CP v2

Tag: Parodos

  • Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Rugpjūčio 15 dieną 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje atidaroma menininkės Miglės Markulytės personalinė paroda „Kito vardo akimis. (ne)būti“.

    Paroda yra trejus metus plėtoto tarpdisciplininio projekto dalis, kuriame menininkė per fotografiją ir tekstą tiria posthumanistinį santykį su nežmogiškuoju Kitu. Pagrindinė kryptis – ne simbolinis gyvūno „įkalbinimas“, o simetriškesnis ryšys, paremtas stebėjimu ir rūpesčiu.

    Marcinkonių stoties galerijos erdvėje siūlomas patyrimas kuriamas taip, kad pasakojimas neužsifiksuotų vienoje, iš anksto nustatytoje reikšmėje. Lankytojas kviečiamas judėti prieblandoje ir žibintuvėlio šviesa pačiam brėžti dėmesio trajektoriją, tarsi „perskaitant“ parodą skirtingais būdais.

    „Vietos, kuriose (ne)buvai, atrodo tokios pažįstamos… Ar atsimeni, ko čia atėjai?“, – sakoma parodos tekste.

    Parodoje akcentuojama riba tarp būties ir nebūties, dokumentalumo ir fikcijos, konkretybės ir abstrakcijos. Šią įtampą kuria vaizdo ir žodžio sandūra, o simboliai ir užuominos tampa priemone kalbėti apie tai, kas sunkiai įvardijama tiesiogiai.

    Pasakojime svarbi vieta tenka avims, įvardijamoms nematomomis parodos protagonistėmis ir poezijos adresatėmis. Jos nurodo į vietas, keliones ir dėmesio perkėlimą nuo žmogaus patirties centro į aplinką, kurioje egzistuoja ir kitos gyvybės formos.

    Miglė Markulytė yra menininkė, kultūrologė ir meno kritikė. Ji baigė fotografijos ir medijų meno bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o Vilniaus universitete įgijo literatūros antropologijos ir kultūros magistrės kvalifikaciją.

    Parodą kuruoja Agnė Gintalaitė, o Marcinkonių stoties galeriją kuruoja Laura Garbštienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 dienos, ją bus galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos arba susitarus iš anksto.

    Projektas yra parodų ciklo Marcinkonių stoties galerijoje dalis, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad projekto tąsa numatyta ir kitose erdvėse Kaune bei Vilniuje.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Europa šią savaitę: ką rinktis?

    Po saulės užtemimo dėmesys Europoje krypsta ne į dangų, o į kultūros sceną: galerijos, kino teatrai ir srautinių platformų premjeros siūlo tankią darbotvarkę. Šią savaitę išsiskiria naujas siaubo filmas Insidious, svarbios fotografijos ekspozicijos ir naujas „Weezer“ albumas.

    Pastaraisiais metais kultūros vartojimas Europoje aiškiai pasiskirstė į du polius: gyvus renginius ir turinį namuose. Dėl to žiūrovai vis dažniau planuoja trumpus savaitgalio išvykų maršrutus aplink parodas ar festivalius, o premjeras renkasi pagal tai, ar jos pasiekiamos kine, ar platformose tą pačią savaitę.

    Parodos: fotografija ir klasika naujame kontekste

    Londone šią savaitę dėmesio centre atsiduria Royal Photographic Society tarptautinė fotografijos paroda, pristatanti šiuolaikinės fotografijos spektrą nuo socialinių temų iki vizualinių eksperimentų. Organizatorių atrankoje paprastai dalyvauja tūkstančiai autorių, todėl ekspozicija veikia kaip metinė tendencijų apžvalga, ką fotografija pasakoja apie dabartį.

    Florencijoje tęsiama Marko Rothko kūrybai skirta paroda istoriniame Palazzo Strozzi kontekste. Tokie projektai Europoje vis dažniau remiasi idėja, kad meno patirtį kuria ne tik darbai, bet ir erdvė, todėl klasikinė architektūra naudojama kaip papildomas pasakojimo sluoksnis šiuolaikiniam žiūrovui.

    Kinas ir ekranai: siaubas grįžta į didįjį ekraną

    Kino teatruose pasirodo Insidious: Out of the Further, nauja antgamtinio siaubo franšizės dalis, kuri grįžta prie pagrindinės serijos idėjos: riba tarp realaus pasaulio ir anapusybės yra trapi. Siužeto centre motina, grįžtanti į vaikystės namus ir atrandanti pavojingą gebėjimą, leidžiantį į realybę prasiveržti būtybėms iš dvasinio pasaulio.

    Siaubo žanras pastaruoju metu vėl stiprina pozicijas kino teatruose, nes tai vienas efektyviausių būdų pasiūlyti žiūrovui patirtį, kurios namuose atkartoti sunku. Kūrėjai dažniau remiasi ne vien staigiais išgąsčiais, o atmosferos, garso ir psichologinės įtampos deriniu, kad filmas veiktų kaip kolektyvinis seansas salėje.

    Namų ekranams skirta ir trečiojo sezono kelionių formato laida Conan O’Brien Must Go, kuri grįžta su komiko vizitais pas gerbėjus skirtingose šalyse. Šį kartą žadami epizodai Indijoje, Nyderlanduose, Maroke ir Filipinuose, o laidos stiprybė išlieka improvizacija ir sąmoningai nepatogios situacijos, kurios atskleidžia kasdienę vietos kultūrą.

    Muzika: „Weezer“ ir vėlyvos vasaros nuotaika

    „Weezer“ pristato albumą Weezer (The Gold Album), tęsdami įprotį periodiškai grįžti su aiškiai atpažįstamu, melodijomis paremtu skambesiu. Grupė, aktyvi nuo 1990-ųjų, šįkart flirtuoja su dykumų roko nuotaikomis ir nostalgija, o dainose ryškėja tema apie laiką, brandą ir santykį su praeitimi.

    Nauji įrašai iš veteranų grupių vis dažniau orientuojami į dvi auditorijas vienu metu: klausytojus, užaugusius su ankstyvaisiais hitais, ir jaunesnius, kurie atranda muziką per trumpus vaizdo įrašus ir grojaraščius. Tokia strategija reiškia daugiau vizualinio turinio, aiškesnį singlų pasirinkimą ir albumus, kurie turi skambėti ir kaip naujiena, ir kaip pažįstamas ženklas.

    Jei savaitę norisi suplanuoti paprastai, kryptys aiškios: vieną vakarą skirti naujam siaubo filmui kine, kitą savaitgalio dieną derinti su paroda, o namuose palikti vietos kelionių formato komedijai ir naujam albumui. Tai vienas tų kultūrinių periodų, kai pasirinkimų daug, bet kiekvienas jų turi aiškų adresą ir laiką.

  • Visaginas atvers netikėtą paslaptį: 200 Europos naujų miestų istorijos – lauko parodoje

    Visaginas atvers netikėtą paslaptį: 200 Europos naujų miestų istorijos – lauko parodoje

    2026 metų rugpjūčio 22 dieną Visagine bus atidaryta lauko paroda „Neplanuotos planinių miestų istorijos“, kviečianti pažinti XX amžiaus antrojoje pusėje Europoje kurtų naujųjų miestų fenomeną. Organizatorių teigimu, Visaginas yra vienas iš daugiau nei 200 miestų, statytų pagal vientisą urbanistinį planą ir dažnai turėjusių aiškiai apibrėžtą funkciją.

    Tokie planiniai miestai Europoje gimė kaip atsakas į spartų industrializacijos ir urbanizacijos tempą, būsto trūkumą bei didelių pramonės projektų poreikius. Jie buvo kuriami kaip palydoviniai miestai prie pramonės objektų ar didmiesčių, o kai kuriais atvejais tapo politinių ambicijų ir modernizacijos vizijos vitrinomis, kurioms itin svarbi buvo architektūra ir viešosios erdvės.

    Paroda pristatys 16 naujųjų miestų istorijų lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, tarp jų ir Visagino atvejį. Pagrindinė parodos linija akcentuoja, kad kruopščiai suplanuotos gyvenvietės realybėje susidūrė su neplanuotais scenarijais: pramonės pertvarkomis, demografiniais pokyčiais, ekonominiais lūžiais ir tapatybės paieškomis.

    Parodos idėja kilo tarptautinio projekto „New Towns | New Narratives“ metu, sujungusio 16 miestų nuo Kohtla Jarvės Estijoje iki Drumul Taberei Rumunijoje. Projekto dalyviai pabrėžia bendrą klausimų lauką: kaip šiandien įprasminti tokių miestų istoriją, suderinti paveldą su atsinaujinimu, ieškoti tvarių transformacijos modelių ir įtraukti bendruomenes.

    Ši tarptautinė perspektyva siūlo Visaginą vertinti ne kaip izoliuotą sovietmečio projektą, o kaip platesnio Europos urbanistinės raidos reiškinio dalį. Tai svarbu ir praktine prasme, nes daugelyje šalių vyksta diskusijos, kaip atnaujinti vėlyvojo modernizmo rajonus, gerinti energinį efektyvumą ir kartu neprarasti miestovaizdžio savitumo.

    Trys žvilgsniai į architektūrą

    Parodos atidarymą lydės trys pranešimai, skirti Visagino architektūriniam tapatumui ir monofunkcinių miestų raidai. Tokie miestai dažniausiai buvo glaudžiai susieti su viena strategine ūkio šaka, todėl pasikeitus pradinėms prielaidoms jiems tenka iš naujo atsakyti į klausimą, kuo būti toliau.

    DOCOMOMO Lietuva vadovas Liutauras Nekrošius analizuos Visaginą masinio modernizmo kontekste ir kels klausimą, kaip vertinti tipiniais projektais paremtą architektūrą: ar ji gali turėti kultūrinę vertę ir kuo skiriasi Baltijos regiono Rytų ir Vakarų patirtys. VILNIUS TECH docentė Kateryna Didenko pristatys Europos monofunkcinių miestų reiškinį ir tapatybės dilemą pramoninei funkcijai nykstant.

    Kuratorius ir tyrėjas Martynas Germanavičius žada apžvelgti Visagino architektūrinę genealogiją ir ateities potencialą, akcentuodamas vėlyvojo modernizmo miesto santykį su gamta. Organizatoriai primena, kad Visaginas per pastaruosius dešimtmečius keitėsi ne tik demografiškai, bet ir ekonomiškai, o diskusija apie miesto ateitį vis dažniau siejama su kokybiškos aplinkos išsaugojimu ir atnaujinimu.

    Kur ir iki kada vyks paroda

    Paroda bus įrengta lauke, prie pėsčiųjų gatvių Sedulinos alėjos ir Visagino gatvės sankryžos, tarp daugiabučių Visagino g. 8 ir Visagino g. 10. Ji veiks iki 2026 metų spalio 4 dienos.

    Organizatoriai nurodo, kad parodą rengia VšĮ „Urbanistinės istorijos“, finansuoja Visagino savivaldybė, partneris yra Visagino kultūros centras. Atidarymo dieną programoje numatytas ir šiuolaikinio šokio performansas, sukurtas kartu su Visagino bendruomene kūrybinių dirbtuvių metu.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: „Spider-Man“, Ariana Grande albumas ir Andy Warhol parodos

    Kultūros savaitės pasirinkimai

    Šią savaitę Europos kultūros kalendoriuje ryškėja superherojų banga ir garsūs vardai, kurių premjeros bei parodos traukia tiek šeimas, tiek kino ir meno gerbėjus. Programoje susitinka didieji kino ekranai, srautinių platformų naujienos ir muziejų salės.

    Artimiausiomis dienomis dėmesio centre atsiduria naujas „Spider-Man“ filmas, tęsiantis po 2021 metais pasirodžiusios juostos istoriją. Tuo pat metu Paryžiuje ir Londone atsidaro arba tęsiasi parodos, leidžiančios iš arčiau pažvelgti į Andy Warhol kūrybą ir viktorijinio laikotarpio dailininko Richardo Dadd pasaulį.

    Parodos: nuo Dadd iki Warhol

    Londone pristatoma didelės apimties Richardo Dadd paroda, kurioje akcentuojamas menininko kruopštus, pasakiškas vaizduotės pasaulis ir kartu jo biografijos dramatiškas kontekstas. Dadd vardas meno istorijoje dažnai siejamas su detaliais, fantazijos kupinais siužetais, o jo gyvenimo istorija primena ir apie XIX amžiaus psichikos sveikatos sampratą bei institucijas.

    Paryžiuje Musée du Luxembourg parodoje apie Andy Warhol dėmesys sutelkiamas į mažiau plačiai aptariamą kūrybos pusę, jo piešinius. Ekspozicijose tokia kryptis paprastai padeda suprasti, kaip poparto ikonografija gimė iš kasdienių eskizų, portretų ir idėjų „juodraščių“.

    Kinas ir serialai: sugrįžta herojai

    Kino teatruose startuoja „Spider-Man: Brand New Day“, kuriame pagrindinį vaidmenį vėl kuria Tomas Hollandas. Siužetas tęsia ankstesnių įvykių pasekmes, kai pasaulis nebeprisimena Peterio Parkerio, o tai suteikia istorijai daugiau vienatvės, atsakomybės ir tapatybės klausimų.

    Serialų mėgėjams numatytas animacinio „Batman: Caped Crusader“ antrojo sezono startas „Prime Video“ platformoje. Ši interpretacija dažnai apibūdinama kaip grįžimas prie niūresnės, detektyvinės Gotham miesto atmosferos, kurioje ryškėja ankstyvieji Bruce’o Wayne’o metai ir jo santykiai su sąjungininkais bei priešais.

    Muzika: naujas Ariana Grande albumas

    Muzikos naujienų sąraše išsiskiria Ariana Grande studijinis albumas „Petal“. Jis pristatomas kaip emocinio atsinaujinimo ir lengvesnio tono pop bei ritmenbliuzo mišinys, kuriame dainininkė tęsia pastarųjų metų kūrybinę kryptį ir tuo pačiu grįžta prie aiškesnės popmuzikos formos.

    Toks leidinys tikėtina taps viena ryškiausių savaitės srautinių perklausų naujienų, ypač dėl didelio atlikėjos auditorijos aktyvumo pirmosiomis dienomis po premjeros. Kartu tai primena bendrą tendenciją, kai albumai vis dažniau planuojami taip, kad sustiprintų tiek grojaraščių pasiekiamumą, tiek koncertinių turų komunikaciją.

  • Tokijas atidarė „Hello Kitty“ viešbutį, kuriame galima užsiregistruoti, bet nepernakvoti

    Tokijas atidarė „Hello Kitty“ viešbutį, kuriame galima užsiregistruoti, bet nepernakvoti

    Tokijuje atidaryta neįprasta „Sanrio“ gerbėjams skirta „Hello Kitty“ viešbučio patirtis: lankytojai gali atlikti registraciją, gauti „kambario raktą“ ir keliauti per erdves, tačiau nakvynė čia nesiūloma. Projektas pristatomas kaip į viešbutį panaši paroda, kurioje akcentuojamas įtraukiančios patirties formatas ir fotografavimui pritaikytos zonos.

    Ekspozicija įrengta Tokijo Šindžiuku rajone, Tokyu Kabukicho Tower pastate, netoli kelių geležinkelio ir metro stočių. Paroda vadinasi „Hotel Floria Tokyo – Sanrio Characters Exhibition“ ir, organizatorių teigimu, apima 11 teminių kambarių, kuriuose pristatomi „Sanrio“ personažai, tarp jų „Hello Kitty“, „My Melody“ ir „Cinnamoroll“.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kiekviena erdvė sukurta kaip atskira istorija, o lankytojas joje tampa ne stebėtoju, o dalyviu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją turizmo ir pramogų rinkoje, kai kelionės tikslu vis dažniau tampa ne objektas, o patirtis, kurią galima išgyventi ir įamžinti socialiniams tinklams.

    Registracija su staigmena

    Atvykę svečiai registratūroje gauna personažais dekoruotą įėjimo kortelę „Luc-key“. Esminis sumanymo „kabliukas“ tas, kad kortelės personažas parenkamas atsitiktinai, todėl lankytojai iš anksto nežino, kurį veikėją gaus, ir jo pasirinkti negali.

    Toks sprendimas primena populiarias kolekcines „staigmenos“ pakuotes, kurios skatina smalsumą ir norą patirtį kartoti. Parodos kūrėjai taip pat pabrėžia, kad formatas pritaikytas skirtingo amžiaus auditorijai: vieniems tai nostalgija, kitiems – pirmoji pažintis su personažais.

    Ką pamatys lankytojai

    Be teminių kambarių, lankytojai kviečiami užsukti į sodo ir tvenkinio erdves, meninės instaliacijos zoną bei vidaus paplūdimį. Pastaroji dalis pristatoma kaip viena ryškiausių: čia įrengtas ekranas su „saulėlydžio“ vaizdais, o po kojomis yra tikras smėlis.

    „Lankytojai ne tik žiūri į vaizdus ekrane, bet ir, vaikščiodami tikru smėliu, patiria vaizdo, garso ir pojūčių visumą“, – sakė parodos organizatoriai.

    Kiek kainuoja ir kiek truks

    Paroda Tokijuje planuojama iki 2027 metų gegužės. Organizatorių skelbiamais įkainiais, darbo dienomis bilietas prasideda nuo 13 eurų, o savaitgaliais ir švenčių dienomis registracijos laiko pasirinkimai bei kainos gali būti kiek didesni.

    Ši ekspozicija Tokijuje atsirado po ankstesnio projekto pristatymo Seule, o idėjos autorystė siejama su skaitmeninio dizaino ir meno bendrove „D’strict“. Tokijo atvejis dar kartą parodo, kad teminės, į fotografiją ir įtraukiantį pasakojimą orientuotos parodos tampa atskiru kelionių planavimo motyvu, ypač didmiesčiuose.

  • Ką pamatyti ir išgirsti Europoje šią savaitę: Charli XCX albumas, Freud ir Escher parodos

    Ką pamatyti ir išgirsti Europoje šią savaitę: Charli XCX albumas, Freud ir Escher parodos

    Europos kultūros savaitės pasirinkimai

    Liepos pabaigoje Europos kultūros kalendoriuje ryškėja keli aiškūs akcentai: naujas Charli XCX albumas, didelės apimties Lucian Freud paroda Danijoje ir M. C. Escher ekspozicija Londone. Tai savaitė, kai popmuzikos naujienos keliauja greta klasikinių vardų, o muziejai konkuruoja su kino salėmis ir srautinių platformų premjeromis.

    Pastaruoju metu tokie „kultūros digest“ formatai vis dažniau tampa greitu orientyru keliautojams ir miestų savaitgalio planuotojams. Po intensyvių vasaros festivalių etapų auditorija ieško aiškių, konkrečių rekomendacijų, o institucijos vis labiau remiasi tarptautinėmis parodomis ir didelio matomumo premjeromis.

    Parodos: Freud ir Escher

    Louisiana modernaus meno muziejuje Humlebege, Danijoje, iki 2026 metų rugsėjo 27 dienos rodoma Lucian Freud kūrybai skirta paroda. Joje dėmesys skiriamas ne tik tapybai, bet ir piešiniams bei darbams įvairiomis priemonėmis, leidžiantiems pamatyti, kaip gimdavo menininko portretų psichologinis intensyvumas.

    Lucian Freud laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus figūratyvinės tapybos autorių, o jo portretai vertinami dėl bekompromisio kūniškumo ir emocinės įtampos. Paroda Louisiana muziejuje išryškina jo darbo procesą, todėl ji įdomi ne tik meno gerbėjams, bet ir tiems, kurie nori suprasti, kaip piešinys virsta tapybiniu pasakojimu.

    Londono Somerset House iki 2026 metų rugsėjo 6 dienos pristato M. C. Escher kūrybą, kurioje matematika virsta optinėmis iliuzijomis. Ekspozicijoje rodoma daugiau nei 150 darbų, o pats Escher fenomenas dažnai apibūdinamas kaip retas atvejis, kai grafika sugeba veikti ir kaip menas, ir kaip galvosūkis.

    Escher tarptautinis pripažinimas atėjo vėliau, tačiau jo paradoksalios erdvės ir perspektyvos tapo vizualinės kultūros dalimi nuo dizaino iki šiuolaikinių skaitmeninių interpretacijų. Ši paroda aktuali ir dėl to, kad muziejai vis aktyviau ieško patirčių, kurios vienodai įtraukia tiek reguliarius lankytojus, tiek naują auditoriją, atėjusią dėl „instagramiško“ efekto.

    Kinas, serialai ir muzika: naujos premjeros

    Kino teatruose liepos 24 dieną startuoja politinis trileris Jana Nayagan, kuriame vaidina Indijos kino žvaigždė Joseph Vijay. Kūrinyje pasakojama apie buvusį policininką, mėginantį spręsti socialinio teisingumo problemas, o viešojoje erdvėje šis filmas minimas ir kaip galimai paskutinis aktoriaus vaidmuo.

    Kartu savaitės planuose atsiduria ir serialų premjeros: liepos 23 dieną HBO Max platformoje pasirodo Stuart Fails to Save the Universe. Tai dar vienas pasaulinį populiarumą išlaikiusio The Big Bang Theory visatos tęsinys, kuriame komiksų parduotuvės savininkas netikėtai tampa atsakingas už visos visatos išgelbėjimą.

    Muzikos naujienų centre atsiduria Charli XCX, liepos 24 dieną išleidžianti albumą „Music, Fashion, Film“. Pastaraisiais metais atlikėja nuosekliai plečia savo kūrybos lauką už popmuzikos ribų, jungdama muziką, madą ir kiną, todėl naujas leidinys tampa ne tik albumu, bet ir platesnės krypties pareiškimu.

    Popkultūroje tokie projektai vis dažniau veikia kaip kelių industrijų sankirta: muzikos leidyba, vizualinė estetika ir kino pasakojimai stiprina vienas kitą ir kuria ilgiau išliekantį dėmesį. Dėl to Charli XCX premjera šią savaitę konkuruoja ne vien su kitais albumais, bet ir su dideliais kultūros renginiais muziejuose.

  • Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Vengrijos poparto legenda György Kemény 90-ies: Budapešte atidaryta karjerą apibendrinanti paroda

    Paroda, aprėpianti 7 dešimtmečius

    Budapešto rotušės Naujojoje galerijoje pristatoma György Kemény retrospektyva, apžvelgianti daugiau nei septynis dešimtmečius trunkančią kūrybą. Ekspozicija pristatoma kaip išsamus žvilgsnis į menininko kelią nuo plakatų ir poparto iki vėlyvųjų skaitmeninių abstrakcijų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tai vienas retesnių atvejų, kai vienoje erdvėje sujungiami skirtingų laikotarpių darbai: tapybos reprodukcijos, plakatai, piešiniai, skaitmeniniai kūriniai ir skulptūros. Tokia apimtis leidžia sekti, kaip keitėsi Kemény vizualinė kalba ir temos.

    Plakatai, pakeitę Budapešto veidą

    Kemény dešimtmečiais kūrė plakatus, kurie tapo atpažįstama Budapešto gatvių vizualinio identiteto dalimi. Parodoje akcentuojama jo nuostata plakatą laikyti ne vien taikomąja grafika, o savarankišku meno kūriniu.

    Pasak kuratorių, būtent plakatuose ryškiausiai matomas menininko gebėjimas sujungti ironiją, žaismę ir aiškią, įtaigią kompoziciją. Tai artima šiuolaikinėms vizualinės komunikacijos tendencijoms, kai grafika vis dažniau vertinama kaip kultūros, o ne tik reklamos reiškinys.

    Lūžis Paryžiuje ir poparto įtaka

    Vienu svarbiausių karjeros posūkių įvardijama 1963 metais įvykusi kelionė į Paryžių, kur menininkas susidūrė su amerikietišku popartu ir Maxo Ernsto koliažų tradicija. Šių įtakų pagrindu gimę kūriniai vėliau tapo vienais ikoniškiausių Vengrijos poparto istorijoje.

    Ekspozicijoje taip pat atkuriamas tikro dydžio secco sienų tapybos darbas, buvęs Ferenc Kőszeg buto tarnaitės kambaryje. Šis kūrinys pristatomas kaip vienas embleminių laikotarpio ženklų, padedantis suprasti poparto skverbimąsi į privačias erdves ir kasdienybės estetiką.

    „Kemény meninė laikysena pasižymi tiesumu, atvirumu, neformalumu, humoru ir žaismingumu“, – sakė meno istorikas Dávid Fehér.

    Paroda išryškina ir vėlesnius stiliaus virsmus: spalvingą poparto etapą pakeitė juodai balti siurrealistiniai piešiniai, vėliau atsirado ekspresyvūs flomasterio ir kreidos darbai. Nuo 2000-ųjų menininko kūryboje vis svarbesnės tapo skaitmeninės technologijos, o skaitmeninis menas įsitvirtino kaip pagrindinis įrankis.

    Kemény kūrė ir Budapešto festivalio orkestro vizualinį identitetą, taip pat 1990-aisiais vykusių Budapešto meno ekspozicijų grafinę kryptį. Jo darbų yra Vengrijos nacionalinės galerijos, Ludwig muziejaus bei Walker meno centro Mineapolyje kolekcijose, o retrospektyva veiks iki rugpjūčio 31 dienos.

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: „The Rolling Stones“ naujas albumas, parodos ir siaubo premjera

    Ką veikti Europoje šią savaitę: „The Rolling Stones“ naujas albumas, parodos ir siaubo premjera

    Vasara Europoje dažnai asocijuojasi su lėtesniu tempu, tačiau artimiausių dienų kultūros kalendorius rodo priešingai. Nuo psichikos sveikatos temų parodose iki naujų kino premjerų ir ryškių muzikos sugrįžimų – pasirinkimų netrūks.

    Šios savaitės programoje išsiskiria keli akcentai: Londone atidaroma paroda apie rūpestį ir gydymą, Paryžiuje tęsiama Mažojo princo imersinė patirtis, o kino teatruose pasirodo naujas serijos „Evil Dead“ filmas. Tuo pat metu „The Rolling Stones“ pristato dar vieną studijinį albumą.

    Parodos ir renginiai

    Londono Wellcome Collection pristato dviejų britų menininkų kūrybą, nagrinėjančią psichikos sveikatos realijas ir pagalbos prieinamumo problemą. Parodoje susitinka velionės Audrey Amiss darbai, sukurti asmeninės patirties fone, ir Rudy Loewe kūriniai apie šiandienos pacientų patiriamus stereotipus.

    Šis projektas įsilieja į platesnę Europos muziejų kryptį daugiau dėmesio skirti sveikatos, stigmos ir socialinės atskirties temoms. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama ne tik diagnozė, bet ir aplinkybės, dėl kurių pagalba tampa sunkiai pasiekiama.

    Paryžiuje, Atelier des Lumières erdvėje, iki rudens tęsiama imersinė ekspozicija pagal Antoine de Saint-Exupéry Mažąjį princą. Tokie skaitmeninio meno projektai pastaruoju metu dalija nuomones, tačiau ši erdvė yra iš tų, kurios imersiją bando pateisinti pasakojimu, o ne vien vaizdais.

    Kinas ir serialai

    Kino teatruose Europoje startuoja „Evil Dead Burn“ – nauja demonų apsėdimo franšizės dalis. Siužeto centre – jauna moteris, vykstanti į atokią vietą susitikti su vyro artimaisiais, tačiau kelionė greitai virsta išbandymu, kai įvykiai pasuka antgamtinio siaubo kryptimi.

    Filmas tęsia pastarųjų metų tendenciją siaubo žanrą derinti su traumų, netekties ir šeimos santykių temomis. „Evil Dead“ visata išlaiko atpažįstamą stilių: intensyvų tempą, provokuojantį humorą ir sąmoningai perdėtą brutalumą, kuris šiai serijai jau tapęs parašu.

    Serialų mėgėjams dėmesį gali patraukti „Little House on the Prairie“ nauja ekranizacija „Netflix“ platformoje. Skirtingai nuo ankstesnių šiltesnio tono versijų, naujoji interpretacija labiau remiasi išlikimo istorija ir grubesniu realizmu, atspindinčiu pionierių kasdienybės kainą.

    Muzika: „The Rolling Stones“ sugrįžimas

    Didžiausias savaitės muzikos įvykis – „The Rolling Stones“ naujas studijinis albumas „Foreign Tongues“. Tai jau dvidešimt penktas grupės studijinis darbas, išlaikantis kryptį, kai legendiniai atlikėjai grįžta ne vien dėl nostalgijos, bet ir dėl noro išbandyti skirtingus skambesius.

    Albume – 14 kūrinių, o tarp bendradarbių minimi Robert Smith, Paul McCartney, Chad Smith ir Steve Winwood. Tokie vardai rodo, kad leidinys orientuotas į plačią auditoriją: nuo klasikinio roko gerbėjų iki klausytojų, kuriems svarbios skirtingų kartų muzikos sankirtos.

    Šalia to pasirodo ir kitų atlikėjų naujienos, o bendra kryptis aiški: vasaros viduryje kultūros rinka įsibėgėja, o didieji vardai ir naujos interpretacijos varžosi dėl dėmesio. Jei planuojate savaitę Europoje, ši programa gali tapti patogiu atspirties tašku.

  • Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobelenas Londone sukelia ažiotažą: bilietų eilėje per 76 000, laukti tenka iki 9 valandų

    Bajė gobeleno paroda Londone dar neprasidėjo, tačiau bilietų prekyba jau virto išbandymu lankytojams. Britų muziejus, kuris eksponuos vieną garsiausių Europos tekstilės kūrinių, pranešė, kad atsidarius registracijai jo svetainė sulaukė milžiniško srauto.

    Skelbiama, kad bilietų rezervavimo dieną virtualioje eilėje vienu metu buvo daugiau kaip 76 000 žmonių, o laukimo laikas kai kuriems siekė iki 9 valandų. Muziejus iš anksto buvo įspėjęs, kad sistema gali būti perkrauta, tačiau, kaip matyti iš duomenų, paklausa pranoko lūkesčius.

    „Vis dar rekomenduojama bilietus rezervuoti internetu, tačiau laukimo laikas gali siekti iki 9 valandų“, – buvo nurodyta muziejaus svetainėje.

    Nepaisant piko, bilietų sistema, pasak stebėjusiųjų, veikė ir iš esmės atlaikė srautą. Toks susidomėjimas išryškina bendrą pastarųjų metų tendenciją: didelės tarptautinės parodos vis dažniau reikalauja išankstinės rezervacijos, o bilietai tampa ribotu ištekliumi, ypač kai kalbama apie ikoninius eksponatus.

    Paroda Britų muziejuje planuojama nuo 2026 metų rugsėjo iki 2027 metų liepos. Brangiausias bilietas kainuos iki maždaug 39 eurų, todėl daliai lankytojų iššūkiu tampa ne kaina, o galimybė apskritai prisijungti ir užsitikrinti norimą laiką.

    Retas išvykimas iš Normandijos

    Bajė gobelenas įprastai eksponuojamas Normandijoje, Prancūzijoje, ir kelionės už savo nuolatinės vietos ribų jam itin retos. Skelbiama, kad tai vienas iš nedaugelio atvejų per visą jo istoriją, kai kūrinys išvežamas, o kai kurie šaltiniai tai apibūdina kaip pirmą tokio masto rodymą kitame muziejuje per maždaug tūkstantį metų.

    Istoriškai gobelenas buvo perkeltas ir per Napoleono kampanijų laikotarpį, taip pat per Antrąjį pasaulinį karą, kai kultūros vertybės Europoje buvo saugomos nuo karo grėsmių. Būtent todėl kiekvienas naujas jo transportavimo planas kelia ne tik visuomenės smalsumą, bet ir ekspertų dėmesį.

    Kodėl gobelenas toks svarbus?

    Šis maždaug 68,38 metro ilgio siuvinėtas audinys pasakoja apie 1066 metų Normandijos užkariavimą Anglijoje ir Vilhelmo Užkariautojo žygį. Istorikai jį neretai vadina politinės propagandos kūriniu, nes pasakojimas pateikiamas iš normanų perspektyvos ir formuoja aiškią įvykių interpretaciją.

    Įdomu tai, kad dalis tyrėjų teigia, jog pats kūrinys greičiausiai buvo pagamintas Anglijoje, nors vėliau tapo Normandijos simboliu. Dėl savo amžiaus, meninės vertės ir istorinio pasakojimo gobelenas laikomas vienu svarbiausių viduramžių Europos artefaktų.

    Transportavimo rizikos ir griežtas protokolas

    Konservatoriai pabrėžia, kad pervežimas yra vienas jautriausių šio projekto etapų. Tūkstantmetis audinys yra pažeidžiamas vibracijai, o kai kuriose vietose jau anksčiau buvo fiksuoti įplyšimai ir nusidėvėjimas, todėl keliami itin griežti reikalavimai temperatūros, drėgmės ir mechaninių apkrovų kontrolei.

    Tokie protokolai dideliuose muziejuose tapo įprasti, tačiau Bajė gobeleno atvejis išsiskiria mastu ir rizika: reikia užtikrinti ne tik saugų pervežimą, bet ir tinkamas eksponavimo sąlygas, kad lankytojų srautai, apšvietimas ir aplinkos parametrai nepakenktų pačiam audiniui.

    Britų muziejaus bilietų eilės rodo, kad paroda gali tapti vienu didžiausių 2026–2027 metų kultūros įvykių Londone. Lankytojams tai reiškia paprastą dalyką: norint pamatyti Bajė gobeleną, planuoti gali tekti gerokai iš anksto.

  • Balstogės kultūros centras kviečia į Akciją LATO: koncertai, kinas po atviru dangumi ir edukacijos

    Balstogėje šią vasarą netrūks kultūrinių veiklų: Balstogės kultūros centras pristatė Akciją LATO – bendrą liepos ir rugpjūčio renginių programą, skirtą skirtingoms amžiaus grupėms. Organizatoriai žada koncertus, parodas, dirbtuves, veiklas vaikams ir kino seansus po atviru dangumi.

    Renginiai vyks keliose miesto erdvėse, tarp jų – Klube Fama, Liudviko Zamenhofo centre, taip pat lauke prie kultūros centro ir Branickių rūmų Italų paviljone. Programa sudėliota taip, kad lankytojai galėtų pasirinkti tiek ramesnius, tiek aktyvesnius vakarus.

    „Kviečiame į Wschód Kultury/Inny Wymiar, Katedrinius vargonų koncertus ir renginius, skirtus Balstogės geto sukilimo metinėms, bet tai tik dalis vasaros plano“, – sakė Balstogės vicemeras Rafał Rudnicki.

    Muzikos gerbėjams numatyti Katedriniai vargonų koncertai, o ieškantiems šiuolaikiškesnės atmosferos – „Silent Disco“, kuri planuojama liepos 18 dieną vakare erdvėje prie kultūros centro. Kino programoje – lauko seansai, tarp jų filmo „Amelija“ peržiūra liepos 4 dieną vėlai vakare, o tą pačią dieną dienos metu – vaikams pritaikytas sensorinis „Bolek ir Lolek“ seansas Klube Fama.

    „Sujungėme skirtingose vietose vykusius ir skirtingais pavadinimais žinomus renginius po vienu Akcijos LATO ženklu, kad gyventojams ir miesto svečiams būtų paprasčiau susiorientuoti“, – sakė Balstogės kultūros centro direktorė Martyna Faustyna Zaniewska.

    Vasaros programoje daug dėmesio skiriama ir vietos istorijos atminčiai. Rugpjūtį planuojami renginiai, susiję su 83-iomis Balstogės geto sukilimo metinėmis: numatomi susitikimai, edukacijos, atminimo iniciatyvos mieste ir muzikiniai pasirodymai.

    „Rugpjūtis yra ypatingas metas prisiminti žydų bendruomenės istoriją: numatome paskaitą ir dirbtuves su specialistu Krzysztofu Bielawskiu“, – sakė paveldą kuruojanti Balstogės kultūros centro atstovė Agnieszka Kajdanowska.

    Edukacinė dalis ryškiausiai atsiskleis liepą: suplanuotos kūrybinės dirbtuvės, paremtos miesto aplinkos ir meno temomis, taip pat veiklos organizuotoms vaikų grupėms. Programoje numatyti užsiėmimai apie žydinčių pievų idėją mieste, kūrybiniai darbai su įvairiomis priemonėmis ir atviros dirbtuvės, į kurias galima užsukti be ilgo pasiruošimo.

    Akcija LATO organizatoriai pabrėžia, kad programoje svarbus kartų susitikimas – dalis renginių kurti taip, kad juose patogiai jaustųsi ir šeimos su vaikais, ir vyresni lankytojai. Dėl to greta koncertų ir kino numatytos parodos bei ramesnės, į patirtį ir pažinimą orientuotos veiklos.