CP v2

Tag: Panevėžys

  • NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    NVO lyderės susitiko Kupiškyje: ką Vilkaviškio atstovės parsivežė ir kur rinksis kitąmet?

    Spalio 1 dieną Kupiškyje surengtas savivaldybių nevyriausybinių organizacijų tarybų atstovų susitikimas, kuriame aptarti aktualiausi NVO sektoriaus klausimai ir bendradarbiavimo savivaldoje praktika. Renginyje Vilkaviškio rajonui atstovavo savivaldybės NVO tarybos pirmininkė Giedrė Janušauskienė ir Savivaldybės tarybos narė Jūratė Drunienė.

    Susitikimo pradžia vyko Adomynės dvare, kur dalyviai įsitraukė į edukacinę programą ir neformalius pokalbius apie vietos iniciatyvas. Tokie formatai dažnai padeda greičiau rasti bendrų sprendimų, nes NVO ir savivaldybių atstovai gali pasidalyti realiais pavyzdžiais iš skirtingų regionų.

    Pagrindinės diskusijų temos

    Vėliau Kupiškio kultūros centre surengta NVO tarybų pirmininkų diskusija, kurioje daug dėmesio skirta NVO įtraukimo į sprendimų priėmimą kokybei. Praktikoje tai reiškia aiškesnes konsultavimosi procedūras, grįžtamąjį ryšį bendruomenėms ir nuoseklų darbą, kad NVO balsas būtų girdimas ne tik formaliai.

    Nacionalinės NVO koalicijos atstovė Vakarė Saulėnaitė pristatė piliečių asamblėjos konceptą ir Kauno rajono savivaldybėje įgyvendinamą iniciatyvą. Toks dalyvaujamosios demokratijos modelis vis dažniau minimas kaip priemonė įtraukti gyventojus į sudėtingesnius sprendimus, kai reikia platesnio sutarimo ir argumentuotos diskusijos.

    Apie svarbiausias NVO sektoriaus aktualijas kalbėjo Rytis Jokubauskas, o susitikimo dalyviai dalijosi patirtimi ir aptarė savivaldybėse kylančius praktinius klausimus. Tarp dažniausiai įvardijamų iššūkių paprastai atsiduria stabilaus finansavimo paieška, savanorių pritraukimas, administracinė našta ir poreikis stiprinti NVO kompetencijas projektų valdyme.

    Regionų pristatymai ir vietos skoniai

    Renginio programoje buvo ir gastronominių gaminių mugė, tapusi proga savivaldybių atstovams pristatyti savo kraštą per vietos gamintojus bei bendruomenių iniciatyvas. Tokios mugės ne tik kuria ryšį tarp regionų, bet ir padeda į konkrečius produktus pažvelgti kaip į vietos tapatybės ir smulkiojo verslumo dalį.

    Vilkaviškio rajonui atstovavusios dalyvės pristatė Karalkrėslio kepyklėlės grybukus bei MB „Devynbitė“ gaminamą midų ir medaus užkandėles. Dalyviai pabrėžė, kad bendruomenių ir smulkiųjų gamintojų matomumas tokiuose susitikimuose dažnai tampa papildomu impulsu vietos iniciatyvoms.

    Kur vyks kitas susitikimas?

    Susitikimo pabaigoje paaiškėjo ir kitų metų susitikimo vieta: burtai lėmė, kad NVO tarybų atstovai kitąmet rinksis Panevėžyje. Organizatoriai tikisi tęsti praktinių patirčių mainus ir stiprinti savivaldybių NVO tarybų vaidmenį, kad vietos sprendimai labiau atlieptų bendruomenių poreikius.

  • „Ignitis“ atidarė naują kontaktų centrą Panevėžyje: 25 specialistai ir planai su DI

    Rugsėjo 29 dieną Panevėžyje veiklą pradėjo antrasis „Ignitis“ vidinis privačių klientų aptarnavimo kontaktų centras. Jame darbą pradėjo 25 specialistai, o kartu su birželį Šiauliuose atidarytu padaliniu dviejuose centruose dirba 52 darbuotojai.

    Bendrovė teigia, kad plėsdama vidinių kontaktų centrų tinklą siekia nuosekliau užtikrinti aptarnavimo kokybę ir svarbiausias kompetencijas kaupti organizacijos viduje. Toks modelis taip pat leidžia greičiau diegti naujus technologinius sprendimus.

    Naujajame Panevėžio centre dirba 23 klientų aptarnavimo vadybininkai ir 2 komandų vadovai. Jie telefonu konsultuoja gyventojus apie „Ignitis“ paslaugas, padeda sudaryti elektros tiekimo sutartis, pasirinkti planą ir sprendžia kitus su tiekimu bei atsiskaitymu susijusius klausimus.

    „Mūsų tikslas paprastas – kad klientas kuo greičiau gautų aiškų atsakymą, o jo klausimas, kai tik įmanoma, būtų išspręstas jau pirmojo kontakto metu“, – sakė „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.

    Bendrovė primena, kad nors vis daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, dalis klientų konsultacijai vis dar renkasi skambutį telefonu. Dėl to didinamos ne tik technologinės galimybės, bet ir pačių specialistų komandos bei jų kompetencijos.

    Kompetencijos perkeliamos į vidų

    Iki šiol dalį aptarnavimo telefonu „Ignitis“ patikėdavo išoriniams partneriams, tačiau dabar daugiau funkcijų vykdoma bendrovės viduje. Įmonės vertinimu, tai padeda suvienodinti atsakymų kokybę, greičiau atnaujinti informaciją ir geriau valdyti sudėtingesnes situacijas.

    Prieš pradėdami dirbti su klientais, Panevėžio kontaktų centro darbuotojai baigė apie tris savaites trukusius mokymus. Jų metu gilintasi į vidines sistemas, aptarnavimo standartus, elektros tiekimo planus, sutarčių administravimą, rinkos liberalizavimą ir gaminančių vartotojų aptarnavimą.

    „Klientai kreipiasi ne tik dėl informacijos. Sudėtingesnėse situacijose jiems svarbu būti išgirstiems, sulaukti aiškaus paaiškinimo ir profesionalios pagalbos“, – sakė E. Jurevičius.

    DI sprendimai ir savitarna

    Pasak „Ignitis“, vidinių kontaktų centrų struktūra leidžia centralizuotai kaupti ir atnaujinti žinių bazes, kurios yra būtinos konsultuojant klientus. Tai sudaro prielaidas greičiau testuoti ir diegti dirbtinis intelektas paremtus sprendimus, pavyzdžiui, virtualius asistentus ar automatizuotus atsakymus.

    Bendrovė nurodo, kad ateityje daugiau pasikartojančių užklausų planuojama perkelti į savitarną ir automatizuotus kanalus, kad konsultantai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingesniems atvejams. Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai klientų aptarnavime derinamas technologijų greitis ir žmogaus kompetencija.

    Darbo galimybės Panevėžyje

    Panevėžys pasirinktas įvertinus regiono talentų potencialą ir galimybes pritraukti bei ugdyti klientų aptarnavimo specialistus. Bendrovė pažymi, kad mieste veikia profesinio ir aukštojo mokslo įstaigos, o verslo aplinka sudaro prielaidas ilgalaikiam kompetencijų auginimui.

    „Ignitis“ kontaktų centrą pristato ir kaip galimą karjeros pradžią grupėje, leidžiančią įgyti klientų aptarnavimo, energetikos paslaugų ir sistemų valdymo įgūdžių. Vėliau darbuotojai gali augti kitose klientų aptarnavimo ar organizacijos srityse.

    Gyventojai, kaip ir iki šiol, telefonu konsultuojami darbo dienomis nuo 8 iki 20 valandos, o šeštadieniais – nuo 9 iki 17 valandos.

  • Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Nuo spalio 1 dienos – pokyčiai Ukrainos piliečiams: ką būtina žinoti dėl leidimų keitimo

    Europos Sąjungos Tarybai dar kartą pratęsus laikinosios apsaugos mechanizmą nuo Rusijos karo pasitraukusiems Ukrainos gyventojams, Lietuvoje išduodami leidimai laikinai gyventi pagal laikinąją apsaugą galios iki 2028 metų kovo 4 dienos. Tai reiškia, kad daliai žmonių artimiausiu metu teks atnaujinti dokumentus, o kitiems to daryti nereikės.

    Migracijos departamentas informuoja, kad nuo spalio 1 dienos pradedamas Ukrainos piliečių, turinčių laikinąją apsaugą Lietuvoje, skaitmeninių leidimų laikinai gyventi keitimas. Procesas bus vykdomas Migracijos departamento padaliniuose visoje šalyje, išskyrus nuotolines darbo vietas, kur dirbama vieną dieną per savaitę.

    Šiuo metu išimtys taikomos Ignalinoje, Zarasuose ir Širvintose, todėl gyventojams, kurie įprastai ten kreipdavosi, gali tekti planuoti vizitą kitame Migracijos departamento padalinyje. Migracijos departamentas ragina iš anksto pasitikrinti, kur teikiamos paslaugos, ir planuoti laiką taip, kad dokumentų keitimas nesutrikdytų kasdienių reikalų.

    Jeigu asmuo jau turi leidimą laikinai gyventi, kuris galioja iki 2028 metų kovo 4 dienos, šiemet jo keisti nereikės. Migracijos departamentas pabrėžia, kad svarbiausia yra įsitikinti dokumento galiojimo terminu ir vadovautis individualia situacija.

    Kartu institucijos primena, kad nemaža dalis Ukrainos piliečių Lietuvoje sėkmingai integruojasi, todėl ilgainiui gali būti aktualu pereiti nuo laikinosios apsaugos prie kito teisinio pagrindo gyventi šalyje. Praktikoje tai dažniausiai būna leidimai laikinai gyventi darbo, studijų ar šeimos susijungimo pagrindu, o sukaupus reikiamą teisėto gyvenimo stažą ir atitikus kitas sąlygas, galima siekti ilgalaikio Lietuvos gyventojo statuso.

    „Siekiame, kad žmonės turėtų aiškų kelią planuoti savo gyvenimą Lietuvoje ir laiku susitvarkytų dokumentus“, – sakė Migracijos departamento atstovai.

    Dėl konsultacijų ir informacijos apie susitikimus Migracijos departamento Panevėžio skyriuje gyventojai gali kreiptis į Migracijos departamento specialistus. Institucija pažymi, kad tokia pagalba gali būti naudinga tiek dėl skaitmeninių leidimų keitimo, tiek dėl leidimų išdavimo kitais pagrindais.

  • Panevėžio pramonė atveria užkulisius: kur galima patekti tik šią savaitę ir kam tai naudinga?

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, tačiau renginys startuoja dar prieš pagrindines visuomenei skirtas dienas. Pirmieji į gamybos įmones kviečiami pramonės profesionalai ir aukštųjų mokyklų studentai, kuriems parengti tiksliniai vizitai.

    Rugsėjo 21–24 dienomis įmonės orientuojasi į praktinių sprendimų ir gerųjų praktikų mainus tarp skirtingų organizacijų specialistų. Čia akcentuojami realūs procesai, efektyvumo sprendimai, kokybės vadyba, automatizavimas, LEAN ir kaizen principų taikymas bei tvaresnės gamybos kryptys.

    Profesionalus šiemet priima AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Tokie susitikimai dažnai tampa proga palyginti skirtingus gamybos modelius, pasitikrinti brandą ir užmegzti ryšius tiekimo grandinėse.

    Lygiagrečiai rengiami vizitai studentams iš Panevėžio kolegijos, Panevėžio mokymo centro, taip pat atvykstantiems Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentams. Vizitų tikslas paprastas: auditorijose įgytas žinias pamatyti veikiančioje pramonėje ir realiai įvertinti, kokių kompetencijų reikia šiuolaikinėse gamyklose.

    Studentams duris atveria „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Įmonėms tai galimybė anksčiau susipažinti su būsimais darbuotojais, o jaunuoliams geriau suprasti karjeros kelius regione.

    Pagrindinis savaitgalis visuomenei

    Rugsėjo 25–27 dienomis renginys pereina į viešąją programą, kai Panevėžio miesto ir rajono įmonės priims lankytojus į nemokamas ekskursijas. Organizatoriai žada ne tik pažintį su technologijomis, bet ir pramogines veiklas bei gastronomines patirtis.

    Skelbiama, kad šiemet dalyvauja daugiau nei 15 gamybos įmonių, atstovaujančių skirtingoms pramonės šakoms. Lankytojai galės pamatyti, kaip kuriami maisto produktai, gėrimai, baldai, elektronikos, metalo gaminiai ir inžineriniai sprendimai.

    Ekskursijos vyksta tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas, todėl daliai norinčiųjų gali tekti laukti gyvoje eilėje. Organizatoriai pabrėžia, kad gyva eilė negarantuoja patekimo, nes lankytojai įleidžiami tik atsiradus laisvų vietų.

  • Panevėžyje startuoja Atviros pramonės savaitgalis: įmonės atveria procesus ir karjeras

    Panevėžyje ir Panevėžio rajone prasideda ketvirtasis Atviros pramonės savaitgalis, kurio įžanga skirta ne tik smalsuoliams, bet ir pramonės profesionalams bei studentams. Renginys siekia suartinti įmones, švietimo įstaigas ir būsimus darbuotojus, parodyti, kaip realiai veikia šiuolaikinė gamyba.

    Pirmasis etapas vyks rugsėjo 21–24 dienomis, kai įmonės priims kitų bendrovių specialistus dalytis patirtimi. Šie susitikimai orientuoti į praktinius sprendimus ir procesų palyginimą, o ne į pažintines ekskursijas.

    Profesionalų vizituose bus aptariami gamybos automatizavimo sprendimai, kokybės vadyba pagal ISO 9001, tvaresnės gamybos kryptys ir žiedinės ekonomikos principai. Taip pat numatytos diskusijos apie LEAN ir kaizen taikymą kasdienėje veikloje, kai efektyvumas didinamas nuosekliai mažinant švaistymą ir gerinant procesus.

    Šiemet profesionalus priims AB „Panevėžio stiklas“, UAB „Devold“, UAB „Amber Pasta“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, UAB ADAX ir „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB. Organizatoriai pabrėžia, kad vertingiausia tokiuose susitikimuose yra reali patirtis, kurią galima pritaikyti iš karto, grįžus į savo įmonę.

    Kita renginio kryptis skirta būsimiesiems specialistams, kurie pramonę pamatys ne iš auditorijos, o gamybos aplinkoje. Į tikslinius vizitus kviečiami Panevėžio kolegijos ir Panevėžio mokymo centro jaunimas, taip pat į Panevėžį atvykstantys Kauno technologijos universiteto ir VILNIUS TECH studentai.

    Studentams duris atvers „Amber Pasta“, „Arginta Engineering“, HARJU ELEKTER, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, „Schmitz Cargobull Baltic“ UAB, „Stigma“, AB „Panevėžio energija“ ir AB „Panevėžio stiklas“. Vizitų metu jaunimas galės tiesiogiai bendrauti su specialistais, susipažinti su naudojamomis technologijomis ir įsivertinti, kokių kompetencijų šiuo metu labiausiai reikia pramonėje.

    Pagrindinė renginio dalis vyks rugsėjo 25–27 dienomis, kai įmonių durys atsivers visuomenei. Lankytojams žadamos nemokamos ekskursijos, įvairios veiklos ir gastronominės patirtys, leidžiančios iš arčiau pažinti Panevėžio pramonės spektrą nuo maisto ir gėrimų iki inžinerijos bei metalo apdirbimo.

    Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ekskursijos vyks tik su išankstine registracija, o vietų skaičius ribotas. Nepatekus į norimą laiką, bus galima bandyti prisijungti į gyvą eilę, tačiau tai neužtikrins patekimo.

    Renginį koordinuoja Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“, kuri siekia stiprinti regiono pramonės patrauklumą ir ryšį su talentais. Tokie atvirų durų formatai vis dažniau vertinami kaip priemonė spręsti darbuotojų trūkumo iššūkius, didinti profesijų prestižą ir paskatinti jaunimą rinktis inžinerines bei technologines kryptis.

  • Senvagėje šį vakarą debiutuoja „Atspindžiai“: 12 minučių reginys Panevėžio gimtadieniui

    Premjera prie Senvagės fontano

    Panevėžyje šį vakarą Senvagėje pirmą kartą bus parodytas naujas audiovizualinis spektaklis „Atspindžiai“. Renginys prasidės 21 valandą ir yra skirtas Senvagės fontanui bei Panevėžio 523-iojo gimtadienio progai.

    Maždaug 12 minučių trunkančiame pasirodyme ant vandens ekrano susijungs vaizdas, muzika, šviesos ir fontano srovių judesys. Spektaklį planuojama pakartoti rugsėjo 13 dieną 21 valandą.

    Kas laukia žiūrovų

    „Atspindžiai“ kviečia pažvelgti į realybės ir jos atspindžio santykį, žaidžiant dviejų vaizdo sluoksnių kaita. Dailininko Virginijaus Kašinsko kūriniai animuojami ir jungiami su juodai baltu kontūriniu vaizdu, o scenose šie sluoksniai tai sutampa, tai išsiskiria.

    Vaizdinį pasakojimą papildo baltų mitologijos ir lietuvių tautosakos motyvai, muzikos ir šviesos sprendimai. Pagal projekciją sinchronizuojamos fontano srovės sustiprina įspūdį, nes pasirodymas kuriamas kaip vientisa garso, vaizdo ir vandens choreografija.

    Skirtingų vaizdo sluoksnių kaita skatina stebėti, kaip keičiasi mūsų žvilgsnis į tą patį vaizdą ir kur prasideda interpretacija. Tokie vietai pritaikyti audiovizualiniai pasirodymai Lietuvoje tampa vis populiaresni, nes leidžia miesto erdves paversti trumpalaikėmis scenomis ir pritraukti įvairaus amžiaus žiūrovus.

    Kas sukūrė ir kaip veiks fontanai

    Spektaklį Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu sukūrė mažoji bendrija „Pozityvūs sprendimai“. Po šios dienos premjeros Senvagės fontano srovių ir šviesų programa be garso veiks iki 23.50 valandos.

    Miesto gimtadienio proga Senvagės fontano repertuarą papildys ir du nauji maždaug 5 minučių trukmės pasirodymai, kuriuose muzikos ritmą lydės fontano srovių judesys ir šviesos. Juos parengė fontaną administruojanti įmonė „Šokantys fontanai“.

    Rugsėjo 11 ir 12 dienomis Senvagėje vaizdo projekcijų nebus, tačiau dieninė ir vakarinė fontano programa veiks iki 23.50 valandos. Rugsėjo 11–13 dienomis iki 23.50 valandos veiks ir Laisvės aikštės bei Nepriklausomybės aikštės fontanai.

    Visą rugsėjo mėnesį trumpi Senvagės fontano audiovizualiniai pasirodymai numatyti 21 valandą nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, o penktadieniais ir šeštadieniais 21 valandą planuojamos vaizdo projekcijos. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad šventinio savaitgalio programa gali numatyti pakeitimų.

  • Vienas klausimas versle gali kainuoti tūkstančius: panevėžietis Justinas Dalinda atskleidžia

    Kelias į verslą prasidėjo nuo rizikos

    Panevėžietis Justinas Dalinda pirmąjį savo verslą pradėjo 2012 metais, kai kartu su draugais atidarė nedidelę kavinę. Patirties ir resursų buvo nedaug, todėl daug sprendimų teko priimti bandymų ir klaidų keliu.

    Pasak verslininko, akademinės žinios padeda susidėlioti bazinius principus, tačiau realiame versle viską lemia kasdieniai sprendimai, disciplina ir gebėjimas greitai prisitaikyti. Būtent dėl to, jo teigimu, praktinė patirtis tampa vienu vertingiausių išteklių.

    „Teorija svarbi, bet verslo realybė gerokai skiriasi nuo vadovėlinių modelių: tikroji patirtis ateina sprendžiant problemas čia ir dabar“, – sakė Justinas Dalinda.

    „Kavalierius“ augimas ir rinkos pokyčiai

    Pirmąją kavinę partneriai netrukus pardavė, tačiau noras kurti savo verslą nedingo. Vėliau Justinas Dalinda su žmona Vaiva įkūrė kavinę „Kavalierius“, kuri per dešimtmetį tapo viena ryškiausių susitikimų vietų Panevėžyje.

    Augant srautams ir stiprėjant prekės ženklui, 2021 metais „Kavalierius“ plėtra pasiekė Kauną. Verslininko teigimu, šis žingsnis pareikalavo ne tik investicijų, bet ir aiškių atsakymų į klausimus apie vietą, komandą, procesus ir klientų lūkesčius.

    Per tą laiką, anot jo, pasikeitė ir Panevėžio verslo aplinka: daugiau drąsos, idėjų ir naujų paslaugų. Tačiau kartu išaugo konkurencija, todėl išsiskirti vien produktu darosi vis sunkiau.

    Mentorystė: patirtis, kuri grįžta atgal

    Šiandien Justinas Dalinda dalyvauja Inovacijų agentūros mentorystės programoje ir padeda augti kitiems verslams. Jis konsultuoja paslaugų sektoriaus įmones, kurioms svarbiausias yra tiesioginis kontaktas su klientu fizinėje vietoje.

    Verslininko teigimu, paslaugų versluose konkurencinis pranašumas vis dažniau kuriamas per kliento patirtį: aptarnavimo kultūrą, aiškius procesus, aplinką ir komandos nuoseklumą. Net smulkios detalės, jo teigimu, gali lemti, ar klientas sugrįš.

    „Mes kavinėje neparduodame tik kavos, mes parduodame patirtį: nuo švaros iki bendravimo tono ir to, kaip žmogus jaučiasi išėjęs“, – sakė Justinas Dalinda.

    Mentorystę jis vadina abipusiu procesu, nes sprendžiant kitų verslų problemas tenka iš naujo peržiūrėti ir savo sprendimų logiką. Anot jo, dažnai lemiamas tampa ne patarimas, o tikslus klausimas, padedantis verslo savininkui pačiam aiškiai įvardyti, kas iš tiesų stabdo augimą.

  • Panevėžys atveria gamyklų duris: pramonės savaitgalis žada netikėtas patirtis

    Kas šiandien paverčia miestą pramonės centru, vis dažniau lemia ne vien gamyklų skaičius ar produkcijos apimtys. Šiuolaikinėje ekonomikoje svarbi visa ekosistema: specialistų rengimas, mokslo ir verslo partnerystės, investicijų pritraukimas ir gyvenimo kokybė, kuri padeda išlaikyti talentus.

    Rugsėjo 25–27 dienomis į Panevėžį sugrįžta „Atviros pramonės savaitgalis“ – ketvirtus metus iš eilės vyksiantis pramonės festivalis. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys stiprina Panevėžio miesto ir rajono siekį būti atpažįstamam kaip modernus industrinis centras ir kviečia pamatyti, kuo regionas gyvena kasdien.

    Panevėžyje gamyba išlieka vienu didžiausią pridėtinę vertę kuriančių sektorių, o mieste veikia daugiau kaip 200 gamybos įmonių. Per dešimtmečius čia susiformavo mechanikos ir elektros inžinerijos, metalo apdirbimo, elektronikos, automobilių komponentų, baldų bei maisto pramonės kompetencijos, kurios kuria darbo vietas ir eksporto potencialą.

    Europos mastu gamybos reikšmė išlieka esminė: sektorius turi didelį svorį užimtumui ir ekonomikos atsparumui, ypač geopolitinio neapibrėžtumo ir tiekimo grandinių persitvarkymo laikotarpiu. Pastaraisiais metais vis garsiau kalbama ir apie gamybos sugrąžinimą ar priartinimą prie Europos rinkų, o tai didina konkurenciją dėl investicijų tarp regionų.

    Vien stiprių įmonių nepakanka, kad pramonė augtų tvariai: reikalingi mokymo centrai, inovacijų infrastruktūra, patraukli miesto aplinka ir bendruomenė, kuri jaučia ryšį su čia kuriama verte. Panevėžio plėtros agentūros „Panevėžys NOW“ komanda akcentuoja, kad festivalis ir parodo būtent šią pramonės pusę – ją, kuri jungia verslą, švietimą, kultūrą ir kasdienį miesto gyvenimą.

    Renginio idėja remiasi paprastu principu: dažnai matome galutinį produktą, bet retai pamatome žmones, technologijas ir profesijas, kurios jį sukuria. „Atviros pramonės savaitgalis“ siekia atverti tai, kas įprastai lieka už gamyklų vartų, ir kartu priminti, kad pramonė daro įtaką ne tik ekonomikai, bet ir tam, kokių kompetencijų reikia mokykloms, kaip planuojamos teritorijos ir kaip pritaikomas industrinis paveldas.

    Panevėžyje industrinė ir kultūrinė tapatybės vis dažniau susitinka: buvę pramoniniai pastatai įgauna naujas verslo, logistikos ar kultūros funkcijas, o industrinės erdvės tampa renginių vietomis. Tokia transformacija leidžia pramonės istoriją paversti gyvu miesto audiniu, o ne tik praeities liudijimu.

    Rugsėjo 25–27 dienomis festivalis kvies panevėžiečius ir miesto svečius iš arčiau pamatyti, kaip kuriama pridėtinė vertė, kokių specialistų reikia moderniai gamybai ir kodėl pramonė šiandien vis dažniau išeina už gamyklų sienų. Organizatoriai tikisi, kad renginys padės geriau suprasti, kaip pramonė formuoja regiono ateitį ir kokią vietą joje gali rasti skirtingų sričių žmonės.

    Informacija: Panevėžio plėtros agentūra „Panevėžys NOW“

  • Panevėžys švęs 523-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, eisenos ir šou Senvagėje

    Panevėžys rugsėjo 11–13 dienomis minės 523-iąjį miesto gimtadienį. Trijų dienų programa pasklis po miesto centrą, Senvagę, kultūros erdves ir kitas vietas, kur suplanuoti koncertai, spektakliai, sporto varžybos, edukacijos, mugė ir veiklos šeimoms.

    Šių metų šventės tema Panevėžys. KAIP MES! akcentuoja žmones, kurie kuria miesto kasdienybę ir istoriją. Organizatoriai žada, kad renginiuose bus vietos ir tradicijoms, ir šiuolaikiniams formatais paremtoms patirtims, įtraukiant bendruomenes, jaunimą, kūrėjus bei miesto svečius.

    „Miesto gimtadienis kasmet parodo, koks įvairus yra Panevėžys ir kiek daug skirtingų žmonių jį kuria. Kviečiu panevėžiečius ir miesto svečius atrasti tai, kas artima būtent jums, ir drauge švęsti miestą“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Penktadienis: startas ir jaunimo erdvės

    Šventė prasidės rugsėjo 11 dieną: miesto centre nusidrieks mugė, o Senvagė taps viena pagrindinių traukos vietų jaunimui. Čia numatytos kūrybinės ir poilsio zonos, taip pat technologijų erdvė, kurioje bus siūloma išbandyti virtualiosios realybės patirtis ir interaktyvias veiklas.

    Vakare Laisvės aikštėje numatyti koncertai, o vėliau planuojama aktyvi programa, jungianti muziką ir sportinį ritmą. Organizatoriai pabrėžia, kad penktadienis orientuotas į šventės atidarymo nuotaiką ir jaunatvišką miesto pulsą.

    Šeštadienis: didžioji eisena ir pagrindinė scena

    Rugsėjo 12 dieną laukia plačiausia programa: dieną vyks miesto vėliavos kėlimo ceremonija, edukacijos ir kultūriniai pasirodymai įvairiose erdvėse. Senvagėje planuojamos veiklos šeimoms, o miesto centre veiks bendruomenių ir organizacijų erdvės.

    Vienas svarbiausių akcentų – tradicinė miesto eisena, kuri prasidės 17 valandą ir suvienys bendruomenes, organizacijas, sporto klubus, meno kolektyvus bei šeimas. Po eisenos numatyti vakaro koncertai, o vėliau žadama speciali gimtadienio staigmena Senvagėje.

    Sekmadienis: sportas, šeimos ir aktyvus laikas

    Rugsėjo 13 dieną šventė tęsis ramesniu, bet aktyviu tempu: mieste bus daugiau sporto renginių, pasirodymų ir veiklų šeimoms. Lankytojai galės rinktis pramogas miesto centre, mugę, kultūrines erdves ir įvairias iniciatyvas Senvagėje.

    Programoje numatyti ir automobilių sporto renginiai, todėl dalyje gatvių planuojami laikini eismo ribojimai. Vairuotojai raginami keliones planuoti iš anksto ir sekti savivaldybės skelbiamą informaciją dėl konkrečių atkarpų bei laikų.

    Organizatoriai taip pat primena, kad po vakaro renginių rugsėjo 11 ir 12 dienomis iš miesto centro kursuos papildomi autobusai pagrindinėmis kryptimis. Kelionės jais bus nemokamos, kad po koncertų būtų patogiau saugiai grįžti namo.

    Šventės naujovė – audiovizualinis spektaklis ant vandens Atspindžiai, kuriame vandens ekrane derinami vaizdai, muzika, šviesos ir fontano judesys. Spektaklio seansai numatyti miesto gimtadienio išvakarėse ir šventės pabaigoje, o fontano šviesų pasirodymai veiks ir kitomis dienomis.

  • Panevėžys plečia „Stasys Museum“: prasideda 10,49 mln. eurų rekonstrukcija su sale ir parkingu

    Panevėžio miesto savivaldybė pradeda antrąjį Stasio Eidrigevičiaus menų centro „Stasys Museum“ plėtros etapą. Pasirašyta rangos darbų sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Eika Construction“, todėl netrukus startuos Respublikos g. 40 esančio pastato rekonstrukcija.

    Plėtra siekiama iš esmės išauginti muziejaus pajėgumus: suplanuota daugiau erdvių parodoms, renginiams, edukacijoms, kūrybinėms veikloms ir menininkų rezidencijoms. Savivaldybė tikisi, kad tai leis priimti daugiau lankytojų ir pritraukti didesnės apimties tarptautinius projektus.

    „Pirmasis „Stasys Museum“ etapas parodė, kad Panevėžiui tokia kultūros erdvė reikalinga ir įdomi žmonėms. Dabar žengiame į kitą etapą – kuriame sąlygas muziejui veikti visa numatyta apimtimi, priimti didesnius tarptautinius projektus“, – sakė Panevėžio miesto savivaldybės merė Loreta Masiliūnienė.

    Projektas įgyvendinamas pagal 2018 metais tarptautiniame architektūriniame konkurse laimėjusią idėją ir turėtų užbaigti pirminę muziejaus komplekso viziją. Viešajame pirkime gauti penki pasiūlymai, o geriausiai pagal kainos ir kokybės kriterijus įvertintas UAB „Eika Construction“.

    Rekonstrukcijos metu numatyta įrengti beveik 300 kv. m universalią daugiafunkcę salę koncertams, konferencijoms, edukacijoms ir kitiems renginiams. Taip pat planuojama daugiau kaip 750 kv. m naujų ekspozicijų salių, bendradarbystės erdvė, menininko dirbtuvės bei administracinės ir pagalbinės patalpos.

    Pastato rūsyje suprojektuota 53 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ekstremaliosiomis situacijomis galės būti naudojama ir kaip priedanga. Bendrai muziejaus teritorijoje numatoma 67 stovėjimo vietos, o visas pastatas bus pritaikytas žmonėms su negalia.

    Plėtros darbai apims ir inžinerinių sistemų atnaujinimą: planuojamos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, gaisrinės saugos, apsaugos bei lietaus nuotekų surinkimo sistemos. Kartu bus tvarkoma aplinka – šiaurinėje sklypo dalyje numatyta apželdinta viešoji erdvė, o Respublikos gatvės pusėje planuojama pratęsti žaliąją juostą, išlaikant bendrą architektūrinę stilistiką.

    Projektas „Stasio Eidrigevičiaus menų centro rekonstrukcija pritaikant teikti naujas kultūros paslaugas“ įgyvendinamas savivaldybei bendradarbiaujant su partneriu „Stasys Museum“. Pagal finansavimo sutartį projektui skirta 8 mln. eurų Europos Sąjungos fondo lėšų, o likusi dalis finansuojama Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, rangos darbų sutarties vertė siekia 10,49 mln. eurų.