CP v2

Tag: Partizanai

  • Žygis Samaningi kilometrai Ukmergės rajone: 22 kilometrų kelias partizanų atminimui

    Gegužės 16 dieną Balninkų–Šimaičių apylinkėse vyko žygis Samaningi kilometrai, skirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Organizatorių teigimu, į 22 kilometrų maršrutą susirinko gausus būrys žygeivių, istorijai neabejingų žmonių ir laisvės kovų atminimą puoselėjančių bendruomenių narių.

    Žygio dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išbandyti fizinę ištvermę, bet ir gyvai prisiliesti prie vietovių, kuriose buvo kovojama už Lietuvos laisvę.

    Kelias per istorines vietas

    Žygio metu dalyviai stojo reikšmingose maršruto vietose ir klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją bei partizaninį pasipriešinimą. Toks formatas, kai ėjimas derinamas su edukacija, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnis, nes leidžia istoriją patirti ne tik per datas, bet ir per konkrečias vietas.

    Didžiosios Kovos apygarda buvo viena partizaninio judėjimo struktūrų, veikusių okupacijos metais, o B rinktinės kovų atmintis Ukmergės krašte išlikusi per liudijimus, vietovardžius ir bendruomenių iniciatyvas. Renginio organizatoriai akcentuoja, kad žygiai padeda šią atmintį perduoti jaunesnėms kartoms.

    Dienos pabaiga su bendryste

    Žygio diena užbaigta bendryste ir vaišėmis, dalyviams skambėjo partizaninės bei patriotinės dainos. Pasak renginio sumanytojų, būtent bendras ėjimas ir pokalbiai kelyje sukuria ryšį, dėl kurio žmonės į panašius žygius grįžta kasmet.

    Organizatoriai tikisi, kad Samaningi kilometrai ir toliau telks žygeivius bei vietos bendruomenes, o partizanų atminimo takai išliks gyva, lankoma istorijos dalis. Žygis Ukmergės rajone tapo dar vienu priminimu, kad atmintis stiprėja tada, kai ją palaikome veiksmais.

  • Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.

    Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.

    Priminimas apie abejingumo kainą

    Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.

    Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.

    „Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą

    Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.

    Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.

    Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus

    Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.

    Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.

    Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.

    Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.

  • Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose surengta 33-ioji Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tai didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei, tradiciškai kviečiantis iš arti susipažinti su kariuomenės tarnyba ir šalies gynyba.

    Šventė vyko Lietuvos centre, o renginio programa buvo skirta tiek istorinei atminčiai, tiek šiuolaikiniams saugumo iššūkiams. Pagrindinis akcentas išliko tas pats: partizanų kovos už laisvę įprasminimas ir kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimas.

    Renginio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės meras. Pareigūnai pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas ir pasitikėjimas gynybos institucijomis yra viena svarbiausių valstybės atsparumo prielaidų.

    Centriniame Kėdainių parke ir J. Basanavičiaus gatvėje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija. Žmonės galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų naudojamus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Dauphin“, taip pat oro gynybos sistemą NASAMS.

    Ekspozicijoje taip pat demonstruota pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė haubica „PzH 2000“, šarvuotieji JLTV ir kita technika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip modernizuojami pajėgumai ir kokį vaidmenį gynyboje atlieka sąjungininkai.

    Šventės metu pristatyti ir Lietuvos kariuomenėje naudojami dronai bei įvairūs simuliatoriai, kuriuos lankytojai galėjo išbandyti. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, žvalgybai ir greitam situacijos vertinimui.

    Virš miesto skrydžiais pasveikino Karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai. Toks pasirodymas renginyje priminė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos svarbą ir nuolatinį NATO buvimą regione.

    Kėdainių užtvankos saloje surengta karinės operacijos inscenizacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos kariai. Buvo pademonstruotas reidas į objektą, sulaikymo veiksmai ir atsitraukimas motorinėmis valtimis, o „Dauphin“ atliko sužeisto kario ištraukimo ir gelbėjimo scenarijų.

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet minima trečiąjį gegužės mėnesio savaitgalį. Šiemet ji paminėta ir Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, kur iškilmingai pakeistos valstybės, istorinė, Europos Sąjungos ir NATO vėliavos bei pagerbtas partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

    Šios dienos ištakos siekia tarpukario laikotarpį: tradicija pradėta 1935 metais, kai renginys Kaune buvo skirtas supažindinti civilius su kariuomenės veikla. Atkūrus nepriklausomybę, šventė tapo proga vienu metu kalbėti ir apie istorinę atmintį, ir apie šiandienos pasirengimą ginti valstybę.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.

  • Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja jau rytoj, o vienas iš žygių 2026 metais gegužės 16 dieną vyks ir Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisijungti vietos bendruomenes, įstaigas, organizacijas bei visus norinčius žygiuoti prasmingai.

    Iniciatyva skirta ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumui bei bendrystei stiprinti. Pasak organizatorių, tai proga ne vien įveikti atstumą, bet ir sąmoningai įprasminti kiekvieną žingsnį.

    Pagrindinis „Samaningi kilometrai“ tikslas – pagerbti partizanus ir priminti jų kasdienybę, kurioje judėjimas buvo būtinas išgyvenimui. Partizanams kelias per miškus reiškė ryšio palaikymą, riziką, atsakomybę ir nuolatinį budrumą.

    Žygiuojant simboliniais jų takais dalyviai kviečiami susimąstyti apie laisvės kainą ir pasirinkimus, kuriuos anuomet diktavo okupacijos realybė. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir pilietinio sąmoningumo praktika, ypač kai į ją įsitraukia kolektyvai.

    Registruotis galima individualiai arba subūrus grupę, pavyzdžiui, kolegas, draugus ar bendruomenės narius. Organizatoriai ragina planuoti dalyvavimą iš anksto, kad žygio dieną būtų galima sklandžiai pasiruošti maršrutui ir bendram startui.

    Dalyvavimas iniciatyvoje paprastai tampa ir proga vietos bendruomenėms susitelkti, o jaunesniems dalyviams geriau pažinti istorijos kontekstą per patirtį. Kėdainių rajono gyventojai ir organizacijos kviečiami prisidėti prie šios idėjos bei savo pavyzdžiu paskatinti kitus.

  • Kretingos rajone vyks 12 km žygis Kardo rinktinės partizanams atminti: startas Darbėnuose

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga ir šiemet rengia nacionalinį projektą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Vienas iš šio projekto žygių gegužės 16 dieną vyks Kretingos rajone ir bus skirtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti.

    Organizatoriai kviečia prisijungti prie 12 kilometrų maršruto, kuris prasidės Darbėnuose ir ves per Ežkepių, Nausėdų bei Kiaupiškių apylinkes. Žygio pradžia numatoma 9 valandą, o pabaiga planuojama apie 16 valandą.

    Kur ir kada renkasi dalyviai

    Dalyvių registracija vyks prie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios nuo 8.45 iki 9.45. Norintys taip pat galės dalyvauti šv. Mišiose, kurios vyks nuo 9.00 iki 9.45.

    Vėliau, nuo 10.00 iki 10.30, prie partizanų paminklo numatytas laisvės kovotojų pagerbimas ir trumpas iškilmingas minėjimas. Po jo žygeiviai leisės į maršrutą pėsčiomis.

    Maršrutas su istorinėmis stotelėmis

    Pirmoji žygio atkarpa driekiasi nuo Darbėnų iki Ežkepių kaimo ir siekia apie 5,3 kilometro. Ežkepiuose planuojama stotelė senosiose kapinėse, kur bus lankomas Lietuvos partizano Mikalojaus Klaniaus Algio kapas ir pagerbiamas jo atminimas.

    Antroji atkarpa veda iš Ežkepių į Nausėdų kaimą, jos ilgis apie 4,56 kilometro. Nausėdose dalyviai sustos Kardo rinktinės partizanų kautynių ir žūties vietoje, kur išgirs trumpą istorinį pasakojimą ir pagerbs žuvusiuosius.

    Paskutinė maršruto dalis drieksis iki Kiaupiškių kaimo ir sudarys apie 2,14 kilometro. Čia planuojamas sustojimas autentiškoje partizanų globėjų Burbų sodyboje, kur dalyvių lauks sutiktuvių vaišės, partizanų dainos ir galimybė apžiūrėti Partizanų muziejų.

    Kas laukia finiše

    Apie 15 valandą Kiaupiškiuose numatytas susitikimas su partizanų istorijos rekonstruktoriumi Aurimu Rapaliu. Taip pat dalyviai išgirs sodybos šeimininko pasakojimą apie vietos istoriją ir ryšį su rezistencijos laikotarpiu.

    Žygio pabaiga planuojama apie 16 valandą, po kurios dalyviai išvyks autobusais. Organizatoriai primena, kad tokie atminimo žygiai skirti ne tik fiziniam iššūkiui, bet ir gyvam istorijos pažinimui bei bendruomeniškumui stiprinti.

  • Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre

    Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre


    Pagarba istorinei atminčiai

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas.

    12 val. visi kviečiami į Šv. Mišias Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.

    13 val. Ignalinos rajono kultūros centre vyks prisiminimų popietė apie rezistenciją ir atmintį. Renginio metu laukia prasmingas pokalbis su žurnalistėmis Živile Kropaite-Basiule bei Aiste Plaipaite.

    Živilė ir Aistė taip pat dovanos istorinę atmintį ir pagarbą kovotojams už laisvę žadinančių dainų. 

    Tai puiki proga prisiminti laisvės kovotojus, pagerbti partizanų atminimą ir kartu stiprinti visuomenės vienybę.

    Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

     

    Savivaldybės administracija

     
     
     
     

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.

  • Samaningi kilometrai grįžta trečiąkart: žygiai partizanų atminimui vyks ir užsienyje

    Samaningi kilometrai grįžta trečiąkart: žygiai partizanų atminimui vyks ir užsienyje

    Gegužės 16 dieną Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse užsienyje vėl vyks atminties iniciatyva „Samaningi kilometrai“. Trečiąjį kartą rengiamas projektas kvies žmones žygiu prisiminti partizanus ir jų kelią į laisvę.

    Šiemet prie žygių planuojama jungtis ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Organizatoriai pabrėžia, kad tai būdas stiprinti ryšį su istorija ir suvienyti bendruomenes skirtingose šalyse.

    „Laisvės kovotojų kelias nebuvo vien kova miškuose – tai buvo tylus, bet nepalaužiamas tikėjimas laisve ir ateities Lietuva“, – sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Renginio sumanytojai akcentuoja, kad žygis nėra tik sportinis iššūkis. Partizanams judėjimas buvo kasdienybė ir išlikimo sąlyga: keliai per miškus, ryšių punktai, nuolatinė grėsmė ir pareiga išlikti nepastebėtiems.

    Iniciatyvos tikslas – pakviesti dalyvius ne tik pagerbti laisvės kovotojus, bet ir asmeniškai įsivardyti, ką šiandien reiškia atsakomybė už valstybę. Pasak organizatorių, tokie atminties veiksmai svarbūs ir dabarties informaciniame fone, kai istorijos interpretacijos tampa ginčų ir manipuliacijų objektu.

    Dalyviai kviečiami rinktis maršrutus pagal savo galimybes ir žygiuoti sąmoningai, prisimenant žmones, kurių pasirinkimai ir aukos lėmė Lietuvos laisvės tęstinumą. Daugiau informacijos apie registraciją ir žygių vietas skelbiama projekto interneto svetainėje.

  • Krašto apsaugos ministerija kviečia į „Samaningus kilometrus“: gegužės 16 dieną startuoja registracija grupėms

    Krašto apsaugos ministerija gegužės 16 dieną kviečia prisijungti prie nacionalinės žygių iniciatyvos „Samaningi kilometrai“ ir registruotis dalyvauti grupėmis. Organizatoriai ragina burti komandas su kolegomis, bendruomenėmis, šeimomis, mokiniais, nariais ar partneriais.

    „Samaningi kilometrai“ yra trečius metus iš eilės vykdomas projektas, įgyvendinamas kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Jo tikslas – per patyriminę veiklą ir šiuolaikišką pristatymą priminti Laisvės kovų istoriją, ją susiejant su konkrečiomis vietomis ir žmonių patirtimi.

    Iniciatyva skirta Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai įprasminti, kuri tradiciškai minima trečiąjį gegužės savaitgalį. Pasak organizatorių, žygiai tampa būdu šią dieną pažymėti ne vien formaliais renginiais, o aktyviu dalyvavimu.

    Kodėl pasirinktas žygis?

    Žygis Laisvės kovų istorijoje nebuvo pramoga: partizanams tai dažnai reiškė būtinybę judėti, slėptis ir išgyventi miške, nuolat keičiant vietą. Projekto sumanymas kviečia dalyvius pabandyti įsivaizduoti, ką reiškė eiti į nežinią, ir ką istorijos suvokimui duoda fizinė pastanga bei buvimas tose pačiose erdvėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad ėjimas autentiškomis vietomis keičia santykį su pasakojama istorija: girdimi pasakojimai susiejami su tuo, ką žmogus mato ir patiria čia pat. Toks formatas, anot jų, padeda išvengti pasyvumo, nes kiekvienas dalyvis tampa bendro veiksmo dalimi.

    Ką tai duoda komandoms ir bendruomenėms?

    Projektas pristatomas ir kaip įtraukianti veikla organizacijoms: žygis sukuria bendrą laiką pokalbiui, patirčiai ir susitelkimui. Dėl to „Samaningi kilometrai“ siūlomi ne tik pavieniams dalyviams, bet ir įstaigų, įmonių, mokyklų, bendruomenių ar draugų grupėms.

    Skelbiama, kad 2026 metais planuojama surengti 10 žygių Lietuvoje ir 9 žygius lietuvių bendruomenėse užsienyje. Pagrindinė iniciatyvos žinutė formuluojama taip: eidami jų mintomis samanomis ugdome savo pačių sąmoningumą.