CP v2

Tag: Parodos

  • Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Ką veikti Europoje šią savaitę: Ai Weiwei paroda, Legaliai blondinės priešistorė ir Madonnos albumas

    Savaitės kultūros pasirinkimai

    Po praėjusios savaitės karščio bangos daugelis Europoje atsikvėpė: prognozės žada vėsesnius orus, o kultūros kalendorius šią savaitę taip pat siūlo daugiau „malonaus tempo“ renginių. Nuo didelių parodų iki kino premjerų ir naujų muzikos leidinių – pasirinkimų netrūksta.

    Tarp ryškiausių akcentų – nauja kinų menininko Ai Weiwei paroda, didelė italų skulptoriaus Arnaldo Pomodoro retrospektyva, o popkultūros gerbėjams – naujas serialas apie Elle Woods ir Madonnos sugrįžimas su ilgai lauktu albumu.

    Parodos ir renginiai

    Mančesteryje „Aviva Studios“ atidaroma Ai Weiwei paroda „Button Up!“, kurioje menininkas per didelio masto instaliacijas reflektuoja apie pastarųjų maždaug 200 metų pasaulio istoriją. Ai Weiwei kūryboje dažnai susikerta politika, žmogaus teisės, migracijos temos ir institucijų kritika, todėl ši paroda žada ne tik estetinį, bet ir stiprų socialinį krūvį.

    Ekspozicijoje akcentuojami monumentalaus formato darbai: tarp minimų objektų – ilga pripučiama migranto valtis ir įspūdingo dydžio stiklo šviestuvas iš daugybės detalių. Tokie sprendimai būdingi menininkui, nes mastelis čia tampa ne dekoracija, o argumentu, verčiančiu žiūrovą fiziškai pajusti temų svorį.

    Milane, Gallerie d’Italia erdvėse, lankytojų laukia Arnaldo Pomodoro retrospektyva „una vita (a life)“. Pomodoro vardas plačiai siejamas su jo sferų motyvais ir bronzos skulptūros kalba, kurią jis nuosekliai plėtojo nuo 6-ojo dešimtmečio iki 2000-ųjų.

    Retrospektyva leidžia vienoje vietoje pamatyti skirtingus autoriaus kūrybos etapus ir medžiagų sprendimus, o kartu – suprasti, kodėl jo darbai tapo miesto erdvių ikonografijos dalimi daugelyje šalių. Tokios parodos Milane svarbios ir rinkos požiūriu, nes didina menininko palikimo matomumą tarptautinėje muziejų ir kolekcininkų darbotvarkėje.

    Kinas, serialai ir muzika

    Kino teatruose šią savaitę startuoja komedija The Invite, kurios siužeto variklis – vakarienės kvietimas kaimynams, pamažu pereinantis į nejaukiai atvirą pokalbį apie santykius, ribas ir troškimus. Filmas remiasi kamerine įtampa, kai vienas vakaras atidengia daugiau, nei personažai planavo pasakyti garsiai.

    Tuo pačiu metu auga ir nostalgijos banga: pristatomas serialas Elle – Legaliai blondinės priešistorė, nukelianti į 1995-uosius ir pasakojanti apie jauną Elle Woods gyvenimą mokykloje. Pastaraisiais metais sėkmingai grįžta 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių pabaigos bei 2000-ųjų pradžios prekių ženklai, todėl tokie priešistorės projektai tampa logiška didžiųjų platformų strategija.

    Muzikos naujienų centre – Madonnos albumas Confessions II, pristatomas po septynerių metų pertraukos. Jis įvardijamas kaip 2005 metais išleisto Confessions on a Dance Floor tęsinys, o taip pat – pirmasis leidinys po sugrįžimo į „Warner Records“, su kuria Madonna buvo siejama dar nuo ankstyvos karjeros pradžios.

    Albumo kryptis išlaiko šokių muzikai artimą skambesį, o svečių sąraše minimi bendri darbai su Sabrina Carpenter ir Pietų Korėjos didžėjumi Peggy Gou. Tokie bendradarbiavimai atspindi šiandienos popmuzikos tendenciją jungti skirtingų kartų auditorijas ir stiprinti leidinio pasiekiamumą skirtingose rinkose.

  • Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Pamirškite draudimą liesti: choreografas Williamas Forsythe kviečia šokti tarp muziejaus eksponatų

    Nyderlanduose, Voorlinden muziejuje, atidaryta vieno ryškiausių šiuolaikinio šokio kūrėjų Williamo Forsythe paroda, kurioje įprastos muziejaus taisyklės sąmoningai stumiamos į šalį. Lankytojai čia kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir judėti kartu su kūriniais, tarsi patys taptų ekspozicijos dalimi.

    Paroda pavadinta „Choreographic Objects“ ir apjungia didelio masto instaliacijas, skulptūras bei kino darbus. Kūriniai sukonstruoti taip, kad skatintų fizinę sąveiką, o judesys taptų būdu suprasti idėją, erdvę ir kitų žmonių buvimą šalia.

    Pasak autoriaus, šis projektas yra choreografijos praktikų tąsa, tik perkelta iš scenos į muziejų. Forsythe pabrėžia, kad parodos patirtį kuria ne vien objektai, bet ir tai, kaip nenuspėjamai reaguoja publika, kaip lankytojų charakteriai atsiskleidžia judant, stabtelint ar bandant „perskaityti“ kūrinius kūnu.

    Šiuolaikiniai muziejai vis dažniau ieško būdų, kaip įtraukti auditoriją ir pasiūlyti daugiau nei tradicinę tylų stebėjimą, ypač konkuruodami su skaitmeninėmis pramogomis. Tokios patirtys dera su plačiau kultūros lauke ryškėjančia tendencija kurti įtraukias, daugiasluoksnes ekspozicijas, kuriose žiūrovas tampa aktyviu dalyviu, o ne pasyviu stebėtoju.

    Organizatoriai pabrėžia, kad parodą galima patirti ir vien vizualiai, nesitraukiant į fizinį veiksmą, tačiau būtent sąveika čia laikoma pilnaverte sumanymo dalimi. „Choreographic Objects“ Voorlinden muziejuje Wassenaar mieste veiks iki 2026 metų rugpjūčio 23 dienos.

  • Danijos Den Gamle By pripažintas Europos metų muziejumi 2026: kuo išsiskyrė Aarhuso erdvė

    Danijos Den Gamle By pripažintas Europos metų muziejumi 2026: kuo išsiskyrė Aarhuso erdvė

    Apdovanojimas įteiktas Bilbao

    Danijoje, Aarhuse, veikiantis atviras miesto istorijos muziejus Den Gamle By pelnė 2026 metų Europos metų muziejaus apdovanojimą. Įvertinimas įteiktas EMYA ceremonijoje Bilbao mieste Ispanijoje.

    Komisija pabrėžė, kad muziejus nustatė naują inovacijų ir aktualumo kartelę bei daro pastebimą poveikį visam muziejų sektoriui. Vertintojų teigimu, Den Gamle By sugeba sujungti istoriją su šiandienos klausimais ir išlaikyti lankytojų įsitraukimą.

    400 metų istorija vienoje vietoje

    Den Gamle By pristatomas kaip miesto istorijos muziejus po atviru dangumi, kuriame pasakojama kasdienė žmonių istorija. Lankytojai kviečiami patirti maždaug 400 metų laikotarpį per interaktyvias ir įtraukias ekspozicijas.

    Muziejuje įrengtos ekspozicijos leidžia keliauti per skirtingus laikmečius nuo 1600 iki 2014 metų, o aplinka sukurta taip, kad primintų gyvą miestą, o ne statišką parodą. Čia galima pamatyti skirtingų epochų gatves, reklamas, buitį ir institucijas, atkuriančias konkrečių laikotarpių kasdienybę.

    Dėmesys tvarumui ir bendruomenei

    EMYA vertinimo komisija akcentavo, kad muziejus nuosekliai kelia temas, kurios svarbios šiuolaikinei visuomenei: migraciją, tvarumą, socialinį teisingumą ir lygybę. Den Gamle By stiprybė įvardijama kaip gebėjimas apie sudėtingus klausimus kalbėti suprantamai ir įtraukiant vietos bendruomenę.

    Pasak komisijos, tvarumo kryptis muziejaus veiklose ryškėja vis labiau: organizuojami užsiėmimai, susiję su tradicinių augalų veislių puoselėjimu, sodininkyste, drabužių bei pastatų taisymu. Tokios veiklos pristatomos kaip praktinis būdas lankytojams įsitraukti ir pritaikyti žinias kasdienybėje.

    „Tai novatoriška institucija, jungianti istorinius ir šiuolaikinius miesto pasaulius bei padedanti atsakyti į skubius šiandienos klausimus, įskaitant migraciją, tvarumą ir socialinį teisingumą“, – sakė EMYA bendra-pirmininkė ir žiuri narė Daniëlle Kuijten.

    Komisija taip pat išskyrė savanorių vaidmenį: jų žinios ir asmeninės patirtys esą papildo pasakojimus, o dalyvavimo projektai padeda muziejui išlikti matomam miesto pilietiniame gyvenime. Šis modelis vis dažniau laikomas viena svarbiausių šiuolaikinių muziejų tendencijų Europoje, kai institucijos siekia būti ne tik eksponatų saugotojos, bet ir aktyvios bendruomenių platformos.

    Per tą pačią ceremoniją įteikti ir kiti apdovanojimai, įvertinantys skirtingas muziejų stiprybes, nuo įtraukties iki aplinkosaugos. Skelbiama, kad 50-oji Europos metų muziejaus apdovanojimo ceremonija planuojama 2027 metų gegužės 30 dieną Berne, Šveicarijoje.

  • EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    EMYA 2026: 34 pretendentai į Europos metų muziejų – kas šiemet gali nustebinti komisiją?

    Europos metų muziejaus apdovanojimas EMYA 2026 metais žada intrigą: į finalinį sąrašą pateko 34 muziejai iš skirtingų Europos regionų – nuo Portugalijos ir Estijos iki Turkijos bei Jungtinės Karalystės. Tai vienas ryškiausių žemyno muziejininkystės įvertinimų, kasmet atkreipiantis dėmesį į institucijas, kurios ne tik saugo paveldą, bet ir keičia lankytojų patirtį.

    EMYA apdovanojimai rengiami nuo 1997 metų ir vertina ne vien ekspozicijų turinį. Komisija akcentuoja inovacijas, edukaciją, socialinę atsakomybę, įtrauktį ir tvarumą, o taip pat tai, kaip muziejus geba kalbėti su visuomene šiandienos kontekste ir išlaikyti pasitikėjimą viešojoje erdvėje.

    2025 metais laureatu tapo Mančesterio muziejus, todėl 2026-ųjų ceremonijoje simbolinis „estafetės perdavimas“ bus vienas svarbiausių vakaro akcentų. Nugalėtojas bus paskelbtas ceremonijoje Bilbao, kur susitiks muziejų atstovai, ekspertai ir kultūros lauko lyderiai.

    Europos muziejų forumo vadovė Amina Krvavac pabrėžia, kad muziejams keliami lūkesčiai keičiasi dėl konfliktų, augančios poliarizacijos ir trapėjančio pasitikėjimo institucijomis. Šiame fone muziejai vis dažniau vertinami kaip vietos, kurios padeda orientuotis sudėtingose temose, stiprina bendruomenes ir kuria saugią erdvę dialogui.

    Ką vertina EMYA komisija?

    Vertinimo logika remiasi Europos Tarybos vertybėmis: demokratija, įtrauktimi ir socialine atsakomybe. Komisijai svarbu, kaip muziejus kuria žinias, interpretuoja sudėtingus istorinius ar šiuolaikinius klausimus, ir ar sugeba pristatymą paversti prasminga patirtimi, o ne vien eksponatų peržiūra.

    Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad stiprūs pretendentai siūlo ne tik modernias technologijas, bet ir aiškų santykį su auditorija. Tai gali būti bendruomenių įtraukimas kuriant ekspozicijas, edukacijos kokybė, prieinamumas skirtingoms grupėms ir atsparumas dezinformacijai, kai muziejus veikia kaip patikimas žinių tarpininkas.

    Muziejai, kurie išsiskiria 2026 metų sąraše

    Belgijoje įsikūręs St John’s Hospital muziejus įkurtas istoriniame buvusios ligoninės pastate ir pasakoja apie žmones, kurie čia buvo gydomi ir slaugomi. Dvyliktojo amžiaus gotikinė architektūra išliko iki šių dienų, o pasakojimas kuriamas pasitelkiant audiovizualines patirtis, leidžiančias geriau „išgirsti“ pastato istoriją.

    Lisabonoje veikiantis „Mude“ dizaino muziejus kviečia pažvelgti į dizainą kaip kasdienybę formuojančią kultūros dalį. Čia dėmesys skiriamas ne tik daiktų estetikai, bet ir socialiniam, ideologiniam bei aplinkosauginiam kontekstui, o pats muziejaus pastatas išsiskiria kruopščiai restauruotomis interjero detalėmis.

    Suomijos Espo mieste esantis Žaidimų muziejus pasitelkia žaislų ir žaidimų istoriją tam, kad kalbėtų apie vaikystę, ugdymą ir bendruomenės kūrimą. Vertintojų akimis, tokios erdvės tampa vietomis, kuriose susitinka skirtingo amžiaus lankytojai, o edukacija vyksta natūraliai, per patyrimą ir smalsumą.

    Vokietijoje įkurtas Obersalzbergo dokumentacijos centras nagrinėja nacizmo laikotarpį ir jo padarinius, susiedamas vietinį kontekstą su visos Europos tragedijomis. Tokie muziejai dažnai vertinami dėl gebėjimo jautriai ir atsakingai kalbėti apie smurtą, propagandą ir istorinę atmintį, kartu išlaikant aiškų edukacinį tikslą.

    Kitas Vokietijos kandidatas „Sensoria“ – Kvapų ir skonių namai – orientuojasi į sensorinę patirtį ir kvapų mokslo pažinimą. Muziejus per interaktyvias erdves ir gyvus renginius bando praplėsti įprastą muziejaus sampratą, kai eksponatai ne vien stebimi, bet patiriami keliais pojūčiais.

    Liuksemburge veikiantis Nacionalinis pasipriešinimo ir žmogaus teisių muziejus analizuoja okupacijos, pasipriešinimo, kolaboravimo, Holokausto ir žmogaus teisių temas. Institucija pristato turinį keliomis kalbomis ir siekia būti ne tik atminties vieta, bet ir aktyvus švietimo partneris per ekskursijas, dirbtuves ir programas.

    Šveicarijoje esantis CERN mokslo centras „Science Gateway“ muziejinę patirtį jungia su didžiosios mokslo infrastruktūros realybe. Lankytojams siūlomos dirbtuvės, ekspozicijos ir pažintis su laboratorijų aplinka, o tokie projektai dažnai laikomi pavyzdžiu, kaip sudėtingas mokslas gali tapti prieinamas plačiajai auditorijai.

    Jungtinėje Karalystėje atnaujintas Young V&A muziejus orientuotas į vaikus, paauglius, šeimas ir mokytojus, skatindamas kūrybą per žaidimą, dizainą ir objektų tyrinėjimą. Svarbus akcentas – įtraukus kūrimo procesas, kai dalis sprendimų priimami kartu su jaunąja auditorija, taip stiprinant pilietinį dalyvavimą.

    EMYA 2026 nugalėtojas bus paskelbtas Bilbao vyksiančioje ceremonijoje 2026 metų birželio 13 dieną. Iki tol muziejų bendruomenė stebės, kuris modelis šiemet pasirodys įtikinamiausias: istorijos pasakojimas per architektūrą, dizaino aktualizavimas, mokslo atvėrimas ar drąsus darbas su sudėtinga atmintimi.

    „Šiuo metu, kai viešąją erdvę veikia konfliktai ir poliarizacija, pasitikėjimas institucijomis tampa trapesnis, o muziejams tenka nauji lūkesčiai ir naujas vaidmuo visuomenėje“, – sakė Amina Krvavac.

  • Astanoje atidaryta Leonardo da Vinci paroda: daugiau nei 40 išradimų modelių ir interaktyvios zonos

    Astanoje atidaryta Leonardo da Vinci paroda: daugiau nei 40 išradimų modelių ir interaktyvios zonos

    Renesanso genijaus idėjos Astanoje

    Astanoje atidaryta paroda Leonardo da Vinci kūrybai ir išradimams, kviečianti lankytojus iš arti pamatyti, kaip Renesanso laikų idėjos virto inžineriniais sprendimais. Ekspozicija pristatoma kaip edukacinė patirtis, jungianti meną, mokslą ir technologijų istoriją.

    Parodoje eksponuojama daugiau nei 40 tikro dydžio mechaninių modelių, atkurtų pagal Leonardo da Vinci brėžinius ir užrašus. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rekonstrukcijų projektai leidžia suprasti ne tik idėjų originalumą, bet ir jų praktinį veikimo principą.

    Modeliai iš rankraščių ir teminės zonos

    Eksponatai į Kazachstaną atgabenti iš muziejų Romoje ir Florencijoje, o jų atkūrimas siejamas su išlikusiais Leonardo da Vinci rankraščiais, dažnai vadinamais Vinci kodeksais. Parodos vadovė Narima Mukhambetalina teigia, kad per gyvenimą Leonardo da Vinci parašė daugiau nei 20 000 rankraščių puslapių, iš kurių iki šių dienų yra išlikę apie 7 000.

    „Per savo gyvenimą Leonardo da Vinci parašė daugiau nei 20 000 puslapių rankraščių, iš kurių šiandien yra išlikę apie 7 000“, – sakė parodos direktorė Narima Mukhambetalina.

    Paroda įrengta beveik 3 000 kvadratinių metrų plote Taikos ir susitaikymo rūmuose. Erdvė suskirstyta į keturias temines zonas, skirtas orui, vandeniui, žemei ir ugniai, taip atkartojant Leonardo da Vinci domėjimąsi gamtos jėgomis ir jų pritaikymu technikoje.

    Skraidymo idėjos, karo technika ir šiuolaikinės technologijos

    Tarp ryškiausių eksponatų lankytojai gali pamatyti ankstyvuosius skraidymo įrenginių projektus, karinius mechanizmus ir įvairias inžinerines konstrukcijas, kurios, pasak kuratorių, savo logika aplenkė laikmetį. Vienas labiausiai aptariamų objektų yra vadinamasis oro sraigtas, dažnai pristatomas kaip sraigtasparnio idėjos pirmtakas, taip pat Leonardo da Vinci parašiuto projektas.

    Didelio dėmesio sulaukia ir šarvuotos transporto priemonės koncepcija, įkvėpta vėžlio kiauto formos, kurią išradėjas įsivaizdavo kaip judančią tvirtovę mūšio lauke. Ekspozicijoje taip pat rodomas savaeigis vežimas, neretai apibūdinamas kaip ankstyvas automobilio koncepcijos užuomazgos pavyzdys, bei mechanikos sprendimai, susiję su krumpliaračiais, pavaromis ir guoliais.

    „Lankytojai dažniausiai nustemba ugnies zonoje, kur eksponuojamos karinės mašinos. Daug susidomėjimo sulaukia ir oro zona, kur matyti parašiutas bei oro sraigtas“, – sakė gidė Dilnaz Zholdaskhanova.

    Istoriniai modeliai papildomi šiuolaikiniais sprendimais: LED tuneliais, skaitmeninėmis projekcijomis ir holografinėmis instaliacijomis, kurios padeda vizualizuoti sudėtingas konstrukcijas. Parodoje taip pat integruojamos suskaitmenintos žymiausių Leonardo da Vinci darbų reprodukcijos, įskaitant Moną Lizą, siekiant parodyti jo kūrybos ir inžinerinio mąstymo ryšį.

    Organizatoriai teigia, kad interaktyvus formatas ypač pritraukia jaunesnę auditoriją, nes dalis eksponatų sukurti taip, kad lankytojai galėtų patys išbandyti mechanizmų veikimo principus. Paroda Taikos ir susitaikymo rūmuose Astanoje veiks iki 2026 metų rugsėjo 30 dienos.

  • Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Ką verta pamatyti Europoje šią savaitę: Spielbergo mokslinė fantastika, parodos ir Olivia Rodrigo

    Europoje prasideda intensyvi kultūros savaitė: kino teatruose pasirodo naujas Steveno Spielbergo mokslinės fantastikos filmas, o didžiuosiuose miestuose atsidaro kelios ambicingos parodos. Muzikos gerbėjams dėmesį traukia ir Olivia Rodrigo naujas albumas, žadantis vasaros grojaraščių atnaujinimą.

    Tokie savaitės pasirinkimai atspindi ryškią tendenciją, kurią pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja renginių organizatoriai: publikai siūloma ne tik pramoga, bet ir patirtis. Nuo įtraukių parodų su garsais, kvapais ir judančiomis instaliacijomis iki didelio biudžeto kino, skirto žiūrėti būtent didžiajame ekrane.

    Kinas, grįžtantis į didįjį ekraną

    Savaitės ryškiausia premjera – Steveno Spielbergo filmas Disclosure Day, pristatomas kaip didelio masto mokslinės fantastikos istorija. Siužeto centre – tiesioginės transliacijos metu keistus, į ateivių signalus panašius pranešimus pradėjusi perduoti meteorologė, kuri kartu su kibernetinio saugumo specialistu mėgina suprasti, ką ir kodėl slepia valdžia.

    Didžiųjų premjerų sezonas tradiciškai stiprina kino teatrų lankomumą, o tokie filmai dažnai statomi kaip atsvara turinio pertekliui namų ekranuose. Kūrėjai ir platintojai vis aiškiau pabrėžia „įvykio kino“ idėją, kai žiūrėjimas tampa bendru patyrimu, o ne dar vienu pasirinkimu srautinėse platformose.

    Parodos: nuo panafrikietiškumo iki pojūčių meno

    Londono Barbican erdvėse startuoja plataus užmojo sezonas Project a Black Planet: The Art and Culture of Panafrica, skirtas panafrikietiškumo idėjoms ir jų įtakai menui bei kultūrai. Programa apima ne vien ekspoziciją, bet ir pokalbius, peržiūras bei kitus renginius, o lankytojams žadama plati skirtingų bendruomenių istorijų ir kūrybos panorama.

    Paryžiuje Grand Palais pristatoma Laure Prouvost paroda We Felt A Star Dying, kurioje lankytojai kviečiami į egzistencinius apmąstymus per medžiagišką, jutiminę patirtį. Aprašymuose akcentuojamos kinetinės skulptūros, mineraliniai kvapai ir nuo lubų pakabintos struktūros, žaidžiančios mastelio ir žmogaus vietos visumoje tema.

    Serialai ir muzika: komfortas bei nauji įrašai

    Mažajame ekrane dėmesį traukia komforto televizijos sugrįžimas: „Netflix“ pasirodo naujas Sweet Magnolias sezonas. Serialas, paremtas Sherryl Woods knygų serija, toliau seka trijų bičiulių kasdienybę mažame JAV miestelyje, išlaikydamas lengvą, šiltą toną, dėl kurio jį renkasi žiūrovai, ieškantys paprastesnio pasakojimo.

    Muzikos pasaulyje savaitės akcentas – Olivia Rodrigo trečiasis albumas You Seem Pretty Sad for a Girl So in Love. Jame žadama 13 kūrinių, o pati atlikėja interviu yra sakiusi, kad ją įkvėpė įvairūs būdai, kuriais meilė gali „varyti iš proto“ ir slėgti, todėl albume žaidžiama riba tarp euforijos ir nerimo.

    „Mane įkvėpė visi tie būdai, kuriais meilė gali priversti jaustis beprotiškai ir nelaimingai“, – sakė Olivia Rodrigo.

    Jei ši savaitė atrodo per trumpa viskam suspėti, toks ir yra tikslas: kultūros kalendorius didžiuosiuose Europos miestuose vis labiau primena nuolatinį maratoną. Todėl verta atsirinkti bent vieną didelio ekrano premjerą, vieną parodą ir vieną naują albumą, kurie geriausiai atitinka jūsų nuotaiką.

  • Birželis Ukmergėje: svarbiausi renginiai mieste ir rajone, kur verta suplanuoti savaitgalį

    Ukmergėje ir rajone 2026 metų birželį suplanuotas intensyvus kultūros, edukacijos ir bendruomeninių veiklų kalendorius. Į renginius kviečia kelios pagrindinės miesto įstaigos, todėl norintiems turiningo laisvalaikio verta iš anksto susidėlioti planą.

    Didžiausią renginių srautą tradiciškai formuoja Ukmergės kultūros centras, kuriame įprastai vyksta koncertai, spektakliai, parodos ir teminiai vakarai. Programos detalės dažnai skelbiamos etapais, todėl aktualu sekti atnaujinimus ir vietų rezervavimo informaciją.

    Ukmergės kraštotyros muziejus birželį paprastai siūlo parodas, ekskursijas ir edukacijas šeimoms bei moksleiviams. Vasaros pradžioje ypač išauga susidomėjimas veiklomis, kurias galima derinti su savaitgalio išvyka po rajoną.

    Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka kviečia į susitikimus su autoriais, skaitymų ir kūrybines popietes, o taip pat į edukacinius užsiėmimus skirtingoms amžiaus grupėms. Tokie renginiai dažnai būna nemokami, tačiau kai kuriems gali reikėti išankstinės registracijos.

    Planuojant apsilankymą verta atkreipti dėmesį į renginių laiką, vietą ir taisykles, nes vasarą programos kartais koreguojamos dėl oro ar organizacinių priežasčių. Patogiausia rinktis kelis renginius vienai dienai ir derinti juos su pasivaikščiojimu po miestą ar rajono lankytinas vietas.

  • Alytaus gimtadieniui – muziejaus kelionė į 1986-uosius: paroda atvers jau išnykusias miesto vietas

    Artėjant Alytaus miesto gimtadieniui, Alytaus kraštotyros muziejus birželio 11 dieną atidaro fotografijų parodą „1986-ieji“. Ji kvies grįžti į laiką, kai miestas sparčiai keitėsi, o dalies tuometinių vaizdų šiandien jau neberasime.

    Parodoje pristatomi fotografo ir Alytaus vaizdo metraštininko Vytauto V. Stanionio kadrai, daryti 1986 metais. Nuotraukose užfiksuota dabartinė Rotušės aikštė ir senamiesčio erdvės, taip pat S. Dariaus ir S. Girėno, Vilniaus, Nemuno, Kauno, Pulko, Žalioji ir kitos gatvės su jų kasdienybe bei mažiau matytais užkaboriais.

    Muziejus pabrėžia, kad šie vaizdai svarbūs ne vien nostalgijai. Tokie fotodokumentai leidžia tiksliau suprasti, kaip per kelis dešimtmečius kito Alytaus urbanistinė struktūra, viešosios erdvės, pastatų užstatymas ir miesto gyvenimo ritmas.

    2025 metais Alytaus kraštotyros muziejaus rinkiniai pasipildė Vytauto V. Stanionio fotonegatyvų kolekcija „Alytaus senamiestis, 1986“. Parodoje rodoma dalis šios kolekcijos: atrinkti kadrai, kurie aiškiai parodo tuometinius pokyčių ženklus ir miesto veidą prieš vėlesnes rekonstrukcijas.

    Parodos atidarymas vyks birželio 11 dieną 17 valandą Alytaus kraštotyros muziejuje, Savanorių gatvėje 6. Paroda veiks iki rugpjūčio 15 dienos.

  • Mažeikiuose atgimsta Senamiesčio stotis: buvusioje geležinkelio stotyje atidaryta paroda „ČIA“

    Buvusioje Mažeikių geležinkelio stotyje, kuri dabar pristatoma kaip Senamiesčio stotis, birželio 1 dieną surengtas pirmasis po ilgesnės pertraukos viešas renginys. Pastate atidaryta vizualiojo meno kūrėjos Jolitos ONline personalinė paroda „ČIA“, tapusi simboliniu startu naujam šios erdvės etapui.

    Atidaryme dalyvavusi Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė dėkojo organizatoriams už iniciatyvą ir pabrėžė, kad ateityje pastate numatomos įvairios veiklos. Parodos organizatorė, Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro projektų vadovė bei menininkė Simona Merijauskaitė akcentavo bendruomenės įsitraukimą ir norą įpūsti gyvybės istorinei vietai.

    Pristatydama parodą, Jolita ONline pasakojo, kad jos kūrybos procesas dažniausiai remiasi grafikos ir stiklo technikomis, o darbai gimsta iš intuicijos ir vidinių būsenų stebėjimo. Autorės kuriamas sapniškas pasaulis balansuoja tarp kasdienybės ir fikcijos, primindamas fragmentišką atmintį, kai vaizdai išnyra tarsi trumpi prisiminimo sutrikimai.

    „ČIA“ parodoje nagrinėjama tarpinė būsena tarp matymo, prisiminimo ir išsigalvojimo, todėl ekspozicija sąmoningai palieka vietos žiūrovo interpretacijoms. Menininkė savo praktiką apibūdina kaip procesą, kai vaizdai kyla iš to, kas liko nepasakyta, buvo norėta pasakyti arba atėjo sapnuose.

    Paroda veiks iki 2026 metų birželio 30 dienos. Renginys yra projekto KUL VYKSMAS 2026 ciklo dalis, o veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Mažeikių rajono savivaldybė.

  • Ukmergėje 60-mečio parodoje – 108 tautodailininkų darbai: ką šiemet išryškino jubiliejus

    Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje 2026 metų gegužės 4–29 dienomis surengta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda. Ji tapo proga ne tik apžvelgti tradicinio meno įvairovę, bet ir pasikalbėti, kaip tautodailė šiandien randa vietą šiuolaikiniame kultūros gyvenime.

    1966 metais įkurta Lietuvos tautodailininkų sąjunga šiuo metu vienija apie 2 500 kūrėjų ir veikia per 7 skyrius: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos ir Žemaitijos. Organizacijos veikla apima parodų rengimą, kūrėjų telkimą, edukacines iniciatyvas ir tradicijų perdavimą jaunajai kartai.

    Uždarymo vakaras ir svečių žinutės

    Parodos uždarymo renginys įvyko 2026 metų gegužės 29 dieną, į jį susirinko tautodailininkų bendruomenė, miesto gyventojai ir tradicine kultūra besidomintys lankytojai. Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai, vadovaujami Jūratės Martinkutės, pasveikinę aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių bei skudučių skambesiu.

    Renginyje dalyvavo laikinasis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Sakalauskas, pristatęs susirinkusius svečius ir parodos reikšmę jubiliejinių metų kontekste. Taip pat perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas, skirtas sąjungos sukakčiai.

    „Tautodailė yra gyvas ryšys su bendruomenės atmintimi, todėl ją svarbu matyti ne tik muziejuje, bet ir šiandienos žmogaus kasdienybėje“, – sakė menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Renginio metu tylos minute pagerbtas ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas (1956–2026). Įžvalgomis apie tradicijų tęstinumą ir jų pritaikymą šiuolaikiniame kultūros lauke dalijosi ir kiti svečiai, pabrėžę, kad tautodailė išlieka svarbi tapatybės dalis.

    Apdovanojimai ir kūrėjų įvertinimas

    Uždarymo vakarą įteiktos padėkos labiausiai nusipelniusiems kūrėjams, o Ukmergės rajono savivaldybės atstovai akcentavo vietos tautodailininkų aktyvumą ir jų indėlį garsinant kraštą. Dėmesys kūrėjams šiuo atveju tapo ir simboliniu signalu, kad tradicinis menas vertinamas kaip gyva kultūros dalis, o ne tik paveldas.

    Padėkomis apdovanoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodailininkų draugijos nariai: Vytautas Mackevičius, Anelė Stancikienė, Daiva Malinauskienė, Valentas Butkus, Rimantas Zinkevičius, Stanislovas Zinkevičius, Vaiva Žakavičienė, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad padėkos skirtos ir visiems parodos dalyviams.

    Ką parodė 108 autorių ekspozicija

    Jubiliejinėje parodoje savo kūrinius pristatė 108 autoriai iš visų sąjungos skyrių, o darbų geografija apėmė skirtingus Lietuvos regionus. Toks mastas leido vienoje erdvėje pamatyti, kuo šiandien gyvena skirtingų tradicijų ir mokyklų kūrėjai bei kaip regioniniai bruožai atsispindi darbuose.

    Lankytojams pristatytas platus tautodailės spektras: medžio ir akmens skulptūros, audiniai, juostos, lovatiesės, tautinių kostiumų elementai, metalinės saulutės, keramika, šiaudiniai sodai, tapybos darbai. Ekspozicija išryškino ne tik meistriškumą, bet ir tai, kad tradicinės technikos vis dažniau derinamos su šiuolaikiškesniu pateikimu, ypač parodose ir edukacijose.

    Ukmergei parodoje atstovavo 9 autoriai: Rimantas Zinkevičius ir Valentas Butkus pristatė medžio skulptūras, Stanislovas Zinkevičius – rankšluostines, Vytautas Mackevičius ir Anelė Stancikienė – tapybą, Daiva Malinauskienė – laikraštines, Vaiva Žakavičienė – keramiką, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė – šiaudinius sodus.

    Parodos rengėjai dėkojo Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei už nuoseklų palaikymą ir sąlygas eksponuoti darbus erdviose, šviesiose galerijos patalpose. Anot organizatorių, tokios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir tam, kad tradiciniai darbai būtų matomi kaip šiuolaikinio kultūros gyvenimo dalis.