Tag: Partizanai

  • Slaptoji filipiniečių partizanų armija, padėjusi MacArthurui sugrįžti į Filipinus

    1944–1945 metais į Filipinus sugrįžusioms JAV pajėgoms milžinišką pagalbą suteikė vietos partizanai, kurie su Japonijos okupacija kovojo jau kelerius metus.

    Japonijos imperijai užėmus svarbiausius miestus ir per trumpą laiką perėmus salyno kontrolę, dalis filipiniečių pasitraukė į kaimus ir džiungles, kur ėmė formuoti ginkluoto pasipriešinimo būrius.

    Pasipriešinimui augant, jis tapo ne tik gynyba, bet ir aktyvi veikla: nuo žvalgybos ir ryšininkų tinklų iki sabotažo, pasalų ir atakų prieš japonų patrulius bei infrastruktūrą.

    Toks partizanų karas tapo svarbia prielaida generolui Douglasui MacArthurui įgyvendinti pažadą grįžti į Filipinus – vietiniai kovotojai teikė informaciją, kuri padėjo planuoti operacijas ir mažinti JAV karių nuostolius.

    Okupacija: užimti salas buvo viena, išlaikyti – kita

    Pradėjus invaziją, Japonija turėjo akivaizdų pranašumą ore ir sausumoje. Ji greitai perėmė kontrolę ir be didelių sunkumų užėmė tokius centrus kaip Manila ar Davao.

    Vis dėlto net ir okupantams užėmus teritoriją, išryškėjo kita problema: filipiniečiai turėjo ilgą kovos su užsienio valdytojais patirtį, todėl dalis gyventojų nesusitaikė su nauja valdžia ir tęsė pasipriešinimą.

    Pradžioje partizanų būriai buvo menkai ginkluoti ir prastai koordinuojami, tačiau laikui bėgant jų veikla stiprėjo. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Japonija dalį pajėgų perdislokavo kitur, palikdama mažesnius garnizonus.

    Kai kuriems JAV karininkams pavyko išvengti nelaisvės ir organizuoti kovą salose, o vėliau užmegzti ryšį su MacArthuro štabu Australijoje. Tai atvėrė kelią pirmajai amerikiečių paramai, kuri, pasak pasakojimo, ėmė pasiekti partizanus iki 1943 metų.

    Radijo stotys ir pakrančių stebėtojai: žvalgyba tapo lemiamu ginklu

    Vienas svarbiausių partizanų indėlių buvo žvalgyba. Kadangi per Filipinų salyną ėjo svarbūs Japonijos laivybos maršrutai, sąjungininkams itin reikėjo duomenų apie laivus ir lėktuvus.

    Salose buvo kuriamas pakrančių stebėtojų tinklas, o ryšiui palaikyti naudotos radijo stotys. Teigiama, kad iki 1944 metų veikė 169 radijo stotys, perduodančios informaciją Pietvakarių Ramiojo vandenyno vadovybei.

    Ši veikla buvo ypač pavojinga: stebėtojai turėjo nuolat keisti vietą, kad jų nesusektų japonų patruliai. Žvalgams talkino vietos gyventojai – nuo žvejų iki pasiuntinių.

    Gauta informacija leido sąjungininkams tiksliau planuoti smūgius ir operacijas. Pavyzdžiui, aprašoma situacija, kai perduoti duomenys apie per San Bernardino sąsiaurį plaukusią japonų flotilę padėjo JAV Septintajam laivynui ją perimti.

    Prieš amfibinius išsilaipinimus žvalgyba buvo naudinga ir praktiškai – radijo ryšiu buvo perspėjama, kuriose vietose įtvirtinimai stipriausi, kad būtų galima rinktis mažiau ginamas pakrantes.

    Skaldymas, konkurencija ir pokario šešėlis

    Partizanų judėjimas nebuvo vienalytis: veikė daug skirtingų grupių, kurios ne visada sutardavo tarpusavyje. Dalis jų, ypač vadovaujamos amerikiečių karininkų, išliko lojalios MacArthuro vadovybei ir sulaukdavo daugiau paramos.

    Papildomų įtampų kėlė ir politiniai tikslai. Tekste minimas „Hukbalahap“ judėjimas, kurio lyderis Luis Taruc siekė ne tik išvyti japonus, bet ir kovoti su iki karo dominavusiais žemvaldžių elitais, taip pat atskirai veikusios Moro partizanų grupės pietuose.

    Buvo mėginama suvienyti pasipriešinimą, kuriant valdomus karinius rajonus ir atsirenkant patikimus vadus. Tačiau kai kurios grupės konfliktavo tarpusavyje, o nesutarimai peržengė karo laikotarpį.

    Pasakojime pabrėžiama, kad nepavykus susitarti su Taruc vadovaujamais „Hukbalahap“, pokariu kilo komunistinis sukilimas, trukęs iki 1954 metų.

    Partizanų mastas ir jų vaidmuo išlaisvinant salas

    Artėjant 1944 metų išsilaipinimams, partizanų veiksmai darėsi vis agresyvesni: rengtos pasalos, sprogdinti keliai ir tiltai, o japonų kontrolė daugelyje vietovių apsiribojo miestais ir didesniais centrais.

    Tekste teigiama, kad iki tol, kol JAV pradėjo išsilaipinimus tokiose salose kaip Leite, Luzonas ar Mindanao, partizanų pajėgos galėjo sudaryti apie 260 000 aktyvių kovotojų, o paramos tinkluose dalyvavo dar šimtai tūkstančių žmonių.

    JAV pajėgoms nusileidus, vietiniai kovotojai teikė taktinę informaciją ir prisidėjo prie kovų užnugaryje. Kai kur, kaip aprašoma, amerikiečiai rado, kad didelės teritorijos jau buvo išvalytos nuo japonų, todėl judėti į priekį buvo lengviau.

    Minimos ir bendros filipiniečių bei amerikiečių operacijos, per kurias išlaisvintos belaisvių stovyklos Cabanatuan ir Los Baños, o „Hunters ROTC“ nariai prisidėjo prie žygio į Manilą bei perspėjo dėl japonų gynybos.

    Pasipriešinimo palikimas tęsėsi ir po karo: dalis vadų įgijo politinę įtaką, tačiau okupacijos randai ilgam išliko, o pietuose Moro judėjimai ir pokariniai sukilimai darė įtaką šalies stabilumui.

    Galiausiai Filipinai ir JAV pripažino rezistencijos reikšmę: pasakojime minima, kad įvairiose pasipriešinimo formose galėjo dalyvauti iki vieno milijono filipiniečių, o partizanų struktūros iš padrikų būrių išaugo į jėgą, turėjusią realų poveikį karo eigai.

  • Varėnos rajone sutvarkė partizanų kapus: kai kurios istorijos iki šiol sukrečia

    Varėnos rajone sutvarkė partizanų kapus: kai kurios istorijos iki šiol sukrečia

    Varėnos rajone sutvarkytos istorinę ir memorialinę reikšmę turinčios partizanų ir savanorių kapavietės Paulių, Zervynų, Perlojos, Marcinkonių ir Mergežerio kapinėse. Tokie darbai laikomi svarbia atminimo įamžinimo dalimi, nes daugelis laisvės kovų vietų ilgus metus buvo apleistos, o dalies žuvusiųjų pavardės ir aplinkybės ilgai liko nežinomos.

    Paulių kapinėse naujai įrengta partizano Vinco Rasimavičiaus-Žvirblio kapavietė. Pastatytas tipinis kario kryželis su įrašu, įrengti kapavietės borteliai, ji uždengta granito plokšte, o ant kryžiaus pritvirtintas partizano atminimo ženklas.

    Zervynų kapinėse sutvarkytas nežinomo Nepriklausomybės kovų savanorio kapas. Įrengtas tipinis kario kryželis su įrašu, suformuoti kapavietės borteliai ir paklota granito plokštė, kad kapas būtų aiškiai atpažįstamas ir apsaugotas nuo nykimo.

    Perlojos kapinėse sutvarkyta Vytenio tėvūnijos Genio būrio partizanų kapavietė. Sutvirtintos aplink paminklą esančios plokštės, o po jomis pagrindas išgrįstas trinkelėmis, taip užtikrinant, kad memorialas nebeskeldėtų ir nebesėstų.

    Marcinkonių kapinėse atlikti darbai Dainavos apygardos Merkio rinktinės perlaidotų partizanų kapavietėje. Išlygintas pasviręs paminklas, sutvarkyti nutrupėjimai, atnaujintos esamos paminklinės plokštės, įrengti nauji kapavietės borteliai ir paklota granito plokštė, o ant paminklo pritvirtintas partizano atminimo ženklas.

    Mergežerio kapinėse sutvarkytas bendras partizano Alfonso Siauraičio-Klevo, jo žmonos ir partizano vokiečio iš Hamburgo, slapyvardžiu Algirdas, Berlynas, kapas. Dešinėje kapavietės pusėje įrengta juodo granito paminklinė plokštė, skirta Algirdui, Berlynui, su biografiniais duomenimis, o ant A. Siauraičio ir Algirdo, Berlyno plokščių pritvirtinta po partizanų atminimo ženklą.

    Taip pat atstatytas nugriautas senasis Siauraičių šeimos antkapinis paminklas, kuris buvo svarbi šeimos ir vietos atminties žymė. Vietos bendruomenėms tokios iniciatyvos svarbios ne tik kaip pagarbos ženklas žuvusiesiems, bet ir kaip istorijos perdavimas jaunajai kartai per konkrečias vietas bei vardus.

    Atminimo vietų priežiūra šiandien vis dažniau suvokiama kaip ilgalaikis įsipareigojimas, o ne vienkartinis sutvarkymas. Sutvarkytos kapavietės padeda išsaugoti Lietuvos laisvės kovotojų atminimą ir primena Varėnos krašto vaidmenį rezistencijos istorijoje, kuri iki šiol išlieka jautri ir reikšminga visuomenės tapatybei.

  • Žygis Samaningi kilometrai Ukmergės rajone: 22 kilometrų kelias partizanų atminimui

    Gegužės 16 dieną Balninkų–Šimaičių apylinkėse vyko žygis Samaningi kilometrai, skirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Organizatorių teigimu, į 22 kilometrų maršrutą susirinko gausus būrys žygeivių, istorijai neabejingų žmonių ir laisvės kovų atminimą puoselėjančių bendruomenių narių.

    Žygio dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išbandyti fizinę ištvermę, bet ir gyvai prisiliesti prie vietovių, kuriose buvo kovojama už Lietuvos laisvę.

    Kelias per istorines vietas

    Žygio metu dalyviai stojo reikšmingose maršruto vietose ir klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją bei partizaninį pasipriešinimą. Toks formatas, kai ėjimas derinamas su edukacija, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnis, nes leidžia istoriją patirti ne tik per datas, bet ir per konkrečias vietas.

    Didžiosios Kovos apygarda buvo viena partizaninio judėjimo struktūrų, veikusių okupacijos metais, o B rinktinės kovų atmintis Ukmergės krašte išlikusi per liudijimus, vietovardžius ir bendruomenių iniciatyvas. Renginio organizatoriai akcentuoja, kad žygiai padeda šią atmintį perduoti jaunesnėms kartoms.

    Dienos pabaiga su bendryste

    Žygio diena užbaigta bendryste ir vaišėmis, dalyviams skambėjo partizaninės bei patriotinės dainos. Pasak renginio sumanytojų, būtent bendras ėjimas ir pokalbiai kelyje sukuria ryšį, dėl kurio žmonės į panašius žygius grįžta kasmet.

    Organizatoriai tikisi, kad Samaningi kilometrai ir toliau telks žygeivius bei vietos bendruomenes, o partizanų atminimo takai išliks gyva, lankoma istorijos dalis. Žygis Ukmergės rajone tapo dar vienu priminimu, kad atmintis stiprėja tada, kai ją palaikome veiksmais.

  • Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Ignalinoje paminėta Partizanų pagerbimo diena: Mišios, atminimo vietos ir vienybės žinutės jaunimui

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje surengtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas. Renginys pradėtas Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje aukotomis Šv. Mišiomis, vėliau dalyviai vyko į atmintinas partizanų pagerbimo vietas.

    Miesto kapinėse ir prie paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę savivaldybės vadovai kartu su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos atstovu padėjo gėlių ir uždegė atminimo žvakeles. Po oficialiosios dalies Ignalinos kultūros centras kvietė į prisiminimų ir muzikos popietę, kurioje dėmesys skirtas asmeninėms istorijoms.

    Priminimas apie abejingumo kainą

    Ignalinos meras Laimutis Ragaišis kalbėdamas pabrėžė, kad istorinei atminčiai pavojingiausia yra abejojimas ir abejingumas. Jo teigimu, būtent dėl to šeimose svarbu nuosekliai pasakoti vaikams ir anūkams apie senelius, prosenelius bei jų išgyvenimus okupacijos metais.

    Renginyje taip pat prisimintos trys pernai mirusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės: Ona Butrimaitė-Laurinienė, Veronika Paukštytė-Macienė ir Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė. Jų gyvenimo istorijos buvo įvardytos kaip gyvas liudijimas, kokią kainą žmonės sumokėjo už teisę išlikti laisviems.

    „Pasiimkite savo šeimų senus albumus, papasakokite apie senelius, prosenelius vaikams, anūkams. Pasaulis neramus, kiekvieno pareiga stengtis dėl šeimos, namų, krašto ir Lietuvos“, – sakė Laimutis Ragaišis.

    Raginimas stiprinti patriotinį ugdymą

    Budrumo ir pilietiškumo svarbą akcentavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos valdybos pirmininkas Vytautas Gimžauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad laisvės kovų dalyvių gretos kasmet mažėja, todėl atsakomybė perduoti istoriją jaunajai kartai tenka bendruomenėms, šeimoms ir švietimo įstaigoms.

    Pasak renginio dalyvių, šiandienos kontekste ypač svarbu kalbėti ne tik apie datas ar simbolius, bet ir apie žmonių patirtis: netektis, tremtį, pasipriešinimą, moralinius pasirinkimus. Minėjime skambėjo mintis, kad patriotiškumas nėra vien šventinių progų dalis, o kasdienis rūpestis valstybe ir artimaisiais.

    Gyvos istorijos per dainą ir prisiminimus

    Popietėje savo kūryba ir asmeninėmis šeimos istorijomis dalijosi žurnalistės Živilė Kropaitė-Basiulė ir Aistė Plaipaitė. Jų atliekamos dainos apie partizanus ir tremtį tapo emociniu renginio akcentu, o viena daina nuskambėjo ukrainiečių kalba, primindama, kad laisvės tema aktuali ir šiandien.

    Aistė Plaipaitė papasakojo apie senelį Praną Plaipą, kuris dar mokydamasis buvo nuteistas už antisovietinę veiklą, kai su bendraamžiais rašė ir platino patriotinio turinio atsišaukimus. Pasak jos, šeimos patirtis padėjo suprasti, kad laisvė nėra duotybė, o atsakomybė ją saugoti tenka kiekvienai kartai.

    Živilė Kropaitė-Basiulė priminė ir savo močiutės, partizanų ryšininkės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją, kurią aprašė knygoje „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Renginyje pabrėžta, kad tokios asmeninės istorijos padeda jaunimui lengviau suprasti pokario realybę ir moralinius pasirinkimus.

    Minėjimo pabaigoje bendruomenė akcentavo, kad laisvė iškovota didžiule kaina, todėl atmintis, vienybė ir pagarba istorijai neturi likti vien ceremonijomis. Už prasmingą pasirodymą viešnioms įteiktos gėlės ir Ignalinos krašto nuotraukų albumai.

  • Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose surengta 33-ioji Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tai didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei, tradiciškai kviečiantis iš arti susipažinti su kariuomenės tarnyba ir šalies gynyba.

    Šventė vyko Lietuvos centre, o renginio programa buvo skirta tiek istorinei atminčiai, tiek šiuolaikiniams saugumo iššūkiams. Pagrindinis akcentas išliko tas pats: partizanų kovos už laisvę įprasminimas ir kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimas.

    Renginio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės meras. Pareigūnai pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas ir pasitikėjimas gynybos institucijomis yra viena svarbiausių valstybės atsparumo prielaidų.

    Centriniame Kėdainių parke ir J. Basanavičiaus gatvėje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija. Žmonės galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų naudojamus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Dauphin“, taip pat oro gynybos sistemą NASAMS.

    Ekspozicijoje taip pat demonstruota pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė haubica „PzH 2000“, šarvuotieji JLTV ir kita technika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip modernizuojami pajėgumai ir kokį vaidmenį gynyboje atlieka sąjungininkai.

    Šventės metu pristatyti ir Lietuvos kariuomenėje naudojami dronai bei įvairūs simuliatoriai, kuriuos lankytojai galėjo išbandyti. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, žvalgybai ir greitam situacijos vertinimui.

    Virš miesto skrydžiais pasveikino Karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai. Toks pasirodymas renginyje priminė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos svarbą ir nuolatinį NATO buvimą regione.

    Kėdainių užtvankos saloje surengta karinės operacijos inscenizacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos kariai. Buvo pademonstruotas reidas į objektą, sulaikymo veiksmai ir atsitraukimas motorinėmis valtimis, o „Dauphin“ atliko sužeisto kario ištraukimo ir gelbėjimo scenarijų.

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet minima trečiąjį gegužės mėnesio savaitgalį. Šiemet ji paminėta ir Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, kur iškilmingai pakeistos valstybės, istorinė, Europos Sąjungos ir NATO vėliavos bei pagerbtas partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

    Šios dienos ištakos siekia tarpukario laikotarpį: tradicija pradėta 1935 metais, kai renginys Kaune buvo skirtas supažindinti civilius su kariuomenės veikla. Atkūrus nepriklausomybę, šventė tapo proga vienu metu kalbėti ir apie istorinę atmintį, ir apie šiandienos pasirengimą ginti valstybę.

  • Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Balninkuose įveikti 22 kilometrai: žygis skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti

    Gegužės 16 dieną Balninkuose surengtas nacionalinės iniciatyvos Samaningi kilometrai žygis, skirtas Didžiosios kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Renginys kvietė bendruomenę ne tik aktyviai praleisti laiką, bet ir per patirtį prisiliesti prie Lietuvos laisvės kovų istorijos.

    Žygio dalyviai rinkosi prie buvusios Balninkų mokyklos, kur vyko registracija ir buvo giedamas Lietuvos himnas. Susirinkusius pasveikino Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika bei renginio organizatoriai.

    Dalyviai leidosi į 22 kilometrų maršrutą, pasirinkdami žygį kaip būdą pagerbti partizanų atminimą ir sustiprinti pilietiškumo jausmą. Tokie renginiai dažnai suburia skirtingo amžiaus žmones ir tampa proga vietos istoriją pažinti ne per formalius minėjimus, o per bendrą veiklą.

    Iniciatyvą Samaningi kilometrai organizuoja Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga. Ji siejama su Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos įprasminimu, akcentuojant ryšį tarp istorinės atminties, visuomenės įsitraukimo ir šiandienos valstybės gynybos kultūros.

    Organizatorių teigimu, žygiai įvairiuose Lietuvos regionuose skatina domėtis konkrečių vietovių laisvės kovų epizodais ir partizanų struktūrų istorija. Balninkų žygis tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip atminimo iniciatyvos gali jungti fizinį aktyvumą, bendruomeniškumą ir istorinį sąmoningumą.

  • Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja: žygis vyks ir Kėdainių rajone

    Nacionalinė iniciatyva „Samaningi kilometrai“ startuoja jau rytoj, o vienas iš žygių 2026 metais gegužės 16 dieną vyks ir Kėdainių rajone. Organizatoriai kviečia prisijungti vietos bendruomenes, įstaigas, organizacijas bei visus norinčius žygiuoti prasmingai.

    Iniciatyva skirta ne tik aktyviam laisvalaikiui, bet ir pilietiškumui bei bendrystei stiprinti. Pasak organizatorių, tai proga ne vien įveikti atstumą, bet ir sąmoningai įprasminti kiekvieną žingsnį.

    Pagrindinis „Samaningi kilometrai“ tikslas – pagerbti partizanus ir priminti jų kasdienybę, kurioje judėjimas buvo būtinas išgyvenimui. Partizanams kelias per miškus reiškė ryšio palaikymą, riziką, atsakomybę ir nuolatinį budrumą.

    Žygiuojant simboliniais jų takais dalyviai kviečiami susimąstyti apie laisvės kainą ir pasirinkimus, kuriuos anuomet diktavo okupacijos realybė. Tokios iniciatyvos vis dažniau tampa ne tik sportiniu iššūkiu, bet ir pilietinio sąmoningumo praktika, ypač kai į ją įsitraukia kolektyvai.

    Registruotis galima individualiai arba subūrus grupę, pavyzdžiui, kolegas, draugus ar bendruomenės narius. Organizatoriai ragina planuoti dalyvavimą iš anksto, kad žygio dieną būtų galima sklandžiai pasiruošti maršrutui ir bendram startui.

    Dalyvavimas iniciatyvoje paprastai tampa ir proga vietos bendruomenėms susitelkti, o jaunesniems dalyviams geriau pažinti istorijos kontekstą per patirtį. Kėdainių rajono gyventojai ir organizacijos kviečiami prisidėti prie šios idėjos bei savo pavyzdžiu paskatinti kitus.

  • Kretingos rajone vyks 12 km žygis Kardo rinktinės partizanams atminti: startas Darbėnuose

    Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos šaulių sąjunga ir šiemet rengia nacionalinį projektą Samaningi kilometrai, skirtą Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai paminėti. Vienas iš šio projekto žygių gegužės 16 dieną vyks Kretingos rajone ir bus skirtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanams atminti.

    Organizatoriai kviečia prisijungti prie 12 kilometrų maršruto, kuris prasidės Darbėnuose ir ves per Ežkepių, Nausėdų bei Kiaupiškių apylinkes. Žygio pradžia numatoma 9 valandą, o pabaiga planuojama apie 16 valandą.

    Kur ir kada renkasi dalyviai

    Dalyvių registracija vyks prie Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios nuo 8.45 iki 9.45. Norintys taip pat galės dalyvauti šv. Mišiose, kurios vyks nuo 9.00 iki 9.45.

    Vėliau, nuo 10.00 iki 10.30, prie partizanų paminklo numatytas laisvės kovotojų pagerbimas ir trumpas iškilmingas minėjimas. Po jo žygeiviai leisės į maršrutą pėsčiomis.

    Maršrutas su istorinėmis stotelėmis

    Pirmoji žygio atkarpa driekiasi nuo Darbėnų iki Ežkepių kaimo ir siekia apie 5,3 kilometro. Ežkepiuose planuojama stotelė senosiose kapinėse, kur bus lankomas Lietuvos partizano Mikalojaus Klaniaus Algio kapas ir pagerbiamas jo atminimas.

    Antroji atkarpa veda iš Ežkepių į Nausėdų kaimą, jos ilgis apie 4,56 kilometro. Nausėdose dalyviai sustos Kardo rinktinės partizanų kautynių ir žūties vietoje, kur išgirs trumpą istorinį pasakojimą ir pagerbs žuvusiuosius.

    Paskutinė maršruto dalis drieksis iki Kiaupiškių kaimo ir sudarys apie 2,14 kilometro. Čia planuojamas sustojimas autentiškoje partizanų globėjų Burbų sodyboje, kur dalyvių lauks sutiktuvių vaišės, partizanų dainos ir galimybė apžiūrėti Partizanų muziejų.

    Kas laukia finiše

    Apie 15 valandą Kiaupiškiuose numatytas susitikimas su partizanų istorijos rekonstruktoriumi Aurimu Rapaliu. Taip pat dalyviai išgirs sodybos šeimininko pasakojimą apie vietos istoriją ir ryšį su rezistencijos laikotarpiu.

    Žygio pabaiga planuojama apie 16 valandą, po kurios dalyviai išvyks autobusais. Organizatoriai primena, kad tokie atminimo žygiai skirti ne tik fiziniam iššūkiui, bet ir gyvam istorijos pažinimui bei bendruomeniškumui stiprinti.

  • Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre

    Ignalinoje gegužės 17 dieną minės Partizanų pagerbimo dieną: Mišios ir susitikimas kultūros centre


    Pagarba istorinei atminčiai

    Gegužės 17 dieną Ignalinoje vyks Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas.

    12 val. visi kviečiami į Šv. Mišias Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.

    13 val. Ignalinos rajono kultūros centre vyks prisiminimų popietė apie rezistenciją ir atmintį. Renginio metu laukia prasmingas pokalbis su žurnalistėmis Živile Kropaite-Basiule bei Aiste Plaipaite.

    Živilė ir Aistė taip pat dovanos istorinę atmintį ir pagarbą kovotojams už laisvę žadinančių dainų. 

    Tai puiki proga prisiminti laisvės kovotojus, pagerbti partizanų atminimą ir kartu stiprinti visuomenės vienybę.

    Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti!

     

    Savivaldybės administracija

     
     
     
     

  • Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Ančiškių kapinėse saugomi partizanų kapai: ką reiškia KPD sprendimas ir kas čia palaidota

    Sprendimas dėl nacionalinio reikšmingumo

    Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba balandžio 27 dieną pripažino Ančiškių kaimo kapinėse esančius partizanų kapus saugomomis kultūros vertybėmis. Sprendimas priimtas dėl kelių atskirų kapaviečių Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone.

    KPD nurodė, kad šiems objektams nustatytos vertingosios savybės ir suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo. Taip pat apibrėžtos kultūros vertybių teritorijų ribos, kurios ateityje tampa svarbios tiek kapinių tvarkybai, tiek bet kokiems darbams šalia kapaviečių.

    Kokie kapai įtraukti į apsaugą

    Apsauga suteikta penkioms kapavietėms, kuriose palaidoti Lietuvos partizanai. Tarp jų yra Felikso Budriūno ir Stasio Tarvydo kapai, taip pat Broniaus ir Povilo Račinskų kapai, Vinco Ruplio kapas, Juozo Tarvydo kapas ir Juozo Aukštikalnio-Sukilėlio bei Valentino Navako kapai.

    KPD sprendime pabrėžti du vertingųjų savybių pobūdžiai: istorinis ir memorialinis. Praktikoje tai reiškia, kad saugoma ne tik pati kapavietės vieta, bet ir jos istorinė reikšmė, susijusi su pasipriešinimo okupacijai istorija.

    Istorinis kontekstas ir kapaviečių ypatumai

    Dalies partizanų laidojimo aplinkybės siejamos su 1944–1946 metų laikotarpiu, kai šiaurės Lietuvoje vyko intensyvios NKVD ir vietinių ginkluotų struktūrų operacijos prieš partizanus. Keliuose sprendime minimose epizoduose nurodoma, kad po kautynių žuvusieji buvo palaidoti slapta, dalyvaujant bendražygiams ar giminaičiams.

    Dokumente atkreipiamas dėmesys, kad kai kuriose kapavietėse partizanų vardai paminkluose nebuvo pažymėti arba pažymėtas tik vienas asmuo, nors palaidoti keli. Tokie atvejai laikomi būdingu pokario bruožu, kai dėl represijų grėsmės viešas įamžinimas buvo ribojamas, o informacija perduodama šeimų atmintimi.

    Suteikta teisinė apsauga paprastai padeda užtikrinti, kad kapavietės nebūtų netyčia sunaikintos ar pakeistos atliekant tvarkymo, perlaidojimo ar infrastruktūros darbus. Kartu tai sudaro prielaidas tiksliau fiksuoti duomenis, vertinti autentiškus elementus ir, prireikus, planuoti įamžinimo sprendimus, suderintus su paveldo apsaugos reikalavimais.