Tag: Parodos

  • Kaune atveria Charkivo kasdienybę: paroda „Kultūros frontas“ parodys, kaip Ukraina kuria po sirenomis

    Kaune atidaroma lauko paroda „Kultūros frontas“, kviečianti pažvelgti į Ukrainos miesto Charkivo kasdienybę karo sąlygomis. Ekspozicija įrengiama Laisvės alėjoje, greta Kauno miesto savivaldybės, ir bus atvira daugiau nei mėnesį.

    Paroda sutampa su Ukrainos rašto ir kalbos bei Visos Ukrainos kultūros darbuotojų ir liaudies meno meistrų dienos minėjimu. Jos centre – fotografo Vasyl Holosnyi užfiksuoti vaizdai ir charkiviečių liudijimai apie tai, kaip miestas gyvena, kai saugumas tampa trapia kasdienybės dalimi.

    Miestų partnerystė ir solidarumas

    Charkivas yra vienas didžiausių Ukrainos miestų, nuolat patiriantis karines grėsmes ir apšaudymus. Tokiose aplinkybėse ypač svarbios tampa ne tik gelbėjimosi priemonės, bet ir bendruomenę telkiantys ryšiai, leidžiantys miestui išlaikyti funkcionuojančias paslaugas bei viešąjį gyvenimą.

    Kauną ir Charkivą sieja maždaug ketvirtį amžiaus trunkanti partnerystė, kuri karo metu įgauna papildomą prasmę. Paroda Kaune pristatoma kaip solidarumo gestas, primenantis, kad parama Ukrainai gali būti ne vien materialinė, bet ir kultūrinė bei informacinė.

    Kai kultūra persikelia po žeme

    Parodoje akcentuojama, kad Charkive kultūrinis gyvenimas nenutrūko, nors dažnai turi prisitaikyti prie realybės, kai dalis veiklų persikelia į saugesnes erdves. Požeminės vietos, įskaitant metro infrastruktūrą, karo metu tapo slėptuve ir laikina erdve mokymuisi, bendravimui bei kūrybai.

    Fotografijose ir pasakojimuose matomi ne vien karo ženklai, bet ir žmonės, bandantys išsaugoti normalumo pojūtį. Menininkai, mokytojai, studentai, šeimos ir vaikai ieško būdų tęsti kasdienę rutiną, o kultūra čia veikia kaip tapatybės ir bendrystės atrama.

    Kodėl tokios istorijos svarbios

    Pastaraisiais metais tarptautinės organizacijos ne kartą pabrėžė, kad kultūros paveldo ir kultūrinio gyvenimo apsauga karo metu yra neatsiejama nuo visuomenės atsparumo. Kai taikomasi į istorines vietas, muziejus, bibliotekas ar archyvus, kartu siekiama palaužti ir bendruomenės atmintį.

    Paroda Kaune šią temą priartina per asmeninius pasakojimus: kaip žmonės kuria, mokosi ir padeda vieni kitiems, net kai kasdien tenka reaguoti į pavojų. Ekspozicija primena, kad kultūra karo metu tampa ne prabanga, o priemone išlaikyti ryšį su gyvenimu ir ateitimi.

    Parodą galima apžiūrėti Laisvės alėjoje prie Kauno miesto savivaldybės. Organizatoriai taip pat ragina prisidėti prie Ukrainą remiančių iniciatyvų pasirenkant konkrečius ir atsakingus pagalbos būdus.

  • Lisabonoje atidaryta paroda MAAT: Joana Vasconcelos kūriniai kalbasi su „Valentino“ suknelėmis

    Lisabonoje atidaryta paroda MAAT: Joana Vasconcelos kūriniai kalbasi su „Valentino“ suknelėmis

    Paroda MAAT muziejuje

    Lisabonoje esantis Meno, architektūros ir technologijų muziejus MAAT iki 2027 metų vasario 22 dienos pristato parodą VENUS – Valentino Garavani Joanos Vasconcelos žvilgsniu. Ekspozicijoje portugalų skulptorės ir menininkės Joanos Vasconcelos darbai susiejami su legendinio italų mados kūrėjo Valentino Garavani suknelėmis.

    Projektas gimė bendradarbiaujant Valentino Garavani ir Giancarlo Giammetti fondui bei Joanai Vasconcelos. Giancarlo Giammetti buvo ilgametis dizainerio gyvenimo ir verslo partneris, o parodos struktūrą ir lankytojų maršrutą Lisabonoje suformavo pati menininkė.

    Dialogas tarp namų ir prabangos

    Parodos ašimi pasirinktas kontrastas tarp kasdienės buities ir aukštosios mados pasaulio. Ekspozicija kviečia žiūrovą pamatyti, kaip intymūs namų objektai, medžiagos ir tekstūros gali atsidurti greta suknelių, skirtų scenai, ceremonijoms ir „tobulos“ išvaizdos akimirkoms.

    „Norėjau parodyti Valentino kūrybos įvairovę ir stebuklą: jo siuvinėjimus, audinius, visiškai skirtingas medžiagas. Iš jų jis sukūrė idilišką moterį, tarsi deivę“, – sakė Joana Vasconcelos.

    Menininkė pabrėžė, kad mados dizainerio darbai, jos akimis, veikė kaip tapatybės transformacija: suknelė tampa ne tik drabužiu, bet ir socialiniu vaidmeniu. Būtent ši mintis parodoje sujungiama su skulptūros kalba, kai forma ir medžiaga pasakoja istoriją apie kūną, žvilgsnį ir statusą.

    Kodėl parodoje ne vien „Valentino“ raudona

    Rengdama ekspoziciją menininkė turėjo prieigą prie dizainerio archyvo, todėl sukneles rinkosi ne pagal labiausiai atpažįstamas klišes. Pasak jos, tikslas buvo išplėsti publikos vaizduotę ir parodyti daugiau nei vien įprastai su prekės ženklu siejamą ryškiai raudoną spalvą, nors parodoje yra ir itin emblematiškas šio stiliaus pavyzdys.

    Centrinę vietą užima tekstilinė skulptūra Valkirija Venera, sukurta iš idėjos apie prabangą ir jos paradoksą kasdienybėje. Kūrinys, kaip teigiama, perima pasirinktų drabužių spalvinius ir faktūrinius impulsus, taip tarsi „susiūdamas“ aukštąją madą su šiuolaikine skulptūra.

    „Iš šio kūrinio ir gimė paroda, kurioje žaidžiame paradoksu tarp buities ir prabangos: moters namuose, moters intymumo ir moters viešojoje erdvėje, kuri tampa deive vilkėdama Valentino suknelę“, – sakė Joana Vasconcelos.

    Ekspozicijos maršrute atsiranda ir sąmoningai ironiškų epizodų. Viena erdvių vadinama Lyginimo kambariu, kuriame menininkė sukomponavo sprendimą aplink buities prietaisą, greta eksponuodama sukneles, kurių, jos žodžiais, iš esmės neįmanoma lyginti.

    Paroda MAAT muziejuje yra Lisabonoje pritaikyta projekto versija, anksčiau rodyta Romoje kultūrinėje erdvėje PM23. Dabartinis pristatymas vyksta MAAT dešimtmečio proga, kai muziejus tuo pačiu metu lankytojams siūlo ir daugiau naujų ekspozicijų.

  • Europos kultūros savaitė: filmas apie „Meta“, 90-ųjų parodos Londone ir nauja Sheryl Crow muzika

    Europos kultūros savaitė: filmas apie „Meta“, 90-ųjų parodos Londone ir nauja Sheryl Crow muzika

    Didžiausios savaitės premjeros

    Šią savaitę Europos kultūros kalendoriuje ryškiausiai išsiskiria filmas The Social Reckoning, kuriame pasakojama apie 2021 metais kilusį informatoriaus skandalą „Facebook“ viduje. Juostoje nagrinėjama, kaip nutekinti dokumentai pakurstė diskusijas dėl socialinių tinklų poveikio visuomenės sveikatai ir reguliavimo.

    Filmas grįžta prie temos, kuri kine jau buvo išplėtota per The Social Network, tačiau šįkart dėmesys krypsta į „Meta“ atsakomybę ir pasitikėjimo krizę. Technologijų sektoriui vis dažniau atsiduriant politikų ir teismų akiratyje, tokios istorijos tampa ne tik pramoga, bet ir viešosios diskusijos dalimi.

    90-ųjų nostalgija Londone

    Tate Britain Londone pristato didelę 90-ųjų meno ir mados parodą, kuri atsigręžia į laikotarpį prieš masinį interneto, išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų įsigalėjimą. Ekspozicija sieja vizualųjį meną su popkultūra, klubo scena ir dizainu, parodant, kaip maištinga dešimtmečio energija formavo naują estetiką.

    Parodoje akcentuojamas Young British Artists judėjimas ir jo palikimas, taip pat dizainerių, pakeitusių podiumo kalbą, įtaka. Tokie projektai šiandien atliepia platesnę tendenciją muziejuose ir galerijose: vis dažniau grįžtama prie 80-ųjų ir 90-ųjų kaip laikotarpio, kurį publika nori permąstyti per dabarties nerimų prizmę.

    Serialai ir nauji albumai

    Spalio pradžiai artėjant prie Helovino sezono, žiūrovams siūloma nauja Stepheno Kingo Carrie ekranizacija serialo formatu „Prime Video“ platformoje. Kūrėjai istoriją perkelia į šiuolaikinį kontekstą ir plečia originalo pasaulį, daugiau dėmesio skirdami personažų motyvams bei socialinei aplinkai.

    Muzikos naujienose išsiskiria Sheryl Crow su nauju albumu, kuriame ji grįžta prie 90-ųjų skambesio ir optimizmo nuotaikos. Pastaraisiais metais tokie sugrįžimai tapo įprasti: atlikėjai remiasi nostalgija, bet kartu kalba apie dabarties susiskaldymą, bendruomeniškumą ir norą rasti paprastą, atpažįstamą toną.

  • Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Peče atidaryta 80-mečio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyva: 150 darbų ir dar nematyti kūriniai

    Retrospektyva Zsolnay kultūros kvartale

    Vengrijos Pečo mieste, Zsolnay kultūros kvartale esančioje M21 galerijoje, atidaryta 80 metų sulaukusio dailininko Sándoro Pinczehelyi retrospektyvinė paroda. Ekspozicija lankytojams atvira iki 2026 metų lapkričio 8 dienos.

    Parodoje pristatoma apie 150 darbų, apimančių maždaug šešis kūrybos dešimtmečius. Kuratoriai žada platų žanrų ir technikų spektrą, leidžiantį nuosekliai sekti autoriaus idėjų ir formų kaitą.

    Nuo ankstyvųjų darbų iki šiandienos

    Paroda suskirstyta į devynias temines dalis ir aprėpia skirtingas raiškos formas – nuo tapybos bei grafikos iki erdvinių objektų, fotografijų ir emalio darbų. Toks išdėstymas leidžia ne tik pamatyti žinomiausius kūrinius, bet ir suprasti, kaip menininkas keitė priemones, reaguodamas į laikmetį.

    Organizatoriai pabrėžia, kad greta plačiai reprodukuotų darbų rodomi ir anksčiau nepublikuoti kūriniai. Dalis jų siejami su autoriaus tarptautine patirtimi ir ankstesniais pristatymais Europos parodų erdvėse.

    Simboliai, kuriuose susiduria dvi sistemos

    Pinczehelyi kūryba dažnai aptariama kaip vizualus dialogas tarp politinių ženklų ir vartojimo kultūros simbolių. Dar prieš žlungant geležinei uždangai menininkas derino sovietinės sistemos insignijas su Vakarų gerovės vaizdiniais, taip formuodamas atpažįstamą, ironišką, bet tuo pačiu dokumentišką žvilgsnį į epochą.

    Ši tematika ypač aktuali šiandien, kai Europoje vėl aštrėja diskusijos apie propagandos mechanizmus, istorinių ženklų reikšmes ir jų naudojimą viešojoje erdvėje. Tokios parodos tampa ne vien kultūriniu įvykiu, bet ir proga per meną kalbėti apie atmintį bei tapatybę.

    „Europos meno aplinkoje esu žinomas kaip žmogus, kuris ankstesniu socialistiniu laikotarpiu dirbo su tokiais simboliais kaip kūjis ir pjautuvas, grindinio akmuo ir žvaigždė. Vienas tokių darbų yra mano ikoniškas kūrinys su kūju ir pjautuvu, kurį čia galite pamatyti“, – sakė Sándoras Pinczehelyi.

    Menininkas yra pelnęs Vengrijoje reikšmingą Munkácsy premiją, jam suteikti nuopelnų ir meistriškumo titulai, dažnai skiriami už išskirtinį indėlį į nacionalinę kultūrą. Peče surengta ekspozicija pateikiama kaip vienas išsamiausių bandymų vienoje vietoje aprėpti jo kūrybos visumą.

  • Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Ką pamatyti Europoje šią savaitę: Monė ir Renuaro parodos, Tomo Cruise’o filmas ir nauja muzika

    Rudeniui įsibėgėjant Europos kultūros kalendorius nesitraukia: didžiausi miestai vieną po kito atidaro ambicingas parodas, kino teatruose pasirodo ryškūs premjeriniai filmai, o muzikos platformose – nauji albumai. Šią savaitę dėmesio centre atsiduria impresionizmo klasikai, žinomi aktoriai ir sugrįžtantys scenos veteranai.

    Paryžiuje ir Londone startuoja didelės apimties ekspozicijos, skirtos Klodui Monė ir Pjerui Ogistui Renuarui. Organizatoriai akcentuoja ne tik gerai pažįstamus šių autorių kūrinius, bet ir platesnį kontekstą: laikotarpį, kai impresionistai keitė tapybos kalbą, o šviesos, momento ir kasdienybės temos tapo jų kūrybos ašimi.

    Impresionistų parodos Londone ir Paryžiuje

    Londone Nacionalinėje galerijoje pristatoma Renuarui skirta retrospektyva, sudėliota aplink menininko santykį su jausmų vaizdavimu ir socialinėmis scenomis. Parodos sumanymas primena, kad Renuaro tapyba nėra vien švelni spalvų šventė: jo darbuose daug dėmesio skiriama žmonių tarpusavio ryšiui, miesto pramogoms, skirtingoms visuomenės klasėms.

    Paryžiuje Oranžerijos muziejus rengia Monė kūrybai skirtą parodą, siejamą su menininko mirties šimtmečio minėjimu. Ekspozicija fokusuojasi į laiką kaip kūrybinę idėją: Monė serijomis tapyti motyvai, nuolat kintanti šviesa ir tas pats vaizdas skirtingomis valandomis leidžia pamatyti, kaip dailininkas tapyboje kūrė judėjimo ir virsmo pojūtį.

    Kinas ir serialai: naujos premjeros

    Kino teatruose pasirodo juodojo humoro komedija Digger, kurią režisuoja Alejandro G. Iñárritu. Filme Tomas Cruise’as vaidina ekscentrišką naftos magnatą, kurio veikla sukelia ekologinę katastrofą, tačiau herojus pasirenka ne slėptis, o imtis savotiškos gelbėtojo misijos.

    Pasak kūrėjų pristatymo, tai satyra apie didžiąsias ambicijas ir atsakomybės vengimą, o pati istorija remiasi absurdiškomis situacijomis bei perdėtais charakteriais. Aktorių komandoje taip pat minimi Sandra Hüller, Riz Ahmed, John Goodman ir Jesse Plemons, todėl projektas taikosi į plačią auditoriją ir apdovanojimų sezoną.

    Serialų mėgėjams dėmesį patraukia Kill Jackie, kuriame Catherine Zeta-Jones įkūnija prabangų gyvenimą gyvenančią meno prekeivę, slepiančią kriminalinę praeitį. Siužetas sukasi apie momentą, kai į herojės gyvenimą sugrįžta senos skolos ir ji tampa samdomų žudikų taikiniu, todėl priversta panaudoti kadaise turėtus įgūdžius.

    Muzika: sugrįžta Johnny Marr

    Muzikos pasaulyje ryškiausia savaitės naujiena – Johnny Marr albumas The Age Of Everything. Buvęs grupės The Smiths gitaristas naujame įraše grįžta prie jam būdingos melodinės gitaros ir veržlaus ritmo, o tematiškai kalba apie dabarties hiperjunglumą, nerimą ir bandymą rasti ramybę kasdienėje rutinoje.

    Albumas pratęsia pastarųjų metų tendenciją, kai patyrę roko atlikėjai leidžia labiau introspektyvius, šiuolaikinei informacijos perkrovai jautrius darbus. Tokie leidiniai dažnai tampa tiltu tarp kartų: klausytojai gauna pažįstamą skambesį, bet aktualias temas, kurios rezonuoja ir su jaunesne auditorija.

  • Ne tik koncertai: šios savaitės renginiai Varėnoje, kurie gali nustebinti net skeptikus

    Varėnos rajone šią savaitę suplanuota įvairių renginių, skirtų ir šeimoms, ir kultūros gerbėjams, ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. Organizatoriai kviečia į susitikimus, parodas, pristatymus bei bendruomeninius renginius, kuriuose galima ne tik pramogauti, bet ir sužinoti daugiau apie vietos kūrėjus.

    Viena ryškesnių temų šiemet išlieka visuomenės sveikata ir prevencija, todėl renginių kalendoriuje atsiranda iniciatyvų, susijusių su širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimu. Lietuvoje šios ligos ilgą laiką išlieka dažniausia mirties priežastis, tad savivaldybės ir bendruomenės vis dažniau renkasi informavimo, judėjimo ir sąmoningumo skatinimo formatus.

    Kultūros programoje dėmesys skiriamas ir vizualiajam menui bei knygoms. Šią savaitę numatyti renginiai, kuriuose pristatomi autoriai ir jų kūryba, o dalyviai gali pabendrauti su menininkais bei kuratoriais, išgirsti kūrinių istorijas ir kontekstą.

    Rudens sezono pradžia Varėnos krašte tradiciškai siejama su intensyvesniu bendruomenių gyvenimu: daugiau susibūrimų, teminių vakarų ir koncertų. Organizatoriai pabrėžia, kad dalis renginių orientuoti į skirtingas auditorijas, todėl verta pasitikrinti laikus ir vietas prieš vykstant.

    Planuojantiems dalyvauti rekomenduojama atkreipti dėmesį į registracijos ar vietų skaičiaus ribojimus, jei jie taikomi, taip pat į renginių vietose galinčius galioti eismo ar parkavimo pasikeitimus. Renginių programa paprastai kinta, todėl aktualiausią informaciją geriausia pasitikrinti prieš pat išvykstant.

  • Rudaminoje – jaunųjų lenkų menininkų paroda: Zakopanės vaizdai atkeliauja į kultūros centrą

    Rudaminoje – jaunųjų lenkų menininkų paroda: Zakopanės vaizdai atkeliauja į kultūros centrą

    Rudaminos kultūros centre atidaryta jaunųjų menininkų darbų paroda, kurioje pristatoma Vloclavko menų mokyklos mokinių kūryba. Ekspozicijoje – piešiniai ir tapybos darbai, sukurti stebint ir interpretuojant gamtą bei miestovaizdžius.

    Parodos kūriniai gimė birželio 14–21 dienomis Zakopanėje vykusio piešimo ir tapybos plenero metu. Jame dalyvavo erdvių projektavimo specializacijos mokiniai, kurie dirbo lauke ir fiksavo pasirinktus motyvus skirtingomis technikomis.

    Vaizdingas Zakopanės kraštovaizdis, architektūros fragmentai ir kasdienės aplinkos detalės tapo pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu. Plenero formatas leido autoriams greitai reaguoti į šviesos, oro ir nuotaikos kaitą, o tai atsispindi darbų kolorite ir potėpio dinamikoje.

    Ekspozicijoje lankytojai išvys peizažus, architektūros motyvus, kapinių vaizdus ir kitus plenero metu sukurtus darbus. Kiekviename kūrinyje ryškėja individualus mokinio žvilgsnis į pasirinktą vietą bei savitas santykis su aplinka.

    Rudaminos kultūros centras kviečia parodą aplankyti visus, kurie domisi jaunųjų kūrėjų darbais ir nori pamatyti Zakopanę jų akimis. Tokie tarptautiniai pristatymai plečia kultūrinį dialogą ir suteikia progą vietos publikai susipažinti su kaimyninės šalies jaunųjų menininkų braižu.

    Parodos informacija ir nuotraukos – Rudaminos kultūros centro.

  • Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Europos kultūros savaitės gidas: Pattinsono Primetime, M83 jubiliejus ir parodos apie senąsias technologijas

    Ką verta pamatyti šią savaitę

    Šią savaitę Europoje dėmesį traukia keli ryškūs kultūros įvykiai: kino teatrus pasiekia drama Primetime su Robertu Pattinsonu, o prancūzų grupė M83 mini kūrybos sukaktį naujais įrašais. Kartu startuoja parodos, nagrinėjančios senstančių technologijų ir istorinių fragmentų reikšmę.

    Bendra tendencija aiški: kultūros renginiai vis dažniau jungia nostalgiją ir šiuolaikines formas, o žiūrovams siūlomas turinys ne tik pramogauja, bet ir reflektuoja apie visuomenės pokyčius. Nuo kino iki muziejų salių, šios savaitės programoje dominuoja atminties ir vertės tema.

    Kinas ir televizija

    Primetime centre atsiduria televizijos pasaulis ir jo kaina: Pattinsonas įkūnija amerikiečių laidų vedėją Chrisą Hanseną, o filmas gręžiasi į laikotarpį, kai realybės televizija tapo masiniu reiškiniu. Juostoje akcentuojamas šlovės mechanizmas ir tai, kaip pramogos logika gali iškreipti moralinius argumentus.

    „Tai filmas apie tai, kas nutinka, kai teisingumo kalba tampa reitingų valiuta“, – sakė vienas iš kūrėjų.

    Televizijos platformose dėmesio verta ir nauja komedija Brothers, kurioje Matthew McConaughey ir Woody Harrelson vaidina fikcionalizuotas savo pačių versijas. Serialo ašis yra seniai sklandanti jų šeimos istorija, virtusi lengvu, saviironišku pasakojimu apie tapatybę ir draugystę.

    Parodos ir muzika

    Parodų lauke išsiskiria Londone pristatomas Jenkin Van Zyl projektas Somerset House erdvėse, kviečiantis pažvelgti į pasenusias technologijas kaip į kultūrinius artefaktus. Tokios temos šiandien ypač aktualios, nes visuomenė vis sparčiau keičia įrenginius, o kartu keičiasi ir mūsų santykis su atmintimi bei privatumu.

    Florencijoje Palazzo Strozzi atidaroma paroda Broken: The Power of the Fragment, kurioje fragmentas traktuojamas ne kaip praradimas, o kaip prasmę kuriantis ženklas. Ekspozicija apjungia skirtingų epochų kūrinius ir kelia klausimą, kaip kinta simbolika, kai objektas yra sulaužytas ar neišbaigtas.

    Muzikos savaitės akcentas yra M83 su naujais kūriniais, skirtais kūrybinei sukakčiai pažymėti. Grupės skambesyje vėl ryškėja kinematografiška nuotaika ir nostalgija, kuri pastaraisiais metais tapo viena stipriausių popkultūros varomųjų jėgų Europoje.

  • Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje „Lego“ paroda: 15 mln. kaladėlių ir 11 m ilgio modeliai

    Lisabonoje atidaryta didžiausia Europoje „Lego“ paroda: 15 mln. kaladėlių ir 11 m ilgio modeliai

    Lisabonoje duris atvėrė, organizatorių teigimu, didžiausia Europoje iš „Lego“ kaladėlių sukurtų modelių paroda. Joje laukiami ir šeimos su vaikais, ir patyrę konstravimo entuziastai, o ekspozicijos mastą apibūdina skaičiai: apie 2 000 kvadratinių metrų užimanti erdvė bei daugiau nei 15 milijonų panaudotų detalių.

    Paroda įsikūrė Cordoaria Nacional pastate Portugalijos sostinėje. Ekspozicijoje pristatoma per 120 įvairių temų modelių, o dalis jų priskiriami vadinamiesiems supermodeliams, kuriems prireikė daugiau nei 500 000 „Lego“ kaladėlių kiekvienam.

    Didžiausi traukos objektai

    Vienas ryškiausių eksponatų – mastelinis „Air Force One“ lėktuvo modelis, sukurtas pagal „Boeing 747“. Organizatoriai skaičiuoja, kad konstrukciją laiko maždaug 1 000 000 kaladėlių, o ją surinkti šešių žmonių komandai prireikė maždaug pusės metų.

    Skelbiama, kad šis modelis siekia beveik 11 metrų ilgį, apie 10 metrų plotį ir maždaug 3 metrų aukštį. Tokie gabaritai lankytojams leidžia įvertinti, kiek kruopštumo reikalauja didelio formato „Lego“ konstrukcijos, kai svarbi ne tik išvaizda, bet ir stabilumas.

    Tarp kitų didžiųjų darbų minimas „Jūrų karalius“ – kruizinį laivą primenanti konstrukcija, kuriai, anot organizatorių, panaudota daugiau nei 700 000 kaladėlių. Lankytojai taip pat gali pamatyti didelį raudoną drakoną, įkvėptą viduramžių fantastikos, ir spinozauro figūrą, pastatytą iš maždaug 900 000 detalių.

    Ne tik žiūrėti, bet ir kurti

    Organizatorių teigimu, parodoje dauguma eksponatų yra sugalvoti, suprojektuoti ir surinkti jų komandos. Ekspozicija skirstoma į skirtingas zonas, todėl šalia rekordinių modelių numatyta vietos ir teminėms erdvėms, skirtoms kinui, sportui, „Star Wars“ bei edukacinėms temoms apie geografiją, biologiją ir kitus mokslus.

    „Turime kelias temines erdves, skirtas kino ir sporto pasauliams, Star Wars, taip pat edukacines ekspozicijas apie geografiją, biologiją ir kitus mokslus“, – sakė parodos organizatorius Lukas Siwiec.

    Parodoje įrengta ir vadinamoji pramogų zona, suskirstyta į tris dalis, kur lankytojai gali patys konstruoti ir išbandyti idėjas praktiškai. Šalia taip pat veikia atskira 3D iliuzijų ir nuotraukų erdvė, į kurią, kaip nurodoma, patenkama už papildomą mokestį.

    Kiek laiko veiks paroda

    Ekspozicija į Lisaboną atvyko po gastrolių Europoje ir, organizatorių teigimu, jau yra aplankiusi 11 šalių. Tolimesniuose planuose minimas turas po Iberijos pusiasalį, svarstomi maršrutai per Porto arba didžiuosius Ispanijos miestus.

    Paroda Lisabonoje veiks iki 2027 metų sausio 10 dienos. Organizatoriai ragina planuojant apsilankymą įvertinti, kad didžiausi eksponatai gali būti apžiūrimi lėčiau dėl lankytojų srautų, ypač savaitgaliais ir per mokinių atostogas.

  • Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Yann Arthus-Bertrand „Vivre Ensemble“ paroda Lione: 40 000 portretų ir žinia apie vieną planetą

    Portretai, fiksuojantys šiuolaikinę Prancūziją

    Prancūzų fotografas Yann Arthus-Bertrand Lione pristato projektą „Vivre Ensemble“, kuriame šimtai portretų pasakoja apie žmones ir bendruomenes, kuriančias šiandienos Prancūziją. Autorius sako, kad keliaudamas ir fotografuodamas sutiko šalį, kuri jam pasirodė laiminga, džiugi ir savimi pasitikinti.

    Parodos idėja, pasak kūrėjo, paprasta: parodyti ne abstrakčią statistiką, o gyvą visuomenę per veidus, profesijas ir šeimas. Projektą jis pradėjo kartu su demografu Hervé Le Bras, siekdamas aprėpti skirtingas socialines grupes ir kasdienybės realijas.

    40 000 žmonių prieš objektyvą

    Fotografas teigia, kad šiam projektui jau įamžino apie 40 000 žmonių. Vien Lione per tris dienas, anot jo, buvo nufotografuota beveik 1 500 dalyvių, o tai rodo ir vietos susidomėjimą, ir projekto mastą.

    „Man vis labiau rūpi veidai, nes tarp fotografo ir žmogaus atsiranda ryšys, o su juo ir empatija“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.

    Nuo vaizdų iš oro prie žmogaus

    Yann Arthus-Bertrand plačiau žinomas dėl apdovanojimų sulaukusio projekto apie Žemę, fotografuotą iš oro, tačiau dabar, jo žodžiais, jis sąmoningai renkasi artimesnį žvilgsnį. Portretuose svarbiausia tampa ne fonas, o asmens istorija ir tai, kas jungia skirtingus žmones.

    Parodos centre autorius iškelia meilės žmonėms idėją ir teigia, kad žvelgiant į pasaulį iš aukštai sienos išnyksta. „Iš viršaus nematai sienų ar sienų linijų, matai tik vieną planetą, kuria visi dalijamės“, – sakė Yann Arthus-Bertrand.