CP v2

Tag: Parama ūkininkams

  • 80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    80 tūkst. eurų ūkiui: startuoja kvietimas, bet vienas niuansas gali nulemti, ar gausite paramą

    Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės jau gali ruoštis naujam paramos kvietimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ supaprastintąja tvarka. Paraiškas bus galima teikti nuo spalio 1 dienos iki lapkričio 30 dienos per ŽŪMIS elektroninę sistemą.

    Šiam kvietimui numatyta daugiau kaip 3,6 mln. eurų parama kitų augalininkystės sektorių ūkių investicijoms. Priemonė skirta ne tik gamybos pajėgumų stiprinimui, bet ir sprendimams, kurie padeda ūkiui tapti efektyvesniam bei konkurencingesniam.

    Kiek galima gauti ir kokiomis sąlygomis?

    Vienam projektui gali būti skirta iki 80 000 eurų negrąžintinos paramos. Įprastai parama gali sudaryti iki 40 proc. tinkamų finansuoti investicijų vertės, todėl planuojant biudžetą svarbu iš anksto įsivertinti, kokią dalį teks padengti nuosavomis lėšomis ar skolintu finansavimu.

    Jauniesiems ūkininkams, kurie dėl paramos kreipiasi pirmą kartą per penkerius metus nuo įsisteigimo dienos ir atitinka reikalavimus, paramos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų. Didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

    Kur nukreipta didžiausia paramos dalis?

    Finansavimas šiame kvietime paskirstytas pagal regionus. Sostinės regione kitiems augalininkystės sektoriams, išskyrus sodininkystę, daržininkystę, uogininkystę, gėlininkystę ir vaistažolininkystę, numatyta iki 728 095 eurų.

    Vidurio ir Vakarų regione tiems patiems sektoriams numatyta iki 2 912 380 eurų. Tai reiškia, kad didžiausia lėšų dalis orientuota į regionų ūkius, kurie planuoja investicijas į gamybą ir veiklos modernizavimą.

    Kam tinka ši priemonė?

    Parama skirta ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir ūkyje pagamintų ar išaugintų produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, bei jų tiekimui rinkai. Praktikoje tai atveria galimybes investuoti ne vien į techniką ar įrangą, bet ir į sprendimus, leidžiančius sukurti didesnę pridėtinę vertę pačiame ūkyje.

    Paraiškas gali teikti ūkininkai ir juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir arba perdirbimu bei produkcijos pateikimu rinkai. Taip pat gali kreiptis pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, superkantys narių produkciją, ją realizuojantys arba perdirbantys ir parduodantys pagamintus produktus.

    Žemės ūkio ministerija ragina paraiškų rengimo neatidėti paskutinei minutei: iš anksto pasirūpinti dokumentais, tiksliai susiplanuoti investicijas ir įsivertinti, ar pasirinkti sprendimai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus. Praktikoje būtent pasirengimo kokybė dažnai lemia, ar paraiška bus įvertinta sklandžiai ir ar projektą pavyks įgyvendinti be brangių korekcijų.

  • Jaunųjų ūkininkų liko mažiau nei 20 tūkst.: žemė ir finansai užrakino kartų kaitą regionuose

    Per pastaruosius 15 metų jaunųjų ūkininkų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 41 496 iki mažiau nei 20 000. Jauni ūkio valdytojai dabar sudaro tik 13,3 proc. visų valdų, o pensinio amžiaus ūkininkų yra beveik tris kartus daugiau.

    Toks disbalansas vis dažniau vertinamas ne vien kaip žemės ūkio sektoriaus, bet ir kaip regionų ateities klausimas. Mažėjant jaunų žmonių daliai, kyla rizika ilgainiui prarasti darbo vietas, vietinę maisto gamybą ir investicijas į kaimo infrastruktūrą.

    Kas stabdo kartų kaitą?

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga pabrėžia, kad pagrindinės kliūtys išlieka tos pačios: žemės prieinamumas, startinio kapitalo trūkumas ir sudėtinga prieiga prie finansavimo. Nors paramos priemonės keitėsi, jauno žmogaus starto sąlygos dažnai negerėjo taip, kaip tikėtasi.

    Didžiausias barjeras – pirmieji hektarai. Galiojanti pirmumo teisė perkant privačią žemės ūkio paskirties žemę paprastai palankesnė tiems, kurie jau turi besiribojančių sklypų, todėl pradedantieji, neturintys paveldėto ūkio, dažnai atsiduria silpnesnėje pozicijoje.

    Paraiškų daug, paramą gauna kas penktas

    Vieno iš pastarųjų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo kvietimų metu buvo pateiktos 1 022 paraiškos, prašant daugiau nei 61 mln. eurų. Finansavimas skirtas 205 paraiškoms už maždaug 12,3 mln. eurų, taigi realią paramą gavo apie kas penktas pareiškėjas.

    Ši statistika rodo, kad problema nėra jaunimo nenoras ūkininkauti – norinčiųjų yra, tačiau galimybių įsitvirtinti trūksta. Pradžioje dažniausiai prireikia didelių investicijų technikai, pastatams ar apyvartinėms lėšoms, o bankams ne visuomet pakanka trumpos veiklos istorijos ir užstato.

    Sprendimų ieškoma ne tik paramoje

    Sąjunga ragina sprendimų ieškoti plačiau: stiprinti lengvatinių paskolų ir garantijų priemones, peržiūrėti žemės įsigijimo mechanizmus ir sukurti sklandesnį ūkių perdavimo modelį jaunajai kartai. Taip pat akcentuojama būtinybė sudaryti realias sąlygas grįžti emigravusiems jauniems žmonėms, sukaupusiems patirties ir kapitalo.

    „Nenorime naujai Vyriausybei pateikti dar vieno seniai žinomų problemų sąrašo. Norime kalbėti apie sprendimus, kad jaunam žmogui būtų realu pradėti ūkininkauti ir kurti ateitį Lietuvoje“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

    Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas vis dažniau pristatomas kaip ilgalaikė investicija į regionų ekonomiką, o ne vien išlaidų eilutė. Augant ūkiui, didėja darbo vietų skaičius, perkamos paslaugos ir technika, o sukuriama pridėtinė vertė grįžta per mokesčius ir vietos vartojimą.

    Ekspertai pabrėžia, kad kartų kaitos neišspręs vienas kvietimas ar vienkartinė išmoka. Reikalinga nuosekli politika, apimanti žemės prieinamumą, finansavimo instrumentus, ūkių perdavimo praktiką ir regionų patrauklumą jaunoms šeimoms.

  • Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

    Šalnos smogė sodams

    Lenkijoje kelias naktis iš eilės fiksuojamos pavasarinės šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius, o realus nuostolių mastas paaiškės tik po kelių dienų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė stebinti situaciją ir palaikanti ryšį su ūkininkais bei vietos administracija.

    Pasak ministerijos, tik pasibaigus šalnų bangai bus galima tiksliau įvertinti, kiek žalos patirta soduose ir uogynuose. Tokiais atvejais vaivadijos, atitinkančios Lietuvos apskričių lygmens administracinius vienetus, sudaro komisijas nuostoliams nustatyti ir dokumentuoti.

    Žadami paramos mechanizmai

    Ministerija pabrėžia, kad gavus komisijų išvadas įprastai įjungiami paramos mechanizmai, pritaikyti stichinių reiškinių paveiktiems ūkiams. Sprendimų greitis priklausys nuo to, kaip sparčiai bus surinkti duomenys ir patvirtinti nuostoliai konkrečiuose regionuose.

    „Esame numatę lėšų padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo orų reiškinių. Kaip ir ankstesniais metais, reaguosime greitai ir pagal nuostolių mastą“, – sakė žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

    Ūkininkai: kai kur dingo beveik visas derlius

    Lenkijos sodininkų organizacijų atstovai tvirtina, kad kai kuriose vietovėse ši šalnų banga galėjo sunaikinti 80–90 proc. vaisių užuomazgų. Labiausiai nukentėti gali vyšnių, trešnių, kriaušių ir obelų sodai, anksčiau šalnos jau palietė avietes ir gervuoges.

    „Tai, kas dabar vyksta soduose, yra armagedonas“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas ir parlamento narys Miroslawas Maliszewskis.

    Pasak jo, tai jau antroji šalnų banga šį sezoną, tačiau dabartinė kai kuriose vietose yra gerokai stipresnė. Ūkininkai bando gelbėti žiedus ir užuomazgas įvairiomis priemonėmis, tačiau jei audiniai jau pažeisti, dalies nuostolių išvengti nebeįmanoma.

    Prognozės ir platesnis kontekstas

    Lenkijos meteorologai įspėjo, kad naktį temperatūra daugelyje regionų gali kristi žemiau nulio, o prie žemės paviršiaus šaltis paprastai būna dar aštresnis. Tokios sąlygos ypač pavojingos žydinčioms kultūroms, nes net trumpalaikis šaltis gali sunaikinti būsimą derlių.

    Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis turėtų pamažu šilti, tačiau vietomis dar galimi pavieniai atšalimai. Po šalnų rizikos dažnai seka kita problema: staigesnis atšilimas ir permainingi orai didina audrų, krušos ir liūčių tikimybę, o tai žemės ūkiui tampa papildomu neapibrėžtumu.

    Ūkininkų organizacijos atkreipia dėmesį, kad pavasarinės šalnos pastaraisiais metais kartojasi dažniau ir tampa sunkiau prognozuojamos. Šiltos kovo ar balandžio pradžios dienos paspartina vegetaciją, o vėliau grįžtantis šaltis smogia pačiu jautriausiu momentu, kai nuo kelių laipsnių priklauso viso sezono pajamos.