CP v2

Tag: Parodos

  • Seime atidaroma ypatinga paroda: Čiobiškio žmonių portretai atskleidžia tai, ko nepamatysite kasdien

    Seime pristatoma paroda „Čiobiškio krašto žmonių portretai“, kurią inicijavo Seimo narė Indrė Kižienė. Joje eksponuojami fotografo ir knygų autoriaus Jono Lučiūno darbai, fiksuojantys gimtojo krašto žmones ir jų kasdienybės akimirkas.

    Paroda kviečia į dokumentinės fotografijos pasakojimą, kuriame svarbiausia ne poza ar dekoracijos, o žmogaus žvilgsnis, laikysena ir aplinka. Tai darbai, kuriuose juntamas ilgas ir nuoseklus santykis su bendruomene, o portretai tampa ir istorijos, ir atminties liudijimu.

    Fotografijos kelias ir įvertinimai

    J. Lučiūnas fotografija susidomėjo dar studijuodamas Odesoje, o vėliau ėmė rengti parodas ir kaupti ilgalaikį fotografijų archyvą. Jo kūryba ne kartą įvertinta vietos bendruomenės ir savivaldybės, pabrėžiant indėlį į kultūros puoselėjimą ir krašto garsinimą.

    Širvintų rajono savivaldybė autoriui yra reiškusi padėkas už kūrybinį bendradarbiavimą ir meninės fotografijos sklaidą. Čiobiškio bendruomenė 2004 metais fotografui suteikė Garbės svečio nominaciją, o 2018 metais jam suteiktas Šimtmečio širvintiškio vardas.

    Kas slypi už portretų?

    Autoriaus pasakojimas rodo, kad portretai gimė iš susitikimų, pokalbių ir kantraus grįžimo pas tuos pačius žmones. Tokia praktika artima vizualinei dokumentikai, kur svarbus ne tik vaizdas, bet ir už jo esanti istorija, išgirsti prisiminimai bei kasdienio gyvenimo pokyčiai.

    „Fotografuoti savo gimtąjį kraštą ir kraštiečius pradėjau 1965 metais. Dažniausiai neieškojau iš anksto sukomponuotų kadrų, fotografavau tai, ką mačiau, kitaip sakant, gaudžiau akimirkas, kai nepozuojama“, – sakė parodos autorius Jonas Lučiūnas.

    Parodos iniciatorė I. Kižienė teigia, kad šie darbai kviečia ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti į emociją, kuri lieka už kadro. Pasak jos, kiekvienas portretas pasakoja atskirą istoriją apie artumą, trapumą, tylą ir vidinę žmogaus stiprybę.

    „Tegul šios fotografijos tampa tyliais pokalbiais tarp žiūrovo ir žmogaus, įamžinto kadre“, – sakė Seimo narė Indrė Kižienė.

    Kada ir kur pamatyti parodą?

    Paroda eksponuojama Seimo skaitykloje iki spalio 5 dienos. Atidarymas numatytas rugsėjo 23 dieną 13 valandą 30 minučių.

    Renginyje pristatomi darbai aktualūs ne tik kraštiečiams ar fotografijos gerbėjams, bet ir visiems, kuriems svarbi vietos tapatybė bei gyvas pasakojimas apie žmogų. Tokios parodos primena, kad kultūros atmintis kuriama ne vien didžiuosiuose centruose, o ir mažose bendruomenėse, kuriose gimsta ilgaamžės istorijos.

  • Varėnos rajonas šią savaitę nustebins: renginių tiek, kad sunku išsirinkti

    Varėnos rajonas šią savaitę kviečia gyventojus ir svečius į renginių maratoną – nuo paskaitų ir parodų iki didesnių bendruomeninių švenčių. Savivaldybė ragina planuotis laiką ir nepraleisti progų patirti Dzūkijos kultūrą iš arčiau.

    Programoje numatomi koncertai, susitikimai su kūrėjais, edukacijos bei pasivaikščiojimai ir žygiai, skirti įvairaus amžiaus žmonėms. Dalis veiklų orientuota į šeimas, todėl siūloma rinktis renginius, kuriuose galima dalyvauti kartu su vaikais.

    Šią savaitę Varėnoje ir kitose rajono vietovėse taip pat pristatomos meno ir fotografijos parodos, o kultūros erdvėse planuojami vakarai, kuriuose svarbiausia tampa pokalbis, gyvas turinys ir bendrystė. Organizatoriai pabrėžia, kad vietų kai kuriuose užsiėmimuose gali būti ribotai, todėl verta pasidomėti iš anksto.

    Artėjant didesnėms tradicinėms rajono šventėms, renginių kalendorius pildomas ir platesnėmis programomis, skirtomis vietos amatams, dzūkiškai kulinarijai ir muzikai. Tokie renginiai kasmet pritraukia ne tik vietinius, bet ir atvykstančius iš kitų Lietuvos regionų.

    Planuojantiems vykti į renginius rekomenduojama pasitikrinti tikslias vietas ir laikus oficialiuose Varėnos rajono informacijos kanaluose bei atsižvelgti į galimus programos pasikeitimus. Organizatoriai taip pat ragina atvykti anksčiau, jei numatomas didesnis dalyvių srautas.

  • Pėče atidaryta Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir simboliai, lenkę Šaltąjį karą

    Pėče atidaryta Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir simboliai, lenkę Šaltąjį karą

    Vengrijos mieste Pėče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyvinė paroda, pristatanti vieną ryškiausių šalies šiuolaikinio meno balsų. Ekspozicija M21 galerijoje, įsikūrusioje Zsolnay kultūros kvartale, veiks iki 2026 metų lapkričio 8 dienos.

    Parodoje rodoma apie 150 kūrinių, apimančių beveik šešis dešimtmečius menininko kūrybos. Kuratoriai akcentuoja, kad tai viena išsamiausių Pinczehelyi kūrybos apžvalgų, leidžianti vienoje vietoje pamatyti, kaip kito jo kalba nuo ankstyvųjų darbų iki naujausių ciklų.

    Simboliai iš dviejų pasaulių

    Pinczehelyi išgarsėjo dar iki Geležinės uždangos žlugimo, kai savo darbuose pradėjo jungti sovietinio totalitarizmo ženklus su Vakarų vartojimo kultūros simboliais. Toks derinys tuo metu skambėjo kaip vizualus komentaras apie ideologijų konkurenciją ir kasdienybės realybę abiejose pusėse.

    Menininko kūryboje dažnai atpažįstami kūjai, pjautuvai, žvaigždės ar kiti politinės ikonografijos elementai, perkelti į netikėtą kontekstą. Parodos rengėjai pabrėžia, kad šie vaizdiniai šiandien skaitomi ne tik kaip istorinis dokumentas, bet ir kaip įspėjimas, kaip greitai simboliai gali įgyti naujas prasmes.

    „Europos meno aplinkoje esu žinomas kaip žmogus, kuris ankstesniu socialistiniu laikotarpiu dirbo su tokiais simboliais kaip kūjis ir pjautuvas, grindinio akmuo ir žvaigždė“, – sakė Sándoras Pinczehelyi.

    Nuo fotografijos iki emalio

    Ekspozicija suskirstyta į devynias temines dalis ir aprėpia įvairias technikas: fotografiją, tapybą, erdvines skulptūras, grafikos darbus bei emalio kūrinius. Tokia struktūra leidžia nuosekliai sekti ne tik autoriaus temas, bet ir jo pasirenkamas medijas bei formos paieškas.

    Šalia plačiai žinomų kūrinių lankytojams pristatomi ir anksčiau neviešinti darbai, taip pat kūriniai, kurie buvo rodyti tarptautinėse parodose Turine ir Berlyne. Organizatoriai tikisi, kad ši atranka sustiprins Pėčo, kaip regiono kultūros centro, vaidmenį ir paskatins platesnę diskusiją apie Centrinės Europos meno patirtis.

  • Varėnoje atverta sensacija: 4 000 grybų piešinių palikimas, kurio niekas nebuvo ištyręs

    Varėnoje atverta sensacija: 4 000 grybų piešinių palikimas, kurio niekas nebuvo ištyręs

    Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėse atidaryta paroda „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“. Ji pristatoma kaip įžanga į netrukus Varėnoje vyksiančią Grybų šventę, o lankytojams žada retą progą pamatyti mokslo ir meno sandūroje gimusius darbus.

    Parodos atidaryme mikologas dr. Jonas Kasparavičius skaitė paskaitą apie pedagogą ir Vilniaus krašto gamtos tyrinėtoją Konstantiną Prošinskį (1859–1936). Pasak jo, K. Prošinskis buvo sumanęs išleisti grybų albumą ir tam sukūrė apie 4 000 piešinių, tačiau leidybai pritrūko lėšų.

    „Prošinskio piešiniai yra daugiau nei iliustracijos – tai laikmečio bandymas sukaupti žinias ir perduoti jas taip, kad suprastų ir mokslininkas, ir paprastas gamtos mylėtojas“, – sakė dr. Jonas Kasparavičius.

    Ilgą laiką archyvuose saugota kolekcija šiandien vertinama kaip unikalus mokslo istorijos ir vizualinės kultūros liudijimas. Tokių rinkinių reikšmė ypač išryškėja dabar, kai visame pasaulyje daug dėmesio skiriama biologinės įvairovės stebėsenai, o rūšių atpažinimas tampa svarbus ir gamtosaugai, ir visuomenės švietimui.

    Parodoje eksponuojamos K. Prošinskio grybų akvarelių reprodukcijos, kuriose kruopščiai perteikiamos formos, spalvos ir sandaros detalės. Organizatoriai pabrėžia, kad mokslinis tikslumas čia dažnai susilieja su subtilia menine raiška, todėl darbai įdomūs ne tik mikologijos entuziastams, bet ir dailės gerbėjams.

    Varėnoje pristatoma nedidelė, iki šiol menkai tyrinėta šio rinkinio dalis. Būtent tai parodai suteikia papildomos vertės: ji ne tik supažindina su istoriniu palikimu, bet ir skatina naujai pažvelgti į tai, kaip Lietuvoje buvo kaupiamos gamtos pažinimo žinios dar iki šiuolaikinių fotografijos ir DI atpažinimo įrankių.

    Paroda veiks iki rugsėjo 27 dienos. Ją galės aplankyti ir Grybų šventės svečiai, atvykstantys į Varėną rugsėjo pabaigoje.

  • Gamescom pribloškė skaičiais: 358 tūkst. lankytojų ir 624 mln. peržiūrų, bet šventę temdė skandalas

    Gamescom pribloškė skaičiais: 358 tūkst. lankytojų ir 624 mln. peržiūrų, bet šventę temdė skandalas

    Kelne kasmet vykstanti žaidimų industrijos paroda Gamescom ir šįkart sutraukė minias žaidimų bei technologijų gerbėjų. Renginyje tradiciškai pristatomos naujienos, o dėmesio sulaukia tiek kūrėjai, tiek didieji leidėjai, siekiantys išsiskirti prieš svarbiausią metų leidimų sezoną.

    Organizatoriai skelbia, kad šių metų Gamescom aplankė 358 000 žmonių iš 131 šalies. Tai buvo keliais proc. daugiau nei pernai, o dar vienas rekordas fiksuotas ekspozicijų mastu: dalyvavo 1 743 dalyviai iš 66 šalių, didžioji jų dalis atvyko iš užsienio.

    Augo ir skaitmeninė auditorija, kuri parodai tampa ne mažiau svarbi nei lankytojai vietoje. Transliacijos ir oficialus turinys, pasak organizatorių, iš viso sugeneravo daugiau nei 624 000 000 peržiūrų, o renginio atidarymo šou gamescom Opening Night Live pasiekė apie 78 000 000 peržiūrų.

    Vis dėlto šventinę atmosferą temdė incidentai, apie kuriuos plačiai kalbėta socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Keli dalyviai pranešė apie parodos metu dingusį brangų demonstracinį ir darbo įrangos inventorių, todėl daliai komandų teko skubiai peržiūrėti planus ir stiprinti saugumo priemones.

    Šis kontrastas atskleidžia ir platesnę tendenciją: dideli renginiai vis labiau priklauso nuo hibridinio formato, kur sėkmę matuoja ne tik bilietais, bet ir peržiūromis, o reputacijai jautrūs tampa net pavieniai incidentai. Žaidimų rinkai tai ypač aktualu, nes dėmesys tiesiogiai virsta į norų sąrašus, išankstinius užsakymus ir ilgalaikį matomumą platformose.

    Kita Gamescom paroda jau planuojama rugpjūčio 23–29 dienomis. Pirmosios dienos numatytos kūrėjų konferencijai gamescom dev, o rugpjūčio 24 dieną turėtų vykti gamescom Opening Night Live, kurio metu paprastai skelbiamos didžiausios naujienos ir pristatomos artėjančios premjeros.

  • Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Ellie Goulding albumas, tamsus „Robin Hood“ ir „The Gentlemen“: ką Europoje verta pamatyti šią savaitę

    Savaitės kultūros pasirinkimai Europoje

    Į rugsėjį Europa įžengia su kontrastinga programa: nuo parodų apie mirtį iki naujų kino ir serialų premjerų. Šią savaitę dėmesį traukia nepriklausomos studijos „A24“ filmas apie Robiną Hudą, naujas Ellie Goulding albumas ir grįžtantis Guy Ritchie serialas „The Gentlemen“.

    Kultūros kalendorius šiuo metu ypač tankus, nes baigiasi vasaros festivaliai, o didžiosios platformos pradeda rudeninius pristatymus. Tai metas, kai daugiau premjerų pasirodo kino teatruose, o transliavimo paslaugos stiprina pasiūlą žiūrovams, grįžtantiems prie rutina tapusių vakarų namuose.

    Parodos: nuo tabu iki ryškių spalvų

    Osle, Nacionaliniame muziejuje, tęsiama paroda apie mirtį ir jos suvokimą skirtingose kultūrose. Ekspozicijos ašis yra ne sensacija, o bandymas paaiškinti, kaip menas padeda kalbėti apie dažnai nutylimą gyvenimo pabaigos temą.

    Londonas šią savaitę siūlo kitą kryptį: „White Cube“ galerijoje pristatoma Kolumbijos tapytojos Emma Reyes retrospektyva. Jos darbai išsiskiria ryškiomis spalvomis, lotynų Amerikos vizualiniais motyvais ir pasikartojančiomis formomis, kurios sukuria beveik hipnotizuojantį efektą.

    Kinas, serialai ir muzika: didžiosios premjeros

    Kino teatruose pasirodo „The Death of Robin Hood“ – tamsus legendos perdirbinys, kuriame Robinas Hudas vaizduojamas kaip įniršio ir praeities smurto persekiojamas žmogus. Pagrindinį vaidmenį atlieka Hugh Jackman, o istorijoje svarbi vieta tenka Jodie Comer įkūnijamai vienuolei, suteikiančiai herojui prieglobstį.

    Serialų gerbėjams svarbiausia naujiena – „Netflix“ pristatomas „The Gentlemen“ antrasis sezonas. Guy Ritchie kriminalinis pasaulis čia grįžta su jam būdingu juodu britišku humoru, blizgia estetika ir įtampa, kai aukštuomenės gyvenimas susiduria su organizuotu nusikalstamumu.

    Muzikos naujienų sąraše – Ellie Goulding albumas „I Know Too Much“. Skambesys pasuka nuo vien tik šokių aikštelės energijos prie asmeniškesnių temų apie pokyčius, paleidimą ir bandymą susitaikyti su tuo, ko neįmanoma iki galo kontroliuoti.

    Šis derinys – parodos, kinas, serialai ir popmuzika – taikliai atspindi rudens sezono pradžią: daugiau vidinės refleksijos, bet kartu ir aiškus noras atsipalaiduoti po vasaros tempo. Jei renkatės vieną planą savaitei, ši programa leidžia susidėlioti vakarą tiek mieste, tiek namuose.

  • Kultūros savaitės gidas Europoje: ką verta pamatyti, išgirsti ir žiūrėti rugpjūčio pabaigoje

    Kultūros savaitės gidas Europoje: ką verta pamatyti, išgirsti ir žiūrėti rugpjūčio pabaigoje

    Vasara traukiasi, premjeros tik įsibėgėja

    Artėjant rugpjūčio pabaigai, Europos kultūrinis sezonas keičia ritmą: festivalių ir kelionių nuotaiką pamažu pakeičia galerijų atidarymai, kino premjeros ir nauji albumai. Tai metas, kai didieji miestai dar pilni turistų, bet kultūros kalendoriuje jau atsiranda daugiau rudeninių, ambicingesnių programų.

    Šią savaitę dėmesio centre atsiduria kelios kryptys: naujos parodos Skandinavijoje ir Beniliukse, plataus užmojo kino adaptacija, taip pat tęsinio sulaukusi mokslinės fantastikos drama bei sugrįžtantys postpanko vardai. Atrinkti akcentai tinka ir tiems, kurie ieško aiškaus plano savaitgaliui, ir tiems, kurie nori pasivyti svarbiausias premjeras namuose.

    Parodos ir renginiai, į kuriuos verta taikyti

    Osle Nacionalinis muziejus pristato parodą, skirtą norvegų portretistei Astai Nørregaard. XIX amžiaus pabaigoje ji išsiskyrė subtilia pastelinių tonų tapyba ir gebėjimu psichologiškai tiksliai perteikti žmogaus būseną, todėl jos kūryba šiandien vis dažniau peržiūrima iš naujo.

    Parodoje akcentuojamas ne tik jos indėlis į portreto žanrą, bet ir mažiau matyta kūrybos dalis: religiniai darbai bei dėmesys aprangos detalėms, padedantis suprasti to meto visuomenės skonį. Toks pasakojimas leidžia pamatyti, kaip vieno autoriaus darbai atveria platesnį Norvegijos kultūros modernėjimo kontekstą.

    Antverpene M HKA šiuolaikinio meno muziejus rengia belgų menininko Jürgeno Addierso parodą, kurios pavadinimas sąmoningai provokuoja kasdieniu neapibrėžtumu. Jo kūryboje persipina mišrios technikos, absurdiški koliažai ir instaliacijos, kur humoras tampa būdu kalbėti apie abejonę ir vidinį nestabilumą.

    Šiuolaikinio meno programose tokia laikysena pastaraisiais metais ryškėja vis dažniau: menininkai sąmoningai atsisako vieno aiškaus atsakymo ir kviečia žiūrovą būti bendrakūrėju. Dėl to tokios parodos dažnai palieka ne vien estetinį įspūdį, bet ir temą pokalbiui po apsilankymo.

    Kinas, serialai ir muzika: ryškiausi savaitės leidiniai

    Kino teatruose pasirodo Ridley Scotto režisuota filmo The Dog Stars adaptacija, paremta Peterio Hellerio romanu. Siužetas pasakoja apie pilotą, po viruso protrūkio bandantį išgyventi apleistame oro uoste, ir apie viltį, kurią netikėtai sužadina paslaptingas radijo signalas.

    Postapokaliptinis kinas šiandien vėl dažnai grįžta į didžiuosius ekranus, tačiau šio pasakojimo stiprybė slypi ne vien veiksme, o ir žmogiškame praradimo bei atsitiesimo motyve. Tokios istorijos paprastai suveikia kaip barometras neramiems laikams, kai auditorija ieško ne tik pramogos, bet ir emocinio atpažinimo.

    Serialų fronte ryškiausia premjera yra Dark Matter antrasis sezonas platformoje „Apple TV+“. Pasakojimas apie fiziką, atsidūrusį alternatyvioje realybėje, išnaudoja multivisatos idėją kaip metaforą pasirinkimams, tapatybei ir klausimui, kas nutinka, kai gyvenimas staiga pasisuka kitu keliu.

    Pastaraisiais metais „Apple TV+“ kryptingai investuoja į mokslinės fantastikos dramas, kuriose svarbūs ne tik efektai, bet ir psichologinė įtampa. Tokios serijos išlaiko žiūrovą ne vien dėl intrigų, bet ir dėl diskusijų vertų temų: atsakomybės, netekties, asmeninių sprendimų kainos.

    Muzikos naujienų sąraše išsiskiria amerikiečių postpanko grupės „Interpol“ naujas studijinis albumas This Mirror Weighs a Ton. Jame grupė išlaiko atpažįstamą melancholijos ir ritminio griežtumo balansą, tačiau kartu leidžia sau daugiau eksperimentų aranžuotėse ir atmosferoje.

    Rugpjūčio pabaigos leidiniai dažnai veikia kaip tiltas į rudeninį koncertų ir albumų sezoną, kai suaktyvėja turai ir pasirodo daugiausia naujų įrašų. Todėl tokie sugrįžimai kaip „Interpol“ neretai tampa ir indikatoriumi, kokios nuotaikos dominuos artimiausiuose mėnesiuose.

  • Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ retai išvyksta: šedevras penkioms savaitėms atvežtas į Japoniją

    Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“ retai išvyksta: šedevras penkioms savaitėms atvežtas į Japoniją

    Vienas garsiausių pasaulio tapybos kūrinių, olandų meistro Johanneso Vermeerio „Mergina su perlo auskaru“, šią savaitę pasiekė Japoniją. Paveikslas penkioms savaitėms eksponuojamas Osakoje, Nakanoshimos meno muziejuje.

    Ši kelionė išskirtinė: kūrinys itin retai skolinamas užsieniui, o tarptautiniu mastu nebuvo rodomas ilgiau nei dešimtmetį. Paveikslą paskolino Hagoje veikiantis Mauritshuis muziejus, kai jo nuolatinė ekspozicijų erdvė laikinai uždaroma dėl renovacijos darbų.

    Kodėl šedevras beveik nekeliavo?

    Mauritshuis vadovybė pabrėžia, kad „Mergina su perlo auskaru“ laikoma svarbiausiu ir brangiausiu muziejaus kūriniu, todėl sprendimai dėl skolinimo priimami itin atsargiai. Tokie paveikslai paprastai keliauja tik tada, kai užtikrinamos griežtos saugumo ir mikroklimato sąlygos, o transportavimo rizika pagrįsta išskirtinėmis aplinkybėmis.

    Šiuo atveju pagrindinė priežastis yra praktinė: muziejui atliekant statybos ir renovacijos darbus, lankytojams jis kuriam laikui tampa neprieinamas. Dėl to buvo pasirinkta laikina išvyka, leidžianti kūrinį rodyti tarptautinei auditorijai, kol įprastos salės uždarytos.

    „Mes neskoliname „Merginos su perlo auskaru“, nes tai svarbiausias ir brangiausias mūsų paveikslas. Tačiau dėl statybos ir renovacijos darbų muziejus kuriam laikui bus uždarytas, todėl ir atsirado vienintelė priežastis šiam kūriniui keliauti“, – sakė Mauritshuis generalinė direktorė Martine Gosselink.

    Kodėl pasirinkta Japonija?

    Pasak muziejaus atstovų, susidomėjimą priimti šį kūrinį rodė kelios šalys, tačiau galiausiai pasirinkta Japonija. Argumentas paprastas: Japonijoje Vermeerio kūryba turi itin didelį gerbėjų ratą, o lankytojų iš Japonijos Mauritshuis muziejuje kasmet būna daug.

    Tokie skolinimai paprastai derinami ilgai: vertinamos draudimo sąlygos, ekspozicijos infrastruktūra, apsauga, lankytojų srautų valdymas ir transportavimo logistika. Didelės vertės kūriniams taikomi išskirtiniai reikalavimai, nes bet koks temperatūros, drėgmės ar vibracijos svyravimas gali kelti riziką.

    „Buvo daug norinčiųjų ir daug šalių, kurios norėjo, kad paveikslas atvyktų pas juos. Tačiau pasirinkome Japoniją, nes čia yra daugybė gerbėjų, kurie myli Vermeerį ir „Merginą su perlo auskaru“, – sakė M. Gosselink.

    Ką dar pamatys parodos lankytojai?

    Osakos parodoje pristatomas ne tik plačiausiai atpažįstamas Vermeerio kūrinys: ekspozicijoje rodomas ir kitas jo darbas „Diana ir jos nimfos“. Tokia dviejų kūrinių kombinacija suteikia daugiau konteksto apie dailininko tematiką ir tapybos manierą.

    Paroda Japonijoje atverta lankytojams rugpjūčio 21 dieną ir veiks iki rugsėjo 27 dienos. Organizatoriai tikisi didelio susidomėjimo, nes tokio masto kūrinių iš Europos muziejų atvykimas paprastai tampa vienu ryškiausių sezono kultūrinių įvykių.

    Vermeerio vardas pasaulyje dažnai siejamas su nedidele, tačiau ypatingai vertinama kūrybine palikimo apimtimi, o „Mergina su perlo auskaru“ – su išskirtiniu portreto intymumu ir šviesos pojūčiu. Dėl to kiekviena proga pamatyti kūrinį už jo įprastos vietos ribų vertinama kaip reta galimybė.

  • Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Marcinkonyse atidaroma Miglės Markulytės paroda: žibintuvėlis, avys ir riba tarp būties

    Rugpjūčio 15 dieną 13 valandą Marcinkonių stoties galerijoje atidaroma menininkės Miglės Markulytės personalinė paroda „Kito vardo akimis. (ne)būti“.

    Paroda yra trejus metus plėtoto tarpdisciplininio projekto dalis, kuriame menininkė per fotografiją ir tekstą tiria posthumanistinį santykį su nežmogiškuoju Kitu. Pagrindinė kryptis – ne simbolinis gyvūno „įkalbinimas“, o simetriškesnis ryšys, paremtas stebėjimu ir rūpesčiu.

    Marcinkonių stoties galerijos erdvėje siūlomas patyrimas kuriamas taip, kad pasakojimas neužsifiksuotų vienoje, iš anksto nustatytoje reikšmėje. Lankytojas kviečiamas judėti prieblandoje ir žibintuvėlio šviesa pačiam brėžti dėmesio trajektoriją, tarsi „perskaitant“ parodą skirtingais būdais.

    „Vietos, kuriose (ne)buvai, atrodo tokios pažįstamos… Ar atsimeni, ko čia atėjai?“, – sakoma parodos tekste.

    Parodoje akcentuojama riba tarp būties ir nebūties, dokumentalumo ir fikcijos, konkretybės ir abstrakcijos. Šią įtampą kuria vaizdo ir žodžio sandūra, o simboliai ir užuominos tampa priemone kalbėti apie tai, kas sunkiai įvardijama tiesiogiai.

    Pasakojime svarbi vieta tenka avims, įvardijamoms nematomomis parodos protagonistėmis ir poezijos adresatėmis. Jos nurodo į vietas, keliones ir dėmesio perkėlimą nuo žmogaus patirties centro į aplinką, kurioje egzistuoja ir kitos gyvybės formos.

    Miglė Markulytė yra menininkė, kultūrologė ir meno kritikė. Ji baigė fotografijos ir medijų meno bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, o Vilniaus universitete įgijo literatūros antropologijos ir kultūros magistrės kvalifikaciją.

    Parodą kuruoja Agnė Gintalaitė, o Marcinkonių stoties galeriją kuruoja Laura Garbštienė. Paroda veiks iki rugpjūčio 30 dienos, ją bus galima lankyti šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 17 valandos arba susitarus iš anksto.

    Projektas yra parodų ciklo Marcinkonių stoties galerijoje dalis, jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė. Skelbiama, kad projekto tąsa numatyta ir kitose erdvėse Kaune bei Vilniuje.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: naujas Insidious, „Weezer“ sugrįžimas ir parodos

    Europa šią savaitę: ką rinktis?

    Po saulės užtemimo dėmesys Europoje krypsta ne į dangų, o į kultūros sceną: galerijos, kino teatrai ir srautinių platformų premjeros siūlo tankią darbotvarkę. Šią savaitę išsiskiria naujas siaubo filmas Insidious, svarbios fotografijos ekspozicijos ir naujas „Weezer“ albumas.

    Pastaraisiais metais kultūros vartojimas Europoje aiškiai pasiskirstė į du polius: gyvus renginius ir turinį namuose. Dėl to žiūrovai vis dažniau planuoja trumpus savaitgalio išvykų maršrutus aplink parodas ar festivalius, o premjeras renkasi pagal tai, ar jos pasiekiamos kine, ar platformose tą pačią savaitę.

    Parodos: fotografija ir klasika naujame kontekste

    Londone šią savaitę dėmesio centre atsiduria Royal Photographic Society tarptautinė fotografijos paroda, pristatanti šiuolaikinės fotografijos spektrą nuo socialinių temų iki vizualinių eksperimentų. Organizatorių atrankoje paprastai dalyvauja tūkstančiai autorių, todėl ekspozicija veikia kaip metinė tendencijų apžvalga, ką fotografija pasakoja apie dabartį.

    Florencijoje tęsiama Marko Rothko kūrybai skirta paroda istoriniame Palazzo Strozzi kontekste. Tokie projektai Europoje vis dažniau remiasi idėja, kad meno patirtį kuria ne tik darbai, bet ir erdvė, todėl klasikinė architektūra naudojama kaip papildomas pasakojimo sluoksnis šiuolaikiniam žiūrovui.

    Kinas ir ekranai: siaubas grįžta į didįjį ekraną

    Kino teatruose pasirodo Insidious: Out of the Further, nauja antgamtinio siaubo franšizės dalis, kuri grįžta prie pagrindinės serijos idėjos: riba tarp realaus pasaulio ir anapusybės yra trapi. Siužeto centre motina, grįžtanti į vaikystės namus ir atrandanti pavojingą gebėjimą, leidžiantį į realybę prasiveržti būtybėms iš dvasinio pasaulio.

    Siaubo žanras pastaruoju metu vėl stiprina pozicijas kino teatruose, nes tai vienas efektyviausių būdų pasiūlyti žiūrovui patirtį, kurios namuose atkartoti sunku. Kūrėjai dažniau remiasi ne vien staigiais išgąsčiais, o atmosferos, garso ir psichologinės įtampos deriniu, kad filmas veiktų kaip kolektyvinis seansas salėje.

    Namų ekranams skirta ir trečiojo sezono kelionių formato laida Conan O’Brien Must Go, kuri grįžta su komiko vizitais pas gerbėjus skirtingose šalyse. Šį kartą žadami epizodai Indijoje, Nyderlanduose, Maroke ir Filipinuose, o laidos stiprybė išlieka improvizacija ir sąmoningai nepatogios situacijos, kurios atskleidžia kasdienę vietos kultūrą.

    Muzika: „Weezer“ ir vėlyvos vasaros nuotaika

    „Weezer“ pristato albumą Weezer (The Gold Album), tęsdami įprotį periodiškai grįžti su aiškiai atpažįstamu, melodijomis paremtu skambesiu. Grupė, aktyvi nuo 1990-ųjų, šįkart flirtuoja su dykumų roko nuotaikomis ir nostalgija, o dainose ryškėja tema apie laiką, brandą ir santykį su praeitimi.

    Nauji įrašai iš veteranų grupių vis dažniau orientuojami į dvi auditorijas vienu metu: klausytojus, užaugusius su ankstyvaisiais hitais, ir jaunesnius, kurie atranda muziką per trumpus vaizdo įrašus ir grojaraščius. Tokia strategija reiškia daugiau vizualinio turinio, aiškesnį singlų pasirinkimą ir albumus, kurie turi skambėti ir kaip naujiena, ir kaip pažįstamas ženklas.

    Jei savaitę norisi suplanuoti paprastai, kryptys aiškios: vieną vakarą skirti naujam siaubo filmui kine, kitą savaitgalio dieną derinti su paroda, o namuose palikti vietos kelionių formato komedijai ir naujam albumui. Tai vienas tų kultūrinių periodų, kai pasirinkimų daug, bet kiekvienas jų turi aiškų adresą ir laiką.