sistema veikia tinkamai. Jei name šiluma reguliuojama automatizuotai ar per šilumos punktą, sprendimai dėl šildymo pratęsimo dažnai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau vis tiek reikalingas aiškus bendruomenės susitarimas.

  • Panevėžio robotikos olimpiados lyderiai: dvi komandos iškovojo kelialapius į Europos čempionatą

    Panevėžys dar kartą sustiprino vieno ryškiausių robotikos centrų Lietuvoje reputaciją. Mieste vykusi Pasaulio robotų olimpiados nacionalinė atranka subūrė per 100 dalyvių iš įvairių šalies miestų.

    Finale varžėsi jaunieji kūrėjai nuo 8 iki 22 metų, siekę teisės atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Geriausiai pasirodžiusieji pelnė kelialapius į Europos čempionatą Kroatijoje ir pasaulio finalą Puerto Rike.

    Panevėžio komandoms – prizinės vietos

    Panevėžio STEAM centro ir „RoboLabas“ ugdytiniai sėkmingai įveikė nacionalinę atranką ir pateko tarp prizininkų. Komandas varžyboms ruošė mokytojos Lina Tamošiūnaitė ir Laura Kuchalskienė.

    „RoboMission“ kategorijos „Senior“ grupėje „RoboLabas“ komanda „O&E“, atstovaujama Ovidijaus Labeckio ir Eriko Brazdžionio, užėmė pirmąją vietą. Komandą rengė Laura Kuchalskienė.

    „Future Innovators“ kategorijos „Junior“ grupėje jungtinė Panevėžio STEAM centro ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos komanda „Smart Music“ taip pat pateko tarp prizininkų. Komandą sudarė Ariana Repovaitė, Dominykas Brilvicas ir Eglė Kotryna Biconaitė, o ją parengė Lina Tamošiūnaitė.

    Šių metų tema – robotai kultūroje

    Varžybų tema „Robotai kultūroje“ skatino dalyvius ieškoti praktinių sprendimų, kaip technologijos gali prisidėti prie kultūros paveldo saugojimo ir šiuolaikinių edukacinių patirčių kūrimo. Tai apėmė ir inžinerinius, ir kūrybinius iššūkius, kuriuose vertinamas ne tik tikslumas, bet ir idėjos pritaikomumas.

    Pasaulio robotų olimpiada vienija daugiau nei 80 šalių jaunimą, o Lietuva joje dalyvauja jau ketvirtus metus. Panevėžys buvo vienas pirmųjų miestų šalyje, kryptingai įsitraukusių į šią iniciatyvą, o šiemet tapo ir nacionalinių varžybų šeimininku.

    Kas dar atstovaus Lietuvai

    Kelialapius į pasaulio finalą Puerto Rike „RoboMission“ kategorijoje iškovojo komandos „Leg Rob snaiperiai“ iš Kauno ir „Mažvydukai“ iš Klaipėdos. Į Europos čempionatą taip pat vyks komandos iš Klaipėdos, Kauno ir Kupiškio, patekusios tarp stipriausiųjų savo kategorijose.

    Renginį organizavo Panevėžio švietimo centras kartu su partneriais, prisidedančiais prie STEAM ugdymo stiprinimo Lietuvoje. Organizatoriai pabrėžia, kad tokios varžybos padeda ugdyti programavimo, inžinerinio mąstymo ir komandinio darbo kompetencijas, kurios vis labiau reikalingos tiek studijoms, tiek darbo rinkai.

  • Nuo gegužės 1 dienos šiluma Panevėžyje pigs 6,1 proc.: kiek tai kainuos gyventojams su PVM

    Nuo gegužės 1 dienos šiluma Panevėžyje pigs 6,1 proc.: kiek tai kainuos gyventojams su PVM

    Nuo 2026 metais gegužės 1 dienos AB „Panevėžio energija“ nustatyta centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėja. Bendrovė skelbia, kad bazinė kaina sieks 7,08 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio.

    Palyginti su balandžiu, šilumos kaina mažėja 0,46 cento už kilovatvalandę, arba 6,1 proc. Tai reiškia, kad tipiniam namų ūkiui, kurio suvartojimas šildymo sezono pabaigoje dar išlieka, sąskaitos turėtų būti mažesnės.

    Gyventojams galutinė kaina su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu sudarys 8,57 cento už kilovatvalandę. Šilumos tiekėjai kainas perskaičiuoja reguliariai, o galutinį tarifą lemia kuro ir įsigyjamos šilumos savikaina, taip pat kitos reguliuojamos dedamosios.

    Karštas vanduo Zarasų rajone

    Įvertinus nustatytą šilumos kainą kartu su geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų tarifais, Zarasų rajone gyventojams perskaičiuota ir karšto vandens kaina. Skelbiama, kad ji sieks 9,58 euro už kubinį metrą su 21 proc. pridėtinės vertės mokesčiu.

    Karšto vandens kainoje paprastai susideda keli komponentai: šilumos energija vandeniui pašildyti, šalto vandens kaina ir nuotekų tvarkymo tarifas. Dėl to net ir mažėjant šilumos kainai galutinis pokytis gali skirtis priklausomai nuo vandens ir nuotekų kainų dydžio konkrečioje savivaldybėje.

    Ką verta žinoti gyventojams

    Šilumos kainos pokytis pirmiausia atsispindi sąskaitose už patalpų šildymą, o karšto vandens atveju svarbus ir suvartojamas kiekis. Jei daugiabutyje karštas vanduo ruošiamas centralizuotai, galutinė suma priklausys ne tik nuo tarifo, bet ir nuo faktinio vartojimo bei apskaitos tvarkos.

    Gyventojams, norintiems tiksliai įsivertinti, kaip pasikeis mėnesio mokėjimai, verta palyginti savo ankstesnį suvartojimą kilovatvalandėmis ir pritaikyti naują tarifą su pridėtinės vertės mokesčiu. Didesnę įtaką trumpuoju laikotarpiu taip pat turės oro temperatūra ir pastato šiluminės savybės.

    AB „Panevėžio energija“ informaciją apie galiojančius tarifus skelbia viešai, o šilumos kainų dinamika dažniausiai priklauso nuo kuro rinkų, šilumos gamybos struktūros bei reguliuojamų kainodaros principų.

  • Medicinos darbuotojų dieną Alytaus rajono PSPC paminėjo kelione siauruku per Aukštaitiją

    Medicinos darbuotojų dieną Alytaus rajono PSPC paminėjo kelione siauruku per Aukštaitiją

    Medicinos darbuotojų dienos išvakarėse Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojai šventę pasirinko paminėti ne įprastu renginiu, o bendru išvykos formatu. Kolektyvas leidosi į kelionę siauruoju geležinkeliu, derindamas poilsį, bendrystę ir pažintį su Aukštaitijos kraštovaizdžiais.

    Kelionės maršrutas driekėsi Alytus–Panevėžio siauruko stotis–Surdegio stotis–Alytus, simboliškai sujungdamas skirtingus Lietuvos regionus. Organizatorių teigimu, toks pasirinkimas tapo proga bent trumpam atsitraukti nuo intensyvaus kasdienio tempo, su kuriuo nuolat susiduria sveikatos priežiūros specialistai.

    Važiuodami siauruku dalyviai mėgavosi autentiška kelionės atmosfera ir pro langus atsiveriančiais pavasariškais vaizdais. Išvykoje netrūko ir suplanuotų pramogų stotelėse, kurios padėjo kurti lengvą šventinę nuotaiką ir sustiprino komandos tarpusavio ryšį.

    Vėliau kolektyvas ragavo aukštaitiškos virtuvės patiekalus, susipažino su regiono tradiciniais skoniais ir vietos kultūriniais akcentais. Vakaro dalyje netrūko muzikos, šokių ir dainų, o pati kelionė daugeliui tapo proga pabūti kartu neformaliai, be įprastų darbinių vaidmenų.

    „Kodėl traukinys? Todėl, kad gyvenimas yra kaip kelionė traukiniu. Mes visi šiuo metu bendrakeleiviai, kur kiekvienas yra labai svarbus. Ir tikroji sėkmė slypi ne galutinėje stotelėje, o tame, kokiais bendrakeleiviais esame vienas kitam“, – sakė Alytaus rajono PSPC direktorė Giedrė Ilgūnaitė.

    Įstaiga taip pat padėkojo Alytaus rajono savivaldybei už šventinį dėmesį kolektyvui. Pasak organizatorių, tokie gestai ir bendros patirtys tampa svarbia emocine paskata darbuotojams, kurių kasdienybėje itin daug atsakomybės, įtampos ir nuolatinio bendravimo su pacientais.