Šalnos Lenkijos soduose: nuostoliai gali siekti 80–90 proc., ministerija žada greitą pagalbą

Šalnos smogė sodams

Lenkijoje kelias naktis iš eilės fiksuojamos pavasarinės šalnos smarkiai paveikė sodininkystės ūkius, o realus nuostolių mastas paaiškės tik po kelių dienų. Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija pranešė stebinti situaciją ir palaikanti ryšį su ūkininkais bei vietos administracija.

Pasak ministerijos, tik pasibaigus šalnų bangai bus galima tiksliau įvertinti, kiek žalos patirta soduose ir uogynuose. Tokiais atvejais vaivadijos, atitinkančios Lietuvos apskričių lygmens administracinius vienetus, sudaro komisijas nuostoliams nustatyti ir dokumentuoti.

Žadami paramos mechanizmai

Ministerija pabrėžia, kad gavus komisijų išvadas įprastai įjungiami paramos mechanizmai, pritaikyti stichinių reiškinių paveiktiems ūkiams. Sprendimų greitis priklausys nuo to, kaip sparčiai bus surinkti duomenys ir patvirtinti nuostoliai konkrečiuose regionuose.

„Esame numatę lėšų padėti ūkininkams, nukentėjusiems nuo orų reiškinių. Kaip ir ankstesniais metais, reaguosime greitai ir pagal nuostolių mastą“, – sakė žemės ūkio ministras Stefanas Krajewskis.

Ūkininkai: kai kur dingo beveik visas derlius

Lenkijos sodininkų organizacijų atstovai tvirtina, kad kai kuriose vietovėse ši šalnų banga galėjo sunaikinti 80–90 proc. vaisių užuomazgų. Labiausiai nukentėti gali vyšnių, trešnių, kriaušių ir obelų sodai, anksčiau šalnos jau palietė avietes ir gervuoges.

„Tai, kas dabar vyksta soduose, yra armagedonas“, – sakė Lenkijos sodininkų asociacijos vadovas ir parlamento narys Miroslawas Maliszewskis.

Pasak jo, tai jau antroji šalnų banga šį sezoną, tačiau dabartinė kai kuriose vietose yra gerokai stipresnė. Ūkininkai bando gelbėti žiedus ir užuomazgas įvairiomis priemonėmis, tačiau jei audiniai jau pažeisti, dalies nuostolių išvengti nebeįmanoma.

Prognozės ir platesnis kontekstas

Lenkijos meteorologai įspėjo, kad naktį temperatūra daugelyje regionų gali kristi žemiau nulio, o prie žemės paviršiaus šaltis paprastai būna dar aštresnis. Tokios sąlygos ypač pavojingos žydinčioms kultūroms, nes net trumpalaikis šaltis gali sunaikinti būsimą derlių.

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis turėtų pamažu šilti, tačiau vietomis dar galimi pavieniai atšalimai. Po šalnų rizikos dažnai seka kita problema: staigesnis atšilimas ir permainingi orai didina audrų, krušos ir liūčių tikimybę, o tai žemės ūkiui tampa papildomu neapibrėžtumu.

Ūkininkų organizacijos atkreipia dėmesį, kad pavasarinės šalnos pastaraisiais metais kartojasi dažniau ir tampa sunkiau prognozuojamos. Šiltos kovo ar balandžio pradžios dienos paspartina vegetaciją, o vėliau grįžtantis šaltis smogia pačiu jautriausiu momentu, kai nuo kelių laipsnių priklauso viso sezono pajamos.